LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-09-13 Nr. XIIIP-1074
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Profesinio mokymo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis įtvirtina ir specialias šio įstatymo taikymo sąlygas, tačiau paties straipsnio tekste nurodoma tik įstatymo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas.
2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pirmą kartą minint švietimo ir mokslo ministro pareigas, jos turi būti rašomos su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Toliau tekste šių pareigų pavadinimas turi būti minimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ (trumpinio įvesti nereikia). Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pareigų, institucijų, valstybės registrų ir teisės aktų pavadinimai, t.y. jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio.
3. Derinant įstatymo projekto 12 straipsnio 5 ir 7 dalis tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įmonėje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“.
4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžio „švietimo“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“, nes profesinis mokymas vykdomas ne pagal bet kokias teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas švietimo programas, o būtent pagal profesinio mokymo programas, kurių turinys apibrėžtas šio straipsnio 14 dalyje.
5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje vietoj žodžio „ūkios“ įrašytinas žodis „ūkio“.
6. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „paskirstyti turimus išteklius“ įrašytini žodžiai „turimų išteklių paskirstymo“, o vietoj žodžių „rinkoje didžiausią rinkai poveikį“ įrašytini žodžiai „didžiausią poveikį rinkai“.
7. Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mokinys, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, vidurinio ugdymo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio. Siūlytina nustatyti, kokiais atvejais toks mokinys gali kitu nei įprasta būdu baigti vidurinio ugdymo programas, kaip toks mokymasis derinamas su profesinio mokymo įstaiga ar subjektu, kuriame vykdomas mokymas ar jo dalis, profesinio mokymo įstaigos, aukščiau nurodyto subjekto ir mokinio tarpusavio teisės, įsipareigojimai ir pan.
8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 3 dalies nuostatos yra identiškos, todėl vienos iš jų siūlytina atsisakyti. Kitu atveju, siekiant atskirti šiose dalyse apibrėžiamo profesinio mokymo rūšis, 6 straipsnio 5 dalyje po žodžio „formaliojo“ įrašytinas žodis „pirminio“, o 7 straipsnio 3 dalyje – žodis „tęstinio“.
9. Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 punkte nustatoma, kad asmuo laikomas įgijusiu pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu. Ši nuostata taisytina, atsižvelgiant į jos klaidinančią formuluotę, nes neįmanoma profesinės kvalifikacijos įgyti vienu metu kartu ir su pagrindiniu, ir su viduriniu išsilavinimu. Be to, nėra aiškus 3 punkte nurodytų pirmosios kvalifikacijos įgijimo sąlygų išskyrimo tikslas, nes, mūsų nuomone, šio straipsnio 4 punktas, nustatantis pirmosios kvalifikacijos įgijimo kartu su viduriniu išsilavinimu sąlygą.
10. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, derintina su projekto 11 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Ūkio ministerija. Kitaip sakant, nėra aišku, ar čia turimos omenyje dvi atskiros tvarkos, ir jeigu taip - kaip turėtų būti atskiriamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos, susijusios su profesiniu mokymu, nuo neformaliojo profesinio mokymo metu įgytų kompetencijų.
11. Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, 12 straipsnio 2 dalis pildytina, nustatant, kad licencija reikalinga ne tik siekiant priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas, tačiau ir vykdyti su profesiniu mokymu susijusią veiklą.
12. Atsižvelgiant į tai, kad Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras yra jau įsteigtas bei veikia nuo 1998 m., bei į tai, kad šio registro veiklą išsamiai reglamentuoja Švietimo įstatymo 561 straipsnis, o taip pat siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „kurį steigia Vyriausybė“.
13. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „profesinio mokymo programų įteisinimas“ turinį. Atsižvelgiant į tai, kad programų įteisinimas turbūt reiškia ne ką kitą, kaip programų įregistravimą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, galbūt tikslinga konkrečiai nurodyti, kad švietimo ir mokslo ministras nustato šių programų rengimo ir įregistravimo tvarką.
14. Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „registruojami“ įrašytinas žodis „registruojamos“.
15. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) leidžia ministras, o ne ministerija, įstatymo projekto 12 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi“ įrašytini žodžiai „švietimo ir mokslo ministras suderinęs“.
16. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1, 3 dalyse, 10 dalies 1-4 punktuose, , brauktini žodžiai „Lietuvos ar“, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokios teisinės formos asmenų.
17. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad licencijas išduodanti institucija taip pat pildo, tikslina licencijas bei išduoda licencijos dublikatus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad licencijas ūkinei veiklai išduoda ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo ministerija“.
18. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „vykdyti formalųjį profesinį mokymą“ įrašytini žodžiai „ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą“.
19. Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje vietoj žodžio „kitiems“ įrašytinas žodis „kitoms“, o vietoj žodžio „neturintiems“ – žodis „neturinčioms“. Be to šios dalies 1 punkte vietoj žodžio „tinkami“ įrašytinas žodis „tinkamas“.
20.
Nėra aiškus įstatymo
projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto santykis su šios dalies 2 ir 3
punktais, nes 1 punkte įtvirtinta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti
sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų
profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti, t.y. jau 1
punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaiga turi atitikti visus keliamus
reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus 2 ir 3 punktuose nustatyti
papildomi reikalavimai teorinio ir praktinio mokymo vietoms bei mokymo
patalpoms.
21. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą reikėtų suderinti su šio straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali gauti ne tik profesinio mokymo įstaigos, tačiau ir visi kiti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte bei 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinama nuostata, kad būtent profesinio mokymo įstaiga, o ne profesinio mokymo teikėjas, turi atitikti sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei. Atsižvelgiant į tai, nėra iki galo aiškus projekte numatomų licencijas galinčių gauti subjektų ratas.
22. Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei šio straipsnio 4 dalis derintini tarpusavyje, nes 1 punkte konkrečiai nurodyta, kad atitikimą reikalavimams vertina švietimo ir mokslo ministro įgaliota Kvalifikacijų tvarkymo institucija, tuo tarpu 4 dalyje nustatoma bendro pobūdžio norma, kad atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija.
23. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „fiziniam asmeniui“ įrašytini žodžiai „kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams“. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies antrasis sakinys bei 7 dalies 3 punktas.
24. Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu. Vertinant teikiamą siūlymą, pažymėtina, kad toks reguliavimas neatitinka licencijavimo operatyvumo principo, reiškiančio, kad visi prašymai dėl licencijos išdavimo turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per įstatymuose nustatytus galutinius licencijos išdavimo terminus bei teisinio apibrėžtumo principo, numatančio, kad turi būti nustatyti terminai, per kuriuos ūkio subjektas turi pateikti dokumentus ir (ar) informaciją licenciją išduodančiai institucijai, ir terminai, per kuriuos licenciją išduodanti institucija turi pranešti ūkio subjektui apie gautą informaciją ir (ar) dokumentus ir priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus profesinio mokymo kaip vienos iš ūkinės veiklos nepavojingumą, svarstytina ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas.
25. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamą licencijavimo pagrindų terminiją, įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte vietoj žodžių „buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus“ įrašytini žodžiai „pateikti suklastoti“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo projekto nuostatos.
26. Įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodyti pagrindai. Analogiška nuostata dėl galėjimo panaikinti licencijos galiojimą įtvirtinta ir šio straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje. Vertinant šią nuostatą, pabrėžtina, kad teisinio aiškumo bei apibrėžtumo principai, o taip pat visuomenės intereso apsaugos užtikrinimas reikalauja, kad įstatymuose įtvirtintas reguliavimas dėl licencijų sustabdymo bei panaikinimo būtų aiškus, tinkamai suprantamas, taikomas ir įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turi būti įtvirtinta ne alternatyva, o imperatyvas licencijuojančiai institucijai, nustačiusiai, kad buvo pažeistos įstatymo normos, priimti atitinkamus sprendimus dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo.
27. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo normų pažeidimas gali būti ir mažareikšmis bei į tai, kad proporcingumo principas reikalauja tokiu atveju prieš sustabdant licencijos galiojimą apie tai (įstatymo normų pažeidimą) įspėti licencijuotą subjektą bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti, įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalis pildytina (arba atitinkamą nuostatą reikėtų įtvirtinti atskiroje straipsnio struktūrinėje dalyje).
28. Įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje prieš skaičių „20“ įrašytinas žodis „iki“. Taip pat svarstytina, ar 20 darbo dienų terminas yra proporcingas ir pakankamas nustatytiems įstatymų ar kitų teisės akto normų pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, licencijos galiojimas apskritai panaikinamas, siūlytina apsvarstyti terminų, užtikrinančių pagrįstą ir objektyvų galimų pažeidimų pašalinimą, įtvirtinimą.
29. Įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalis tikslintina, nustatant ne tik tai, kad pašalinus pažeidimus licencijos sustabdymas ne gali, o privalo būti panaikinamas, bet ir tai, per kiek dienų nuo dokumentų, įrodančių, kad įstatymo ar kitų teisės aktų normų pažeidimas buvo pašalintas, pateikimo licencijuojančiai institucijai toks sprendimas turi būti priimamas.
30. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje teisės aktų privalomumas bei jų vykdymas siejamas ne su teisės aktų paskelbimu, o su jų įsigaliojimu, įstatymo projekto 13 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“.
31. Nėra aiškus įstatymo projekto 13 straipsnio 15 dalies turinys, nes joje minimoje šio straipsnio 1 dalyje jokios aplinkybės, kurioms esant gali būti panaikinamas licencijos galiojimas, nenustatomos. Be to, šios dalies nuostatos derintinos su kitomis įstatymo projekto normomis, kuriose nustatyta, kad licencijas gali gauti ne tik juridiniai asmenys. Be to, vietoj žodžių „užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui“ įrašytini žodžiai „kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje“.
32. Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes juridinio asmens – profesinės įstaigos steigime negali dalyvauti ir atitinkamai būti jo dalyviu juridinių asmenų filialai, t.y. juridinių asmenų steigime gali dalyvauti tik fiziniai ar juridiniai asmenys.
33. Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama tik valstybinės profesinio mokymo įstaigos veiklos forma, nenustatant savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos veikos formų. Taip pat siūlytume tikslinti pateiktą valstybinės profesinio mokymo įstaigos apibrėžimą, suponuojantį, kad kiekvienas viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, yra laikomas valstybine profesinio mokymo įstaiga. Manytume, kad valstybinės profesinės mokymo įstaigos statusą turi apspręsti tai, ar šios įstaigos savininkas (vienas iš dalininkų) yra valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga.
34. Svarstytina, ar įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje nustatant valstybinės profesinio mokymo įstaigos teisinę formą (viešąją įstaigą) neturėtų būti numatyta išimtis taip pat ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo teikėjams.
35. Įstatymo projekto 14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas vadovaujantis Švietimo įstatymu, kai tuo tarpu kartu teikiamo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1075) siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Šias projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
36. Nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 15 bei 16 straipsniuose bei kitose projekto nuostatose atskleidžiama tik valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas, jų veiklos planavimas, nereguliuojant savivaldybių profesinio mokymo įstaigų veiklos. Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekto 15 straipsnyje reikėtų nustatyti kokie reikalavimai taikomi (ar netaikomi) savivaldybių profesinio mokymo bei nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms.
37. Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių valdymo organų“ įrašytini žodžiai „tarybos ir direktoriaus“.
38. Nėra aišku, kokį sprendimą priima Taryba, apsvarsčiusi profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą (įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 1punktas).
39. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „dalininkui“ įrašytinas žodis „savininkui“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 7 punktui.
40. Neaišku koks gali būti Švietimo ir mokslo ministerijai teikiamų siūlymų, numatytų įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turinys.
41. Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama tarybos sudarymo tvarka taisytina. Pirma, teikiama formuluotė suponuoja, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina tarybos sudėtį iš 7 pasiūlytų narių, vieną iš kurių jis pats sau ir siūlo. Antra, iš siūlomų nuostatų nėra aiškus vartojamas profesinės mokymo įstaigos darbuotojų terminas, t. y. ar vieną tarybos narį siūlytų tik mokytojai, o kitą narį – visi kiti likę profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, išskyrus mokytojus, ar įskaitant mokytojus. Trečia, nuostatos, kad tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), turinys yra ne tik nesiderinantis su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų įsigaliojimo principais, pagal kuriuos švietimo ir mokslo ministro įsakymas įsigalioja po jo paskelbimo Teisės aktų registre (jeigu pačiame įsakyme nenurodyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), tačiau ir neaiškaus tikslo, t.y. neaišku kam dar kartą skelbti jau ir taip viešai paskelbtą teisės aktą dėl tarybos sudarymo. Be to, to paties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. Visos šios nuostatos derintinos tarpusavyje.
42. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti deleguojamą narį (nenumatant jo teisės atmesti siūlomą kandidatą ir prašyti siūlyti kitą kandidatą, bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „pasiūlytų skirti“ įrašytinas žodis „deleguotų“, atitinkamai vietoj žodžio „siūlo“ - žodis „deleguoja“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos.
43. Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalis pildytina nuostata, numatančia nuo kada prasideda Tarybos kadencija, t.y. nėra aišku, ar nuo švietimo ir mokslo ministro dėl tarybos sudarymo įsigaliojimo, ar nuo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo paskelbimo apie tarybos sudarymą.
44. Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalyje brauktinas perteklinis žodis „nario“, nes skaičiuojama tarybos in corpore kadencija, o ne atskirų jos narių kadencija. Be to, vietoj žodžių „tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtis“, tuo tarpu viešo jos skelbimo reikalavimą nustato įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis.
45. Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „tinklalapyje“ įrašytinas žodis „svetainėje“.
46. Įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „reglamento“ įrašytinas žodis „reglamente“, vietoj žodžių „nurodyto įsipareigojimo“ – žodžiai „nurodytame įsipareigojime“, o prieš žodžius „paskyrusį“, „paskirtą“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pasiūliusį arba“, „pasiūlytą arba“, o vietoje nuorodos į 6 dalį turi būti pateikiama nuoroda į 5 dalį.
Be to, projekto nuostatose numatyta, kad tarybos nariui netinkamai vykdant pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 16 straipsnio 2 dalimi tarybos sudėti tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, nustatant, kad tarybos pirmininkas kreipiasi į tarybos narį delegavusį subjektą, prašydamas deleguoti kitą narį ( atitinkamai turėtų būti įtvirtinta švietimo ir mokslo ministrui pareiga patvirtinti naujos sudėties tarybą, įtraukiant į ją naujai deleguotą narį).
47. Įstatymo projekto 16 straipsnio 9 dalis pildytina nuostata, nustatančia, kad naujas tarybos narys pareigas eina iki tarybos kadencijos pabaigos.
48. Svarstytina, ar pagrįstai įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė nustato preliminarų atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių pagal valstybės ir savivaldybės skiriamą finansavimą. Manytume, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius profesinio mokymo įstaigose turi būti nustatomas išimtinai pagal valstybės biudžete numatomus asignavimus. Be to, šio straipsnio 1 ir 2 dalys tarpusavyje derintinos, 1 dalyje nustatant, kad Vyriausybė nustato preliminarų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičių, o 2 dalyje, kad švietimo ir mokslo ministras paskirsto valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas pagal profesinio mokymo sritis ir formas.
49. Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „ekonomikos“ įrašytinas žodis „ekonominės“, o 17 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „švietimo sritis“ įrašytini žodžiai „profesinio mokymo“.
50. Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintos analogiškos nuostatos, todėl siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, vienos iš jų reikėtų atsisakyti.
51. Nėra aišku, ar įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka būtų taikoma asmenims, pageidaujantiems tobulinti įgytą kvalifikaciją. Taip pat ginčytina nuostata, kad švietimo ir mokslo ministras nustatytų bendrąją priėmimo tvarką ir asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose valstybės nefinansuojamoje vietoje. Manytume, kad priėmimo organizavimas į tokias vietas yra nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų prerogatyva.
52. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tai kad nėra aišku, kam skirti žodžiai „kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“, einantys po žodžių „laisvuoju mokytoju“. Panaši nuostata šios dalies antrame sakinyje yra dėstoma kiek kitaip.
53. Projekto 18 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, derintina su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo sutarties gali ir nesudaryti.
54. Nėra aiškus įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio, numatančio, kad profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių, įgyvendinimo, t.y. nėra aišku, ar pats profesinio mokymo teikėjas turės gauti šių komitetų įvertinimą, ar vis dėlto gavęs tokius įvertinimus švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti profesinio mokymo pameistrystės formos vykdymo atitinkamuose sektoriuose sąlygas.
55. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „specialiose auklėjimo ir bausmės atlikimo vietose“ įrašytini žodžiai „pataisos darbų įstaigose“.
56. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalyje siūlytina patikslinti, kokią (kieno) kokybės kultūrą puoselėja profesinio mokymo įstaigos kartu su vertinimo institucijomis.
57. Atsižvelgiant į sektorinių profesinių komitetų statusą ir funkcijas, įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti nustatant, kad kitų profesinio mokymo teikėjų vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo įstaiga ne kartu su sektoriniais profesiniais komitetais, o jiems dalyvaujant (ar teikiant išvadas), t.y. manome, kad šie komitetai negali turėti viešojo administravimo įgaliojimų.
58. Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „užskaitymą“ įrašytinas žodis „įskaitymą“, o šios dalies 4 punkte ir 2 dalies 4 punkte po žodžio „Švietimo“ įrašytinas žodis „įstatymo“.
59. Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „nuostatų“ įrašytinas žodis „įstatų“.
60. Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas, nes registruoti valstybės registro objektus turi teisę šio registro tvarkytojai, o ne šio registro objektų ir jų duomenų teikėjai.
61. Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžio „užskaityti“ įrašytinas žodis „įskaityti“, o 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio ‚dalininką“ – žodis „savininką“.
62. Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „skelbia informaciją apie profesinį mokymą vykdančius ir turinčius licencijas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus“ suponuoja, kad profesinį mokymą gali vykdyti ir licencijų neturintys profesinio mokymo teikėjai (tiesiog tokiu atveju apie jos informacija būtų neskelbiama).
63. Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų nurodyti kieno kokybės priežiūrą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija.
64. Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj skaičiaus „19“ įrašytinas skaičius „22“.
65. Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta funkcija turi būti perkelta į šio straipsnio 1 dalį, nustatančią Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijas.
66. Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 punkte brauktini žodžiai „savo įsteigtų ar“, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ministerijos, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyve.
67. Įstatymo projekto 26 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Ūkio ministerija organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą, suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Siūlytina šią nuostatą tobulinti, nustatant, kad šiuos įgaliojimus Ūkio ministerija vykdo, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne ministru.
68. Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „ir profesinių“. Be to, siūlytina 30 straipsnio 5 punkto nuostatas dėstyti prieš 4 punkto nuostatas, atitinkamai pakeičiant šių punktų numeraciją.
69. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad Kvalifikacijų vertinimo institucija ne tik organizuoja, bet ir atlieka kitų profesinio mokymo teikėjų išorinį vertinimą, reikėtų papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 punktą, nustatantį šios institucijos funkciją tik organizuoti institucijų išorinį vertinimą.
70. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 33 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įstaigoje“ įrašytinas žodis „organizacijoje“.
71. Svarstytina, kodėl įstatymo projekto 34 straipsnyje nėra numatyta, kad profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas gali sudaryti savivaldybės investicijų programų ir savivaldybių investicijų projektų lėšos.
72. Nėra aišku, kodėl įstatymo projekte reguliuojamas tik profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto lėšomis (projekto 35 straipsnis), tačiau savivaldybės biudžeto lėšų skyrimas bei jų naudojimas nenustatomas.
73. Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies formuluotės tikslintinos, nes dabartinė jų redakcija suponuoja, kad šioje dalyje įtvirtinta profesinio mokymo įstaigų pareiga grąžinti į valstybės biudžetą nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas valstybės finansuojamoms vietoms apmokėti , o ne mokinių pareiga grąžinti jų profesiniam mokymui skirtas lėšas. Be to, šioje dalyje reikėtų atskleisti sąlygas, kada gali būti grąžinamos ne visos, o tik dalis mokymosi valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti skirtų lėšų.
74. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti formuluotės „arba įvykdė mokymo programos reikalavimus“ turinį. Galbūt turimi omenyje tie atvejai, kai asmuo baigia visą profesinio mokymo programą.
75. Įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalies 1 punkte brauktinas perteklinis žodis „asmuo“.
76. Papildžius įstatymo projekto 35 straipsnį naujomis 2-3 dalimis, buvusios šio straipsnio 2-12 dalys turi būti atitinkamai pernumeruotos.
77. Įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalyje (buvusi 2 dalis) išbraukus žodį „formaliajam“ nustatoma, kad mokymo lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos visam profesiniam mokymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turi būti atitinkamai tikslinamos nuostatos, išdėstytos įstatymo projekto 35 straipsnio 5, 6 ir dalyse (buvusios 3 -5 dalys), nes pagal siūlomą reguliavimą 35 straipsnio 4 dalis apimtų viso profesinio mokymo finansavimą, neatskiriant formaliojo nuo neformaliojo, bei neišskiriant tęstinio profesinio mokymosi kaip atskiros neformaliojo profesinio mokymo rūšies.
78. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 35 straipsnio 7 dalyje (buvusi 5 dalis) po žodžio „įstaigos“ įrašytinas žodis „organizacijos“.
79. Įstatymo projekto 35 straipsnio 14 dalyje (buvusi 12 dalis) vietoj skaičiaus „28“ įrašytinas skaičius „33“.
80. Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 ir 2 punktuose reikėtų atskleisti termino „aukštesnės pakopos kvalifikacija“ turinį, nes keičiamas Profesinio mokymo įstatymas nenumaito keliapakopės profesinio mokymo sistemos.
81. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 36 straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu“ įrašytini žodžiai „jau turintys bent vieną kvalifikaciją ir vienu metu“.
82. Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 ir 3 punktuose po žodžių „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“ įrašytinas žodis „mokymą“.
83. Įstatymo projekto 36 straipsnio 3 punkte vietoj žodžio „tęstino“ įrašytinas žodis „tęstinio“.
84. Įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalyje po žodžių „negaunantiems stipendijos“ įrašytinas žodis „arba“.
85. Įstatymo projekto 38 straipsnio 4 dalį siūlytina dėstyti taip: „4. Profesiniam mokymui, apmokamam valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimų valdytojo, nustatomas vienodas fiksuoto įkainio dydis“.
86. Svarstytina, kodėl įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, kurios savo turiniu yra beveik analogiškos Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, apibrėžiančioms aukštųjų mokyklų konstitucinę autonomiją įgyvendinančias normas dėl valstybės joms suteikto bei nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo. Mūsų nuomone, profesinio mokymo įstaigos, atsižvelgiant į jų steigimą, vykdomas funkcijas, finansavimą, valdymą, turi tokį pat statusą kaip valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar viešosios mokymo, sveikatos priežiūros ar kultūros įstaigos. Todėl nėra aišku, kodėl profesinio mokymo įstaigoms bei jų valdomam ir naudojamam valstybės ar savivaldybės turtui netaikomos bendrosios nuostatos, įtvirtintos Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
87. Įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos“.
88. Įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalies nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nustato draudimą juridiniams asmenims, valdantiems valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti naudotis panaudos pagrindais.
89. Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „dalininkai“ įrašytinas žodis „dalininkų“. Be to, pažymėtina, kad valstybinė profesinio mokymo įstaigų dalininkų gali ir neturėti (tuo atveju, kai valstybės, kaip įstaigos steigėjo, teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija).
90. Kadangi projektu iš esmės yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymas, projekto 2 punktas turi būti papildytas įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nuostatomis, numatant įpareigojimą profesinio mokymo įstaigoms keisti teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, aptariant šiuo metu veikiančių profesinio mokymo įstaigų valdymo organų įgaliojimų trukmę ir naujų išrinkimo būtinybę ir tvarką, kad būtų užtikrintas valdžios pereinamumas ir nepertraukiama profesinio mokymo įstaigų veikla, bei kitas nuostatas.
91. Nėra aišku, kokio tikslo siekiant ir kuo vadovaujantis numatoma kita keičiamo įstatymo 13 ir 16 straipsnių įsigaliojimo data nei viso įstatymo įsigaliojimo data. Tai yra, nėra aiškus tam tikrų nuostatų ankstesnio įsigaliojimo tikslas, nes neįsigaliojus kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, aukščiau minėtų įstatymo straipsnių įsigaliojimas neturi jokios prasmės, nes jų įgyvendinimas ir taikymas tiesiogiai susiję su kitomis nuostatomis.
92. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio Profesinio mokymo įstatymo 22 straipsnyje yra nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimas formuoti profesinio mokymo politiką, manytina, kad dėl šio projekto turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė.
93. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
- įstatymo projekto lyginamasis variantas turi rengiamas taip, kad būtų matomi pakeitimai, daromi ir straipsnių pavadinimuose. Šiuo atveju keičiamų straipsnių pavadinimų nekeičiamos nuostatos dėstomos neparyškintomis raidėmis, o keičiamos nuostatos – paryškintomis;
- įstatymo projekto 2 straipsnis dėstytinas taip:
„2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 ir 16 straipsnius bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 1-4 ir 6-15 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
4. Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]