LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034

23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1740

 

2022-12-21 Nr. 110-P-41

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas - Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-27

 

 

 

1(23)

 

 

 

1(1)

 

     Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

     1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės gelmių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Miškų urėdija gali įrengti Miškų urėdijos regioninio padalinio girininkijos teritorijoje iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio, žvyro ar durpių mažąjį karjerą“. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad miškų urėdijos įrengtame mažajame karjere išgauti smėlio, žvyro ar durpių ištekliai naudojami aplinkos ministro nustatyta tvarka miškų urėdijos ūkio reikmėms.

     Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:

     Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą miškų urėdija - valstybės įmonė įsteigta vykdyti valstybines funkcijas: patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą, miškuose įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą ir panašiai. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma šiai valstybinei įmonei suteikti teisę miško žemėje įrengti mažuosius karjerus ir juos naudoti. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka miškų urėdijos tikslus ir uždavinius bei dera su įstatyme nustatytomis valstybinėmis funkcijomis, kurias vykdyti yra įpareigota minėta valstybės įmonė. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokioms konkrečiai miškų urėdijos reikmėms būtų naudojami mažųjų karjerų ištekliai.

     Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, mažuosius karjerus miškų urėdija galėtų įrengti bet kuriuose girininkijai priklausančiuose miškuose, tame tarpe ir esančiuose saugomose teritorijose. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs: miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų; jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę; miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti; neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, gamybos ekologizavimas, gamtos išteklių racionalus ir kompleksiškas naudojimas; miško savininkams, valdytojams ir naudotojams galiojančiuose teisės aktuose yra nustatytos specialios pareigos, kaip antai: saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje, išsaugoti biologinę įvairovę ir pan. (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie miškų – vieno pagrindinių gamtos turtų išsaugojimo, o miškas būtų naudojamas tokiu būdu, kuris mažintų neigiamą poveikį aplinkai. Svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną.

 

 

 

 

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-27

2

2

 

2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras, o ne Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti (papildyti), nurodant, kad iki įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ir aplinkos ministras. Be to, šiose nuostatose vietoj termino „spalio 1 d.“ įrašytinas terminas „rugsėjo 30 d.“

 

Atsižvelgti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-27

 

*

 

 

3.    Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme bei Miškų įstatyme nustatytą Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Atsižvelgti.

Vyriausybės išvada gauta.

4.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-11-15

1

1

 

     Įvertinę derinti pateikto Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1740 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

(2022-12-19 Nr.:5-3157)

 

1

 

N

Jau du metus LŽŪBA prašo papildyti įstatymo 16 straipsnį žodžiu „gręžinys“. Pagal galiojančią šio straipsnio redakciją žemės ūkio veiklai subjektai negali įsiforminti gręžinių, nes į zonas patenka keliai, statiniai, žemės savininkų ir valstybinė žemė, kuriuos naudojimui uždedami apribojimai. įstatymo 16 straipsnio redakcija veikia atgal anksčiau įrengtiems gręžiniams.    

 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti   16 straipsnio  2 dalies 2 punktą  ir jį išdėstyti taip:

Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes rūšys:

,,2.  gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš 1 gręžinio ar požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį‘‘;

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais ir uždaviniais.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vyriausybė,

2022-12-09 nutarimas Nr.1213

 

           

 

 

 

 

 

1(23)

 

 

 

 

 

1(1)

 

     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SPP-209 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

     Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1740 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

     1. Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad žemės savininkai gali įsirengti tik vieną (smėlio arba žvyro) mažąjį karjerą savivaldybės teritorijoje turimame žemės sklype, o siūlomu reguliavimu valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (toliau – VMU) būtų nustatomos išskirtinės teisės regioninio padalinio girininkijos teritorijoje įsirengti smėlio, žvyro ar durpių mažuosius karjerus, o tai neatitiktų teisinio reguliavimo pagrįstumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, nes:

1.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Vyriausybė nutarimais perdavė VMU valstybinės miško žemės sklypus patikėjimo teise kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, bet ne naudingųjų iškasenų gavybai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, kompleksine miškų ūkio veikla laikoma veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui, todėl šiuose žemės sklypuose neturėtų būti plėtojama kita ūkinė veikla. Pagal valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl valstybės įmonių Alytaus, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Dubravos eksperimentinės-mokomosios, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos mokomosios, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Mažeikių, Nemenčinės, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Švenčionėlių, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijų reorganizavimo“, 10.12 papunktį, viena iš galimų įmonės veiklos rūšių – smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas, todėl VMU turi teisę plėtoti karjerų eksploatavimo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti ūkio subjektai, arba apsirūpinti reikalingais smėlio, žvyro ir durpių ištekliais konkurencinės rinkos sąlygomis;

1.2. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta, kad už smėlio, žvyro ir durpių išteklių naudojimą turi būti mokami mokesčiai valstybės biudžetui, tačiau už iš mažųjų karjerų išgautus žemės gelmių išteklius mokesčiai nenustatyti. Pagal siūlomą reguliavimą, VMU galėtų įsirengti mažuosius karjerus regioninio padalinio girininkijos teritorijoje, t. y. pagal dabartinę VMU struktūrą įmonė galėtų turėti 331 mažąjį karjerą. Miškų ūkio veikla apima ir prekybą žaliavine mediena bei kitais miško ištekliais, todėl iš mažųjų karjerų išgauti žemės gelmių ištekliai galėtų būti naudojami ir VMU komercinei veiklai, pvz., durpės sodinukams, kurie parduodami tretiesiems asmenims, auginti. Taip VMU būtų nepagrįstai sudaromos išskirtinės sąlygos, palyginti su kitais mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojais.

     2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad VMU eksploatuoja 10 naudingųjų išteklių telkinių (didieji karjerai) ir 217 mažųjų karjerų (žvyro, žvyro-smėlio ar smėlio, durpių ištekliai). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos duomenimis, VMU yra įsirengusi (turi mažųjų karjerų pasus) 268 mažuosius karjerus, iš jų 16 nepradėti eksploatuoti. Pagal Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, žemės savininkai (tarp jų ir savivaldybės administracija) savivaldybės teritorijoje gali įsirengti tik vieną smėlio arba žvyro karjerą. Matematiškai suskaičiavus, VMU vidutiniškai savivaldybės teritorijoje turi po 4,5 mažojo karjero, t. y. 4,5 karto daugiau nei bet kuris kitas subjektas, galintis įsirengti mažąjį karjerą toje savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo Nr. XIII2481 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengti mažieji karjerai baigiami naudoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. VMU turi teisę baigti naudoti iki 2020 m. liepos 1 d. įrengtus mažuosius karjerus. Žemės gelmių įstatymu VMU sudarytos sąlygos nuosekliai atsisakyti smėlio ir žvyro išgavimo mažuosiuose karjeruose ir pereiti prie žvyro ir smėlio išgavimo didžiuosiuose karjeruose ar smėlio ir žvyro įsigijimo rinkoje.

     3. Durpių gavyba yra tiesiogiai susijusi su pelkių ar šlapžemių eksploatavimu ir daro joms neigiamą poveikį. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas nesuderinamas su Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programosׅ“, numatyta priemone, susijusia su daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir pelkių) atkūrimu ir tvariu jų naudojimu: nusausintų, išeksploatuotų ir pažeistų šlapžemių atkūrimas, naujų natūralių pelkių eksploatavimo draudimas (162.3 papunktis).

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: atmesti iniciatorių pateiktą Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1740, atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Pranckietis.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė