PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 IR

47 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1684(2)

 

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

9, 10

 

 

Argumentai:

Dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu

Galiojantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies reguliavimas (kuris įstatymo pakeitimo projektu perkeliamas į 41 straipsnio 6 dalį) numato, kad darbdaviai, kurie atleidžia darbuotoją, kurio darbas yra remiamas remiamojo įdarbinimo priemonėmis šių priemonių galiojimo metu ar per 6 mėnesius nuo šių priemonių taikymo pabaigos, 12 mėnesių praranda teisę dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse. Išimtis iš tokio draudimo numatyta tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nutraukiami darbuotojo valia (be ar su darbdavio kalte), darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba nesant šalių valios.

Suprantamas įstatymų leidėjo noras apsaugoti darbuotojus, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų remiamo įdarbinimo priemonėmis ir, jomis pasinaudoję, be pateisinamų priežasčių neatleistų darbuotojo.

Tačiau nesuprantama, kodėl, numatant išimtį, kad, darbo santykiams nutrūkus esant darbuotojo valiai, darbdavys nebaudžiamas, tarp išimčių nebuvo numatyti visi atvejai, kai darbo sutartis nutrūksta esant darbuotojo valiai.

Darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu galimas tik tais atvejais, kai yra abiejų šalių (t.y. ir darbuotojo) suderinta tikroji valia dėl tokios darbo santykių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1).

Papildomai pažymėtina, kad, darbuotojui savo iniciatyva nutraukus darbo sutartį, jam gali būti taikomi apribojimai, numatyti Užimtumo įstatyme, dėl kurių jis praranda bedarbio statusą ir nebegali pasinaudoti remiamo įdarbinimo priemonėmis. Taigi, galimybė nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu ir už tai nesulaukti sankcijų pagal Užimtumo įstatymą būtų naudinga abiem darbo sutarties šalims.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje numatyti, kad išimtis iš ribojimo darbdaviui 12 mėnesių dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse taikoma ir tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo pasibaigė šalių susitarimu.

 

Dėl subsidijavimo termino ir intensyvumo

Įstatymo projekto 9 ir 10 straipsniuose, kuriais keičiami Užimtumo įstatymo 41 ir 42 straipsniai, siekiama įtvirtinti, kad subsidija darbo užmokesčiui asmenims, kuriems yra nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, siektų 60 procentų apskaičiuotų lėšų ir būtų mokama iki 24 mėnesių.

Šis pokytis yra itin ženklus lyginant su dabar galiojančia Socialinių įmonių įstatymo nuostata, kad asmenims, kuriems yra nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai.

Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikia argumentų, kuriais iš esmės būtų galima pagrįsti tokį jų siūlymą, kuris prieštarauja bendram įstatymų projektų tikslui skatinti negalią turinčių asmenų įsidarbinimą.

Neįgalaus darbuotojo priėmimas į darbą yra sudėtingesnis procesas nei eilinio darbuotojo įdarbinimas. Neįgalaus darbuotojo apmokymui ir paruošimui darbui dažniausiai tenka skirti kur kas daugiau laiko, nei paprasto darbuotojo atveju. Jeigu būtų nustatytas terminas, per kurį ne lengvą, bet vidutinę negalią turinčio darbuotojo įdarbinimas yra remiamas, darbdaviui ženkliai sumažėtų paskata juos įdarbinti, nes didelę dalį nustatyto rėmimo termino užimtų darbuotojo prisitaikymas prie darbo, o suėjus terminui asmens neįgalumas niekur nedingtų, tik dingtų valstybės parama darbdaviui, kuris jį įdarbino, apmokė ir paruošė dirbti.

Objektyviai negalima pagrįsti to, kad asmuo, kuriam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis tokiu pobūdžiu ir tokia apimtimi skirtųsi savo galimybės darbo rinkoje nuo asmens, kuriam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, kad valstybės parama jų įdarbinimui skirtųsi nuo neterminuotos (25 procentų darbingumo lygio atveju) iki 24 mėnesių (30 procentų darbingumo lygio atveju).

Pažymėtina, kad žmonių, turinčių negalią, negalia nėra terminuota. Suteikus jiems paramą kurį laiką, negalia nedings. Rėmimas negali būti prilyginamas mokymams, todėl negalima vadovautis mąstymu, jog apmokius neįgalų darbuotoją jis toliau galės dalyvauti darbo rinkoje kaip pilnai darbingas asmuo. Asmens negalia pasikeičia tik tuo atveju, jeigu medicininė komisija priima tokį sprendimą.

Iš aiškinamajame rašte pateiktos statistikos matyti, kad per pastaruosius trejus metus asmenų, kuriems yra nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, įsidarbinamumas atviroje darbo rinkoje ne tik nedidėjo, bet net šiek tiek mažėjo. Akivaizdu, kad sąlygų jiems įdarbinti bloginimas (nustatant subsidijų mokėjimo terminą) nepadės šios situacijos pagerinti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama reformos gaires, nurodė, kad jautriausių ir pažeidžiamiausių negalią turinčių asmenų grupių ši pertvarka nepalies ir net bus jiems naudinga. Tuo tarpu siūlomas reguliavimas palies daugelį aklųjų ir silpnaregių, kurie patenka ne į iki 25% darbingumą turinčių asmenų grupę, o į 30-40% darbingumą turinčių asmenų grupę. Atkreiptinas dėmesys, kad šiems asmenims bus itin sudėtinga integruotis į atvirą darbo rinką pasibaigus subsidijų mokėjimo terminui, nes jų poreikiai iš esmės skiriasi nuo daugelio kitų negalią turinčių asmenų, kadangi jiems reikalingas specialus darbo vietų, darbo aplinkos ir visos infrastruktūros pritaikymas didele apimtimi.

Suprantama, kad neterminuotas rėmimas reikalautų didesnių valstybės finansinių išteklių nei 24 mėnesių rėmimas, tačiau rėmimo išlaikymas ilgesnį laiką yra svarbesnis ir suteikiantis daugiau naudos negalią turintiems asmenims, nei šio rėmimo intensyvumas, todėl, siekiant išlaikyti finansavimo balansą ir užtikrinti reikiamą valstybės pagalbą negalią turintiems asmenims, siūloma mažinti valstybės pagalbos intensyvumą asmenims, kuriems yra nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir atsisakyti termino nustatymo šių asmenų subsidijų darbo užmokesčio mokėjimui.

 

Įstatymo projekto 10 straipsnyje, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis, taip pat siekiama įtvirtinti, kad subsidija darbo užmokesčiui asmenims, kuriems yra nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, mokama iki 6 mėnesių (3 dalies 1 punktas) nepriklausomai nuo to, dėl kokių sveikatos sutrikimų šis darbingumo ar neįgalumo lygis yra nustatytas.

Šiuo metu galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme asmenims, kuriems yra nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, taip pat įtvirtintas 6 mėnesių subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminas, tačiau yra numatyta išimtis asmenims, kuriems yra nustatytas nurodytas darbingumo ar neįgalumo lygis, tačiau jį lėmė diagnozė, žymima kodais F00 - F99, H90 ar H91.

Toks reguliavimas dabar galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme buvo įtvirtintas įvertinus, kad šiais kodais žymimas diagnozes turintys asmenys, nors formaliai patenka į 45–55 procentų darbingumo lygį ar lengvą neįgalumo lygis, realiai susiduria su didesnėmis problemomis tiek įsidarbinant, tiek išsaugant darbo vietą, nei kiti asmenys, kuriems yra nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis.

Dėl šių priežasčių ir siekiant padėti šiems žmonėms įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietas jų rėmimo terminas buvo sulygintas su asmenų, kuriems yra nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, rėmimo terminu. Įstatymų projektų rengėjai nepateikia argumentų, kodėl dabar siūloma tokios pagalbos šiems asmenims atsisakyti, nes nėra jokios objektyvios priežasties to daryti, jei Įstatymų projektų pagrindinis tikslas yra negalią turinčių asmenų įsidarbinamumo skatinimas.

Atsižvelgiant į tai, siūlome Užimtumo įstatymo projekte numatyti, kad asmenys, kuriems yra nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, kurių diagnozė žymima kodais F00 - F99, H90 ar H91, remiami subsidijomis darbo užmokesčiu tiek pat laiko, kiek ir asmenys, kuriems yra nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-1684(2) 9 straipsnį, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 41 straipsnis ir jį išdėstyti taip:

 

„9. straipsnis. 41 straipsnio pateikimas

 Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Remiamasis įdarbinimas

1. Remiamojo įdarbinimo priemonės yra šios:

1) įdarbinimas subsidijuojant;

2) subsidija darbo asistento išlaidoms.

2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys arba išlaikomos darbo vietos šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytiems asmenims, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre:

1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodyti asmenys;

2) 6050 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 2-9, 11, 12 ir 13 punkte punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 17 ir 18 punkte punktuose nurodyti asmenys;

3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 18 punkte nurodyti asmenys.

3. Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtos užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

4. Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytu atveju, subsidija darbo užmokesčiui nuo jos mokėjimo nutraukimo dienos mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

5. Asmeniui vienu metu gali būti taikomos abi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymu.

6. Darbdaviai, kuriems, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo baigtas arba šio straipsnio 10 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nutrauktas, per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną iš šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodytų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų arba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, šalių susitarimu,  nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje remiamojo įdarbinimo priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.

7. Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 11 dalimi, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už juos mokama šio straipsnio 3 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.

8. Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo (vykdė) darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas, ir dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo.

9. Kai Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad darbdavys, kuriam buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, paskelbė prastovą pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, šis darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo grąžinti jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui priėmimo dienos privalo grąžinti visą jam išmokėtą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už laikotarpį, kuriuo prastova buvo paskelbta pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Toks darbdavys remiamojo įdarbinimo, darbo vietų pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo dienos.

10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas šiais atvejais:

1) pasibaigus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, nustatytam įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo sutartyje;

2) pasibaigus darbo sutarčiai, sudarytai įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę;

3) įdarbintam asmeniui sulaukus senatvės pensijos amžiaus;

4) darbdaviui neišmokėjus viso įdarbintam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais ilgiau kaip 7 dienas;

5) įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;

6) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą darbdaviui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

7) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;

8) jeigu darbdaviui pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos;

9) jeigu nevykdomas reikalavimas, nustatytas šio įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje;

10) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 57, 58 ar 592 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

11) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;

12) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 24 mėnesius ir pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų darbingumo lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis;

132) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 6 mėnesius ir pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 45 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, išskyrus atvejus, kai asmeniui nustatyta diagnozė, žymima kodais F00-F99, H90 ar H91.

11. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas šiais atvejais:

1) jeigu pasibaigia subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminas, nurodytas šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 4 punkte, arba jeigu darbdavys atšaukia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju užimtam asmeniui paskelbtą prastovą ar sueina jos paskelbimo terminas;

2) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą darbdaviui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

3) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;

4) Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu;

5) pasibaigus darbo sutarčiai su darbuotoju, už kurį mokama subsidija darbo užmokesčiui;

6) kai darbdaviui pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos;

7) jeigu nevykdomas reikalavimas, nustatytas šio įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje;

8) Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad darbdavys, kuriam paskirta ir mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, paskelbė prastovą pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas;

9) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 57, 58 ar 592 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

10) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

12. Subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimas nutraukiamas šiais atvejais:

1) pasibaigus nustatytam darbo asistento pagalbos poreikio terminui;

2) pasibaigus darbo sutarčiai su įdarbintu asmeniu, kuriam nustatytas darbo asistento poreikis;

3) įdarbintam asmeniui, kuriam nustatytas darbo asistento poreikis, sulaukus senatvės pensijos amžiaus;

4) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą darbdaviui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

5) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;

6) jeigu darbdaviui pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos;

7) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 57, 58 ar 592 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

8) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

13. Subsidija darbo užmokesčiui nemokama įdarbinto asmens tikslinių atostogų, laikinojo nedarbingumo laikotarpiais ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.

14. Informacija apie vadovaujantis šiuo straipsniu darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant subsidiją darbo užmokesčiui gaunančio darbdavio pavadinimą, jam išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, skaičių, taip pat informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, nurodant darbdavio, kuriam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas, pavadinimą, jam iki subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą ir jos mokėjimo nutraukimo datą, skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Šioje dalyje nurodyta informacija apie darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui skelbiama iki subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, o jeigu subsidiją darbo užmokesčiui gavęs darbdavys turi pareigą atitinkamą terminą po subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos išlaikyti darbo vietas, – iki sueina terminas darbo vietai išlaikyti. Informacija apie subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimą, vadovaujantis šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, skelbiama 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos“

 

Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-1684(2) 10 straipsnį, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:

 

„10 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant

1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį arba išlaikyti šio įstatymo 25 straipsnio 16, 17 ir 18 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta šio įstatymo 41 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbo vietas, organizuojamas siekiant:

1) šio įstatymo 25 straipsnio 2–13 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje;

2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 14, 16, 17 ir 18 punktuose nurodytiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.

2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, taip pat išlaikant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.

3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:

1) iki 6 mėnesių šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 18 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, išskyrus šios dalies 3 punkte numatytą išimtį. Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

2) iki 24 mėnesių šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 17 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis. Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 punkte punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 16 ir 17 punkte punktuose, arba jei darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 16 ir 17 punktuose, arba jei šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 3 punkte, kuriems nustatyta diagnozė, žymima kodais F00 - F99, H90 ar H91, arba jei darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 18 punkte, kuriems nustatyta diagnozė, žymima kodais F00 - F99, H90 ar H91, arba jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu pasikeitė asmens darbingumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas iki 25 40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis arba jam nustatyta diagnozė, žymima kodais F00 - F99, H90 ar H91;

4) už laikotarpį, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.“

 

Teikia Seimo nariai: