AIŠKINAMASIS RAŠTAS
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2014-01-23 priėmė Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-761, kurio dalis nuostatų įsigaliojo 2015-01-01. Šiuo įstatymu buvo pakeista Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir numatyta, kad „Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio srityje bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) teikto Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1092 tikslas buvo tik suderinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių nuostatas su pasikeitusiomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis (aiškiai įvardinti valstybės biudžeto pajamų dalies panaudojimo tikslinę paskirtį – bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti; nustatyti Aplinkos ministeriją kaip Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje įvardintų asignavimų valdytoją; įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatas sulyginti su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 73-3651) 2 straipsnio nuostatomis.). Aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos buvo inkorporuotos į įstatymo projektą svarstymo Seimo Aplinkos apsaugos komitete metu pritarus Seimo narių pasiūlymams.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vyriausybė 2013-12-18 savo išvadoje dėl projekto XIIP-1092(2) pasiūlė prievolę visiems miško valdytojams, tarp jų ir privačių miškų savininkams, mokėti privalomuosius 5 procentų atskaitymus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatyti atlikus išsamią su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos analizę, tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas į šias pastabas neatsižvelgė.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje privačių miškų savininkai fiziniai asmenys nuo žaliavinės medienos ir (ar) nenukirsto miško pardavimo taip pat moka ir 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Be to, iš įstatymo priėmimo procedūros matyti, kad naujo privačių miškų savininkų ir valdytojų apmokestinimo nuostatos buvo įtrauktos į įstatymą tinkamai neišanalizavus su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos bei tinkamai neįvertinus mokestinės naštos padidinimo poveikio medienos rinkai. Pastebėtina, kad siekis užtikrinti geresnį bendrųjų miškų ūkio reikmių (ypač susijusių su privačių miškų apsauga, tvarkymu ir priežiūra) tenkinimu gali būti pasiektas ne didinant mokestinę naštą privačių miškų valdytojams, o peržiūrint ir tobulinant egzistuojančią su miškais susijusią mokesčių sistemą, t.y. perskirstant surenkamas lėšas taip, kad būtų užtikrintas tinkamas bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimas.
Teikiant nurodytą įstatymo nuostatą vienas iš pagrindinių argumentų buvo tai, kad „Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnyje išvardintų bendrųjų miškų ūkio reikmių sąrašas neapima labai svarbios miškų ūkio darbų srities – miško kelių ir su tuo tiesiogiai susijusios miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūros ir remonto. Akivaizdu, kad privačių miškų atveju miško kelių infrastruktūra nėra pavienių miško savininkų reikalas. Tas pats miško kelias, naudojamas medienai išvežti ir kitai miškų ūkio veiklai, taip pat atviras miško lankytojams, dažniausiai eina per keletą tiek privačių, tiek ir valstybinių miško valdų. Be to, miško kelių priežiūra ir remontas reikalauja didelių investicijų, kurios atskiros mažos valdos savininkui gali reikšti nepakeliamą naštą. Pvz., visos miškų urėdijos į miško kelių tiesimą, remontą ir priežiūrą kasmet investuoja apie 20 mln. litų savo lėšų.” Pažymėtina, kad teiginiai, jog iš urėdijų mokamų atskaitymų į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą iki šiol buvo tvarkomi miško keliai yra neteisingi. Vyriausybei teiktose tvirtinti programos lėšų panaudojimo sąmatose toks finansavimas nenumatytas. Be to, iki šiol neišspręstas bendro naudojimo kelių, einančių per privačius miškus, priskyrimo savivaldybėms klausimas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos miško savininkų asociacija 2015-09-21 su skundu kreipėsi į Europos Komisiją, siekdama, kad Europos Komisija išnagrinėtų, ar Seimo 2014-01-23 priimtos įstatymo nuostatos nepažeidė 2006 m. liepos 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ nuostatų, kadangi 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką savo esme laikytini apyvartos mokesčiu, o apyvartos mokesčiai, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, Europos Sąjungoje yra draudžiami.
Abejones dėl šio mokesčio nustatymo privačių miškų valdytojams pagrįstumo ir jo atitikimo Europos Sąjungai teisei kelia ir tai, kad jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje analogiškas ir (ar) panašus mokestis privačių miškų valdytojams nėra nustatytas.
Pažymėtina, kad valstybinių miškų valdytojams privalomų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirtą mišką yra paaiškinamas valstybinių miškų prievole mokėti valstybei už neatlygintinai perduotų išteklių – valstybinių miškų – naudojimą. Tai pagrindžia žemiau nurodyti argumentai ir motyvai:
1) miškų urėdijos valstybinę miško žemę valdo patikėjimo teise, t. y. ją pradėdamos valdyti, nepatyrė jokių išlaidų (Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 6 dalys);
2) valstybė, kaip valstybinės žemės savininkė, miškų priežiūrą, tvarkymą bei išteklių valdymą įgyvendina per miškų urėdijas, kurios pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 14 dalį apibrėžiamos kaip valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančio valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą;
3) be to pačios miškų urėdijos kaip valstybės įmonės nuosavybės teise priklauso valstybei, buvo įsteigtos iš valstybės turto bei joms perduotą ir jų įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise (1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis);
4) valstybinių miškų ir jų išteklių aiškų priskyrimą prie valstybės nuosavybės patvirtina ir ta nuostata, jog, įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami (Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis);
5) valstybinių miškų ir jų išteklių aiškų priskyrimą prie valstybės nuosavybės patvirtina ir ta nuostata, jog miškų urėdijos parduoda pagamintą miško produkciją bei nenukirstą mišką tik Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis);
6) visa tai leidžia daryti išvadą, jog valstybė, kaip valstybinės žemės savininkė, nustatydama privalomus atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirtą mišką, iš esmės tik perskirto jos pačios valdomus, kontroliuojamus ir reguliuojamus viešuosius finansus;
7) tokią išvadą sąlygoja ir ta aplinkybė, jog ir pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirštą mišką dalis, kuri atitenka miškų urėdijoms, taip pat iš principo priklauso valstybei, kadangi, kaip jau buvo minėta, miškų urėdijos kaip valstybės įmonės net jų įgytą turtą valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise.
Įstatymo projekto tikslas – įstatyme atsisakyti privalomųjų 5 procentų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatymo privačių miškų valdytojams.
Įstatymo projekto uždaviniai – panaikinti nepagrįstą, neproporcingą ir Europos Sąjungos teisę pažeidžiantį mokestį, kuris privačių miškų valdytojams buvo nustatytas neatlikus išsamios su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos analizės.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Eugenijus Gentvilas, Lietuvos miško savininkų asociacija. Projekto rengėjai yra Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Eugenijus Gentvilas, Lietuvos miško savininkų asociacija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Nuo 2015-01-01 įsigaliojo Miškų įstatymo 7 straipsni 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad „Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio srityje bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų nustatyti tik valstybinių miškų valdytojams.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Manytina, kad priimtas projektas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms, kadangi miškų valdytojams bus panaikinta neproporcinga ir nepagrįsta mokestinė prievolė.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1229 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1380 redakcija) patvirtintas Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Valstybinių miškų valdytojai“, „privalomieji atskaitymai“ , „valstybės biudžetas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Eugenijus Gentvilas
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Arminas Lydeka
Vitalijus Gailius
Gintaras Steponavičius
Eligijus Masiulis
Šarūnas Gustainis
Kęstutis Glaveckas
Andrius Mazuronis
Dalia Teišerskytė
Dalia Kuodytė