LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 173
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame popietinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2149 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2149. Kviečiu į tribūną L. Kasčiūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia labai trumpai, formalus žingsnis. Prašytume įtraukti projektą Nr. XIIIP-1031 į darbų programą.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nenori. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Pritarta.
Priėmimas. Kas pritariate šiam Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 13. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2149) priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2092 (pateikimas)
Taigi Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2092 pateikimas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš jus stoviu su mūsų didelės dalies Seimo narių siūlymu žengti dar vieną žingsnį sustiprinant vadinamąjį S. Magnitskio įstatymą. Noriu jums priminti, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį vienbalsiai priėmėme vadinamąjį S. Magnitskio įstatymą, kuris iš esmės pasireiškė pataisomis mūsų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio, kuriame numatėme, kad užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą asmeniui, ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiklą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Tą pačią dieną mes su jumis kartu priėmėme rezoliuciją būtent ta pačia tema, kurioje akcentavome, jog S. Magnitskio procesas bus užbaigtas tik tada, kai bus priimti teisės aktai, užkertantys kelią tokiems asmenims Lietuvoje ar per Lietuvą įsigyti turto bei laikyti nusikalstamu būdu lėšas ir užtikrinti jų įšaldymą. Taigi toks politinis kontekstas.
Per tą laiką daugelis Vakarų valstybių ėmėsi nacionalinių sankcijų arba nacionalinių ribojančių priemonių prieš tam tikrus asmenis, kurie yra padarę būtent tokio pobūdžio veikas. Pavyzdžiui, kovo mėnesį Jungtinės Amerikos Valstijos pritaikė sankcijas Sankt Peterburge įsikūrusiai Rusijos vadinamajai trolių fermai, kuri iš esmės kišosi į JAV Prezidento rinkimus. Taip pat tuo pačiu metu Jungtinės Amerikos Valstijos pritaikė finansines sankcijas ir atsisakymą išduoti JAV vizas keliems Rusijos oligarchams, kurie finansuoja tam tikrą destruktyvią Kremliaus veiklą Vakaruose.
Po apnuodijimo cheminėmis medžiagomis Jungtinės Karalystės parlamentas irgi priėmė įstatymo projektą, kuris įpareigojo atskleisti tam tikrose teritorijose sąskaitas, kurias laiko Rusijos oligarchai ir tam tikrais veiksmais susiję Rusijos veikėjai. Taip pat yra judesiai ir Europos Sąjungos lygmeniu. Taigi čia vėlgi veiksmų kontekstas.
Taigi ką mes norime pasakyti? Nepaisant draudimo tiems asmenims atvykti į Lietuvą, tie patys asmenys kol kas patys ar per juridinius asmenis, kuriems jie yra naudos gavėjai, galėtų valdyti, naudoti Lietuvoje veikiančiuose bankuose savo turimas pinigines lėšas ar kitą finansinį turtą, taip pat su Lietuvoje veikiančiais juridiniais asmenimis vykdyti ekonominę veiklą ir iš to gauti pajamas ar per tai užsiimti pinigų plovimu. Iš ankstesnių istorijų mes žinome, kad tokių bandymų yra būta.
Todėl šituo mūsų įstatymu mes siūlome pabaigti tokią situaciją ir savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti galimybę taikyti finansines ir ekonomines sankcijas užsieniečiams, susijusiems su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, stambaus masto korupcija ar pinigų plovimu ir kitais blogais dalykais. Kitaip tariant, šiandien mes turime tarptautinių sankcijų įstatymą, bet kol kas neturime galimybės taikyti nacionalinių sankcijų. Taigi mes siūlome šituo įstatymu papildyti Tarptautinių sankcijų įstatymą ir sukurti instrumentą, kuris leistų Lietuvoje mums taikyti ir nacionalines ribojančias priemones, kaip to reikalauja mūsų nacionalinio saugumo interesai. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės, kaip Jungtinė Karalystė, ar Jungtinės Amerikos Valstijos tokį instrumentą turi.
Kaip tai būtų? Mechanizmas veiktų labai paprastai. Jeigu mes turime S. Magnitskio sąrašą ir jeigu mūsų Užsienio reikalų ministerija kartu su vidaus reikalų ministru mato, kad ta sankcija yra nepakankama tiktai neleisti įvažiuoti į Lietuvą, o tas žmogus vis tiek vykdo tam tikrą ūkinę, ekonominę ar bet kokią nors kitokią veiklą Lietuvoje, galima gilinti – žengti žingsnį toliau ir pritaikyti tas nacionalines arba finansines sankcijas. Kitaip tariant, tie žmonės, kurie yra S. Magnitskio sąraše, pagal savo tam tikrą žalos dydį gali pretenduoti atsidurti tame antrame rimtesniame finansinių ir ekonominių sankcijų sąraše. Toks yra sumanymas. Manome, kad sulauksime jūsų pritarimo, nes tai yra mūsų valstybės nacionalinį saugumą atitinkantis įstatymo projektas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas pranešėjau, S. Magnitskio sąrašas – tai nėra tik siaubingoje S. Magnitskio nužudymo byloje dalyvavę žmonės. Tai yra dažniausiai Rusijos Vidaus reikalų ministerijos nusikaltėliai, kurie vogė iš Rusijos biudžeto pinigus. Čia yra ne tik jie, tai yra šiaip bendrinis pavadinimas visų potencialių žmonių, kurie nori kištis į kitų šalių demokratijos procesus, kurie nori žlugdyti demokratiją pasaulyje, kurie nori žeminti rusų tautos orumą ir žlugdyti demokratiją Rusijoje. Čia yra sąrašas, kuris yra ne vien prieš S. Magnitskį arba jį nužudant dalyvavusių…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, klauskite, laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano klausimas, gerbiamoji pirmininke, yra toks. Kokio platumo yra būsimas sąrašas? Kadangi tai yra, kiek supratau, bendrinis pavadinimas visų tų, kurie yra pasižymėję kova su demokratija. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū ir už paaiškinimą, ir už labai konkretų klausimą. Pagal dabartinį įstatymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Iš esmės šitas toks pats mechanizmas galiotų ir tam antram lygmeniui, jeigu mes šiandien tą priimame, einame toliau ir finalizuojame. Būtent tada Užsienio reikalų ministerija, kaip koordinuojanti institucija, siūlys vidaus reikalų ministrui, tiems žmonėms, kurie jau yra tame pirmame sąraše, labai tikėtina, pagal jų žalą, žalos dydį ir tai, kad jie galbūt turi tam tikrų verslų ar ryšių čia, Lietuvoje, pritaikyti nacionalines finansines ir ekonomines sankcijas. Natūralu, kad tas sąrašas, kaip jūs gerai pastebėjote, yra atviras, ir tai priklauso nuo tam tikrų dalykų, galbūt netgi nuo kai kurių aplinkybių, kurios dar ne paaiškėjo, bet paaiškės.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, prašom pasakyti, ką jūs pasiūlytumėte Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui, kaip pagerinti santykius su Rusija? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kaip pagerinti santykius su Rusija? Labai geras klausimas, jis reikalaus ilgo atsakymo, aš tiek laiko neturiu. Supraskime vieną paprastą dalyką: santykiai su Rusija yra dvieismė strategija, bet kamuoliukas yra didžiosios kaimynės pusėje. Ji nustato taisykles, kitaip tariant, kada yra geri, jos požiūriu, santykiai, kada yra blogi. Aš jums pasakysiu. Žinote, kas posovietinėje erdvėje turi geriausius santykius su Rusija? Armėnija, kurioje yra Rusijos karinė bazė, Baltarusija, kuri iš principo yra kontroliuojama. Kitaip tariant, turėkime galvoje vieną paprastą dalyką – santykiai geri (mes taip dažnai juos mėgstame minėti) turi savo kainą ir savo supratimą.
Gali būti taip, kad gali būti pareikalauta tam tikrų nuolaidų iš Lietuvos pusės, tarkime, diplomatiškai kur nors patylėti, kažką privatizuoti, padaryti kokį bendrą infrastruktūrinį projektą, kuris galbūt neatitiktų mūsų nacionalinio saugumo interesų. Įvairūs tyrimai rodo, kokie buvo bandymai perimti mūsų energetikos infrastruktūrą ir panašiai. Tokių gerų santykių, einant tokiu keliu, nereikėtų. Aš manau, gerų santykių su Rusija raktas yra mūsų savarankiškumas, ypač strateginėse šakose. Jeigu mes būsime energetiškai nepriklausomi, jeigu būsime infrastruktūriškai nepriklausomi ir integruoti į Vakarų visas rinkas, tada turėsime ir daug didesnę derybinę galią, mus daugiau gerbs, mums nereikės keliaklupsčiauti ir tada atsiras visaverčiai vienas kitą gerbiantys santykiai.
PIRMININKĖ. Dar kartą noriu priminti, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Laurynai, kaip jūs manote, dabartiniame įvairių skandalų sūkuryje, jeigu Seimas pritartų jūsų iniciatyvai, ar toks balsavimas padėtų išsaugoti bent kiek šitos institucijos prestižą tarptautinėje erdvėje?
PIRMININKĖ. Nežinau, ar pranešėjas girdėjo. Aš tai nieko negirdėjau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Noriu pabrėžti, čia daugelio mūsų iniciatyva. Aš manau, mes tikrai pasiųstume labai gerą signalą mūsų partneriams Vakaruose, ypač Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Jungtinei Karalystei, savotiškai solidarizuotumės su jais ir netgi būtume pavyzdžiu kitoms Baltijos šalims ir netgi Vakarų Europos valstybėms.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, man tie sąrašai kelia kažkokį juoką, čia tokios labai simbolinės akcijos – ekonominės sankcijos, kurios nemanau, kad daro didelį poveikį Rusijai. Čia tik vaizdavimas, kad bandoma kovoti su Rusija. Bet man kitas klausimas kyla. Vakar „Kauno dienoje“ skaitau, kad pono A. Kubiliaus sūnus atidaro didelį verslą energetikos sektoriuje su Baltarusija. O VSD vadovas teigia, kad tai kelia nacionalinę grėsmę Lietuvos valstybei. Ar jūs nemanote, kad reikėtų kaip nors blokuoti ir A. Kubiliaus sąskaitas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne, tikrai nemanau, nes A. Kubilius su tuo neturi nieko bendro, ir VSD vadovas nesakė nieko apie A. Kubilių. Čia atsakymas į antrą klausimo dalį.
Kita vertus, aš nesutikčiau su jumis, kad tos sankcijos neturi poveikio. Jos tikrai turi poveikį. Rusijos politinis režimas turi kleptokratinio režimo bruožų, t. y. tam tikri oligarchai iš Sankt Peterburgo, iš senos V. Putino aplinkos, dalinasi tą pyragą – jis yra paskirstomas. Ir natūralu, kai tu daliniesi finansinį, ekonominį pyragą ir finansuoji tam tikras veiklas, kai tu pažaboji tai, Vakarai tai sugeba pažaboti, tada atsiranda trintis ir viduje, kad galbūt taip elgtis ir nereikėtų. Aš manyčiau, sankcijos veikia, tikslinės sankcijos veikia ir jos turi tęstis, kol Rusija neatsisakys imperinių ambicijų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jūs čia truputį kalbėjote apie sportą, kurioje aikštės pusėje kamuolys. Aš noriu kalbėti apie fiziką – veiksmas tolygus atoveiksmiui. Sakysime, priimame šitą įstatymą, mes suprantame: apribojame čia jų turtus, viską. Kokie bus atsakai iš Rusijos ir kaip nukentės mūsų verslas? Ar jūs bandote modeliuoti šituos dalykus?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas kolega, čia mes kalbame ne apie kokius nors atsakus ar panašiai, mes kalbame apie tam tikrą vertybinę laikyseną, kaip mūsų valstybė vertina tam tikrus procesus. Jeigu yra iššūkis ir yra pažeidžiamos fundamentalios žmogaus teisės, yra vykdomas masinis pinigų plovimas, įvairios schemos įgyvendinamos ir t. t., visi Vakarai, tarp jų ir Lietuva, turi imtis veiksmų, kaip tai apriboti, ir tikrai negalvoti apie kokius nors atsakus. Kadangi jeigu pradedi galvoti apie atsakus, nesi savarankiška valstybė. Tai būkime savarankiška valstybė, turėkime savarankišką užsienio ir saugumo politiką ir įgyvendinkime ją pagal savo nacionalinio saugumo interesus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Ž. Pavilionis – už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tiesiog norėjau pasakyti, kad iš tikrųjų, kaip ir Laurynas sakė, dabartiniame kontekste toks balsavimas būtų labai svarbus ženklas mūsų transatlantiniams partneriams ir tiems, kurie dar tų žingsnių nėra padarę, todėl aš labai siūlyčiau kolegoms vardan tos vienybės vieningai šį kartą tą Seimo prestižą pabandyti taip pat apginti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami konservatoriai, gerbiamas Laurynai, aš manyčiau, būtų daug veiksniau, jeigu mes pasiūlytume toms pačioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Europos Sąjungai nejuokinti tokiomis sankcijomis žmonių. Keliems oligarchams paskelbia sankcijas, ir čia sankcijos Rusijai. Man atrodo, jeigu mes kovojame su Rusija, reikėtų taikyti tikrai gana rimtas ekonomines sankcijas, o ne šitokias vienam ar kitam kokiam nors oligarchui. Tai tikrai kelia juoką, ir Rusija tokių sankcijų nepajaučia. Tas dalykas tikrai man, taip sakant, tas Vakarų žaidimas, kur ir Vokietija vysto strateginius dujotiekio projektus su Rusija ir čia keliems žmonėms uždraudžia atvykti arba blokuoja jų sankcijas. Todėl, aš manau, toks žaidimas tik dėl žaidimo. Tikrai aš manyčiau, kad ir Lietuvos politikai, ir R. Juknevičienės brolis, ir A. Kubiliaus sūnus negalėtų dalyvauti Rusijoje, ne tik A. Skardžiaus žmona neturėtų turėti verslų Baltarusijoje. Turėtų būti vienodi standartai, jeigu jie Baltarusijoje turi sąskaitų arba jų vaikai, arba broliai, tai tikrai reikėtų areštuoti ir šitų politikų sąskaitas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 53, prieš nėra, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje. Pritariate? Dėkui, pritarta.
15.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2093 (pateikimas)
Toliau lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu L. Kasčiūną pateikti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki dar kartą. Galvojau, čia reikėjo galbūt kartu. Čia tiesiog lydimasis įstatymas. Tiems, kas nesilaiko sankcijų, vadinkime taip, kai jau turi įstatymą, ir dabar jau buvo numatytos tam tikros baudos nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, bet iki šiol buvo tiktai už tarptautines sankcijas, nes mes turime Tarptautinių sankcijų įstatymą. Tai už jų nesilaikymą, pavyzdžiui, to įstatymo, jau dabar buvo numatytos baudos. Mes tiesiog siūlome labai trumpai papildyti, kad ir už nacionalinių sankcijų arba tų nacionalinių ribojančių priemonių nesilaikymą galiotų tos pačios baudos, ir viskas. Čia nieko daugiau. Formalus papildymas, nes atsiranda nauja nuostata.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šį kartą niekas klausti nenori. Gal galime bendru sutarimu pritarti lydimajam įstatymui? Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Irgi svarstymas numatomas Seimo rudens sesijoje.
15.21 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2132 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu R. Juknevičienę. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šį Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Esmė turbūt yra daugiau mažiau aiški, kad tris mėnesius tėvystės atostogų būtų galima pasiimti ne tiktai vaikui gimus, bet ir pirmais vaiko gyvenimo metais. Šio projekto rengimą inicijavo Seimo narė R. Juknevičienė. Aš jai talkinau. Kartu kalbėjomės ir su Krašto apsaugos ministerija, nes šio įstatymo projektas liečia būtent tuos žmones, kurie, pavyzdžiui, vaiko gimimo metu yra misijose ir neturi galimybės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis būtent pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, todėl, atkreipdami į tai dėmesį, parengėme įstatymo projektą ir tikimės Seimo narių palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti nori J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų turbūt galima pasveikinti su tokia idėja. Aš turiu pusantro klausimo. Vienas iš tikrųjų dėl karių, tai suprantama, bet dabar paprastai mes karius siunčiame pusei metų. Čia kalbama apie metų terminą. Ar galėtume pažiūrėti, kad galbūt šiek tiek trumpesnis, nes vaikui turbūt reikia to ankstesnio prisilietimo prie tėvelio?..
Antra klausimo dalis būtų apie kitas profesijas. Ką dar čia galėtų paliesti, kas galėtų pasinaudoti, nes įstatyme nėra nuorodos, kad tik kariai tuo gali naudotis? Ar kitų profesijų žmonės taip pat galės tuo pasinaudoti? Ačiū už atsakymą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žinoma. Aš į abu jūsų klausimus atsakysiu turbūt taip pat, kad bet kuriuo atveju yra išplečiama pasirinkimo galimybė – šeimoms daugiau laisvės pačioms nuspręsti, kada tėčiui yra patogiausia išeiti tų atostogų. Kariai, taip, tai yra prioritetas, nes ir pati Krašto apsaugos ministerija tai indikavo. Galbūt yra ir kitų profesijų atstovų, kuriems tai gali būti aktualu, bet dažniausiai pasitaikanti praktika, kad patys tėčiai yra linkę imti atostogas kaip įmanoma anksčiau, iš karto po vaiko gimimo, nes, kaip jūs ir pats sakote, natūralus poreikis yra būti kuo anksčiau. Tačiau įstatymu mes tiesiog paliekame platesnes galimybes, jeigu kartais darbo aplinkybės neleistų to padaryti taip greitai, kaip norėtų patys šeimų atstovai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Į mano klausimą iš esmės atsakė. Krašto apsaugos ministerija pritaria. Turbūt ir jūs kontaktavote dėl šito projekto. Mes jį svarstysime dar komitetuose. Aš iš tikrųjų norėčiau pakviesti pritarti po pateikimo, neturėsiu galimybės jau pasisakyti. Aš manau, kad moterys, ypač karių žmonos, susibūrusios į savo organizacijas, turbūt tikrai klausosi šito pateikimo. Aš žinau, kad jos labai laukia tokio projekto, nes šitai kategorijai žmonių ypač svarbus šeimos buvimas kartu, nes kariai labai dažnai būna atskirti nuo šeimos. Aš tikrai labai kviesčiau balsuoti už po pateikimo.
PIRMININKĖ. Čia kaip ir pasisakymas, klausimo nebuvo. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, ar galite pasakyti analogiją tokių įstatymų su kitomis šalimis?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Analogijos su kitomis šalimis pateikti jums negaliu. Mes vadovaujamės tuo, kas yra Lietuvoje. Kaip ir su senelių projektu jums negalėjau pateikti analogijų kitų šalių, taip ir čia. Aš nemanau, kad mes visada turime ieškoti analogijų su kitomis šalimis tada, kai turime problemų Lietuvoje. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. J. Olekas – už. Gerbiamas Juozai, jūs norite kalbėti už? Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš jau klausdamas, kolegos, pasakiau, manau, kad tikrai atskiroms profesijoms, ypač kario profesijai, tai yra aktuali tema, nes tikrai taip atsitinka, kad pagimdo sūnus ar dukras tuo metu, kai vyrai tarnauja kur nors išvykę į misijas. Sudaryti tokias pat galimybes sugrįžus pabūti šeimoje, priglausti jaunąją atžalą prie savęs, man atrodo, tikrai labai šeimyniška, to labai reikia, todėl kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, niekas nenori kalbėti prieš, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Balsuoti? Prašom balsuoti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kadangi aš manau, kad čia reikės ir pinigų, siūlyčiau paprašyti Vyriausybės išvados. Svarstymas numatomas birželio 21 dieną. Ar pritariate? Pritarta. Dėkoju.
15.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2146 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau – dar vienas Seimo nutarimas. Prašoma papildyti pavasario sesijos darbų programą, kad galėtume teikti Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektą. K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų teikiu Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektą Nr. XIIIP-1993. Kadangi jis nebuvo įtrauktas į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą, siūlyčiau pritarti mano ir E. Pupinio teikiamam Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūloma į Seimo pavasario darbų sesiją įtraukti šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausti nori V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti, ar čia yra tas pats projektas, tuo pagrindu, kuriuo kažkada buvo priimtas įstatymas ir jo atsisakyta, nes jis nebuvo suderintas su Europos Komisija ir prieštarauja reglamento nuostatoms? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, faktiškai tas pats, bet čia, kaip matote, nenorėjau veltis, dėl kokių motyvų, kaip čia buvo paimta, tegu tai lieka istorijai. Tačiau visi tie motyvai (jeigu dabar paklausėte, tai pakomentuosiu plačiau), kurie buvo, matyti, politikų prispausti valdininkai turėjo parašyti tokias išvadas, kad kažkas kažko neatitinka, kad neatitinka laisvosios rinkos, prekių judėjimo, kai šiuo įstatymu yra kalbama apie trąšų eksportą iš Rytų šalių.
PIRMININKĖ. Čia dabar yra ne dėl turinio, o dėl įtraukimo į pavasario sesijos darbų programą. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad įtrauktume?
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Balsuojame, kas pritariate Seimo nutarimui dėl įtraukimo į pavasario sesijos darbų programą dar vieno įstatymo projekto – Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo… Atsiprašau, Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar galite pateikti įstatymo projektą.
15.31 val.
Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1993 (pateikimas)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Šio įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad trąšoms, tiekiamoms rinkai iš trečiųjų šalių, įstatyme nėra nustatyti kokybės reikalavimai, nėra nustatyta rinkos priežiūros tvarka. Trąšų gamybos atstovai, trąšų naudotojai reiškia nepasitenkinimą įvežamų iš trečiųjų ir tiekiamų rinkai trąšų ir trąšų produktų kokybe bei kontrolės stoka. Kas svarbiausia? Kadangi nėra šio įstatymo, negalima tikrinti šių trąšų kokybės. Šis įstatymas netaikomas iš Europos Bendrijos įvežamoms trąšoms, Europos Sąjungoje gaminių ir tiekiamų rinkai mineralinių trąšų reikalavimai yra reglamentuojami 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu.
Siekdamos kontroliuoti įvežamas iš trečiųjų šalių trąšas, daugelis Europos Sąjungos valstybių narių priėmusios nacionalinius teisės aktus, apsaugančius vidaus rinką nuo nekokybiškų ar net kenksmingų trąšų. Šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti iš trečiųjų šalių tiekiamų rinkai trąšų ir trąšų produktų ženklinimo, pakavimo, laikymo, naudojimo, jų registravimo Trąšų registre reikalavimus, valstybinės trąšų ir trąšų produktų kontrolės teisinius pagrindus, užtikrinti aukštą augalų ir maisto aplinkos kokybę.
Daugelis Europos Sąjungos valstybių narių, siekdamos užtikrinti kokybiškų trąšų įvežimą ir naudojimą žemės ūkiui, taip pat yra įsteigusios trąšų registrus. Šiuo metu tik iš dalies trąšų rinkos priežiūra yra reglamentuota atskirais teisės aktais, parengtais Ūkio bei Žemės ūkio ministerijų. Nėra teisės aktų, kuriais vadovaujantis trąšos ir trąšų produktai bei ūkio subjektai, užsiimantys trąšų veikla, būtų registruojami Trąšų registre. Siekiant mažinti administracinę naštą trąšų sektoriaus verslui bei žemės ūkio veiklos subjektams, trąšų rinkos priežiūrą ir kontrolę turėtų vykdyti viena valstybinė institucija, tačiau šiuo metu tai nereglamentuota.
Įstatymo projekte siūlomos nuostatos, apimančios tiekiamų rinkai trąšų ir trąšų produktų kontrolę nuo įvežimo iki sunaudojimo. Įgyvendinant projekto teisinio reguliavimo nuostatas, bus apsaugota šalies vidaus rinka nuo nekokybiškų trąšų ir trąšų produktų įvežimo. Įsteigus Trąšų registrą bus užtikrintas tik kokybiškų trąšų ir trąšų produktų tiekimas ir naudojimas žemės ūkyje. Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymą, nenumatyta. Priimtas įstatymas mažins kriminogeninę situaciją ir korupciją. Priimto įstatymo nuostatų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, nes bus efektyvesnė ir skaidresnė trąšų ir trąšų produktų rinkos priežiūra ir kontrolė.
Priėmus įstatymą, reikės peržiūrėti trąšų rinką reglamentuojančius teisės aktus ir papildomai priimti daug kitų teisės aktų. Noriu visiems priminti, kad trąšų rinką reglamentuojantis įstatymas 2012 metais Seime jau buvo priimtas, tačiau 2014 metais, kaip jau buvau minėjęs, dėl neaiškių priežasčių buvo pripažintas negaliojančiu. Šiek tiek priežastis nurodžiau. O ko nepadarė Vyriausybė? Turėjo, rodos, iki 2013 m. gegužės 1 d. kaip tik tuos įstatymų lydimuosius aktus priimti, deja, jie nebuvo priimti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs keletą pastabų, kurios daugiausiai techninio pobūdžio, ir svarstymo metu bus galima į jas atsižvelgti.
O pasiūlymas dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados vertintinas teigiamai, nors, kaip žinau, Vyriausybė lyg ir savo projektą irgi rengia. Tai jeigu ateis, mes juos galėsime sujungti, pasižiūrėti ir važiuoti į priekį toliau. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, judėti į priekį ir vieną tokių ginčų puslapių mes užversime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kol jūs kalbėjote, jau užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmoji R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nori paklausti.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš palaikydama iš esmės, aišku, šito įstatymo projektą, manau, kad reikia tikrai daugiau aiškumo šitame sektoriuje. Man galbūt kelia tokią nuostabą, kad šiandien, jeigu neklystu, premjeras minėjo, kad, jo manymu, muitinė puikiai atlieka savo darbą: ir tikrina, ir užtikrina, kad nekokybiškos trąšos nebūtų įvežamos į Lietuvos teritoriją ir į Europos Sąjungos teritoriją per Lietuvą. Tačiau kiek man teko domėtis pačiame Muitinės departamente, vis dėlto susidaro vaizdas, kad jie nėra pajėgūs tikrinti arba, kitaip tariant, pasikliauja ženklinimu, kuris yra jau tiesiai ant produkto pakuotės, ir nėra galimybės patikrinti, ar iš tikrųjų ta sudėtis atitinka ženklinimo informaciją ir ar ta sudėtis nėra pažeidžianti būtent įsipareigojimus, dėl kurių importuotojas gali išvengti tam tikrų mokesčių. Kaip šitas įstatymas galbūt prisidėtų prie situacijos sutvarkymo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tai būtų tikrai žengtas geras, rimtas žingsnis, nes, kaip aš minėjau, dėl trąšų kontrolės trūksta poįstatyminių aktų. Nėra registrų, nesutvarkyta, kaip, kokios trąšos yra įvežamos, ir tai kontrolę, aišku, apsunkina. Iš esmės daugeliu atvejų ūkininkai to rezultato, kurio siekia, nes jiems reikalingos kokybiškos, atitinkančios tai, kas parašyta, trąšos, negali jų patikrinti.
Galiu dar daugiau pasakyti. Atskirais atvejais patikrina. Deja, rezultatas, nors jau visos kontrolės būna pereitos, būna tikrai liūdnas.
Dar galiu pasakyti. Aišku, aš čia nenoriu vardinti tų kompanijų, kurios po tokių ūkininkų savarankiškų veiksmų netgi nustojo veikti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, nors jūs sakėte, kad nelabai norėtumėte grįžti į praeitį, bet vis dėlto gal pakalbėkime, kodėl tas įstatymas, o per nemažą mano laiką Seime aš po šiai dienai nesuprantu, pereina visas stadijas, svarstymus Seime, Seimas priima 2013 metais ar 2014 metais tą įstatymą, kurį jūs dabar teikiate, nenešamas Prezidentei pasirašyti ir vienas iš ministrų kabineto narių sako, ne, mes dabar jau nenorime jo priimti. Jūs tada, būdamas opozicijoje, dirbote Kaimo reikalų komitete. Gal galėtumėte Seimui paaiškinti, kokia ten velniava vis dėlto įvyko? Kaip taip gali būti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai tiktai patikslinsiu, kad 2012 metų turbūt vidury, birželio mėnesį, jis buvo priimtas. Toliau Vyriausybė turėjo parengti poįstatyminius aktus ir viską, ką aš čia minėjau. Deja, to neparengė. Jau per tuos metus po to nusprendė nueiti lengviausiu keliu, pagąsdinti Briuseliu, kad čia niekas nesuderinta, netgi tą madingą posakį pasakyti, kad bus ribojama laisvoji rinka, laisvas prekių judėjimas, taip yra parašyta dokumentuose. Čia, mano manymu, tiems valdininkams, valstybės tarnautojams, kurie rašė tai, pasirašė, turėtų šiandien truputį ausys rausti. Jie pasirašė tokį. Kai į Seimą atėjo, komitete irgi tiesiog niekas manęs ten neklausė, žinote, kaip buvo. Sakau, kad nėra argumentų, čia, Seime, jūs uždėjote papildomą biurokratiją, taip buvo aiškinama, ir čia viskas… Tada buvau pats blogiausias.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kaip žinome, Europos Sąjunga dar iki mūsų įstojimo 2003 metais patvirtino reglamentą dėl trąšų, tačiau mūsų įstatymas, tas, kuris buvo atšauktas, atsirado po dešimtmečio. Po atšaukimo praėjo dar ketveri metai ir dabar jūs siūlote, ne Vyriausybė. Kodėl vis dėlto Lietuva lieka iš esmės vienintelė valstybė, Maltos aš neskaičiuosiu, kiek to žemės ūkio toje saloje, bet vienintelė valstybė, kuri neturi tokio įstatymo? Šiuo atveju kokios kliūtys ir kas čia tie suinteresuoti stabdyti tokio nepaprastai svarbaus reglamento Lietuvoje įvedimą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galvoju, čia jūsų komitetas nagrinėja šiuos klausimus, tai galėtų būti vienas iš jų. Tokių galių aš neturiu, tik aš galiu pasakyti, kaip kentėjo ūkininkai, nes dėl kokybės daugeliu atvejų skundėsi ir jie net patys savo kokybės tikrinimus atlikdavo, bet jie nieko negalėdavo įrodyti. Tie tiekėjai kartais jiems dar daugiau trąšų atveždavo. Suprantate, buvo tokia situacija, kai valstybė paprasčiausiai savo vartotojų negynė, ir tada mes negalėjome ir tokių derlių išauginti. Bet čia galėtų būti vienas iš jūsų klausimų. Aš tikrai daugiau informacijos… Ką turiu, galiu pasidalinti, bet ji tokia neoficiali yra.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, vis tiek reikėtų daugiau apie Europos Sąjungą ir Europos Komisiją pakalbėti, nes trąšų rinka labai stipriai Europos Sąjungoje yra reguliuojama Europos Sąjungos reglamentais. Jie veikia tiesiogiai Lietuvoje, tam nereikia įstatymų, jie veikia. 2014 metais, kai buvo naikinamas galiojantis įstatymas, motyvacija buvo būtent ta, kad poįstatyminiai aktai prilygsta reglamentams, o tuos reglamentus pagal Europos Sąjungos teisę privalėjo derinti su Europos Komisija ir tai buvo nepadaryta. Ar dabar mes nelipame ant to paties grėblio – priimsime įstatymą, poįstatyminiai aktai bus nesuderinti su Europos Komisija ir šitas įstatymas vėl turės būti naikinamas. Čia tiesiog yra rimti dalykai. Negalime taip sakyti, ai, ten jie nieko nesigaudo. Europos teisės departamento išvados buvo labai tikslios ir aiškios.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jos šiek tiek buvo tikslios. Kaip žinote, pačiose Europos Sąjungos šalyse, kurių trąšos yra pas mus importuojamos ir mūsų eksportuojamos, veikia tas reglamentas ir mes pasitikime. O šis įstatymas kalba ne apie šias trąšas, bet apie tas trąšas, kurios atkeliauja iš Rytų. Tai ir yra esmė. Ir čia Europos reglamentas tikrai niekuo dėtas, o galbūt taip buvo suklaidintas ir visas Seimas. Be to, kas trukdė, žinant šias spragas, Ūkio ministerijai ar Žemės ūkio ministerijai stipriai dirbti per šituos metus, jeigu to reikia, bet nebuvo dirbama.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs atkreipėte dėmesį į labai opią problemą. Galbūt tuos valdininkus skeptikus galėtumėte nuvesti į mūsų biochemijos arba chemijos laboratorijas ir parodyti, kad įdėjus tų trąšų, kurios pagal neaiškią technologiją pagamintos, nes jų ne tik veikliosios medžiagos kiekis kitas, bet jos turi tokių priemaišų, kurių vos įdėjus visos bacilos iš karto numiršta grynai dėl nuodingų priedų, ir tai gali būti labai akivaizdžiai pademonstruota. Tai gal jiems kokį nors tokį pradžiamokslį?.. Būtų galima tuos valdininkus nuvesti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš nesu chemikas, tik aš kitą atvejį žinau, kai buvo padirbamos Vakarų Europos Sąjungos… vienos įmonės trąšos, ir ta gamykla netgi veikė, vadinamoji gamykla, prie Kėdainių tų gipso kalnų. Tai įsivaizduojame, kokią kokybę trąšų gaudavo. Gal ten kalio kiek ar kitų sudedamųjų dalių ir įmaišydavo, tačiau pagrindą sudarė gipsas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielas bičiuli, žinodamas, kad jūs esate vienas iš geresnių šios srities specialistų Lietuvoje ir buvęs ministras, norėčiau paklausti jūsų paprasčiausiai kaip buvęs miesto arba miestelio gyventojas dėl mišrių trąšų ir kitų trąšų skirtumo. Jūs teikiate Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektą, ir platesnė visuomenė turėtų susigaudyti, ypač dabar žmonės atitolę nuo žemės ūkio. Ar jūs galite paprastai paaiškinti skirtumus tarp mišrių trąšų, kitų trąšų ir kas Lietuvai būtų naudinga būnant Europos Sąjungos nare ir puoselėjant savo kokybišką žemės ūkį ir ypač žmonių sveikatą? Galite keliais sakiniais pasakyti, kad būtų suprantama? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs pabaigoje ir pasakėte. Svarbiausias žemdirbio tikslas – užauginti gerą, kokybišką derlių ir sveiką produktą. Jei tu naudoji tinkamas trąšas, tai tu gali užauginti, pasiekti tą rezultatą, tos trąšos jau yra ir ekologiškos, ir visai kitokios, panašios… Aš galiu pasakyti, nes vakar grįžau iš mūsų bičiulių ukrainiečių, kad lygiai tą pačią problemą šiandien turi ir jie. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių prieš kalbėti. Gal galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje. Ir aš prašyčiau Vyriausybės išvados. Ar galite pritarti? Pritarta. Dėkoju.
15.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2131 (pateikimas)
Toliau – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2131 pateikimas. Kviečiu R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis pasiūlymas yra orientuotas į tokį labiau prevencinį tikslą turintį sumanymą, kai yra prekiaujama tam tikrais suvenyrais arba galimai, menamai antikvaro prekėmis. Mes puikiai žinome, kad nacistiniai ir sovietiniai simboliai yra draudžiami ir yra baudžiama už jų naudojimą, tiražavimą ar pardavimą, tačiau Administracinių nusižengimų kodekse yra tam tikros išimtys, kai kalbama, kai mokslo ir švietimo tikslais naudojami, kai šie simboliai figūruoja kažkur arba tie dalykai susiję su parduodamais tam tikrais dalykais, tokiais kaip ženkliukai, ordinai ir panašūs reikalai.
Įstatymas numato, kad išimtis yra būtent muziejinėms vertybėms ir antikvariatui. Tačiau viešojoje erdvėje galima pamatyti, kad tikrai yra nemažai atvejų, kai yra pardavinėjamos kopijos, ir mano pasiūlymas būtent šiuo įstatymu apibrėžti, kad būtų taikoma tik originalioms, vadinkime šiuo atveju, prekėms, kad būtų užkardyta ši situacija, kai, turbūt siekiant paveikti žmonių jausmus, tam tikri ženkliukai, ordinai arba kiti dalykai tiražuojami, dauginami, daromos kopijos ir tai pateikiama kaip antikvarinė ar muziejinė vertybė. Labai kviesčiau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui už pateikimą. Klausia penki Seimo nariai, jau keturi. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, pritariu siūlymui ir norėčiau vis dėlto paklausti, kaip bus užtikrinama, kas atpažins tą kopiją, o jų iš tikrųjų antikvariato pardavimo vietose yra nepaprastai daug. Tai susiję ne tik su tokiais simboliais – apskritai daugybė kopijų pardavinėjama kaip antikvariatas. Kas bus tas ekspertas?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dabar, aišku, už administracinio kodekso vykdymą yra atsakinga policija, jeigu yra kokių nors atvejų, kai pardavinėjama ne tai, kas turi būti parduodama, policija į tai reaguoja. Aš manau, priėmus įstatymą, ir per svarstymą mes surastume atsakingų institucijų, galbūt pasitelktume ir ekspertus, žmones, kurie turi nuovokos, supratimo ir ekspertinių žinių, kad šis darbas būtų daromas. Nes iš tikrųjų yra girdima tokių nusiskundimų, ir iš tikrųjų tai yra toleruojama mūsų valstybės, nors mes aiškiai pasisakome istorinės atminties klausimais.
PIRMININKĖ. Klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūsų pateiktame projekte siūloma į draudžiamų veikų sąrašą įtraukti nacistinių ir komunistinių simbolių reprodukcijų platinimą. Kartu šalia 2 straipsnio dalyje numatytų platinimo simbolių išimčių išskirti ir reprodukcijas, kaip draudžiamas platinti prekybos tikslais. Remiantis Lietuvių kalbos žodynu, reprodukcija yra atkūrimas, atgaminimas. Tuo tarpu dabartinėje straipsnio redakcijoje nėra pasakyta, kad draudžiamas išimtinai tik jame išvardintų objektų originalų platinimas ir demonstravimas. Taigi ar nemanote, kad dabartinė įstatymu keičiama nuostata jau apima šiame straipsnyje išvardintų objektų reprodukcijas ir siūloma nuostata yra perteklinė? (Šurmulys salėje)
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ne, nemanau, nes ką ir kolegos sakė, ir mano išsakyti argumentai dėl to, kad natūralu, kad muziejinės vertybės ir antikvariatas, matyt, turi savo baigtinį skaičių ir bėgant metams jų greičiausiai ir mažėja. Tie dideli kiekiai tam tikros produkcijos, kaip antai, ženkliukai, ordinai ar kiti kažkokie dalykai, didelis jų kiekis iš tikrųjų kelia klausimą, ar jie nėra gaminami, ar tai nėra kopijos. Man atrodo, kad yra labai svarbu pabrėžti, kad mes netoleruojame ir to reprodukavimo, ir kopijų, ir tai įrašyti į šitą projektą, o svarstymo stadijoje, matyt, būtų galima padiskutuoti ir plačiau.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Trumpas klausimas. Platinimas – tai viena iš tokios nusikalstamos veikos dalių, bet viena iš tų ir gaminimas. Iš tikrųjų gali būti situacija, kad įtraukia?.. Kad tam tikromis sąlygomis, susidarius tam tikrai situacijai, gali būti pradėta masiškai gaminti. Platinimas – vienas dalykas, o gamyba taip pat turėtų būti draudžiama, ar ne?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Tai kaip ir susiję, bet žinote, jeigu nėra paklausos, nėra ir pasiūlos. Jeigu galimas gamintojas žino, kad nebus kur parduoti tos savo produkcijos, tai nebus preteksto ir gaminti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš noriu pasitikslinti, ar čia neliečia sendaikčių, antikvarinėse parduotuvėse ir turguose pardavinėjamų daiktų, nes apie trečdalis… Buvau šeštadienį prie „Compensos“ sendaikčių turguje, tai trečdalį daiktų sudaro būtent sovietmečio arba kito režimo įvairūs medaliai ir kita atributika. Ar jų čia nelies, ar juos mes išvysime iš turgų? Gal galite paaiškinti, nes visuomenė girdi ir bijau, kad sužlugdysime kai kuriems žmonėms verslą?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Matote, gerbiamas kolega, jeigu yra originalas, tai įstatymas tą išimtį ir suteikia.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip atskirti?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Įtraukus šitą nuostatą dėl reprodukcijų arba dėl kopijų, atsiras ir tam tikros institucijos, kurios gebės tai įvertinti. Čia turbūt kalbėti apie, nežinau, XIX amžiaus krėslą kaip originalą ir XIX amžiaus krėslą kaip kopiją… Atsirastų tame pačiame antikvariate, kas gebėtų įvertinti ir jo originalumą. Aš manau, kad, vis dėlto kalbant apie šitos skaudžios istorijos laikotarpį ir visų mūsų patyrimą, galvoti apie verslą ir pasipelnymą iš daugelio žmonių netekčių, skausmo ir kitų praradimų, manau, nėra etiška. Taigi atsakomybė turbūt ir pačių pardavėjų yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Aš kreipiuosi į A. Anušauską, nėra norinčių prieš kalbėti, gal atsisakysite? Galime bendru sutarimu po pateikimo? Balsuojame? Reikalaujate balsuoti, tai prašom balsuoti.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 53, prieš – 2, susilaikė 28. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas rudens sesijoje.
15.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2150 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas Seimo nutarimas dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo, kad būtų pateiktas Vietos savivaldos įstatymo 4 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bei lydimasis Visuomenės informavimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu R. Morkūnaitę-Mikulėnienę pateikti Seimo nutarimo projektą.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prašau papildyti darbų programą minėtais projektais.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių klausti. Po pateikimo nėra norinčių kalbėti.
Svarstymas. Pritariame. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 11. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2150) priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2129, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2130 (pateikimas)
Dabar kviečiu R. Morkūnaitę-Mikulėnienę pateikti Vietos savivaldos įstatymo 4 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei lydimąjį Visuomenės informavimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Šie du įstatymų projektai susiję su skaidrumo ir viešumo klausimais. Mes turbūt visi pritariame, kad mokesčių mokėtojų pinigai, t. y. visų mūsų valstybės piliečių sumokėti mokesčiai ir lėšos, turi būti naudojami skaidriai. Natūralu, kad savivalda, kuri irgi turi tam tikras galimybes, iš esmės visas galimybes naudotis šitomis lėšomis, turėtų jas leisti kuo skaidriau. Klausimas yra susijęs su viešinimo priemonėmis. Savivaldybės arba savivaldybių įmonės turi numačiusios savo biudžetuose ir naudojasi šita galimybe savo darbus skelbti visuomenei.
Pirmiausia, mano nuomone, informacija turi būti susijusi su tuo, kad gyventojas gautų tinkamą informaciją, jam aktualią informaciją, tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai politikai naudojasi šia priemone, taip skelbdami apie savo gerus darbus, dažniausiai, aišku, tai yra valdančiosios daugumos atstovai. Ir čia kyla keletas klausimų. Vienas, kad nėra viešumo iš tikrųjų, su kuo sudaromos sutartys, nėra viešai skelbiama tarybos narių, daugumos narių. Tie vadinamieji užsakomieji straipsniai pasirodo žiniasklaidos priemonėse, tačiau gyventojai galbūt galvoja, kad tai yra pateikiama nešališka informacija. Mano siūlymas yra, kad būtų skelbiami viešai tiek susitarimai, tiek skiriamų lėšų apimtys, taip pat būtų skelbiama ir pažymima žiniasklaidos priemonėse atsiradusi informacija, kad tai yra užsakomoji informacija. Mes turime taisykles dėl Europos Sąjungos lėšų, kai tam tikrų projektų viešinimas yra aiškiai įvardijamas, įvyksta paskelbimas, kad tai daroma pasitelkiant Europos Sąjungos lėšas.
Labai kviesčiau pritarti šiems siūlymams, kadangi, mano nuomone, kai mes kalbame apie viešumą ir skaidrumą, tai tiek pažiūrėjus į save, tiek pažiūrėjus į valstybines įmones, kurios šiek tiek geriau tvarkosi šitoje srityje, iš tikrųjų to skaidrumo atsirastų ir savivaldoje bei savivaldybių įmonėse. Ir lygiai taip pat, man atrodo, turėtų būti pagal visus demokratijos principus užtikrinta, kad opozicija taip pat turėtų proporcinę savo dalį, kurią galėtų skirti savo darbams viešinti. Ne vien tik valdantieji, ne vien tik pavieniai merai, bet ir sudaryti galimybes reikštis opozicijai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Sveikinu šį įstatymo projektą. Iš tikrųjų turbūt daugeliui, kuriems teko dirbti savivaldybių tarybose, kai kada kildavo klausimų, kodėl daugiausia tarybos vardu pasisako tik meras ir jis pateikia iš esmės savo ataskaitą, pagražindamas nuotraukomis.
Bet kita dalis yra apie įmonių draudimus, įvairią informacijos sklaidą. Iš tikrųjų ir šiuo metu faktiškai kai kurios nuostatos galioja. Bet kaip jūs galvojate, kokių būtų galima imtis sankcijų, kad tie įstatymai būtų vykdomi, nes ir šiuo metu daug kur vyksta teismai, paprastai savivaldybės teisiasi ne savo pinigais, ir to tikslo neįmanoma pasiekti? Kaip jūs manote, kaip būtų galima taikyti jiems sankcijas pripažįstant nusižengimus, ar pinigines, ar kitokias? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, prievolė ir aiškesnis reglamentavimas įstatyme sutvarkytų šią situaciją, ypač kalbant apie tai, kad informacija apie viešinimui skirtas lėšas būtų vieša, ir lygiai taip pat įpareigojimas, kad pagal sutartą proporciją tam tikros lėšos būtų skiriamos ir opozicijos atstovų veiklai viešinti. Įstatymo pakeitimas tam ir reikalingas, kad jis papildytų šį įstatymą minėtomis nuostatomis.
Man atrodo, tikrai nėra sąžininga, kai savivaldybė, leisdama už mokesčių mokėtojų pinigus savo ataskaitą, ar ji būtų interneto puslapyje, dažna savivaldybė galbūt net nenori, kad ir opozicijos ataskaita būtų pakabinta šalia mero ar daugumos. Lygiai taip pat ir spausdintini leidiniai (čia jau net nekalbant apie žiniasklaidą), kuriuose irgi labai retai kada pamatysi opozicijos veiklos ataskaitą. Nemanau, kad šiuo atveju būtų ko nors verta bijoti, tai kaip tik prisidėtų prie demokratijos stiprinimo ir skaidrumo.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, pagirtinas jūsų noras stiprinti viešumą ir skaidrumą, tačiau formaliai savivaldybėse taip ir yra faktiškai. Juk kai formuojamas metų biudžetas, numatomi pinigai viešinimui, numatomas mero fondas, administracijos direktoriaus fondas, ten numatomi pinigai tiems dalykams, apie ką jūs rašote.
Toliau. Neįsivaizduoju, kad spaudoje nebūtų pažymėti užsakomieji straipsniai. Ar jūs galite pasakyti pavyzdžių, kuriose Lietuvos savivaldybėse yra viešinami tie dalykai, kuriose neviešinami?
Antra. Ar jūs manote, kad tikslinga įstatyme numatyti, kokia dalis lėšų skirta pozicijai, kokia opozicijai, nes vieną kartą tu būni pozicijoje, kitą kartą kitas būna? Ir lėšos būna numatomos, yra kanceliarinės lėšos tiems dalykams. Ar, jūsų nuomone, įstatymu reikia numatyti opozicijos ir pozicijos santykį? Norėčiau, kad atsakytumėte dėl dviejų dalykėlių.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų jūs pats klausdamas paminėjote žodį „formaliai“. Formaliai galbūt ir yra, tačiau prieinamos informacijos, viešai skelbiamos ar tinklapiuose, norint susipažinti ir gauti informacijos, kiek lėšų skiriama savo įvaizdžiui formuoti, arba, kitaip tariant, šiuo atveju, jei taip norime sakyti, ataskaitoms ir informacijai piliečiams, iš tikrųjų nėra pakankamai. Tai yra ypač ydinga galvojant ir susiduriant su savivaldybių įmonėmis – net ir paprašius informacijos sakoma, kad nėra tokios teisinės prievolės ar įpareigojimo įstatymu, kad mes dalintumės informacija, kaip valdome savo biudžetą, ar su miesto tarybos nariais, ar su Seimo nariais, ar su kitais interesantais. Todėl manau, kad iš tikrųjų to reikia.
Kalbant apie nepažymėtą reklamą, tai yra puikiai žinomų savivaldybių ir pavyzdžių. Kaip pavyzdį galbūt galėčiau pasakyti Druskininkų savivaldybę, kurioje išvis yra net ir atskiras leidinys leidžiamas grynai mero darbams reklamuoti ir kritikuoti opozicijos darbą. Iš tikrųjų tai nėra, mano galva, teisinga.
Dėl pačios pozicijos, opozicijos. Jūs sakote, vieną kartą aš pozicija, kitą kartą aš opozicija. Nemanau, kad to reikėtų baimintis. Esame demokratinė visuomenė ir iš tikrųjų vienodi standartai turi būti taikomi visiems.
PIRMININKĖ. Klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama kolege, aš linkęs pritarti jūsų teikiamam projektui. Kartu noriu paklausti, ar rengiant šį projektą nebuvo kilusi kad ir tokia, tarkim, mintis savivaldos lygmeniu pritaikyti tai, kas yra dabar Seime? Tarkim, mes parlamentinėms lėšoms turime skirtą tam tikrą pinigų sumą ir mes sprendžiame, ar viešinti savo darbus, ar panašiai. Jeigu taip būtų ir savivaldybėse: tarybų nariams vienoda, tiek pozicijai, tiek opozicijai, skirta pinigų suma, o jau jie spręstų, kaip tai reikėtų padaryti? Tik, žinoma, ta pinigų suma turėtų būti ženkliai didesnė, negu dabartiniu metu rajonuose skiriami pinigai.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už jūsų poziciją. Manau, ir teisingas klausimas, ir jūsų mintys. Galbūt būtų galima tai svarstymo stadijoje pasvarstyti išsamiau. Aš tiktai manau, kad sudarymas vienodų galimybių visiems ir tas padidinimas skaidrumo, kaip yra išleidžiami būtent mokesčių mokėtojų pinigai, turėtų didinti turbūt pasitikėjimą ir mūsų pačių darbu, ir veikla (turiu minty, mūsų – tai politikų), ir pačia valstybe, kad nėra ką slėpti, niekas nėra kažkur po kilimais kaišiojama, o viskas yra atvira ir galima su ta informacija susipažinti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų labai reikalingas siūlymas. Aš priminsiu, kad kažkada Antikorupcijos komisijoje mes labai labai sunkiai išreikalavome iš Druskininkų savivaldybės lėšas, kurias savivaldybė naudojo būtent viešinimui: leido savo laikraštį, vėliau finansavo ten kažkokią įstaigą, kuri leido tą patį laikraštį. Šiuo atveju, jeigu būtų priimta ši įstatymo nuostata, ką ji pakeistų toje situacijoje, kai savivaldybė skiria pinigus ir ten viešoji įstaiga ar kokia nors įstaiga leidžia laikraštį? Visa ten paskelbta informacija turėtų būti pažymėta kaip užsakomoji?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Iš esmės taip, ataskaita… Ir ypač, jeigu naudojamos mano minėtos lėšos, ji turi būti žymima kaip užsakomoji, nes aš manau, kad piliečiams dažnu atveju susidaro tarsi tokio nešališkumo ir objektyvumo įspūdis, tačiau turbūt retas kuris žino, kad jų pačių pinigai yra naudojami tuo tikslu, kad šiuo atveju vienas ar kitas meras, ar rajono tarybos žmonės paskelbtų apie savo be galo gražius darbus. Galbūt kartais ir yra kuo pasidžiaugti, bet kitais atvejais tikrai būna labiau toks įvaizdžio formavimas ir sudarymas, sakyčiau, tokios truputėlį apgaulingos situacijos, kai opozicija yra, tarkim, kritikuojama kaip Druskininkų atveju, o pačių darbai yra iškeliami kaip nepamainomi ir patys geriausi. Toks kryptingas ketverius metus trunkantis stilius, natūralu, kad vėliau duoda rezultatų. Ne tai, kad žmogus galbūt pamatė, kaip vienas ar kitas dalykas sutvarkytas jo savivaldybėje, bet būtent tai, kad žmonės labai pasitiki žiniasklaida ir tikisi, kad ten yra objektyvi informacija. O kai yra parašytas tekstas be pažymėjimo, kad tai yra ar užsakymas, ar politinė reklama, ar kaip nors kitaip, tai žmonės turbūt labiau priima kaip tokį visiškai objektyvų ir nešališką informacijos pateikimo būdą.
PIRMININKĖ. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties iki kokio absurdo gali nueiti politikai, mes matėme, kaip Širvintų merė sugebėjo iš ataskaitos nuotraukos iškirpti fotošopu jai neįtinkančius asmenis. Turbūt jeigu sakome, kad savivaldybėse ir taip vyrauja geroji praktika, tai tikrai nematome tų blogųjų pavyzdžių. Todėl aiškesnis reglamentavimas tikrai yra labai reikalingas. Mano klausimas, galbūt du klausimai. Vienas būtų, dabar labai populiaru savivaldybių ir valstybės įmonėms per feisbuką ir kitus socialinius tinklus viešinti savo informaciją, uždėti tam tikrą pinigų sumą, kad būtų reklama. Ar manote, kad tas reklamos žymėjimas, kuris įrašytas jūsų įstatymo projekte, apims ir šią informaciją? Ir kitas mano klausimas dėl šitos srities platesnio tolesnio reglamentavimo. Ar nemanote, kad būtų tikslinga numatyti maksimalų procentą nuo bendro įstaigos ar savivaldybės biudžeto, kurį būtų galima apskritai išleisti viešinimui, nes matome, kad išleidžiamos sumos yra tikrai labai skirtingos?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimus. Aš manau, jeigu dabar matytumėte, kad šitame įstatymo projekto pasiūlyme reikia patikslinimo dėl internetinės spaudos, feisbuko socialinių priemonių, aš tikrai esu už, kad tai būtų reglamentuojama. Mano minėtuose savivaldybės puslapiuose, kur irgi skelbiama informacija, žinau atvejų, kai opozicijos ataskaitos nėra dedamos. Tai čia mažas pavyzdys. Bet iš esmės kuo daugiau informacijos perkeliama į elektroninę erdvę, į skaitmeninę erdvę, tuo mes daugiau turime atkreipti dėmesio ir į ten slypinčius galimus piktnaudžiavimus arba reglamentavimo trūkumą.
O dėl maksimalios sumos taip pat geras pasiūlymas ir visiškai tam pritariu. Čia galima prisiminti ir Žemės ūkio ministerijos atvejį, kai buvo milžiniškos ir sunkiai protu suvokiamos sumos skiriamos viešinimo darbams, kur žmonės, dirbantys tokį darbą, dirbantys su informacija ir paskelbimo būdais, iš tikrųjų kilnojo antakius į viršų nesuprasdami, kodėl…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, jūs gerokai viršijote laiką.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …turi būti skiriamos tokios sumos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, buvo minėta gerbiamojo S. Tumėno, kad kai kada būname opozicijoje, kai kada pozicijoje, tai nuo to neturėtų priklausyti galimybė viešinti savo politines idėjas, reikšti tam tikras mintis. Kai kada pozicija ir opozicija atsiduria labai skirtingose situacijose, nors kai kada pozicijos ir opozicijos mintys ganėtinai skiriasi dėl vienų ar kitų projektų. Manau, gyva diskusija spaudoje, viešinimas tikrai niekam nepamaišys, galbūt atvirkščiai, daugiau įtrauks visuomenės, bendruomenės į projektų svarstymą, idėjų svarstymą ir taip bendruomenės bus sveikesnės.
Taip pat nematau, kodėl, pavyzdžiui, netgi pačius sveikinimus savivaldybės tarybos nariai, vienas iš jų – meras, tarkim, įvairiai finansuoja. Vieni finansuoja iš savivaldybių biudžetų, kiti finansuoja iš savo asmeninių lėšų. Arba kitas dalykas, čia buvo minėtos vadinamosios kanceliarinės lėšos, tarybos narių išlaidų lėšos. Iš tikrųjų jos nėra leidžiamos viešinimui, spaudai. Dažniausiai apibrėžta reglamentuose yra tik paprasčiausioms išlaidoms, kas susiję su medžiagos tam tikra gamyba. Galbūt galėtumėte pasigaminti kažkokį nusipirkęs popieriuką, kažkokį išspausdinti raštelį, iš tikrųjų ir transporto išlaidoms. Galimybės ribotos. Siūlau atsižvelgti į šitą pasiūlymą ir sudaryti vienodas galimybes politiniame ringe konkuruoti tiek pozicijai, tiek opozicijai. Ačiū. Pritarsiu.
PIRMININKĖ. S. Tumėnas – prieš.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš kategoriškai prieš nesu, tačiau yra daug skepticizmo, nes, kaip minėjau, daugelis dalykų formaliai ir dabar veikia. Reikėtų, kad jie būtų daug skaidresni, daugiau viešinama. Ir paprasčiausiai yra griežtos taisyklės ir dabar savivaldybėse, kada reikia skelbti konkursą dėl viešinimo, kada ne, nuo kokios sumos reikia skelbti.
Nenorėčiau sutikti, kas yra parašyta, kad savivaldybių įstaigos nenoriai dalinasi informacija apie viešinimą. Tai aš neįsivaizduoju, kaip vaikų darželiai, gimnazijos ar progimnazijos galėtų nenoriai tai pateikti, nes jie už kiekvieną eurą turi atsiskaityti. Nenorėčiau sutikti, kad regioninei spaudai yra pagrindinis pajamų šaltinis. Daug didesnis pajamų šaltinis yra kaip tik didžiajai spaudai, Vilniaus spaudai. Ir aš neįsivaizduoju rimto redaktoriaus, redakcijos, kuris išdrįstų nežymėti, kad straipsnis yra užsakomasis. Tai jie daro arba atskiru šriftu, arba ženkliuku. Taigi manyčiau, kad čia yra truputį daugiau baimių, negu atrodo.
Sutinku, kad skaidrumo ir viešumo reikėtų daugiau. Čia sutinku be jokių išlygų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 51, prieš – 4, susilaikė 24. Po pateikimo projektams Nr. XIIIP-2129 ir Nr. XIIIP-2130 pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas birželio 26 dieną.
Replika po balsavimo. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi Teisės departamentas turėjo labai daug pastabų, kurios yra grynai teisinio pobūdžio, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas norėtų būti kaip papildomas.
PIRMININKĖ. Siūlymas, kad dėl šių projektų papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar pritariate tam? Pritarta. Dėkoju.
Dabar darbotvarkės 2-6a, 2-6b ir 2-6c klausimų negalime pateikti, nes įstatymai prieštarauja Konstitucijai.
16.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3992(2) (pateikimas)
Taigi dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3992(2) pateikimas. Kviečiu A. Ažubalį. Sako, vietoj A. Ažubalio – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia mūsų su gerbiamu A. Ažubaliu ir kitais frakcijos kolegomis pasiūlymas, kuriuo mes siekiame dvispalvę juodą ir oranžinę Georgijaus juostą, populiariai žinomą koloradkės vardu, priskirti prie nacistinių ir komunistinių simbolių, kurių pagal mūsų įstatymus platinimas ar demonstravimas yra ribojamas, o už jo nesilaikymą taikoma administracinė atsakomybė.
Kodėl mes tai siūlome? Akivaizdu, kad šis simbolis jau kelerius metus yra tapęs Rusijos imperializmo simboliu. Šio simbolio raiška ypač suintensyvėjo 2005 metais. Kai būtent Kremlius šventė 60-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, šis simbolis tapo eksportuojamas į artimąjį užsienį. Tačiau pats esminis lūžis įvyko tada, kai Rusija ėmėsi intervencijos Ukrainoje, kai buvo aneksuotas Krymas, kai prasidėjo destabilizacija Donbase, ir būtent šis simbolis tapo prorusiškų politinių jėgų ir tų prorusiškų separatistų, kurie darė viską, kad būtų sužlugdytas Ukrainos teritorinis vientisumas, atpažinimo ženklu. Dėl to Ukraina praėjusiais metais priėmė labai stiprų sprendimą ir šitą simbolį – viešą Georgijaus juostos naudojimą ir platinimą nusprendė užkardyti ir uždrausti. Iš esmės tą patį siūlome ir mes.
Reikia pabrėžti ir tai, kad tai nėra natūraliai naudojamas simbolis. Jį sistemingai artimajame užsienyje, šiuo atveju toje erdvėje, kurioje Rusija bando įgyvendinti savo rusiškojo pasaulio koncepciją, eksportuoja ir platina Rusijos ambasados. Būtent šis simbolis tampa tam tikru rusiškojo imperializmo, autoritarizmo atpažinimo ženklu. Dar labai svarbu pabrėžti, kad paskutiniame masiniame Rusijos demokratinės opozicijos mitinge, organizuotame pono A. Navalno, prieš juos stojo žmonės būtent turėdami šiuos simbolius ant savęs. Vadinasi, šis jų simbolis tampa ir savotišku antidemokratijos ženklu. Tai yra ženklas, nukreiptas prieš Rusijos demokratines jėgas, ne prieš Rusiją kaip tokią, bet prieš Rusijos demokratines jėgas. Tai irgi reikia turėti galvoje.
Taigi mes siūlome imtis šito sprendimo. Sprendimas jau brendo senokai, registruotas panašus pasiūlymas yra prieš porą metų. Tada tiesiog jis nebuvo pateiktas, bet šitą simbolį reikia suvokti labai aiškiai. Jis kursto tam tikrą tautinę nesantaiką, kursto tam tikrą įtampą visuomenėje, nes iš tikrųjų, kai tai yra viešai demonstruojama organizuojamuose masiniuose renginiuose, tai natūraliai tampa tam tikru įtampos šaltiniu, ką mes dažnai matome. Turėdami galvoje, kad absoliuti dauguma mūsų visuomenės remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir, aišku, atmeta Rusijos imperializmo idėjas, siūlome pritarti šiam mūsų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs čia konkrečiai įvardijate, kad reikėtų bausti 150 arba iki 300 eurų bauda. Ar jūs galite pasakyti pavyzdžių, kad už panašaus pobūdžio nusižengimus jau Lietuvoje buvo nubausta konkrečiai, nes ir dabar draudžiama kai kas?
Antra. Ar jums neatrodo, kad reikėtų čia žiūrėti kompleksiškiau? Jūs čia minite tik Georgijaus juostas. Yra ir daugiau tokių panašių dalykų. Ar jums neatrodo, kad pirmiausia reikėtų Valstybės istorinės atminties komisijoje tuos dalykus apsvarstyti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo. Gal pradėsiu nuo jūsų klausimo antros dalies. Be jokios abejonės, svarstymo procese be pono profesoriaus A. Gumuliausko komisijos tikrai aš neįsivaizduoju svarstymo. Tai yra sudėtinė to dalis ir, tikiuosi, ji bus pasitelkta kaip papildoma institucija, kurioje visa tai turėtume įvertinti ir tą įvairų istorinį kontekstą. Jūs teisus, nes mes jau dabar turime tą pačią nuostatą, pagal kurią jau draudžiama demonstruoti nacistinės Vokietijos, Lietuvos SSRS vėliavą ar herbą, ar nacistinių ir komunistinių organizacijų simboliką. Yra atvejų, kai baudos jau buvo pritaikytos. Bet dar svarbiau yra tai, kad šitie mechanizmai, kurie yra įtvirtinti mūsų įstatyme, kartais atgraso nuo šitų simbolių naudojimo. Tikrai buvo ne vienas atvejis, kai viešojoje erdvėje pasirodžius tam simbolių naudojimui, po to jie buvo atsiimti arba kaip nors paslėpti ir jie jau nebebūdavo demonstruojami. Natūraliai jau šitas įstatymas, kuris dabar veikia, duoda naudą ir savo funkciją atlieka.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pritardamas jūsų siūlymui, norėčiau vis dėlto paklausti. Mes suprantame, kad dėl tam tikrų politinių išskaičiavimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse politikai, kartais gana ryškūs ir žinomi, ir valstybių lyderiai užsideda, kai kurie ne kartą, kai kurie, matyt, vienintelį ir paskutinį kartą, minimą koloradkę. Šiuo atveju, jeigu mes priimame tokį sprendimą, o, pavyzdžiui, kažkas iš jų pasirodo Lietuvoje tuo metu su kokiu nors vizitu, kad ir tą pačią gegužės 9 dieną, ir užsideda tą koloradkę, būtų pritaikytas šis…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo. Be abejo, būtų pritaikytas. Jūs turbūt kalbate apie tą atvejį, kuris vyko Maskvoje? Mes ten, Maskvoje, to nepritaikytume, bet tam tikrais atvejais mes jau matėme tam tikrą pažangą, kai anksčiau kai kas, kai kurie žinomi politikai Lietuvoje tai turėdavo prie savęs, dabar jau to nebeturi. Tai pozityvus veiksmas. Aš manau, kad tą pozityvą mes šiuo atveju sukurtume.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi kolega S.Tumėnas jau čia daug ką pasakė, tai aš tiktai tiek noriu pasakyti, kad iš tikrųjų nuomonės labai kardinaliai skiriasi. Dalis visuomenės, ypač tie, kurie atstovauja tautinėms mažumoms, į tą Georgijaus juostą žiūri per istorijos prizmę, mes žiūrime politiškai per Ukrainos reikalus. Aš manau, jeigu mes iš tikrųjų sugebėsime parodyti visą istorinę retrospektyvą šito viso reikalo, turbūt padėsime tašką visiems laikams ir vieni kitų nevadins, kad nesupranta istorijos, šiurkščiau pasakoma viešojoje erdvėje. Man atrodo, kad visiems bus aišku. Ar jūs sutinkate su tokia mintimi?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo, profesoriau, šiuo atveju mes tikėsimės jūsų komisijos pagalbos. Natūralu, kad turėtume visą kontekstą įvertinti, bet nepamiršti fakto, kuo šita juostelė, šitos spalvos yra tapusios šiandien.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas pranešėjau, ar jums yra žinoma šv. Jurgio juostelės istorija, ką šita simbolika reiškia, kaip jos naudojimas gali pakenkti Lietuvos piliečiams? Ir perfrazuojant liberalus, kodėl mes pradedame nuo draudimo – galbūt pradėkime nuo švietimo?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Nuo auklėjimo, man atrodo. Visai neblogai viskas ir vyksta, nes, kaip ir minėjau, kai kurie politikai anksčiau mėgdavo tą užsirišti, bet dabar, net ir eidami gegužės 9-ąją, to nedaro. Kitaip tariant, jeigu tu nori atiduoti pagarbą žmonėms, mirusiems žmonėms, aukoms ir panašiai, tu gali tai padaryti be tokios simbolikos, nes ji kelia tam tikrą įtampą visuomenėje.
Šiek tiek istorijos tikrai žinau. Juostos ištakos yra imperinėje Rusijoje, dar XVIII amžiaus. Ji už narsą buvo įteikiama kariams kaip Georgijaus ordino, pabrėžiu, ordino, elementas. Mes nekalbame apie ordiną, mes kalbame apie tam tikrą sudėtinę dalį, kuri dabar jau tapusi imperializmo simboliu. Vėliau, 1806 metais, carinės Rusijos imperijos kariuomenėje buvo įvestos Georgijaus vėliavos.
Įdomumo dėlei, aš manau, kad šitie simboliai, mes kalbame apie carinę Rusiją, tikrai buvo naudojami ir kovojant prieš Lenkiją. Turėkime tai galvoje, priimdami sprendimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Kiek aš žinau, šita juostelė dažniausiai naudojama vadinamąją pergalės dieną gegužės mėnesį, labiausiai, ko gero, paplitusi. Bet man truputį… mes išsigalvojame daugiau priešų, negu, ko gero, kenkia ta juostelė. Kiek aš mačiau, dažniausiai pagyvenę žmonės – 70-ties, ne, gal vyresni – 90-ties, 80-ties metų, nešioja tą juostelę. Ar tikrai mes dabar vaikščiosime, ieškosime tų žmonių ir bausime už tai? Tie žmonės, kurie kariavo, gal kitaip supranta tą gyvenimą, tą pasaulį. Mes dabar bandysime jų mąstyseną kažkaip perlenkti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš noriu iš karto pasakyti. Jeigu mes dabar su jumis nusikeltume į 2004 metus, tų juostelių mados čia, Lietuvoje, net ir gegužės 9 dieną nebūtų. Tas signalas, plitimas prasidėjo 2005 metais, kai Kremlius pradėjo įgyvendinti daug aktyvesnę politiką kaimyninėse valstybėse, bandydamas sukurti rusiškojo pasaulio koncepciją. Turėkime tai galvoje.
Jei gegužės 9 dieną tu nori nueiti ir atiduoti kam nors pagarbą, nereikia segtis to, kas provokuoja didelės dalies mūsų visuomenės nuotaikas, kelia įtampą. Tu gali eiti su gėlėmis ir tai padaryti.
Priminsiu, kad didžiajai daliai Lietuvos žmonių sovietinė okupacija, sovietų įsitvirtinimas Lietuvoje yra tik dar vienos okupacijos pradžia. Mums Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1990 m. kovo 11 d., nes 1945 m. gegužės 9 d. prasidėjo trėmimai, prasidėjo represijos, 30 tūkst. žmonių žuvo miškuose, kovodami už mūsų laisvę. Tą turėtume žinoti ir gerbti tų žmonių atminimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti, kokią spalvą ruošiatės kitu etapu drausti. Bet paklausiu sudėtingesnį klausimą: gal paprasčiausiai reikėtų uždrausti Rusiją ir būtų padėti visi taškai, ir daugiau nieko nedarytume?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu jūs balsuotumėte kartu, tai gal tada pavyktų. O iš tikrųjų mes kalbame ne apie spalvas, mes kalbame apie aiškų, labai konkretų simbolį. Dvispalvė juodai oranžinė juostelė. Ir ne ordinas, kaip bandote pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Rusija prieš keliolika metų nusprendė perrašyti istoriją. Antrojo pasaulinio karo metu tos juostelės nebuvo vadinamos Georgijaus, nes Georgijaus juosteles ir apdovanojimus nešiojo tie žmonės, kurie kariavo nacistinės Vokietijos pusėje, kurie priklausė Waffen SS daliniams. Ar tai buvo rusiški daliniai, ar kazokiški, bet kokiu atveju jie nesislėpdami nešiojo ir vadino šv. Georgijaus juostelėmis. Sovietų Sąjungoje tokių juostelių niekas nevadino šiuo vardu. Ši mada, kaip žinome, atnešta po 2005 metų būtent iš Rusijos falsifikuojant istoriją. Aš suprantu, kad egzistavo ir egzistuoja noras sukergti, vaizdžiai tariant, carinės Rusijos ir dabartinės Rusijos istorijas ir padaryti ką nors bendro. Bet šis simbolis, vadinamoji Georgijaus juosta, su Antruoju pasauliniu karu iš tikrųjų turi tik tokį ryšį, kaip minėjau, kad ją nešiojo kitoje pusėje esantys žmonės, ne tie, kurie nugalėjo nacistinę Vokietiją. Dabar tai tapo Rusijos agresijos simboliu, manau, kad būtent dėl šitos priežasties, pirmiausia dėl šitos priežasties, siūlyčiau siūlomam projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš – Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Pagal įstatymo projekto iniciatorių logiką, tai ir kryžiai, kurie buvo nupaišyti ant nacių karinės technikos, yra nacistiniai simboliai ir turi būti uždrausti. Jeigu karą būtų laimėjusi nacistinė Vokietija, aš labai abejoju, ar Lietuva turėtų savo valstybingumą, o tokių tautų, kaip žydai ir lenkai, išvis nebeliktų.
Karą laimėjus sąjungininkams kartu su Sovietų Sąjunga, Lietuva netapo nepriklausoma, bet valdant valstybę lietuviai dalyvavo. Visi pirmieji Lietuvos komunistų partijos sekretoriai buvo lietuviai. Atgavus nepriklausomybę, beveik visi tie patys patriotai, funkcionieriai liko prie valdžios. Tai gal pradėkime šį pavėluotą išsivalymą ne nuo simbolių, o nuo gyvųjų okupacinės valstybės funkcionierių, kagėbistų ir komunistų, atlikime tikrąją liustraciją? Siūlyčiau palikti juostelę, su kuria į kapines ateina žmonės pagerbti žuvusiųjų kovoje su nacizmu, ramybėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 41, prieš – 10, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildoma – Valstybės istorinės atminties komisija. Ir numatomas svarstymas rudens sesijoje.
Gerbiamas J. Narkevičius repliką po balsavimo, ar ne? A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atsakysiu replika į prieš tai kalbėjusiojo… Istorikai nesvarsto, kas būtų, jeigu būtų, bet aš pasvarstysiu. Jūs visi nešiotumėte Georgijaus juosteles, jei laimėjusi būtų nacistinė Vokietija, nes jos tada kaip tik ir buvo visiškai „teisėtai“ naudojamos ir nešiojamos, ir vadinamos būtent Georgijaus juostelėmis.
PIRMININKĖ. Gerbiamas J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Kolega istorikas prieš tai ragino mus nevertinti istorijos, kas būtų, kad būtų, jeigu būtų, bet pats pradėjo, jei kas nors laimėtų, tai būtų tada taip ar būtų kitaip. Siūlyčiau neprieštarauti pačiam sau. Tačiau buvo pastaba ir kalbėta prieš koloradkę – prieš koloradkę balsuoti. Aš dabar galvoju, kodėl mes balsavome prieš kunigų tą ženklą, kurį nešioja kaip kunigo simbolį, prieš koloradkę… Gerbiamieji, sveikinu su tuo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš tikrai manyčiau, kad politikams neverta kištis į terminologiją. Tada patarčiau pasižiūrėti ir pasiskaityti guglą, kaip ir kas skamba.
Dabar replika po balsavimo – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš į Lenkų rinkimų akcijos frakciją kreipiuosi. Jeigu leisite, aš jūsų balsavimą ir pono Z. Jedinskio kalbą nusiųsiu PiSʼo frakcijai. Gerai? J. Kačinskiui, kad turėtų galvoje. Labai ačiū. Ačiū. Pažiūrėsime, kaip jie reaguos. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Profesorius, istorikas A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš…
PIRMININKĖ. Tyliai, tyliai!
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kolegos man nedavė pasisakyti už. Kodėl aš pasisakiau už? Todėl, kad prasidėtų diskusija, o ne politikavimas. Nepainiokime propagandos su istorija. Man labai gaila, kad kolega Arvydas pradėjo painioti, kur yra propaganda, kur yra istorija. Pasikviesime ekspertus, normaliai padiskutuosime, pasikviesime kolegą Zbignevą, visus pasikviesime, pasišnekėsime ir tikrai šitą problemą išspręsime. Man irgi kažkaip nepriimtina, kad iškart pradedama nuo baudimo. Pirmiausia reikia pradėti nuo diskusijos. Ar ne taip?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jau Seimas apsisprendė. Dabar komitetas ir komisija turės savo darbą daryti, o mes paskui svarstysime Seimo salėje.
16.36 val.
Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-1436(2) (pateikimas)
Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projektas. Kas dabar pateikia? A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kolegos, tikriausiai nereikia kartoti, kiek per okupacijos laikotarpį Lietuva neteko įvairių tautybių žmonių – apie 300 tūkst. buvo ištremta, apie 20 tūkst. padėjo galvas miškuose, o kiek dar sulaužytų likimų. Tačiau man šiandien susidaro toks įspūdis, kad mes esame tarsi auka, taip susigyvenusi su savo budeliais, kad negali nukabinti jų portreto nuo sienos. Susigyvenome ir pripratome. Šiuo įstatymo projektu siūloma pabusti, pabusti ir nutarti, kad paminklai, gatvių ir viešųjų erdvių pavadinimai, švietimo įstaigų pavadinimai, kiti viešojo naudojimo objektai negali įamžinti asmenų, organizacijų, įvykių ir datų, simbolizuojančių okupacinį režimą, komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką, ar kitu būdu tokią santvarką propaguoti.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tai, kas negali būti pervadinta ar pakeista, turi būti iškelta iš viešųjų erdvių. Pavyzdžiui, paminklai su užrašu „Raudonajai armijai – išvaduotojai“. Suprantama, tų viešųjų objektų, kurie yra kultūros paveldo vertybių sąraše, pašalinimas būtų galimas tik suderinus su Kultūros paveldo departamentu. Tikslų objektų, kuriems būtų taikomos tokios priemonės, sąrašą nustatytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir šį sąrašą tvirtintų Vyriausybė.
Lietuvoje yra nemažai paminklų, atminimo lentų, gatvių pavadinimų, švietimo įstaigų, kurių pavadinimas arba turinys tiesiogiai sietinas su okupaciniu sovietiniu režimu, komunistine totalitarine ideologija. Tokie su ideologiniu prieskoniu objektai tarsi primena sovietinės okupacijos laikotarpį ir tarsi atkartoja dabartinę Kremliaus tezę: „Mes dar sugrįšime.“ Ideologizuotų paminklų Lietuvoje likę kelios dešimtys, o kalbant apie karių kapus ar naujai atrastus (o egzistuoja dar ir tokių), oficialiai egzistuoja 100–160 memorialų, palaidojimo vietų. Tačiau Rusijos nevyriausybinės organizacijos jau priskaičiuoja jų 213. Taip pat didėja atrastų „žuvusių“ karių skaičius. Todėl nieko nestebina, kad Rusijos ambasada leidžia pinigus ne tik remontuodama tokius objektus, bet ir kurdama naujas kapavietes. Tai čia mūsų archeologai ir antropologai tikrai turėtų darbo.
Taigi šiuo metu už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą yra numatyta administracinė atsakomybė, tačiau nėra draudžiama propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę ideologiją ar santvarką viešuose objektuose įamžinant asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, kurie sietini su komunizmu ar kita totalitarine ideologija ar santvarka. Šiuo metu įamžinimo klausimus sprendžia savivaldybių sudaromos pavadinimų, paminklų ar atminimo lentų komisijos ir tai lemia, kad šie klausimai skirtingose savivaldybėse sprendžiami nevienodai, arba savivaldybei priėmus sprendimą atvyksta Rusijos ambasados emisarai ir sprendimas atšaukiamas. Tokių faktų žinome ne vieną.
Siekiant užkirsti kelią tokių idėjų propagavimui, minėto atminimo įamžinimo klausimų sprendimas turėtų būti centralizuotas, todėl tam reikėtų priimti ne tik mano, bet ir kolegų iš valdančiųjų frakcijų siūlomą projektą. Įstatymas numato tik patį principą, jog totalitarinio režimo, ar tai būtų komunistinio, ar nacistinio režimo, palikimas turi būti pašalintas iš viešųjų erdvių, tačiau Seimas tikrai nesiims reguliuoti, kas konkrečiai patenka į šį sąrašą. Tai turėtų nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija – Kultūros paveldo departamentas ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Taigi prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs puikiai kalbėjote šių dienų geopolitinės situacijos kontekste. Tačiau ar jums neatrodo, kad visa tai reikėjo padaryti, pirma, jau prieš ketvirtį amžiaus? Antra, ar jums neatrodo, kad svarbiau dabar išspręsti tokias žemiškesnes problemas? Pavyzdžiui, prieš mėnesį Radviliškio savivaldybės gyventojai atsisakė pakeisti Sovietų Sąjungos didvyrio V. Bernotėno gatvę, nes pasakė, kad niekas už tai jiems nesumokės.
Ar jums neatrodo, kad kai toliau rengsime šitą įstatymą, svarstysime, būtina numatyti valstybės lėšas, kad valstybė prisidėtų prie tų dalykų, nes gyventojai turi mokėti už perregistravimą ir panašiai? Arba, trečia, kaip jums atrodo, kas yra atsakingas, kai po lietuvio sportininko pergalės užsienio valstybėje skamba svetimos valstybės himnas, o ne Lietuvos himnas? Aš manyčiau, kad reikėtų kompleksiškai tai spręsti, kai toliau svarstysime šį projektą. Ar jūs sutinkate su tuo?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pirmiausia aš tikrai sutinku su ta nuomone, kad tai reikėjo daryti anksčiau. Daug dalykų reikėjo padaryti anksčiau, bet nebuvo padaryta. Dabar ką, galime muštis į krūtinę, kodėl to nepadarėme? Tai galime padaryti. Bet iš tikrųjų vieną kartą reikia šituos dalykus baigti.
Dabar lėšos. Tai mes ir rašome aiškinamajame rašte, kad lėšų turėtų būti numatyta tiek, kaip konsultavomės su ekspertais, tai reikėtų pirmiems metams, tai yra kitų metų valstybės biudžete numatyti 1 mln. eurų tam, kad dalis pinigų būtų skirta Genocido tyrimo centrui, nes jie papildomai dirbtų, sudarinėtų sąrašus, važinėtų po savivaldybes. Ir dalis pinigų eitų tam, ką nutartų Vyriausybė savo posėdyje, kuriuos paminklus ar monumentus reikia pašalinti.
Kolegos, tik vieną dalyką noriu pabrėžti, gal nepasakiau – čia nekalbama apie karių palaidojimus, karių kapų niekas negalvotų ir negali pašalinti be sutarimo su ta valstybe, kuri juos globoja, jeigu tai yra užsienio kariai. Šiuo atveju pagal Ženevos konvenciją kapai liktų.
PIRMININKĖ. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi aš irgi pasirašiau po šituo teikimu, noriu pasakyti, kad mane džiugina čia vienas dalykas, kad be Kultūros paveldo departamento nebus naikinami įvairūs paminklai, nes vis dėlto kai kurie net ir sovietinius laikus primenantys paminklai turi išliekamąją vertę, ir chaoso bent šitame projekte neturėtų būti.
Tačiau aš dabar noriu jūsų paklausti, ar yra užfiksuota, kiek paminklų šiandien yra tokių, kuriuos, kaip jūs galvojate, (…), kiek gatvių? Ar yra tokie skaičiavimai? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ačiū, kad palaikote projektą. Kaip jau sakiau, pagal Genocido ir rezistencijos centro duomenis tokių memorialų turime apie 160, o ideologizuotų paminklų, kurių nėra kapinėse ar prie kapinių, yra kelios dešimtys. Tik tiek galiu pasakyti, tokia informacija, kurią gavau. Bet visi, kurie važiuojame per Lietuvą, matome tuos paminklus netikėčiausiose vietose. Dar įdomiau tai, kad 50 % tokių paminklų yra miestuose, 38 % miesteliuose, tik 11 % kaimuose ir vienas miške. Tokie duomenys.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prieš kurį laiką netoli namų atsirado tokia Džocharo Dudajevo aikštė. Turbūt jūs puikiai irgi žinote. Kaip jūs manote, ar ją reikėtų panaikinti, ar kaip, nes tokia nelabai šlovinga praeitis: teko turbūt ne vienam iš mūsų organizuoti, vaduoti iš teroristų pagrobtus lietuvaičius kažkuriuo metu. Ar ji turėtų būti, išlikti pagal jūsų projektą, ar ji turėtų būti keičiama? Ar apskritai reikėtų atsisakyti tokių kaip Džocharo Dudajevo aikštė skverų ir t. t.?
Aš manau, gerbiamas pranešėjau, kad jūs dabar bandote perrašyti istoriją. Pažiūrėkite, kaip atrodo Berlynas. Ar nemanote, kad čia tik tuščias, sakykime, būtent opozicinio laiko užmušinėjimas? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo Prezidento Dž. Dudajevo. Pirmiausia sprendimas pastatyti tam tikrą paminklą ir tą aikštę pavadinti jo vardu buvo priimtas Vilniaus miesto taryboje. Kita vertus, Prezidentas Dž. Dudajevas buvo išrinktas laisvuose demokratiškuose rinkimuose ir to nė karto nepaneigė nė vienas iš Rusijos vadovų.
Kitas dalykas, prezidentas Dž. Dudajevas kaip lygus su lygiu pasirašė susitarimą su Rusijos Federacijos Prezidentu B. Jelcinu, t. y. jis buvo pripažintas legaliu Čečėnijos Respublikos Ičkerijos vadovu. Kaip susiklostė po to santykiai tarp centro ir periferijos, čia jau yra interpretacijų klausimas ir kiekvienas gali turėti savo nuomonę.
PIRMININKĖ. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, jūs, be abejo, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės esate ne tik aktyvus politikas, bet ir vykdomosios valdžios atstovas, buvote ir užsienio reikalų ministras. Klausimas būtų toks: kodėl jūs būtent dabar pasirinkote tą laiką? Aš dabar neanalizuoju turinio, aš analizuoju parinktą laiką. Nedarėte to tada, kai buvote daugumoje, kai galėjote ramiai, drąsiai, atsakingai pasiūlyti ir priimti. O būtent dabar, kai iš principo lenkų klausimas kažkaip nekabinamas, kai yra kokių nors problemų valstybėje, galbūt dėl to dabar kokio nors kito klausimo nerandama, kai yra slaptų pažymų paviešinimas, daug politinių pavardžių iškyla – vis daugiau ir daugiau. Rezonansinė ir labai rimta tema, ir galbūt tas laikas susijęs su tuo, kad reikėtų nukreipti dėmesį ir nuo jūsų gal nukreipti dėmesį?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš galiu, kolega, pasakyti tiek. Pirmiausia, kad, kaip jau sakiau kolegai S. Tumėnui, visko vienu metu daryti tikrai tikriausiai niekas nesugeba, tik ponas Dievas. Todėl laikas, kodėl dabar, o ne dabar, aš manau, tas klausimas nėra atsakytinas arba net neįmanoma atsakyti. Bet vieną dalyką galiu pasakyti. Iš tikrųjų mes turėjome pavyzdį, nes bendravome ir su Lenkijos politikais, ir skaitėme jų įstatymą, nagrinėjome, jie jį yra priėmę. Tiesa, ten yra kitas balansas, ten ne centrinė valdžia viską reguliuoja, ne Vyriausybė, bet atiduoda viską savivaldybėms spręsti. Savo atveju mes siūlome šiek tiek kitokią koncepciją, nes mes dabar matome, kad savivaldybės sprendžia tuos klausimus labai skirtingai, ir mes norime juos centralizuoti, norime suvienodinti.
O dėl lenkų klausimo aš nežinau, ar yra Lietuvoje toks lenkų klausimas?
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. A. Gumuliauskas – už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš visiškai sutinku su kolega S. Tumėnu, kai pasakė, kad tai turėjo įvykti su desovietizacijos dalykais, bet dabar reikia, aišku, po tiek metų daryti darbus. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, man važiuojant į Alytų, ten prieš Alytų pamiškėje yra sovietiniams kariams paminklas iš dviejų dalių. Vienas sudegęs, kitas toks dar yra ir jo niekas negriauna. Šitas įstatymas leistų tokį menkavertį kūrinį, sakykim, bent pašalinti iš viešosios erdvės. Tačiau aš dar kartą sakau ir siūlau – balsuoju už dėl to, kad čia kaip papildoma būtų taip pat Istorinės atminties komisija, nes tai yra susiję su šitais reikalais, ir kad tikrai visus klausimus spręstume civilizuotai. Esu priešas to, kai vyksta masinė psichozė ir vyksta masiniai griovimai. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Išties mes Seime šitoje kadencijoje įsteigėme Atmintinų dienų, atminties komisiją, kuri galėtų nagrinėti šitą ir kitą svarbius aspektus, nagrinėti ramiai, dirbdama, neforsuodama, nepalaikydama kažkokių terminų sutapimo, nes būtent šis elementas yra labai svarbus. Manęs kai kurie rinkėjai klausia, kodėl rezonansinių temų atsiranda tada, kai valstybėje yra paviešinta kažkokia skandalinga informacija? Vėlgi pakartosiu atsakydamas: galbūt dėl to, kad būtų nukreiptas dėmesys, kad nagrinėtų būtent šituos klausimus dabar, kai reikia išaiškinti liustracijos klausimą, reikia išaiškinti, kokie žmonės prisidėjo prie viso sovietizavimo ir blogio, kuris atsirado per visą mūsų istoriją, ar tie žmonės nėra dabar įslaptinti ir ar nėra jais pasinaudota. Gal būtent tam reikėtų skirti dėmesį? Galbūt reikėtų skirti dėmesį, kaipgi mums išaiškinti tą skandalingą informaciją, VSD pateikiamą informaciją, kad valstybė skaidriai eitų toliau, vieni kitais pasitikėtų, kad nebūtų politikai korumpuoti, kad nebūtų politikai valdomi koncernų ar kitų asmenų? O gal tie kiti asmenys susiję su kitų valstybių kažkokiomis tarnybomis? Būtent dėl to reikėtų dėmesį skirti čia.
O dabartinis šitas klausimas – virs, aišku, aistros ir dėl to, kad ne laikas, o minėta komisija galėtų ramiai dirbdama nagrinėti šitą ir daug kitų klausimų. Manau, kad taip ir bus, todėl aš balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 46, prieš – 7, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildoma – Valstybės istorinės atminties komisija. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
16.53 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1655 (pateikimas)
Dar vienas darbotvarkės 2-9 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labas vakaras. Aš gal pradėsiu nuo konteksto. Konstitucijos 139 straipsnis sako, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.“ Mūsų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme teigiama, kad „Lietuvos gynybinė galia grindžiama: tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui; kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu; piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai.“
Nuo konteksto einu prie labai konkrečių dalykų. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal mūsų įstatymą šauliams, ne jaunesniems kaip 18 metų, ir kariams savanoriams ar kito aktyviojo rezervo kariams, išlaikiusiems reikiamus egzaminus ir gavę leidimą turėti ginklą, leidžiama asmeninėmis lėšomis šaulio ar kario savanorio tarnybai B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis įsigyti ir taip prisidėti prie valstybės gynybinės galios stiprinimo.
Atsižvelgdamas į tai ir suvokdamas, kad gynyba yra mūsų visų nacionalinio saugumo interesų prioritetas, siūlau nustatyti, kad šauliai ir kariai savanoriai galėtų susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio dalį už išlaidas, patirtas įsigyjant šaulio ar kario savanorio tarnybai B ir C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis bei amuniciją. Tai būtų rimtas įnašas į mūsų valstybės gynybinio potencialo stiprinimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už pateikimą. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Galimi du variantai. Vienas dalykas – mokestinė lengvata, kitas dalykas – parama, tarkime, įtraukiant per tam tikrą sistemą, per tam tikrą programą, padėti įsigyti ginklus. Bet vėlgi klausimas, kodėl tik ginklus, nes iš tikrųjų šaunamajam ginklui laikyti reikia tam tikros vietos, kuri turi būti įrengta, ir ji nėra pigi. Iš tikrųjų kodėl to nesiūlote? Ar nemanote, kad vis dėlto programa labiau paskatintų įsigyti ginklus ir iš tikrųjų įsirengti laikymo vietas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš gal iš karto atsakysiu, kad šitame projekte kalbama ne tik apie ginklus, bet ir apie šaudmenis bei visą amuniciją. Tai visas paketas – tai vienas dalykas. Diskusijų, kaip tai geriausiai padaryti, kaip paskatinti žmones investuoti savo pinigus, motyvuoti, kad jie prisidėtų prie gynybos, be abejo, yra įvairių. Yra ši mano iniciatyva. Yra kita – visuomenininkų iniciatyva gauti galimybę įsigyti kariuomenės ginklų prieinamomis kainomis. Yra toks variantas.
Variantų yra, bet mes, pradėdami svarstyti šitą klausimą, iš esmės variantus galėtume išklausyti, atlikti tam tikrus klausymus. Šitai idėjai pritarė ir dabartinis krašto apsaugos ministras ponas R. Karoblis, aš esu apie tai su juo kalbėjęs ir klausęs oficialiai mūsų komiteto posėdyje. Variantų yra visokių, bet einant šiuo keliu galbūt atsiras ir kitokių, dar labiau apgalvotų sprendimų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aišku, mes suprantame, kad tai būtų daugiau simbolinis ženklas, nes lėšos, kurios būtų kompensuojamos per visą Lietuvą, kaip sakoma, 20 tūkst., iki 20 tūkst. eurų, nėra valstybei ypatingo dydžio. Tačiau kokie galbūt galėtų būti papildomi žingsniai, juk tiems savanoriams, šauliams reikia įsigyti ne tik ginklą – reikia uniformos, reikia daugelio dalykų, kas paskatintų juos normaliai dalyvauti tų organizacijų veikloje? Gal reikėtų dar ko nors papildomai?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šiame projekte yra paketas, tai ne tik ginklas – yra šaudmenys, yra amunicija, galbūt galima galvoti ir apie ką nors daugiau, bet iš esmės pavyzdys būtų toks. Dabar koks nors B ar C kategorijos ginklas (vidutinis) gali kainuoti 1 tūkst. ar 1 tūkst. 500 eurų. Tai įsivaizduokime, kad mes kalbame apie lengvatą, kuria būtų grąžinta apie 150–200 eurų. Žmonėms, šauliams, tai tikrai būtų rimta paskata. Šauliai yra tikslinė grupė.
Jūs teisus, kol kas tą leidimą turėti, įsigyti ginklą… kol kas mes kalbame apie 150–200 žmonių, tai nėra dideli kiekiai. Bet iš tikrųjų šaulių judėjimas Lietuvoje stiprėja, prisiminkime prieškario tradicijas, prisiminkime, kiek tos šaulių tradicijos po to padėjo mums rezistencijos kovose. Manau, kad tokia kultūra yra labai geras dalykas, pozityvus dalykas ir reikėtų tiesiog ta linkme judėti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų keista, pavadinote kultūra. Militarizavimasis ir ginklavimasis – tai kultūros dalies formavimas, jūsų nuomone, ką tik nuskambėjo paskutinis jūsų sakinys.
Be abejo, yra organizacijų, svarbių Lietuvoje organizacijų, bet kodėl pasirenkamas toks kelias individualiai kažkam kompensuoti dalį išlaidų, kurias patirs įsigydami ginklą. Šauliai yra skirtingų amžiaus grupių, kaip aš suprantu, organizacija. Nuo 18 metų, jauniems žmonėms, kuriems dar asmenybės paieška, įteikti ginklą – jūsų manymu, ar nebus tokia situacija, kokią dabar girdime iš žiniasklaidos, kaip Amerikoje, kur galima įsigyti ginklus? Kita vertus, ar vis dėlto nereikia pačioje savanorių organizacijoje… tegul turi savanoriai savanoriams ir aktyviesiems rezervo kariams kariuomenė ginklus, nes tam jie ir yra aktyvusis rezervas, kad pakviesti dalyvautų mokymuose ar kažkokiam reikalui esant…
PIRMININKĖ. Prašom klausti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ir Šaulių organizacija taip pat. Čia reikia galbūt organizacijai, o ne individualiai kam nors išdalinti ir leisti, ir paskatinti pirkti ginklus?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Dėl karių savanorių atsakysiu. Iš tikrųjų, kadangi yra įstatymo nuostata, kai eina šauliai ir kariai savanoriai pagal tą, kad jie turi teisę dabar įsigyti ginklą, tai jie eina kartu, bet reikia turėti galvoje, kad kariams savanoriams turbūt mažiau reikės, nes jie turi tarnybos vietose tų ginklų. Aš manau, kad jie nebus ta grupė, kuri labai smarkiai į tai investuotų. Bet dėl šaulių turėkime galvoje (atsakau į klausimą, kodėl būtent jiems), kad ši lengvata prisideda prie mūsų viso nacionalinio saugumo klausimo, tai yra mūsų visų klausimas, tai yra viešojo intereso klausimas. Tai nėra kokios nors grupės preferavimas. Tie žmonės, turėdami ginklą, turėdami suvokimą, gins ir jus, ponia Rita, ir mus, ir panašiai. Tai tokia yra visa logika. Turbūt čia ir yra atsakymas, kad ta grupė neturi savo kokių nors asmeninių interesų, grupinių interesų, ta grupė kelia sau misiją ginti Lietuvą. Tai turbūt iš karto pakeičia… ir atsako į tą klausimą, kodėl būtent ši grupė. Tai yra tie žmonės, kurie saugo Lietuvą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad didelė grupė yra ir kitų asmenų, medžiotojų, kurie irgi lygiai tokį patį interesą turi grėsmės atveju – ginti mūsų valstybę. Jie turi nemažą dalį ir praktikos, ir naudojasi tos pačios kategorijos ginklais, bet tokios lengvatos neturi. Labai keistai atrodo jūsų skaičiavimai, nes jūs siūlote ne tik ginklams lengvatą suteikti, bet ir amunicijai. Mes žinome, kad yra treniruotės ir amunicija labai greitai išsenka. Suskaičiuoti, kiek tai kainuos valstybei, yra sudėtinga. Kai asmeniškai aš anksčiau buvau aktyvus sportininkas, tai per metus iššaudydavau apie 10 tūkst. šovinių. Jei šaulys stengsis turėti kvalifikaciją, jis iššaudys ne ką mažesnį kiekį šovinių.
Kitas klausimas, kaip kontroliuosime? Ar tas šaulys, turėdamas lengvatą, paskui nepardavinės tų šovinių kitiems, kurie turi leidimus kaip medžiotojai, bet neturi lengvatos?
Ir dar paskutinis klausimas. Ar jūs pats nepriklausote kuriai nors iš šių organizacijų?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai nepriklausau, galbūt, deja, nepriklausau, todėl teikdamas šį projektą ir nepasitelkiau kolegų, kurie priklauso toms organizacijoms.
Dėl medžiotojų. Iš tikrųjų reikia galvoti, ir rimtai galvoti, ieškoti būdų, kaip ir šias struktūras įtraukti į tą visą gynybos koncepciją. Bet yra vienas esminis skirtumas: šaulių dabar pagal naują tvarką labai stipriai sustiprinta patikimumo patikrinimo procedūra. Kitaip tariant, šauliai tą pereina, medžiotojams kol kas tas negalioja. Tai turėkime galvoje. Jeigu visi medžiotojai sutartų, kad norėtų pereiti, manau, kad tai palengvintų visus tuos dalykus.
Dėl skaičiavimų, natūralu, be jokios abejonės, tai yra gana lankstus dalykas, bet bet kokiu atveju, ar pridėsime tą, ar ką kita, tai nebus ta milžiniška suma, kuri galėtų kirsti per biudžetą, ypač turėkime galvoje, kad mes kalbame apie Lietuvos gynybą ir nacionalinį saugumą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Padėkime, čia daugiausia jauni žmonės, jauniems žmonėms kiekvienas euras yra tam tikras iššūkis. Jeigu ruošiasi gynybai, ruošiasi ginkluotis, tai čia būtų teigiamas dalykas, bet galvoju, kad vis tiek reikėtų dar praplėsti, ką dar galima kompensuoti, nes jam reikės įsirengti tam tikrą saugyklą, seifą, kur laikys šiuos ginklus ir šaudmenis. Čia nebūtų didelė suma, bet būtų tam tikra pagalba. Supraskime, mūsų jaunieji savanoriai, šauliai pinigų daug neturi. Ką jūs galvojate apie išplėtimą tos pagalbos, kad būtų daugiau?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo, gerbiamas Kazy, iš tikrųjų labai gera mintis. Manau, svarstymo metu mes galėtume apibrėžti tą sąrašą tų funkcijų, kurios galėtų būti remiamos tokiu būdu.
Aš dar baigdamas, kadangi galbūt atsakiau ne į visą gerbiamos Ritos klausimą dėl militarizacijos. Buvo užsiminta ir dėl tų visų panaudojimo, tai turėkime omeny vieną labai svarbų dalyką, ne ginklai žudo žmones, o žmonės žudo žmones. Tai yra ne… Žinote, dažniausiai nelegaliais ginklais. Turėkime tai galvoje, nelegaliais ginklais, o čia viskas kaip tik išskaidrintų mums visą procesą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai dėl viso. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti, nes tai logiškas tęsinys tų teisės aktų, kurie buvo priimti praeitoje kadencijoje. Mes prisiminkime, kad porą metų diskutavome dėl teisės suteikti šauliams galimybę pagal įstatymą įsigyti ginklą šaulio tarnybai, o ne medžioklei, savigynai ar dar kokiai nors sportinei pramogai. Tas įstatymas galiausiai atsirado. Jau tuo metu buvo diskutuojama apie tai, kad kitas žingsnis turėtų būti, nes kalbama apie krašto gynybą, apie svarbesnius reikalus, negu koks nors gražus laisvalaikio praleidimas gamtoje medžiojant žvėris. Šiuo atveju aš vis dėlto siūlau ramiai pritarti ir rimtai apsvarstyti jau komitetuose, kaip būtų galima patobulinti šį įstatymą, jei dar lieka kokių nors klausimų.
PIRMININKĖ. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš ne tiek esu prieš, bet noriu pasakyti, kad man, kaip šauliui, kaip medžiotojui, tiktai dar nesu rezervo karys, kuris galėtų būti susijęs ir suinteresuotas, skamba populistiškai ir pasakysiu kodėl. Todėl kad pirmiausia kalbame apie tokius nepamatuotus skaičius. Nežinome, kiek gali kainuoti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turbūt puikiai žino, kokia situacija šiandien yra būtent rezervo karių atveju, kai turi grąžinti savo karinę aprangą po tarnybos, kai taip pat savanoriai turi pirkti įrangą iš savo pinigų. Tai šitos dvi grupės, kurios jau yra parengtos, profesionalai, šiandien nepakankamai yra aprūpintos ir matome didelius trūkumus. Mes norime lyg ir pasiekti gerą tikslą, bet tada turime medžiotojus, kurie patys galbūt prisidėtų. Buvo prasitarta truputį, kad galbūt kelkime jų motyvaciją, integruokime juos, kurie galėtų tikrai ir turima įranga, modernia įranga prisidėti prie krašto gynybos. Galbūt einama ne tuo keliu. Man tikrai šiuo atveju kyla daug abejonių ir klausimų. Manau, yra per anksti teikiamas projektas. Galbūt reikėtų pirmiau gerai išdiskutuoti ir tarp tų pačių šaulių atlikti tam tikrus tyrimus, apklausas tarp medžiotojų, išsiaiškinti lūkesčius pačios organizacijos, nes, kaip supratau, kolega pats nepriklausote organizacijai. Tai vien tai jau yra didelės abejonės. Aš tikrai šiuo atveju susilaikau ir norėčiau tikrai gilesnės analizės, platesnių diskusijų. Kolegos, kviečiu susilaikyti ir kitus.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 30, prieš – 3, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta.
Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad atmestume projektą, balsuojate už, kas už tobulinimą, balsuojate prieš.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 35, prieš – 39. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš šiek tiek nustebau dėl gerbiamojo komiteto pirmininko komentarų. Pats būdamas šaulys turbūt žino šaulių nuotaikas. Ne kartą buvo išsakyta parama šitai idėjai ieškant įvairių receptų. Man buvo labai keista. Ir dar keisčiau nuskambėjo jūsų mintis, kad tai yra problema, kad aš nesu tos organizacijos narys ir pristačiau šitą projektą. Būtų keisčiau, jeigu aš būdamas organizacijos narys pristatinėčiau šitą projektą. Tada galėtumėte atsiversti įvairius Statuto straipsnius ir pakritikuoti. Turėkite galvoje.
PIRMININKĖ. K. Mažeika. Jūs irgi norite replikuoti? Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tikrai noriu kolegai pasiūlyti, prieš teikiant pataisytą įstatymo projektą, patobulintą, dar kartą pamatuoti tuos skaičius, pasitarti ne tik su šauliais, bet ir su medžiotojais, ir su savanoriais, su rezervo kariais ir įvertinti bendrą problematiką. Mes kalbame apie tai, kaip įtraukti kuo daugiau žmonių, o ne išskirti vieną grupę lyg ir gauti sau palankumo ir užsidėti pliuselį. Aš kviečiu žiūrėti truputį plačiau.
PIRMININKĖ. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Dar R. Tamašunienė, replika.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš pirmiausia norėjau pasidžiaugti, kad vis dėlto pacifistinės nuotaikos šiandien nugalėjo. Kadangi įstatymas grąžintas iniciatoriui tobulinti, aš galvoju, jis pagalvos ir pateiks įstatymą, pavyzdžiui, kaip kompensuoti brangius muzikos instrumentus jauniems, talentingiems žmonėms, kurie negali įsigyti, ir tada mokesčių dalis būtų kompensuojama. (Plojimai)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Nuomonės visos išsakytos. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną pristatyti savaitės, prasidedančios gegužės 21 diena, posėdžių darbotvarkę ir ją patvirtinti. Prašom.
17.12 val.
Seimo savaitės (2018-05-21–2018-05-25) – 2018 m. gegužės 22 d. (antradienio) ir 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, Seniūnų sueiga svarstė, pritarė darbotvarkei. Galiu kai kuriuos štrichus darbotvarkės pasakyti, kad labai daug… Pradėsiu nuo to, kad paminėsime „Vesna“ 70-ies metų sukaktį. O toliau yra labai daug Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktų projektų, kurie dabar bus svarstymo stadijoje, ir ministrai pristato. Toliau išskirtinis toks dalykas, kad bus pateikta kandidatūra VTEK’o pirmininko vietai užimti. Diskusija apie aktualius moterų teisių klausimus. Ji buvo nukelta ir išplėstas pasisakančiųjų ratas. Vyriausybės pusvalandis. Toliau. Labai daug projektų, atėjusių iš Vyriausybės, pateikimų, pateikia ministrai. Toliau. Išskirtinis, gal reikėtų pasakyti, Lietuvos žmonėms, 500 tūkst. įdomus įstatymas, tai yra žvejų mėgėjų laisvė, arba Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Pateiks K. Mažeika.
Toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektų priėmimai kitą dieną, t. y. ketvirtadienį. Vėl sugrįšime prie Mecenavimo įstatymo, Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Vyriausybės valanda. Bus skirta visa valanda pokalbiui. Labai svarbus Medžioklės įstatymas, kuris buvo rengtas pusantrų metų, ir K. Mažeika jį galų gale pristatys, ir kiti geri projektai.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausti niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
17.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2147 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2147. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas vakaras, kolegos. Prašau jūsų įtraukti į pavasario sesijos darbų programą du įstatymų pakeitimus, t. y. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14, 16 ir 23 straipsnių pakeitimą ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausti užsirašė J. Jarutis, tačiau salėje jo nematau. V. Simulikas. (Šurmulys salėje) Matau, grįžo, iš pradžių V. Simulikas, paskui Jonas paklaus.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs įtraukėte vieną iš projektų, dėl kurio praeitoje kadencijoje buvo priimtas sprendimas po Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kai visuomeniniai rinkimų komitetai buvo įgiję teisę turėti savo pavadinimą, savo veidą. Šiuo atveju jūs norite įdiegti, kad likus metams iki savivaldos rinkimų būtų pakeista situacija. Negalėčiau aš pritarti, nes teismas jau pasisakė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne visai taip yra, nes mes kalbame būtent apie du skirtingus juridinius vienetus: apie rinkimų komitetus ir apie asociacijos, kurios veikia trejus metus ir devynis mėnesius ir dubliuoja tuos pačius pavadinimus, taigi savotiškai interpretuoja ir dubliuoja tą pačią veiklą. Šiuo atveju kai kurie politiniai judėjimai naudojasi ta įstatymo spraga, nes veiklą vykdo visuomeninės asociacijos pagrindu, o vėliau, likus 85 dienoms iki rinkimų, virsta rinkimų komitetais ir įgyja tam tikrą pranašumą prieš politines organizacijas.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš nebe.
PIRMININKAS. Atsisakote. Kolegos, pritariame po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Niekas neužsirašė. Pritariame po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Tuoj, minutėlę, įjungs. Balsuojame.
Balsavo 71 Seimo narys: 34 – už, prieš – 21, susilaikė 16. Deja, nepristatysime.
Replika po balsavimo – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš gerbiamo buvusio mero, kolegos noriu atkreipti dėmesį. Jeigu tvarkinga asociacija – ji tvarkingai registruojasi, tvarkingai deklaruoja savo sąrašus, viskas yra tvarkinga, o jūs norite iš jų atimti jų veidą, jų pavadinimą ir neleisti savivaldybių rinkimuose… Aš nešneku apie parlamentą – parlamento rinkimuose neturi teisės dalyvauti. Tai jūs norite atimti veidą iš tų, kurie yra tvarkingi?
PIRMININKAS. Matau, dar pats iniciatorius, autorius.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man tikrai gaila, kad jūs atimate teisę net apie tai diskutuoti. O mes visi žinome, kad teoriniu lygmeniu visi turėtų pateikti ataskaitas, negalėtų gauti juridinio asmens paramos ir t. t. Bet man tiesiog gaila, kad, atrodo, Valstiečių ir žaliųjų partija tiesiog aptarnauja regioninius, visuomeninius komitetus ir patys nėra savarankiški, todėl net bijo leisti pateikti įstatymo pakeitimo nuostatas, kuriomis būtų suvienodintos galimybės tiek politinėms partijoms, organizacijoms, tiek ir rinkimų komitetams, kurie ir vykdo tam tikrą chameleonišką veiklą trejus metus devynis mėnesius, paskui virsta rinkimų komitetais. Labai gaila, kad neleidžiate net pateikti įstatymo pakeitimo. Tai tik parodo, kad viena partija aptarnauja regioninius rinkimų komitetus. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip pat norėtų M. Puidokas ir paskui P. Urbšys.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Neveikė aparatūra, prašau įskaityti mano balsą prieš.
PIRMININKAS. Supratome, dėl protokolo – prieš. Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas kolega, kalbėdamas apie visuomeninį rinkimų komitetą ir kad valstiečiai aptarnauja juos neleisdami pateikti, jūs nesate visiškai tikslus, nes būtent aš, kaip vienas iš visuomeninių rinkimų komitetų, raginu leisti jums pateikti. Bet šiuo atveju Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga aptarnauja ne komitetus, o demokratiją. O jūs kažkodėl perėmėte Komunistų partijos mąstyseną apie tai, kas yra partija ir partokratinis valdymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išsakytos visos nuomonės.
17.20 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2143 (pateikimas)
Pereiname prie kito klausimo – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2143. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Yra siūlomas įstatymo 35 straipsnio pakeitimas, kad, registruojant rinkimų komitetą, jis gali būti toks pats, kaip ir Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų pavadinimai.
Beje, P. Urbšiui noriu pasakyti, kad nei komjaunuolis, nei komunistas nebuvau, skirtingai negu kai kurie jūsų frakcijos nariai. Tiesa, jau nebe jūsų frakcijos. Mano mąstymas tikrai yra pažangesnis negu jūsų…
PIRMININKAS. Jau pristatėte, kaip supratau, projektą. Taip? Jūsų pirmasis paklausti norėtų A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mes žinome, kad politinėse kampanijose dažnai naudojamasi klonų pagalba kartais pateikiant rinkimų sąrašuose arba tų pačių, arba labai panašių pavardžių žmones, kur nors greta imituojant, kad tai yra tie patys. Vis dėlto kaip jūsų siūlymas pakeistų šią situaciją, nes, kaip žinome, iš pradžių mūsų įstatymuose, sakyčiau, gana silpnai reglamentuojami ne tik visuomeninių judėjimų pavadinimai, bet ir finansavimo klausimai, nes partijos negauna finansų iš kokių nors įmonių, koncernų, tačiau visuomeniniai judėjimai naudojasi jų parama? Šitoje situacijoje kas nors pasikeistų, ar tiktai pavadinimo klono klausimas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pirmiausia tai negalėtų asociacijos, kurios veikia kaip nevyriausybinės organizacijos. Jų paskirtis nėra eiti į valdžią, bet jų pagrindinė paskirtis yra teikti pasiūlymus valdžiai, kontroliuoti valdžią iš apačios. Tuo tarpu kai kurie susiję asmenys pradžioje veikia kaip visuomeninės organizacijos, gali gauti juridinių asmenų paramą, skirtingai negu politinės organizacijos. Bet aš net ir užkulisiuose išgirdau tokį įdomų siūlymą, kad visuomeniniai komitetai, rinkimų komitetai, laimėję atitinkamai vietų ar peržengę 3 %, taip pat galėtų tikėtis, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos dotacijos priklausomai nuo gautų vietų, kaip ir partijos, kad neliktų tokios spragos, kad patys visuomeniniai komitetai veikia trejus metus devynis mėnesius, o paskui virsta rinkimų komitetais ir prieš tai naudojasi to įstatymo spraga, kad gali gauti juridinių asmenų paramą, kai partijos negali. O paskui jau, aišku, rinkimų komitetai įgyja tokias pačias galimybes kaip ir partijos ir yra vienodai atitinkamai kontroliuojamos. (Balsas salėje)
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš, aišku, nieko prieš, kad pristatomas klausimas, bet prieš tai mes balsavome už nutarimą, kuriame pranešėjas buvo įtraukęs du savo projektus ir mes… Ne mes, aš čia pritariau, bet kiti kolegos nepritarė, kad būtų įtrauktas į darbų programą. Mes svarstome klausimą, kuris nėra įtrauktas į darbų programą…
PIRMININKAS. Jau dabar pastebėjome klaidą ir kaip tik norėjome nutraukti pristatymą, nes šiek tiek kitaip buvo pažymėtas, tai atsiprašau. (Balsai salėje) Stengsiuosi kitą kartą nepadaryti tokios klaidos.
17.24 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1781 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1781. Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, šitas projektas yra jau mūsų visų patvirtintoje šios sesijos darbų programoje. Jis yra parengtas bendradarbiaujant su Vyriausiuoju administraciniu teismu, jo naujuoju pirmininku. Šiek tiek susijęs ir su tuo, kad nuo Naujųjų metų funkcionuoja jau kitokia ir administracinių teismų sistema. Kaip žinote, vietoj penkių pirmos instancijos administracinių teismų liko tik du. Čia yra pakoreguoti kai kurie Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniai, kurie yra susiję ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priteisimu kitokia tvarka, taip pat dėl apeliacinio skundo padavimo. Anksčiau buvo galima tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui, dabar, kaip ir civiliniame procese, tik per sprendimą priėmusį teismą, kad būtų greičiau, kad nebūtų vilkinamas laikas. Taip pat yra kai kurios nuostatos dėl užtikrinimo priemonių taikymo, tikslinami terminai, per kuriuos galima atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.
Štai tokie daugiau procedūriniai dalykai, kurie reikalingi teismui. Prašyčiau pritarti. Svarstysime komitete.
PIRMININKAS. Niekas klausti neužsirašė. Taip pat ir dėl motyvų. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlote balsuoti? Balsuoti. Gerai, balsuojame.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.27 val.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1782, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1783, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo Nr. XIII-730 1 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1784 (pateikimas)
Kitas klausimas – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1782. Kartu ir lydimieji. Pranešėjas – S. Šedbaras. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai irgi projektas, kuris jau buvo įtrauktas į sesijos darbų programą. Taip pat parengtas kartu su Vyriausiuoju administraciniu teismu.
Kaip žinote, mes jau esame priėmę visą, pasakysiu trumpai, mediacijos koncepciją, mediacijos modelį, tačiau jis taikomas civilinėms byloms. Šiuo atveju administraciniai teismai taip pat norėtų tose bylose, kuriose galima surasti sutarimą žmogaus su valstybe, taikyti mediacijos taisykles ir teisminę mediaciją.
Šito paketo visų pirma pagrindinis įstatymas yra mediacijos arba Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kuris yra papildomas galimybe taikyti mediaciją administracinėse bylose. Be jokios abejonės, su tuo susijusios pataisos Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo. Čia koreguojama. Jeigu taikai mediaciją, gauni pagalbą, bet kartu yra tam tikros papildomos garantijos žmogui, kuris sutinka sudaryti taikos sutartį ir administraciniame procese. Taip trumpai būtų plečiama mediacija.
Žinau, kad šiomis dienomis tuo labai susidomėjo ir Administracinių ginčų komisija, ir Mokestinių ginčų komisija, galbūt kartu arba atskirai bus plečiama mediacijos galimybė ir ikiteisminiame ginčų nagrinėjime.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl visų. Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-123 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2120 (pateikimas)
Liko rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-123 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2120. Pranešėjas – R. Šarknickas. Pateikimas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolegos, komisijos vardu pristatau Seimo nutarimo projektą dėl Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nuostatų pakeitimo. Nutarimo projekte komisijos nuostatai papildyti žodžiu „smurto“ ir „smurto prevencijos tikslais“, nes ankstesni komisijos nuostatai buvo patvirtinti, kai komisijos pavadinimas buvo Savižudybių prevencijos komisija. Tai techninis…
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Gal galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Sveikatos reikalų komitetas, rodos. Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gegužės 29 dieną. Bendru sutarimu pritarta. Ačiū.
17.30 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko Seimo narių pareiškimai. Kiek žinau, A. Kubilienė yra užsirašiusi. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, vakar Seimo Etikos ir procedūrų komisija bendru sutarimu priėmė sprendimą, kad aš nepažeidžiau Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų, taip pat rekomendavo dėl galimo šmeižto ir asmens duomenų atskleidimo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Kovo viduryje iš tos pačios tribūnos buvo išsakyta daug netiesos mano atžvilgiu, todėl, turėdama tokią teisę ir jausdama pareigą, noriu jums detaliau paaiškinti visą situaciją ir paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius.
Jau beveik 30 metų gydausi Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, tai yra tiek, kiek dirbau šioje ligoninėje, iš esmės nuo pat pradžių šio centro įkūrimo. Antra vertus, jis yra šalia mano namų, keletas minučių kelio.
Šių metų kovo 5 dieną, pirmadienį, susirgau, kreipiausi į šeimos gydytoją, tačiau ketvirtadienį, atsiradus papildomiems simptomams, norėjau užsiregistruoti pirmadieniui. Registruojantis buvo pasakyta, kad paskirtas laikas yra kovo 12 diena. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad registratorė visada pasako datą ir pasako, ar bus gydytoja, ar bus gydytoja rezidentė. Taigi jau tada aš buvau informuota, kad mano gydytoja atostogaus, todėl mane apžiūrės gydytojas rezidentas. Tai nėra pirmas kartas, kai gydausi pas gydytoją rezidentą, tą galima patikrinti pasižiūrėjus į mano ambulatorinę kortelę.
Atvykau laiku pas gydytoją, laukiau. Gydytoja rezidentė iš kabineto išeidavo kviesti pacientų, buvo nuėjusi iki registratūros, taigi aš tikrai žinojau, kad gydytoja rezidentė mane priims ir kad dirba gydytoja rezidentė.
Kai visi išėjo iš kabineto, aš buvau paskutinė, nes manęs nekvietė, užėjau. Gydytoja rezidentė paklausė, kas aš tokia ir ko norėčiau. Pasakiau, kad aš esu pas jus, gydytoja, pasakiau savo pavardę, ji pasižiūrėjo į sąrašą ir informavo mane, kad aš pas ją neužregistruota.
Kadangi tai jau buvo trečias kartas per labai trumpą laiką, šios registratūros klaida, nelaukdama pirmos valandos, kreipiausi į registratūrą ir paklausiau, kada aš užregistruota. Registratorė iš pradžių pasakė, kad aš visiškai neužregistruota, po to surado, kad kovo 9 dieną. Tada pasakiau, kad taip dirbti negalima ir kad tai jau yra trečias kartas, kai aš nesu užregistruojama arba klaidingai užregistruojama, ir anksčiau man buvo aiškinama, kad yra priimami nauji darbuotojai, todėl atsiranda šių klaidų.
Noriu pabrėžti, kad registratūros darbuotoja nesiūlė jokio gydytojo pavardės, jokio rezidento pavardės, nesiūlė ir apžiūros datos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tiesiog po šio pasakymo, kad taip dirbti negalima, aš tiesiai nuėjau į administraciją ir net nebuvo laiko registratorei man to pasiūlyti.
Mano įsitikinimu, kiekvieno piliečio pareiga yra pranešti atsakingiems asmenims apie tam tikras negeroves, ypač kai jos yra ne vienkartinės, o sisteminės. Visa tai padariau labai mandagiai. Atėjus į administraciją, jau koridoriuje mane pasitiko laikinasis vadovas J. Raistenskis. Jis kalbėjo telefonu. Spėju, kad jam buvo skambinama iš registratūros. Vadovas pasakė, kad manęs negali priimti savo kabinete, nes jo kabinete dirba mano atsiųsta komisija. Paaiškinau, kad Sveikatos reikalų komitetas nesiunčia jokių komisijų. Su tuo nenorėjo sutikti vadovas ir pravėręs kabineto duris parodė ten esančius žmones. Aš pažinau, kad tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos Antikorupcijos skyriaus darbuotojai ir paaiškinau laikinajam vadovui, kad tai ne Sveikatos reikalų komiteto siųsta komisija, o Sveikatos apsaugos ministerijos. Tada perėjome į Santaros klinikų direktorės medicinai ir slaugai D. Jankauskienės kabinetą, kuris yra priešais. Jai mandagiai papasakojau visą situaciją apie pasikartojančias centro registratūros darbuotojų klaidas ne tik registruojant, bet ir painiojant kabinetus. Iniciatyvą iš laikinojo vadovo J. Raistenskio perėmė D. Jankauskienė ir iš esmės ligoninės laikinasis vadovas kitą laiką liko tik stebėtojas. Man susidarė įspūdis, kad faktinis ligoninės vadovas yra D. Jankauskienė. Ji klausė, nieko papildomai neklausinėdama, bet pradėjo skambinti registratūros darbuotojams, V. Kasiulevičiui, skyriaus vedėjai. Skambino ilgai, tačiau keista, niekas jai neatsiliepė, nors darbuotojų registratūroje buvo. Tada pasakiau, kad nevargtų, aš tiesiog ateisiu kitą kartą ir užsiregistruosiu, nes dabar skubu ir esu prižadėjusi sūnui per pietų pertrauką jį paimti, nes nebuvo matematikos mokytojos, ką galima taip pat patikrinti. Tada D. Jankauskienė pasiūlė parvežti mano vaiką greitosios pagalbos automobiliu. Mane tai nustebino. Aš, savaime suprantama, atsisakiau. Visą tą laiką aš blogai jaučiausi ir jau dabar D. Jankauskienė pradėjo nuolat kartoti, kad svarbiausia mano sveikata. Pagaliau ji prisiskambino skyriaus vedėjai L. Vencevičienei ir pasiūlė eiti pas ją išsiaiškinti situacijos. Kodėl ėjome ne į registratūrą, o pas vedėją, nežinau, bet pagalvojau, kad tai yra normalu, vedėja vadovauja ir registratūrai.
Svarbu paminėti, kad aš nieko neprašiau, nereikalavau. Tą patvirtina ir D. Jankauskienės paaiškinimas Etikos ir procedūrų komisijai. Prieš eidama aš paprašiau, kad D. Jankauskienė kartu neitų. Dabar atsimenu, tikrai pasakiau jai, kad jeigu kartu mus nufotografuos, tai turėsiu problemų ne tik aš, bet ir ji, bet ji vis tiek lydėjo. Paaiškinau visą situaciją atėjusi pas vedėją, atsakiau į užduodamus klausimus, persiunčiau SMS žinutę. Pokalbis man pasirodė keistas. Aiškinomės ilgai ir neproduktyviai, švelniai tariant. Jie spėliojo, kas galėjo registruoti, ir niekaip negalėjo išsiaiškinti, kas buvo ta registratorė. Aš pasiūliau pasižiūrėti į grafiką ir pasakiau, kad bus aišku, kas budėjo tuo metu, bet man buvo atsakyta, kad čia pas juos truputėlį ne taip ir jiems labai svarbu žinoti tiesiog tiksliai, kokią minutę aš skambinau. Aš persiunčiau žinutę, ją jūs matėte, ją paviešino A. Maldeikienė. D. Jankauskienė pasakė, kad skyriaus vedėja L. Vencevičienė neturi šiuo metu pacientų ir apžiūrės mane. Aš sutikau.
Noriu atkreipti dėmesį, kad pacientų beveik nebuvo visame koridoriuje, nes buvo kaip tik 13 valanda ir keitėsi pamainos. L. Vencevičienė apžiūrėjo mane, paskyrė tyrimus. Vėliau gydytoja paskambino, pasakė tyrimų rezultatus ir išrašė receptą. Taip pat atsiprašė už nesusipratimą, kalbėjo, kad bus daromi mokymai registratorėms ir panašiai, ir mes atsisveikinome.
Po dviejų dienų einant į posėdį mane sustabdė „Info TV“ žurnalistė. Šalia buvo linksmai nusiteikusi Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene G. Letukienė. Ją mačiau Seime per visą tą laiką, kol esu parlamentarė, vienintelį kartą. Ji stovėjo šalia žurnalistės, o žurnalistė pradėjo uždavinėti klausimus apie apsilankymą Santaros klinikose. Žurnalistės klausimai buvo labai tendencingi, formuojantys išankstinę nuomonę. Nors pokalbis su žurnaliste truko ilgai, tačiau pačiame „Info TV“ reportaže pateikiama vos viena mano frazė, nors pats reportažas iš tikrųjų trunka ilgai.
Nors ir žurnalistai kalbėjo labai daug, tačiau Santaros klinikų atstovė D. Jankauskienė, kuri vienintelė žinojo šitą situaciją nuo pat pradžių iki galo (baigiu, kolegos), kalbėjo trumpai. Po klausimų prie manęs priėjo D. Jankauskienė ir paklausė, kodėl aš kreipiausi į žurnalistus ir kam man to reikia?
Baigdama noriu pasakyti dėl telefono. Nuo pat pradžių aš nesinaudoju Seimo telefonu ir mano asmeninis telefonas yra konfigūruotas ir, įdėtos dvi kortelės. Taigi į savo privatų telefoną, kuris buvo paviešintas taip pat A. Maldeikienės, aš gaunu tik telefoninius skambučius, bet negaunu SMS žinučių. Man buvo paaiškinta, tą padarė Seimo darbuotojai, atsakingi už tai, jie pasakė, kad to padaryti negalima.
Gerbiami kolegos, baigdama noriu padėkoti absoliučiai daugumai jūsų, kurie palaikė mane, padrąsino, nedalyvavo šiame surežisuotame melo šou ir neprisidėjo prie linčo teismo. Nuoširdžiai ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkojame už tokį išsamų pranešimą. Šiek tiek viršijote laiką, bet, manau, Seimo nariai dėl to tikrai neprieštaraus.
Prieš baigdamas dar norėčiau pasakyti priminimą Dokumentų skyriui, kad priimtus nutarimus dėl darbotvarkės papildymo reikia sujungti.
Prieš baigiant, matau, dar nori kalbėti V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, jeigu yra Etikos ir procedūrų komisija ir ji teigiamai išsprendė, kam reikalingi pasiaiškinimai? Jeigu mes po kiekvieno posėdžio kiekvienas aiškinsimės, tai praleisime pusę savo darbo. Ateityje nereikia tokių dalykų daryti!
PIRMININKAS. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš irgi siūlyčiau visiems, kas užsirašo dėl pareiškimų, perskaityti „Šveiko“ epizodą – pamokslą apie karo lauko paštą, kai jaunas kariūnas skaitė kareiviams įkvepiančią kalbą apie karo lauko paštą ir niekaip negalėjo iš tos kalbos išsipinti. Tiesiog taupyti visų laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Registruojamės ir baigsime posėdį.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Gegužės 17 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.