LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-1007 4 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-2675 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant sudaryti tinkamą mokestinę aplinką Lietuvoje veikti akredituotoms kitoms atstovybėms, t.y. pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčio subjekto ar kito subjekto, su kuriuo Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybėms, akredituotoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Seimo narys Andrius Vyšniauskas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje apibrėžiama, kokiais atvejais gyventojai yra laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais. Pažymėtina, kad apmokestinant nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, yra atsižvelgiama ne tik į Lietuvoje, bet ir į užsienio valstybėse gautas pajamas, kai tuo tarpu nenuolatinių gyventojų atveju Lietuvoje apmokestinamos tik iš Lietuvos šaltinių gautos pajamos. Pagal minėtą straipsnį gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, be kita ko, jeigu jis Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų per mokestinį laikotarpį arba 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, išskyrus atvejus, kai minėtą dienų skaičių Lietuvoje praleidęs gyventojas - ne Lietuvos pilietis yra užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės narys, arba gauna tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nenumato išskirtinių apmokestinimo taisyklių užsienio valstybės diplomato, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės nario gautoms pajamoms, tačiau Lietuva yra prisijungusi prie įvairių tarptautinių susitarimų[1], apibrėžiančių tokių asmenų statusą, įskaitant jiems taikomą mokestinį režimą valstybėje, kurioje jie yra akredituoti, dėl ko šių asmenų pajamos Lietuvoje gali būti apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinimo klausimus, tik tiek, kiek šios nuostatos atitinka minėtus tarptautinius susitarimus. Paprastai tarptautiniuose susitarimuose numatoma, kad užsienio valstybės diplomato, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės nario gautos pajamos, susijusios su jo veikla šiose atstovybėse nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu valstybėje, kurioje gyventojas dirba. Tačiau pagal Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, tarptautinių organizacijų atstovybių, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių narių akreditavimo Lietuvos Respublikoje nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 4, nuostatas Lietuvoje gali veikti ir kitokios atstovybės, atliekančios iš esmės tas pačias funkcijas, tačiau jų nariams nėra taikomos analogiškos apmokestinimo nuostatos.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės mokesčio nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės. Šie įstatymai nenumato galimybės nuo nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio atleisti kitas atstovybes, akredituotas Lietuvoje.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Pažymėtina, kad nors, kaip minėta trečioje dalyje, mokestines lengvatas ir privilegijas taip pat nustato ar gali nustatyti Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, pavyzdžiui, dėl tam tikros tarptautinės organizacijos ar jos atstovybės statuso, privilegijų ir imunitetų Lietuvoje, ar daugiašalės sutartys dėl tarptautinės organizacijos steigimo ir statuso, kurios ratifikuojamos Lietuvos Respublikos Seimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė teisė kartais neapibrėžia de facto egzistuojančių tarptautinių santykių subjektų ir dėl šios ar kitų priežasčių nėra galimybių sudaryti tarptautinės sutarties su kitą atstovybę Lietuvoje steigiančiu subjektu, siūloma išplėsti užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms bei tarptautinių organizacijų atstovybėms taikomą gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir žemės neapmokestinimo reguliavimą ir kitoms atstovybėms, kurios steigiamos ir akredituojamos Lietuvoje tik kai tai atitinka Lietuvos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose, atitinkamai pakeičiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą bei Žemės mokesčio įstatymą. Akredituodama tokią atstovybę Lietuva įsipareigoja sudaryti įmanomai palankiausias sąlygas jos veiklai Lietuvoje ir atsižvelgiant į tarptautinę praktiką bei bendruosius viešosios tarptautinės teisės principus tokios atstovybės veikla neturėtų būti apmokestinama.

5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, bus sudarytos tinkamos teisinės ir mokestinės prielaidos kitoms akredituotoms atstovybėms veikti Lietuvoje.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priėmus Įstatymų projektus įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.

Priimti Įstatymų projektai neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms, tačiau kitoms atstovybėms pradėjus veiklą Lietuvoje, tai prisidės prie Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo ir tarptautinių ekonominių ryšių plėtros, taigi sudarys palankesnes galimybes Lietuvos verslo bendradarbiavimui su užsienio partneriais.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Dėl šių Įstatymų projektų priėmimo kitų teisės aktų priimti ar pakeisti nereikės. Tačiau siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo šioje srityje, turės būti atitinkamai pakeistas Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.

Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tačiau priėmus Įstatymų projektus ir kitoms atstovybėms pradėjus veiklą Lietuvoje atitinkamai nebus gaunami gyventojų pajamų mokesčiai už jų personalo narius, taip pat kitoms atstovybėms Lietuvoje įsigijus nekilnojamojo turto ar žemės, nebus gaunamas nekilnojamojo turto ir žemės mokestis už jų turimus objektus.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Rengiant Įstatymų projektus kitų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „mokesčio lengvata“, „pajamų mokestis“, „nekilnojamojo turto mokestis“, „žemės mokestis“, „kita atstovybė“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

______________________

Teikia:

Seimo narys Andrius Vyšniauskas