LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 393
STENOGRAMA
2020 m. balandžio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Visi registruojamės.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
14.03 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(2). A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, frakcijos vardu prašytume pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Algimantas siūlo balsuoti. Gal galime bendru sutarimu? Siūlote balsuoti. Gerai. Kviečiu visus balsuoti dėl A. Širinskienės prašymo frakcijos vardu dėl pusės valandos pertraukos. Kas balsuoja už, balsuoja už pertrauką.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 53, prieš – 13, susilaikė 12. Šio klausimo pusės valandos pertrauka.
14.04 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3987 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkėje – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3987. Pranešėja – A. Gedvilienė. Ar yra? Prašom pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Sveiki dar kartą. Atsiprašau, truputėlį netikėtas pakvietimas. Taigi, tiek praėjusius metus, tiek šiuos metus pradėjome skandalingomis medžioklėmis. Du kartus Ministras Pirmininkas įsipareigojo viešai duoti medžioklės lapus, bet abu kartus medžioklės lapai taip ir liko paslaptyje, bent jau dalis jų. Ir aš nemanau, kad tai bloga premjero valia. Manau, kad tai mūsų įstatymų spragos.
Nuo praėjusių metų sausio 1 dienos buvo atsisakyta medžiotojų sąvado, buvo planuojama, kad vietoj medžiotojų sąvado būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri būtų integruota į Policijos departamento administruojamą policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Tačiau tokia sistema taip ir neatsirado. Dabartinė situacija, kai nėra vienos sistemos, sudaro prielaidas abejoti medžioklių skaidrumu. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai Aplinkos komiteto posėdžio metu nurodė, kad medžioklės lapai nedažnai yra ir suklastojami, dėl to jau prasidėję teisiniai veiksmai.
Šiuo įstatymo projektu siūloma, kad medžiotojai individualiai ar per savo medžiotojų organizaciją, kuriai medžiotojas priklauso, ministerijos nustatyta tvarka pateiktų informaciją apie medžiotojo medžioklės laiką, atvykimą ir išvykimą iš medžioklės ploto bei apie medžioklėje sumedžiotus gyvūnus, o ministerija užtikrintų tinkamą viešinimą.
Aš tikrai nemanau, kad šis įstatymas yra tobulas. Jis yra tobulintinas. Tačiau šiuo metu yra tokia situacija, kai medžioklės reguliavimas, medžioklės reglamentavimas arba atsiskaitymas už tai gyvena laikotarpį, kuris yra užstrigęs maždaug prieš 30 metų. Gyvename moderniai informacinių technologijų laikotarpiu, todėl aš siūlau žengti pirmuosius žingsnius ir pradėti diskusijas.
Taigi kviesdami ir bandydami patobulinti tai, ką aš pateikiau, komitete mes galėtume diskutuoti tiek su medžiotojais, tiek su Aplinkos apsaugos departamentu, tiek su nevyriausybininkais, siekdami geriausio įstatymo projekto, kuris žengtų pirmuosius žingsnius perkedamas medžioklių registravimą į internetinę erdvę. Tai padėtų skaidrinti sistemą, tai padėtų patiems medžiotojams keisti savo įvaizdį visuomenėje, tai padėtų visuomenei keisti požiūrį. Todėl siūlau pritarti mano teikiamam įstatymo projektui, o paskui, tikiuosi, komitete mes padirbėsime ir surasime tinkamą reglamentavimą tam, kad medžioklės būtų skaidrinamos.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Pirmasis klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, nežinau, kažkaip tie mūsų medžiotojai tapo raupsuotaisiais. Ir labai norėčiau paklausti, kodėl tik į vieną grupę jūs nusitaikėte? Kodėl jūs nusitaikėte tik į vieną tam tikrą grupę? Žiūrėkite, yra Seimo narių, žaidžia ir stalo tenisą, ir nardo, ir žvejoja, ir skraido, ir taip toliau. Kodėl mes būtinai tą grupę norime taip užpulti, kad jie… išeina vos ne raganų medžioklė. Tai tokiu atveju ar ta problema bus išspręsta, jeigu jūs įvesite šitą sistemą? Ir dar norėčiau paklausti, ką bendro turi medžiotojas, nuvykęs vienas medžioti, ką turės paaiškinti Aplinkos ministerijai, su kuo jis bendravo?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlyčiau truputėlį plačiau žiūrėti. Visų pirma, ką ir bandžiau pasakyti, medžioklės užstrigusios maždaug dar prieš 30 metų. Mes turėtume kelti viską į elektroninę erdvę, padaryti paprastesnę sistemą, priimtiną sistemą, kontroliuojamą sistemą.
Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad tenisas… raketė nėra šaunamasis ginklas, o teniso kamuoliukas nėra kulka, kuri gali sužeisti ne tik žvėrį, bet ir kitą žmogų. Todėl čia turėtų būti ypatinga priežiūra, kontrolė, atskaitomybė, atsakomybė. Todėl šitoje srityje tikrai būtini pokyčiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Aiste, štai rankoje laikau Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimą nepradėti tyrimo dėl to, kad medžiotojų būrelio „Dvaramiškis“ medžioklės lapai pernai buvo suklastoti. Akivaizdu, kad tokia tendencija yra paplitusi, ir Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į prokuratūrą dėl asmenų parašų padirbinėjimo, antspaudų padirbinėjimo, tačiau prokuratūra net nepradeda tyrimų, o tai iš tikrųjų yra baudžiamoji atsakomybė. Jūsų įsivaizdavimu, kiek skaidrumo pridėtų medžioklės lapų perkėlimas į internetinę erdvę, bet jų neviešinimas? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Simonai, už klausimą. Aš manau, kad tikrai prisidėtų. Kaip ir bandžiau pasakyti, kad tai, ką į elektroninę erdvę medžiotojai, medžiotojų būreliai įkeltų, būtų nepakeičiama ir nepataisoma. O šiuo metu iš Aplinkos apsaugos departamento atstovų, iš aplinkosaugininkų girdime istorijų, kad neteisingai ar kaip nors pavojingai blogai užpildyti medžioklės lapai tiesiog išmetami ir pakeičiami kitais, padirbtais antspaudais užantspauduojami, perrašomi taip, kad nebūtų prie ko prikibti. Aš manau, kad elektroninė sistema tai tikrai padėtų išspręsti.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius. Viktorai, klauskite. (Balsai salėje)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Viktorai, klauskite.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, norėčiau paklausti. Dabar dėl koronaviruso situacijos laukia daugybė projektų – ir Vyriausybė, ir Seimo nariai teikia. Ar šis projektas yra toks svarbus valstybės mastu šiandien, esant koronaviruso grėsmei, suvaldant tą koronavirusą, ar čia yra vienas iš pagrindinių? Laukiniai gyvūnai lyg ir neserga tuo virusu, gal mes galėtume kiek vėliau tai apsvarstyti? Ar jūs manote, kad labai svarbu ir būtina kuo greičiau jį apsvarstyti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Matote, turbūt nėra nė vieno klausimo nesvarbaus, jeigu jis atsiranda darbotvarkėje, jeigu žmonės apie tai kalba ir rūpinasi. Kaip ir minėjau, tiek praeiti metai baigėsi, tiek šie metai prasidėjo medžioklės istorijomis, jas reikia spręsti, nes ten nėra iki galo skaidru, nėra iki galo aišku, kaip atsitinka ar nelaimės, ar tyčiniai, ar netyčiniai atsitikimai. Neaišku, kaip galiausiai kas ir dėl ko susitaria galbūt.
Šis klausimas, aš manau, tikrai svarbus, nepaisant to, kad yra karantino laikotarpis, visus klausimus, kurie rūpi skirtingoms grupėms, mes turime spręsti. Šis klausimas buvo įtrauktas į praėjusio ketvirtadienio darbotvarkę, bet mūsų frakcija nusprendė, kad tai yra toks klausimas, dėl ko turime sutarti mes visi.
Šiandien aš prašau palaikymo ir pritarimo po pateikimo būtent dėl to, kad esame čia visi, ir svarbus bendras sutarimas, bendras matymas. Galų gale reikia spręsti klausimą taip, kad visiems – tiek valstybei, tiek ministerijai, tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek tiems patiems medžiotojams būtų aišku, ir sistema būtų veikianti. Galbūt ir tų istorijų, kurios praeitais ir šiais metais pradėjo metus, būtų mažiau.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėčiau paklausti. Aš įtariu, kad jūs tikrai nesate medžiotoja, tai šiek tiek turiu klausimų dėl kompetencijos jums pristatant šį klausimą. Norėjau paklausti, ar jūs prieš pristatydama šį projektą buvote susitikusi su Medžiotojų asociacija, kalbėjote šiuo klausimu ar ne, ar tiesiog už nugaros viską padarėte? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tikrai nieko nedarau už nugaros. Aš konsultavausi tiek su pavieniais medžiotojais, tiek su aplinkosaugininkais, tiek su Aplinkos apsaugos departamento darbuotojais. Aš dar kartą pabrėžiu, sutinku, kad įstatymo projektas yra tobulintinas, bet turėtume duoti startą, pradėti diskusijas ir ieškoti geriausio sutarimo tarp visų suinteresuotų asmenų, taip pat valstybės ir visuomenės, judėti į priekį šioje srityje.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiama pranešėja, jūs ne vieną kartą jau minėjote, kad mūsų reguliavimas skiriasi, 30 metų pasenęs. Aš tikiuosi, kad jūs pasakysite, kuo medžioklės lapai prieš 30 metų skyrėsi nuo dabartinių ir ta tvarka? Jūs, matyt, labai didelė ekspertė tuo klausimu. Bet mano klausimas būtų susijęs su tuo, ar golfo žaidėjus mes taip pat visus registruosime, kad būtų patenkintas jūsų smalsumas, ką jie ten kalba, ar ne?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia aš teikiu Medžioklės įstatymo pataisą. Medžioklės įstatyme mes tikrai niekaip neketiname koordinuoti, prižiūrėti golfo žaidėjų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, atsakysiu R. J. Dagiui, kuo skiriasi medžioklės lapai nuo teniso skaičiuoklės ir rezultatų lentelės. Stipriai skiriasi. Medžioklės lape žymimi valstybės išskirtine nuosavybe laikomų gyvūnų sumedžiojimo duomenys, galimi pažeidimai. Viskas fiksuojama, net ir kritę gyvūnai fiksuojami. Taigi yra oficialus dokumentas, kurio teisėtumą… padirbinėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai nėra šiaip teniso būrelio rezultatų suvestinė.
Kitas dalykas. Turime problemų dėl kai kurių medžioklės būrelių, kurie akivaizdžiai padirbinėja šiuos dalykus. Čia aš minėjau Dvaramiškio būrelį Kupiškio rajone. Jis buvo apkaltintas Aplinkos apsaugos departamento. Prokuratūra net atsisakė pradėti tyrimą dėl tokių medžioklės lapų suklastojimo. Atėjo nauja era – interneto era. Ar tikrai reikia dabar medžiotojams, susirinkusiems ketvirtą valandą ryte, žiemos metu pasirašinėti tušinuku ant popierinių lapų? Ne! Atėjo interneto amžius ir reikia žengti į jį ir medžiotojams.
Kitas dalykas. Tai išsklaidytų daugelį visokių konspiracinių teorijų ir tikrai palengvintų ir kontroliuojančių institucijų darbą, kurios galėtų sužiūrėti šiuos duomenis, ir patiems medžiotojams pagelbėtų. Ar reikia juos viešinti? Nežinau. Čia yra diskusija. Pavyzdžiui, ministras K. Mažeika pažadėjo, kad nuo spalio 1 dienos bus viešinami profesionalios medžioklės plotų medžioklės lapai. Bet kodėl tai negali būti padaryta jau šiandien? Kodėl išnuomodama urėdija negali padaryti išankstinės varnelės, kur pažymėtų…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …nuomotojas, kad mes sutinkame su savo medžioklės lapų viešinimu nuomodamiesi valstybinį plotą, o tai yra ir saugomi gyvūnai, ir profesionali medžioklė. Aš nesuprantu, kodėl reikia delsti. Aš sveikinčiau tokios diskusijos pradžią ir kviesčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš nesu toks skeptiškas dėl diskusijų, bet jūs visi pasižiūrėkite, kas yra konkrečiai siūloma. Vieni kalbate apie lapus, kiti – apie elektroninius, bet žiūrėkite, įsiskaitykite, kas siūloma. Tai yra deklaruoti, kur buvai, su kuo buvai, ką kalbėjai. O jūs kalbate apie lapus, apie dar kažką. Taip, gal sistemą reikia skaidrinti, bet man labai keista, kai dėl vieno pažeidimo visa bendruomenė vos netampa nusikaltėliais. Klausykite, jeigu mano kolega viršijo greitį, tai aš irgi nusikaltėlis?
Taip, gerbiama Aiste, jus tikrai gerbiu, jūs stengiatės, bet negalima išskirti vienos grupės. Gal mes, gerbiami kolegos, einame kitu keliu, nereikia nei sistemos – imame ir visiems medžiotojams uždedame apykojes, ir matysime, kur nuvažiavo, su kuo nuvažiavo, kiek nuvažiavo, kur buvo, ir mes išspręsime. Nebus jokios vadinamosios biurokratinės sistemos ir bus visi laimingi. Taip, kalbėkime apie elektroninius lapus, kalbėkime, bet šio pasiūlymo aš tikrai siūlau nepalaikyti, nes čia tikrai kvepia nemaloniais dalykais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
14.19 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611(2) (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkėje – Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611(2). Pranešėjas – Ž. Pavilionis. Prašau į tribūną.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Siūlome šią rezoliuciją ir tikimės, kiek įmanoma, sutarimo Seime, kai tikrai neatsižvelgiama į jokius mūsų partinius skirtumus, nes Seime paprastai visą laiką sutardavome tais nacionalinio saugumo klausimais, ypač Astravo klausimais pasiekėme tikrai nemažai. Priėmėme ir įstatymą dėl būtinųjų priemonių apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių atominių elektrinių, priėmėme ir Prezidento siūlymus užkardyti tas įmones, kurios gali prekiauti elektra, tačiau dauguma tų pasiūlymų ir įstatymų buvo nukreipta į šalies vidų. Kur mes dar vis neatlošėme tos situacijos – tarptautinėje plotmėje.
Kodėl šita rezoliucija būtent dabar yra labai svarbi? Gerbiamieji, ne už kelių savaičių, ne už kelių mėnesių, bet už kelių dienų Kremlius turi pristatyti branduolinį kurą į Astravą, nepaisydamas jokių mūsų reikalavimų dėl netinkamos vietos, dėl įvairių saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, nesudaryta net išankstinio įspėjimo sutartis prieš kuro atvežimą, kas yra labai svarbu, nes milžiniškas spaudimas eina tiesiai šviesiai iš Maskvos. Ten yra ir paskolos, ten yra ir reikalavimai.
Lygiai taip pat Vakarų fronte kol kas mes nepasiekėme to, ko norėjome, nors buvęs Komisijos pirmininkas sakė, kad tai yra bendras reikalas, tačiau iki šiol tai yra tiktai žodžiai. Europos Sąjunga kaip tokia neturi pozicijos dėl Astravo, mus realiai palaiko Lenkija. Mes tikrai labai stengiamės – ir premjeras, ir ministrai, abu ministrai stengiasi, kad Latvija ir Estija mus paremtų, tačiau žinome, kad užkulisiuose veikia tas pats veikėjas, kuris spaudžia A. Lukašenką kuo greičiau paleisti tą reaktorių. Gali susidaryti tokia situacija šiais metais, kad prezidentas A. Lukašenka gaus viską – ir Rytų partnerystės prioritetus, įvairias sutartis, didžiulius pinigus, kurių jis dabar prašo, nors nieko nedaro dėl viruso, bet prašo didžiulės pagalbos. Vakarai, norėdami pagerinti dialogą su Baltarusija, visiškai atšildys santykius su Baltarusija, tačiau mūsų reikalavimų niekas neišgirs.
Todėl mes šioje rezoliucijoje dar kartą primename tiek Rytams, tiek Vakarams, kad kovosime už savo nacionalinį interesą. Kreipiamės į Vyriausybę, kad viską padarytų, kad tas jau minėtas įstatymas dėl būtinųjų priemonių būtų laiku įgyvendintas ir mes elektrą apribotume maksimaliai taip, kaip nuspręsime. Čia tikrai labai daug dirba Ž. Vaičiūnas, tai užkels kainą A. Lukašenkai, kuris vis dar tikisi, kad bandys eksportuoti elektrą per mus. Taip pat kreipiamės į Europos Sąjungą ir iš esmės jiems sakome, kad tai, kas priimta čia, Seime, turėtų tapti ir Europos Sąjungos pozicija. Europos Sąjunga turėtų riboti tos elektros patekimą į visas savo rinkas, kad nebūtų žaidžiama tarp mūsų, Baltijos šalių, Lenkijos, Latvijos ir Estijos. Taip pat kad imtųsi tam tikrų priemonių, jeigu vis dėlto „Rosatomas“ ir kiti neklausys mūsų, ir ne tik Europos Sąjunga, mes minime ir Ameriką, mes minime ir Ukrainą. Neseniai vyko mūsų Prezidento pokalbis, jis kėlė Ukrainos prezidentui tuos klausimus, sakydamas, kad ir jūs turėtumėte nepirkti tos elektros. Šiuo metu, beje, Ukraina riboja, jokios elektros neperka iš Baltarusijos ir Rusijos, bet tik kol viruso pandemija sklinda. Mes norime, kad ta nuostata taptų nuolatinė – taip, kaip mes remiame Ukrainą visais jų klausimais, kad ir jie mus paremtų.
Ir paskutinis klausimas yra tos branduolinės žalos klausimas. Kai mes ištyrėme, čia tikrai labai daug padarė Virgilijaus vadovaujama komisija, pamatėme, kad dabartinis reguliavimas, jeigu, neduok Dieve, kas nors įvyktų Baltarusijoje, Astrave, yra faktiškai minimalus. Maksimaliai mes galėtume prašyti kelių šimtų milijonų žalos, kai Černobylio avarija yra apie 700 mlrd., Fukušima – 300 mlrd., čia yra tūkstančiais didesnė žala. Mes nežinome, kokia jinai bus, bet matant, kaip prezidentas A. Lukašenka elgiasi ir reaguoja į viruso situaciją, tikėtina, kad mes gautume teisiškai daug mažesnį atlyginimą, todėl mes siūlome, kartu su Vyriausybe inicijavome diskusiją surasti tokį nacionalinės žalos modelį, kuris atitiktų mūsų interesus. Todėl labai prašyčiau Seimo narių tikrai pritarti šiai rezoliucijai, jeigu būtų galima, be tų partinių skirtumų, kad tiek Vakarai, tiek Rytai gautų signalą, kad mes už tuos savo interesus kovosime. Ką mes pasieksime? Galimai ilgalaikis tikslas yra sustabdyti reaktorių arba užvėlinti maksimaliai jo paleidimą. Kai mes pakelsime kainą, kurią jie supras, bent politiškai, galbūt dar labiau investuos į tos atominės saugumą, galbūt ten nebus dviejų, trijų, keturių reaktorių. Bet kokiu atveju mūsų bendros pastangos, aš manau, padėtų pasiekti tai, ko mes visi norime. Todėl labai prašau, jeigu galima, balsuoti už šią rezoliuciją kuo vieningiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas Žygimantai, žaviuosi jūsų energija ir užsispyrimu, keliant Astravo ar antiastravo bylą ir ją vedant, kiekvieną savaitę vis primenant. Aš manau, kad tokia rezoliucija tikrai yra reikalinga ir kad turėtume priminti ir sau, ir visuomenei, ir pasauliui, kad yra tokia byla ir kad mes esame labai suinteresuoti jos palankiu mums sprendimu. Tačiau vienas klausimas yra techninis ir mes Energetikos komisijoje jį svarstėme: išeiti iš Vienos konvencijos nedelsiant… yra dėl branduolinės žalos atlyginimo. Jūs turbūt žinote, kad ta rizika mums būtų, nes mes patys esame branduolinė šalis ir dar liksime. Ar numatote, kokie galėtų būti saugikliai, jeigu mes išeitume iš Vienos konvencijos, dėl branduolinės žalos apribojimo? Dėkui.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kaip jūs puikiai žinote ir mes apie tai labai detaliai kalbėjome jūsų grupėje, mes dabar nurodome tik tam tikras gaires ir prašome Vyriausybės mums pasiūlyti geriausią modelį. Galbūt tai galėtų būti nacionalinis branduolinės žalos atlyginimo modelis, kurį taiko nemažai Europos Sąjungos šalių, pasirinkusių žaliąjį kursą, tokios kaip Austrija, Airija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, iš didesnių šalių – Norvegija, Australija ir net dalis tų šalių, kurios turi branduolinę energetiką, pavyzdžiui, Pietų Korėja, Taivanas, net Kinija.
Jeigu mes pradėtume eiti šiuo keliu, mes nepanaikintume tų garantijų, kurias mums suteikia Vienos konvencija, nes Baltarusija yra įsipareigojusi. Mes sukurtume papildomų garantijų sau. Jos galėtų kompensuoti mums ne tik tą žalą, kurią, beje, tik Baltarusijos teismai galės nurodyti, bet ir maksimalią žalą mums patiems, net pasididinti žalą, kuri galimai būtų, jeigu kas nors įvyktų su mūsų atominiu kuru, nes pagal Vienos konvenciją dabar yra minimali žala, apie 10 mln. mes patys savo ūkio subjektams galėtume kompensuoti. Jeigu tu reikalauji iš Baltarusijos didesnės žalos, tai tu pats sau turi kelti kur kas aukštesnę kartelę, faktiškai maksimalią. Tą mes ir siūlome. Taip galėtume net suburti koaliciją, galbūt Lenkija, Baltijos šalys reikalautų iš Baltarusijos, kad jeigu kas nors įvyktų, ta žala būtų kuo maksimaliau adekvačiai atlyginama.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Žygimantai, aš irgi prisidedu prie padėkų, kad nuolat šitas klausimas yra keliamas, bet šiek tiek būtų įdomi jūsų įžvalga, kokia dabar yra situacija dėl galimybės blokuoti ir vis dar sustabdyti procesą. Ar tas negrįžtamumo taškas jau pasiektas, ar vis dėlto mes dar galime ką nors padaryti, pavyzdžiui, įtempę jėgas, sutarę su regioniniais partneriais, blokuodami pirkimą, suvokdami, kad rinkos garantijų Astravo elektrai nėra, ir mes vis dar galime stabdyti ir kontroliuoti bent iš dalies šitą procesą? Kaip atrodo dabartinė mūsų politika šiuo klausimu? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, tikrai labai geras klausimas. Kaip jūs žinote, dabar ekonomika visose šalyse susiduria su didelėmis problemomis. Ne veltui ukrainiečiai dabar riboja elektrą tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, nes jiems patiems jos yra per daug. A. Lukašenkai bus didelė problema užtikrinti rinką šitai atominei elektrinei.
Jeigu mes toliau sėkmingai bandytume kalbėti tiek su lenkais, tiek su latviais, estais, tais pačiais vokiečiais ar kitomis šalimis, kurios yra paskelbusios žaliąjį kursą, parodydami, kad Astravas yra dvigubai arčiau, pavyzdžiui, Berlyno negu Černobylis, aš manau, mes tikrai galėtume šią nuostatą įtvirtinti. Tik kol kas Europos Sąjungai tai yra tik žodžiai. Tai netapo jokiu politiniu kūnu. Jeigu mes padirbėtume rimtai, mes užkeltume maksimaliai kainą įrodydami ponui A. Lukašenkai, kad šio projekto vystymas tikrai neapsimokės. Dėl to mes kalbėsimės ir dirbame kartu ir su mūsų diplomatais, ir su kitų šalių diplomatais per savo partines linijas.
Aš manau, tikrai tai įmanoma pasiekti. Aš pats dirbau ir mačiau, kaip mums anksčiau rankas laužė Europos Sąjunga dėl Černobylio reaktorių. Tą patirtį, galime sakyti, panaudosime dabar tikrai, bandydami sustabdyti šitą Kremliaus monstrą, kuris tuoj pat išdygs.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, Prezidentas visai neseniai kalbėjosi su Baltarusijos ilgamečiu prezidentu A. Lukašenka ir šis patikino, kad neva jie yra pasirengę priimti užsienio ekspertus tam tikriems testavimams ir panašiai. Aišku, kad giesmelė keičiasi, matyt, ir ekonominės krizės akivaizdoje. Reikia Baltarusijai Europos Sąjungos rinkos ir taip toliau. Kaip šiame kontekste vertinate Baltarusijos prezidento pareiškimus ir mūsų Prezidento pokalbio su Baltarusijos prezidentu rezultatus? Dėkoju.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Norėčiau pagirti Prezidentą, nes iš esmės jis įvardijo savo lygiu visus principus, apie kuriuos mes čia ką tik kalbėjome. Apie tai, kad atominė turi būti uždaryta. Paskutiniame pokalbyje su A. Lukašenka aiškiai pasakė, kad jai turi būti parinkta kita vieta, mes nesusitaikstysime su šia vieta. Aiškiai pasakė ankstesniuose pareiškimuose, kad Europos Sąjunga turi riboti ir uždrausti importą iš tokios elektrinės, ir tam tikrų pasiekimų pasiekė paskutinėje Viršūnių Taryboje gruodžio mėnesį. Tačiau Prezidentui reikalinga kariauna ir, aš manau, mes balsuodami tuo solidarumu, jei mes visi pritartume, jei mes visi susivienytume ir tikrai visais savo kanalais siektume to tikslo, mes tą galėtume pasiekti.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, įdomiai atrodo ta konservatorių kova su Astravo atomine elektrine. Patys pastatėte, patys dabar ją norite nugriauti. Tai kaip čia dabar suprasti? Važinėjo A. Kubilius su dviratuku, laimino jos statybą, pasirašė su A. Lukašenka bendradarbiavimo energetikos srityje sutartį, dabar, kai pastatėte, patys norite nugriauti. Ar tikite, kad jūs ją nugriausite? Milijardus kainuoja, o jūs norite, kad paimtų ir išmestų tuos pinigus į šiukšlyną. Prezidentas jau kitaip kalba, kad reikia užtikrinti, kad ta atominė elektrinė būtų saugi. Ir A. Lukašenka jam pažadėjo, kad įsileis tarptautinius ekspertus. Tai ką jūs čia – su vėjo malūnais kariaujate ar patys prieš save?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš pasakysiu iš savo ilgametės diplomatinės patirties. Jei tu nori laimėti tą mūšį, tu negali pats skaldyti savo kūno, tu turi maksimaliai susivienyti ir sukurti aplink koaliciją, kuri remtų tave. Todėl neieškokime kaltų, nekaltinkime vieni kitų, o klauskime, ką patys padarėme, kad tas monstras netaptų kūnu. Kol kas branduolinis kuras dar neatvežtas, bet jis tuoj bus atvežtas. Baltarusijos energetikos ministras kalba, kad pirmas reaktorius jau gali būti paleistas birželio mėnesį, pirmi kilovatai gali rinką pasiekti rugsėjo mėnesį. Mes, pavyzdžiui, praeitų metų lapkričio 15 dieną Seimo Europos reikalų komitete visų partijų balsais pritarėme šiai politikai, kurią dabar norėtume įtvirtinti ir plenariniame posėdyje kaip aiškų signalą tiek A. Lukašenkai, tiek Vakarams. Aš manau, mes turėtume skaičiuoti, ką mes konkrečiai padarėme ir ką šis Seimas padarė būtent nuo to sprendimo. Neieškokime kaltų tarp savęs, tarp savų, geriau susivienykime ir padėkime vienas kitam. Tiek kairė, tiek dešinė, tiek diplomatija, tiek Prezidentas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia E. Vareikis.
E. VAREIKIS (MSNG). Mano klausimas būtų dėl Vienos konvencijos. Jūs raginate rezoliucijoje, kad mums reikia iš šios konvencijos išstoti, jeigu mes iš jos išstojame, tai tuoj pat nuostoliai mums yra atlyginami kur kas didesni negu konvencijoje… Ar žinoma jums jūsų praktikoje, kad bent viena šalis taip pasielgė ar kaip pasielgė? Ar nebus taip, kad išstoję iš konvencijos mes išstosime iš viso branduolinės saugos komplekso ir vietoj pinigų bus chaosas. Juk nepriklauso ten kažkas kitas. Kokia yra pasaulinė praktika? Kiek šalių iki šiol išstojo iš konvencijos?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Teisė turi tarnauti nacionaliniam interesui. Nereikia vežimo statyti prieš arklį. Arklys yra mūsų interesas. Kai mes išnagrinėjome teisinius dalykus, toje senoje 1963 metų Vienos konvencijoje iš esmės yra buvęs sovietų blokas, Lotynų Amerikos šalys, Afrika. Visos Vakarų šalys yra vadinamojoje Paryžiaus ir Briuselio konvencijoje, kur yra kur kas geresnė, kur kas didesnė branduolinė atsakomybė nustatyta. Pasaulinės dalyvės, pavyzdžiui, Amerika, Japonija, yra dar kitame režime, kurį jau nustatė TATENA kaip branduolinėms, o nemažai šalių pasirinko nacionalinį sprendimą. Europos Sąjungoje nėra vieno reglamentavimo, yra faktiškai keturi pasirinkimai. Tai mes turėtume pasirinkti tokį režimą, kuris leistų mums reikalauti iš Baltarusijos maksimalios branduolinės žalos atlyginimo, ir patys parodyti netgi kalbėdami su Briuseliu, kad, žinote… Dabar iš tikrųjų mes pagal Vienos konvenciją, sakau, įsipareigojome minimaliai atlyginti, jeigu pas mus kas nors įvyks. Mes turėtume parodyti pavyzdį, užkelti tą kartelę patys, kad tada sutelktume visą regioną ir įkalbėtume Baltarusiją prisiimti tuos įsipareigojimus, nes dabar pagal vidinius Baltarusijos sprendimus, kaip minėjau, maximum yra 300 mln. žalos atlyginimas, bet tai visų pirma savo subjektams ir tik po to kaimynėms šalims. Tai yra tūkstančiais kartų mažesni skaičiai, negu mes galime tikėtis, kas gali ten įvykti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo dėl diskusijos nereikia balsuoti. Diskusiją pratęsime šiek tiek vėliau. Kadangi jau dabar praėjo pusvalandis dėl kito klausimo, tai grįžtame prie jo.
14.36 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(2) (svarstymo tęsinys)
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(2). Kultūros komiteto išvadą kviečiu perskaityti R. Karbauskį.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu pristatyti išvadą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo. Mūsų iniciatyva buvo sukurta darbo grupė, joje dirbo Kultūros komiteto nariai, taip pat LRT tarybos nariai, ir mes bendromis pastangomis parengėme įstatymo projektą, antrąjį jo variantą. Mūsų komitete bendru sutarimu komiteto išvadai, įstatymo projektui yra pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame, ačiū. Kviečiu V. Simuliką, jis perskaitys Žmogaus teisių komiteto išvadą.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė pirmąją redakciją, todėl noriu pasakyti, kad Žmogaus teisių komitetas buvo prieš pirmąją redakciją su atitinkamais siūlymais. Antrosios redakcijos, kuri šiandien teikiama svarstyti, Žmogaus teisių komitetas neturėjo įpareigojimų svarstyti ar analizuoti.
Tai dėl pirmosios redakcijos. Mieli kolegos, atsižvelgiant į esmines Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, NV organizacijų ir kitų institucijų pastabas dėl projekto nuostatų, kurios įstatymo projekte nesuderinamos su konstitucine visuomeninio transliuotojo misija, atsakingo valdymo principu, taip pat pasiūlyta įstatymo redakcija nesukuriamos priemonės užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo valdžios institucijų, verslo struktūrų, vertinant konstitucinę visuomeninio transliuotojo misiją, įstatymu būtina užtikrinti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo misiją ir išlaikyti nepriklausomumą. Taigi įstatymu būtina užtikrinti tokią LRT valdymo struktūrą, kuri neprieštarautų konstituciniam atsakingo valdymo principui. Todėl manytina, kad projekto nuostatomis numatoma ombudsmeno pareigybė ir valdyba sukuria apsunkintą valdymo modelį, nederantį su konstituciniu atsakingo valdymo principu.
Atsižvelgdami į visus siūlymus – tiek Konstitucinio Teismo ir visa kita, mes pritariame darbo grupei, kuri turėjo būti sukurta, ir palaikydami Teisės departamento, Seimo narės A. Armonaitės argumentus, nevyriausybinių žmogus teisių organizacijų argumentus konstatuojame, kad pirmajai redakcijai mes negalime pritarti siekdami žiūrėti į ateitį. Kadangi mes gavome patikinimą, kad bus antroji redakcija ir ją šiandien turėtume svarstyti, tai bendru sutarimu atmetėme pirmąją redakciją siūlydami Kultūros komitetui atsižvelgiant į visus siūlymus kurti darbo grupę ir teikti antrąją redakciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame diskusiją. Pirmasis į tribūną kviečiamas A. Vinkus. Prašau į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų ilgas kelias iki šios dienos, daug diskusijų dėl pirmo varianto ir po pirmo varianto. Prieš rengiant pirmąjį variantą ir pateikus diskusijos metu buvo kalbama, kad priimtas LRT veiklos įstatymas parengtas gana seniai ir kad dabartiniu metu Lietuvos Respublikos televizija, kalbėta, yra valdoma tarybos, sudarytos iš 12 asmenų, iš kurių 8 yra politikų tiesiogiai deleguojami asmenys. Tarybos nariams nėra taikomi nei kvalifikaciniai reikalavimai, nei nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Įstatymiškai nėra reglamentuota LRT portalo veikla. Jame, skirtingai nuo kitų medijų, iki šiol leidžiama reklama, dėl to suponuojamos skirtingos sąlygos finansiniam veiklos pagrindui. Be to, kompetentingos institucijos LRT rasdavo įvairių pažeidimų.
Šiuo teikiamu antruoju projektu yra siekiama atnaujinti LRT valdymo modelį sudarant kolegialų valdymo organą – valdybą. Tai sudarys galimybę LRT valdyme dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams. Taip pat siekiama didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, jo atvirumą bei atskaitomybę visuomenei, užtikrinti nuolatinį išorinį auditavimą, taip pat reglamentuoti LRT portalo veiklą. Valdybos nariams numatoma periodiška rotacija ir ribotas kadencijų skaičius.
Apibendrindamas savo tą trumpą pasisakymą diskusijos metu noriu tikėti, kad siūlomas LRT valdymo modelis, palyginti su dabartiniu, yra pažangesnis, tobulesnis ir skaidresnis. Būtų malonu, jeigu jis bus priimtas ar dar iki priėmimo, kad nebūtų išbalansuotas. Aš pritariu iš visos širdies šitam projektui ir kviečiu balsuoti už, kai bus balsavimas.
PIRMININKAS. Dėkojame Antanui. Kviečiu R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal reikia šiek tiek aiškumo. Gerbiamas Antanas kalbėjo apie pirmą redakciją. Antroje redakcijoje nėra valdymo organo. Aš norėčiau, kad jūs nesusipainiotumėte.
Kitas dalykas, darbo grupė dirbo visus metus ir rado bendrą sutarimą su LRT. Kultūros komitete taip pat visi vieningai balsavo už, 1 susilaikė, M. Adomėnas taip pat balsavo už. Vadinasi, tai dar kartą rodo, kad pagaliau rastas bendras konsensusas. Aš noriu paprašyti balsuojant nebevarginti LRT bendruomenės, nebetampyti tos gumos, žmonės pavargo, tuo labiau kad dabar visi radome bendrą sutarimą. Toks būtų prašymas.
Kitas dalykas, paskutiniame Kultūros komiteto posėdyje žinoma profesorė teisininkė L. Meškauskaitė yra pasisakiusi dėl audito nepriklausomumo. Žinoma, LRT turi tą auditą, bet jos patarimas buvo gal vadovautis Vokietijos sistema, jie turi nepriklausomą auditą, bet yra atsiriboję. Toks yra momentas, galima ateityje apie tai pagalvoti. Žinoma, gal pati LRT galės apie tai padiskutuoti ir panašiai. Taigi kviečiu visus pagaliau padėti tašką ir leisti atsipalaiduoti LRT bendruomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Robertui. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, klausau diskutantų ir joks variantas nepatinka. Pirmas, antras, trečias, ketvirtas, jau dabar dešimto varianto reikalauja. Ir jau užregistruotas naujas antras variantas. (Šurmulys salėje) Ko jūs čia bijote? Kaukę užsidėk! Kažin kur nuo jūsų esu. Konservatoriai, aš tikrai jūsų neužkrėsiu jokiu koronavirusu. (Balsai salėje) Užsidėsiu, kad jūs nešauktumėte. (Balsai salėje) Baisus šaukimas čia, neduok tu Dieve!
Kas darosi visuomeninio transliuotojo žiniasklaidoje, akivaizdžiai matome. Faktiškai jūs kalbate apie tai, kad politiškai nori užvaldyti, bet politiškai reikia ją išlaisvinti. Užvaldytas yra visuomeninis transliuotojas. Tai mato ir Lietuvos gyventojai, visuomenė mato. Tik to nemato konservatoriai. Kaip jie matys, jeigu jiems tarnauja visuomeninis transliuotojas – iš mokesčių mokėtojų pinigų dirba vienai partijai, daugiausia vienai partijai. Ar tai galime toleruoti? Faktiškai dabar šiame variante lieka beveik tas pats, net valdybos organo nelieka, lieka šiek tiek – tarybai suteikia šiek tiek daugiau valdymo galių, viskas. Ir tai vis tiek prieš. Suranda argumentų, kad būtų situacija tokia, kokia yra.
Būkime sąžiningi ir vieną kartą supraskime, kad reikia keisti visuomeninį transliuotoją, padėti jam išsilaisvinti ir būti nepriklausomam ir teisingam. Ir tikrai nebūti tendencingam, kaip šiandien yra ir mato Lietuvos žmonės. Todėl aš prašau visų balsuoti už šį įstatymą, už šį variantą, kurį pateikė Kultūros komitetas, antrą variantą. Aš manau, kad tikrai bus šiek tiek, nors mažai tikiu, kad bus didelių permainų, bet vis tiek bus daugiau kontrolės. Tarybai bus suteiktos didesnės galios kontroliuoti visuomeninį transliuotoją ir šiek tiek mažinamos direktoriaus galios.
Būtina daryti permainas, ir aš manau, kad užteks Seimo nariams politinės valios, nes jau ketverius metus, beveik ketverius metus, šis įstatymas parengtas ir niekaip jis nepriimamas, vis suranda kokių nors kliūčių, kad tik liktų taip, kaip yra, o taip, kaip yra, likti toliau negali. Visi jūs matote ir visi žinote.
PIRMININKAS. Ir paskutinis diskutuoti kviečiamas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, LRT visada buvo politinių interesų taikiklis. Būtent dėl šios priežasties visada kildavo klausimas, ar ji išlieka nešališka būtent tų politinių batalijų fone. Kur dabar yra pateiktas įstatymo projektas, man atrodo, kiekvienas turėtume atsakyti sau į du klausimus, ar būtent šis įstatymo projektas yra orientuotas į LRT kaip į politinės galios įrankį, ar būtent šis įstatymo projektas yra skirtas tam, kad LRT, kaip instituciją, būtų galima įgalinti mūsų kultūrą puoselėti, mūsų toleranciją puoselėti, mūsų humanizmą puoselėti, galų gale mūsų Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją stiprinti.
Kol kas dabar, ką aš girdėjau svarstymo metu, tas projektas, kurį matau, vis dėlto labiau yra orientuotas į tai, kad LRT išliktų kaip politinės galios įrankis. Nieko nekalbama apie tas vertybes, kurios būtent yra įrašytos LRT veiklos principuose, nieko nekalbama būtent apie nacionalinės kultūros vertybių puoselėjimą ir kaip tai bus vykdoma, kaip būtent šis įstatymo projektas šį dalyką įgalins, nieko nėra, o nėra todėl, kad pati kultūra buvo panaudota tik rinkimų kampanijos metu, pasakant, kad tai yra vienas iš pagrindinių prioritetų. Būtent LRT yra vienas iš pagrindinių įrankių, galinčių stiprinti tą kultūros dėmenį mūsų valstybėje. Bet buvo nueita pramintu taku – bandoma vėl iš LRT padaryti tam tikrą savo politinį smagratį, tikintis, kad ateityje tai sustiprins tas galias, kurios leistų manipuliuoti Lietuvos žmonėmis. Aš, atvirai pasakius, manau, kad tie keitimai yra tarsi kieno nors ambicijų patenkinimas. Skaudžiausia tai, kad šie pakeitimai vis dėlto nesuteiks galimybės Lietuvos piliečiams turėti tikrą visuomeninį transliuotoją, ne formuojantį išankstinę nuomonę, kaip jie turi vertinti vienus ar kitus reiškinius, bet būtent ugdantį tą tikrąjį Lietuvos pilietį, atsparų bet kokioms politinėms manipuliacijoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Tuoj pažiūrėsime, ar yra dėl motyvų. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, aš gal daug naujo ir nepasakysiu. Esminiai dalykai yra pasakyti. Tie žmonės, kurie stovėjo prie tribūnos, taip pat išreiškė savo mintis. Gal kai kurie per karštai pakalbėjo apie LRT. Siūlyčiau baigti politikavimą ir leisti LRT bendruomenei dirbti, kurti. Kartu noriu LRT komandai padėkoti už tai, kad karantino metu nuostabiai, kūrybiškai atlieka savo darbą, tiesiogiai į namus vykdo užimtumo programą savo laidomis vaikams, jaunimui. Labai ačiū jums. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Pats projektas turbūt ir nėra labai pavojingas. Klausimas yra, koks jis atrodys priėmimo stadijoje. Matėme ne vieną valdančiųjų bandymą sumenkinti nacionalinį transliuotoją, matėme antikonstitucines komisijas, įvairiausius tyrimus, net su realybe prasilenkiančius viešus pareiškimus. Šiandien netgi girdėjome valdančiųjų pareiškimą, kad šiuo įstatymu siekiama išlaisvinti LRT. Esu matęs tokį užrašą – „Darbas išlaisvina“. Tai liūdnai baigėsi. Konservatyvus požiūris sako, nelaužykime to, kas nesugedo. Tai siūlau ir šiandien politikams nekišti nagų prie žiniasklaidos ir palikti pagaliau nacionalinį transliuotoją ramybėje, nes turime tikrai daug svarbesnių reikalų šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Dėl balsavimo pastraipsniui – balsuosime kartu su kitais balsavimais.
14.53 val.
Darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4264(2)ES, Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4265(2)ES (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4264(2)ES. Į tribūną kviečiu R. J. Dagį, jis pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas. Gal galite pristatyti dėl abiejų projektų, kartu su lydimuoju?
R. J. DAGYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiais įstatymų projektais, priminsiu, mes tiesiog vykdome atitinkamos direktyvos reikalavimus, kurie pagal jos nuostatas turėtų įsigalioti liepos 30 dieną, kad vieningai veiktų šis reguliavimas visoje Europos Sąjungos erdvėje. Komitetas apsvarstė Teisės departamento siūlomas išvadas dėl įstatymų projektų ir faktiškai beveik visoms pritarė, išskyrus dvi. Bendru sutarimu pritarė šiems abiem teikiamiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. O dėl motyvų? Ar dėl motyvų kas nors užsirašė? Tuoj pažiūrėsime. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
14.55 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4477(2)VK, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4478(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4479(2) (svarstymas)
Toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4477(2)VK, kartu ir lydimieji.
Į tribūną kviečiame V. Rastenį, jis pristatys mums Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas, kartu ir dėl lydimųjų projektų. Ačiū.
V. RASTENIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų kovo 22 dieną svarstė minėtą projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuoj pažiūrėsime, ar diskutuoti ir dėl motyvų užsirašė kas nors? Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Dėl šio ir kitų projektų balsuosime taip pat vėliau.
14.56 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3537(3) (svarstymas)
Toliau – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3537(3). Pranešėjas E. Pupinis pristatys mums Švietimo ir mokslo komiteto išvadas. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto liko neaišku, kodėl nebetęsiamas rezoliucijos dėl Astravo svarstymas, nes šiaip niekada taip nedarydavome. Kai ir baigiasi kokia nors paimta pertrauka, bet svarstomas kitas klausimas, sulaukdavome jo pabaigos. O dabar jau tiek su ta televizija skubėjote, kad įsiveržėte į tos rezoliucijos vidurį, tai bent po to grąžinkite jos svarstymo tęsinį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su vienu iš iniciatorių buvome suderinę, kad prie šio klausimo grįšime iš karto, kai tik pasivysime darbotvarkę. Prieš balsavimą dar pratęsime diskusiją. Prašom pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3537(3) ir jam pritarė. Taip pat pritarė visoms pataisoms ir priėmė tokį sprendimą – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3537(3) pagal Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Siūlyti Seimui jį svarstyti. Už – 8, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į diskusiją. M. Puidokas. Prašom į tribūną. Mindaugai, kviečiu į tribūną.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, projektu siūloma įpareigoti savivaldybes užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą, įpareigojant savivaldybes turėti optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą. Taip pat siūloma numatyti, kad vadovaujantis nešališkumo principu priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, būtų organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą.
29 straipsniu siūlomas minėtas centralizuotas priėmimas į visas švietimo įstaigas iš tiesų padidins skaidrumą. Vis dėlto būtina pažymėti, kad šis pakeitimas neturi tiesioginės įtakos deklaruojamam švietimo įstaigų tinklo optimizavimui ir švietimo prieinamumui. Tai kur kas gilesnė ir kartu tarpsektorinė problema, nes švietimo įstaigų tinklo optimizavimas turėtų būti siejamas ir su ilgalaike savivaldybės, regiono plėtra, grindžiama Lietuvos Respublikos bendruoju planu.
Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija netrukus turėtų pasiekti Seimą. Siekiant išsaugoti savivaldos savarankiškumą, yra svarbu tiksliai suderinti, kaip viskas bus realizuojama savivaldybėse praktikoje, nes vien Švietimo ministerijos reguliavimas ir kriterijų nustatymas yra vienpusiškas sprendimas, kuris nebūtinai leis ir efektyviai spręsti problemas praktikoje.
Taip pat svarbu pažymėti, ką reikėtų pakoreguoti, tai mokyklos iš tiesų nevykdo ikimokyklinio ugdymo programų trejų–šešerių metų vaikams. Tai daro ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Su priešmokykliniu ugdymu būna įvairiai: kartais vyksta mokyklose, o kartais ne. Taigi 29 straipsnio papildymo formuluotę dėl centralizuoto priėmimo į mokyklas taip pat reikėtų tikslinti.
Šis projektas ir siūlymas iš tikrųjų yra naudingas, geras, bet tik tuo atveju, jeigu bus integruotas, išspręstas ir pritaikytas tam, kad kiekvienoje savivaldybėje jį būtų galima tinkamai įgyvendinti praktikoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G. Skaistę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Kaip viena iš įstatymo iniciatorių norėčiau trumpai priminti, apie ką yra šis įstatymas. Kad ir kaip būtų keista, dažnai dėl įstatymo turime įvairiausių nesutarimų, bet dėl šio įstatymo projekto sutarė visos suinteresuotos šalys: tiek Valstybės kontrolė, iškėlusi klausimą, tiek Savivaldybių asociacija, kaip paslaugos teikėja, tiek tėvai, kurie paslauga naudojasi. Išties visi kartu nusprendėme, kad elektroninė registracija į darželius ir mokyklas leistų išspręsti keletą esminių problemų.
Iki šiol pusė Lietuvos savivaldybių naudojosi elektronine registracija į mokyklas ir darželius, pusė iki šiol ja nesinaudojo. Galima sakyti, kad esmines problemas, kurių turime Lietuvoje, tai dėl vietų trūkumo esant atskiroms situacijoms, būtų galima pradėti spręsti turint unifikuotą elektroninę sistemą, ją pasitelkus duomenų analizavimas tikrai būtų gerokai efektyvesnis.
Kaip pastebėjome, vietų trūkumas yra tam tikrose konkrečiose srityse, tarkim, dideliuose miestuose, žiedinėse savivaldybėse, taip pat tose vietose, tarkime, Vilniaus rajone, kur ugdymas vyksta skirtingomis kalbomis, taip pat vietų trūksta vaikams iki trejų metų, tai yra lopšelių. Manome, kad tokia elektroninė registracijos sistema išties leistų planuoti tinklą visų savivaldybių mastu gerokai efektyviau, nei tai yra dabar.
Specialiųjų tyrimų tarnyba popierinę registraciją, kuri vykdoma knygose, yra išskyrusi kaip vieną iš galimybių pasireikšti korupcijos rizikai. Todėl, jos nuomone, tokia elektroninė registracija ir neutralumas priimant kompiuteriniu būdu padėtų išvengti šios problemos, sistema būtų aiškesnė ir skaidresnė vartotojams ir, kaip jau minėjau, tinklo planavimas būtų lengvesnis, nes turėtume duomenis iš skirtingų savivaldybių, iš skirtingų šalia esančių teritorijų, kurios galbūt yra skirtingose savivaldybėse, tačiau fiziškai yra šalia. Tinklo planavimą tai tikrai palengvintų. Manau, būtų galima užtikrinti, kad tiek ugdymas pageidaujama kalba, tiek ugdymas tam tikru specifiniu būdu būtų labiau užtikrintas mūsų visų vaikams.
Kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai už – M. Puidokas. Atsisako. E. Pupinis gal nori? Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gerbiama G. Skaistė daug ką pasakė. Iš tikrųjų tos kai kurios sistemos jau seniai buvo įvestos į savivaldybę. Džiaugiuosi, kad ministerija tikrai pritaria tokios sistemos įdiegimui centralizuotai visoje Lietuvoje. Manau, iš tiesų ne tik dėl klasių užpildymo bus visiškai aišku, bet ir statistika bus gana paprasta. Kaip žinome, vaikas, pradėjęs mokykloje mokytis, bus geriau atsekamas, bus matyti, kur jis mokosi, nebus nesusipratimų, kad tie patys moksleiviai įrašyti dviejose mokyklose ir po to rugsėjį mokytojai pamato, kad vienoje ar kitoje mokykloje nieko nelieka. Tai iš tikrųjų yra sveikintinas įstatymo projektas ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio projekto vėliau.
15.04 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4006(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4007(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4008(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4009(2), Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4010(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4006 ir kartu lydimieji penki projektai. Kviečiu į tribūną L. Kasčiūną, jis pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš galbūt šiek tiek su kontekstu, nes dažnai mes čia pasakome ir po to visiems reikia prisiminti, apie ką mes čia kalbame.
Kaip žinoma, galiojančiame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo redakcijoje įtvirtinta garantija prisipažinusiems asmenims, kad duomenys apie jų bendradarbiavimą yra įslaptinami 75 metams. Tačiau ši apsauga netaikoma tiems prisipažinusiems asmenims, kurie eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ar prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Taigi šiuo įstatymo projektu mes pasiūlėme papildyti sąrašą pareigų, kurias einantiems ar į jas kandidatuojantiems asmenims nebūtų taikoma įslaptinimo garantija ir duomenys apie jų bendradarbiavimą būtų išslaptinti bei viešai skelbiami.
Sąrašas papildomas kitais tiesiogiai piliečių renkamais ar į renkamas pareigas kandidatuojančiais asmenimis. Tai yra Europos Parlamento nariais ir savivaldybių tarybų nariais, merais. Taip pat sąrašas papildomas Lietuvos diplomatines pareigas einančiais ar į jas pretenduojančiais asmenimis. Atitinkamai lydimuosiuose Rinkimų įstatymų projektuose lygiai taip pat yra padaromos atitinkamos pataisos.
Taigi dabar perskaitau formalius sprendimus dėl Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projekto. Komitetas balsavo ir balsavimo rezultatai – visi bendru sutarimu. Atskirų nuomonių nepareikšta.
Tada Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Lygiai taip pat bendru sutarimu. Atskirų nuomonių nepareikšta.
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Irgi bendru sutarimu. Atskirų nuomonių nepareikšta.
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo projektas. Bendru sutarimu.
Ir galų gale Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Irgi bendru sutarimu. Atskirų nuomonių nepareikšta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Kravčionok, ji pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Irgi dėl visų.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4006 ir bendru sutarimu siūlo pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Čia dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių, įstatymo projekto.
Toliau. Kaip pagrindinis komitetas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymų projektus dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, dėl Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų. Irgi bendru sutarimu siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti buvo užsirašę du Seimo nariai, tačiau vienas išsibraukė. Kviečiu Z. Jedinskį į tribūną.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, aš iš karto pasakysiu, kad pritariu pasiūlytam įstatymo projektui, tai yra pakeitimams, ir raginu už juos balsuoti, bet iš principo šis įstatymas nesprendžia pagrindinės problemos. Pagrindinė problema yra ta, kad tarp buvusių politikų, galimai esamų ir galimai dar būsimų bus tų, kurie bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neprisipažino ir neprisipažins.
Kodėl aš taip manau? Todėl, kad ir pagal dabar galiojantį Liustracijos įstatymą visi kandidatai, kurie kandidatuoja į politiko kėdę, privalo prisipažinti, bet jie to nedaro.
Kodėl? Todėl, kad pirmiausia yra neatitikimas tarp Rinkimų įstatymo ir Liustracijos įstatymo, jį bandoma dabar pataisyti. Vienas iš punktų yra (čia parašyta), kad Vyriausioji rinkimų komisija tikrina kandidatų duomenis ir viešina informaciją apie juos Rinkimų įstatymo nustatyta tvarka. Bet tas nebuvo daroma ir nesiruošiama toliau daryti, nes Vyriausioji rinkimų komisija neturi tos informacijos, visa įslaptinta informacija yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre, o jos vadovė nesiruošia tos informacijos atskleisti ir tikrinti. Jų argumentai yra tokie, kad jie neturi resursų, neturi galimybių ir neturi noro. Jeigu netikite mano žodžiais, aš siūlyčiau įdėmiai paklausyti labai trumpą ištrauką ir pamatyti iš NSGK posėdžio. Prašau paleisti.
„T. B. BURAUSKAITĖ. Šiais metais mes jokių…
V. BAKAS (MSNG). Kada Seimo rinkimai buvo…
T. B. BURAUSKAITĖ. Taip. Ne, vietiniai… (Z. Jedinskij: „Garsą prašome įjungti.“)
V. BAKAS (MSNG). Savivaldybių netikrinote?
T. B. BURAUSKAITĖ. Ne, mes negavome, mes patys, kaip sakyti, labai nesidžiaugiame, kai mums kokius kelis šimtus ar net tūkstančius atsiunčia.
V. BAKAS (MSNG). Bet jūs savo iniciatyva tą galite padaryti. Yra viešai skelbiami duomenys.
T. B. BURAUSKAITĖ. Žinote, mes tiek turime darbų, kad dar savo iniciatyva užsiimti tokiu atsakingu ir labai daug resursų reikalaujančiu darbu, mes tiesiog… Tiesiog yra procedūra, turi būti įstatymas.
V. BAKAS (MSNG). Jūsų centrui nesvarbu, kad savivaldybių merais bus žmonės, kurie galbūt galimai yra pažeidžiami? Čia yra nesvarbu?“
Vienu žodžiu, taip, direktorė nesiruošia to daryti, nes nėra įstatymo, įpareigojančio tikrinti kandidatus, jie neturi resursų, jie neturi noro. Vienintelė išeitis, gerbiami kolegos, yra išslaptinti visus įslaptintus ir vieną kartą padėti tašką šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti daugiau niekas neužsirašė. Dėl motyvų? Tuoj pažiūrėsime. Dėl motyvų. Nuomonė už – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors kolega Zbignevas čia išreiškė ir šiokį tokį skepticizmą dėl projekto, vis dėlto aš kviečiu balsuoti už jį, tiksliau, už visus projektus, nes jais yra užtaisomos kai kurios spragos, nes kai kuriuose įstatymuose nebuvo išryškinta prievolė deklaruoti bendradarbiavimą su Rusijos, SSRS, specialiosiomis tarnybomis kandidatams į Europos Parlamentą, kandidatams į merus. Vis dėlto, aš manau, yra įrašytas svarbus sakinys, tai prievolė Vyriausiajai rinkimų komisijai tikrinti duomenis. Pagaliau yra aiškiai fiksuotos pasekmės, kad nuslėpus bendradarbiavimo faktą mandato netenkama arba iš kandidatų išbraukiama. Man atrodo, kad bus viskas daug aiškiau ir tiksliau, kai bus priimti tie patikslinimai.
PIRMININKAS. Dėkoju, visi motyvai išsakyti. Dėl šio projekto ir dėl lydimųjų balsuosime šiek tiek vėliau.
15.13 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385(2). Į tribūną kviečiu V. Poderį, jis pristatys Ekonomikos komiteto išvadą.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, Ekonomikos komiteto balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Diskutuoti jūs taip pat užsirašėte. Prašom diskutuoti. Prašom.
V. PODERYS (MSNG). Dėl diskusijos? Išbraukite.
PIRMININKAS. Atsisakote. Motyvai dėl viso. Tuoj pažiūrėsime. P. Saudargas – už. Nematau. V. Poderys – už. Irgi atsisako. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesu kategoriškai prieš ir suprantu, kad Europos Sąjungos teisės aktus reikia įgyvendinti, tik, manau, kai kuriais atvejais juos galėtume įgyvendinti maksimaliai vėlyvais terminais. Tai čia nėra tie maksimaliai vėlyvi terminai, šiame projekte, kuris numato atsisakyti mažmeninės elektros energijos kainos reguliavimo. Valdantieji, kurie taip norėjo reguliuoti kainas dėl ekstremalios situacijos, dabar turbūt entuziastingai balsuos, kad būtų atsisakyta mažmeninės elektros energijos kainos reguliavimo.
Turiu pasakyti, kad kai kuriose šalyse, kur buvo nueita tuo keliu, vis dėlto nebuvo to stebuklo, kad mažmeninės kainos sumažėtų. Priešingai, jos šiek tiek padidėja, nes kai šitoje rinkoje atsiranda daugiau žaidėjų, bendrieji kaštai kiekvienam jų kaip mažam žaidėjui gali sudaryti didesnę dedamąją, o tos pigios elektros kažkur stebuklingai vargu ar gausi. Mūsų atveju nebent tos stebuklingos pigios elektros kokie nors kaimynių šalių tiekėjai gudriais būdais nupirktų iš Astravo ar panašių gamintojų. Aš dėl to gal esu toks vienas iš konservatyvesnių konservatorių ir atsargiai žiūriu į tą liberalizavimą, nors suprantu, kad tai yra neišvengiama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti, dėl šio projekto balsuosime šiek tiek vėliau.
15.17 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611(2) (svarstymas)
Kadangi dar turime šiek tiek laiko iki balsavimo, kuris buvo numatytas 15 val. 30 min., kviečiu grįžti prie diskusijos dėl Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projekto. Į tribūną kviečiu… Emanuelio nematau. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, tikrai manau, kad pastangų šitoje srityje reikia dėti gana daug ir, kol klausimas galutinai neužbaigtas, dar visą laiką yra šiokios tokios vilties. Tik man kyla abejonių dėl šitos rezoliucijos paties adresato. Tai, kad mes savo laiku pražiopsojome, tai čia mūsų pražiopsojimas, tai yra dėl to… prisiimti tą kaltę, nebūtinai visur ją minėti, bet iš tikrųjų taip yra.
Dabar gerbiamas Ž. Pavilionis pristatydamas visą laiką kalbėjo apie tai, kad mes apeliuojame į kitas valstybes, o rezoliuciją formuluojame savo Vyriausybei. Tai mes turėtume tada kitaip kalbėtis ir adresuoti ją būtent tiems adresatams kaip Seimo poziciją. Man atrodo, tai būtų logiška ir būtų visiškai suprantama, nes kad mes vienas kitą čia dar papildomą kartą įtikinėsime, nemanau, kad būtų kas nors produktyvu. Minėsime, kad čia Vyriausybė tai turi padaryti ar kas padaryti. Yra parlamentas, turi savo poziciją ir parlamentas išsiuntinėja kitiems parlamentams arba atitinkamoms institucijoms, kurias turi, parlamentines institucijas, jas mes deleguojame…
Aš manyčiau, turiu abejonių tik dėl to, ir manau, kad reikėtų būtent taip ir veikti, o ne stumdytis tarpusavyje, kas turi padaryti – Vyriausybė ar Seimas, ar kas nors. Parlamentas yra aukščiausia institucija, jo nuomonė yra aukščiausia ir jis turi visiems pasakyti, kaip mes galvojame. Siūlyčiau autoriams apie tai rimtai pagalvoti pateikiant pačią formuluotę, apie adresatą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Ažubalį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, atrodytų, kokia prasmė priimti dar vieną Seimo rezoliuciją dėl Astravo atominės elektrinės. Juk buvo tų rezoliucijų: Seimo 2016 metais, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2018 metais. Ir, atrodo, o ką gi jos keitė?
Kolegos, tarptautinėje politikoje ir tarptautinėje teisėje yra itin svarbus valstybės priimtos politinės ar teisinės konkrečios nuostatos ar pozicijos laikymosi tęstinumas ir neatsisakymas. Tai primena tarptautinei bendruomenei, kad šis konkretus klausimas, šiuo atveju tai nesaugi Astravo atominė elektrinė, Lietuvos valstybės tvirta ir nekintančia nuomone, nėra išspręstas, ji kviečia solidarizuotis tarptautinę bendruomenę šiuo klausimu.
Mes tarptautinėje politikoje turime nemažai tokių atvejų, kai nuosekliai ir nuo politinių konjunktūrų nepriklausomų valstybių politika galų gale davė rezultatų. Turiu mintyje, kad ir Baltijos valstybių okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką, kurią Jungtinės Amerikos Valstijos, Vatikanas ir dar dešimtys valstybių tęsė dešimtmečius, nors kadaise tai atrodė perdėm naivi ir neįgyvendinama politika. Tačiau galų gale ji tapo realybe. Tiesa, po 50 metų. Na, o 1975 metais Švedijai pastačius Barsebeko atominę elektrinę 20 kilometrų nuo Danijos sostinės Kopenhagos, danams pasiekti, kad ji būtų uždaryta, padedant pačiai Švedijos visuomenei, prireikė nei daug, nei mažai – 30 metų.
Taigi, ponai ir ponios Seimo nariai, turime ruoštis ilgam, teisiniais argumentais paremtam procesui. Svarbu, kad nenuleistume rankų, kaip kai kas iš politikų šiandien teigia, kad jis esą pavargęs nuo Baltarusijos problemų. Negalima sau to leisti, nes mūsų pareiga dėl ateinančių Lietuvos kartų ir valstybės daryti viską, kad šis projektas anksčiau ar vėliau būtų uždarytas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Ž. Pavilionį.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš gal tiesiog atsakysiu į gerbiamo Rimanto klausimą. Kaip ir gerbiamas Audronius sakė, čia kova numatoma ilga, nes prieš mus veikia gana stiprios autokratinės valstybės ir, norint sutelkti visą tą koaliciją, mums visiems reikia maksimaliai susivienyti. Todėl ir yra apeliacija į Vyriausybę, nes mes turime veikti visi, ne tik politinės partijos per savo kontaktus, per savo partines šeimas, bet ir diplomatija, ir atskiri ministrai, ir energetikos, ir užsienio reikalų, ir premjeras dirba savo darbą, kalbėdamas su Baltijos šalių premjerais, ir Prezidentas.
Aš tiesiog manau, kad būtų labai gerai, kad mes šiandien maksimaliai susivienytume, nes rinkimai, partijos… Tai bus ilgalaikė strategija, kurią mes tikrai, aš manau, laimėsime, jeigu toliau taip vieningai veiksime. Todėl labai prašyčiau dar kartą palaikyti.
PIRMININKAS. Ir kviečiu E. Zingerį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, aš nepiktnaudžiausiu laiku, sutrumpinsiu, pasakysiu tik viena, kad tai yra visiškai vienas iš nedaugelio klausimų, kuris nėra partinis. Jis nėra partinis, ir niekas šiandien nieko nekaltina. Pasakymas, kad per vėlu, nėra per vėlu. Tas dalykas pastatytas šalyje, kuri vakar rengė masinę talką tuo metu, kai siaučia koronavirusas. Tai vyksta Minske, vyksta kitose vietovėse. Mes matome neatsakingą valdžią ir Rusijos atominės energetikos monstrą prie pat Vilniaus.
Taip džiugiai gyvename šioje mūsų gamtosauginėje aplinkoje – Vilniaus mieste. Tai grėsmė Vilniui. Kad nebūčiau banalus, aš norėčiau pasakyti, kad už šį projektą šiandien turėtų būti balsuojama už. Kodėl? Todėl, kad tai – grėsmė mūsų vaikams. Pažiūrėkite, kaip Vokietija atsisakė atominės energetikos: per porą mėnesių uždarė visas atomines elektrines. Ir tai nebuvo vien ponios A. Merkel grupės balsavimas. Tai buvo vieningas balsavimas Vokietijos Bundestage. Aš manau, šis klausimas visiškai nekelia jokių tarppartinių problemų. Aš, kaip šios valstybės signataras, kviečiu jus šįkart suvienyti visas pajėgas, kad pasaulis bent išgirstų mūsų žodį ir būtų bent padidintas ateityje, išgirdus mūsų neigiamą atsiliepimą, ar Europos Sąjungos bandytas padidinti šios elektrinės saugumas. Baltarusijos valdžia vengia ginčų dėl šio objekto saugumo ir tarptautinių organizacijų kvietimo Baltarusijai tikrinti saugumą. Todėl aš kviesčiau priimti. Tada mes turėsime bent nedidelį instrumentą sakyti, kad Lietuva vieninga. Ir prašom Europos Sąjungos kolegų, Jungtinių Amerikos Valstijų turėti šitą objektą kaip nuolatinę patikrinimo vietą. Čia yra vienybės diena dėl šios rezoliucijos. Tikrai nemanykite, kad tai kokios nors vienos pusės inicijuota. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Motyvai. Ar yra užsirašiusių? Tuoj pažiūrėsime. Motyvai dėl viso. Užsirašiusių nėra. Žiūriu į laikrodį, dar turime keturias minutes iki balsavimo. Ar galime pradėti balsavimą? (Balsai salėje) Galime. Iš eilės tada žiūrime.
15.26 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3987 (pateikimo tęsinys)
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3987. Balsuojame po svarstymo. Atsiprašau, po pateikimo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 33, prieš – 20, susilaikė 47. Nepritarta po pateikimo.
Galime siūlyti bendru sutarimu iniciatoriams tobulinti? (Triukšmas salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, gerbiami kolegos, balsuojame. Kas siūlote iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 41, prieš – 57. Deja, iniciatoriams neleista tobulinti. Projektas atmestas.
Toliau. Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611(2).
Gerbiami kolegos, R. J. Dagys per šoninį mikrofoną – dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, dėl protokolo – aš dėl Medžioklės įstatymo balsavau prieš.
PIRMININKAS. Taip, balsavote prieš. Dėl protokolo. Dėkui. (Balsai salėje)
15.28 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl rezoliucijos. Kas pritariate rezoliucijai be pakeitimų, balsuojate už.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 43, prieš – 21, susilaikė 42. Rezoliucijai nepritarta.
Gerbiami kolegos, pagal Statutą yra tokia formuluotė: arba mes redaguojame rezoliucijos projektą, arba atmetame rezoliucijos projektą, arba pavedame parengti naują. Matau, A. Ažubalis turi pasiūlymą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, tai aš siūlau redaguoti. Padaryti tarpfrakcinę komisiją ir redaguoti, nes tokiu atveju mes siunčiame velnias žino kokią žinią. Čia, aš manau, kompromitacija ir pačios Vyriausybės pozicijos, kaip aš supratau, ką kalba premjeras, ir lygiai taip pat premjero, ir Prezidento. Taigi, ponai, tikrai rengiame rimtą komisiją ir redaguojame, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tai… Dar L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, reikia truputį pagalvoti, ką mes dabar padarėme arba padarysime visiškai atmesdami šitą dokumentą. Yra ne kartą išsakyta valstybės pozicija. Galbūt yra tam tikrų niuansų, kur skiriasi… Bet dabar įsivaizduokite, kaip išnaudos Baltarusijos ir Rusijos propagandiniai kanalai šitą faktą. (Šurmulys salėje)
Mielieji, gal šiek tiek susiimkime ir iš tikrųjų padarykime tą tarpfrakcinę grupę ir raskime sprendimą, nes atrodome labai blogai, mielieji, tikrai.
PIRMININKAS. Ir dar P. Urbšys. Prašau. Dėl šio klausimo.
P. URBŠYS (MSNG). Bet, gerbiamieji Seimo nariai, ką jūs sakote, tikrai yra tai, bet gal prieš tai, prieš darant tą veiksmą – prieš registruojant šitą projektą, ar nebuvo galima, sakykim, suderinti, prieiti bendrą konsensusą, nes jūs suprantate, kas įvyksta, – įvyksta tai, kad pradedame vertinti, ne ką pateikė, o kas pateikė. Jeigu vadovaujamės vien tiktai siauru savo politiniu interesu pademonstruoti išskirtinę poziciją tuo svarbiu klausimu, mes ir gauname tokį rezultatą, kuris sudaro galimybes kvestionuoti mūsų valstybinę politiką ir apskritai galvoti, ar Seimas yra tos pačios nuomonės, kaip ir buvo anksčiau dėl Astravo elektrinės.
PIRMININKAS. A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Būtų idealu, kad bent jau tie, kurie pasirašė rezoliuciją, balsuotų už. Dabar ir to nėra, tai ką jau čia daryti.
PIRMININKAS. Ir Ž. Pavilionis. Prašau. (Šurmulys salėje)
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų stebiuosi dėl šito balsavimo, nes ir Europos reikalų komiteto pirmininkas, su kuriuo mes dirbame dėl Astravo nuo ryto iki vakaro, ir ponia V. Vingrienė, ir daugybė žmonių iš valdančiųjų pasirašė teikdami šią rezoliuciją, bet dabar buvo atmesta. Aš manau, tai tikrai yra nepriimtina. Tuo labiau kad nebuvo išsakyti jokie argumentai. Faktiškai toks tylus pritarimas okupanto ir „Rosatomo“ kėslams. Už kelių dienų į Astravą bus atvežtas branduolinis kuras ir jūsų dėka, gerbiamieji, mes nepadarysime nieko. Tai yra signalas V. Putinui ir A. Lukašenkai – žalia šviesa, pirmyn.
PIRMININKAS. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamas Povilai, aš nežinau, kaip pats elgtumėtės, jeigu reikėtų paklausti, ar jūs mylite savo mamą, jūs turėtumėte atsiklausti kaimynų, ar jūs suprastumėte, kad taip turi būti?
PIRMININKAS. E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš prašyčiau pagalvoti jums bent balsuojant antrame etape, nes ten buvo išdėstyta Vyriausybės pozicija. Vyriausybės pozicija išdėstyta šitoje rezoliucijoje, Prezidento pozicija, užsienio reikalų ministro pozicija. Aš negaliu įsivaizduoti, mes dabar visą Lietuvos valstybės politikos tęstinumą sužlugdome šituo išsiskyrimu ir leidžiame jau ne Lietuvos viduje, bet Lietuvos išorėje Lietuvos priešininkams žaisti šia rezoliucija. Tai bent antruoju etapu dabar balsuokite dėl jos, jeigu galima, tobulinimo. Tai būtų bent tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi buvo paminėta pavardė, dar P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, gerbiamas Sergejau Jovaiša, nuo šios dienos, kai reikės paklausti, ar aš myliu mamą, ar aš myliu Lietuvą, visada atsiklausiu jūsų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, manau, tikrai galime pasiūlyti bendru sutarimu redaguoti rezoliucijos projektą, sudaryti darbo grupę ir tiesiog pateikti siūlymus. Galime sutarti? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.35 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl kito projekto – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3010(2). Pastraipsniui. Ar turime pasiūlymų? Atsiprašau. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl šio projekto.
Iš viso balsavo 116 Seimo narių: už – 96, prieš – 7, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
Toliau. Dar tik grįžčiau prie buvusio klausimo, kad iniciatoriams pavedame sudaryti redakcinę komisiją, kaip reikalauja Statutas. Gerai?
Gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik, gerbiamas posėdžio pirmininke, norėjau klausti, o kaip yra su Seimo narių pasiūlymais? Jeigu jų buvo registruota, tai kaip taip įvyko: ar valandų jie neišlaikė, ar kas ten atsitiko?
PIRMININKAS. Man sakė, kad nėra registruotų pasiūlymų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ar tikrai nėra registruotų pasiūlymų svarstymo stadijoje? (Balsai salėje) Gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Taip, Agne Širinskiene, prašau dar.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kiek aš matau konsoliduotą redakciją, yra pasiūlymų. Tarkime, Seimo narės A. Armonaitės – iš dalies pritarti ir taip toliau. Kaip jie negalėjo būti svarstomi, kai pasiūlymas yra registruotas sausio 29 dieną? Jie privalėjo būti svarstomi.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas, kad balsuotume kartu dėl visų pasiūlymų priėmimo stadijoje, priėmimo metu.
A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš tik labai noriu padėkoti A. Širinskienei, kuri kovoja už mano teises, aš iš tikrųjų esu priblokšta tokios draugystės. Tiesą sakant, mes jau ir anksčiau karantino metu svarstėme pasiūlymus priėmimo stadijoje. Tai mums reikia susitarti: jeigu mes taikome šitą principą visada, tada taikykime visada, jeigu norime dabar, tai tada ir ateityje turėtume normaliai projektų svarstymo stadiją turėti. Seimui reikėtų apsispręsti dėl universalaus principo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė. Prašau. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį ir dabar turėtume balsuoti po svarstymo dėl darbotvarkės 2-3.1 viso komplekso klausimų. Ar dar grįžtame prie Nacionalinio radijo? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, mes dabar turime patvirtinę tvarką, kad visi pasiūlymai yra svarstomi ir dėl jų balsuojama priėmimo stadijoje. (Balsai salėje) Prašau. Per šoninį mikrofoną A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Bet, kolegos, ar gali būti Seimo narių kokiu nors nerašytu susitarimu keičiamas Statuto reguliavimas, ypač tokiu atveju, kai turime tokį projektą? Aš suprantu, man viskas gerai, tik aš paskui lauksiu, kol kas nors kreipsis į Konstitucinį Teismą ir paskųs. Žinoma, kaip opozicija elgiasi.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, man atrodo, kad mes nieko nekeičiame. Turime patvirtinę tvarką šio koronaviruso epidemijos metu, mes šitaip elgiamės ne dėl vieno įstatymo projekto, ir manau, kad laikomės tos pačios tvarkos. Tik jeigu būtų ypatinga skuba, galėtume daryti išimtis. Šiuo atveju taip nėra. Per centrinį mikrofoną P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiprašau, pirmas laukė gerbiamas Jurgis.
PIRMININKĖ. Jūs norite užleisti? Prašom. J. Razma. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Girdisi. Jau girdisi. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kad ir kaip keista, šiuo atveju esu priverstas pritarti kolegei A. Širinskienei, nes iš tiesų dėl pandemijos mes niekaip negalime pakeisti Statuto normų, kurios nėra pakeistos. Šiuo atveju, jeigu mes padarėme principinį balsavimą dėl komiteto išvados po svarstymo, dabar reikia balsuoti dėl pasiūlymų. Priešingai, negu jūs sakėte, mes priėmimo stadijoje balsuojame dėl pataisų tuomet, kai projektai eina ypatingos skubos tvarka. O čia eina paprasta tvarka. Jeigu pataisų nesvarstysime, mes šioje stadijoje padarysime pažeidimą. Bet padarykime tai, jeigu taip norite.
PIRMININKĖ. Gaila, kad aš perėmiau pirmininkavimą, nepabaigtas projektas. Prašom. Per šoninį mikrofoną dar pavaduotojas A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visiškai sutinku su J. Razma, su kitais kolegomis, reikėtų grįžti į tą stadiją ir iš naujo balsuoti, ir išspręsime tą klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mes nebegalime grįžti, nes įvyko balsavimas. Tokiu atveju yra Statuto pažeidimas. Antras dalykas, per praėjusią savaitę vykusį posėdį buvo analogiškai, ir mes tokią pačią analogiją taikėme. Kolegos, jeigu yra pasiūlymas, tegu bus priėmimo stadijoje. Buvo lygiai taip pat dėl Užimtumo įstatymo, lygiai taip pat, analogiškai buvo, priėmimo stadijoje mes balsavome. Tai klausimas, kada mes padarėme pažeidimą. Ar padarėme pažeidimą prieš tai, keturis posėdžius iš eilės taip elgdamiesi, ar padarėme šiandieną? Viskas aišku, mūsų Statute yra pasakyta: posėdžiai vyksta du kartus, antradieniais ir ketvirtadieniais. Vadinasi, Seimo nariai, kurie praeitą antradienį nedalyvavo plenariniame posėdyje, pažeidė Statutą. Nedarykime kažkokių naujienų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dar P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, jeigu mes kalbame apie įstatymo pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijas, tai po kiekvienos stadijos yra galimybė Seimo nariui pateikti savo siūlymus. Šiuo atveju, jeigu mes eliminuojame svarstymo stadiją, mes atimame galimybę Seimo nariui pateikti siūlymus priėmimo stadijoje, jeigu svarstymo stadijoje kiltų tam tikrų abejonių. Ar nebus tai traktuojama, kad yra suvaržomos Seimo narių teisės dalyvauti įstatymų leidyboje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, nieko nepažeisime, prašom ramiai, vadovausimės 131 straipsniu, 151 straipsniu. Jo 3 dalies 6 punktas kalba: po bendrosios diskusijos, jeigu to reikalauja Seimo narys, balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto pateiktam įstatymo projektui. Mes esame balsavę ir pritarta. Taip? Dabar norite pateikti pataisą? Prašom, pirmoji pataisa. Prašom pranešėją į tribūną. Pirmoji pataisa – A. Armonaitės. Prašom, gerbiama Aušrine, pateikti pataisą.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Ar neturėtų komiteto išvadų rengėjas pristatyti komiteto išvados, gerbiama posėdžio pirmininke?
PIRMININKĖ. Prašom pateikti savo siūlymą, o po jūsų pateikimo komiteto pozicija bus pareikšta.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėl šito pasiūlymo nenoriu reikalauti balsavimo, nes matau, kad komitetas yra pritaręs iš dalies. Tiesiog kad būtų daugiau galimybių kandidatams į prezidentus, į Seimo narius, politinėms partijoms, visuomeniniams komitetams, kad jiems būtų galima prisistatyti tame eteryje. Apie tai buvo pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Prašom. Komiteto pranešėjas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš, kolegos, norėčiau siūlyti galbūt panašiai svarstant elgtis ir kitiems kolegoms, kurie siūlė. Mes kiekvieną pasiūlymą kartu su LRT taryba svarstėme labai ilgai, rimtai. Beveik visų frakcijų atstovai mūsų darbo grupėje buvo. Bendras sutarimas buvo rastas ir visą laiką mes iš dalies pritarėme. Tiesiog kaip nors organizuoti tą tvarką tokiu būdu, kad tiesiog eitume papunkč… Man skaityti? Tai čia aš valandą skaitysiu. O prasmės nėra.
PIRMININKĖ. Vadinasi, komitetas iš dalies yra pritaręs ir pataisų autorius sutinka?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau, 6 straipsnis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). A. Širinskienė.
PIRMININKĖ. A. Širinskienės siūlymas. Komitetas taip pat iš dalies yra pritaręs.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mano siūlymas, gal, kolegos, nepristatykime. Tiesiog yra pasiūlymas. Jeigu iš dalies pritarta, galime sutikti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. P. Urbšys. Kokios problemos? Prieš nori argumentus išsakyti. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Šiaip aš pirmą kartą matau, kai Seimo tribūnoje stovi Seimo narys ir sau bando išsikovoti išskirtines sąlygas dėl įstatymo pataisų pristatymo. Patį įpareigoja Statutas ir įstatymas pristatyti labai išsamiai komiteto nuomonę ir tą reikėtų daryti.
Dabar dėl savo motyvų prieš, nes kas savotiškai dabar yra daroma, yra išbraukiama būtent ta nuostata, kad „išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo… nebūtų taikoma reklaminiai suvaržymai“. Taip yra sakoma, kad buvo daug diskutuojama ir prieita tarsi prie konsensuso, bet man diskusijos kai kuriais atvejais priminė ne ką nors kita, bet rankų išsukinėjimą. Tai, kad yra braukiama ši nuostata, man atrodo, yra būtent to rankų išsukimo pasekmė. Ką reiškia – dabar siūloma, kad „išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT skleidžia tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ir kitų visuomenei aktualių renginių“. Kam to reikia? Ta įstatymo nuostata buvo gera ir aš esu prieš tai, ką jūs dabar darote.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nesupratau kolegos. Bet mūsų pasiūlymas ir nėra pritarti, A. Širinskienės pasiūlymui tik iš dalies pritarti.
P. URBŠYS (MSNG). Taip, bet jūs iš dalies pritardami iš tikrųjų pritariate pačiai esmei, nes jūs įveliate tam tikrą neaiškumą, ar LRT transliuotojas turi galimybę vis dėlto netaikyti tų komercinių suvaržymų būtent tai misijai, kuri susijusi su mūsų kultūros puoselėjimu.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kitaip sakant, jūs siūlote… Bet kokiu atveju jūs įregistruokite savo siūlymą. Jūs siūlote… Jūs neregistravote savo siūlymo pataisos?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Povilai, jūs reikalaujate balsuoti? Nepritariate komiteto pozicijai? Tai kur diskusija, dėl ko? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti, salė šaukia. Kad visi… Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai atsiprašau, aš tik gal spontaniškai išreiškiau savo nuomonę, ką jūs čia darote su tuo straipsniu. Bet nieko kito nelieka, kaip pritarti komiteto nuomonei. Aš čia ne prieš, o už.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Supratau, ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pritariame komiteto pozicijai ir paliekame taip, kaip yra, su komiteto nuomone.
Toliau – A. Armonaitė dėl 6 straipsnio 3 dalies. Prašau pristatyti savo siūlymą, Aušrine. Jūs išbraukiate valdybą, įrašote LRT tarybą.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Taip, tačiau tas pasiūlymas dabar nėra iki galo aktualus, kai visas projektas yra pakeistas, tai aš…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes pritarėme iš dalies, taip.
PIRMININKĖ. Komitetas iš dalies yra pritaręs, jūs nereikalaujate balsuoti. Sutinkame. Ir jūsų antrasis siūlymas. Tinka ta pati jūsų pozicija? Dėkoju. Kultūrinės, socialinės, šviečiamosios informacijos leidimo tvarką ir sąlygas nustato taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Toliau – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai nepristatysiu, pritariu komiteto nuomonei. Jeigu registruosiu, tai tik priėmimo stadijoje. (Balsas salėje: „Mes negirdim!“) Triukšmas yra toks, kad neįmanoma, kolegos, girdėti vieniems kitų. Gal mažiau triukšmaukime.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes negirdime jūsų.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, mes pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Atsiprašau, gerbiami kolegos, negalvojau, kad skydas šitaip pridengia.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau yra Vilniaus universiteto ekspertų siūlymai. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarėte.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš dalies.
PIRMININKĖ. 7 straipsnis. Vėl yra A. Širinskienės. Ar sutinkate su komiteto pozicija? Pritarta. Toliau, dėl 8 straipsnio nėra, dėl 9 neturime.
10 straipsnis. Vėlgi yra ekspertų, Vilniaus universiteto profesorės L. Meškauskaitės.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Ir dėl 10 straipsnio 2 dalies yra Vyriausybės nuomonė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip pat pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Ir antra pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nepritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas nėra pritaręs.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom motyvuoti kodėl, komiteto argumentai.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Įstatymu reglamentuoti tarybos sudėties įvairiapusiškumą, proporciją, atstovavimą – tai apsunkintų tarybos sudarymo ir skyrimo procesą, ilgintų tarybos formavimo procesą. Tai yra argumentai, bet ar čia reikia skaityti daugiau? Visi turime.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, šiaip čia išreikšta labiau Vyriausybės nuomonė, konkretaus siūlymo nėra Vyriausybės teikime, tai ir nebalsuosime.
Toliau dėl 3 dalies vėlgi yra Vyriausybės pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Dėl 4 dalies.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Taip. Toliau. Vėl bus A. Armonaitė dėl 12…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, dar yra vienas pritarimas iš dalies, Vyriausybės siūlymas 15 puslapyje dėl 4 dalies.
PIRMININKĖ. Sutinkate?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 11 straipsnio. Yra 1 dalies 15 punktas, Vyriausybės pozicija dėl tarybos. Komitetas iš dalies pritarė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš dalies, aš jau pasakiau.
PIRMININKĖ. Ir dėl 25 punkto Vyriausybė…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, mes A. Armonaitės dar nepriėjome.
PIRMININKĖ. 11 straipsnis. A. Armonaitė – jau sutarėme, viskas. Pritarta iš dalies. Ar A. Armonaitė dar nori? Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Atsiprašau, pirmininke, aš noriu pasiteirauti, ar mes kalbame dėl 5 punkto, kur yra suvestinėje redakcijoje, kad 14 straipsnį keistume į 11 – apie tarybos funkcijas, teisę ir atskaitomybę? Apie šitą kalbame?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, čia…
PIRMININKĖ. Ne, dėl 4 punkto buvo Vyriausybė…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia 13 straipsnio pakeitimas. Toks ilgas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Čia 10… O paskui eina dalys ir jūsų yra 12: taryba kiekvienais metais atlieka savo, kaip LRT organo, veiklos analizę ir įsivertinimą ne rečiau kaip kartą per ketverius metus. Įsivertinti yra pateikiami nepriklausomi išorės ekspertai.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš atsiprašau, bet aš einu pagal tai, kas yra nurodyta mūsų sistemoje. Aš norėsiu prašyti balsuoti dėl mano pasiūlymo Nr. 7. Jeigu pas jus ten kaip nors kitaip…
PIRMININKĖ. Dabar pasiūlymas Nr. 6 – pakeisti įstatymo projekto…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dar nepriėjome iki šito…
PIRMININKĖ. …ir jį išdėstyti taip: 6 straipsnis, 13 straipsnio pakeitimas. Vietoj 13 išbrauktas 10 straipsnis – LRT taryba. Dėl šito dabar kalbate? Ir siūlote: skiriame penkerių metų kadencijai.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš noriu kalbėti dėl savo septinto pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Čia ir yra jūsų pasiūlymas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegė A. Armonaitė šneka apie septintą pasiūlymą, bet mes iki jo dar nepriėjome. Tiesiog mes turime dar prieš tai kelis Vyriausybės pasiūlymus.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Nes aš, miela pirmininke Irena, to, apie ką jūs kalbate, savo ekrane nematau. Todėl negaliu pristatyti.
PIRMININKĖ. Jūs per daug nužygiavote į priekį. Mes dar tiek nenukeliavome. Mes dar esame prie 10 straipsnio.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dabar šeštas pasiūlymas?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, priėjome šeštą.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerai. Aš galiu pristatyti šeštą pasiūlymą. Čia labai panašus.
PIRMININKĖ. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, čia yra toks labai kompleksinis pasiūlymas, jame yra daug pakeitimų. Vienas gana svarbus pakeitimas yra vis dėlto siūlyti eliminuoti Seimo Kultūros komitetą, kad jis inicijuotų LRT tarybos darbą. Man atrodo, kad politikai to neturėtų daryti. Pavyzdžiui, kai yra tokia situacija, kai taryba atsistatydina, kai reikia pradėti organizuoti naujos tarybos darbą, kad tai darytų LRT generalinis direktorius, kuris yra pasamdytas, o ne Seimo Kultūros komitetas, kuris yra politinis.
Antras dalykas irgi, man atrodo, gana svarbus – siekis įtraukti į LRT tarybą medijų tarybos atstovus. Čia, matyt, irgi reikėtų tam pritarti. Truputėlį lankstinami reikalavimai tarybos nariams, nes šiuo metu pagal redakciją reikalaujama turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį ir penkerių metų pedagoginio darbo patirtį. Aš siūlau to atsisakyti ir palikti magistro laipsnį, nes man atrodo, kad tiesiog daugiau žmonių iš įvairių sričių galėtų pretenduoti į tą tarybą. Tokie yra esminiai pasiūlymai. Kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Prašom. Komiteto…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikro įstatymo projektas nenumato tarybos sudėties sudarymo principo pakeitimo. Tarybos narių kadencijos laikotarpis lieka toks pat. Kolegė užmiršo pasakyti, kad į medijų tarybą siūlo vietoj Lietuvos vyskupų konferencijos siūlomo žmogaus. Taigi mes siūlome viską palikti taip, kaip buvo.
PIRMININKĖ. Ar jūs reikalaujate balsuoti? Taip.
Gerbiami kolegos, motyvų už nėra norinčių išsakyti, bet prieš kalba M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, tekstas, kurį dabar komitetas pateikė salei, yra ilgai trukusio konsensuso ieškojimas tarp, viena vertus, Seimo ir LRT tarybos, klausantis ekspertų nuomonių. Taigi bandymai jį keisti prieštarautų tam konsensusui, kuris buvo sunkiai pasiektas.
Su visa derama pagarba kolegei A. Armonaitei prašyčiau balsuoti prieš šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau susikaupti. Kas palaikote A. Armonaitės siūlymą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 9, prieš – 39, susilaikė 48. Taigi, A. Armonaitės siūlymui nėra pritarta.
Keliaujame toliau. 11 straipsnis. Dėl 15 punkto yra išdėstyta Vyriausybės pozicija. Ir komiteto nuomonė. Prašom, pranešėjau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritariame iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Dėl 25?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip pat pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Taip pat pritarta iš dalies. Ir tada dėl to paties straipsnio 4 dalies vėlgi ekspertų nuomonė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip pat pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Dėl 5 dalies yra A. Armonaitės siūlymas. Tarybos funkcijos, teisė, atsakomybė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, aš nereikalauju balsuoti dėl šio pasiūlymo, nes manau, kad jo likimas gali būti toks pats, kaip ir ano.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies. Gerbiami kolegos, galima pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Dėkoju.
Ir dar Vyriausybės pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Dėl 12 straipsnio – tarybos sprendimų priėmimas – vėl yra A. Armonaitės siūlymas. Jūs atsiimate?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas yra nepri…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nepritaręs.
PIRMININKĖ. …nepritaręs. Gerbiami kolegos, pritariame komiteto pozicijai? Tuo labiau jinai atsiėmė.
Dėl 13 straipsnio – LRT generalinis direktorius – vėl yra A. Armonaitės siūlymai. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate, atsiimate. Ir komitetas yra iš dalies…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritaręs.
PIRMININKĖ. …pritaręs. Ir komiteto pozicijai gerbiamas Seimas pritaria.
Toliau. 14 straipsnis – generalinio direktoriaus funkcijos, teisės, atsakomybė. Vėlgi, Aušrine, yra jūsų siūlymai.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Nereikalauja. Ir komitetas yra iš dalies…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš dalies pritarė.
PIRMININKĖ. …pritaręs. Pritariame komiteto pozicijai.
15 straipsnis – LRT etikos pareigūnas. Ekspertų pozicija. Ir komiteto nuomonė?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritariame iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Niekas neprieštaraujate.
Toliau yra Vyriausybės dėl 15 straipsnio 8 dalies. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nepritarėme, nes pasirinktas visai kitas modelis.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pritariame komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Dėkoju.
16 straipsnis – LRT etikos pareigūno funkcijos, teisės, atskaitomybė. Yra Vyriausybės siūlymai dėl 4 dalies.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Iš dalies komitetas yra pritaręs. Dėl 17 straipsnio nėra siūlymų.
18 straipsnis – LRT turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Vėlgi yra A. Armonaitės siūlymas dėl 5 dalies.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate. Komiteto pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Kolegos, ar galime pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju, pritarta. 19 straipsnis – LRT finansinė ir ūkinė veikla, vėl yra ekspertų pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos, pritariame. 20 straipsnis, siūlymų nėra.
21 straipsnis. Yra A. Armonaitės siūlymas dėl 3 dalies 3 punkto.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate. Komitetas iš dalies yra pritaręs. Toliau yra likę bendros… Komitetas yra pritaręs iš dalies. Žmogaus teisių komitetas – nepritarta. Ekspertų?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Viskas, daugiau siūlymų nėra. Dėl motyvų po svarstymo. Prašom. V. Poderys nori kalbėti už. Prašom. V. Poderys. Nėra salėje. Prieš nėra.
Gerbiami kolegos, po svarstymo dar kartą balsavimas. Kas pritariate po svarstymo įstatymo redakcijai, prašom balsuoti už.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 82, prieš – 3, susilaikė 16. Taigi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010(2), nauja redakcija, yra pritarta.
Gerbiami kolegos, keliaujame toliau. Dabar turėtume spręsti dėl įstatymų projektų… pagal darbotvarkę kompleksinis 2-3.1, 2-3.2, 2-3.3 klausimas. Dar dėl 2-2.1 nebuvo balsuota, dėl Darbo kodekso? Atsiprašau.
16.07 val.
Darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4264(2)ES, Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4265(2)ES (svarstymo tęsinys)
Taip pat kompleksinis darbotvarkės 2-2.1 ir 2-2.2 klausimas – Darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4264(2) bei lydimasis – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4265(2). Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už po svarstymo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymų projektams yra pritarta.
16.09 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4477(2)VK (svarstymo tęsinys)
Toliau kompleksinis 2-3.1, 2-3.2 ir 2-3.3 klausimas, tai yra trys įstatymų projektai. Reikės balsuoti už kiekvieną atskirai, nes yra pastabų. Visų pirma Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4477(2).
Motyvų niekas nepageidaujate sakyti. Prašom balsuoti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po svarstymo yra pritarta.
16.10 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4478(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4478(2). Prašom balsuoti.
Balsavo 92: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
16.11 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4479(2) (svarstymo tęsinys)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4479(2). Gerbiamas Rasteni, kviečiu jus į tribūną. Yra R. Šalaševičiūtės siūlymų. Prašom, ką nutarėte.
V. RASTENIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė kovo 22 dieną minėtą projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėl siūlymo! Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip.
V. RASTENIS (LVŽSF). O R. Šalaševičiūtės pasiūlymai neatitinka šio įstatymo projekto tikslo ir turi būti teikiami atskiru įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Gerbiama Rimante, jūs sutinkate? Sutinkate. Nereikalaujate balsuoti? Dėkoju. Taigi toliau po svarstymo prašom balsuoti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Po svarstymo yra pritarta.
16.14 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3537(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Švietimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3537(3). Prašom balsuoti. Siūlymų nėra.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi po svarstymo Švietimo įstatymo projektui Nr. XIIIP- 3537(3) pritarta.
16.15 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4006(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4007(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4008(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4009(2), Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4010(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4006(2) ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-4007(2), Nr. XIIIP-4008(2), Nr. XIIIP-4009(2), Nr. XIIIP-4010(2). Prašom balsuoti.
Balsavo 93 Seimo nariai ir visi balsavo už. Taigi po svarstymo šiems įstatymo projektams yra pritarta.
16.16 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385(2). Tik dėl jo 7 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba ir komitetas yra pritaręs. Daugiau siūlymų nėra. Motyvų pareikšti niekas nepageidaujate. Prašom balsuoti dėl Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4385(2).
Gerbiami kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-4385(2) pritarta.
16.18 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4720 (pateikimas)
Toliau mūsų darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4720. Kviečiame finansų ministrą V. Šapoką jį mums pateikti. Prašom.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektą. Šių metų vasario 28 d. Osle buvo pasirašytas susitarimas, kuris kaip tarptautinė sutartis dėl dalyvavimo regioninėse, tarptautinėse organizacijose turėtų būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Šio įstatymo projekto tikslas ir esmė – ratifikuoti minėtą susitarimą, kuriam įsigaliojus bus patvirtinti Šiaurės investicijų banko statuto reikiami pakeitimai. Tai yra įtraukiamas punktas, kad valdytojų taryba priima sprendimus dėl Šiaurės investicijų banko kapitalo ir likvidumo valdymo principų. Šiaurės investicijų banko statuto pakeitimai buvo priimti siekiant modernizuoti dabartinę banko kapitalo ir likvidumo valdymo sistemą, kad ji atitiktų aukščiausius šiuo metu esamus standartus.
Pažymėtina, kad reaguojant į krizę, kilusią dėl pandemijos, Šiaurės investicijų banko statuto pakeitimų kuo ankstesnis įsigaliojimas yra ypač svarbus, kadangi visoms valstybėms narėms ratifikavus šį susitarimą Šiaurės investicijų bankas galės ženkliai padidinti skolinimo pajėgumus. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimo ratifikavimas turės teigiamą įtaką pandemijos ekonominių padarinių sušvelninimui, ir į tai, kad siekiama, jog statuto pakeitimai įsigaliotų kuo greičiau, prašom įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Vienas klausiantis K. Glaveckas, bet jo nėra. Daugiau norinčių pateikti jums klausimų, ministre, neturime. Dėkoju.
Motyvai. Taip pat nėra norinčių pareikšti.
16.22 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4695, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4696, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4697 (pateikimas)
Gerbiamas ministre, tada prašom pristatyti kitą darbotvarkės klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo 14 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4695. Prašom. Ir jo lydimasis kompleksas, dar du įstatymų projektai Nr. XIIIP-4696 ir Nr. XIIIP-4697. Prašom.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, pateikiami trys susiję įstatymų projektai – Mokesčių administravimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektai.
Kokios priežastys? Šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas nenumato valstybinio socialinio draudimo įmokų ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir kitų mokesčių permokų ir nepriemokų tarpusavio įskaitų galimybės tarp skirtingų mokesčių administratorių, tai yra tarp „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos. Taigi priėmus šiuos projektus būtų supaprastintas mokesčių mokėtojų atsiskaitymas su VMI ir „Sodra“. Siūloma nuo ateinančių metų sausio 1 dienos sudaryti galimybę tarpusavyje įskaityti „Sodros“ ir VMI administruojamų įmokų ir mokesčių permokas ir nepriemokas.
Atkreipiu dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabai pritarėme. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar pateikti klausimus nėra norinčių? Niekas nesiregistravote. Nėra M. Majausko. Taip, R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau. Ačiū.
16.24 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 67 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4640 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Taigi ir tuomet darbotvarkės 2-9 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 67 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4640. Prašom, ministre, pateikti.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti direktyvos dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros 64 straipsnio nuostatas, kurias valstybės narės pagal šią direktyvą turi taikyti jau nuo šių metų kovo 26 dienos. Šio projekto esmė – įstatymo projekte siūloma patikslinti, kad reguliuojamose rinkose nedraudžiama didelės apimties pavedimu nustatyti pagal siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkį. Šiuo metu nėra diferencijuojama pagal pavedimo dydį ir visiems pavedimams taikomas vadinamasis kainos kitimo žingsnis, kurio dydį nustato Europos Sąjungos teisės aktai. Toks pakeitimas įstatyme visiškai atitinka direktyvą ir užtikrintų, kad Lietuvoje būtų nustatytos tokios pačios sąlygos kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Taip pat techniškai tikslinamas įstatymo priedas, atsisakoma nuorodų į Europos Sąjungos oficialų leidinį, atsižvelgiant į pasikeitusias teisėkūros taisykles. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, buvo užsirašęs K. Glaveckas pateikti klausimų, bet dabar nėra salėje. Taigi, ministre, dėkojame jums. Motyvų taip pat niekas nepageidaujate pareikšti. Ačiū.
Gerbiami kolegos, dėl šitų įstatymų projektų pateikimo yra numatytas balsavimas 17 val. 30 min. Ar galime, o gal norite dabar pareikšti, kad galime bendru sutarimu pritarti?
16.26 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4720 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo darbotvarkės 2-7 klausimui, įstatymo projektui Nr. XIIIP-4720? Pritarta.
16.26 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4695, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4696, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4697 (pateikimo tęsinys)
Projektui Nr. XIIIP-4695? Po pateikimo pritariame. Projektui Nr. XIIIP-4696? Po pateikimo pritariame. Projektui Nr. XIIIP-4697? Po pateikimo pritariame.
16.26 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 67 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4640 (pateikimo tęsinys)
Ir projektui Nr. XIIIP-4640? Po pateikimo pritariame. Dėkoju.
16.27 val.
Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4708 (pateikimas)
Kadangi neturime Ž. Vaičiūno, bet turime ministrę R. Tamašunienę, taigi, galėtume imtis darbotvarkės 2-12 klausimo – Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4708. Pateikimas. Prašom, gerbiama Rita, į tribūną.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas projektas. Šio projekto iniciatorius yra Slengių kaimo gyventojų iniciatyvinė grupė, kuri nustatyta tvarka 2018 m. birželio 25 d. pateikė pasiūlymą Vyriausybei priskirti Klaipėdos rajono savivaldybės Slengių kaimą Klaipėdos miesto savivaldybei. Čia reikia pasidžiaugti pilietine iniciatyva, kai maža žmonių grupė pasiekė Seimą ir jų klausimas yra svarstomas Seime.
Reikia priminti gerbiamiems kolegoms, kad įstatymo projektas teikiamas pagal buvusias įstatymo nuostatas savivaldybių teritorijų riboms nustatyti, Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus. Ir kaip atrodė situacija, kaip galėjo rastis toks įstatymo projektas?
Be abejo, buvo atliktos visos reikalingos procedūros, gautos Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono nuomonės. Viena, be abejo, pritarė, kita – ne. Buvo atlikta apklausa ir apklausoje dalyvavo viso labo 26,8 % visų gyventojų, tai yra 226, ir pasisakiusių „taip“ skaičius yra 131 nuo visų dalyvavusių, tai yra 58,4 %, bet didžioji dalis pasakė „ne“.
Vėliau Vidaus reikalų ministerija gavo kitos bendruomenės dalies raštus, taip pat į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi Sendvario seniūnaitis, Sendvario seniūnijos Aukštkiemių seniūnaitis, dėl situacijos, kuri atsiranda pakeitus net vieno kaimo ribas ir priskyrus kitai savivaldybei. Slengiuose yra daugiafunkcis centras, kur ugdomi ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo vaikai, ir ne tik Slengių, bet ir aplinkinių kaimų, tai yra Klaipėdos rajono gyventojų vaikai. Slengių dalies kaimui pradėjus priklausyti Klaipėdos miesto seniūnijai, visas ikimokyklinis ugdymas, priešmokyklinis ugdymas taptų Klaipėdos miesto savarankiška funkcija, ir jau pirmumo teisės Klaipėdos rajono gyventojai neturėtų.
Taip pat tarp bendruomenių vyko diskusija už ir prieš dėl galimybės prieiti prie tvenkinio, esančio tame mietelyje, bet pagal visas procedūras, pagal buvusias įstatymo galiojimo nuostatas šis įstatymo projektas pasiekė Seimą ir šiandien mums reikia apsispręsti, ar tokiai iniciatyvai (santykinai labai mažos gyventojų grupės) pritarti, ar vis dėlto atmesti, nes matome ir Vidaus reikalų ministerijoje įvertinome, kad tai tikrai sukuria daug kitų papildomų problemų ir jas reikėtų tiek vienos, tiek kitos savivaldybės vadovams ir administracijai spręsti, norint užtikrinti visiems gyventojams būtinas paslaugas ir jų poreikius. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, iš jūsų pristatymo akivaizdu, kad čia yra daugiau demokratijos negu Kauno ir Kauno rajono atveju, tačiau ar toks savivaldybių ribų perbraižymas netaps precedentu, kuriuo bando ir gali manipuliuoti didmiesčių vadovai? Juk vis dažniau girdime apie bandymą gvieštis rajono teritorijos. Ir ar šiuo atveju, jūs minėjote čia Slengių kaimo gyventojus, susipažinau, kad ten, Sendvario seniūnijoje, yra bent penki kaimai, ar vis dėlto visų tų kaimų vietinių žmonių nuomonė buvo išgirsta? Jūs čia minėjote, kad tarsi kažkurio pritaria tik 26 %. Ar netaps precedentu šis teritorijų perbraižymas?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iki šiol… Dabar jau netaps. Todėl, kad Kauno rajono ir Kauno miesto konfliktas vis dėlto mus, Seimo narius, parlamentarus, ministeriją, įgalino pakeisti teisės aktus, taip pat Vyriausybės nutarimus, kurie reglamentuoja, kaip vykdomos procedūros, jeigu atsirastų iniciatyva pakeisti savivaldybių ribas. Šiuo metu pagal dabartinę galiojančią tvarką tai tikrai neįvyks, nes procedūra bus ir ilgesnė, ir bus nustatytas skaičius žmonių, pasisakiusių už tokius pakeitimus, taip pat bus ir ekonominis, socialinis vertinimas, o tai yra pagrindinis, mano vertinimu, rodiklis, turintis įtaką, kad būtų keičiamos ribos.
Bet šis įstatymo projektas teikiamas pagal buvusią senąją tvarką, nes Slengių kaimo iniciatyvinė grupė įstatymo projektą pateikė pagal senąsias įstatymo nuostatas ir procedūrą reikia pabaigti. Iš pradžių mes sulaukėme keleto raštų su paklausimais, kada bus sprendžiamas klausimas, kaip vyksta procedūros, nes ten dar buvo labai ilgas derinimas dėl aplinkkelio, kuris planuojamas ateityje per Klaipėdos rajoną, ir taip toliau. Bet dabar tikriausiai jau visa bendruomenė, mano vertinimu, aš negaliu taip užtikrintai sakyti, mato, kad vis dėlto labai nedidelė gyventojų dalis, kaip jūs ir minėjote, pasisakė apklausoje. Apklausa buvo organizuota tinkamai, gyventojai buvo informuoti, kad jie gali dalyvauti, bet aktyvumo nebuvo, nes realiai gyventojai nematė to poreikio. Tik nedidelė dalis pasakė „taip“.
Bet procedūra įvyko. Pagal buvusias įstatymo nuostatas nebuvo pasakyta, kiek gyventojų turi pasisakyti „taip“ arba „ne“. Tiesiog atlikta gyventojų apklausa. Dabar Seimui įvertinti ir pateikiame tos apklausos rezultatus. Galiu dar priminti, kad „taip“ pasakė 132 žmonės. O skaičius, galėjusių dalyvauti apklausoje, tai yra nuo 18 metų, – 843.
PIRMININKĖ. Klausia R. Petrauskienė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Kaip žinote, Slengių kaimo teritorija yra 266 hektarai, daugiau kaip 860 gyventojų. Aiškinamajame rašte jūs teigiate, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikės. Ar esate įvertinę, kiek kainuotų toks įstatymo įgyvendinimas? Ar esate apskaičiavę?
Ir kitas klausimas būtų. Kaip jūs pati, kaip ministrė, vertinate tokį galimą Klaipėdos ribų pakeitimą, kai prie Klaipėdos miesto jungiamas tik vienas kaimas iš visos Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo antros dalies – kaip aš vertinu. Šiaip žmonių iniciatyvą, pilietinę iniciatyvą, parodyti, kad štai ir vieno kaimo žmonės gali pasiekti rezultatų, ateiti iki ministerijos, iki atliekamų visų reikiamų procedūrų, pasiekti Seimą – aš vertinu šitą dalyką teigiamai. Bet kalbant apie tai, kad iš tikrųjų labai nedidelė net vieno kaimo gyventojų dalis nori prisijungimo prie kito miesto savivaldybės ir daugumos interesas nėra įvertintas, tai, be abejo, aš galvoju, kad vis dėlto mūsų įstatymo pataisos yra teisingos, tą jau mes padarėme, reikia, kad didesnė gyventojų dalis pasakytų „taip“. Tai būtų gyventojų nuomonė, gyventojų noras būti vienoje ar kitoje savivaldybėje.
Ar mes vertiname, kiek tai kainuoja? Vidaus reikalų ministerijai, be abejo, kainavo apklausa, jos organizavimas, tai taip pat yra kaštai. Bet vėliau, aišku, rastųsi socialinių ar švietimo problemų, kaip organizuoti tai daliai jau Klaipėdos rajono gyventojų, kurie liks be to daugiafunkcio centro, pavyzdžiui, arba dar be dalies kokių nors paslaugų. Aišku, mes neturime sienų, tarp savivaldybių judėjimas laisvas, bet kalbant apie švietimo įstaigas, pavyzdžiui, ir galimybė turėti pirmumo teisę, be abejo, visada yra teikiama tos savivaldybės rajono gyventojams. Tai tokia problema tikrai Slengiuose atsirastų. Tuomet reikėtų Klaipėdos rajono savivaldybei spręsti švietimo klausimus, tai yra arba statyti mokyklą, arba susitarti su Klaipėdos miestu, kur tie vaikai galėtų vykti. Tokių problemų rastųsi, bet aš dėl pinigų taip dabar konkrečiai negalėčiau jums įvardinti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Latvijoje yra 109 savivaldybės, Estijoje – 79. Teko būti susitikime su jų ministrais. Jie ruošiasi per pusę mažinti savivaldybių skaičių. Vis dėlto rinka, ekonomika ir technologijų atsiradimas jau diktuoja sąlygas, kad mes galime tas savivaldybes mažinti, nes susisiekimas, komunikacija, visa kita jau lengvina žmonėms tuos dalykus, dėl kurių reikia jiems kreiptis.
Lietuvoje yra toks dalykas dėl kai kurių savivaldybių, kurios susipriešina su meru. Žmonės nori, o meras nenori. Kaip jūs patartumėte iš savo pozicijos elgtis šioje situacijoje? Gal įstatyminiu lygmeniu naudoti kaip referendumo principu ar dar kaip nors? Tas, tarkime, Alytaus regione… po Marijampolės susivienijimo į vieną savivaldybę, rajonas ir miestas nelabai nori, bet žmonės norą yra išreiškę. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Žmonių norą įvertinti ir tą tikrąjį norą patikrinti yra galimybė. Jeigu rastųsi iniciatyvinė grupė, kuri pradėtų procedūrą, dalyvautų pagal naujojo įstatymo nuostatas atitinkama gyventojų dalis, pasakytų „taip“, tada Vyriausybė atliktų socialinį ekonominį vertinimą, pasakytų, kokių iškils problemų, bet matytų galbūt daug pliusų dėl to. Tai nėra neįmanoma, jeigu yra žmonių noras, valdžia yra tam, kad klausytų piliečių nuomonės taip pat. Kaip susitarti su meru, na, jeigu neišeina susitarti su meru, visada yra rinkimai, kai žmonės tada renka žmogų, kuris galbūt daugiau įsiklausys į jų nuomonę. Bet, aišku, kadencijai esant visuomenė vis tiek renka tarybos narius, reikia pažinoti tarybos narius, reikia su jais bendrauti, prašyti jų atstovavimo taryboje, nes ir meras vienas lauke ne karys. Vis tiek tai yra kolegialūs sprendimai, yra tarybos sprendimai, ir su dauguma, ir mažuma piliečiai turėtų susitikinėti, dirbti, prašyti tinkamo atstovavimo ir taip toliau. Tai yra normalūs demokratiniai ir politiniai procesai, būtent savivalda, savivaldos tarybos yra tas įrankis, kuriuo mes galime paskatinti ir pilietiškumą, ir bendruomeniškumą, ir taip bendrauti.
Kalbant apie jūsų klausimo pirmąją dalį dėl savivaldybių, kad jas didintume ar mažintume, be abejo, reikėtų labai didelės ir išsamios analizės. Mano vertinimu, Lietuvoje turint tik vieno lygmens savivaldą, realiai seniūnija yra tik administracinis padalinys, stambinti tikrai nereikėtų. Kuo valdžia arčiau žmonių, kuo geriau žmonės pažįsta savo išrinktuosius, šiuo atveju mes turime tarybos narius, tuo geriau tie demokratiniai procesai užtikrinami ir vietos žmonių poreikiai yra įgyvendinami jau tuo lygmeniu, kurio jie tikisi ar seniūnijoje, ar savivaldybėje, ar mieste, ar miestelyje konkrečiai. Manyčiau, kad kaip tik reikėtų kalbėti apie tai, kad smulkintume, kad daugiau žmonių galėtų priimti sprendimus dar mažesnėje teritorijoje. Dėl to būtų tik geriau, nes kuo valdžia arčiau žmonių, tuo tie sprendimai visada yra greičiau realizuojami.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Savaime suprantama, gal reikėtų smulkinti, gal nuo Vilniaus rajono reikėtų pradėti, iš tikrųjų kai kurios žiedinės savivaldybės, tai tikrai, gerbiama ministre, reikia tą daryti. Bet aš norėčiau paklausti, ar tas įstatymas turėjo būti teikiamas apskritai, kai nėra abiejų savivaldybių tarybų pritarimo? Tokių panašių atvejų buvo ir kitose savivaldybėse. Tai kol savivaldybės nesutaria, jokie įstatymai nėra teikiami. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Jūs teisus, bet pagal buvusį teisinį reglamentavimą kiekvienu atveju mes privalome atlikti visas procedūras ir leisti Seimui spręsti. Tai pagal buvusią tvarką, pagal buvusį galiojantį įstatymą ir jų nuostatas turėjome pabaigti tą procedūrą tik tokiu būdu. Kito būdo jam pabaigti nėra. Tai yra vienintelis ir paskutinis atvejis, nes jau įsigaliojo naujos įstatymo nuostatos ir procedūros bus vykdomos kitaip. Bet šį Slengių, sakykime, bendruomenių konfliktą mes turime pabaigti tik tokiu būdu.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Motyvai už – R. Petrauskienė. Prašom.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau padėkoti ministrei, kad ji vis dėlto po pusantrų metų teikėsi siūlyti šį įstatymo projektą, nes iniciatyvinė grupė organizavo šitą apklausą ir žmonės ėjo, ir balsavo, nesvarbu, kad jų mažai, bet jie vis tiek laukia atsakymo. Atsakymo laukia ir kiti Slengių kaimo gyventojai, kurie patiria tokį neaiškumą. Aiškumo reikia taip pat ir Klaipėdos rajono savivaldybei, nes jie planuoja ir biudžetą, ir darbus, ir šiuo metu tikrai labai daug dėmesio skiria šitai Sendvario seniūnijai. Tik tiek norėčiau pasakyti, kad gerai, jog įstatymas atėjo iki Seimo.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tiesą sakant, kelia nuostabą, kad po to, kai mes rudenį priėmėme įstatymą, pataisėme įstatymą, kuriuo nustatoma tvarka, kur vis dėlto reikia daugumos gyventojų dalyvavimo apklausose ir daugiau kaip pusės jų pritarimo, tik 26 % dalyvavo apklausoje. Jeigu iš tikrųjų tos gyvenvietės gyventojai inicijavo tą prisijungimą, tai kodėl tik tiek jų dalyvavo apklausoje? Ar mums nereikėtų vis dėlto vadovautis tuo rudenį pataisytu įstatymu ir surengti tikrai reprezentatyvią apklausą, nuomonę, pagaliau atlikti studiją, kiek tai paveiks, pakeis rajono ir miesto… Tiksliau, rajono, nes rajonas netenka gyvenvietės, kurioje gyvena žmonės, turintys pajamų, jų pajamų mokestis atitenka rajono savivaldybei, dėl to ji tam tikra prasme nukentės.
Kita vertus, jeigu ta teritorija yra glaudžiai prie pat Klaipėdos miesto, gana suprantamas galbūt tų gyventojų noras, bet vis tiek tas klausimas lieka, kad vis dėlto pernelyg mažai žmonių dalyvavo apklausoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Ar galime dabar apsispręsti? Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4708. Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 3, prieš – 15, susilaikė 36. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar jį atmetame. Kas už tobulinimą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 19, prieš – 35. Taigi įstatymo projektas yra atmestas. O pritrūko vieno balso. Grąžintas tobulinti.
Per šoninį mikrofoną – S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkei. Jau šaukštai po pietų, atrodo, bet aš dar norėčiau mūsų mielai ministrei užduoti replikuodamas klausimą. Gerbiama ministre…
PIRMININKĖ. Gerbiama ministre, į jus kreipiasi.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Norėčiau jums dar vieną, manau, esminį klausimą, ar būtų suderinta nauja rinkimų apygarda, nes teritorijos keičiasi, o iki rinkimų liko mažiau kaip pusė metų? Ar jūs turėjote atsakymą iš VRK?
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš nežinau, rinkimų apylinkių ir apygardų teritorijos su savivaldybių ribomis labai dažnai ir nesutampa. Tai nebuvo derinimo klausimas, nes pagal teritorijas pasiskirsto labai skirtingai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dar vienas klausimas ar replika – K. Masiulis per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia ne klausimų ir atsakymų vakaras. Iš tikro replika.
Aš norėčiau išreikšti nusivylimą ir nusistebėjimą, kolegos. Valstiečių partija – lyg ir regionų partija ir absoliutus nedėmesingumas žmonių poreikiams regionuose. Dirbdamas moksle, aš labiausiai savivalda domėjausi. Šveicarijoje kelis mėnesius specialiai tyrinėjau jų savivaldos sistemą. Savivaldybės kaip nori, taip ir keliauja, žmonės nutaria, patys mokesčius kokius nutaria, tokius ir renkasi. Pereina iš vieno kantono į kitą, prisijungia, atsiskiria, prireikia mokyklos, prisijungia prie kitų. Mes čia reguliuojame. Tik 10 %, net ne visai 10 % savarankiškos lėšos. Tai koks čia savivaldybių savarankiškumas? Ir dar čia, Seime, sprendžiame už juos, kam prisijungti, kam neprisijungti, ir dar džiaugiamės, čia kai kas iš kolegų džiaugiasi, kad apsunkinome tą procesą. Dieve mano, ir čia žmonės kalba, kad jie myli savivaldybininkus. Jūs nemylite, jūs nekenčiate savivaldybių.
PIRMININKĖ. Kolegos turi nuomonę. Ačiū, išsakėte.
Dabar, gerbiamieji, mes, pritarę finansų ministro pateiktiems įstatymų projektams, beskubėdami nepaskyrėme komitetų, nepaskelbėme ir svarstymo datos. Taigi grįžtu prie šių klausimų.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4720. Pagrindiniu komitetu skiriamas Užsienio reikalų komitetas, kaip ir numatyta mūsų patvirtintoje darbotvarkėje. Papildomas nenumatomas. Svarstymo data – gegužės 12-oji.
Dėl mokesčių administravimo projektas Nr. XIIIP-4625. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – gegužės 26-oji.
Valstybinio socialinio draudimo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4696. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gegužės 26-oji.
Sveikatos draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4697. Pagrindiniu komitetu skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data – gegužės 26-oji.
Ir darbotvarkės 2-9 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 67 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4640. Pagrindiniu komitetus siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – gegužės 26 diena.
16.52 val.
Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4574, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4575, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 9, 10, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4576, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4577, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4578, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4579, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4580, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 6 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4581, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4582, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4583, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4584, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4585, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4586, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4587, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4588 (pateikimas)
Toliau, gerbiamieji kolegos, imsimės kompleksinio 2-10.1 klausimo su 15 lydimųjų. Nuo projekto Nr. XIIIP-4574 ir baigdami projektu Nr. XIIIP-4588. Pateiks mums pagrindinį Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas svarstyti Civilinio kodekso įstatymo pakeitimo projektas ir 13 lydimųjų įstatymų projektų. Šių pakeitimų tikslas yra labai paprastas ir akivaizdus. Tikslas yra mažinti administracinę naštą tiek valstybės institucijoms, tiek verslui, nes iki šiol turime tokią situaciją, kad dėl veiklos licencijų duomenys yra teikiami dviem registrams, tai yra Juridinių asmenų registrui ir taip pat Registrų centro administruojamai Licencijų informacinei sistemai. Būtent šiais įstatymų pakeitimais atsisakoma Civilinio kodekso nuostatos, būtent įtvirtintos nuostatos, kad informacija apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą kaupiama Juridinių asmenų registre, o licencijas išduodanti institucija privalo apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą pranešti Juridinių asmenų registro nuostatose nustatyta tvarka. Priėmus lydimuosius įstatymo projektus nebeliks perteklinės nuostatos, na ir būtent perteklinės pareigos, licencijas išduodančių institucijų pareigos pranešti Juridinių asmenų registrui nustatytų duomenų, tačiau išlieka pareiga tokią informaciją įrašyti į Licencijų informacinę sistemą. Tokia yra šių pakeitimų esmė ir lydimuosiuose įstatymų projektuose būtent yra keičiamos tik šios nuostatos, susijusios su šiais pakeitimais. Taip pat atliekami tam tikri redakcinio pobūdžio pakeitimai. Taigi iš esmės įstatymo pakeitimai yra techninio pobūdžio, bet labai svarbūs mažinant administracinę naštą. Tiek trumpai, prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Iš jų pirmojo K. Glavecko nematau. K. Masiulis. Atsisakote? Tada M. Navickienė. Jūsų klausimas, prašom. Atsisakote. Daugiau klausimų nėra. Dėkojame, ministre.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu visiems pateiktiems įstatymų projektams? Dėkoju, pritariame. Taigi dėl Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4574 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – gegužės 14 diena. Dėl visų kitų lydimųjų kaip pagrindinis yra skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data gegužės 14 dieną. Ačiū.
16.57 val.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 1, 3, 4, 5, 8, 11 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4699ES, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4700, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 391, 59, 69 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4701, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4702, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 31 ir 371 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4703 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas taip pat kompleksinis – 2-11.1 iki 2-11.5. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4699 ir lydimieji nuo projekto Nr. XIIIP-4700 ir baigiant projektu Nr. XIIIP-4703. Pristato energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, būtent šiuo Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pakeitimo projektu ir keturiais lydimaisiais projektais yra įgyvendinamos dvi direktyvos, yra perkeliamos būtent dvi direktyvos, tai yra 2018 metų energijos efektyvumo direktyva ir jos nuostatos ir taip pat 2012 metų direktyva dėl energijos vartojimo efektyvumo. Pirmuoju atveju tai yra nuostatos, susijusios su energijos vartojimo taupymu, energijos vartojimo efektyvumu iki 2030 metų, o antroji nuostata susijusi su įpareigojimais dėl energijos transformavimo, perdavimo ir skirstymo.
Esminės siūlomos nuostatos: pirmiausia yra nustatomas pirminės ir galutinės energijos vartojimo ir energijos sutaupymo uždavinys, tikslas iki 2030 metų. Būtent siekiama, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones energijos vartotojų iki 2030 metų būtų sutaupyta 27 teravatvalandės galutinės energijos. Palyginkime – tai yra tiek, kiek Lietuvoje suvartojama elektros energijos per dvejus metus.
Antrasis principas – įteisinamas energijos efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymas Lietuvoje.
Trečiasis pakeitimas – nustatomos atsakingos institucijos, kurios privalo užtikrinti nustatomo privalomo sutaupyti energijos kiekio tikslo pasiekimą iki 2030 metų proporcingai pagal to sektoriaus dalį, atsižvelgiant į 2016–2018 metais suvartotos galutinės energijos vidurkį.
Ir ketvirtasis dalykas – nustatomas įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybės tvarka jas įgyvendinti pažeidžiamiausiuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose. O Elektros energetikos įstatymo projektu, siekiant reglamentuoti naują elektros energijos paklausos valdymo priemonę, tai yra paklausos telkimo veiklą, apibrėžtos naujos sąvokos ir paklausos telkimo veiklos principai.
Šilumos ūkio įstatymo projektu sistemiškai įgyvendinamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principas ir įpareigojimas perkeliamas šilumos ūkį reglamentuojantis Šilumos ūkio įstatymą… Taip pat šiame įstatyme nustatomas įpareigojimas šilumos teikėjams naujuose pastatuose nuo šių metų spalio 26 dienos įrengti naujus atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus ar šilumos skaitiklius arba daliklius su nuotolinio nustatymo funkcija.
Dėl įstatymo įsigaliojimo terminų: nuostatos, susijusios su Energijos efektyvumo direktyvos perkėlimu, įsigaliotų nuo birželio 1 dienos; nuostatos, susijusios su minėtų atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens skaitiklių įdiegimu, – nuo šių metų spalio 25 dienos; o nuostatos, susijusios su nauja energijos paklausos valdymo priemone, paklausos telkimo veiklos reglamentavimu, įsigaliotų liepos 1 dieną. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti trejetas Seimo narių. Pirmas – P. Saudargas. Salėje nėra. Tuomet V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikinu su tikrai geru projektu, bet turiu kelis klausimėlius. Pirmas klausimėlis yra, ar galima tikėtis, kad šiuo projektu bus išjudinta arba pagreitinta pastatų, tiek viešųjų, tiek privačių, renovacija, kuri, man atrodo, šiuo metu kiek buksuoja?
Ž. VAIČIŪNAS. Gal galite pakartoti?
V. PODERYS (MSNG). Pakartosiu būtinai. Ar šiuo įstatymo projektu tikrai bus galima pagreitinti renovacijos programą, tiek viešųjų, tiek privačių? Vienas klausimas.
Ir dėl energetinio skurdo. Sakoma, kad bus teikiama pirmenybė atsižvelgiant į energetinį skurdą, turbūt tų gyventojų. Tai jie bus verčiami renovuotis, tarkime, ar jiems didesnė pagalba bus teikiama? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Būtent šiuo įstatymo projektu, kadangi numatomi privalomojo įpareigojimo tikslai ir jie taip pat kaskaduojami į konkrečias institucijas, tai tos institucijos, kurios įgyvendina ir rengia naujas politikos priemones, susijusias su pažeidžiamais namų ūkiais ar socialiniais būstais, privalės šio įstatymo nuostatas perkelti į reikalingos atitinkamos įgyvendinamosios politikos priemones. Taip pat tai yra papildoma paskata ir papildoma priemonė daugiabučių renovavimo programa ir kitomis programomis skatinti energijos vartojimo efektyvumą. Tai yra viena iš priemonių, bet nėra tik ta, nes pirmiausia taupomas galutinis energijos vartojimas.
Ir dar pabrėžčiau, kad iš esmės iki šiol Lietuva taip pat imasi priemonių energijos efektyvumui didinti, ir šiandien, jeigu lygintume su mūsų tikslu, mūsų tikslas yra iki šių metų pabaigos sutaupyti 11,6 teravatvalandės. Šiandien esame sutaupę 84 % šio tikslo ir likusi dalis bus sutaupyta per 2019 ir 2020 metus, nes tai turės būti statistikoje užskaitoma.
Atsakant į jūsų klausimą, taip, būtent šis įstatymas prisidės prie renovacijos tikslų įgyvendinimo.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mes Šilumos ūkio įstatyme daug kalbame apie tuos nuotolinius nuskaitymo įrengimus ir parašome, jeigu tai ekonomiškai naudinga… Rangovams visada ekonomiškai naudinga, tik įdomu, kiek tai naudinga žmonėms ir kiek tai prisideda prie kainos. Nes jeigu imtume normaliai, tai žmonės nemažai išleidžia tiems apskaitos prietaisams išlaikyti. Tai ar nereikėtų vis dėlto daugiau kalbėti apie vartojimo kultūrą ir kuo mažesnę apskaitą, nes skandinavai kai kuriose vietose nieko neskaičiuoja. Paprasčiausiai jie skaičiuoja pagal normatyvus, bet nereikia tų nesąmoningų apskaitos prietaisų, kur visi vaikšto, ieško kažko, tikrina, keičia kas trys mėnesiai. Ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto kaip nors propaguoti tą kultūrą ir skatinti žmones normaliai gyventi, neleisti be saiko vandens ir nevartoti šilumos, o paprasčiausiai eiti prie vartotojo kito kultūros lygio?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, tikslas yra turėti kompleksines priemones, taip pat turėti tam reikalingus instrumentus, būtent skaitiklius. Šiomis nuostatomis yra perkeliami direktyvos reikalavimai, kad naujuose pastatuose turi būti tie nuotoliniai apskaitos prietaisai. O kalbant apie jūsų iškeltą klausimą dėl tam tikros energijos vartojimo kultūros diegimo galutiniams vartotojams, tai taip, taip ir darome, nes pigiausia energija yra ta energija, kuri nesuvartota energija, ir tam yra atskiros programos. Viena iš tokių yra Energetikos ministerijos inicijuota programa „Energijos nešvaistau“, kartu panaudojant ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Taip, tai yra viena iš tokių priemonių, bet, be abejo, šiuo metu turime gana mažų energijos kainų laikotarpį, o tai taip pat neprisideda prie motyvacijos taupyti energiją, bet tai priklauso nuo gyventojų sąmoningumo, tai skatinama visais įmanomais būdais.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre, daugiau klausiančių nėra. Motyvai. Už niekas nenori kalbėti. Prieš – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į siūlomus projektus. Aš užsirašiau prieš, nes nėra kitos pozicijos, kur būtų galima išreikšti savo abejones. Faktiškai yra taip, kad šitas įstatymo projektas gali gyventojams padidinti mokestinę naštą. Ji gali atsirasti todėl, kad pagal įstatymo projektą yra siūlomi skaitikliai, kurie būtų apskaitomi nuotoliniu būdu. Mes vis dėlto turėkime omeny, kad socialinės problemos dar labiau pagilės po koronaviruso. Tos iniciatyvos, kurios gali apkrauti gyventojus naujomis išlaidomis, man atrodo, tikrai bus labai neigiamai sutiktos. Ar iš tikro gerai, kad šiuo metu ministerija pirmiausia rūpinasi tarsi ir tokiais kilniais dalykais, bet ar už tų kilnių dalykų nėra konkretus suinteresuotumas konkretaus verslo, kuris norėtų įsitvirtinti per naujas įstatymo nuostatas?
PIRMININKĖ. Ir motyvai už – A. Vinkus. Jau nebe. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl pateiktų įstatymų projektų po pateikimo, ar pritariame.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo įstatymų projektams, pradedant projektu Nr. XIIIP-4699 ir baigiant Nr. XIIIP-4703, yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas nenumatomas ir svarstymo data – gegužės 21 diena.
Repliką per centrinį mikrofoną – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Dabar dėl komiteto nežinau. Gerbiama komiteto pirmininke, mes vis dėlto turėtume omeny, kad tai palies šilumos vartotojus, o būtent jie yra savivaldybių teritorijose, ir šilumos ūkio paslaugas teikia savivaldybių įmonėms.
PIRMININKĖ. Ir per šoninį mikrofoną – Guoda.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes norime paprašyti, kad gal būtų galima kaip papildomą skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą?
PIRMININKĖ. Dėl visų?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tik dėl Šilumos įstatymo, kur su savivaldybe eina.
PIRMININKĖ. Vadinasi, dėl Šilumos ūkio įstatymo trejeto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4702 papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar pritariame? Dėkoju, pritarta.
17.09 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas, atsiprašau 2-13 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4709. Pranešėjas – M. Puidokas. Prašom pateikti.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo projektu siūloma pridėtinės vertės mokesčio lengvata ir elektroninei žiniasklaidai. Kovo mėnesį Lietuvos žiniasklaidos asociacijų grupė kreipėsi į prezidentūrą, Vyriausybę bei Seimą prašydama valstybės pagalbos žiniasklaidos priemonėms. Ėmiausi iniciatyvos ir pateikiau siūlymą dėl 5 % PVM lengvatos ir elektroninei žiniasklaidai. Kaip žinote, ši lengvata dabar galioja tik spausdintiems leidiniams, bet šiuo sunkiu laikotarpiu padėtų jau dabar didžiulius sunkumus patiriantiems interneto žinių portalams. Jau kovo pabaigoje elektroninė žiniasklaida sulaukė 50 % reklamos užsakymų atšaukimo ir neteko pusės pajamų iš šio pagrindinio jų finansavimo šaltinio. Šis procentas tik didės, nes kiti verslai susiduria su sunkumais, o vartojimas mažėja visoje šalyje. Bendras reklamos rinkos susitraukimas gali siekti apie 60 mln. eurų per metus.
Dėl koronaviruso pandemijos žiniasklaidos situacija keičiasi visame pasaulyje. Kaip nurodo Europos žiniasklaidos priemonių organizacijos News Media Europe pradinės prognozės, kad žiniasklaidos pajamos iš reklamos, priklausomai nuo Europos Sąjungos šalies, gali mažėti nuo 30 % iki 80 %. Jau dabar dalis Lietuvos žiniasklaidos beveik trečdaliu sumažino žurnalistų atlyginimus, lygia greta sudėtingėja žurnalistų, reporterių darbo sąlygos, todėl gali prastėti pateikiamos informacijos kokybė, silpnėti turinys. Mažės ir publikuojamų straipsnių skaičius. Portalai vienas po kito bus priversti atleisti darbuotojus. Didiesiems rinkos žaidėjams (pabrėžiu) dar pavyks vienaip ar kitaip išlikti, o smulkieji regionų internetinės žiniasklaidos tinklapiai gali nebeatsigauti po šios pandeminės krizės. Žmonėms gyvybiškai svarbu operatyviai gauti svarbiausią informaciją. Ypač to reikia mažesnių miestų ir miestelių gyventojams. Čia elektroninė žiniasklaida specializuojasi ir rašo apie konkrečios vietovės situaciją, problemas, supažindina su permainomis, kurios šiuo laikotarpiu gana dažnos. Tokiu atveju natūraliai mažės ir pateikiamų nuomonių įvairovė.
Europos žiniasklaidos priemonių asociacija, kurioje yra ir asocijuotų narių iš Lietuvos, neseniai kreipėsi į Europos Komisiją siūlydama įvesti nulinį PVM tarifą žurnalistikos produktams. News Media Europe mano, kad tai padėtų sušvelninti situaciją žiniasklaidoje. Pasidomėjus, kaip šią situaciją bando spręsti kitos šalys, paaiškėjo, kad kaimynės Estijos Vyriausybė, spręsdama situaciją, jau pritarė pridėtinės vertės mokesčio elektroninės žiniasklaidos priemonėms mažinimui nuo 20 % iki 9 %. Kaip žinome, ši šalis pirmauja ne tik švietimo, bet ir informacinių kanalų apsaugos srityje. Verta imti pavyzdį iš pažangiausiųjų.
Atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą situaciją ir susidariusias aplinkybes, akivaizdu, tam, kad išgyventų žiniasklaida, yra reikalingas valstybės palaikymas bent iš dalies kompensuojant netenkamas kitas pajamas. PVM lengvata bent iš dalies tai užtikrintų. Sąžiningiausia ta pagalba, kai visiems padedama vienodai. Būtent taip ir būtų, jeigu būtų pritarta šiai pataisai.
Lietuvos žiniasklaida išgyveno įvairius laikotarpius, bet pastaruoju metu daugelis internetinių elektroninės žiniasklaidos portalų tapo tikrai stiprūs ir atspindintys visą nuomonių įvairovės spektrą. XXI amžiuje jie įgavo ypatingą svarbą, nes apima ir internetinės televizijos transliacijas su diskusijų laidomis bei visuomenės švietimą įvairiomis temomis. Tam, kad ši pataisa būtų pateikta Seime, surinkau beveik 50 kolegų Seimo narių, kurie atstovauja visoms frakcijoms parašus. Noriu tikėti, kad kolegos Seimo nariai supranta žiniasklaidos svarbą demokratijai, nors jos kritika ir būna kartais mums skausminga, kaip patiems atrodo, ne visada pelnyta. Prašau palaikyti ir leisti šią problemą toliau nagrinėti Vyriausybėje ir Seimo komitetuose. Jei pritarsite po pateikimo, prašysiu Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamas kolega, jūsų nori klausti. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mes turime tris pagrindines žiniasklaidos formas, tai spausdintą, internetinę ir televiziją. Sakykite, kaip dabar šiame kontekste atrodys televizija? Ar ji patenka, ar nepatenka? Jeigu nepatenka, kodėl? Kokių papildomų priemonių reikėtų jai? Taip pat norėjau paklausti, ar domėjotės kitų Europos Sąjungos šalių praktika?
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš jau minėjau, kad buvo Žiniasklaidos priemonių asociacijos kreipimasis į Europos Komisiją, taip pat analogišką sprendimą yra neseniai priėmusi ir mūsų kaimynė Estija. Manau, kad į susidariusią krizę privalės reaguoti vienus ar kitus sprendimus pasirinkdamos ir kitos Europos Sąjungos šalys. Kalbant apie teisinę formuluotę, tai šiuo atveju, kadangi žiniasklaidoje vyksta ir televizijos, ir internetinės transliacijos, į tą pačią kategoriją patenka ir televizijos.
PIRMININKĖ. K. Glavecko nematome salėje. P. Urbšys. Prašom klausti.
P. URBŠYS (MSNG) Ar jūs nemanote, kad jūsų siūlomas įstatymų projektas gali sulaukti tokio likimo kaip ir kiti projektai, kai vertinama ne ką siūlo, o kas siūlo?
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš noriu tikėti, kad man pavyko kolegoms šį įstatymą pateikti gana aiškiai ir argumentuotai. Šiandien Lietuva turi šiame sektoriuje jau 50 % pajamų netektį iš pagrindinio finansų šaltinio, tai akivaizdu, kad tos prognozės, kad nuo 50 % iki 80 %, yra Lietuvos atveju realistiškos. Tikrai manau, kad visi kolegos turėtų vertinti patį projektą ir jo turinį, o ne tą žmogų, kuris pateikė projektą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už pristatymą. Jūs pristatėte čia vieną sektorių, kaip PVM mažinti, bet jau ne kartą ir mes savo komitete apie tai kalbėjome, kad ir kitiems sektoriams, ir spausdinimui reikėtų mažinti, tačiau akivaizdu, kad mūsų Vyriausybė nenusiteikusi eiti PVM mažinimo keliu. Jeigu jūsų tiktai vienas šitas segmentas bus išskirtas, tai ar neatrodo, kad tada bus nuskriausti kiti, nes dabar kreipiasi daugybės sektorių žmonės, kad PVM būtų sumažintas. Ar tada nereikėtų ant svarstyklių lėkštutės dėti ir žiūrėti, kur svarbiau, nes dabar čia būtų toks išskirtinis atvejis?
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, kolega, jums už klausimą. Iš tikrųjų vertingas klausimas ir pastebėjimas, bet šiuo atveju, kalbėdamas apie žiniasklaidą, aš rėmiausi tuo kreipimusi į Europos Komisiją dėl bendros europinės situacijos. Manau, kad tai nebūtų pirma išimtis, kalbant apie PVM lengvatą žiniasklaidai, nes, kaip aš jau minėjau, šiandien Lietuvoje visiems spausdintiems leidiniams, tai yra ir laikraščiams, ir žurnalams, ta PVM 5 % lengvata galioja. Šiuo atveju, atsižvelgdami į krizės situaciją, mes priimtume pataisą, kad spręstume tą problemą iš esmės ir sulygintume tą lengvatą šiandien iš principo visoms žiniasklaidos priemonėms. Aš manau, kad tai yra teisinga, ir šitas sektorius jau buvo anksčiau išskirtas, prieš koronavirusą.
Kalbant dėl Vyriausybės, aš vis dėlto norėčiau, kad šiandieninis balsavimas Seime jūsų dėka leistų tą sprendimą dėl tolesnių apsisprendimų ir sprendimų priimti Vyriausybei, nes, kaip minėjau, prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Gerbiamasis Mindaugai, prieš Velykas Vyriausybė nusipirko paslaugų paketą elektroninėje žiniasklaidoje. Kaip jūs pats manote, kas tai yra, parama žiniasklaidai ar pinigai už viešinimą, už paslaugas prieš rinkimus? Ačiū.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas kolega, man sudėtinga nebūnant Vyriausybės nariu vertinti, kaip Vyriausybė šiuo atveju naudoja savo finansus viešintis, bet tiek, kiek aš supratau iš to, kaip tas buvo pateikta, kad tiek prieš krizę, tiek per krizę Vyriausybė ir kiekviena ministerija turi dalį lėšų, kurios yra skirtos viešinimui ir informacijai pateikti visuomenei. Koronaviruso pandemijos atveju tos pateikiamos informacijos tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ir kitų ministerijų papildomas srautas tikrai buvo didelis, gal tai yra susiję su šituo, bet tai yra tik mano pamąstymai ir pasvarstymai, nes gilesnių žinių šiuo klausimu tikrai neturiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvai. Už – M. Majauskas. Motyvai po pateikimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų svarbus reikalas. Turime labai aiškiai pažiūrėti, kam tiksliai ir kaip bus taikomas, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos nebūtų taikomos užsakomiesiems straipsniams, kurie, kartais galima numanyti, sukurti smegenims plauti. Tokiais atvejais lengvatos gal ir neturėtų būti taikomos.
Apskritai, matyt, reikėtų remti žiniasklaidą, šiuo kriziniu momentu suteikti galimybę ir perspektyvą išlipti iš krizės greičiau, pažiūrėti taip, jog ta nauda pasinaudotų visi, ypač didžiausią naudą kokybe ir turiniu gautų vartotojai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš bandžiau suprasti, ką pasakė Mykolas labai abstrakčiai, bet nelabai supratau, Mykolai, paties.
Geriausias principas, mano požiūriu, yra nedauginti lengvatų, o jei galima, kad jų iš viso nebūtų. Paremti žiniasklaidą krizės metu tikrai reikia, ji netenka reklamos, ją reikia remti. Tai geriausia yra remti.
Premjeras ir Vyriausybė kalba apie paramą įvairiems verslams, tai žiniasklaida turėtų būti tokia pat ir remiama tol, kol atsigaus verslas ir vėl deramai galės žiniasklaidą finansuoti iš reklamos. Tol reikėtų, matyt, remti. Labai lengva švaistytis lengvatomis, bet paskui labai sunku jas naikinti. Geriau tikrai nedauginti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl M. Puidoko teikto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4709, tai būtų PVM lengvata elektroninei žiniasklaidai.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 44, prieš – 1, susilaikė 23. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kultūros komitetas. Numatoma svarstymo data – birželio 25 diena.
Gerbiami kolegos, reikėtų Vyriausybės išvados. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Kolegos, pagrindinę darbotvarkę kaip ir baigėme. Niekas iš Seimo narių pareiškimų skaityti neužsiregistravo, bet turiu informacijos ir noriu ją paskelbti.
Mes šiandien svarstėme rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektą ir nutarėme, kad bus suformuota komisija. Siūloma ši redakcinė komisija: Ž. Pavilionis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Liberalų sąjūdis deleguoja V. Čmilytę-Nielsen, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – J. Bernatonį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – A. Gumuliauską ir Mišri Seimo narių grupė – V. Poderį.
Projektas turėtų būti pateiktas po savaitės, tai yra gegužės 5 dieną, redakcinės komisijos. Ką siūlote pirmininku? Patys išsirinksite.
Seimo Pirmininkas, mačiau, buvo salėje. Dėl Seniūnų sueigos. Ar mes ją atšaukiame? Atšaukiame. Šiandien Seniūnų sueiga daugiau nesirenka. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, balandžio 28 dienos Seimo vakarinis plenarinis posėdis yra baigtas. (Gongas) Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.