LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 4, 23, 32, 341 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 191 STRAIPSNIU ĮSTATYMO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 23, 32, 341 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto tikslas sureguliuoti socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių mokėjimo ir atidėjimo klausimus bei tinkamai užtikrinti po karantininiu laikotarpiu sureguliuotinų teisinių santykių visumą (prokurorų, dirbančių ES institucijose socialinis draudimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų gebėjimas užtikrinti tinkamą nedarbingumo kontrolę, atsiskaitymų tarp Valstybinio socialinio draudimo ir valstybės biudžeto teisingos apskaitos užtikrinimas)
Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. į ES institucijas bus deleguojami prokurorai. Todėl tikslinga sutvarkyti jų socialinį draudimą ir nustatyti, kad už Europos deleguotuosius prokurorus, socialinio draudimo įmokas mokėtų Generalinė prokuratūra.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė karantino metu sudaro galimybę draudėjams supaprastinta tvarka atidėti įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų įsiskolinimą. Taip pat tikslinga nustatyti, kad valstybė skirtų asignavimus tais atvejais, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o įmokų tarifai nekeičiami.
Fondo valdyba, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 341 straipsnio 1 dalyje nustatytą neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – Įstaigos), su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Fondo valdyba, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad tokios Įstaigos, kurios gali teikti antrinio bei tretinio lygio paslaugas ir pretenduoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti sutartį, iš viso Lietuvoje yra tik septynios: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, taip pat nustatyta, kad visos galimos septynios Įstaigos negali pasiūlyti viso Fondo administravimo įstaigoms reikiamo spektro specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtinos neįgalumo, laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio priežiūros funkcijoms vykdyti. Visą spektrą paslaugų iš galimų septynių Įstaigų gali pasiūlyti ir teikti tik viena Įstaiga Lietuvoje. Visos galimos septynios Įstaigos teikia tik tam tikros apimties specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pagal profilius, todėl taikyti viešojo pirkimo procedūras, nustatant paslaugų teikėjus, neprasminga ir neracionalu, nes konkurencija tarp šių Įstaigų negalima ir tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Taip pat neatmestina galimybė, kad tokios Įstaigos gali būti nesuinteresuotos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsisakius sudaryti sutartis su Įstaigomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės finansinių išteklių panaudojimas, nes Įstaigų paslaugų išlaidos galėtų būti apmokamos ne rinkos kainomis, o atsižvelgiant į bazines asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai R. Šalaševičiūtė ir kt.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumato supaprastintos socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių atidėjimo tvarkos, neįteisintas prokurorų, dirbančių ES institucijose socialinis draudimas, neužtikrinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimas, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o pajamos lieka tame pačiame lygyje arba mažėja.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma:
- nustatyti supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ar palūkanų sumokėjimo atidėjimo tvarką;
- nustatyti, kad iš valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose suvedamas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų;
- ES institucijose dirbančius prokurorus drausti Lietuvoje;
- nustatyti, kad Fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti;
- nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pati nesiskolina reikalingų lėšų, o reikalingas išlaidoms finansuoti sumas gauna kaip asignavimus iš valstybės biudžeto.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas.
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas verslo sąlygoms įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų.
10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Poįstatyminių teisės aktų nereikės.
12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos
Aiškinamajame rašte aptariamam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšmingi žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „socialinis draudimas“, „įmokos“, „COVID-19“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičūtė
Rima Baškienė
Algimantas Dumbrava
Vytautas Rastenis
Juozas Rimkus
Rimantas Jonas Dagys
Tomas Tomilinas