DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO PROJEKTO

 

 

2023 m.                         d. Nr.

Vilnius

 

 

El.nr.

Turinys

Pasiūlymas/pastabos/komentarai

 

Siūloma išbraukti , siūloma papildyti, keisti

 

1.

I SKYRIUS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal daugiafunkcinės miškininkystės ir darnaus miškų ūkio valdymo principus, derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie dabar ir ateityje teiktų daug miško ekosisteminių paslaugų nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

 

Siūlome papildyti “daugiafunkcinės miškininkystės ir darnaus miškų ūkio”

2.

46. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai didesnėje nei 1,0 ha biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti medienos išteklius. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.

 

 

 

Siūloma nustatyti minimalų kertama plotą, nuo kurio kirtimas laikytinas pagrindiniu plynu kirtimu.  Remiantis FAO metodiką ir daugelio šalių taikomą apibrėžimą miškui priskiriami didesni nei 0,5 ha , tad jei kirtimo metu formuojamos mažesnės aikštės - nederėtų to vadinti plynu kirtimu.

                                               

                                   

                       

 

3.

II SKYRIUS

MIŠKŲ ŪKIO VALDYMO

Siūloma naudoti - "miškų ūkis”, kadangi miško medyno ar ekosistemos nepavaldysi - valdomas išteklių naudojimas ir tai vykdantys asmenys.

4.

III SKYRIUS

9 straipsnis. Miško išteklių naudojimas

1. Miško ištekliai turi būti naudojami, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų medienos tūris II, III ir IVA grupių miškuose negali viršyti 90 proc. metinio medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis.

 

5. Aplinkos ministras nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau kaip 20 10 procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos, tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių normų sumos.

 

 

 

 

Papildyti II grupe.

 

 

 

 

 

 

 

 

Miškų įstatymo projekte numatytas 20 proc. svyravimas gali sukelti neapibrėžtumą ūkio subjektams, nes toks didelis svyravimas gali sutrikdyti tinkamą veiklos planavimą dėl galimo žaliavos stygiaus lyginant su praeitais laikotarpiais. Siūlome numatyti, kad Aplinkos ministras nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau kaip 10 procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos, tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių normų sumos. Šis pakeitimas užtikrintų didesnį rinkos stabilumą, leistų medienos perdirbimo sektoriui geriau planuoti savo veiklą ir mažintų riziką dėl neprognozuojamo medienos tiekimo.

5.

18 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas

4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais ir šiais atvejais:

…

2) IIA ir IIB grupių miškuose – kirtimai didesnio kaip 1 hektarų plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis;

 

Atsisakydami kirtimų II-ose miškų grupėse ir nekirsdami bet kokių brandžių medynų, šiuos medynus priartinsime prie rezervatinių miškų būklės ir paversime juos vos ne šabakštynais. Bendras tokių miškų plotas Lietuvoje sudarys ženklią miškų dalį, mažindamas miško naudojimo apimtis. Visų saugomų teritorijų miškuose, išskyrus rezervatinius miškus, turi būti leidžiami pagrindiniai miško kirtimai.

                                               

                                   

                       

 

6.

III SKYRIUS

20 straipsnis. Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena

1.Miškų urėdija didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką ir biokurą, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą.

2.Didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą.

2.1 Aukcionuose ilgalaikėms sutartims sudaryti parduodama žaliavinę medieną ir Miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, kurie:

  1. per paskutinius 3 kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų;
  2. valdo ir disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas;
  3. neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs visus įsipareigojimus Lietuvos Respublikos biudžetui, susijusius su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu.

 

 

 

Šis papildymas yra svarbus atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos strateginį ekonominį tikslą kurti aukštos pridėtinės vertės produkciją, nes tai ne tik skatintų vietos pramonės vystymąsi ir kurtų darbo vietas, bet ir generuotų pridėtinę vertę Lietuvos Respublikai bei skatintų eksportą. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų, dėl ko atsiras didesnis apdirbtos medienos poreikis pačioje Lietuvos Respublikoje.

7.

4. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 8 straipsnio redakcija:

„8 straipsnis. Darnus miško naudojimas ir miškų grupės

1. Lietuvos miškai ir jų ištekliai naudojami taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas klimato kaitos kontekste, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikatingumas ir galimybė darniai atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas.

2. Miškai pagal pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į šias grupes:

1) 1 grupė – griežtos apsaugos miškai. Valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų, rezervatinių apyrubių miškai, taip pat gamtinių draustinių miškai ar jų dalys. Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms.

2) 2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Gamtinių draustinių miškai ar jų dalys, kompleksinių draustinių miškai ar jų dalys, atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai, priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, kuriose nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotai, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti, formuoti arba atkurti gamtiškai vertingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti saugomų gamtinių vertybių būklę, formuoti sengires, įvairiaamžius,įvairiarūšius medynus su gamtinę brandą pasiekusias medžiais.

3) 3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, kompleksinių draustinių ar jų dalių, miško parkų, miestų ir priemiesčių miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką.

4) 4 grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai. Miškai nepriskirti 1, 2, 3 ir 5 grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti atsparius, produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiančius medieną ir (ar) nemedienines ekosistemines paslaugas bei kartu atliekančius klimato reguliavimo, dirvožemio, oro, vandens apsaugos funkcijas.

5) 5 grupė – plantaciniai miškai. Miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių vienaamžiai medynai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – greičiau išauginti kuo daugiau medienos.

3. Valstybinė miškų tarnyba, rengdama miškų priskyrimo miškų grupėms planus, vadovaujasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai nerengiami, jei saugomose teritorijose esančiuose miškuose miškų grupės nustatytos saugomų teritorijų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentais. Miškų grupės ir jų pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

4. Miškų grupės nustatomos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miško žemės taksacinių sklypų ribomis.

5. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai rengiami savivaldybės lygmeniu atitinkamos savivaldybės teritorijoje esantiems miškams. Parengtas savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektas, skelbiamas Valstybinės miškų tarnybos, savivaldybės interneto tinklapyje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Jei dėl miško grupės pasikeitimo atsirastų papildomi veiklos ribojimai miške, apie tai privačių miškų savininkai informuojami individualiai. Valstybinė miškų tarnyba, praėjus susipažinimo su miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektu laikui, organizuoja viešą svarstymą.

6. Naujiems miškams miškų grupė turi būti nustatoma ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.“

5. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Miško ištekliai turi būti naudojami, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų medienos tūris ekonominio prioriteto daugiafunkciuose miškuose negali viršyti 90 proc. metinio medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis.“

6. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais:

1) 1 grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas;

2) 2 ir 3 grupių miškuose pagrindiniai miško kirtimai;

3) nacionaliniuose parkuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;

4) regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis."

6) 4 grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 8 hektarai biržėmis.“

7. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 18 straipsnio 5 dalies redakcija:

„4. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms – medelynams įrengti (išskyrus 1–3 grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), iki 0,03 ha ploto poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), medienos sandėliams įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupės miškus), miško priešgaisrinėms juostoms įrengti.“

8. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:

„1) 2 ir 3 grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;“.

9. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:

„2) 4 grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms, po kurių liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas (išskyrus miškus, esančius saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas;“.

10. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija:

„3) įrengiami 3, 4 ar 5 grupių miškuose;“.

11. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:

1) gamtinėms buveinėms miškuose atkurti;

2) žemės savininko reikmėms plantaciniuose miškuose;

3) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslams;

4) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose; 

5) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;

6) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;

7) teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, išskyrus atvejus, kai pastatytus pastatus arba pastatus su jų priklausiniais galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose planuojama nugriauti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;

8) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;

9) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;

10) atliekų tvarkymo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;

11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba ar meras, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;

12) kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti, kai tai numatyta šių objektų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar individualiuose apsaugos reglamentuose.”

12. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 7 dalies redakcija:

„7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose mokama trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypai ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės, buvo plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos srities projektai.“

13. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 8 dalies redakcija:

„8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.“

14. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 24 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma 1 ir 2 grupių miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.“

15. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo papildymas 26 straipsniu:

„26 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).

2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliojus miškų grupių sistemai pasikeitė miškų naudojimo efektyvumas, ar buvo užtikrinama miško teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės įvairovės apsauga miškuose, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas miškuose, kokią įtaką turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės biudžetui.

3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių miškų grupių sistemą, įsigaliojimo dienos.

4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2033 m. gruodžio 31 d.“.

16. Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi pagal šio straipsnio 4 dalį Vyriausybės patvirtintais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka, parengia ir patvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus tokia tvarka:

1) iki 2025 m. gruodžio 31 d. – Klaipėdos apskrities (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų, Klaipėdos ir Palangos miestų, Neringos), Šiaulių apskrities (Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų, Šiaulių miesto), Tauragės apskrities (Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų, Pagėgių) ir Telšių apskrities (Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų, Rietavo) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;

2) iki 2026 m. gruodžio 31 d. – Utenos apskrities (Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų, Visagino), Vilniaus apskrities (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Vilniaus miesto) ir Marijampolės apskrities (Šakių, Vilkaviškio rajonų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;

3) iki 2027 m. gruodžio 31 d. – Alytaus apskrities (Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų, Alytaus miesto, Druskininkų), Kauno apskrities (Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų, Kauno miesto, Birštono) ir Panevėžio apskrities (Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų, Panevėžio miesto) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus.

17. Šio straipsnio 16 dalyje išvardyti miškų priskyrimo miškų grupėms planai įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.

18. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti mišką ir suderinti pranešimai apie ketinimą kirsti mišką galioja ne ilgiau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2027 m. gruodžio 31 d. išduoti leidimai kirsti mišką galioja iki juose nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d.

19. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomos pagrindiniams miško kirtimų draudimams, atsiradusiems su šio įstatymo įsigaliojimu.

 

Nepritariame įstatymo priedui, kuris turėtų įsigalioti 2028 m., kadangi teikiami pasiūlymai nebuvo pristatyti ir išdiskutuoti bei nebuvo įvertintas jų poveikis miškų ūkiui, ekonominiai šalies raidai, aplinkai ir privačiai nuosavybei.   Siūlome tobulinti egzistuojančią miško skirstymo į grupes sistemą, taip pat miškų grupių pertvarką atidėti, kol nebus įgyvendinti aukščiau suminėti veiksmai, atsakyti svarbūs klausimai, ir atsižvelgta į pagrįstus miško ūkio subjektus atstovaujančių organizacijų siūlymus.