AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau – Liustracijos įstatymas) 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymai) projektų parengimą paskatino poreikis tarpusavyje suderinti šiuos Įstatymus, taip pat poreikis Įstatymuose įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkciją (toliau – Komisija) tikrinti kandidatus dėl bendradarbiavimo su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Pavyzdžiui, pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių tarybų narius – merus Komisijai neprivalo pateikti informacijos apie tai, ar jie bendradarbiavo su užsienio specialiosiomis tarnybomis, ar ne, bet Liustracijos įstatyme numatyta, kad kandidatas, nepateikęs tokių duomenų Komisijai, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų, taigi Komisija neturi teisinių priemonių išspręsti susidariusios įstatymų kolizijos.
Įstatymo projekto tikslas – tarpusavyje suderinti šiuos Įstatymus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Arvydas Anušauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Liustracijos įstatyme šiuo metu nurodyta, jog Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas. Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai – merai ar kandidatai į šias pareigas šioje nuostatoje neminimi.
Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nėra numatyta, kad Komisija privalomai patikrina visų pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenis, nėra numatyta, kad paaiškėjus, jog tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, Komisija paviešina tokią informaciją. Tačiau Liustracijos įstatyme nurodoma, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą, asmeniui kandidatuojant į šias pareigas ir jas einant, yra išslaptinama ir viešai paskelbiama.
Seimo rinkimų įstatyme šiuo metu nurodyta, kad jeigu kandidatas į Seimo narius nenurodė, jog ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir po Seimo rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis nuo įrodymo dienos šios Seimo nario įgaliojimai nutraukiami. Tačiau Liustracijos įstatyme nurodoma, kad toks Seimo narys už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą (Konstitucijos 74 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Seimo narius, sulaužiusius priesaiką, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą, tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas).
Šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra numatyta, jog Komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio slaptosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina kandidatų duomenis.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nekalbama apie kandidatų į savivaldybių tarybų narius ar narius – merus prisipažinimą, t. y. informacijos, kad bendradarbiavo su užsienio tarnybomis, nurodymą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Liustracijos įstatyme siūloma numatyti, jog Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai – merai ar kandidatai į šias pareigas. Taip pat siūloma, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą, asmeniui kandidatuojant į Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario – mero pareigas ir jas einant, yra išslaptinama ir viešai paskelbiama. Taip pat Liustracijos įstatyme siūloma numatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija tikrina kandidatų duomenis ir viešina informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka.
Respublikos Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose siūloma numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina visų kandidatų duomenis.
Respublikos Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose taip pat numatyti, jog paaiškėjus, kad tarp kandidatų arba išrinktų narių yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme siūloma numatyti, jog kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius, narius – merus turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje. Savivaldybės rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.“. Taip pat tai, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, kandidato į savivaldybės tarybos narius ar kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nenurodo, jog nėra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, narius – merus duomenis. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimai nutraukiami. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius, savivaldybės tarybos narius – merus arba savivaldybės tarybos narių, savivaldybės tarybos narių – merų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Turėtų teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Vyriausioji rinkimų komisija,
buvusios SSRS specialiosios tarnybos,
prisipažinusių slapta bendradarbiavus,
bendradarbiavimas su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Arvydas Anušauskas
Paulė Kuzmickienė
Dovilė Šakalienė
Arūnas Gumuliauskas