PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 221, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 1031, 104, 1052, 1053, 1054, 1061, 108, 113, 114, 115, 1151, 118, 123, 125, 127, 1402, 1408, 1409, 14018, 14021, 14028 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, 14016, 14019 STRAIPSNIU PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO NR. XIVP-2797(2)

 

2024-05-14

Vilnius

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

 Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

15

2

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriuo  įtvirtinama prieglobsčio prašytojų teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Projektu siekiama apriboti prieglobsčio prašytojų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą numatant, kad ši pagalba būtų užtikrinama tik skundžiant Migracijos departamento sprendimus pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant teikimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę teisme.

Pažymėta, kad remiantis dabartiniu reglamentavimu, prieglobsčio prašytojams valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama visose instancijose neapsiribojant pirmos instancijos teismu. Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūloma nuostata nepagrįstai apriboja prieglobsčio prašytojų teisę kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui yra neatsiejama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Pasak Konstitucinio Teismo, šios teisės negalima dirbtinai suvaržyti ar paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti priimtą, bet neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui[1].

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 20 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybės narės suteikti nemokamą teisinę pagalbą ir užtikrinti atstovavimą bent pirmosios instancijos teisme, kartu palikdamos valstybėms laisvę spręsti, ar suteikti prieglobsčio prašytojams pagal savo nacionalinius įstatymus teisę į nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimą vėliau nagrinėjant jų tolesnes apeliacijas. Pabrėžtina, kad neprivalomos direktyvos nuostatos negali sąlygoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą, įskaitant teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui, ribojimo. Direktyvos 2013/32/ES, kaip antrinės teisės teksto, nuostatų aiškinimas ir taikymas privalo atitikti Europos Sąjungos pirminę teisę, o būtent – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, kuris garantuoja teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei nustato, be kita ko, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą.

Pabrėžtina, kad prieglobsčio bylose ginčo dalykas neretai yra susijęs su pagrindinėmis žmogiškosiomis vertybėmis, tokiomis kaip teisė į gyvybę ir laisvę, kankinimų arba kito nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas; administracinės klaidos kaina šiose bylose yra didžiulė, taikytina teisė ir procesas yra be galo sudėtingi, o prieglobsčio prašytojai paprastai nežino nei taikytinos teisės, nei teisminio proceso kalbos. Tokiomis aplinkybėmis ir dažniausiai neturint finansinių galimybių pasamdyti privatų advokatą, neužtikrinus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojų teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui tampa praktiškai neįgyvendinama.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieglobsčio prašytojų galimybės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikiant apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apribojimas neišvengiamai sąlygos nelygybę tarp proceso šalių, kas būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu lygybės principu. Migracijos departamentas turės galimybę tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip šiuo metu, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, tačiau pats prieglobsčio prašytojas, nepriklausomai nuo bylos perspektyvumo, susidurtų su sunkumais ne tik pačiam teikiant apeliacinį skundą, bet ir užtikrinant tinkamą atstovavimą teismui nagrinėjant Migracijos departamento pateiktą skundą. Tokia situacija potencialiai neigiamai paveiktų prieglobsčio prašytojų, kurie ir be to yra žymiai labiau pažeidžiamoje padėtyje, lyginant su valstybės institucijomis, galimybę apginti savo teises bei sąlygotų procedūrinį neteisingumą.

Galiojantis įstatymas prieglobsčio prašytojams aiškiai suteikia teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Kreipimaisi turi būti parengti lietuvių kalba ir juose, be kita ko, turi būti pateiktos nuorodos į taikomus teisės aktus, tad akivaizdu, kad prieglobsčio prašytojai, negaudami teisinės pagalbos, nebūtų pajėgūs be advokato pagalbos išpildyti taikomų reikalavimų ir pasinaudoti teise apskųsti sprendimą.

Teisė į teisinę pagalbą yra esminė teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą pagal tarptautinę teisę ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pagal ES teisę sudedamoji dalis. Teisinės pagalbos prieinamumas turėtų būti užtikrinamas viso prieglobsčio suteikimo procedūros metu, įskaitant įvairius jos apskundimo etapus. Todėl siūloma palikti dabartinę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams apskundimo procedūrose apimtį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;“.

 

 

Teikia

Seimo narys

Tomas Vytautas Raskevičius                                                                                                   


[1] Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. KT9-N3/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 28 punktą.