AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAPILDYMO 147³ STRAIPSNIU ir DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 487 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Projektu siūloma kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą, siekiant sumažinti prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių bei prostitucijos paklausos mažinimą.

Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 6 straipsnyje numatyta valstybių pareiga imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant ir teisines, kad būtų nutraukta prekyba moterimis ir prostitucijoje esančių moterų išnaudojimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija) yra viena svarbiausių Europos Tarybos pasirašytų konvencijų, reglamentuojančių prigimtines kiekvieno asmens teises ir laisves. Išskirtinos keletą Konvencijos nuostatų, kurios yra svarbios prostitucijai išnaudojamų asmenų apsaugai – kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo (2 straipsnis), niekas negali būti kankinamas ar būti baudžiamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi (3 straipsnis), kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę (4 straipsnis), kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas (8 straipsnis). Valstybių ratifikavusių minėtas Konvencijas, vidaus teisė ir praktika turi atitikti iš Konvencijų kylančias pareigas. Prostitucija neatsiejama nuo aukščiau minėtų žmogaus teisių pažeidimų, todėl valstybės priimdamos tarptautinius įsipareigojimus turi siekti kuo efektyvesnio prostitucijos reguliavimo nacionaliniais įstatymais tam, kad sustabdytų esamas problemas, kurios atsiranda, dėl žalos, kurią sukelia prostitucija (fizinės ir psichinės sveikatos problemos, žema savigarba, piktnaudžiavimas narkotikais, skurdas, lyčių nelygybė, švietimo ir informavimo stoka).

Kaip rodo tyrimai, į prostituciją atveda smurtas: absoliuti dauguma patyrė įvairių rūšių smurtą vaikystėje, paauglystėje ar iš intymaus partnerio. Pavyzdžiui, 9 šalis apėmęs tyrimas parodė, kad 63 % prostitucijai išnaudojamų moterų vaikystėje patyrė seksualinę prievartą (Farley, 2003). Kitas tyrimas atskleidė, kad 82 % prostitucijai išnaudojamų asmenų, prieš patekdami į prostitucijos tinklą, patyrė lytinę prievartą, o 75 % – fizinį smurtą (McIntyre, 1999). 40 % moterų privertė tapti prostitutėmis ar tiesiog jas pardavė jų intymūs partneriai (Farley, 2018). Dauguma pateko į prostituciją būdamos jaunesnės nei 14 metų. Taigi, yra prekybos žmonėmis ir lytinio vaikų išnaudojimo aukos. 75% prostitucijoje esančių asmenų yra tarp 13 ir 25 metų amžiaus (Sexual exploitation and prostitution and its impact on gender equality: Study, European Parliament, 2014).

Prostitucijai išnaudojamos moterys ir mergaitės sistemingai patiria įvairių rūšių traumas bei smurtą (Brewer et al., 2006; Campbell et al., 2003; Farley et al., 2003; Newman, 2006; Nixon et al., 2002; Romero-Daza et al., 2003; Scott and Dedel, 2006; Shannon et al., 2009; Walker, 2002.) Kaip liudija įvairiose šalyse atlikti tyrimai, 94–99 % mergaičių ir moterų, išnaudojamų prostitucijai, patiria fizinį smurtą (Zimmerman et al., 2008; Barry 1979, 1995; Hoigard and Finstad 1986; MacKinnon and Dworkin 1997; Vanwesenbeeck, 1994; Miller and Schwartz 1995), iš jų 75 % sužalojamos tiek, kad reikalinga medikų pagalba. 62–75 % prostitucijai išnaudojamų moterų buvo išprievartautos (Silbert and Pines, 1981, 1982; Hunter, 1994; Parriott 1994), 94 % patyrė seksualinį priekabiavimą (Miller and Schwartz 1995), 36 % – pasikėsinimą nužudyti (Cler-Cunningham and Christenson, 2001). Bendrai jų nužudymo tikimybė 17 kartų didesnė nei bendros populiacijos. Kanados komisija ištyrė, kad prostitucijai išnaudojamų moterų mirtingumas 40 kartų aukštesnis, o JAV ilgalaikė 30 metų studija parodė, kad, palyginus su analogiškomis demografinėmis charakteristikomis pasižyminčiomis moterimis, prostitucijos vergovėje esančių moterų mirtingumas beveik 200 kartų didesnis (Potterat et al., 2004; see also Spittal et al., 2006). Vokiečių tyrimai rodo, kad prostitucijai išnaudojamos moters vidutinė gyvenimo trukmė yra 33 metai (III-iasis Pasaulinis kongresas prieš moterų ir mergaičių lytinį išnaudojimą, 2019 m. balandžio 2-5, Maincas).

Tuomet nestebina ir ta žala, kurią patiria šios mergaitės ir moterys. 3 iš 5 prostitucijai išnaudojamų moterų ir mergaičių serga potrauminio streso sindromu[i], 4 iš 5 nuolat vartoja psichiką veikiančius preparatus ir/ar nuskausminamuosius[ii] (III-iasis Pasaulinis kongresas prieš moterų ir mergaičių lytinį išnaudojimą, 2019 m. balandžio 2-5, Maincas). Rizika susirgti ŽIV/AIDS didesnė 13,5 karto[iii], savižudybės tikimybė 12 kartų didesnė.

Kovos su prostitucija tikslams Švedija pirmoji pasaulyje įtvirtino baudžiamąją atsakomybę ne už sekso paslaugų pardavimą, bet pirkimą. Vadinamojo sekso pirkimo įstatymo (šved. Sexköpslagen) įgyvendinimas davė teigiamų rezultatų, todėl Švedijos pavyzdžiu pasekė Islandija, Norvegija, Kanada, Šiaurės Airija, Prancūzija, vėliau dar keletas šalių, taip pat įtvirtinusių baudžiamąją atsakomybę už prostitucijos paslaugų pirkimą.

2014 m. Europos parlamentas ir Europos Tarybos parlamentinė asamblėja didele balsų dauguma pritarė rezoliucijoms, kuriose šalims rekomenduojama atsižvelgti į „Šiaurės modelio" įgyvendinimo praktiką užtikrinant lyčių lygybę bei kovojant su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Europos Parlamentas 2011 metų balandžio 5 Rezoliucija dėl naujos ES politikos gairių kovai su smurtu prieš moteris (2010/2209(INI)) pripažino prostituciją smurto prieš moteris forma[iv]. Lietuvos Respublikos Seimas taip pat 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė rezoliuciją „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą" (XII-1464)[v], kurioje numatoma teikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę už prostitucijos, pornografijos ar kitų seksualinio išnaudojimo formų paslaugų pirkimą.

Šiaurės šalių kovos su prostitucija modeliui būdinga tai, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žmogaus teisėms bei orumui, o kriminalizuojant su prostitucija susijusias veikas, baudžiamoji atsakomybė taikoma prostitucijoje išnaudojamiems asmenims, bet prostitucijos paslaugas perkantiems klientams, sąvadautojams, viešnamių veiklos organizatoriams ir t. t. Tokiu būdu yra stabdoma sekso paslaugų paklausa, taip pat ir kovojama su smurtu lyties pagrindu. Prostitucijai išnaudojamos moterys ir mergaitės pripažįstamos aukomis, o prostitucija – smurto prieš moteris forma, jos panaikinimas laikomas valstybės moraliniu įsipareigojimu. Įstatymu siekiama kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą bei apsaugoti prostitucijoje išnaudojamus asmenis, sudarant jiems sąlygas išeiti iš prostitucijos, apsaugoti bendruomenes nuo prostitucijos daromos žalos, sumažinti prostitucijos paklausą bei joje išnaudojamų asmenų skaičių.

2019 m. rugsėjo 25 d. Seimo kartu su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, Švedijos ambasada Lietuvoje bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru surengtoje tarptautinėje konferencijoje komisarė Kajsa Wahlberg, 22 metus einanti Švedijos Nacionalinės pranešėjos prekybos žmonėmis klausimais pareigas, pristatė, kad 2010 Švedijos Vyriausybės atliktas tyrimas parodė efektyvius šiaurietiško kovos su prostitucija modelio rezultatus – dvigubai sumažintą prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių, dvigubai sumažintą asmens pirkimą lytiniam išnaudojimui pateisinančių asmenų skaičių bei stiprų prevencinį poveikį prekybos žmonėmis vystymui.

Sekso paslaugų kriminalizavimas ir administracinės atsakomybės už vertimąsi prostitucija panaikinimas yra svarbus siekiant sumažinti į prostituciją įtrauktų asmenų tolesnį viktimizavimą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis už vertimąsį prostituciją 2015-2019 laikotarpiu buvo nubausta 799 (iš jų pakartotinai padarę minėtą nusižengimą – 543) asmenų, už atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis – 104 (iš jų pakartotinai padarę minėtą nusižengimą –11). Iš pateiktos statistikos akivaizdu, kad administracinės baudos neatgraso nuo vertimosi prostitucija, neproporcingai daug baudų skiriama asmenims parduodantiems seksualines paslaugas. Daugelis besiverčiančių prostitucija asmenų yra nepajėgūs sumokėti skirtų baudų. Besikaupiančios baudos apsunkina galimybes keisti gyvenimo būdą ir turėti pajamas iš legalaus darbo. Administracinių baudų skyrimas už vertimąsi prostitucija didina ir prostitucija besiverčiančių asmenų pažeidžiamumą, kadangi užkerta jiems kelią kreiptis į policijos pareigūnus tapus smurto, seksualinės prievartos aukomis. Įstatymo projekte teikiamas modelis remiasi „švediškuoju“ modeliu, kuriame baudžiamas atlygintinai prostitucija besinaudojantis asmuo, o ne asmuo teikiantis seksualines paslaugas. Šis modelis galioja Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje ir kaip minėta jo perkėlimas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą numatytas 2014-12-16 Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą" (XII-1464).

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Lietuvos Respublikos Seimo narė Dovilė Šakalienė, remdamasi moterų ir mergaičių lytinio išnaudojimo ir kovos su prostitucija srityje dirbančių ekspertų bei NVO rekomendacijomis.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija, atlygintinį naudojimąsį prostitucijos paslaugomis. Už šiame straipsnyje padarytus administracinius nusižengimus numatyta bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, jeigu administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Taip pat už šiame straipsnyje padarytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ir (ar) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?

Priėmus įstatymo projektą bus įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtos rezoliucijos „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą" (XII-1464) 2, 3 punktai, panaikinta administracinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija ir numatyta baudžiamoji atsakomybė sekso paslaugų pirkėjui. Administracinės atsakomybės panaikinimas už vertimąsį prostitucija sumažins asmenų, besiverčiančių prostitucija viktimizavimą, prievartos ir smurto prieš šiuos asmenis mastą, sudarys šiems asmenims sąlygas gauti pagalbą nesibijant neigiamų pasekmių. Įstatymo projektu siūlomas sekso paslaugų pirkimo kriminalizavimas prisidės prie prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičiaus bei prostitucijos paklausos mažinimo bei prekybos žmonėmis prevencijos, keičiant visuomenės nuostatas į moters/mergaitės pirkimą lytiniam išnaudojimui.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projektas suteiks teisėsaugos institucijoms platesnes galimybes patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn ne tik už asmenų išnaudojimą prostitucijai (prostitucijos „paslaugų“ pirkimą), bet ir už kitus nusikaltimus asmens saugumui, kurių aukomis tampa prostitucijai išnaudojami asmenys (išžaginimai, išprievartavimai, kūno sužalojimai, kt.), padidins kovos su prekyba žmonėmis veiksmingumą, kas padės užtikrinti minėtų nusikaltimų aukų žmogaus teises, todėl turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Be to manytina, kad Įstatymo projektas prisidės prie prekybos žmonėmis latentiškumo bei išnaudojamų asmenų teikiamų paslaugų paklausos mažinimo ir prie prekybos žmonėmis prevencijos stiprinimo bei prekybos žmonėmis potencialių aukų operatyvaus identifikavimo. Įstatymo projekto priėmimas įtakos korupcijai neturės

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Reikalingas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimas netekusiu galios.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projektas pilnai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įtraukdama prekybos žmonėmis ir žmonių išnaudojimo prostitucijai, smurto prieš moteris ir lygių galimybių srityje dirbančias nevyriausybines organizacijas, iki 2020 m. kovo 1 d. parengia Išėjimo iš prostitucijos programą (Exit programos) prostitucijoje išnaudojamiems asmenims (apimant psichologinių, socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo, reintegracijos, relokacijos, teisinių ir kt. paslaugų bei pagalbos mechanizmą), teisėsaugos pareigūnų apmokymų programą bei visuomenės informavimo/švietimo priemones, bei atitinkamai parengia visus su tuo susijusius reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Kaip liudija Šiaurės šalių kovos su prostitucija modelį įgyvendinusių valstybių patirtis, efektyviam teisinio reguliavimo taikymui būtinos lydinčios Išėjimo iš prostitucijos programos (Exit programos) prostitucijoje išnaudojamiems asmenims (psichologinių, socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo, reintegracijos, relokacijos, teisinių ir kt. paslaugų bei pagalbos mechanizmas), teisėsaugos pareigūnų apmokymai bei visuomenės informavimo/švietimo priemonės ir kitos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės, todėl bus prašoma Vyriausybės išvados dėl reikalingų biudžeto lėšų poreikio apskaičiavimo, galimai šis darbas galėtų būti atliktas tarpinstitucinės darbo grupės formatu, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, dirbančias prekybos žmonėmis ir žmonių išnaudojimo prostitucijai, smurto prieš moteris ir lygių galimybių srityse.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atlikta lyginamoji analizė 18/73 „Šiaurės šalių (Švedijos) kovos su prostitucija modelio teisinis reglamentavimas“.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Seksualinės paslaugos, prostitucija, smurtas prieš moteris, smurtas lyties pagrindu, lytinis išnaudojimas, prekyba žmonėmis, baudžiamasis nusižengimas, baudžiamasis kodeksas.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia:

Seimo nariai: Dovilė Šakalienė

Julius Sabatauskas

Algirdas Sysas

Monika Navickienė