LIETUVOS RESPUBLIKOS
UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 9, 12, 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 101 IR 391 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 9, 12, 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 391 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant tobulinti Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – Užimtumo įstatymas), užtikrinti efektyvesnę bedarbių integraciją į darbo rinką ir suvienodinti Užimtumo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.
Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti naują socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo reglamentavimą, praplėsti įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugų ir paramos judumui priemonės taikymą, praplėsti institucijų, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą, ratą ir tobulinti kitas aktyvios darbo rinkos politikos priemones bei darbo rinkos paslaugas.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) didinti bedarbių socialinius ir darbo įgūdžius, Užimtumo įstatymą papildant nauja socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemone;
2) papildyti Užimtumo įstatymą nauja aktyvios darbo rinkos politikos priemone –neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas;
3) nustatyti galimybę įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugas teikti ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims;
4) nustatyti galimybę paramos judumui priemonėje dalyvauti ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą išlaidas, bei asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje;
5) nustatyti galimybę asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, priskirti papildomai remiamo darbo rinkoje asmens požymį, o siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką taikyti įdarbinimo subsidijuojant priemonę;
6) sumažinti sankcijų naštą bedarbio statusą praradusiems asmenims, paliekant juos registruotus teritorinėje darbo biržoje;
7) konsultavimo paslaugas papildyti palaikymo darbo vietoje paslauga;
8) numatyti galimybę institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, skirti baudas darbdaviams už nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos pažeidimus, taip pat atsisakyti papildomo darbdavių teikiamo pranešimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) apie darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą su trečiosios šalies piliečiu;
9) tobulinti kitas užimtumo rėmimo priemones ir darbo rinkos paslaugas.
Įstatymo projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Darbo departamento (direktorius – Kęstutis Zaura, tel. 8 706 64278, el. p. [email protected]) Darbo rinkos skyrius (vedėja – Nijolė Dilbienė, tel. 8 706 68266, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Laura Audinytė, tel. 8 706 68259, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Užimtumo įstatyme yra nustatytos šios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas ir parama darbo vietoms steigti. Paramos mokymuisi priemones sudaro profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį ir stažuotė.
Pagal Užimtumo įstatymą, paramos judumui priemonės tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo vietą ar į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse ir jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose.
Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:
1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba užsienyje įgyta jų profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
5) ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos;
6) vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
7) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
8) bedarbiai iki 29 metų;
9) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai.
Pagal Užimtumo įstatymą, įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos teikiamos tik bedarbiams. Šių paslaugų teikimas ir kitiems darbo ieškantiems asmenims nenumatytas.
Užimtumo įstatyme numatytas konsultavimo paslaugas sudaro profesinis konsultavimas, profesinės karjeros planavimas bei psichologinis konsultavimas.
Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl to, kad jie be svarbių priežasčių atsisakė tinkamo darbo, sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, nutraukė dalyvavimą paramos mokymuisi ar remiamojo įdarbinimo priemonėse ir nevykdė kitų Užimtumo įstatyme nustatytų įsipareigojimų, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama nuo bedarbio statuso netekimo dienos ir pakartotinai teritorinėje darbo biržoje jie gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo dienos.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tik Valstybinė darbo inspekcija turi teisę bausti darbdavius už nelegalaus darbo ir nedeklaruoto darbo pažeidimus, nors nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pagal Užimtumo įstatymą yra numatyta papildoma prievolė darbdaviams per 3 darbo dienas nuo darbo sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymo ar nutraukimo dienos raštu pranešti Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie darbo pradžią ir pabaigą.
Taip pat numatyta, jog Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė nelegalaus darbo pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, turi perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo.
Užimtumo įstatyme numatytos baudos už nelegalų darbą bei nedeklaruotą darbą gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo nustatymo dienos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę ir taip ilgai nedirbusiems bedarbiams sudaryti galimybę atkurti ar tobulinti socialinius ir darbo įgūdžius.
Teritorinės darbo biržos, teikdamos darbo rinkos paslaugas bedarbiams, susiduria su bedarbių socialinių, darbo įgūdžių trūkumu, kai asmenys dėl socialinių problemų iš dalies ar visiškai yra praradę gebėjimus dalyvauti visuomenės gyvenime. Tarp visų darbo biržoje registruotų bedarbių, ilgalaikių bedarbių yra daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.). Didelė jų dalis yra nemotyvuoti darbui, praradę darbinius įgūdžius, stokojantys socialinių įgūdžių asmenys (apie 20 procentų nuo visų bedarbių). Todėl ši priemonė organizuojama bedarbiams, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 3 metai. Ši priemonė kartu su kitomis Užimtumo įstatyme numatytomis bedarbio integravimui skirtomis priemonėmis turėtų būti vertinama kompleksiškai, kaip priemonė, padedanti bedarbiui grįžti į darbo rinką.
Paramos mokymuisi priemones siūloma papildyti nauja priemone – neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas. Įtvirtinus šią priemonę, teritorinės darbo biržos įgyvendins bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, kurios yra reikalingos bedarbiui įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę paramos judumui priemonėje dalyvauti ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą išlaidas, bei asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje.
Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą ir nustatyti galimybę asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, priskirti papildomai remiamo darbo rinkoje asmens požymį, o siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką taikyti įdarbinimo subsidijuojant priemonę.
Siūloma Užimtumo įstatyme nustatyti, kad įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos teikiamos ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims.
Konsultavimo paslaugas siūloma papildyti nauja palaikymo darbo vietoje paslauga. Teikiant palaikymo darbo vietoje paslaugą, skirtą pagalbai įsidarbinusiam asmeniui teikti, bus sprendžiamos asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemos, tarpininkaujama tarp asmens ir darbdavio, sprendžiamos problemos, susijusios su darbo santykiais ar sąlygomis, bei teikiama kita pagalba, siekiant kuo efektyvesnės ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką.
Siūloma sumažinti sankcijų naštą bedarbio statusą praradusiems asmenims, nepanaikinant jų registracijos teritorinėje darbo biržoje. Taigi asmenys, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl to, kad jie be svarbių priežasčių atsisakė tinkamo darbo, sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, nutraukė dalyvavimą paramos mokymuisi ar remiamojo įdarbinimo priemonėse ir nevykdė kitų Užimtumo įstatyme nustatytų įsipareigojimų, lieka registruoti teritorinėje darbo biržoje ir jiems teikiamos darbo rinkos paslaugos. Pakartotinai šiems asmenims bedarbio statusas galės būti suteiktas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka ne tik Valstybinė darbo inspekcija, tačiau ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos bei policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnį ne tik Valstybinės darbo inspekcijos, bet visų aukščiau nurodytų institucijų pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 95 str. numatyto administracinio nusižengimo – nelegalaus darbo, Įstatymo projekto nuostatose, reglamentuojančiose nelegalų darbą, siūloma vietoj „Valstybinė darbo inspekcija“ nurodyti „Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę“.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma atsisakyti papildomo darbdavių teikiamo pranešimo Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą su trečiosios šalies piliečiu. Pažymėtina, kad, pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų arba prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, 16.18 papunktį, 1-SD ir (ar) 2-SD pranešimai pateikiami, kai užsienietis, turintis nacionalinę vizą, į darbą priimamas arba atleidžiamas pagal darbo sutartį (priežasties kodas – 19), t. y. darbdavys pateikia tokią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, su kuria Valstybinė darbo inspekcija yra sudariusi duomenų teikimo sutartį, ir visus duomenis gali gauti per informacines sistemas.
Taip pat pažymėtina, kad pareigą darbdaviams pranešti apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią užtikrins Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti prievolės Valstybinei darbo inspekcijai perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo. Pažymėtina, kad darbdaviui, įpareigojus jį sumokėti atlyginimą, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas, atsiranda pareiga pačiam išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Todėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalių 3 punktų nuostatos, jog duomenys mokesčių administratoriui perduodami, kad šis apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio nesumokėtą mokestį (t. y. įpareigojimas tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją), prieštarauja GPMĮ 23 straipsnyje nustatytai pajamų mokesčio išskaičiavimo tvarkai, konkrečiai – darbdavio pareigai išskaičiuoti pajamų mokestį išmokant atlyginimą ir pervesti jį į biudžetą nustatytu terminu.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga teisingai ir laiku apskaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.
Taigi, įpareigojus darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, pagal GPMĮ, kaip ir pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, jam taip pat kyla pareiga pačiam apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas.
Paminėtina, jog draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, šių įmokų sumokėjimą, kiek tai susiję su tikrinamais draudėjais, tikrina ir baudas už tikrinant nustatytus pažeidimus skiria Valstybinė mokesčių inspekcija. Be to, ji teikia Fondo administravimo įstaigoms informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti, nagrinėja mokestinius ginčus dėl tikrinant naujai apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnis).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo procesą reglamentuoja atskiri įstatymai ir darbdaviui pačiam nesumokėjus nurodytų mokesčių ir įmokų, būtų pradedamas išieškojimo procesas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas), vertinamos nuostatos atsisakymas nesukeltų papildomų problemų dėl atitinkamų sumų išieškojimo.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnį numatyta, kad minėtame įstatyme numatyti pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Tačiau nuobaudų skyrimo terminai Užimtumo įstatyme yra kitokie nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma suvienodinti nuobaudų skyrimo terminus ir numatyti, kad numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Kriminogeninei situacijai priimtas Įstatymo projektas įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Priėmus Įstatymo projektą turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 979 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Nėra.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.