LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-908 1 ir 2 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS sveikatos draudimo įstatymo NR. I-1343 17 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 6 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 3 ir 4 STRAIPSNIų PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Sporto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant užtikrinti tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriais buvo panaikinta prievolė loterijų organizatoriams skirti 8 procentus nuo išplatintų loterijos bilietų nominaliosios vertės paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos sporto įstatymo, išdėstyto nauja redakcija 2022 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-908, (toliau – Sporto įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“
Sporto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms)“.
Sporto įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžta tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoka – tai nevyriausybinė organizacija, pasaulio mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.
Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustato, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija administruoja ir finansuoja į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą Lietuvoje, šios dalies 7 punkte nustatyta, kad atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.
Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje vartojama tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoka: „3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
Taip pat tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoka vartojama Sporto įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse: „1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.“ ir „2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.“
Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus“.
Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, kuriame vartojama tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoka.
Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus valstybės premijų dydžius nustato Vyriausybė, šio straipsnio 3 dalyje, kad valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.
Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokiose aukšto meistriškumo sporto varžybose ir kokias vietas jose turi užimti sportininkas, kad įgytų teisę į kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją.
Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti valstybės stipendijų dydžiai už užimtą atitinkamą vietą aukšto meistriškumo sporto varžybose.
Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos“.
Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta „Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 2–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos.“
Sporto įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).“
Sporto įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad sportininkui valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu jis gauna valstybinę pensiją.
Sporto įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad „Sporto projektai, dėl kurių finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis buvo sudarytos Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų įgyvendinimo sutartys, įskaitant pagal 2021 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sudarytas sutartis, ir nebaigti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, administruojami ir baigiami įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nėra įtvirtinta galimybė valstybės sporto politiką įgyvendinančiai institucijai (nuo 2022 m. liepos 1 d. biudžetinei įstaigai Nacionalinei sporto agentūrai) sumokėti sveikatos draudimo įmokas už sportininkus.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta sportininkus apdrausti ligos, pensijų ir motinystės socialiniu draudimu valstybės biudžeto lėšomis.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nenumatyta sportininkus apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės biudžeto lėšomis.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma pakeisti Sporto įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžtos tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoką, nurodant, kad tarptautinė sporto šakos federacija ne tik pasaulio mastu, tačiau ir Europos mastu nustato pagrindines sporto šakos taisykles. Atitinkamai nurodant pasaulio ar Europos tarptautinę sporto šakos federaciją, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 2 straipsnio 3 ir 9 dalis, 13 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 punkto nuostatą iki dvitaškio, 4 punkto d papunktį, 24 straipsnio 1 dalį. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad kai kurie tarptautiniai aukšto meistriškumo sporto renginiai būna įtraukti tik į Europos tarptautinę sporto šakos federaciją (pavyzdžiui, Europos čempionatai).
Siūloma papildyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sporto organizacijų funkcijas išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvą ir toliau pasaulyje garsintų sportininkai, sporto šakų federacijos turi užtikrinti išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranką ir rengimą. Sporto šakų federacijos įgyvendindamos šią funkciją turės sukurti gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo ir rengimo sistemos modelį. Siekiama, kad išskirtinių sportinių gabumų turintys vaikai nuolat papildytų sporto šakų federacijų nacionalines rinktines ir būtų motyvuoti siekti sportininko karjeros.
Siūloma papildyti Sporto įstatymo 23 straipsnį 31 dalimi, nustatant, kad maksimalaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoms rungtyje varžėsi ne mažiau kaip 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribotų varžovų skaičių. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų (pvz., už laimėjimą, kai rungtyje varžėsi 12 sportininkų ar komandų mokama 100 proc. dydžio premija, jeigu rungtyje varžėsi 10 sportininkų ar komandų, tai už laimėjimą mokama 83 proc. dydžio premija). Atkreiptinas dėmesys, kad sisteminis 12 varžovų rungtyje reikalavimas yra ir kituose teisės aktuose, pvz., Kvalifikacinių kategorijų valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbantiems treneriams suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-103. Be to, būtent 12 varžovų skaičiaus reikalavimo įtvirtinimui pritarė ir sportininkus atstovaujanti Nacionalinė sportininkų asociacija.
Neįtvirtinus į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoms rungtims šios valstybės premijai gauti sąlygos – aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvauti ne mažiau 12 varžovų – bei galimybės Vyriausybei atitinkamai mažinti valstybės premijos dydį tuo atveju, kai dalyvautų mažiau nei 12 varžovų, bus sudaryta nelygybė tarp turinčių negalią sportininkų ir neturinčių negalios sportininkų, nes vieni sportininkai (neturintys negalios) teisę dalyvauti žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose iškovoja dalyvaudami aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybose, t. y. esant aukšto meistriškumo sporto varžybų atrankos sistemai, o kiti sportininkai (turintys negalią) – nesant aukšto meistriškumo sporto varžybų atrankos sistemos, be to būtų mokamos didelės valstybės premijos, kai varžybose dalyvavo mažas dalyvių ar komandų skaičius (pvz., 2022 m. kurčiųjų žaidynių orientavimosi sporto mišrių sprinto estafečių varžybose dalyvavo tik 4 komandos, super sprinto estafečių varžybose ir paplūdimio tinklinio varžybose dalyvavo tik 5 komandos. 2021 m. olimpinėse žaidynėse 11 091 sportininkas varžėsi dėl 339 aukso medalių (vidutiniškai 32,7 sportininkai rungtyje); 2021 m. paralimpinėse žaidynėse (dalyvauja regėjimo, judėjimo ir intelekto negalios sportininkai) 4 403 sportininkai su negalia varžėsi dėl 539 aukso medalių (vidutiniškai 8,1 sportininkai rungtyje); 2022 m. kurčiųjų žaidynėse 2 402 sportininkai su negalia varžėsi dėl 206 aukso medalių (vidutiniškai 11,7 sportininkų rungtyje). Sisteminis 12 varžovų rungtyje reikalavimas yra siūlomas todėl, kad olimpinėse žaidynėse varžovų skaičius rungtyje yra 3,3 karto didesnis nei paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. gegužės 4 d. priėmė nutarimą Nr. 468 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 927 „Dėl Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) ir padidino valstybės premijų sportininkams ir jų treneriams dydžius už paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1–4 vietas, juos nustatant pusės atitinkamai už olimpinių žaidynių 1–4 vietas dydžio. Už paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą buvo nustatyta 70 150 Eur (t. y. 1 525 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio, taikant BSI 46 Eur) dydžio valstybės premija (iki šiol buvo skiriama 19 236 Eur arba 458 BSI), už 2 vietą – 35 098 Eur (763 BSI) (iki šiol buvo skiriama 9 618 Eur arba 229 BSI), už 3 vietą – 26 312 Eur (572 BSI) (iki šiol buvo skiriama atitinkamai 6 426 Eur arba 153 BSI), už 4 vietą – 14 030 Eur (305 BSI) (iki šiol buvo skiriama atitinkamai 4 410 Eur arba 105 BSI).
Įtvirtinus Sporto įstatyme kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, Vyriausybės nutarimu numatoma etapais suvienodinti valstybės premijų dydžius už į olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas įtrauktų rungčių aukšto meistriškumo sporto varžybose (olimpinės, paralimpinės, kurčiųjų žaidynės, pasaulio, Europos čempionatai) pasiektus to paties lygmens laimėjimus negalią turintiems sportininkams ir jos neturintiems. Nuo 2022 m. liepos 1 d. Vyriausybės nutarime premijų dydžiai būtų suvienodinti sportininkams su negalia ir jos neturintiems už pasaulio ir Europos čempionatuose pasiektus laimėjimus. Sulyginus sportininkams su negalia ir jos neturintiems valstybės premijas už pasiekimus pasaulio ir Europos čempionatuose ir padidinus BSI nuo 42 iki 46, už iškovotą pirmą vietą pasaulio čempionate būtų mokama 28 060 Eur (neįgaliųjų buvo 4 830 Eur), už antrą vietą – 17 572 eurai (neįgaliųjų buvo 3 864 Eur), už trečią vietą – 10 534 Eur (neįgaliųjų buvo 3 234 Eur) valstybės premijos; už iškovotą pirmą vietą Europos čempionatuose būtų mokama 14 030 Eur (neįgaliųjų buvo 2 604 Eur), už antrą vietą – 7 038 Eur (neįgaliųjų buvo 1 932 Eur), už trečią vietą – 5 290 Eur (neįgaliųjų buvo 1 302 Eur). Nuo 2025 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinėms žaidynėms, būtų suvienodinami valstybės premijų dydžiai sportininkams su negalia ir jos neturintiems už olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse pasiektus to paties lygmens laimėjimus (už olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą būtų skiriama 70 150 Eur dydžio (šiuo metu už olimpinių žaidynių 1 vietą – 128 058 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą – 19 236 Eur), už 2 vietą – 35 098 Eur dydžio (šiuo metu už olimpinių žaidynių 2 vietą – 64 050 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 2 vietą – 9 618 Eur), už 3 vietą – 26 312 Eur dydžio (šiuo metu už olimpinių žaidynių 3 vietą – 48 048 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 3 vietą – 6 426 Eur).
Suvienodinus valstybės premijų sportininkams ir jų treneriams dydžius ir padidinus BSI iki 46 Eurų 2022 metais valstybės premijoms reikės apie 1,95 mln. Eur, 2023 m. – 1,4 mln. Eur, 2024 m. – 2,2 mln. Eur.
Pažymėtina, kad Lietuvos valstybė skiria vienas didžiausių premijų sportininkams ne tik Europoje (Europos Sąjungoje Lietuva yra 2-oje vietoje), bet ir pasaulyje (Lietuva yra 9-oje vietoje[1]), tačiau Lietuvos sportininkų rezultatai prastėja.
Pastebėtina, kad iš 18 Europos Sąjungos valstybių narių:
1) 7 valstybėse olimpinių ar paralimpinių žaidynių 1–3 vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paralimpiniai komitetai (Italija, Estija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Austrija, Danija),
|
|
Olimpinės žaidynės |
Paralimpinės žaidynės |
||||
|
1 vieta |
2 vieta |
3 vieta |
1 vieta |
2 vieta |
3 vieta |
|
|
Italija |
150 000 |
75 000 |
50 000 |
75 000 |
40 000 |
25 000 |
|
Estija |
100 000 |
70 000 |
45 000 |
11 000 |
7 500 |
4 800 |
|
Ispanija |
94 000 |
48 000 |
30 000 |
30 000 |
15 000 |
9 000 |
|
Belgija |
50 000 |
30 000 |
20 000 |
10 000 |
7 500 |
5 000 |
|
Vokietija |
20 000 |
15 000 |
10 000 |
20 000 |
15 000 |
10 000 |
|
Austrija |
17 000 |
13 000 |
11 000 |
8 000 |
6 000 |
4 000 |
|
Danija |
13 500 |
9 400 |
6 700 |
6 700 |
4 700 |
3 350 |
2) 5 valstybėse valstybės premijos nėra numatytos (Liuksemburgas, Suomija, Švedija, Airija, Didžioji Britanija),
3) 6 valstybėse premijas skiria Vyriausybė (Lietuva, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Lenkija, Kroatija):
1) už olimpinių ir paralimpinių žaidynių 1–3 vietas skiriamos vienodo dydžio premijos: Slovakijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje ir Kroatijoje;
2) už olimpinių žaidynių 1–3 vietas skiriama 2 kartus didesnė premija nei už paralimpinių žaidynių 1–3 vietą – Vengrijoje.
|
|
Olimpinės žaidynės |
Paralimpinės žaidynės |
||||
|
1 vieta |
2 vieta |
3 vieta |
1 vieta |
2 vieta |
3 vieta |
|
|
Lietuva |
115 850 |
57 920 |
43 440 |
17 380 |
8 690 |
5 790 |
|
Vengrija |
112 900 |
80 600 |
64 500 |
56 450 |
40 300 |
32 250 |
|
Slovakija |
22 500 |
17 500 |
12 500 |
22 500 |
17 500 |
12 500 |
|
Slovėnija |
17 160 |
12 870 |
8 580 |
17 160 |
12 870 |
8 580 |
|
Lenkija |
15 000 |
10 700 |
8 600 |
15 000 |
10 700 |
8 600 |
|
Kroatija |
13 900 |
8 700 |
6 150 |
13 900 |
8 700 |
6 150 |
Pagal valstybės mokamų premijų dydį iš 18 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva yra antra. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse premijos skiriamos už 1–3 vietas, Lietuvoje – už daugiau nei 3 vietas: olimpinių žaidynių – 1–8 vietas, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių – 1–4 vietas.
Šie Sporto įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra vienas iš sportininkų skatinimo modelio sisteminių pokyčių etapų.
Siekiant iš esmės subalansuoti sportininkų skatinimo modelį, numatomi šie sisteminiai sportininkų skatinimo modelio pokyčiai:
1) Padidinant valstybės stipendijų dydžius sportininkams bei suvienodinant valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens iškovotas vietas, išplečiant valstybės stipendijų gavėjų ratą, įtraukiant pagrindines jaunimo amžiaus grupes.
2) Suteikiant socialines garantijas (sveikatos draudimą, ligos, pensijų, motinystės socialinį draudimą) valstybės biudžeto lėšomis stipendijų gavėjams.
3) Inicijuojant elito sportininkų dvigubos karjeros programą (apie 0,2 mln. Eur kasmet): būtų numatyta galimybė įgyti kvalifikaciją (aukštojoje mokykloje ar kitoje mokymo įstaigoje) aktyvaus sportavimo metu ar pabaigus sportininko karjerą, veiktų konsultavimo sistema dvigubos karjeros klausimais (nuo bendrojo ugdymo mokyklos iki sportininko karjeros pabaigos), būtų kaupiamas darbo stažas (pensijai) sportininko karjeros metu gaunantiems valstybės stipendiją, galimybė įgyti aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus kvalifikaciją sporto gimnazijoje (priimant Sporto įstatymo 11 straipsnio ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, pakeitimus).
4) Peržiūrint valstybės premijų už pasiekimus olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse dydžius.
5) Pradedant išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atrankos ir rengimo programą (Talentų ID programą) (apie 0,5 mln. Eur per Nacionalinę sporto agentūrą). Siekiant tai įgyvendinti, siūloma papildyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės biudžeto lėšomis per aukšto meistriškumo sporto programas finansuojamas sporto organizacijų funkcijas išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvą ir toliau pasaulyje garsintų sportininkai, sporto šakų federacijos turi užtikrinti išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranką ir rengimą. Sporto šakų federacijos, įgyvendindamos šią funkcija, turės sukurti gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo ir rengimo sistemos modelį. Siekiama, kad išskirtinių sportinių gabumų turintys vaikai nuolat papildytų sporto šakų federacijų nacionalines rinktines ir būtų motyvuoti siekti sportininko karjeros.
Siūloma keisti Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį išplečiant sportininkų, turinčių teisę gauti valstybės stipendiją už tam tikrus sporto pasiekimus, ratą, taip pat įtraukiant pagrindines jaunimo amžiaus grupes ir skiriant valstybės stipendiją už:
1) olimpinių žaidynių 17–24 vietą (su sąlyga, kad į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose),
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 7–8 vietą,
3) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietą,
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietą,
5) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą,
6) pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.
Lietuvos sportininkų aukščiausio rango varžybų pasiekimų skaičius pastaraisiais metais mažėja, mažėjo ir olimpinių bei paralimpinių rinktinių dydžiai: Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo 61 sportininkas ir 17 turinčių negalią sportininkų, Atėnuose atitinkamai – 59 ir 20, Pekine – 71 ir 26, Rio de Žaneire – 67 ir 13, o Tokijo žaidynėse – 42 ir 11. Turinčių negalią sportininkų skaičius palyginti nedidelis Lietuvoje ir tam, kad jie išliktų sporte, kuriam reikia daug pastangų, jaunus sportininkus reikia skatinti, o tuo pačiu palaikyti jų pasirinkimą eiti aukšto meistriškumo sportininkų keliu. Šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme nurodyta, kad turinčių negalią sportininkų ir neturinčių negalios sportininkų pasiekimai valstybės stipendijai gauti yra vertinami skirtingai, tačiau, siekiant skatinti jaunus sportininkus sportuoti, galinčių gauti valstybės stipendijas sportininkų ratas plečiamas.
Siūloma keisti Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti valstybės stipendijų dydžiai sportininkams, ir siūloma taip padidinti valstybės stipendijų dydžius:
1) Atsižvelgiant į Seimo priimtus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriais buvo panaikinta prievolė loterijų organizatoriams skirti 8 procentus nuo išplatintų loterijos bilietų nominaliosios vertės paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams, ir į tai, kad iš minėtų paramos lėšų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (toliau – LTOK) sportininkams skirdavo olimpines stipendijas, siūloma padidinti šiuo metu sportuojantiems olimpinių sporto šakų sportininkams skiriamų valstybės stipendijų dydžius, sumuojant valstybės skiriamos valstybės stipendijos ir LTOK olimpinės stipendijos (loterijų paramos lėšas) (nuo 450 iki 1 000 Eur; LTOK skirdavo skirtingo dydžio olimpinę stipendiją tą pačią vietą aukšto meistriškumo sporto varžybose iškovojusiems sportininkams) dydžius.
2) Papildomai pridėti po 3 BSI (t. y. 138 Eur) dydžius visiems sportininkams prie valstybės stipendijos dydžio. (Valstybės stipendijas numatoma padidinti 3 BSI dydžiais, įvertinus turimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus, sportininkų, gaunančių valstybės stipendijas, skaičių ir ratą. Papildomi asignavimai 2022 metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirti, siekiant užtikrinti tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, šias lėšas numatoma paskirstyti sporto šakų federacijų ir paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų parengtoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti. Taip pat, kaip minėta, siekiant iš esmės subalansuoti sportininkų skatinimo modelį, numatomi sisteminiai sportininkų skatinimo modelio pokyčiai bei asignavimus skirti šioms priemonėms: elito sportininkų dvigubos karjeros programai, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atrankos ir rengimo programai (Talentų ID programą). Paminėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl biudžetinės įstaigos Nacionalinės sporto agentūros įsteigimo“ įsteigė valstybės sporto politiką įgyvendinančią biudžetinę įstaigą Nacionalinę sporto agentūrą prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kurios funkcijoms, numatytoms Sporto įstatyme, nuo 2022 m. liepos 1 d. vykdyti papildomų asignavimų nebuvo skirta.)
3) Valstybės biudžeto lėšomis užtikrinti valstybės stipendijas gaunantiems sportininkams socialines garantijas (t. y. sveikatos draudimą (6,98 proc.), ligos (1,99 proc.), pensijų (8,72 proc.), motinystės (1,81 proc.) socialinį draudimą – iš viso 19,5 proc.
4) Suvienodinti valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens iškovotas vietas. Šiuo metu didžiausia valstybės stipendija turintiems negalią sportininkams yra 1 058 Eur, mažiausia – 138 Eur. Pažymėtina, kad turinčių negalią sportininkų valstybės stipendijų dydžiai didinami mažinant paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų parengtoms aukšto meistriškumo sporto programoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydį nuo 12 iki 10 procentų (šiuo metu minėtoms neįgaliųjų sporto organizacijoms 12 procentų dydis visos valstybės biudžeto lėšų sumos, skiriamos aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti, nustatytas Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“). Minėtų neįgaliųjų sporto organizacijų įgyvendinamoms 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms skirta 1,2 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Sumažinus šių neįgaliųjų sporto organizacijų rengiamoms aukšto meistriškumo sporto programoms finansavimą nuo 12 iki 10 procentų, 2023 m. šioms programoms įgyvendinti bus skirta atitinkamai mažesnė valstybės biudžeto lėšų suma.
Siūloma nustatyti tokio dydžio valstybės stipendijas sportininkams:
|
Siūlomas valstybės stipendijos dydis + papildomai socialinės garantijos (19,5 proc.) (sveikatos draudimas (6,98 proc.), ligos (1,99 proc.), pensijų (8,72 proc.), motinystės (1,81 proc.) socialinis draudimas) |
Šiuo metu skiriamas valstybės stipendijos dydis be socialinių garantijų |
|
|||
|
Aukšto meistriškumo sporto varžybos |
Iškovota vieta |
Dydis, Eur |
Iškovota vieta |
Dydis, Eur |
|
|
Olimpinių žaidynių |
1–4 |
2 622 (57 BSI) + 511 = 3 133 |
1 2–3 4 |
1 242 (27 BSI) 1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) |
|
|
Paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių |
1–4 |
1 2–3 4 |
1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) 690 (15 BSI) |
||
|
Pasaulio čempionatų |
1–3 |
1 2–3 |
1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) |
||
|
Pasaulio neįgaliųjų čempionatų |
1–3 |
1 2–3 |
782 (17 BSI) 690 (15 BSI) |
||
|
Olimpinių žaidynių |
5–8 |
1 978 (43 BSI) + 386 = 2 364 |
5–8 |
966 (21 BSI) |
|
|
Paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių
|
5–8 |
4–6 7–8 |
690 (15 BSI) - |
||
|
Pasaulio čempionatų |
4–6 |
4–6 |
782 (17 BSI) |
||
|
Pasaulio neįgaliųjų čempionatų |
4–6 |
4–6 |
- |
||
|
Europos čempionatų, Europos žaidynių |
1–3 |
1 2–3 |
966 (21 BSI) 782 (17 BSI) |
||
|
Europos neįgaliųjų čempionatų |
1–3 |
1 2, 3 |
690 (15 BSI) 598 (13 BSI) |
||
|
Olimpinių žaidynių |
9–12 |
1 702 (37 BSI) + 332 = 2 034 |
9–12 |
782 (17 BSI) |
|
|
Pasaulio čempionatų |
7–9 |
7–8 9 |
782 (17 BSI) 690 (15 BSI) |
||
|
Europos čempionatų, Europos žaidynių |
4–6 |
4–6 |
598 (13 BSI) |
||
|
Olimpinių žaidynių Pasaulio čempionatų |
13–16 10–12 |
1 610 (35 BSI) + 314 = 1 924 |
13–16 10–12 |
690 (15 BSI) |
|
|
Olimpinių žaidynių (jei dalyvavo atrankos varžybose) Pasaulio čempionatų Europos čempionatų, Europos žaidynių |
17–24
13–16 7–8 |
1 426 (31 BSI) + 278 = 1 704 |
17–24
13–16 7–8 |
-
598 (13 BSI) - |
|
|
Pasaulio jaunimo čempionatų
|
1–3 |
920 (20 BSI) + 179 = 1 099 |
1 2–3 |
414 (9 BSI) 230 (5 BSI) |
|
|
Jaunimo olimpinių žaidynių |
1 2–3 |
414 (9 BSI) 230 (5 BSI) |
|||
|
Europos jaunimo čempionatų
|
1 2–3 |
230 (5 BSI) 138 (3 BSI) |
|||
|
Pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų |
1 2–3 |
138 (3 BSI) - |
|||
|
Pasaulio jaunimo čempionatų Jaunimo olimpinių žaidynių Europos jaunimo čempionatų |
4–6 |
690 (15 BSI) + 135 = 825 |
4–6 |
- |
|
Siūloma Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios ir patikslinti Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, nustatant 4 metų terminą valstybės stipendijai olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams gauti (šiuo metu už šiuos laimėjimus valstybės stipendija skiriama neterminuotam laikotarpiui). Taip pat siūloma nustatyti galimybę nutraukti valstybės stipendiją (olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojams), jei sportininkas per 2 metus nesudalyvavo bent vienose Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose (išskyrus, kai nesudalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų Sporto įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nurodytoje švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje tvarkoje). Toks pasiūlymas teikiamas siekiant užkirsti kelią atvejams, kai sportininkai nedalyvauja tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose be pateisinamos priežasties ir toliau gauna maksimalaus dydžio valstybės stipendiją neterminuotą laikotarpį. 4 metų laikotarpis, atsižvelgiant į sporto organizacijų pasiūlymus, buvo pasirinktas dėl olimpinio ciklo trukmės. Visas sportininko pasirengimas svarbiausioms aukšto meistriškumo sporto varžyboms turėtų būti siejamas su ketverių metų laikotarpiu.
Taip pat Sporto įstatymo projekto 9 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad sportininkams, kuriems valstybės stipendijos paskirtos neterminuotam laikotarpiui (t. y. iki sportininkas baigs sportininko karjerą) iki Sporto įstatymo projekto įsigaliojimo (pagal Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir 4 dalį), mokamos Sporto įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje nustatyto didesnio dydžio valstybės stipendijos nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos.
Taip pat siūloma papildyti Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 4 punktą sąlyga, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama laikotarpiu, kai jis gauna viena iš šių išmokų: ligos, motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros. Tokia pati nuostata galioja ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams, t. y. darbo užmokestis nėra mokamas tuo laikotarpiu, kai gaunama viena iš anksčiau paminėtų išmokų.
Valstybės stipendija sportininkui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokama kas mėnesį (nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Sporto įstatymui, valstybės stipendijas sportininkams mokės valstybės sporto politiką įgyvendinanti biudžetinė įstaiga Nacionalinė sporto agentūra). Šiuo metu mažiausia stipendija yra 3 BSI pasaulio jaunimo ir jaunimo olimpinių žaidynių 4–6, Europos jaunimo – 2, 3 vietos, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojams. Tai sudaro 138 Eur išmoką kas mėnesį. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvą ir toliau pasaulyje garsintų sportininkai, būtina atsižvelgti į jaunų sportininkų poreikius, į jų galimybes sportuojant įgyti kitą profesiją, į jų galimybes sportuojant dirbti dar kitus darbus, tam, kad užsitikrintų pragyvenimo galimybes. Siūloma padidinti valstybės stipendiją jaunimo amžiaus grupės sportininkams: pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtojams – 15 BSI, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams – 20 BSI dydžio. Pastebėtina, kad valstybės stipendija sportininkui yra skiriama pasiekus atitinkamą laimėjimą ir yra siejama su pasirengimu ir sąlygų sudarymu dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose – Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 438 „Dėl Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punkte įtvirtinta, kad valstybės stipendijų tikslas yra sudaryti optimalias sąlygas sportininkui pasirengti ir atstovauti Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose.
Šiuo metu Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga – 730 Eur. Suaugęs sportininkas, baigęs mokyklą ir tęsiantis sportinę karjerą, jeigu atstovauja individualiai sporto šakai, dažniausiai neturi nuolatinio atlygio šaltinio, nes klubų sistema nėra išplėtota, sportinė veikla nėra pelninga, kad sportininkas galėtų gauti pajams. Jeigu sportininkas tampa pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtoju – jam skirtoji valstybės stipendija bus 690 Eur, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų – 3 vietos laimėtojams 920 Eur.
Šiuo metu 76 sveikiesiems sportininkams yra mokamos valstybės stipendijos. 13 sportininkų stipendijos mokamos neterminuotai, t. y. pagal Sporto įstatymo nuostatas jie pasiekė aukščiausius laimėjimus ir, kol jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose – jiems mokama valstybės stipendija. Iš jų 1 sportininkui yra mokama 27 BSI, 8 sportininkams – 23 BSI ir 4 sportininkams 21 BSI dydžio valstybės stipendijos. Taip pat 23,1 BSI dydžio valstybės stipendija yra mokama 1 sportininkui, 21 BSI – 7 sportininkams, 17 BSI – 19 sportininkų, 15 BSI – 9 sportininkams, 13 BSI – 12 sportininkų, 11 BSI – 5 sportininkams, 9 BSI – 1 sportininkui, 5 BSI – 4 sportininkams ir 3 BSI – 3 sportininkams. Bendrai šiems sportininkams kiekvieną mėnesį išmokama apie 48 395 Eur. Įvertinus tai, kad 2022 m. Lietuvos sportininkai dalyvaus pasaulio, Europos čempionatuose ir tai, kad pagal siūlomą Sporto įstatymo pakeitimą valstybės stipendijos bus mokamos už iškovotas 7–8 vietas Europos čempionatuose, 4–6 Europos jaunimo čempionatuose prognozuojama, kad sportininkų valstybės stipendijų gavėjų skaičius nesumažės ir 2022 m. liepos–gruodžio mėn. bus apie 75–80 sportininkų, kuriems bus mokamos valstybės stipendijos. Šių sportininkų padidintoms valstybės stipendijoms 2022 m. sausio–birželio mėn. valstybės stipendijoms bus išmokėta 315,5 tūkst. Eur, o liepos–gruodžio mėn. – 776,1 tūkst. Eur. Prognozuojama, kad 2022 m. iš viso neturintiems negalios sportininkams valstybės stipendijoms išmokėti reikės 1 091,6 tūkst. Eur.
Šiuo metu 43 turintiems negalią sportininkams yra mokamos valstybės stipendijos, kurių dydis priklauso nuo pasiekimo lygio. 6 sportininkams 23 BSI dydžio valstybės stipendijos mokamos neterminuotai, t. y. pagal Sporto įstatymo nuostatas jie pasiekė aukščiausius laimėjimus ir, kol jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose, jiems mokama valstybės stipendija. 24 sportininkams mokamos 21 BSI dydžio valstybės stipendijos, 6 sportininkams – 15 BSI, 6 sportininkams – 13 BSI ir 2 sportininkams – 7,5 BSI. Bendrai turintiems negalią sportininkams kiekvieną mėnesį išmokama apie 34 650 Eur. Pasibaigus 2022 m. kurčiųjų žaidynėms (2022 m. gegužės 15 d.) paaiškėjo, kad nuo 2022 m. gegužės 15 d. valstybės stipendijas bus mokamos 57 turintiems negalią sportininkams. Įvertinus kurčiųjų sportininkų pasiektus rezultatus 2022 m. kurčiųjų žaidynėse, o taip pat kitų negalią turinčių sportininkų galimybes 2022 m. pasiekti rezultatus pasaulio, Europos čempionatuose, kurie suteiks galimybę gauti valstybės stipendiją ir tai, kad pakeitus Sporto įstatymą valstybės stipendijos bus mokamos už iškovotas 7–8 vietas kurčiųjų žaidynėse, 4–6 vietas pasaulio čempionatuose bei 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose, tikėtina, kad turinčių negalią sportininkų, gaunančių valstybės stipendijas skaičius, 2022 m. liepos–gruodžio mėn. bus 57–60 sportininkų. Minėtų sportininkų valstybės stipendijoms 2022 m. sausio–birželio mėn. bus išmokėta 207 tūkst. Eur, o padidintoms valstybės stipendijoms 2022 m. liepos–gruodžio mėn. reikės 761,5 tūkst. Eur. Prognozuojama, kad 2022 m. iš viso turintiems negalią sportininkams valstybės stipendijoms išmokėti reiks 968,5 tūkst. Eur.
Vyriausybė 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 815 „Dėl Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-529, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-530, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 8-1, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-643(2), Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 1, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-644(2), Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-825 ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-826“ atitinkamai pasiūlė Seimui padidinti asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai užtikrinant tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio. Taip pat Vyriausybė 2021 m. spalio 13 d. protokolu Nr. 64 pavedė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai parengti ir pateikti Vyriausybei Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų peržiūrėta ir pakeista olimpinių sporto šakų finansavimo sistema, įskaitant sportininkams skiriamų valstybės stipendijų dydžius, siekiant užtikrinti tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą, padidinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 metams asignavimai jau yra atitinkamai padidinti, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18 ir 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymu priimti pakeitimai įsigalioja nuo 2022 m. liepos 1 d., siūloma, kad Sporto įstatymo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad siekiant susisteminti valstybės sporto politikos įgyvendinimą, racionalu, kad visus Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus administruotų vienas juridinis asmuo – valstybės sporto politiką įgyvendinanti biudžetinė įstaiga Nacionalinė sporto agentūra, todėl siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 2 straipsnio 9 dalį ir papildyti šį straipsnį 12 dalimi, nurodant, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. sporto projektus, kurie buvo pateikti Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti, administruos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, t. y. biudžetinė įstaiga Nacionalinė sporto agentūra (šiuo metu sporto projektų administravimas padalintas trims įstaigoms: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, viešajai įstaigai Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai).
Kaip minėta pirmiau, siūloma valstybės biudžeto lėšomis sportininkams užtikrinti socialines garantijas – sveikatos draudimą (6,98 proc.), ligos (1,99 proc.), pensijų (8,72 proc.), motinystės (1,81 proc.) socialinį draudimą (iš viso 19,5 proc.). Pavyzdžiui, šiuo metu už olimpinių žaidynių 1–3 vietas valstybės stipendija yra 1 134 Eur dydžio, LTOK olimpinė stipendija – 1 000 Eur, už olimpinių žaidynių 4 vietą ir pasaulio čempionatų 1–3 vietas valstybės stipendija – 966 Eur, LTOK olimpinė stipendija – nuo 1 000 iki 450 Eur. Priėmus siūlomus Sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimus (įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d.), už minėtus laimėjimus būtų numatyta 2 622 Eur dydžio valstybės stipendija ir valstybės biudžeto lėšomis apmokėtos socialinio draudimo įmokos – 511 Eur. Taigi, pavyzdžiui, sportininkams, pasaulio čempionate užėmusiems 3 vietą ir gavusiems 1 332 Eur dydžio kartu sudėjus valstybės stipendiją ir LTOK olimpinę stipendiją (450 Eur), valstybės stipendija padidėtų beveik du kartus (valstybės stipendijos dydis būtų 2622 Eur) ir papildomai valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokėtos sportininkų socialinio draudimo įmokos.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme yra numatyta tokia privalomojo sveikatos draudimo sistema (toliau – PSD), pagal kurią draudžiamieji moka PSD įmokas nuo visų gyventojų pajamų mokesčiu arba socialinio draudimo įmokomis apmokestintų pajamų. Draudžiamieji, neturintys tokių pajamų, moka PSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, todėl sportininkų atveju PSD įmokos bus mokamos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios algos. Siūloma papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnį, nustatant, kad už sportininkus, kuriems mokama pagal Sporto įstatymą valstybės stipendija (ir kurie nepriklauso asmenims, nurodytiems Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 2 ir 4–10 dalyse), privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka valstybės sporto politiką įgyvendinanti institucija (t. y. Nacionalinė sporto agentūra) iš atitinkamai programai skiriamų lėšų šios programos finansavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šios įmokos dydis yra 6,98 procento Vyriausybės patvirtintos minimaliosios algos dydžio (galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną) – šiuo metu būtų 50,95 Eur mėn. (kai minimali mėnesinė alga – 730 Eur). Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d., o Vyriausybė iki 2022 m. birželio 30 d. priimtų su šio įstatymo priėmimu susijusį Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, pakeitimą.
Atsižvelgiant į siūlomus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 7 punktą, numatant, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija (t. y. Nacionalinė sporto agentūra) atlieka ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį nauja 11 dalimi ir apdrausti sportininkus, kuriems Sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, pensijų (8,72 proc. dydžio įmoka), ligos (1,99 proc. dydžio įmoka) ir motinystės (1,81 proc. dydžio įmoka) socialiniu draudimu valstybės biudžeto lėšomis. Sportininkai, kuriems mokama valstybės stipendija, neviršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios algos dydžio, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesio algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Sportininkai, kuriems mokama valstybės stipendija, viršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesio algos dydį, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo valstybės stipendijos dydžio tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Jei sportininkai turi draudžiamųjų pajamų, kurių suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, jie draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Šias socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Socialinio draudimo įmokas sumokėtų Ministerija, o ne Nacionalinė sporto agentūra, nes Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Ministerija, o ne Nacionalinė sporto agentūra.
Taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį nurodant, kad už sportininkus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja Fondo valdyba, o sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. birželio 30 d. priimtų su šio įstatymo priėmimu susijusį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, pakeitimą.
Atitinkamai siūloma papildyti ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnį, nurodant, kad neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys – asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnio 1 ir 7 ir 11 dalyse bei 4 straipsnį, nurodant, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje nurodyti sportininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu už juos mokamos ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d., o Vyriausybė iki 2022 m. birželio 30 d. priimtų su šio įstatymo pakeitimu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektai parengti siekiant užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriais buvo panaikinta prievolė loterijų organizatoriams skirti 8 procentus nuo išplatintų loterijos bilietų nominaliosios vertės paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams, įvertinus užsitęsusi įstatymų projektų derinimą su sporto organizacijomis ir įstatymų projektų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime procedūras, trukmę ir siekiant, kad teikiami pakeitimai įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d, prašoma Lietuvos Respublikos Seimą nurodytus įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatomos teigiamos Įstatymų projektais siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras, Seimui priėmus Įstatymų projektus, iki 2022 m. birželio 30 d. turės patvirtinti, vadovaudamasis nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliosiančia Sporto įstatymo nauja redakcija:
1. Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarką (šiuo metu patvirtinta Vyriausybės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“);
2. Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarką (šiuo metu patvirtinta Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 438 „Dėl Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Vyriausybė iki 2022 m. birželio 30 d. priimtų:
1. su Lietuvos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimu susijusį Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, pakeitimą;
2. su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimu susijusių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, pakeitimą;
3. su Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimu susijusių Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimą;
4. 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 927 „Dėl valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Atsižvelgiant į tai, kad 2022 metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimai yra padidinti (papildomai 2022 metams skirti 7 mln. Eur, 2023 metams – 14 mln. Eur, Seimui priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą), Sporto įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
2022 m. liepos–gruodžio mėn. 76 sportininkų (šiuo metu gaunančių valstybės stipendijas) padidintoms valstybės stipendijoms 2022 m. liepos–gruodžio reikės 776,1 tūkst. Eur (šios lėšos yra numatytos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. asignavimų). 67 sportininkų (atėmus 9 sportininkus jaunimo amžiaus grupės) sveikatos draudimo įmokoms sumokėti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos asignavimų bus skirta apie 23 tūkst. Eur, jų pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokoms – apie 113 tūkst. Eur.
57 turinčių negalią sportininkų padidintoms valstybės stipendijoms reikės 761,5 tūkst. Eur (šios lėšos yra numatytos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. asignavimų). Minėti sportininkai turi draudžiamąsias pajamas, todėl jų sveikatos draudimo, pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokoms lėšų nereikės.
Suvienodinus valstybės premijų sportininkams ir jų treneriams dydžius ir padidinus BSI iki 46 Eurų 2022 metais valstybės premijoms reikės apie 1,95 mln. Eurų, 2023 m. – 1,4 mln. Eurų, 2024 m. – 2,2 mln. Eurų.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, viešosios konsultacijos nevykdytos.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kuriuos reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „valstybės stipendija“, „valstybės premija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
[1] Šaltinis: https://www.forbes.com/sites/brettknight/2022/02/04/these-12-countries-will-pay-their-olympians-six-figure-bonuses-for-winning-gold-medals/?sh=1ffae14f4ce1