4. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų įstatymo 8 straipsnio redakcija:
„8 straipsnis. Darnus miško naudojimas ir miškų grupės
1. Lietuvos miškai ir jų ištekliai naudojami taip, kad būtų
užtikrinamas jų tvarumas klimato kaitos kontekste, išlaikoma jų biologinė
įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikatingumas
ir galimybė darniai atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas.
2. Miškai pagal pagrindinę
funkcinę paskirtį skirstomi į šias grupes:
1) 1 grupė – griežtos apsaugos miškai. Valstybinių gamtinių
rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių
gamtinių rezervatų, rezervatinių apyrubių miškai, taip pat gamtinių
draustinių miškai ar jų dalys. Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti
natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms.
2) 2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Gamtinių
draustinių miškai ar jų dalys, kompleksinių draustinių miškai ar jų dalys,
atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai, priešeroziniai miškai, Europos
ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, kuriose nustatyti Europos
Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotai, kiti didelės gamtinės vertės
saugomų teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti,
formuoti arba atkurti gamtiškai vertingas miško ekosistemas ar atskirus jų
komponentus, gerinti saugomų gamtinių vertybių būklę, formuoti sengires,
įvairiaamžius,įvairiarūšius medynus su gamtinę brandą pasiekusias medžiais.
3) 3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Kultūrinių
draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, kompleksinių draustinių
ar jų dalių, miško parkų, miestų ir priemiesčių miškai, valstybinių parkų
rekreacinių zonų miškai ir kiti socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms
vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti
ir išsaugoti socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius
geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką.
4) 4 grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai. Miškai
nepriskirti 1, 2, 3 ir 5 grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis
aplinkosaugos reikalavimų formuoti atsparius, produktyvius medynus,
nepertraukiamai tiekiančius medieną ir (ar) nemedienines ekosistemines
paslaugas bei kartu atliekančius klimato reguliavimo, dirvožemio, oro,
vandens apsaugos funkcijas.
5) 5 grupė – plantaciniai miškai. Miškai, kuriuose taikant
spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių
vienaamžiai medynai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – greičiau išauginti kuo
daugiau medienos.
3. Valstybinė miškų tarnyba, rengdama miškų priskyrimo miškų
grupėms planus, vadovaujasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais.
Miškų priskyrimo miškų grupėms planai nerengiami, jei saugomose teritorijose
esančiuose miškuose miškų grupės nustatytos saugomų teritorijų specialiųjų
teritorijų planavimo dokumentais. Miškų grupės ir jų pakeitimai registruojami
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
4. Miškų grupės nustatomos Lietuvos Respublikos miškų valstybės
kadastre įregistruotų miško žemės taksacinių sklypų ribomis.
5. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai rengiami savivaldybės
lygmeniu atitinkamos savivaldybės teritorijoje esantiems miškams. Parengtas
savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektas, skelbiamas
Valstybinės miškų tarnybos, savivaldybės interneto tinklapyje, informuojant,
iki kada ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus dėl miškų priskyrimo miškų
grupėms. Jei dėl miško grupės pasikeitimo atsirastų papildomi veiklos
ribojimai miške, apie tai privačių miškų savininkai informuojami
individualiai. Valstybinė miškų tarnyba, praėjus susipažinimo su miškų
priskyrimo miškų grupėms plano projektu laikui, organizuoja viešą svarstymą.
6. Naujiems miškams miškų grupė turi būti nustatoma ne vėliau kaip
per 3 metus nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės
kadastre.“
5. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miško ištekliai turi būti naudojami, kad mediena ir kiti miško
ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos
prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių
medžių stiebų medienos tūris ekonominio prioriteto daugiafunkciuose miškuose
negali viršyti 90 proc. metinio medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose
miškuose vertinant pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis.“
6. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) 1 grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus,
skirtus išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško
medžių populiacijas;
2) 2 ir 3 grupių miškuose pagrindiniai miško kirtimai;
3) nacionaliniuose parkuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai
ir didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško
kirtimai;
4) regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose
plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai
biržėmis."
6) 4 grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai
didesnėmis kaip 8 hektarai biržėmis.“
7. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų įstatymo 18 straipsnio 5 dalies redakcija:
„4. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė
paverčiama kitomis naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miško
ūkio reikmėms – medelynams įrengti (išskyrus 1–3 grupių miškus), vidaus
(miško) keliams tiesti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), technologiniams
proskiebiams (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), iki 0,03 ha ploto poilsio
aikštelėms įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), medienos sandėliams
įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupės miškus), miško priešgaisrinėms juostoms
įrengti.“
8. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:
„1) 2 ir 3 grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių
ir vėjavartų kirtimai, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai
grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie
griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;“.
9. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:
„2) 4 grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais
savo reikmėms, po kurių liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas (išskyrus
miškus, esančius saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar
kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų
kirtimas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose ir
5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra
miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas;“.
10. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto
redakcija:
„3) įrengiami 3, 4 ar 5 grupių miškuose;“.
11. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame
įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:
1) gamtinėms buveinėms miškuose atkurti;
2) žemės savininko reikmėms plantaciniuose miškuose;
3) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos ir krašto
apsaugos tikslams;
4) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis
netaikomas 1 grupės miškuose;
5) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų
želdynų teritorijoms formuoti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
6) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti
Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios
buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę,
– nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų
pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis
netaikomas 1 grupės miškuose;
7) teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais,
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto
objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, išskyrus atvejus, kai
pastatytus pastatus arba pastatus su jų priklausiniais galiojančiuose
teritorijų planavimo dokumentuose planuojama nugriauti. Šis atvejis
netaikomas 1 grupės miškuose;
8) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms
komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir
aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir
miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos
rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir
naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje
savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti
telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias
iškasenas. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose
vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose
parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų tvarkymo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės
tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių
miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros
ir Kuršių marių, valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose,
draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės
pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos
miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių
teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba ar meras, išskyrus Neringos
savivaldybę. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose,
esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir
biosferos poligonuose;
12) kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir
naudoti, kai tai numatyta šių objektų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar individualiuose apsaugos
reglamentuose.”
12. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 7 dalies redakcija:
„7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę
kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo
vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki
amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu,
išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki
nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško
žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose mokama trigubo
dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją
netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje
formuojami atskirieji želdynai, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypai
ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės, buvo plantaciniai
miškai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto
apsaugos ar valstybės sienos apsaugos srities projektai.“
13. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 8 dalies redakcija:
„8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios
miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta
tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame
plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į
valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose,
įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip trigubo dydžio kitomis
naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant
servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis
naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą piniginę kompensaciją.“
14. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 24 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško
sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti
Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų
židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti
laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių
ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma 1 ir 2 grupių miško
savininkams ir valstybinio miško valdytojams.“
15. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Miškų įstatymo papildymas 26 straipsniu:
„26 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio
reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto
galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex
post vertinimas).
2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar nuo
2028 m. sausio 1 d. įsigaliojus miškų grupių sistemai pasikeitė miškų
naudojimo efektyvumas, ar buvo užtikrinama miško teikiamų ekologinių,
socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės įvairovės
apsauga miškuose, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas
miškuose, kokią įtaką turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės
biudžetui.
3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo įstatymo
nuostatų, reglamentuojančių miškų grupių sistemą, įsigaliojimo dienos.
4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2033 m.
gruodžio 31 d.“.
16. Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi pagal šio straipsnio 4
dalį Vyriausybės patvirtintais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų
priskyrimo miškų grupėms tvarka, parengia ir patvirtina miškų priskyrimo
miškų grupėms planus tokia tvarka:
1) iki 2025 m. gruodžio 31 d. – Klaipėdos apskrities (Klaipėdos,
Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų, Klaipėdos ir Palangos miestų, Neringos),
Šiaulių apskrities (Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių
rajonų, Šiaulių miesto), Tauragės apskrities (Jurbarko, Šilalės, Tauragės
rajonų, Pagėgių) ir Telšių apskrities (Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų,
Rietavo) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
2) iki 2026 m. gruodžio 31 d. – Utenos apskrities (Anykščių,
Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų, Visagino), Vilniaus apskrities
(Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų,
Elektrėnų, Vilniaus miesto) ir Marijampolės apskrities (Šakių, Vilkaviškio
rajonų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės) savivaldybių miškų priskyrimo
miškų grupėms planus;
3) iki 2027 m. gruodžio 31 d. – Alytaus apskrities (Alytaus,
Lazdijų, Varėnos rajonų, Alytaus miesto, Druskininkų), Kauno apskrities
(Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų, Kauno
miesto, Birštono) ir Panevėžio apskrities (Biržų, Kupiškio, Panevėžio,
Pasvalio, Rokiškio rajonų, Panevėžio miesto) savivaldybių miškų priskyrimo
miškų grupėms planus.
17. Šio straipsnio 16 dalyje išvardyti miškų priskyrimo miškų
grupėms planai įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.
18. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti mišką ir
suderinti pranešimai apie ketinimą kirsti mišką galioja ne ilgiau kaip iki
2024 m. gruodžio 31 d. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2027 m.
gruodžio 31 d. išduoti leidimai kirsti mišką galioja iki juose nurodytos
datos, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d.
19. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 11
straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomos pagrindiniams miško
kirtimų draudimams, atsiradusiems su šio įstatymo įsigaliojimu.
|