EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362

2017-09-	Nr.
Į 2017-09-19	Nr. XIIIP-1112

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl Lietuvos Respublikos VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 9 IR 9¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP-1112 derinimo

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 9¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1112 (toliau – Projektas) teikiame šias pastabas.

Pažymėtina, kad bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimas reglamentuojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 14, 106 straipsniuose bei aiškinamas SESV Protokole Nr. 26 (toliau – Protokolas). Protokole nurodoma, kad pagal SESV 14 straipsnį bendros Sąjungos vertybės, susijusios su bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, visų pirma apima svarbų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį ir didelę veiksmų laisvę teikiant, pavedant teikti ar organizuojant kuo labiau vartotojų poreikius atitinkančias bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas, o Sutarčių nuostatos jokiu būdu neturi įtakos valstybių narių kompetencijai teikti, pavesti teikti ir organizuoti bendrus interesus tenkinančias neekonomines paslaugas. Europos Sąjungos teismų praktikoje pripažįstama valstybių narių diskrecija teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, tačiau pažymėtina, kad tuo pačiu ši diskrecija yra ribojama tam tikrais kontrolės mechanizmais. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendime byloje C-1/12 pažymėjo, kad „įmonės, kurioms taikoma SESV 106 straipsnio 2 dalis, gali remtis šia Sutarties nuostata, tik jei konkurencijos apribojimai ar net visiškas konkurencijos panaikinimas yra būtinas joms pavestai ypatingai užduočiai įvykdyti (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 25 d. Sprendimo Dusseldorp ir kt., C-203/96, Rink. p. I-4075, 65 punktą; 1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Corbeau, C-320/91, Rink. p. I-2533, 14 punktą ir 1994 m. balandžio 27 d. Sprendimo Commune d’Almelo, C-393/92, Rink. p. I-1477, 46 punktą)“ (Sprendimo 106 punktas). Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendime byloje T-289/03 nurodė, kad „valstybės narės teisė veikti ir atitinkamai teisė apibrėžti BESP [bendros ekonominės svarbos paslaugos] pagal EB 86 straipsnio 2 dalį [SESV 106 straipsnio 2 dalį] nėra neribota ir negali būti savo nuožiūra įgyvendinama vien tik siekiant, kad konkrečiam sektoriui, pavyzdžiui, telekomunikacijų, nebūtų taikomos konkurencijos taisyklės.“ (Sprendimo 168 punktas). Minėto sprendimo 172 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „pagal Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su EB 86 straipsnio 2 dalimi [SESV 106 straipsnio 2 dalimi], valstybė narė turi nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad nagrinėjama paslauga dėl savo specifinio pobūdžio verta būti pripažinta BESP ir išskirta iš kitos ekonominės veiklos (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 97 punkte minėto sprendimo Merci Convenzionali Porto di Genova C-179/90 27 punktą ir šio sprendimo 131 punkte minėto sprendimo Enirisorse C 34/01–C 38/01 33 ir 34 punktus).“ Atsižvelgdami į šias SESV nuostatas ir jų taikymo praktiką Europos Sąjungos teismuose norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto 1 straipsniu numatant, kad ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teisėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga, nenumatant jokių sąsajos kriterijų gali lemti tai, jog savivaldybių praktika taikant šią nuostatą nepagrįstai išplės viešosios paslaugos sąvoką ir pažeis Europos Sąjungos konkurencijos teisę. Kelia abejonių jau vien Projekto 1 straipsnyje pateikiamame pavyzdiniame tokių veiklų sąraše minima mokinių maitinimo mokyklose paslauga (Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad savivaldybė gali nutarti, kad maistą ruoš pati mokyklos valgykla), kai įprastai maitinimo paslaugos yra laikomos ūkine veikla ir nėra aišku, kodėl tokioms paslaugoms teikti mokyklose, kurios teikia viešąsias švietimo paslaugas, negalėtų būti taikoma konkurencinė paslaugos teikėjo parinkimo procedūra. Be to, minėta Projekto 1 straipsnio nuostata numatant, kad tokia viešąją paslaugą papildanti veikla nėra laikoma ūkine veikla, šiai veiklai nebūtų taikomas Projekto 2 straipsnyje numatomas kontrolės mechanizmas, kas sukuria prielaidas savivaldybėms nepagrįstai išplėsti viešosios paslaugos apibrėžimą (nesilaikant Europos Sąjungos teismo įvardinto būtinumo kriterijaus), šioms paslaugoms priskiriant paslaugas, kurias (ekonomiškai ir geros kokybės) teikia kiti paslaugų teikėjai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „pagrįsti, kad tai yra papildoma veikla, kuri teikiama tik kartu su viešąja paslauga, turės savivaldybė“, tačiau nesant kontrolės mechanizmo neaišku kada ir kam šis pagrindimas turėtų būti teikiamas.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi valstybės valdymo ir savivaldos institucijos joms vykdant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigotos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, Konkurencijos taryba, be kita ko, kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų, nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Įstatymo projekto 1 straipsniu įtvirtinus, kad veikla, teikiama kartu su viešosios paslaugos teikėjo veikla ir ją papildanti, nėra laikoma ūkine veikla, svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų susiaurinta Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo sritis ir atitinkamai Konkurencijos tarybos teisės vykdyti tokios veiklos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos taryba užtikrina ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės laikymąsi Lietuvos Respublikoje kyla abejonių, ar dėl tokio Įstatymo projektu siūlomo teisinio reglamentavimo Konkurencijos taryba galės veiksmingai vykdyti jai iš Europos Sąjungos teisės kylančius įpareigojimus.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta siūlome atsisakyti tokios Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos, kuria ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga.

Projekto 2 straipsniu keičiant 9¹ taikymo sritį ir numatant, kad šis straipsnis taikomas tik naujoms ūkinėms veikloms, susiaurinama savivaldybėms tenkanti pareiga įvertinti, ar jų viešosioms paslaugoms teikti reikalinga vykdyti ūkinė veikla negali būti vykdoma kitų ūkio subjektų ir ar dėl jau vykdomos veiklos nėra tiekiamos privilegijos ar diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Keičiantis rinkos sąlygoms gali atsirasti naujų paslaugų teikėjų, kurie pradės teikti reikalingas viešąsias paslaugas ekonomiškai ir geros kokybės, todėl tokių ribojančių nuostatų galiojimas yra pagrįstas siekiu užtikrinti laisvę teikti paslaugas ir paslaugų teikėjų konkurenciją, be kita ko įtvirtintus pirminėje Europos Sąjungos teisėje. Todėl tokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnio taikymo srities siaurinimo siūlome atsisakyti.

Generalinis direktorius                                                                                      Deividas Kriaučiūnas

Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 804, el. p. [email protected]