LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 11, 13, 19 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1542VK

2018-10-10 Nr. 113-P-37

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys;

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;

Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Almira Gecevičiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė, Seimo kanceliarijos Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-08	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija (čia ir toliau išskirta mūsų). Pastebėtina, kad vadovaujantis pastarąja nuostata Vyriausybė 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 627 „Dėl įgaliojimų suteikimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti kai kurių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas“ yra įgaliojusi Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įgyvendinti šiame nutarime nurodytų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas. Be to, Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas<...>“ nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. Siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tobulinti.	Pritarti	Tikslinga patobulinti įstatymo projekto nuostatas numatant, kad ne „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija“, o „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas, kurios teikia gyventojams ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, reikalingą ne kiekvienoje savivaldybės teritorijoje.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-08	1			2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies tekste vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „2“	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-08	4	1		3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 31 straipsnį nauja 2 dalimi: „Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš siūlomos nuostatos turinio galima daryti išvadą, kad nustatant asmens finansines galimybes, mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas to asmens turtas, kuris apskaitomas pagal straipsnio pirmoje dalyje nustatytas taisykles, t.y. taikoma taisyklė, kad įvertinamas tik tas turtas, kuris turėtas 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo. Nes pirmoji straipsnio dalis imperatyviai įtvirtina turto įvertinimo taisyklę, susietą su 12 mėnesių laikotarpio terminu. Tokiu atveju straipsnio nereikėtų pildyti nauja dalimi, nes siūloma nauja straipsnio dalis kartoja straipsnio 1 dalies tekstą ir toks teksto kartojimas laikytinas pertekliniu. Šiuo atveju straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma nauju 7 punktu, jame nustatant, kad įskaitomas ir šios straipsnio dalies 1–6 punktuose nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Kitu atveju – jei siekiama nustatyti, kad svarbus yra tik turto perdavimo kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis faktas, neatsižvelgiant į tai, prieš kiek laiko toks turtas yra perduotas – siūloma straipsnio dalis, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti papildyta, kad tokia sąlyga įstatyme aiškiai būtų deklaruota ir būtų aiški nuostatos taikymo tvarka. Antra, kelia abejonių, jog nuostatoje siūloma įvertinti tik tokį turtą, kuris buvo perduotas fiziniams asmenims. Pažymėtina, jog Civilinis kodeksas nenustato draudimo sudaryti rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis su juridiniais asmenimis, todėl asmenys, kurie yra rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos gavėjai, sudarę sutartis su juridiniais asmenimis, atsidurtų kitokioje teisinėje padėtyje, nes toks jų turtas nebūtų vertinamas. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis atitinka asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp vienų ir kitų rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos gavėjų nebūtų jokio objektyvaus skirtumo, dėl kurio juos reikėtų vertinti skirtingai. Trečia, pastebėtina, jog turtas rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos atvejais yra perduodamas ne pagal sąlygas, o pagal atitinkamas sutartis, todėl manytina, kad siūloma nuostata turėtų būti patikslinta. Teigtina, kad derinant siūlomą reguliavimą su Civiliniu kodeksu, siūlomos nuostatos žodžiai „su sąlyga, kad jis mokės kitam asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos“ turėtų būti pakeisti žodžiais „pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-10-08				Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Socialinių paslaugų įstatymo NR. X-493 11, 13,19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1542 ir teikia šias išvadas: Nežiūrint biudžetinių įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas privalumų, savivaldybės turi nemažai abejonių dėl tikslingumo šiame laikotarpyje vykdyti šiuos pertvarkymus. Ypatingai daug nerimo savivaldybėms kelia valstybinių stacionarių globos įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas galimybės. Šiuo metu pradėta vykdyti valstybinių globos įstaigų deinstitucionalizacija, kurios metu mažinamas šiose įstaigose gyvenančių žmonių skaičius. Vykdant deinstitucionalizaciją nuperkami privatūs namai ar butai neįgaliesiems - neįgalieji iškeliami į juos gyventi po 8- 10 žmonių. Jei bendruomeniniai namai ar butai bus ne biudžetinių įstaigų filialais, o viešosios įstaigos, atsiranda rizika, kad dar labiau išaugs juose teikiamų paslaugų kainos, kadangi viešosios įstaigos, priešingai nei biudžetinės, turės išsilaikyti tik iš teikiamų paslaugų. Savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų suteikimą neįgaliesiems ir kitoms asmenų grupėms, reikalingoms pagalbos, todėl jos bus priverstos mokėti dideles sumas už vieno žmogaus išlaikymą neturėdamos jokių galimybių įtakoti kainų didėjimo. Savivaldybių patirtis rodo, kad šiuo metu veikiančiose viešosiose ir privačiose globos įstaigose vieno gyventojo išlaikymo kaina yra didesnė nei valstybiniuose ar iš savivaldybių biudžeto išlaikomose globos namuose, pvz. Strėvininkų socialinės globos namuose vieno asmens su sunkia negalia išlaikymas mėnesiui – 640 Eur., o VšĮ Senjorų vila tokio asmens išlaikymas – 825 Eur per mėn. Siūlymas: Manome, būtų tikslinga biudžetinių globos įstaigų pertvarkymą svarstyti kompleksiškai: pirmiausia atlikti globos namų pertvarkos ekonominius – sfinansinius paskaičiavimus, įteisinti bendruomeninių integruotų globos ir slaugos paslaugų teikimą. pakeisti socialinių paslaugų apmokėjimo tvarką sudarant galimybę žmonėms gauti ne tik pagrindines, bet ir papildomas paslaugas, nustatyti fiksuotą paslaugų krepšelį asmeniui pagal jo sveikatos ir savarankiškumo lygį, kas leistų asmeniui su paskirta suma paslaugoms rinktis paslaugų gavėją ir, pageidaujant papildomų paslaugų (nepatenkančių prie būtinų pagal asmens poreikius), už jas prisimokėti, Toks kompleksiškas požiūris užtikrintų būtinų paslaugų gavimą jų reikalingų asmeniui, taip pat, fiksuoto paslaugų krepšelio nustatymas kažkiek sudrausmintų paslaugų teikėjus nuo nepagrįsto kainų kėlimo.	Nepritarti	Tikslinga iš esmės pritarti įstatymo projektui, nes siūlomi pakeitimai tik sudarys teisines prielaidas keisti socialinių paslaugų įstaigų teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, tačiau kiekvienu atveju dėl įstaigos pertvarkymo tikslingumo ir sąlygų spręs savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2018-10-08

Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Socialinių paslaugų įstatymo NR. X-493 11, 13,19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1542 ir teikia šias išvadas:

Nežiūrint biudžetinių įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas privalumų, savivaldybės turi nemažai abejonių dėl tikslingumo šiame laikotarpyje vykdyti šiuos pertvarkymus. Ypatingai daug nerimo savivaldybėms kelia valstybinių stacionarių globos įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas galimybės. Šiuo metu pradėta vykdyti valstybinių globos įstaigų deinstitucionalizacija, kurios metu mažinamas šiose įstaigose gyvenančių žmonių skaičius. Vykdant deinstitucionalizaciją nuperkami privatūs namai ar butai neįgaliesiems - neįgalieji iškeliami į juos gyventi po 8- 10 žmonių. Jei bendruomeniniai namai ar butai bus ne biudžetinių įstaigų filialais, o viešosios įstaigos, atsiranda rizika, kad dar labiau išaugs juose teikiamų paslaugų kainos, kadangi viešosios įstaigos, priešingai nei biudžetinės, turės išsilaikyti tik iš teikiamų paslaugų. Savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų suteikimą neįgaliesiems ir kitoms asmenų grupėms, reikalingoms pagalbos, todėl jos bus priverstos mokėti dideles sumas už vieno žmogaus išlaikymą neturėdamos jokių galimybių įtakoti kainų didėjimo. Savivaldybių patirtis rodo, kad šiuo metu veikiančiose viešosiose ir privačiose globos įstaigose vieno gyventojo išlaikymo kaina yra didesnė nei valstybiniuose ar iš savivaldybių biudžeto išlaikomose globos namuose, pvz. Strėvininkų socialinės globos namuose vieno asmens su sunkia negalia išlaikymas mėnesiui – 640 Eur., o VšĮ Senjorų vila tokio asmens išlaikymas – 825 Eur per mėn.

Siūlymas: Manome, būtų tikslinga biudžetinių globos įstaigų pertvarkymą svarstyti kompleksiškai: pirmiausia atlikti globos namų pertvarkos ekonominius – sfinansinius paskaičiavimus, įteisinti bendruomeninių integruotų globos ir slaugos paslaugų teikimą. pakeisti socialinių paslaugų apmokėjimo tvarką sudarant galimybę žmonėms gauti ne tik pagrindines, bet ir papildomas paslaugas, nustatyti fiksuotą paslaugų krepšelį asmeniui pagal jo sveikatos ir savarankiškumo lygį, kas leistų asmeniui su paskirta suma paslaugoms rinktis paslaugų gavėją ir, pageidaujant papildomų paslaugų (nepatenkančių prie būtinų pagal asmens poreikius), už jas prisimokėti,

Toks kompleksiškas požiūris užtikrintų būtinų paslaugų gavimą jų reikalingų asmeniui, taip pat, fiksuoto paslaugų krepšelio nustatymas kažkiek sudrausmintų paslaugų teikėjus nuo nepagrįsto kainų kėlimo.

Nepritarti

Tikslinga iš esmės pritarti įstatymo projektui, nes siūlomi pakeitimai tik sudarys teisines prielaidas keisti socialinių paslaugų įstaigų teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, tačiau kiekvienu atveju dėl įstaigos pertvarkymo tikslingumo ir sąlygų spręs savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1542VK ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš – 0, susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjas: Z. Streikus.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė