LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4274(2)

 

2021-11-25 Nr. 110-P-42

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: apsvarstyta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

V. Mitalas

 (2021-11-23)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

Argumentai:

  Įstatymo projekto rengimas ir priėmimas užtruko. Atitinkamai, esamoje situacijoje, kai įstatymas ir su juo susiję įstatymai vis dar nėra priimti, nėra realu įgyvendinamuosius teisės aktus kokybiškai parengti, suderinti ir priimti iki įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto 2021 m. gruodžio 31 d. termino.

 Be to, numatant esminį teisinio reguliavimo keitimą ir naujas teisės normas, reikalaujančias specifinio įgyvendinimo ir pasiruošimo, yra itin svarbu, jog įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai būtų priimti ne tik kokybiškai ir laiku, bet ir paliekant pakankamai laiko su nauju teisiniu reguliavimu susipažinti, jam pasirengti ir prie jo prisiderinti tiek valstybinės žemės nuomininkams, tiek ir viešojo administravimo subjektams (įskaitant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių administracijas ir pan.).

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 2023 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2021 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas siūlo tokią 4 straipsnio formuluotę: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

2.

Seimo narys

V. Mitalas

 (2021-11-23)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

     Įstatymo projekto 2 straipsniu nustatomas naujas teisinis reguliavimas, nuo 2022 m. sausio 1 d. numatantis pareigą sumokėti atlyginimą už galimybę statyti naujus statinius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose statinių eksploatacijai ne aukciono būdu. Įsigaliojus tokiam teisiniam reguliavimui, naujos statybos ir rekonstravimo projektų kaštai ženkliai išaugtų. Be to, tam tikrais atvejais atsirastų poreikis pagal naują teisinį reguliavimą keisti jau sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Tokį kaštų padidėjimą bei papildomų administracinių procedūrų naštą pajustų ne tik valstybinės žemės nuomininkai (statytojai), kurie dar tik planuoja naujos statybos ar rekonstravimo projektus, tad gali iš anksto įvertinti naują teisinį reguliavimą ir daugiau mažiau prie jo prisiderinti, bet ir tie nuomininkai (statytojai), kurie jau yra pradėję įgyvendinti atitinkamus projektus, t. y., kurie jau yra pasirengę statinių projektinius pasiūlymus, teisės aktų nustatyta tvarka gavę jiems pritarimus bei pagal suderintus projektinių pasiūlymų sprendinius sudarę projektų biudžetus ir susiplanavę reikiamą finansavimą, tačiau dar nėra gavę statybą leidžiančių dokumentų. Dar daugiau, pradėtų įgyvendinti projektų kaštai didėtų bei projektų įgyvendinimo terminai keistųsi net ir tiems nuomininkams (statytojams), kurie jau yra gavę statybą leidžiančius dokumentus, tačiau planuoja esminių statinių projektų sprendinių keitimą, tad ir naujų statybą leidžiančių dokumentų gavimą. Tuo tarpu naujo teisinio reguliavimo taikymas nuomininkams (statytojams), jau pradėjusiems įgyvendinti naujos statybos ar rekonstravimo projektus, reikštų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimą.

     Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje vieningai pripažįstama, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (pvz., žr. Lietuvos Republikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. KT24-N14/2018). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, inter alia, jo 13 priedo 11-14 punktais, pritarimas projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir projektiniams pasiūlymams reiškia savivaldybės, kaip kompetentingo subjekto, pripažinimą, kad statyba yra galima tiek pagal teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal teisės aktus. Tad nuomininkai (statytojai), turintys projektinius pasiūlymus, kuriems yra pritarta teisės aktų nustatyta tvarka, jau yra įgiję teisėtą ir pagrįstą lūkestį dėl teisės statyti įgyvendinimo galimybės. Nepaisant to, nuo 2022 m. sausio 1 d. tokie nuomininkai (statytojai) nebegalės įgyvendinti atitinkamų savo teisių tol, kol mažų mažiausiai nesumokės naujai nustatomo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje. Dėl projektų kaštų ženklaus išaugimo dalis nuomininkų (statytojų) gali apskritai nebetęsti pradėtų projektų. Kiti nuomininkai (statytojai) projektų kaštų valdymo tikslais gali būti priversti persvarstyti projektų koncepcijas ir keisti projektinių pasiūlymų sprendinius, tad ir iš naujo kartoti projektinių pasiūlymų rengimo, viešinimo ir pritarimų jiems gavimo procedūras. Tai ne tik pažeistų teisinės valstybės principo elementais esančius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, bet ir turėtų neigiamos įtakos viešajam interesui jau vien dėl to, kad projektų kaštų mažinimo politika turi įtakos tiek projektų sprendinių kokybei, tiek ir įgyvendinamų projektų skaičiui bei terminams apskritai.

 

Pasiūlymas:

     Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengti statinių projektiniai pasiūlymai ir jiems pritarė savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pagal lydinčiojo Statybos įstatymo 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, statybą leidžiantys dokumentai bus išduodami tik nuomininkui sumokėjus atlyginimą už teisę statyti, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 91 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis. Taigi, jau turint statybą leidžiantį dokumentą tokio mokėjimo atlikti nereikės.

 

 

 

4. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                  Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė