LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 346
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 75 Seimo nariai.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-1398 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4129 (pateikimas)
Pradedame vakarinę darbotvarkę ir pirmasis klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-1398 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4129. Pranešėjo nematau. Viceministro nėra. Tada kitą klausimą, kol ateis pranešėjas. Yra? Pranešėjas A. Monkevičius, pas mane parašyta. Viceministrė. Prašau, atsiprašau.
J. URBANOVIČ. Laba diena. Siūlome dėl Seimo nutarimo pakeitimo projekto… Projekto tikslas – pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo siūloma tvirtinti Lietuvos mokslo tarybos pirmininko kandidatūrą. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 29 d. nutarimu tarybos pirmininku buvo paskirtas V. Razumas. Jis atsistatydino iš tarybos pirmininko pareigų.
Neseniai susirgus tarybos pirmininko pareigas ėjusiam tarybos pirmininko pavaduotojui liko tik vienas pavaduotojas, todėl yra poreikis kuo skubiau skirti tarybos pirmininką. Atsistatydinus tarybos pirmininkui, vadovaudamasis Lietuvos mokslo tarybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d., švietimo, mokslo ir sporto ministras kreipėsi į mokslo ir studijų institucijas, valstybines institucijas, kitas asociacijas ir įstaigas su prašymu siūlyti kandidatus į tarybos pirmininko pareigas. Įvertinus visų institucijų pateiktus siūlymus yra atrinktas kandidatas į tarybos pirmininkus, juo yra siūlomas R. Baronas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto profesorius. Profesorius R. Baronas siūlomas tvirtinti likusiam tarybos pirmininko kadencijos laikotarpiui, tai yra iki 2023 m. birželio 30 d.
Profesorius R. Baronas Vilniaus universitete 2000 metais įgijo fizinių mokslų srities daktaro laipsnį, 2006–2017 metais šiame universitete ėjo Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjo profesoriaus pareigas, o nuo 2018 metų eina šio fakulteto Informatikos instituto direktoriaus pareigas. 2014–2018 metais ėjo šio universiteto senato pirmininko pavaduotojo pareigas. Profesoriaus R. Barono mokslinių interesų kryptys yra netiesinių procesų ir sistemų kompiuterinis modeliavimas, duomenų vientisumas reliacinėse duomenų bazių sistemose, programų kūrimo proceso modeliavimas. Profesorius R. Baronas paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių leidiniuose su cituojamumo rodikliu „Clarivate Analytics Web of Science“, dalyvavo rengiant ir vadovavo daugiau kaip 30 informatikos gamybinių ir mokslinių projektų, kartu su kitais mokslininkais sukūrė įvairių biologinių jutiklių kompiuterinius modelius, naudojamus jutiklių savybėms tirti, parengė mokslinę monografiją, kuri buvo paskelbta 2010 metais „Springer“ leidykloje anglų kalba, tai pat parengė dvi mokomąsias knygas. Jis yra apdovanotas Lietuvos mokslo premija, dalyvauja tarptautiniuose mokslo projektuose ir yra sukaupęs ekspertinės veiklos įvairiose institucijose. Taigi įvertinus šią išdėstytą vadybinę ir mokslinę patirtį ir kompetencijas profesorius R. Baronas yra siūlomas tvirtinti Lietuvos mokslo tarybos pirmininku.
PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkojame pranešėjai. Dabar į tribūną kviečiu R. Baroną, kuris prisistatys ir paskui Seimo nariai užduos jam klausimus. Jums skiriama iki dešimties minučių.
R. BARONAS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Ačiū gerbiamai viceministrei už išsamų pristatymą. Aš gal tik keletu faktų papildysiu.
Gimiau 1959 metais Kybartuose, ten pat baigiau vidurinę mokyklą ir nuo 1982 metų susiejau savo veiklą su Vilniaus universitetu, jį tais metais ir baigiau. Tai buvo taikomoji matematika ir nuo to laiko visą laiką dirbau Vilniaus universitete. Trejus metus nuo 1985 metų buvau išvykęs į Peterburgą, tuometinį Leningradą, Teorinės astronomijos institute buvau doktorantūroje. Daktaro disertaciją apgyniau 2000 metais, po penkerių metų atlikau habilitacijos procedūrą, nuo to laiko esu profesorius. Save laikau informatiku, mano daktaro disertacijos habilitacija yra informatikos sritis, bet mano visi tyrimai yra tarpdisciplininiai.
Nuo 2006 iki 2017 metų, tai yra 12 metų, buvau Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjas. Pastaruoju metu, nuo praeitų metų, įvykus Vilniaus universiteto restruktūrizacijai, atsirado Vilniaus universiteto Informatikos institutas ir aš esu išrinktas to instituto direktoriumi. Kaip minėjo viceministrė, be šitų administracinių darbų, dar aš esu buvęs Vilniaus universiteto senato pirmininko pavaduotoju. Taip pat atlieku tam tikrą visuomeninę veiklą – esu Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys.
Tiek. Gal turėtumėte klausimų?
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Romai. Pirmas klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas profesoriau, iš karto pasakau, kad neabejoju jūsų kompetencija, tačiau noriu kaip būsimojo pirmininko pasiteirauti. Kaip jums atrodo, kad visą pusmetį nebuvo tikrojo to vadovo, buvo tik einantis pareigas nuo pat birželio mėnesio? Ar, jūsų nuomone, tokie dalykai yra geri?
Antras dalykas. Norėjau čia pasiteirauti daugiau teikėjos viceministrės, bet jūs, kaip būsimasis pirmininkas, kaip žiūrite į tą faktą, kad prieš gerus metus, kai mes skyrėme ir kai tuometinis vadovas profesorius V. Razumas pristatė savo pavaduotojus, ir tą pačią J. Poškienę, akcentavo, kad nebus iš vieno universiteto visa vadovybė, o dabar lyg ir visa vadovybė yra iš Vilniaus universiteto.
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Beje, prieš metus jis pažadėjo, kad pavaduotoja išeis iš darbo universitete, tačiau, mano duomenimis, dirba. Ar, jūsų nuomone, gerai, kad visi vadovai iš vieno universiteto?
R. BARONAS. Ačiū už klausimą, tikrai įdomus. Aš gal negalėčiau spręsti situacijos, kuri susidarė, kad pusę metų, o gal net ir daugiau turbūt negu pusę metų, nebuvo pirmininko. Matyt, tam yra įvairių priežasčių. Tikriausiai neturėtų taip būti.
Dabar dėl to, kad… Taip, kaip minėjau, aš esu Vilniaus universiteto atstovas. Tam tikra prasme tai nuodėmė dėl (…). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, tiesą sakant (čia, viduryje, mojuoju jums)…
R. BARONAS. Atsiprašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Tiesą sakant, aš iš jūsų prisistatymo tikėjausi ne biografijos faktų, o išgirsti jūsų supratimą, kaip jūs, kaip galimas vadovas, įsivaizduojate šios svarbios Mokslo tarybos veiklą. Ne paslaptis, kad per pastaruosius penketą metų ši taryba evoliucionavo, jeigu nepavadintume degradavo, į iš esmės lėšų mokslui skirstymą ir administravimą ir nebeturi išties iniciatyvų duoti toną teikti ekspertines išvadas dėl Lietuvos mokslo politikos. Ar jūs, kaip vadovas, turėtumėte tokią ambiciją? Gal galėtumėte visgi tada šiek tiek, keliais žodžiais, kaip jūs save kaip šios organizacijos vadovą įsivaizduojate išvedant iš nelengvos situacijos, žinant, kad daug žmonių išeina dėl lyderystės nebuvimo ir taip toliau? Kaip su šiais iššūkiais tvarkysitės?
R. BARONAS. Ačiū už klausimą. Taip, jūs visiškai teisus. Aš asmeniškai, prisipažinsiu, ilgai dvejojau. Tikrai iššūkiai laukia didžiuliai. Mokslo taryba tikrai nėra ta institucija, kuri yra nuolat giriama viešojoje erdvėje. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, jeigu raidę žiūrėtume, pirmas Mokslo tarybos reikalas yra patarti Seimui ir Vyriausybei. Aš tikiuosi, kad taryba taps, bent to norėčiau, kad taryba taptų aktyvesnė ir reguliariai teiktų siūlymus tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tiek Seimui, tiek visai Vyriausybei.
Matyt, tai, kad aš esu čia, irgi rodo tam tikrą aktyvumą. Aš ir pats praėjusiais metais Mokslo taryboje buvau su siūlymais, mano nuostata yra, kad per menkai Mokslo taryba atsižvelgia į mokslo krypčių specifiką. Bet irgi, kaip ir jūs minėjote, Mokslo taryba kažkaip pabijojo, mano supratimu, imtis tokios iniciatyvos, kad kokią nors specifiką taikytų.
Taip, man bus tikrai nelengva. Aš Mokslo tarybą pažįstu daugiausia tik per ekspertavimą. Keliolika metų esu šios tarybos ekspertas, turiu ir didesnės ekspertavimo darbo patirties, bet Mokslo tarybos ekspertavimą pažįstu bene geriausiai įvairiose srityse, tiek vertinant projektus, tiek jų ataskaitas, tiek vertinant ir mokslo institucijas įvairiose srityse, įskaitant ir lituanistikos plėtros projektus, nors aš esu fizinių mokslų, dabar – gamtos mokslų atstovas, bet man nesvetimi ir kiti mokslai. Ir aš čia puikiai suprantu, kad to balanso ieškojimas (Mokslo taryboje yra du komitetai) tarp tų sričių – gamtos technologijų ir humanitarinių ir socialinių mokslų, bus vienas iš tokių aktualiausių uždavinių.
Aš pats įsivaizduoju Lietuvos ateitį kaip visuomenę, kurios didelė dalis žmonių kuria aukštos pridėtinės vertės produkciją, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos šalį, tačiau neįsivaizduoju, tai yra, manau, neįmanoma pasiekti šios situacijos be kuriamos aukštos pridėtinės humanitarinių mokslų ir socialinių mokslų vertės, tai yra mokslininkai ir technokratai tikrai nenorėtų, matyt, dirbti tokioje šalyje, kurioje nėra daroma nei humanitariška, nei socialinė aplinka.
PIRMININKAS. Klausia L. Stacevičius. Ruošiasi E. Pupinis.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamasis pretendente, turiu keletą klausimų. Vienas iš jų būtų: kaip manote, ar dabartinė taryba turi akademinės bendruomenės pasitikėjimą? Ir kitas klausimas šiek tiek pasikartojantis, kaip gerbiamojo G. Steponavičiaus, bet norėtųsi, kad jūs užtvirtintumėte, ar iš tikrųjų reikėtų ir ką reikėtų keisti taryboje dėl veiklos prioritetų, kad taryba neapsiribotų vien tik moksliniams tyrimams skirtų lėšų paskirstymu ir keletu ekspertizių, bet būtent, ką jūs ir minėjote, kad jūs dar užtvirtintumėte.
R. BARONAS. Matyt, reikia aktyvumo iš visos tarybos ir visų pirma iš pirmininko. Ir čia laukia didelis ir sunkus darbas, susijęs su daugeliu iššūkių.
Dabar apie bendruomenės pasitikėjimą Mokslo taryba. Tikrai manau, kad čia problemų yra, ir tas faktas, ką Seimo narys klausime atspindėjo, kad pusę metų ir daugiau nebuvo, tai irgi, matyt, yra viena iš bendruomenės susiskaldymo, nepasitikėjimo Mokslo taryba priežasčių, jį reikia sugrąžinti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, iš tikrųjų moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra susiduria Lietuvoje su tam tikromis problemomis, ypač kas susiję su finansavimu. Galbūt jūs buvote susitikę su kažkuo prieš eidamas šias pareigas, kad vis dėlto tam būtų skiriamas didesnis dėmesys? Bet kokiu atveju jūs užsiimsite ne tik strategavimu, bet ir lėšų perskirstymu. Iš tikrųjų norėtųsi žinoti, kokie vis dėlto jūsų prioritetai, ar šiek tiek visiems po truputį, ar jūs matote tam tikras Lietuvos strategines kryptis, kur reikėtų koncentruoti lėšas, ir tuos veiklos šviesulius, kurie galbūt vestų Lietuvos mokslą į priekį ir dalyvautų tiek eksperimentinėje plėtroje, tiek bendradarbiaujant su verslu? Ačiū.
R. BARONAS. Ačiū už klausimą. Tikrai esminis klausimas, ir nėra lengva atsakyti į jį. Neturiu čia gero recepto šiai problemai išspręsti, bet tiktai ką galėčiau pasakyti, kad dažnai kalbama apie tam tikrą specializaciją, kad reikia mesti pinigus ten, kur yra geras mokslas, kur galima tikėtis geros išeigos ir čia, taip sakant, biotechnologijos minimos, lazeriai ir panašūs dalykai. Tai tas atrodo labai patraukliai, tačiau jeigu mes orientuosimės tik į kelias, nors šiuo metu, galima sakyti, priešakines mokslo kryptis, tai tokiu atveju mes galime sužlugdyti kitas mokslo kryptis, mokslo krypčių mokslininkus. Tų krypčių sužlugdymas gali daryti įtaką, neišvengiamai darys įtaką, aišku, ir studijų lygio kritimui, specialistų paruošimui, ir galų gale viskas išeitų atvirkščiai. Mano supratimu, reikia derinti tą lėšų prioritetizavimą su kitomis kryptimis, kurios galbūt šiandien nepatenka kaip prioritetas, bet galbūt, pavyzdžiui, bus ypač svarbios ateičiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, klausimų neturiu.
PIRMININKAS. Atsisakote. Gerbiamas pretendente, dėkojame jums. Jūs atsakėte į visus klausimus.
R. BARONAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Po pateikimo nebalsuojame. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Šurmulys salėje)
Dar visgi labai nori paklausti. Iš eilės… Kviečiu pretendentą atgal. (Šurmulys salėje) Labai atsiprašau, dar nori paklausti M. Majauskas ir kiti. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Atsiprašau gerbiamo profesoriaus, aš čia, jeigu žvilgtelėtumėte į kairę. Ačiū.
R. BARONAS. Taip, taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėjau pratęsti savo kolegos klausimą. Jis klausė apie tai, ar manote, kad reikia specializuotis, ar iš tikrųjų reikia padalinti visiems po truputį? Paminėjote vieną sritį – lazerius, bet mes ir biotechnologijų, fotonikos, kitose srityse esame daug pažengę. Ar galite vis dėlto dar kartą patikslinti, ar matote reikalą specializuotis, skirti pinigus, finansavimą ir dėmesį ten, kur iš tikrųjų sekasi, ar vis dėlto esate tos nuomonės, kad reikia pasėti ir žiūrėti, kur auga?
R. BARONAS. Arčiau antrojo varianto. Galbūt blogas principas būtų visiškai, va, pažiūrime į krypčių sąrašą, visiems po lygiai padaliname ir tiek. Kad žiūrėti reikia, tai tikrai, nevisiškai vienodos galbūt šiandien aktualijos ir ateityje. Bet, kaip sakiau, mano įsivaizdavimu, reikia derinti tą faktą, kad yra sritys, kurios šiandien pirmauja tarptautinėje plotmėje, bet vėlgi su tuo, kas galbūt šiandien nepirmauja. Pavyzdžiui, informacinės technologijos, dirbtinis intelektas šiandien ir panašūs dalykai tikrai daugiausia lėks į ateitį.
Dabar jos tarp tų, kurios yra pavyzdinės, pirmaujančios mokslo kryptys, ar ne? Tai čia būtina derinti, mano supratimu. Tai yra visiškas abejotinas lygiavos principas, ir lygiai taip pat visas lėšas ženkliai koncentruoti į kelias šiandien pirmaujančias pagal kažkokius kriterijus. Čia irgi dar Mokslo tarybai labai svarbus klausimas tie kriterijai, kuriais vertinamas mokslas. Ir čia, mano supratimu, reikės irgi gerokai padirbėti.
Kas susiję su gamtos mokslais ir technologijomis, šiandien faktiškai vienintelis kriterijus yra straipsniai „Web of Science“. Kiek tu jų parašei, toks tu esi mokslininkas. Tačiau kai mes šiandien sakome, kad technologinė plėtra, inovacijos pas mus atsilieka, tai dažniausiai priežastis ir ta, mano požiūriu, kad… pavyzdžiui, tai, koks yra mokslininko indėlis į technologinę plėtrą, jo kvalifikacijai faktiškai visiškai neatsiliepia. Po to, kai jau tu užėmei atitinkamas pareigas, galbūt atsižvelgs. Bet jeigu norite kad ir to paties vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas užimti, tai vienintelis kriterijus yra moksliniai straipsniai su citavimo rodikliu, kurie puikiai tinka daliai krypčių, bet nelabai tinka kitomis kryptimis. Ir aš čia minėjau Mokslo tarybai iniciatyvą, kurią pernai buvau nebūdamas jos narys… Tarptautiniai ekspertai sako, pavyzdžiui, kad informatikoje labai svarbu konferencijų darbai. Taip, ir mano yra tokia nuomonė ir aš tą bandau stumti, tačiau kai kalbama… Jeigu pagal tą kriterijų lygiavos principą, kad visoms gamtos ir technologijų mokslo sritims taikomi tie patys kriterijai, tai daugiausia paima viršų būtent straipsniai „Web of Science“ su citavimo rodikliu. Mokslo krypčių specifika yra vienas tokių esminių momentų, į kuriuos aš, būdamas Mokslo taryboje, norėčiau savo veiklą nukreipti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis. (Šurmulys salėje)
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Ar jūs, kaip įstaigos vadovas, patarsite Vyriausybei, formuojant biudžetą, vis dėlto skirti reikiamas lėšas mokslui? Nes jeigu to nebus, tai ir jūsų funkcijos bus labai labai ribotos.
Ir kitas klausimas, ar jūs, ateidamas vadovauti šiai įstaigai, kaip nors keisite komandų sudėtį? Nežinau, kokios ten struktūriškai yra sutartys, terminuotos ar ne, bet vis dėlto, jeigu jūs norite ką nors padaryti, neišvengiamai turite turėti savo patikimą komandą. Čia buvo klausimas apie vienos įstaigos daugumą. Čia aš neturiu mintyje to, bet vis dėlto galbūt bus kažkokių pokyčių? Ačiū.
R. BARONAS. Dėl komandos daug kas yra nustatyta Mokslo tarybos nuostatuose, tai yra visą komitetą tvirtina Vyriausybė, pavaduotoją ir pirmininką tvirtina Seimas kadencijai. Tai yra ta pagrindinė komanda, kurią Vyriausybė ir Seimas patvirtina. Matyt, teks dirbti.
Kitas dalykas, kad ten tie administratoriai, kuriuos galėtų būti… Taip, ir dar pirmas klausimas buvo, atsiprašau? A, apie pinigus. Taip, čia irgi tikiuosi tapti nepopuliarus Vyriausybėje šiuo klausimu. Neseniai buvo paskelbta statistika apie 2018 metus, kad, lyginant MTEP, tai yra moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, jeigu neklystu, 0,88 % skirta nuo BVP, tuo tarpu prieš metus buvo 0,9. Tai ta tendencija, turint omenyje, kad dar buvo metų, kuomet buvo virš 1 %, labai kelia nerimą ir čia galiu tapti nepopuliarus.
PIRMININKAS. Na, o dabar jau tikrai paskutinis klausia K. Glaveckas.
R. BARONAS. Jau užtempiau. Ačiū, atsiprašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pretendente, kadangi jūs esate siūlomas į vieną aukščiausių pozicijų mokslo srityje, tai mano klausimas bus labai paprastas ir trumpas. Sakykite, kokias dvi, tris idėjas arba bent kelias jūs galėtumėte pasiūlyti Lietuvai mokslo srityje, tai, kas galėtų vežti mūsų Lietuvą į priekį artimiausius 10–15 metų?
R. BARONAS. Gal pasiūlysiu vieną idėją – investuoti į mokslą ir švietimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam Romui už prisistatymą. Klausimų laikas baigėsi. Kaip minėjau, gerbiami kolegos, siūlomas kaip pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. (Šurmulys salėje)
14.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Matulaitienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIIIP-4101 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Matulaitienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIIIP-4101. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis. Prašom.
P. MAČIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pirmiausia perskaityti Prezidento spalio 28 dienos dekretą.
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui skirti E. Matulaitienę Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare. Pavedu Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui Povilui Mačiuliui šį dekretą pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.“
E. Matulaitienę galima vadinti savo srities profesionale. Ji turėjo galimybę dirbti ir Konkurencijos taryboje, tačiau didžiąją savo veiklos dalį yra skyrusi būtent Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kurioje dirbo daugiau negu 15 metų ir augo nuo vyriausiojo specialisto iki Prevencijos skyriaus vedėjo pozicijos. O dabar tas laiptelis, kad nuo, jeigu taip galima pavadinti, techninio darbo žmogus galėtų pereiti dirbti ir priimti, siūlyti sprendimus, jau tokius strateginius sprendimus, kurie pakreiptų komisijos veiklą ir orientuotų ne į tą veiklą, kuri labai dažnai būna aptariama politiniuose kuluaruose apie tai, kad vyksta daug baudimų, ieškoma kaltų, o nevyksta prevenciniai darbai. Tai Evelina daugiausia ir pasisako, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo didžiąja veiklos dalimi galėtų orientuotis į prevenciją. Evelina yra įrodžiusi tai darbais VTEK’o viduje.
Evelina daug prisidėjo prie Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete rengiamo naujos redakcijos Interesų derinimo įstatymo, kuriame pakeista visa deklaravimo koncepcija paliekant tam tikrus duomenis privalomus, tačiau visus kitus duomenis reikia deklaruoti tik tokiu atveju, jeigu dėl to galimas interesų konfliktas. Kitaip tariant, yra pateikti tokie siūlymai, kurie leistų suteikti aiškumo, ir labai svarbu, kad priimtas punktas, įtvirtinantis, kad komisija ne pradėtų tyrimą, jei asmuo nedeklaravo atitinkamo duomens, o įpareigotų žmogų, asmenį tai atlikti. Evelina yra daug dirbusi prie šitų pakeitimų.
Be to, Evelina dalyvavo daugelyje tarpinstitucinių darbo grupių, jos iniciatyva buvo pasirašyta VTEK’o bendradarbiavimo sutartis su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl keitimosi informacija.
Na, ir pabaigai. Evelina yra Privačių interesų registro steigimo projekto vadovė. Šis projektas suteiks patogesnę pildymo formą ir sukels mažiau netikslumų.
Manau, daugiau argumentuos ir papasakos pati kandidatė. Tik apibendrindamas pasakysiu, kad Prezidentas mano, jog E. Matulaitienė, būdama komisijos nare, galėtų suteikti papildomo proveržio ir teisingos krypties šiai komisijai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dabar kviečiame į tribūną kandidatę E. Matulaitienę, kuri prisistatys, ir vėliau Seimo nariai galės užduoti klausimų. Prašau.
E. MATULAITIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje dirbu daugiau nei 15 metų, esu sukaupusi didelę patirtį tarnybinės etikos srityje. Per šį laikotarpį dirbau tiek prevencijos, tiek tyrimų, tiek lobistinės veiklos priežiūros srityse. Rengiau sprendimų projektus, atstovavau komisijos pozicijai teismuose, rengiau rekomendacijas, metodinę medžiagą valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, taip pat šiomis temomis dėsčiau.
Metus laiko vadovavau ir naujai įsteigtam komisijoje Lobistinės veiklos priežiūros skyriui. Ankstesniu metu atstovavau VTEK’o kompetencijos klausimais ir Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, taip pat bendradarbiavau su kitomis institucijomis dėl GRECO rekomendacijų įgyvendinimo.
Esu Privačių interesų registro steigimo projekto vadovė. Šis projektas, šis registras turėtų pradėti veikti kitų metų trečiajame ketvirtyje ir jis suteiks galimybę ne tik deklaruoti patogesne vartotojui forma, tačiau ir pateiks deklaruojantiems asmenims preliminarias privačių interesų deklaracijas, todėl netikslumų deklaruojant taip, kaip yra dabar, tikimės, turėtų būti kur kas mažiau.
Savo veikla dalyvauju daugelyje tarpinstitucinių darbo grupių VTEK’o kompetencijos klausimais, taip pat bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, tokiomis kaip Mokesčių inspekcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba.
Dalyvavau pagal savo kompetenciją taip pat ir Seime rengtuose interesų derinimo… ir rengiant VTEKʼo įstatymo projektus, kurie buvo Seimo priimti šią vasarą. Dėl to nuo Naujųjų metų iš tiesų keičiasi visa privačių interesų deklaravimo koncepcija suteikiant daugiau pasitikėjimo deklaruojančiam asmeniui ir įtvirtinant komisijai galimybę dėl tokių mažareikšmių pažeidimų kaip kelių dienų pavėlavimas, tam tikro duomens nenurodymas ar tam tikrų privačių interesų, dėl kurių nekyla interesų konfliktas, tiesiog suteikti komisijai galimybę įspėti asmenį, jį įpareigoti deklaruoti, tačiau nepripažinti dėl to pažeidimo. Dėl to turėtų gerokai sumažėti komisijoje formalių tyrimų ir pažeidimų, pavyzdžiui, kai ministras nedeklaruoja, kad yra ministras, ar kokio nors sandorio, kaip ten šaldytuvo nedeklaravimas.
Jei būčiau paskirta komisijos nare, aktyviai dalyvaučiau įgyvendinant komisijai keliamus tikslus ir, manau, mano patirtis prisidėtų gerinant komisijos darbą. Ačiū už dėmesį. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkojame. Pirmoji klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Labai dėkoju, kad vis dėlto prezidentūra teikėsi pateikti tikro profesionalo kandidatūrą. Norėčiau jūsų paklausti. Kadangi jūs esate tikrai didelė žinovė tiek Lobistinės veiklos įstatymo ir kūrusi visą, kuriate sistemą, tiek PINREG’o ir taip toliau, esate visų tų programų vadovė, norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs matote, atėjusi iš, sakykim, darbininko pozicijos į (…) politiką formuojančio politiko, kokie bus jūsų darbo prioritetai ir tikslai?
E. MATULAITIENĖ. Komisija turi didelių iššūkių, ypač artimiausiais porą metų, kad sėkmingai pradėtų veikti Privačių interesų registras, kad būtų užtikrintas lobistinės veiklos skaidrumas. Aš manau, kad komisijos narys privalo būti visiškai įsitraukęs į komisijos veiklą. Lygiai taip pat būdama ir komisijos narė, aš manau, dėsiu visas pastangas, kad projektai nestrigtų.
Taip pat aš manau, kad yra labai svarbu komisijos veikloje atitikties pareigūnų tinklo kūrimas. Aš tai matau kaip vieną iš strateginių komisijos veiklos krypčių, nes komisija yra 25–30 žmonių, o imtis, kam taikomas Interesų derinimo įstatymas, yra virš 150 tūkst. Tai iš tiesų atitinkamų institucijų vadovų vaidmuo yra… tų atitikties pareigūnų vaidmuo patariant, informuojant žmogų yra labai svarbus. Aš manau, kad kaip komisijos narė aš galėčiau, turėdama atitinkamos patirties, tinkamai prisidėti, kad tarnybinės etikos klausimai būtų svarbūs institucijos viduje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Aš dėl jūsų neturiu abejonių, bet klausant jūsų iš jūsų toks gėris eina, sakyčiau, ir jūs ruošiatės eiti į karo zoną, ten, kur politikai turi savo atstovus ir gina savo interesus. Asmeniškai aš pats netikiu VTEKʼu, ypač kai buvo savivaldos rinkimai Lietuvoje ir krūva pažeidimų buvo neišspręstų, užvilkintų ir panašiai. Ar jūs pati tikrai pasiruošusi esate į tą mėsmalę eiti ir ten bandyti išgyventi ir išlikti, turėti savo tiesos stuburą? Dėkoju.
E. MATULAITIENĖ. Aš tikrai nesu susijusi nė su viena politine jėga ir jaučiuosi tikrai nepriklausomas žmogus. Aš manau, kad dėl naujų įstatymų įsigaliojimo daugelis pranešimų dėl dviejų dienų pavėlavimo pateikti deklaraciją arba dėl kažkokio duomens nedeklaravimo, kai dėl to nekyla interesų konfliktas, dabar natūraliai sumažės dėl pačios teisinės visos bazės pasikeitimo. O kiek tai iš tiesų susiję su interesų konfliktų valdymu ir galimu supainiojimu, aš net neabejoju, kad išlikčiau nešališka, ir aš manau, kad komisija turi nagrinėti visus atvejus, nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl atitinkamas pranešimas buvo pateiktas, ar kitų aplinkybių. Aš tikiu, kad mano pozicija visuomet bus nešališka.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, aš tikrai palaikau Roberto pasakymą, kad jūs labai gerietiška esate, ir aš tikrai tikiu, kad jūs neturite inkvizicijos, ta prasme inkvizitoriškų požymių, kad jūs iš tikrųjų labai draugiška.
Dabar mes esame Europos Sąjungoje ir kitos Europos Sąjungos valstybės irgi turi panašaus tipo struktūras. Sakykite, pavyzdžiui, kuo skiriasi mūsų VTEK nuo tos pačios Vokietijos ar kitų artimų valstybių, nes, kiek suprantu, jeigu mūsų VTEKʼą perkeltume, pavyzdžiui, į Vokietiją, tai mes ten santykinai turėtume daug daugiau darbo nei čia, Lietuvoje. Ne vien todėl, kad ten daugiau žmonių. Kokie yra ypatumai Lietuvos VTEKʼo, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis? Ką žinote?
E. MATULAITIENĖ. Apskritai paėmus iš tiesų daugelyje kitų šalių imtis žmonių, kuriems taikomi atitinkami interesų derinimo įstatymai, yra žymiai mažesnė. Mes susiduriame su problema, kai įstatymas taikomas virš 150 tūkst. žmonių, bet kontrolės priemonės, monitoringas, deklaracijų duomenų valdymas yra labai nedidelis. Iš tiesų regimybė kaip ir sudaroma, kad yra kovojama su interesų konfliktų grėsmėmis, tačiau realiai situacija nėra labai tinkamai valdoma. Aš manau, kad labai daug problemų išspręs Privačių interesų registro atsiradimas, kai duomenys, ta prasme, kai procesai bus automatizuoti ir tam tikrą dalį duomenų gaus žmogus preliminarioje sudarytoje deklaracijoje. Kaip jau minėjau anksčiau, yra labai svarbus atitikties pareigūnų tinklo suformavimas, nes tas privačių interesų deklaravimas gali būti, koks tik nori, bet jeigu su jomis nebus susipažįstama ir nebus tinkamo interesų konfliktų valdymo, tai jis yra beprasmis, nes jis yra tiktai priemonė valdyti interesų konfliktams, bet ne pats gėris savaime.
Skirtumas yra imtys, bet šiaip komisijos atstovai visuomet dalyvauja ir OECD renginiuose, ir bendradarbiauja su panašaus pobūdžio institucijomis tiek Airijoje, tiek Prancūzijoje. Ta kryptis dėl mokymų, dėl atitikties pareigūnų, dėl deklaruotinų duomenų verifikavimo yra teisinga, tiktai reikia didesnio įsitraukimo.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiama pranešėja, jūs iš tikrųjų palietėte sritis, kurios labai labai svarbios. Kažkada teko kurti šitą instituciją. Dabar apima labai didelį žmonių ratą, jie mėgina, jeigu kas, tuoj pat kreiptis į VTEKʼą, kai turbūt galima būtų išspręsti problemas paprasčiau. Iš to susiję du klausimai.
Pirmas. Mes dabar turime daug visokių deklaravimo formų. Žmonės dažnai vienoje vietoje deklaruoja, kitoje vietoje nedeklaruoja ir tai jau tampa tam tikras koks nors nusikaltimas, nors ir tos, ir tos yra viešos ir prieinamos žiniasklaidai. Ar vis dėlto nereikėtų to suvienodinti, tai, ką jūs kalbėjote apie registrą, kad būtų matyti iš karto visur?
Kitas dalykas. Yra daug pavyzdžių, konkrečių pavyzdžių ir praktikos, kaip kokį klausimą traktuoti, kad tie žmonės, kurie pildo deklaracijas, aiškiai žinotų, ką ir kaip daryti, nes pilkųjų zonų yra labai daug. Ką jūs galėtumėte ateityje, ką įsipareigojate padaryti šioje srityje?
E. MATULAITIENĖ. Kaip jau minėjau, registro atsiradimas didelę dalį tų problemų išspręs. Pati deklaravimo koncepcija nuo Naujųjų metų pasidaro kitokia. Šiandien yra deklaravimo turinys duotas ir neatsižvelgiama, ar dėl tam tikro duomens gali kilti interesų konfliktas, negali kilti, o nuo Naujųjų metų bus tam tikra dalis duomenų privalomi, kaip visos darbovietės, pareigos, ryšiai su juridiniais asmenimis, jeigu yra turima lemiama įtaka, o kita dalis suteiks žmogui pasitikėjimą, jis pats turės spręsti, ar tam tikras duomuo jam atliekant tarnybines pareigas gali kelti interesų konfliktą, ir tokiu būdu nurodoma.
Deklaracijų viešumas kaip toks ir dabar yra užtikrinamas, manau, pakankamai gerai. Yra gana gerai išvystyta komisijos paieškos deklaracijų sistema. Didelė painiava žmogui deklaruojant yra dėl to, kad viskas daroma per Mokesčių inspekcijos bazę, ji labai geranoriškai sutinka VTEK’ui padėti. Kita vertus, tai sukelia painiavos dėl to, kad periodiškumas yra visai kitas. Jeigu mes Mokesčių inspekcijai deklaruojame kartą per metus, už kalendorinius, privačių interesų deklaravimas yra tęstinis procesas. Komisijos pareiga yra kiek įmanoma tai iškomunikuoti, bet įsteigus registrą šios sistemos bus visiškai atskirtos, nebus dėl to painiavos. O preliminarios deklaracijos užtikrintų tą duomenų tikrumą.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pretendente, čia kolega R. Šarknickas, matyt, šiek tiek supainiojo komisijas. Turėdamas galvoje politinę priklausomybę, jis turbūt turėjo mintyje Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kur yra daugiau ir ten yra tikrai partijų atstovai. Bet ir tame kontekste aš norėčiau paklausti, ar būtent tos komisijos darbas ir tas motyvas, kad ten skiriami žmonės atstovauja tam tikroms organizacijoms… ir gali būti jų sprendimai kildinami arba nulemti to privataus interesų konflikto. Ar jūs negalvojate, kad vis dėlto reikėtų jums sekti tos komisijos darbą ir, tokiems pavyzdžiams pasitaikius, išsakyti savo nuomonę arba bent rekomendacijas?
Ir kartu noriu paklausti, koks jūsų požiūris į tolesnį?.. Sakysime, jūsų komisija nusprendžia, kad vienas ar kitas žmogus pažeidžia įstatymą ir faktiškai netenka nepriekaištingos reputacijos statuso. Vadinasi, jūsų sprendimai. Bet, nepaisant to, tie žmonės ir toliau eina tas pareigas ir toliau valdo tuos pinigus, ir toliau dirba ekspertais įvairiausiose komisijose ir taip toliau, ir taip toliau. Ir ministerijos sako, mes neturime jokių svertų ir nežinome, kodėl turėtume jų neprileisti prie to. Ar jūsų įstaiga neturėtų taip pat šalia nuosprendžio arba šalia sprendimo suteikti ir rekomendaciją tiems žmonėms, nuo kurių priklauso tų žmonių, kurių atžvilgiu yra tyrimas, tolesnė veikla?
E. MATULAITIENĖ. Dėkui už klausimą. Komisijos teisės yra numatytos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme. Ir ten yra viena iš teisių, kad komisija turi teisę kreiptis į tam tikrą įstaigą dėl panaikinimo sprendimų sandorių, kurie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymo nuostatas. Aš manau, kad ryšium su tuo krūviu tyrimų dėl deklaracijų, kurios dažnai yra tokie formalūs… komisija tikrai galės skirti daugiau dėmesio pasekmėms, kas atsitinka po to, kai žmogus iš tiesų supainioja privačius interesus, nesuvaldo tos situacijos. Taip pat komisijai suteikta teisė kreiptis į teismą, jeigu jos rekomendacijos yra nevykdomos. Aš tikiu, kad būdama komisijos nare aš stengčiausi, kad atsakomybės už įstatymo pažeidimus, iš tiesų rimtus interesų konfliktų situacijoje priimtus sprendimus būtų paisoma.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pretendente, iš tikrųjų norėčiau paklausti jus apie viešųjų ir privačių interesų derinimo vertinimą. Nes praktiškai vietos savivaldoje vyksta įdomūs reiškiniai, kada galbūt ir ne pirmos interesų grupės asmenys, tarkime, dirbantys eiliniais kitose įstaigose, pavyzdžiui, medicinos slaugytoja, iš tikrųjų tarybos narys, jeigu jo tokia žmona, turi palikti salę, išeiti, paskui vėl sugrįžti. Kai kurios savivaldybių tarybos nekreipia į tai dėmesio, paprasčiausiai nubalsuoja, kad interesai čia nebus pažeisti, liekame salėje ir taip toliau, ir nieko nevyksta.
Ar nemanote, kad tą reikalą reikėtų kaip nors geriau reglamentuoti, kad būtų aišku? Būna, kai kada pusė salės tarybos narių išeina ir sprendimus priima mažumos. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų tiksliau reglamentuoti, kad būtų visiškai aišku?
E. MATULAITIENĖ. Šiaip ir teismų pozicija yra tokia, kad jeigu žmogui kyla interesų konfliktas, jis turi jokia forma nedalyvauti tolesnėse procedūrose. Tai yra iš tikrųjų rekomenduotina palikti salę ir klausimo svarstyme niekaip vėliau nedalyvauti. Bet aš sutinku, kad ypač savivaldai trūksta aiškumo šiuo klausimu. Ir kaip sutvarkyti procedūriškai, kad ir darbas nestrigtų, tačiau ir interesų konfliktų valdymas būtų tinkamai užtikrintas. Komisija šiuo klausimu yra priėmusi ir rezoliuciją dėl tarybos narių nusišalinimo. Aš manau, kad gal per maža informacijos sklaida pačiose savivaldybėse dėl tų procedūrų. Būdama komisijos narė, aš tikrai stengčiausi, kad tas procesas būtų kaip įmanoma geriau sureguliuotas.
PIRMININKAS. Dėkojame pretendentei. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus, galite grįžti į savo darbo vietą.
Gerbiami kolegos tikriausiai susitiks su pretendente savo frakcijose, o dėl šio klausimo siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.51 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277GR. Į tribūną kviečiu J. V. Žuką – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją. Pateikimas. Prašom.
J. V. ŽUKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Esu įpareigotas pristatyti jums Lietuvos Respublikos Prezidento spalio 30 dienos dekretą: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsniu bei Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos Respublikos Seimui grąžinamas pakartotiniam svarstymui Seimo spalio 17 dieną priimtas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas dėl akcinių bendrovių „Problematika“ ir „Kelių priežiūra“ įtraukimo į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos Prezidento veto motyvai išplaukia iš Konstitucijos, kad teisėkūros procedūros turi būti skaidrios, aiškiai, racionaliai pagrįstos.
Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas numato, kad svarbiomis įmonėmis yra laikomos tos, kurios pagal savo paskirtį ar veiklos pobūdį valdo nacionaliniam saugumui svarbius objektus, įrenginius ir turtą. Nei akcinė bendrovė „Problematika“, nei akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ neatitinka nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos reikalavimų, todėl Lietuvos Respublikos Prezidentas siūlo, kad Seimo priimtas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų mes čia turėjome karštas diskusijas tuo klausimu, net buvo diskusijų ir siūlymų sudaryti naują probleminių, problemiškų įmonių sąrašą, į kurį būtų galima įtraukti įmonę „Problematika“, ir, matyt, ji ten gal ir labiau tiktų. Bet ar galėtumėte šiek tiek daugiau papasakoti ir atskleisti Prezidento nuomonę, ar tokių įmonių įtraukimas į strategiškai svarbių įmonių sąrašą nedevalvuoja strateginės reikšmės tų įmonių, kurios jau yra tame sąraše?
J. V. ŽUKAS. Aš nemanau, kad taip yra. Yra įmonių, kurios iš tikrųjų nacionaliniam saugumui turi labai didelę reikšmę, bet šiuo atveju, kas susiję su „Problematika“, tai yra vienas iš daugelio rinkos dalyvių, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir konkursuose, ir šiuo atveju čia yra Vyriausybės prerogatyva apsispręsti, ar tai turi būti valstybinė įmonė, ar privati. Bet ji niekaip nepatenka į tą nacionaliniam saugumui svarbių objektų sąrašą vien dėl tos priežasties, kad tiesiog žiūrint į grėsmes, kurių gali kilti vienu ar kitu atveju, jos vaidmuo grėsmių akivaizdoje yra faktiškai nereikšmingas. Taip pat ir dėl „Kelių priežiūros“, nes „Kelių priežiūra“ taikos metu vykdo kelių priežiūrą, dalyvauja kai kuriuose konkursuose, o karo atveju, nepaprastosios padėties atveju visa tai pereina kariuomenės atsakomybėn ir kelių priežiūrą ima vykdyti inžineriniai padaliniai – tiek Lietuvos nacionaliniai, tiek ir NATO.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Norėtųsi kreiptis, generole, bet dabar turbūt, gerbiamas vyriausiasis patarėjau, ar Prezidentas, vetuodamas šį įstatymą (sutinku, daro labai teisingai, kad vetuoja, nes ir aš pats taip manau, kad nereikėjo įtraukti į tą sąrašą, ir pasisakiau šitaip, ir pritarsiu šiandien veto), numatė tolesnes pasekmes, kas gali atsitikti su tomis įmonėmis, nes jos gali būti privatizuojamos?
J. V. ŽUKAS. Tai būtent apie tai…
E. GENTVILAS (LSF). Aš tą ir pratęsiu. Ar Prezidentas nemano taip, kaip kai kurie valdantieji, kad privatizacija yra siaubas, maras, pekla, nuo kurios reikia saugoti įmones, ir vienintelis apsaugos mechanizmas yra įtraukti į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą?
J. V. ŽUKAS. Būtent apie tai Prezidentas ir galvoja. Prezidentas nemano, kad tos įmonės būtinai galėtų būti neprivatizuotos. Dėl to turi apsispręsti Vyriausybė, ar jos toliau turi likti valstybinės, ar privatizuojamos, bet strateginės reikšmės nacionaliniam Lietuvos saugumui jos tikrai neturi.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Iš tikrųjų kai šitos įmonės… Aš esu čia, tiesiai prieš jus. Taip. Kai šitos įmonės, na, kai buvo pasiūlymas įtraukti jas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, motyvo dėl strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui net ir nebuvo. Valdantieji iš tikrųjų, ir kai kurie opozicijos atstovai, baiminosi, kaip čia buvo teisingai pasakyta, privatizacijos. Aš noriu atkreipti dėmesį apskritai į tai, kokia tendencija atėjo į valstybės valdomų įmonių valdymą. Štai specialiai yra įstatymu įtraukiamos įmonės tam, kad, neduok Dieve, būtų neprivatizuotos, tačiau štai kas vyksta Lietuvos pašto valdyme. Jeigu anksčiau įmonė, pagaliau pradėjusi rodyti rezultatus, buvo depolitizuojama, dabar vėl, atrodo, viskas yra atsukama atgal. Tai čia ne klausimas, čia yra tiesiog prašymas atkreipti dėmesį, kokia yra valstybės valdomų įmonių politika, kad mes žengiame atgal, o ne į priekį.
J. V. ŽUKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Bet negirdėjau atsakymo, gal nereikia čia, pasisakymai dabar jau. Gerbiamas pranešėjau, ten yra toks raudonas taškelis ant ekrano, jūs galite matyti, kur yra pranešėjas, bus paprasčiau surasti. Kaip jūs žiūrite į liaudies patarlę, kad sviestu košės nesugadinsi? Ar negalvojate, kad tos dvi įmonės galėtų būti sviesto gabaliukai toje košėje?
J. V. ŽUKAS. Gal ir galėtų, bet esmė yra ta, kad jeigu rimtai vertiname situaciją ir žiūrime į tuos scenarijus, kurie gali susiklostyti, – Lietuvos nacionalinio saugumo krizinės situacijos, tai tada reikėtų svarstyti ir platesnį sąrašą, arba žiūrime iš tikrųjų tą strateginę svarbą, kaip uostai, keliai, geležinkeliai, dujos, ar svarstome įmones, kurios galbūt galėtų, galbūt negalėtų. Žodžiu, kriterijai yra tokie. Ir Prezidento kriterijai yra labai aiškūs, kad… Atvirai kalbant, jeigu kalbama apie privatizaciją arba išlikimą kaip valstybinei įmonei, jeigu yra abejonių dėl to, jeigu iš tikrųjų negalime būti tikri dėl to, kad šitos įmonės vaidina labai svarbų vaidmenį mūsų nacionaliniam saugumui, ten yra trys prioritetai. Tai tikrai svarstant, kur jos gali pakliūti, tikrai vertinant visą bendrą situaciją saugumo prasme, jos nepakliūva nė į vieną prioritetą. Jeigu įtraukiame tokias įmones, tai, kaip jūs sakote, tada reikia svarstyti platesnį sąrašą, tada reikia keisti kriterijus turbūt, reikia svarstyti, pagal kokius kriterijus mes vertiname.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tiesiog norėjau paklausti dėl konteksto. Ar artėjant rinkimams jūs matote kokį didesnį mums priešiškų valstybių bandymą perimti tuos strateginius objektus ar daryti įtaką mūsų vidaus politikai? Ar nepastebite tokių tendencijų?
J. V. ŽUKAS. Pastebime, ką čia visi bendrai pastebi. Bet čia galbūt į tą klausimą geriau galėtų atsakyti žvalgybos atstovai. Aš čia dabar nesiimu vertinti šitų dalykų iš tos pozicijos, kurią šiandieną užimu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. M. Majauskas – nuomonė už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mes čia tikrai karštai diskutavome, kai buvo priimtas įstatymas, ir aš galiu pakartoti argumentus, kuriuos sakiau tuo metu. Strateginę reikšmę turinčios įmonės paprastai turi kritiškai svarbią Lietuvai infrastruktūrą: tai jūrų uostas, oro uostas, keliai, geležinkeliai, tokią infrastruktūrą, kurios negalėtum replikuoti, todėl ir pardavęs ar kitaip, kitokiu būdu atsisakęs, ar galbūt netekęs tos infrastruktūros, tu negalėtum jos replikuoti ir sukurti iš naujo arba tai kainuotų nežmoniškus pinigus. Todėl tos įmonės yra įtrauktos į strategiškai svarbių įmonių sąrašą, jos yra saugomos, prižiūrimos ir joms galioja įvairūs kiti reikalavimai ir kriterijai. Įmonė „Problematika“ kaip tokia neatitinka tų kriterijų, mano supratimu, ir jinai nebent tiktų į problemiškų įmonių sąrašą, nes jinai turi ne vieną problemą. Jos įtraukimas į strategiškai svarbių įmonių sąrašą iš esmės devalvuotų jau esančias tikrai strategiškai svarbias įmones, todėl jis tikrai nebūtų tikslingas.
Antras dalykas. Mes puikiai suprantame, kad privatizavimo klausimai, jeigu tokių ir kyla, tai yra Vyriausybės kompetencija, ir mes turėtume palikti šiuos sprendimus spręsti Vyriausybei. Todėl kviečiu palaikyti veto.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų, kodėl gimė šitas klausimas? Aš manau, vien dėl to, kad sklando gandai, aš manau, ne be pagrindo, kad numatoma privatizuoti šitą įmonę, atiduoti į privačias rankas kelių tiesimo kontrolę. Tai būtų absurdas. Jeigu negalima kitaip apginti šitos įmonės, dėl to ir buvo pasiūlytas šitas variantas – įtraukti į nacionaliniam saugumui reikšmę turinčių įmonių sąrašą. Galėtų būti kitoks sąrašas – neprivatizuotinų įmonių sąrašas, kuris būtų patvirtintas Seime ir būtų neliečiamas. Yra tokie du keliai, bet eiti tuo keliu, kuris dabar siūlomas, kad būtų galima privatizuoti šitą įmonę, – aš kategoriškai buvau ir komitete prieš, ir dabar esu prieš. Todėl, kad apgintume šitą įmonę, jeigu nėra kito kelio, tai buvo pasirinktas būtent šitas kelias. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Du už. Gerai. E. Pupinis. Edmundai Pupini, prašau. Nuomonė už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų daug ką pasakė ir M. Majauskas. Manau, kad vis dėlto valdantieji turėtų sugrįžti prie įstatymo projekto, kuriame įrašytų tikrai aiškiai, kad kai kurios įmonės yra svarbios nacionaliniam saugumui, kai kurios įmonės turi būti neprivatizuotinos. Manau, tai nebūtų sudėtingas darbas, ir tada išspręstume visas problemas, o galbūt netgi ir kartu neatidėdami ateičiai, lygiagrečiai patvirtinę šį veto, padarytume ir kitą darbą. Siūlau šitam pritarti, o greičiau paruošti neprivatizuojamų įmonių įstatymą arba pakoreguoti tą patį įstatymą.
PIRMININKAS. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, taip visi sutarėme, kad teisiškai geresnis sprendimas būtų tas įmones, kurios neturėtų būti privatizuojamos dėl vienų ar kitų svarbių priežasčių, geriau teisiškai kitaip įforminti, o ne rašyti į šį įstatymą. Bet aš manau, kad dabar šitoje stadijoje, kai yra Prezidento veto pateikimas, balsuokime už projekto svarstymą iš naujo ir tada bus galimybė komitete dar kartą apsvarstyti, kaip geriau, ar kol kas palikti šiek tiek gal teisiškai ne visai tvarkingą variantą – tas įmones nacionaliniam saugumui svarbių objektų sąraše, o po to šitą pataisyti, ar priešingai – išbraukti iš ten, kaip siūlo Prezidentas, ir nedelsiant ruošti reikalingą įstatymo pataisą. Kad tai ramiai apsvarstytume, aš siūlau dabartinėje stadijoje balsuoti už projekto svarstymą iš naujo.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, vadovaudamasis Statuto 165 straipsnio 2 dalimi, Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Dėmesio, gerbiami kolegos, skelbiu balsavimą. Balsavimas alternatyvus. Kas už tai, kad grąžintume įstatymą iš naujo svarstyti, balsuojate už, kas manote, kad laikytume jį nepriimtu, balsuojate prieš.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 84, prieš – 11, susilaikė 1. Grąžintą įstatymą siūlome toliau svarstyti. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Bendru sutarimu, ačiū, pritarta.
15.06 val.
Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4002, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4003, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4004, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4005 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4002, kartu ir visi lydimieji iki 2-4.4 klausimo. Į tribūną kviečiu pranešėją J. Neverovičių, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją. Pateikimas.
J. NEVEROVIČ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi vadovaudamasis šių metų spalio 16 dienos Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu norėčiau pateikti paminėtus įstatymų projektus. Norėčiau priminti, kad 2017 m. balandžio 20 d. Seimas priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą. Pagal tą įstatymą draudžiama Lietuvai parduoti, prekiauti elektra, kuri yra pagaminta nesaugiose elektrinėse, šiuo atveju Astravo atominėje elektrinėje. Tame įstatyme yra numatyta viena priemonė, tai yra draudimas tiesiogiai prekiauti nuo Astravo paleidimo per Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
Mūsų vertinimu, tos priemonės nepakanka. Yra ir daugiau įvairių būdų, kaip būtų galima bandyti apeiti tą draudimą Lietuvoje. Todėl kartu su Energetikos ministerija, Vyriausybe, Valstybine energetikos reguliavimo taryba parengėme du papildymus to įstatymo. Jų esmė yra tokia.
Pirma – panaikinti išduotus leidimus ir neišduoti naujų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugia pripažinta branduolinė elektrinė. O antras pasiūlymas – leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai kreiptis į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos komisiją, kuri veikia prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atlikti patikrinimą, ar neketinama prekiauti Astravo elektra Lietuvoje. Jeigu būtų nustatytas toks atvejis, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėtų nedelsdama stabdyti atitinkamų subjektų leidimų galiojimą.
Tiek trumpai pristačiau. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Balsuosiu už šitą įstatymo projektą, pasiūlymus. Bet vis tiek išlieka abejonė, ar tai užkerta galutinai ir visiškai galimybę patekti į Lietuvą Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros porcijoms, elektronams ir taip toliau. Vis dėlto Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija, tikėtina, bus eksportuojama į Rusiją. Per Rusiją ji gali patekti į tą pačią Suomiją, ten jungtys nėra uždaromos. Suomija yra „Nord Pool“ biržos sistemoje, mes prekiaujame, naudojame pas save ir suomišką elektrą, tai teoriškai gali būti, kad naudosime ir Astravo atominėje elektrinėje pagamintą elektrą.
Kaip atsiriboti arba kaip išvengti šitų dalykų, nes jeigu jūsų pasiūlymą realizuotume teoriškai visa apimtimi, reikėtų neleisti niekam importuoti į Lietuvą elektros. Suprantu, kad taip nedarysime. Tai kaip čia yra?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Šito įstatymo esmė yra prekybos reguliavimas ir būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aišku, mes negalime reguliuoti kitų valstybių teritorijose vykstančių procesų, taip pat šis įstatymas nesprendžia fizinių elektros energijos srautų. Jūs teisingai pastebite, kad tie elektronai keliaus pagal fizikos dėsnius net ir po to, kai bus paleista Astravo elektrinė. Todėl jūsų pagarsintos problemos sprendimas yra vienintelis, tai yra mūsų energetinės sistemos sinchronizavimas su Vakarų Europos tinklais ir atsijungimas nuo Rytų sistemos. Taigi faktiškai tai reiškia, kad tas galutinis sprendimas bus realizuotas tik po to, kai sinchroniškai prisijungsime tinklais prie Vakarų Europos.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai sveikintinas siūlymas. Aš manau, mes jam pritarsime, tačiau norėjau, pratęsdamas Eugenijaus klausimą, dar kartą paklausti jūsų nuomonės. Mes visi išgirdome Prezidento G. Nausėdos raginimą siekti ES lygio, apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Ar jūs pritartumėte, kad mes visi, ir kairė ir dešinė, šis Seimas, Vyriausybė, prezidentūra, šiuo metu turime sutelkti pastangas, kad įtikintume tas Europos Sąjungos valstybes išgirsti mūsų balsą ir kad vienybė galbūt ir gali būti raktas į tam tikrą sėkmę šioje gana sunkioje istorijoje?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų labai gerą klausimą. Šimtu procentų pritarčiau, kad… na ir šis įstatymas iš principo yra apie nacionalinį saugumą. Todėl turėtume siekti vienbalsiškumo sprendžiant tuos klausimus. Prezidentas nuo pirmos dienos siekia aktyviai įtraukti ir mūsų regiono partnerius, ir Europos Sąjungą sprendžiant tą problemą. Ir tikrai, turint tą vieningą požiūrį iš Lietuvos, manau, kad daug labiau galėsime įtikinti partnerių ir daug geriau pristatyti mūsų prioritetus ir siekius.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LGF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, tikrai mes tas sąlygas bandome griežtinti, tačiau mums labai sunkiai sekasi ir tarptautinėje arenoje. Greitu laiku Baltarusijos prezidentas viešės pas mūsų kaimynus latvius, ko gero. Prašom pasakyti, ar mūsų Prezidentas nesiruošia, ar nepatarsite ir jam susitikti su Baltarusijos prezidentu ir pakalbėti apie šiuos dalykus. Prašom pasakyti, ar tokiu sprendimu mes nestumiame į latvių glėbį tų prekių, kurios šiandien, baltarusiškos prekės šiandien, keliauja per Klaipėdos uostą? Labai ačiū.
J. NEVEROVIČ. Dėl susitikimo man nėra nieko žinoma, todėl negaliu atsakyti į jūsų klausimą. O dėl kitų projektų, tikrai šis klausimas nėra susijęs. Kaip ir nuo pat pradžios kalbėjau, mūsų siūlymo esmė yra nacionalinio saugumo užtikrinimas, konkrečiai dėl šio nesaugiai vystomo projekto. Nenorėtume kaip nors prisirišti prie kitų valstybių, kad kiti galėtų mums kaip nors primesti, ką mes turėtume daryti su ta problema ir grėsme, kurią patys ir turėtume spręsti.
PIRMININKAS. Turėtų klausti S. Tumėnas, tačiau salėje jo nematau, todėl klausia P. Saudargas. Prašau. Klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas kolega. Klausimas yra esminis, nes, man atrodo, Lietuvos elektros sektoriuje yra du tokie megaiššūkiai, tai yra Astravo problema ir sinchronizacija su kontinentiniais Europos tinklais. Ir šios problemos viena kitą įvairiais būdais veikia. Mes Energetikos komisijoje ne kartą svarstėme ir lieka, sakyčiau, toks jausmas, kad, na, ne visi klausimai yra atsakyti ir ne viskas yra aišku. Pavyzdžiui, vienas iš neaiškumų man lieka dėl jungčių su Baltarusija, jos kažkodėl lieka net iki 2025 metų, kai mes jau sakome, kad mes jau sinchronizuosimės, tada galėsime viską atsijungti. Bet mes esame išklausę specialistus, kurie sako, kad pasistatę, rodos, dažnio koregatorius, tam tikrus įrenginius Alytuje, kitur, mes galėtume, kad ir avariniu režimu, bet išeiti į sinchronizaciją anksčiau, tiksliau, (…) sinchronizacija su Astravu. Kaip jūs manote dėl jungčių ir ankstesnės sinchronizacijos negu 2025 metais?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už klausimą. Labai gerai, kad yra svarstomi įvairūs scenarijai, ne tokie galbūt optimalūs, avariniai, kaip jūs pavadinote. Apie juos gal nereikėtų kalbėti. Kalbame apie tą normalų darbinį režimą, kai nesukeldami rizikų, grėsmių mūsų pačių sistemai darome namų darbus tam, kad pastatytume „Harmony Link“, tam, kad pasiruoštume elektros gamybai, tam, kad pasiruoštume tinklus viduje, kad sinchronizuotumėmės, kai jau būsime pasirengę, nesukeldami rizikos dėl blackouto ir taip toliau. O kad yra kažkokių scenarijų dėl visokių avarijų ar grėsmių, tai gerai, tačiau tai nėra pagrindinis scenarijus.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas patarėjau, kai skaitai Europos teisės departamento direktoriaus K. Dieninio išvadas, tai supranti, kad tas įstatymas arba bus visiškai tuščias, arba, ką jūs sakėte, jis galės pradėti galioti po penkerių, šešerių metų, kai jau atsijungsime nuo Rytų skirstomųjų tinklų.
Antras dalykas, mes turėsime ir aibę problemų. Juk aiškiai pasako Teisės departamento direktorius, kad reikia derinti su Pasaulio prekybos organizacija, nes neleidžia taip elgtis su trečiųjų šalių valstybėmis. Reikia derinti su Europos Komisija, nes juk elektra ne dyzelinas ūkininkams, jos nenudažysi ir neatskirsi, kokia ji atėjo iš Astravo ar ne iš Astravo. Tai jeigu jūs skaitėte tas išvadas, čia bent keturios, penkios pastabos, kokios problemos mūsų laukia, tai gal pakomentuokite. Jeigu jūs sakote, kad visas tas įstatymas pradės galioti po penkerių metų, tai kam reikalingas dabar tas popsas, kai tas įstatymas jokios galios neturės, jis negalios?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą, bet tikrai šitas įstatymas turėtų įsigalioti iš karto po to, kai bus paleista Astravo atominė elektrinė, yra suteiktas specialus įgaliojimas perdavimo sistemos operatoriui kaip tik tarp siūlytų įstatymo pakeitimų. Jis informuos apie tą faktą ir nuo to momento įstatymas pradeda galioti. Tokia yra pasiūlymo esmė.
O dėl Europos Sąjungos institucijų, tai 2017 metais, mano supratimu, Komisija buvo supažindinta su ta iniciatyva. Kadangi mes iš esmės nieko nekeičiame, tik patiksliname jau galiojantį įstatymą, nematome, kodėl reikėtų iš naujo dar kartą tą patį daryti.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas patarėjau, ačiū už pristatymą. Toks klausimas kaip buvusiam energetikos ministrui, kaip žmogui, kuris mato šiek tiek plačiau. Ar, jūsų nuomone, mūsų pasitraukimas iš Rytų energetinės priklausomybės, kalbu apie sinchronizavimą su Vakarų Europos tinklais, nėra per lėtas ir toks galbūt kartais fasadinis? Ar nereikėtų, jūsų nuomone, kokia jūsų nuomonė būtų apie ryžtingesnes priemones, pavyzdžiui, kaip pasitraukimą iš BRELL sutarties? Tiesiog pradėti oficialią pasitraukimo procedūrą.
J. NEVEROVIČ. Ačiū už klausimą. Taip, norėtųsi, kad ta sinchronizacija įvyktų greičiau, tačiau iš principo turbūt taip pat yra svarbu užtikrinti energetinį saugumą tuo pereinamuoju laikotarpiu, kol dar nesame sinchroninėje zonoje su Europos Sąjunga, su Vakarų tinklais, ir neturėtume kelti daugiau rizikos vien dėl to, kad skubame ir turėtume dirbti su tuo, ką turime. Todėl ir BRELL sutarties procedūros, kurios numato, jeigu neklystu, trijų ar šešių mėnesių išstojimą, reikalui esant, gali būti panaudotos, bet vėlgi čia yra galbūt toks labiau avarinis scenarijus, ne pagrindinis, nes mūsų tikslas yra tvarkingai, nuosekliai padaryti visus namų darbus kartu su mūsų regiono partneriais, su Lenkija, pastatyti kabelį iš Klaipėdos į Gdanską ir tvarkingai perorientuoti mūsų tinklus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite grįžti į savo darbo vietą. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Atsispirsiu nuo kolegos V. Bako klausimo, ar ne per lėtai mes čia desinchronizuojame nuo BRELL ir susijungiame su Europos kontinentiniais tinklais. Buvęs energetikos ministras pranešėjas, na, iš tiesų man keista, sako, kad per skubėjimą mes galime padaryti klaidų. Aš manau, kad laikas nėra mūsų pusėje, laikas eina ir kiti veikėjai aplinkui veikia, o Lietuva visada gali būti įstumta į tam tikrus akligatvius.
Grįžtant prie projekto, kurį pateikė prezidentūra, tikrai aš pritarčiau tam projektui ir dėl to, kad bet kokiomis priemonėmis reikia saugotis nuo nesaugios Astravo elektrinės elektros patekimo į Lietuvą – ir fizinėmis, ir teisinėmis, ir diplomatinėmis, ir visomis įmanomomis priemonėmis. Tačiau kitas argumentas yra, kad bet koks dėmesys Lietuvos energetikos sektoriui, bet koks dėmesys elektros sistemai ir greitesnei sinchronizacijai yra pozityvus, nes, kaip minėjau, kad ir kiek mes Seime svarstytume, kad ir kiek specialistų klaustume, lieka kažkoks biurokratinis, toks pelkinis neaiškumas, kodėl mes negalime viso to įvykdyti greičiau, anksčiau ir taip toliau.
Lygiai taip pat su elektros generacija. Kažkokie migloti išvedžiojimai, o laikas vis eina, eina ir eina, ir mes aiškių atsakymų neturime. Man atrodo, kad 2025 metų scenarijus yra gerokai pavėluotas, nes mes apie tai kalbame jau dešimtis metų, tačiau realus veiksmų planas apskritai tik prieš kelias savaites buvo pateiktas mūsų komisijai, kai mes jau prieš kelis metus klausinėjome, koks tikslus veiksmų planas – laikas, darbotvarkė, kur yra projekto pradžia, pabaiga…
PIRMININKAS. Laikas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …kad matytume, kas padaryta, ko nepadaryta. Tikrai su tuo vėluojame. O projektą siūlyčiau, aišku, palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš daugiau repliką norėčiau pasakyti. Ne laikas gal šiandien galvoti, bet geriau vėliau negu niekada. Iš tikro buvo galima apsisaugoti nuo Astravo atominės elektrinės tada, kai dar nebuvo uždaryta saugi Ignalinos atominė elektrinė. Ir kas ją uždarė? Prisiminkime. Ogi konservatoriai.
Antras dalykas. Tada, kai dar buvo tik planuojama ir projektuojama statyti Astravo atominę elektrinę, A. Kubilius važiavo dviratuku ir laimino atominės elektrinės statybą, pasirašinėjo sutartis, ką kalba ir Prezidentas. O dabar, kai pastatyta, jau kelia vėją. Vėją kelia tie patys, kurie ir palaimino Astravo atominės elektrinės statybą. O to visuomenė nežino, tą visuomenė turėtų žinoti. Jie dabar tokiu būdu klaidina visuomenę.
Gerbiamieji, būkite blaivūs, objektyvūs. Jeigu jūs nesustabdėte Astravo atominės elektrinės statybos, jūs ir jos veiklos nesustabdysite, tai yra tuščios kalbos. Dabar belieka rūpintis, kad Astravo atominė elektrinė būtų saugi ir kad Lietuva pirktų pigią elektros energiją, o ne kažkokiais ratais aplinkui brangią Astravo atominę elektrinę. Nieko jūs nepadarysite, elektrinė jau stovi, elektrinė jau pastatyta. Ir, žiūrėkite, jeigu šitaip prieštarausite, tai ir saugumui tikrai iškils didelių pavojų Astravo atominėje elektrinėje. Dabar dėkime visas pastangas, kad ji būtų saugi. Kito kelio jau neturime, pavėlavome! Ponai konservatoriai, prisiimkite didžiulę atsakomybę, kad šalia mūsų stovi Astravo atominė elektrinė.
PIRMININKAS. Kadangi motyvai išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto kartu su lydimaisiais. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: dėl visų projektų pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo – P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Tikrai jokių replikų nereikėtų, jeigu šioje salėje neskambėtų melas ir tiesiog nesąmonės. Vienintelis momentas, kai buvo galima sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybas, buvo pačiai Lietuvai statyti savo, ir kairėje sėdinti partija tai sustabdė. Dabar P. Gražulis, man atrodo, iki galo atskleidė verslo planą, kad, pasirodo, ir buvo noras pirkti nesaugią baltarusišką elektrą. Aišku, tada reikėjo sužlugdyti savo projektą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš tik norėčiau kolegoms, kurie galbūt čia yra pirmą arba antrą kadenciją, priminti, kad tą liūdną dokumentą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasirašė Prezidentas A. M. Brazauskas ir tuometis premjeras R. Paksas.
PIRMININKAS. Kadangi pavardė buvo paminėta – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Bet aš noriu priminti jau gal trečiąkart konservatoriams, kad tada R. Paksas buvo Konservatorių partijos valdybos pirmininkas vietoj G. Vagnoriaus. Kadangi jis atsisakė uždaryti atominę elektrinę ir turėjo paklusti konservatoriams, tokį aktą pasirašė, bet vėliau mes galėjome dėti pastangas, kad ta atominė elektrinė nebūtų uždaryta.
Taip pat priminsiu, priešakyje su amžinąjį atilsį J. Veselka šešis kartus registravau įstatymo pataisas, kad atominė elektrinė nebūtų uždaryta. Pasižiūrėkite, pavartykite istoriją ir prisiimkite atsakomybę, ir kaltės neverskite kitiems, ponai konservatoriai.
PIRMININKAS. Gerai. B. Bradauskas dar norėtų. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, matyt, kai kurių jūsų labai atmintis trumpa. Aš ryte išgėriau tabletę ir viską atsimenu, kas buvo iš tikrųjų. Buvo vienintelė sąlyga įstoti į Europos Sąjungą – uždaryti atominę elektrinę. Ir nevartykime dabar čia tų bėdų, kas pasirašė, kaip pasirašė. Buvo vienintelė sąlyga. Kodėl taip buvo, čia jau kita istorija. Aš manau, pagrindinis dalykas buvo pigios elektros energijos konkurencija. Todėl buvome priversti uždaryti šią atominę elektrinę.
PIRMININKAS. Gerai. Baigiame, gerbiami kolegos, šią diskusiją.
Einame prie darbotvarkės. Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3… Komitetus aš buvau įvardinęs, bet galiu pakartoti. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, dar kartelį pritarta. Atsiprašau.
15.28 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25, 26, 33, 39, 40, 401, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3958 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3958. Pranešėjas – viceministras G. Mažeika. Pateikimas. Prašau.
G. MAŽEIKA. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiu Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pakeitimo projektą. Šį įstatymą teikiame siekdami palengvinti sąlygas tiems, kurie naudoja ir registruoja laivus. Jo pagrindinis tikslas yra aiškesnis, nuoseklesnis ir sisteminis teisinis reglamentavimas bei efektyvesnis saugios laivybos reikalavimų laikymosi užtikrinimas.
Ką mes norime juo pasiekti arba pakeisti, arba pasiūlyti? Keletas dalykų.
Pirma ir turbūt svarbiausia – siekiame numatyti galimybę įgaliotoms laivų klasifikavimo bendrovėms išduoti elektroninio formato liudijimus laivams. Kitaip sakant, mes artėjame šiek tiek prie žmonių skaitmeninimo.
Taip pat siekiame patikslinti teisinį reglamentavimą, susijusį su laivų avarijų tyrimu, nes šiuo metu buvo šiek tiek neaiškumų ir europinių direktyvų neatitikimų. Siekiame patikslinti nuostatas, susijusias su locmano liudijimo išdavimu. Taip pat, kaip horizontaliai Vyriausybė daro visuose savo panašiuose projektuose, siekiame nustatyti, kad šie Laivų registro duomenys būtų teikiami neatlygintinai. Tiek trumpai. Jeigu būtų klausimų, bandysiu atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausia E. Gentvilas. (Šurmulys salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, siūlau pritarti šiam projektui ir jis man nekelia abejonių. Bet noriu, kad jūs, kaip viceministras, atsakytumėte man į tokį klausimą. Seimo darbotvarkėje parašyta, kad šį projektą pristatys ministras J. Narkevičius. Ministras J. Narkevičius buvo šiandien Seime, spaudėme ranką, pasišnekėjome. Tačiau ministras J. Narkevičius šįryt atsisakė atvykti į mūsų frakcijos posėdį, buvo pakviestas, ir pranešė, kad išvyksta į komandiruotę. Kaip čia yra? Jeigu jis dėl R. Žemaitaičio atlėkė spurdėdamas ir balsavo, nežinau, kaip balsavo, čia jo reikalas, bet jis buvo, ne komandiruotėje. Dabar jau nėra. Ryte irgi nėra. Tai kada ta komandiruotė? Papasakokite.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kaip tai susiję su svarstomu klausimu?
E. GENTVILAS (LSF). Atleiskite, bet tada klausimas jums. Darbotvarkėje parašyta J. Narkevičius, kuris šiandien buvo salėje. Tada jūs atsakykite. Kažkas turi atsakyti į tai.
G. MAŽEIKA. Aš galbūt trumpai galiu.
PIRMININKAS. Prašom.
G. MAŽEIKA. Trumpai galiu atsakyti. Ministras šiuo metu tikrai jau yra išvykęs. Jis išvykęs yra į Lenkiją. Ten, kaip žinome, po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė, jisai šiuo metu bandys susitikti su naujuoju kolega, kuris, tikimės… galbūt galėsime tęsti tą bendradarbiavimą su Lenkija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, gal pabaigiame procedūrą, paskui leisiu jums replikuoti? (Balsai salėje) Ar dabar norite? Prašau. Na, dabar.
E. GENTVILAS (LSF). Tada kartu klausimas Seimo vadovybei. Kur ministras J. Narkevičius buvo šįryt 9 valandą, kai mums pasakė, kad yra komandiruotėje, o dabar sakote, į komandiruotę išvyko dabar? Kodėl jis neatvyko Liberalų sąjūdžio frakcijon, nors buvo kviestas?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kreipkitės į valdybą raštu. Jums bus atsakyta.
Toliau klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kadangi jūs čia vietoj ministro stovite, gal pasakysite, kaip Ekonomikos komitetui gauti ministro įsakymus dėl Lietuvos pašto valdybos? Patarėjos jau kelinta diena, nuo praeito ketvirtadienio, atkakliai prašo tų įsakymų, kai kopijas, man atrodo, galima padaryti per kelias minutes ir atsiųsti. Kodėl slepiami tie įsakymai? Gal juos norima kaip nors atgaline data pakeisti, suklastoti, kad negalite jų niekaip atsiųsti?
G. MAŽEIKA. Nieko ten nesuklastosi, tiesiog, kiek aš suprantu, ten buvo klausimų, ar buvo tuo metu komitetas kaip visuma, ar buvo komiteto paklausimas kaip visuma. Jeigu galėtume tą pasitikslinti, aš manau, mes labai greitai tuos įsakymus galime atsiųsti. (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Gerai, mes galėsime pateikti.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime tada pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio projekto.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 80, prieš – 2, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo. Prašau. B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik norėčiau priminti, čia kolega E. Gentvilas iškėlė klausimą, kur buvo ministras. Tai gal jis nežinojo, bet iš tiesų ministras, galiu patvirtinti, buvo komandiruotėje, iš pat ryto buvo išvykęs į Lenkiją, bet vėliau gavo signalą iš valdančiosios frakcijos lyderio, kad privalo grįžti balsuoti dėl R. Žemaitaičio. Sugrįžo, pabalsavo ir vėl išvyko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Na, čia jūsų interpretacija. Gerbiami kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. (Šurmulys salėje)
15.35 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 1312, 1314 , 1315 , 1316, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059, Baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4060, Teismų įstatymo Nr. I-480 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4061, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4062, Civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 1751, 604, 605, 6241, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4063, Administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4064, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4065, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4066, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4067, Civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287, 6.22814, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4068, Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4069, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 431 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4070, Notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4071, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4072, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4073, Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4074, Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4075, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4076, Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 671 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4077 (pateikimas)
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059 kartu su lydimaisiais iki pat 2-6.19. Pranešėjas – viceministras G. Mažeika. Pateikimas. Prašau. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Liesys.
G. MAŽEIKA. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vyriausybė teikia Seimui svarstyti net 19-os įstatymų pakeitimų projektus. Šiais projektais norime… Jie parengti įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Tai yra seniai suplanuota iniciatyva. Jais mes norime priartėti kaip valstybė prie žmonių ir palengvinti bendravimą su viešosiomis institucijomis elektroniškai. Įstatymo projekto tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus. Ką tai konkrečiai reiškia? Faktiškai tai reiškia tokius tris pagrindinius dalykus, kurie įtelpa į tuos 19 įstatymų pakeitimų projektų.
Pirma, įteisintume asmenų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo informacinės sistemos elektroninių pristatymų dėžutes ir jų adresą būtų galima naudoti siekiant efektyviau gauti teikiamas viešąsias administracines ir kitas paslaugas. Tai tokios ne visai elektroninio pašto dėžutės, bet būtų panašaus pobūdžio elektroninės dėžutės, kur būtų galima bendrauti piliečiams su viešąsias paslaugas teikiančiomis institucijomis.
Antras dalykas, sukurtume teisines prielaidas, kad visas viešojo administravimo subjektų susirašinėjimas su asmenimis pirmiausia būtų vykdomas elektroninėmis ryšio priemonėmis. O jeigu asmuo nesinaudoja tomis elektroninėmis priemonėmis, tada siunta būtų atspausdinta ir pristatyta kaip reguliarus paštas, kaip reguliari siunta.
Ir trečias dalykas, užtikrintume, kad visi viešojo sektoriaus subjektai rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kurie būtų siunčiami asmenims, naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema.
Siūlytume, kad visi įstatymų projektai įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d., išskyrus vieną niuansą dėl įstatymo projekto, susijusio su teismų procesais. Jis turėtų įsigalioti metais vėliau, nes ten reikėtų papildomų metų pertvarkyti ir modernizuoti LITEKO sistemą. Manome, kad šie įstatymų projektai valstybei sutaupytų apie 1,5–1,7 mln. eurų. Tai tiek trumpai. Jeigu būtų klausimų, galėčiau pabandyti atsakyti.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, kolegos. Gerbiamas pranešėjau, jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. E. Pupinis. Edmundai Pupini, klauskite!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Atsisakau šį kartą.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Klausia G. Vasiliauskas. Prašau.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projekto. Elektroninė pristatymo sistema tikrai sumažintų proceso eigos laiko kaštus. Tačiau kokie terminai bus užtikrinti tiems gavėjams, kurie šios sistemos tiesiog negalės pasiekti? Ir antroji klausimo dalis būtų, ar bus numatyti laiko limitai, iki kada paštu gautą informaciją pateikti atgal, kitaip sakant, koks terminas, iki kada sureaguoti? Ir patikslinant klausimą – nei įstatymo projekte, nei įstatyme nėra nuostatų, reguliuojančių ir nustatančių, nuo kurio momento turi būti laikoma, kad procesiniai dokumentai, tarp jų ir Administracinių ginčų komisijos sprendimas…
PIRMININKAS. Gediminai, žiūrėkite į laikrodį.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). (Tuoj, baigiu.) …per elektroninę pristatymo sistemą ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis laikomi įteiktais? Labai ačiū.
G. MAŽEIKA. Ačiū. Iš tikrųjų geras klausimas, galbūt to nėra įrašyta projektuose, nes iš principo mes tų dalykų, jūs kalbate apie terminus, procesinius klausimus, pačių procesinių klausimų nekeičiame iš esmės. Kitaip sakant, tai, kas yra šiuo metu, tie terminai, kurie galioja, tie terminai turėtų ir galioti. Viskas, ką mes siūlome, tai įvesti papildomą galimybę, papildomą kanalą bendrauti su valstybės institucijomis, su teismais – elektroninį kanalą. Terminai iš principo nesikeičia.
PIRMININKAS. Jūsų klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti tokį klausimą. Be abejo, gal jis tiesiogiai nėra susijęs, bet kadangi kalbame ir apie elektronines siuntas, mano klausimas būtų apie Lietuvos paštą. Sakykite, kokiu pagrindu ar vakar, ar šiandien ryte, nežinau, yra suformuota nauja valdyba ir kas ją sudaro? Tai būtų toks klausimas.
G. MAŽEIKA. Aš suprantu klausimo esmę. Čia buvo apie tai diskusija, bet žiūrėkite, nesakyčiau, kad… Jeigu klausiate, kur link linkstame, tai galiu pasakyti paprastai: nauja valdyba yra suformuota dėl to, kad ankstesnė valdyba šiuo metu pati pasitraukė iš pareigų. Mes privalome formuoti naują valdybą, nes tai yra įpareigojimas, mes tą privalome daryti. Paraleliai mes šiuo metu jau pradedame ieškoti, skelbti konkursą dėl naujų nepriklausomų narių atrinkimo. Kitaip sakant, mes žinome, kad tas konkursas ir naujų narių atrinkimas užtrunka, taigi jei būtų gana ilgas laikas, tai mes bent jau kuriuo nors momentu turėtume valdybą, kurioje, jeigu reikia, priimtume sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? Balsuojame. Pranešėjui dėkojame. Ačiū pranešėjui.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlome svarstyti Seimo VIII (pavasario) sesijoje. Bet dabar dėl komitetų. Kadangi labai daug, ar mes galime tvirtinti pagal sąrašą, kas pateikta, ir nebus kitų argumentų? Aš jų nevardinsiu dėl laiko stokos, gerai? Tinka, kaip darbotvarkėje nurodyta? Nėra kitų pasiūlymų. Ačiū. Komitetams pritarta, kaip nurodyta darbotvarkėje.
15.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4105 (pateikimas)
Kitas yra 2-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4105. Pranešėja – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, leiskite pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtą projektą, kurį pasirašė faktiškai visi komiteto nariai.
Kaip žinome, prieš gerus metus Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą tiek dėl ypatingos skubos, tiek dėl skubos atvejų ir įvertino tam tikras Statuto normas, kurios yra Statuto 162, 164 straipsniuose. Šis pasiūlymas, kurį jūs dabar matote, ir yra parengtas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą. Pasiūlymais yra siūloma, kad skubos tvarka būtų taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ir kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ir pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą, o ypatingos skubos atvejai iš tikrųjų taptų reti, tikėtina, vargu ar pasitaikantys mūsų praktikoje, ir jie yra siejami su karo ir nepaprastosios padėties įvedimu, atšaukimu, mobilizacija, demobilizacija ir priėmimu sprendimo panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo metu.
Taigi iš esmės tą Konstitucinio Teismo doktriną, joje esančias formuluotes, kad tinkamai įgyvendintume Konstitucinio Teismo sprendimą, mes ir siūlome perkelti į atitinkamas Statuto normas. Kaip žinote, gruodžio 2 diena yra ta diena, kai Konstitucinis Teismas Teisės aktų registre paskelbs savo nutarimą, tai iki to laiko turime susitvarkyti ir atitinkamas Statuto normas. Na, mano pristatymas būtų toks. Mielai lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, bet šiuose straipsniuose yra aiškiai apibrėžtas Seimo narių, kurie balsuoja – leisti skubos ir ypatingos skubos arba ne, skaičius. Jūs vėl parašote grynai tokį literatūrinį apibrėžimą. Tai prašom pasakyti, kas nustatys ypatingus atvejus, pavyzdžiui, socialinėje plotmėje, pagal jūsų pateiktą variantą, kas tą nustatys?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielas kolega, jūs žinote, kad dabar iš viso jokių vertinimo kriterijų nebuvo, šiuos kriterijus nustatė Konstitucinis Teismas, o, matyt, mes visi balsuodami, o paskui ir Etikos ir procedūrų komisija atitinkamai, spręsime dėl to, kiek šie kriterijai konkrečiu atveju yra įvykdomi.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs, matyt, esate susipažinusi ir su kolegos A. Syso teikiamu projektu. Norėjau paprašyti jūsų vertinimo, kaip jūs manote, ar tikslinga būtų nurodyti labai konkretų Seimo narių skaičių, kaip dėl skubos – 58, o dėl ypatingos skubos – 94 Seimo nariai, ar toks konkretus įvardijimas atspindėtų skubą ir ypatingą skubą, ar vis dėlto turėtų būti aptakiai palikta kiekvieną situaciją vertinti, ar iš tikrųjų tai yra ypatingos skubos reikalas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Konstitucinis Teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, koks turi būti Seimo narių skaičius priimant sprendimą. Jis vertino tiesiog sąlygas ir aplinkybes, kada gali būti taikoma skuba ar ypatinga skuba. Tai viena vertus. Kitas vertus, aš bandau įsivaizduoti situacijas. Jeigu mes tikrai labai užkeliame kartelę ir, tarkime, turime karo padėties įvedimą, atitinkamai žinote, kad dėl karo padėties įvedimo nėra reikalaujama kažkokios labai didelės kvalifikuotos Seimo narių daugumos. Jeigu dėl ypatingos skubos būtų taikoma didesnė dauguma negu pačiai padėčiai įvesti, manyčiau, kad tokiu atveju būtų labai sudėtinga skubiais atvejais priimti sprendimus. Tai čia tiesiog, aš manau, mes turime tuos visus atvejus įvertinti. Mano galva, kad padarytume skubą ir ypatingą skubą labai retas arba iš esmės nepasitaikančias, nes, manau, ypatingos skubos atvejų mes vargu ar Lietuvoje kada nors šiomis sąlygomis sulauksime, tai užtenka vien apibrėžti tas sąlygas taip, kaip jas pasiūlė apibrėžti Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Ir J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, na, aiškinamajame rašte, atrodo, jūs parašote viską teisingai, kad turi būti teikiama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, tačiau tekste jau lieka, Statuto projekte, tik taikoma, kai bus tik… ypatingais atvejais, neapibrėžiant, kas gali būti tie ypatingi atvejai. Ir iš dabartinio jūsų teksto susidaro toks įspūdis, kad tai bus galima bet kokiais kitais atvejais, kai būtina skubiai, naują… ar nustatyti naują ir galiojantį teisinį reguliavimą. Iki šiol tos skubos būdavo itin daug, į tai atkreipė dėmesį ir Konstitucinis Teismas. Ar nemanote, kad reikia tiksliau apibrėžti, kad būtų visiems aiškiai ir suprantamai parašyta, kad tai tik tokiais atvejais, o ne dauguma kitų atvejų, kaip dabar iki šiol būdavo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, Konstitucinis Teismas, jeigu skaitytume jo nutarimą dėl Miškų įstatymo paketo vertinimo, iš tiesų labai konkrečiai pasakė, nurodydamas konkrečius atvejus dėl ypatingos skubos. Dėl skubos tvarkos jis pateikė vertinamuosius kriterijus nerodydamas ir nenurodydamas konkrečių atvejų.
Šiuo atveju aš tikrai labai giliai abejočiau, ar mes turėtume išvardinti konkrečias reguliavimo sritis arba dėti kažkokias kitas pastangas bandydami susiaurinti skubos tvarkos taikymą. Tuo labiau kad iš praktikos mes galime matyti, kad skubos tvarka praktiškai nebuvo nė vieną kartą ir pritaikyta, jeigu aš gerai atsimenu, po Konstitucinio Teismo nutarimo, nors, kaip žinote, tos Statuto normos iki šiol galioja.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai pranešėjai. Į visus klausimus atsakėte.
Dėl motyvų – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu kviesti pritarti A. Širinskienės motyvams. Jie iš esmės yra Konstitucinio Teismo motyvai ir manau, kad logiški, nes labai būtų sunku imti ir parašyti pilną sąrašą įvairių aplinkybių, dėl ko galėtų būti reikalaujama spręsti vieną ar kitą klausimą skubos arba ypatingos skubos tvarka. Jeigu mes tokį aplinkybių sąrašą bandytume pateikti, galų gale prieitume prie išvados, kad gali būti kažkas mūsų nesužiūrėta, ir tada prirašytume žodelį „ir kitos“. Tada kam reikia to sąrašo, jeigu gali būti ir kitos aplinkybės? O jeigu mes tą sąrašą laikytume uždaru ir baigtiniu, tai mes tikrai rizikuojame kažko neįtraukti, kas galėtų būti svarbios aplinkybės.
Lygiai taip pat visiškai pritariu A. Širinskienės čia pasakytai nuomonei, kad kai tokios ekstra aplinkybės iškyla, tai sudarinėti kažkokius, užkelti labai aukštą barjerą reikalaujant, kad Seimo narių skaičius, kuris reikalautų tokios ypatingos skubos, būtų didelis, būtų neapdairu, nes tos aplinkybės gali būti labai tragiškos ir drastiškos ir gali tekti ad hoc spręsti tiktai tiek asmenų, kiek gali dalyvauti, yra pajėgūs ir panašiai, kokiu agresijos atveju ar dar kas nors. Gali būti labai įvairiai. Aš manau, kad teisingi yra tie siūlymai ir jiems reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitą nuomonę turi A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš porą metų, kai Valstybės kontrolė mums parašė daug pastabų dėl skubos ir ypatingos skubos, kad mes nesitariame su visuomene, kad tai yra būdas piktnaudžiauti, aš pateikiau įstatymų projektus. Tada vienbalsiai dauguma atmetė tą įstatymą. Reikėjo laukti Konstitucinio Teismo, kad Konstitucinis Teismas patvirtintų, kad dabartinė skubos ir ypatingos skubos tvarka yra ydinga.
Gerbiami kolegos, kodėl dėl to pasisakė Konstitucinis Teismas? Paprasčiausiai leidžia piktnaudžiauti, ar reikia, ar nereikia – skuba. Šios kadencijos Seimas pasižymi būtent tuo, kad rekordinį skaičių įstatymų priėmė ypatingos skubos ir skubos tvarka.
Ką siūlo dabartinė redakcija, kurią pateikė kolegė? Palikti toliau galimybę daugumai piktnaudžiauti. Nežinau, kokia bus dauguma kitą kartą, bet kiekvieną kartą prisidengdama socialinėmis ar kokiomis teisinėmis, ekonominėmis ar kitomis aplinkybėmis dauguma gali nubalsuoti ir pasakyti, kad vis tiek reikia skubos ar ypatingos skubos tvarką taikyti įstatymui. Šituos balsavimus atlieka Seimo nariai. Todėl kitą įstatymą aš pristatysiu, ką aš teikiau, dar kartą pabandysiu teikti. Negi mes nepasitikime Seimo nariais ir, jeigu bus karo padėtis, čia atsiras tiek išdavikų ar priešų, suokalbininkų, kurie ims ir balsuos prieš ypatingą skubą? Man šitie argumentai iškart kvepia sąmokslu. Gerbiami kolegos, siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už pareikštas nuomones.
Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, siūlau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 85: už – 76, prieš – 4, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Gerbiami kolegos, siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar gerai? Gerai, pritariame. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną. Nėra kitų pasiūlymų? Ačiū.
15.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2067(3) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2067(3). Pranešėjas – A. Sysas. Prašom, gerbiamas Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, taupysime laiką, nenoriu kartotis, bet tai vėl yra Seimui pamoka. Kai Seimo narys laiku pateikia kokį įstatymą, kurį vėliau ar anksčiau reikės taisyti, tai daugumos pozicija akivaizdžiai parodo: na, atmesime ir viskas, o po to pateiksime savo versiją.
Noriu pradėti nuo to, ar dabartinė tvarka leidžia piktnaudžiauti skuba, ar neleidžia? Leidžia. Turbūt visi gali pasakyti, kad 30 Seimo narių visada mes galime surasti ir nubalsuoti, kad reikia skubos. Dėl ypatingos truputį daugiau reikia, bet irgi nėra problemos. Jūs galite pažiūrėti statistiką, kiek šitas Seimas skubos ir ypatingos skubos tvarka nuveikė įstatymų. Mes tuo Europos Sąjungoje pirmaujame. Pavyzdžiui, kokioje Suomijoje yra 4 įstatymai skubos tvarka per visus metus, o mes 40 per vieną posėdį galime priimti ir mums nieko.
Šiuo atveju aš ir teikiu siūlymą, skirtingai nuo kolegės, kad mes turime apibrėžti, kad mes patys sau keliame reikalavimus, keliame sau tam tikrą discipliną, kad įstatymai ateitų į Seimą laiku, kad būtų galima su jais susipažinti, kad būtų galima juos pateikti visuomenei, gauti visuomenės nuomonę, o ne taip, kad susirinkome čia 30 žmonių ir nubalsavome. Aš manau, jeigu mes norime geresnės įstatymų kokybės, o šituo mes negalime pasigirti, nes ir šiandien taisėme Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, nors priėmėme tik prieš pusmetį, tiksliau, jūs priėmėte prieš pusmetį, ir iš karto lenda klaidos. Ir tai yra skubos ir ypatingos skubos pasekmė.
Gerbiami kolegos, aš noriu, kad mes ekstremaliomis sąlygomis pasitikėtume vienas kitu. Jeigu tai yra karo, kitokie ekstra atvejai, tai, aš manau, neatsiras nė vieno kokio išdaviko, kuris balsuos prieš, kad būtų skuba ar ypatinga skuba. Bet mano skaičiai, kai vietoj 1/5 aš siūlau įrašyti 2/5, kad būtų skubos, tai 50 žmonių, tai čia, aš manau, logiška, nėra čia… bet pasitarsime. O dėl ypatingos skubos – 2/3 visų. Tai mes nieko negalėsime priimti, jeigu negalime 2/3 susirinkti čia ir balsuoti. Toks yra skirtumas.
Jeigu mes nenorime piktnaudžiauti, nesvarbu, kokia čia dauguma bus po metų, kai ateis, jeigu mes norime kokybės ir, kaip rašo Valstybės kontrolė, kad į šitą procesą labiau įsijungtų nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos piliečiai, suinteresuotos organizacijos, tai mes turime užkardyti savo norą prastumti įstatymą kuo greičiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš galėčiau pasakyti jūsų žodžiais: negi jūs manote, kad Seime visi tokie? Iš tiesų tai gal būtų galima pakalbėti su Seimo nariais, kad nepiktnaudžiautų. Visada būna ir neordinarinių tokių sąlygų, kuomet iš tikrųjų valstybei reikia priiminėti sprendimus. Prisiminus 2008 metus, kuomet iš tikrųjų reikėjo sprendimų, jūsų kolega V. P. Andriukaitis tuo metu būtų tos nuomonės, kad nereikėtų padėti opozicijai spręsti klausimus, atvirkščiai – klampinti, nes jis ir taip klampino. Sėdėdavome iki 18 valandos vien dėl to, kad jis kiekvienu klausimu kalbėdavo po dešimt kartų.
Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų daugiau pasikalbėti ir susitarti, kad nebūtų teikimų, tuo labiau kad dabar yra įregistruotos naujos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisos. Ir vis dėlto palikti tą galimybę įtraukti valdantiesiems, ypač jeigu reikia, klausimus į darbotvarkę.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Čia pasireiškė mūsų žmogiška prigimtis. Turėti dėl visa ko, o jeigu kas, o jeigu karas. Gerbiamas kolega, ne tik Vytenis, ir aš sėdėjau iki šešių ryto ir bandžiau sustabdyti tą buldozerį, kuris čia važinėjo po Seimą. Noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas 30 per naktinę reformą priimtų įstatymų pripažino antikonstituciniais. Tai ar mums reikia Europoje pasižymėti tuo, kad mes sugebame spjauti į viską ir priimti antikonstitucinius. Ar būtų kas nors pasikeitę, jeigu mes būtume ilgiau padiskutavę ir būtume priėmę dieną tuos įstatymus, o ne naktį. Aš manau, čia nuo mūsų visų priklauso.
Bet, žinote, kai laimi rinkimus ir jūra iki kelių, nesvarbu – ar konservatoriai, ar socdemai, ar valstiečiai, tada jūra iki kelių, su niekuo nesiskaitome ir varome į priekį. Tada mes turime labai skaudžių pasekmių. Išmokėti 3 mlrd. pensijų, užuot didinus pensijas, grąžinti atlyginimus, visko daug. Iki šiol dar ne visus dydžius atkūrėme iki prieškrizinį… Iki šiol Seime ir visur valstybės tarnautojai gauna mažesnį atlyginimą, negu buvo prieš krizę. Tai ar tą reikėjo padaryti? Aš sakau, kad nereikėjo. Bet jeigu jūs galvojate, kad jeigu laimime rinkimus, galime daryti, ką nori, tai ne pats geriausias būdas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas Petrai Nevuli, duokite A. Gumuliauskui užduoti klausimą. Prašom, Gumuliauskai.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Algirdai, aš bandau modeliuoti situaciją. Neduok Dieve, karas…
A. SYSAS (LSDPF). Mes krūmuose, taip?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ir jis ateina netikėtai, ir gali dalis Seimo narių paprasčiausiai negalėti vykdyti savo, kaip Seimo nario, pareigų, nes gali visko atsitikti. Tai aš įsivaizduoju taip, kad jau čia kažkur priešo tankai, o mes niekaip karo padėties įvesti negalime, nes neturime 94. Kaip jums tai atrodo?
A. SYSAS (LSDPF). Čia teorinė situacija, aš manau, teorinė. Nes jeigu tankai bus jau už lango, tai vargu bau ar mes čia posėdžiausime, mums reikės su ginklu gintis. Čia teoriškai mes galime prigalvoti, ką norime. Aš manau, kad mes gyvename taikiu metu, ir norėčiau, kad mes naudotume savo teises ne tam, kad pagreitintume vieno ar kito įstatymo, reikalingo vienai ar kitai interesų grupei, prastūmimą, o tam, kad tarnautume Lietuvos žmonėms. Nes mes čia, prie šitos tribūnos, padėję kairę ranką ant Konstitucijos, skaitome Konstituciją ir sakome, kad mes tarnausime Lietuvai, Lietuvos žmonėms, ne interesų grupėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Algirdai, jūs ką tik iš tribūnos sakėte, kad valdančioji dauguma dabar atmeta gerus opozicijos projektus, o po to patys pateikia juos ir priima. Tai aš noriu jums priminti, kad prieš keliolika metų, kai buvau Seime, nebuvome valdančioji dauguma, socialdemokratai turėjo labai tvirtą valdžią. Esu teikęs ne vieną projektą, valdančioji socialdemokratų dauguma atmesdavo juos, po mėnesio ar dviejų Seimo nariai arba ministrai, Vyriausybės nariai teikdavo analogišką, lygiai tokį pat projektą, ir Seimas už tai balsuodavo. Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Ar ne taip, Algirdai?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Viktorai, ar galite pasakyti, kad A. Sysas taip elgėsi? Jeigu A. Sysas nors vieną įstatymą pateikė tokį, kokį teikė V. Rinkevičius ar kas nors kitas, pirmas meskite į mane akmenį.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, pranešėjau.
A. SYSAS (LSDPF). Arba mobilų.
PIRMININKAS. Ačiū klausiantiems. Gerbiami kolegos, yra norinčių kalbėti dėl motyvų. J. Sabatauskas. Prašom. Deja, Juliaus nebematau. Tada J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia pranešėjas kalbėjo su didžiuliu patosu, bet iš tikrųjų reikėtų pripažinti, kad praeityje, kol nebuvo Konstitucinio Teismo išaiškinimo, neretai tuos projektus iš praktinių sumetimų ne vienoje kadencijoje priimdavome skubesne tvarka, kai yra kartais tokie paprasti formalūs pakeitimai, ir yra paprasčiausias laiko taupymas. Žinoma, būna situacijų, kai išties reikia skubiau priimti ir sudėtingesnius įstatymų projektus. Manau, kad čia nereikia nė vieniems vaizduoti, kad yra kažkokie šventieji tuo požiūriu. Panašiai buvo elgiamasi per daugelį sesijų. Dabar yra nauja situacija, kurią, man atrodo, visiškai logiškai ir racionaliai pasiūlė išspręsti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai yra tas projektas, kuriam mes prieš tai pritarėme. Na, o už A. Syso projektą gali balsuoti tie, kurie niekada neplanuoja būti valdančiojoje koalicijoje, kuriems nerūpi, kad 2/3 balsų yra labai sudėtinga Seime sutelkti ir Konstitucijos pataisas priimant net tiek nereikia. Kas žada būti amžinoje opozicijoje, gali balsuoti už A. Syso pataisą. Kaip suprantu, jis žada toks būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet išklausykime J. Sabatausko. Prašom, Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Nenorėčiau mėtytis tokiais kategoriškais pareiškimais, kaip ką tik pasakė J. Razma, kas kaip turi daryti. Kiekvienas mes turime balsuoti pagal sąžinę ir įvertinę visas galimybes. Šiuo atveju mes turime du alternatyvius projektus. Logika sako, kad mes turėtume juos svarstyti kartu ir galbūt iš jų dviejų rasti kompromisinį variantą, tinkamą visiems. Kodėl aš taip sakau? Konstitucinis Teismas, pasakydamas apie ypatingą skubą, pasakė, kad turi būti tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai: įvedant ar įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichines nelaimes ir kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis. Taigi kolegos A. Syso tas ankstesnis projektas, kuris dabar yra įrašytas čia nustatant konkretų skaičių, gal 2/3 ir per daug ir tikrai galėtume svarstyti kitą variantą, bet aš manau, kad ir kolegės A. Širinskienės ir kolegų parengtas projektas irgi nėra be kritikos. Pagal tą formuluotę galima priimti visais atvejais ypatingą skubą ir svarstyti elementarius kasdienius klausimus, nes ten parašyta tik paprastai – „ypatingais atvejais“, kas tie ypatingi atvejai, apibrėžta nėra. Tai šiuo atveju mes labai lengvai galėjome nurašyti Konstitucinio Teismo formuluotę, ją panaudoti. O dabar siūlyčiau pritarti, nes, manau, komitetas svarstydamas juos sujungs.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės skiriasi, balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 87: už – 17, prieš – 6, susilaikė 64. Po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, siūlome du variantus: arba tobulinti, arba atmesti. Kas tobulinti, balsuoja už, kas atmesti, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 37, prieš – 43. Deja, projektas yra atmestas.
16.10 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 53, 135, 147, 149, 150, 153 ir 155 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4098 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, 2-10 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 53, 135, 147, 149, 150, 153 ir 155 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4098. Pranešėja – G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Statuto pakeitimas turi keturis tikslus: pagerinti teisėkūros kokybę, suteikti galimybę komitetams ne Seimo sesijos metu organizuoti posėdžius apklausos būdu, kai reikia priimti sprendimą dėl komiteto narių komandiruotės ar užsienio kelionės, teisėkūros viešinimo klausimus reguliuoti pagal faktiškai naudojamas naujausias technologines priemones bei patobulinti kitus teisėkūros proceso aspektus.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, jūsų nori klausti V. Bakas. Deja. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš sveikinu tą iniciatyvą, iš tikro ji yra labai gera, bet noriu paklausti, ar nereikėtų dar pratęsti tokių gerų iniciatyvų? Štai einame per eiles, šiandien aš pats vaikščiojau rinkdamas 29 parašus, jokių problemų surinkti tuos 29 parašus, bet sugaišti valandą. Tai gal iš tikro reikėtų leisti negaišti Seimo nariams rankioti tuos parašus, o leisti pristatyti savo klausimus. Jeigu tam klausimui nebus pritarta, neretai vis tiek nebūna pritarta, nors ir surenki tuos parašus… Gal reikėtų ir toliau eiti tuo žingsniu, ir pažiūrėti, kad to nereikalingo biurokratizmo, laiko gaišimo, kas veda į neefektyvumą, sakysime… pas mus dar tikrai daug yra.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už pasiūlymą ir klausimą. Aš manau, kad komitete mes… galbūt netgi jūs būsite išvadų rengėjas ir galėsite pasiūlyti šitą klausimą svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Deja, nėra. Ačiū pranešėjai. Gerbiami kolegos, siūlome pasižiūrėti dėl motyvų. K. Masiulis – už. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes komitete diskutavome ir tikrai įdėmiai nagrinėjome šitą siūlymą. Manau, kad jis yra labai pragmatiškas. Iš tikro yra pasiūlymas… čia keli pasiūlymai. Vienas pasiūlymas leidžia pagerinti komitetų veiklą nedarant ypatingai skubių sprendimų, neleidžiama tik vos prieš dvi valandas pateikti komitetui svarstyti klausimą, kai reikia priimti sprendimą komitetui neįsigilinus neretai, tada geri siūlymai yra atmetami arba priimami ir neapgalvoti siūlymai. Tai čia vienas teisingas, truputį… Geriau jau truputėlį nukentėtų greitis dieną kitą, bet ne kokybė.
Kitas geras siūlymas yra įteisinti tai, kas jau vis tiek egzistuoja, – komandiruotes apklausos būdu. Na tikrai tai egzistuoja, reikia įteisinti, reikia atsisakyti apskritai balsavimo dėl komandiruočių, kada komitetui be reikalo yra primetamas tas balsavimas, nors tai nesusiję su komiteto veikla. Tikrai tokių biurokratinių nereikalingų siūlymų, tai yra biurokratinių veiklų, egzistuoja mūsų Statute ir mes kartu dirbdami galėtume palengvinti darbą mums visiems. Tai čia yra vienas žingsnis ir aš labai jį sveikinu, ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu komitetu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Nėra. Ačiū.
16.15 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 136, 141, 158 ir 18025 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4103 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 136, 141, 158 ir 18025 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4103. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, kaip žinote, įvyko pokyčių, susijusių su atitikties Europos Sąjungos teisei vertinimu. Yra atsisakyta Europos teisės departamento kaip tokio. Būtent šitie Statuto pakeitimai ir įgyvendina jau realiai įvykusius pokyčius tiesiog numatant, kad Teisingumo ministerija yra tas atsakingas subjektas, kuris pateikia išvadas dėl atitikties Europos Sąjungos teisei.
PIRMININKAS. Nori klausti trys Seimo nariai. J. Sabatauskas. Nėra. V. Bakas. Prašom. Nenori. Ir J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, kaip vis dėlto turėtų būti elgiamasi, kai sugalvojama pertvarkyti vyriausybinę instituciją, šiuo atveju Europos teisės departamentą? Ar pirma turėtų būti pataisomi visi įstatymai, taip pat ir Statutas, kuris yra prilyginamas įstatymui, ir tą padarius tada įvykdoma ta pertvarka, ar atvirkščiai – padaroma pertvarka, departamentas panaikinamas ir sakoma, aha, kažkoks čia dar įstatymas ar Seimo statutas neatitinka to, tada būkime geri, pataisykime ir įstatymus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju, aš manau, kolega, jūs prisimenate, kaip reikėjo keisti teisės aktus, susijusius su pertvarka. Realybė yra tokia, kad Seimo statuto pataisos paprastai yra rengiamos Seime. Šiuo atveju mes tai ir padarėme. Tai jau mūsų darbo tvarkos suderinimas su teisine realybe, kuri atsirado pakeitus kitus teisės aktus.
PIRMININKAS. Vis dėlto prašom, gerbiamas Bakai. Kadangi dėl motyvų nenorite dalyvauti, tai prašom čia.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš noriu užduoti tokį klausimą. Panašu į tai, kad mes atsisakome Europos teisės departamento apskritai kaip tokio ir perduodame tą funkciją iš esmės politiniam lygmeniui. Ar mes čia nepadarysime žalos, kai mūsų teisinę sistemą bus vis sudėtingiau integruoti ar pritaikyti Europos Sąjungos teisei?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nematau perdavimo politiniam lygmeniui, nes iš tiesų Europos teisės departamentas buvo prie Teisingumo ministerijos, vis tiek politikai buvo vadovaujantis lygmuo. Šiuo atveju mes turime Teisingumo ministerijos lygmenį.
Antra vertus, manau, turime įvertinti ir tas aplinkybes, kiek laiko praėjo po stojimo į Europos Sąjungą. Vis dėlto krūvis, kad atskiras departamentas turėtų pakankamai darbo, kai yra įgyvendinta iš tikrųjų didžioji dalis Europos Sąjungos reikalavimų, – tai irgi toks klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų. J. Sabatausko nėra. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų, aš manau, tikrai nekorektiškai elgiamasi, kai pasiekiama tokia situacija, jog Vyriausybės sprendimai gali eiti pirma, o paskui įstatymai ir Seimo statuto pataisos turi būti prie jų priderinti kaip prie įvykusio fakto. Todėl aš nepritariu tokiai pozicijai ir šiuo atveju gindamas vis dėlto kitokį požiūrį, kad pirma turi eiti įstatymai ir Statutas, o po to poįstatyminiai aktai ir sprendimai, nepalaikau šio siūlymo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės skiriasi, siūlau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 90, balsavo 89: už – 57, prieš – 2, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūlome svarstyti gruodžio 10 dieną. Kitų pasiūlymų nėra. Ačiū.
16.20 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 ir 35 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4125 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 33 ir 35 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4125. Pranešėjas – R. Karbauskis. Nėra. G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Seimo posėdžio pirmininke. Statuto pakeitimo esmė yra tokia, kad visų komitetų, komisijų posėdžių darbotvarkės yra skelbiamos ir jie transliuojami, tačiau Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžiai nėra skelbiami ir nėra transliuojami. Todėl siūlau tai suvienodinti ir padaryti Seimą visiškai matomą, skaidrų.
PIRMININKAS. Bet nepabėkite iš tribūnos. Jūsų nori klausti. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų gerai, kai informacija yra viešinama, tačiau kai per daug jos žino, tada ta svarbi informacija kažkaip paskęsta rutinoje ir žmonės, na, turbūt pradeda nesekti to, kas yra svarbu. Suprantama, komitetuose yra svarstomi tokie dalykiniai klausimai, kurie galbūt svarbūs atskiroms grupėms, o kitose vietose, tokiose kaip valdyba, kurios jau ir taip transliuoja, yra svarstomi tokie labiau procedūriniai klausimai. Ar verta tuos procedūrinius klausimus vėlgi rodyti ir transliuoti, kai iš tikrųjų jie neturi tokių esminių sprendžiamųjų turbūt klausimų, nekyla sprendžiamųjų klausimų. Ar čia dėl pliusiuko jūs teikiate, ar iš tikrųjų matote kokį nors to reikalo svarbumą?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai ne dėl pliusiuko, „Transparency International“ irgi ne kartą pabrėžė, kad mums trūksta viešumo, tiesiog norime išeiti į viešąją erdvę. Bet iš esmės tie posėdžiai, kuriuose sprendžiami ne valstybinės svarbos klausimai, kaip jūs sakėte, gali būti ir netransliuojami. Valdybai paliekama apsispręsti, kad posėdis gali būti uždaras, bet manau, kad ir Seimo nariai, kurie nespėja nueiti į valdybos posėdį ir susipažinti su sprendžiamais klausimais, gautų informaciją, peržiūrėję vaizdo įrašą, ir žinotų, kas ir kur keliauja, kokiomis temomis pasisako.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų pritariu vienareikšmiškai jūsų ketinimui ir siūlymui kuo labiau viešinti Seimo narių veiklą, komitetų veiklą, komisijų veiklą, tą jau esame Seime padarę, bet ar jums neatrodo ir ar nėra galbūt taip, kad šis būtent siūlymas gimė iš to, jog valdyboje susidarė, na, sakykime taip, unikali situacija, kai valdančiosios daugumos atstovų trumpą laiką joje buvo mažuma?
Ir kitas klausimas, ar nemanote, kad valdyboje dažnai sprendžiami tokie klausimai, kurie tiesiog verstų išjungti kamerą, nes daugeliu atvejų yra konfidencialūs ar, tarkime, su slaptumo žyma klausimai, būtent tokio pobūdžio svarstomi, ar turėtų tą efektą, tą rezultatą, kurio tikitės?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kaip ir minėjau, tai, kas yra uždari posėdžiai, ir lieka uždari posėdžiai, galima netransliuoti. Tiesiog valdyba apsisprendžia, kad tai yra uždaras posėdis ir yra netransliuojamas. O dėl to, ką jūs bandote pritempti, kad tai buvo pataisa, susijusi su kažkokia pozicija, tikrai galiu pasakyti, kad tikrai ne, nes, skaitydama Statutą… Valdyba taip pat yra vienas iš valdymo organų, kaip ir komitetas, jeigu visiems komitetams jau seniausiai tą darome, kodėl valdyba nedaro?
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege Guoda, štai aš žiūriu įstatymo projektą, kurį ką tik jūs teikėte, Nr. XIIIP-4098, ir jame yra tokia nuostata, kur jūs siūlote išbraukti pareigą protokoluoti kalbas komitete, o garso įrašus daryti komitetuose tik pagal galimybes, kitaip tariant, galima nedaryti.
Komitetų posėdžiai nebus protokoluojami, o štai valdybos posėdžius siūlote ir filmuoti, ir saugoti, ir protokoluoti. Kaip čia dabar išeina? Iš esmės, ar čia jūsų toks susidvejinimas dėl to skaidrumo, ar čia vis dėlto yra kitos priežastys, dėl kurių jūs tokius įstatymus teikiate?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega Vytautai, kadangi posėdžiai filmuojami ir yra daromi garso įrašai, protokoluoti nereikia ir komitetų posėdžių. Jeigu yra uždaras posėdis, tada reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Vytautas… Atsiprašau, A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš esmės idėją aš palaikau, bet mano klausimas būtų toks. Kaip jūsų pačios nuomonė, ar yra tikslinga skelbti tokią informaciją viešai, kad ji būtų prieinama bet kuriuo metu, ar tai prisidėtų prie Seimo darbo viešinimo, skaidrumo ir panašiai?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, kolega, už klausimą. Kaip ir minėjau, aš manau, kad kuo daugiau viešumo, tuo geriau pačiai institucijai.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, pirmininke, ar tokios geros mintys ateina jums ir jūsų dar dviem kolegoms, kurie teikia šitą Statuto pataisą, tik tada, kada struktūriniame padalinyje prarandama dauguma? Ar ir visą laiką bus po šiandien dienos balsavimo? O jeigu daugumą atgaus vienas iš padalinių, tai Seimo valdyboje jūs atšauksite šitą Statuto nuostatą? Sveikinu su tokiais gerais sprendimais ir ar nereikėtų dar ir paskutinio struktūrinio padalinio – frakcijų visus posėdžius transliuoti tautai. Ten bus linksmiau negu bet koks valdybos posėdis ar visa kita.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai geras jūsų pasiūlymas. Manau, mes apsvarstysime jūsų pasiūlymą. Kaip ir sakiau, tikrai atsirado ne dėl to, ir manau, kad tikrai nebus atšaukiamas. Ir patiems, manau, bus labai naudinga sužinoti, kas vyksta valdybos posėdžiuose ir kaip priimami sprendimai.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiama pranešėja, aš iš tikrųjų palaikau viešinimą, transliavimą, tačiau noriu jums užduoti klausimą, susijusį su jūsų kitu projektu, kuriame yra nurodoma, jog komiteto posėdis yra transliuojamas tik tada, kada yra galimybė ir nėra protokoluojamas. Tai, viena vertus, jūs norite plėsti viešumą, kita vertus, jūs įvedate tam tikrų išlygų dėl to viešumo ir galbūt jį siaurinate. Kaip jūs galėtumėte vis dėlto tai paaiškinti? Gal aš neteisingai suprantu, nors suprantu taip, kaip parašyta. Dėkoju.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Komitetų posėdžiai visada yra transliuojami, jeigu nėra, nebent iškyla kokia nors problema su transliacija. Posėdžiai turi būti vieši ir atviri visiems, kai jie yra. Nebent tai yra uždaras klausimas, susijęs su duomenimis ar panašiai. Aš tikrai dar kartą atkreipsiu dėmesį į jūsų pastabą, kad sulygintume su šituo įstatymo projektu, kad taip pat būtų visur sulyginta, visur būtų vienodai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs minėjote, kad frakcijų posėdžiai taip pat būtų gerai, kad būtų vieši ir transliuojami. Nuo kada pradėsite savo frakcijos posėdžius viešai transliuoti?
Kitas klausimas, tai gal ir Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius reikia viešai transliuoti? Kaip jūs galvojate?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą, gerbiamas Kazimierai. Iš karto po jūsų frakcijos mūsų frakcija pradės transliuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui už pranešimą. Dėl motyvų. A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Be abejonės, pasisakau už, kuo daugiau viešumo, tuo geriau. Nors Seimo valdybos posėdžiai yra turbūt patys neįdomiausi iš visų struktūrinių padalinių, nes jie daugiau sprendžia komandiruočių klausimą. Ir tai – daro telefoninę apklausą, gal reikėtų uždrausti, kad tautai būtų linksmiau, kas kur išvažiuoja, kiek pinigų reikėjo skirti, ar tikrai reikėjo važiuoti. Rekomenduočiau vis dėlto ir frakcijų transliuoti, bus visai linksma. Pasisakau už.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų skaidrumas yra labai gerai ir jo niekada tarsi nebūna per daug. Bet manęs niekas neįtikins, kad šitas įstatymo projektas neatsirado po balsavimo ir tų rezultatų, kurie netiko būtent vieninteliam Seimo salėje sėdinčiam žmogui, kuris niekada nemeluoja ir viską laimi. Jo pavardė aiškiai rodo, kad jis yra suinteresuotas šita Statuto pataisa, ir aš neabejoju, kad tai yra nukreipta būtent į norą bet kokia kaina neva demaskuoti Seimo Pirmininką V. Pranckietį, kuris ten užsidaręs su Seimo valdyba kenkia Seimui ir valstybei. Jeigu mes norime toliau dalyvauti tame farse, pritarkime šitokiems įstatymams.
Akivaizdu yra tai, kad Seimo valdyba vis dėlto daugiau užsiima Seimo darbo organizavimo klausimais. Komitetai neužsiima Seimo darbo organizavimo klausimais, jie užsiima įstatymų leidyba. Aš dar suprasčiau, jeigu būtų transliuojami valdybos posėdžiai, kurie susiję su įstatymų leidyba, bet ne, čia norima padaryti neva cirką. Bet galų gale šios dienos balsavimas sudaro galimybę asmeniškai tam žmogui, kuris niekada nemeluoja ir viską laimi, tapti valdybos nariu. Tuo labiau kad prieš keletą mėnesių jis pasiskelbė – aš ateinu į valdybą. Tai pirmyn. Ten galės galų gale įsitikinti, ar Seimo Pirmininkas V. Pranckietis nekenkia mūsų valstybei ir Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, gerbiami kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 81, balsavo 80 Seimo narių: už – 58, prieš – 2, susilaikė 20. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną.
Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gražiai ponas P. Urbšys pasisakė ir parodė pamušalą to, kas čia vyksta. Na, bet be visų tų pamušalų. Žiūrėkite, jeigu mes tikrai esame už skaidrumą, viešinimą, viešumą, pasakykite, kodėl yra nutarta neskelbti Seimo narių pasisakymų statistikos? Čia tai tyla. Čia tai neviešinsime, nesakysime, kas kalbėjo 500 kartų, kas 5 kartus. Žiūrėkite, mano manymu, ir tuos dalykus reikia spręsti. Nenoriu aš čia smerkti G. Burokienės iniciatyvos, kad ir kokie būtų motyvai, gal ir nėra blogai, bet tada imkime ir viešinkimės. O dabar nutylime esminius dalykus.
PIRMININKAS. Dėkojame už pastabas.
16.33 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117, prie Nr. XIIIP-3214. Pranešėja – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teikiamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra susijęs su šiuo metu komitete svarstomu civilinio turto konfiskavimo paketu. Galiu tik pasidžiaugti, kad to projekto tvarkymas eina į pabaigą, ir labai tikiuosi, kad bent jau patį Civilinio turto konfiskavimo įstatymą mes per klausymus pabaigsime tvarkyti šį penktadienį. Tačiau klausymų metu paaiškėjo, kad mūsų teisėsaugos institucijoms reikia papildomų instrumentų tam, kad turto tyrimas būtų atliktas sėkmingai.
Jūs žinote, manau, konstitucinės justicijos bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl to, ar kriminalinės žvalgybos duomenys gali būti panaudoti drausminėms nuobaudoms tirti. Remdamiesi tuo, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokių galimybių yra, mes siūlome, kad kriminalinės žvalgybos informacija būtų leidžiama naudotis ir tada, kai yra atliekamas turto tyrimas Civilinio turto konfiskavimo įstatymo apimtimi. Siūlau pritarti, o vėliau jau komitetas klausymų metu, be abejo, svarstys, atsižvelgdamas ir į Teisės departamento pastabas, kurios yra susijusios su tam tikru dar didesniu reguliavimo išplėtimu, bet tai jau bus mūsų kasdienis darbas, ką mes darome. Tai mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Mano klausimas būtų toks. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas praėjusioje sesijoje apsvarstė Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektus. Klausimas, kada ketinate svarstyti, kada jau užbaigs darbą Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Eina antras mėnuo, ir nėra labai svarbių įstatymų projektų. Tai vienas klausimas.
O antras klausimas: ar nemanote, kad tokie projektai gali padaryti meškos paslaugą? Žinote, turto konfiskavimas niekaip negali būti susijęs su baudžiamuoju procesu ir jame taikomais metodais, kriminaline žvalgyba – jo prigimtis visai kita. Ar nemanote, kad čia mes diskredituosime pačią idėją visuomenėje?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu Konstitucinis Teismas pasakė, kad yra tinkama naudoti žvalgybos metu surinktus duomenis drausminiams ir tarnybiniams nusižengimams tirti, kas irgi nieko neturi bendro su baudžiamąja justicija, tai tikrai nematome priežasties, kodėl negalėtų būti naudojami kur kas reikšmingesnėje srityje, tai yra konfiskuojant arba atliekant turto vertinimą asmenų, kurie yra susiję su vienu ar kitu nusikalstamu gyvenimo būdu, aš nesakau, kad su nusikalstama veika. Tai vienas dalykas.
O kitas dalykas, tai aš vis dėlto tikiuosi, kad Seimas tą projektą priims dar šioje sesijoje, nes visi tie procedūriniai dalykai, kurie buvo pražiūrėti ir neatėjo Vyriausybės, atsirado projekte. Iš esmės pats turto tyrimo procesas jau aprašytas ir didesnių diskusijų nekelia, yra išdiskutuoti ir taikymo, ir galiojimo laiko terminai, kad neliktų tam tikrų spragų ir kartu būtų užtikrintas tas pats Konstitucinio Teismo sprendimo vykdymas, kas buvo pasakyta ir dėl baudžiamojo turto konfiskavimo, kur Konstitucinis Teismas vertina. Tai to darbo, palyginti su tuo, kiek mes turėjome – 11 ar 12 klausymų, jau liko nedaug.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs neabejotinai žinote, jog visai neseniai, spalio 10 dieną, Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyko mokslinė konferencija, skirta būtent Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektui, ir buvo suformuluotas klausimas, ar tai yra žingsnis pirmyn, ar atgal. Dauguma konferencijoje pasisakiusių teisės ekspertų rengiamą projektą vertino gana skeptiškai ir atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos galimai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir proporcingumo principams. Ar jums neatrodo, kad jūs, valdantieji, rinkdamiesi tarp policinės ir kriminalinės policijos, pamirštate, kad egzistuoja ir pilietinė, demokratinė visuomenė, kai valdžia nebūtinai turi piliečius sekti ir traktuoti juos kaip potencialius nusikaltėlius?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, piliečių niekas ir neseka. Jūs puikiai žinote, kad civilinio turto konfiskavimo modelis būtų taikomas tada, kai galimai nusikalstamą gyvenimo būdą vedantis pilietis turėtų neatitiktį savo realių pajamų ir turimo turto, kai tas skirtumas, disproporcija yra 100 tūkst. eurų vertės. Na, tai sunku rasti normalų pilietį, kad būtų tokia neatitiktis tarp teisėtai uždirbtų lėšų ir turimų faktiškai valdomų lėšų.
Kitas dalykas – Žmogaus Teisių Teismas jau daugiau kaip trijose bylose yra vertinęs kitų valstybių turimus civilinio turto konfiskavimo įstatymus, jų taikymą ir tos gairės, kaip galima civilizuotai ir nepažeidžiant žmogaus teisių konfiskuoti turtą iš galimai nusikalstamą būdą vedančių piliečių ir iš to pralobstančių, iš tikrųjų yra. Man tiktai labai gaila, kad per tą skubėjimą ir kartais norą politikuoti tikrai iš Vyriausybės atėjo projektas, kurio kokybe negalime pasidžiaugti, bet realybė yra tokia. Tai visi teisininkai, kurie dabar tą projektą bando vertinti, iš esmės mato tikrai pirminį variantą, bet ne tą variantą, kurį rengia ir tvarko komitetas. Tas skubėjimas tam tikra prasme tikrai šio projekto svarstymą diskreditavo, bet, manau, kai pamatysite projektą, bus kita diskusija.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš… Faktiškai mano tam tikrą abejonę išsakė prieš tai du klaususieji. Aš suprantu žmogaus teisių gynėjus, kurie tokiais labai išgrynintais argumentais bando vertinti įstatymą ir gali prie jo prikibti, bet aš manau, kad realybėje, kaip jūs ir sakote, tas įstatymas gali veikti pozityviai, nes reikia užkardyti ir nusikaltimą, jeigu jis išryškėjo, nors ir nekriminalinis. Palaikydamas pateikimą aš vis dėlto noriu paklausti, o gal vis dėlto dar reikia ieškoti kokio nors patikslinimo, ar čia viskas jau tikslu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju teikiamas įstatymo projektas tik leidžia naudoti žvalgybos duomenis. O dėl to projekto, kuris yra pagrindinis projektas, šitas būtų tik lydimasis – dėl Civilinio turto konfiskavimo įstatymo, aš manau, mes diskutuosime dar svarstymo stadijoje, kai bus komiteto patobulintas variantas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Dėkoju už klausimus, dėkoju už atsakymus.
Dėl motyvų – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro gali pasirodyti tai, kad mes einame link policinės valstybės, bet sutikite, yra tai, kad tie duomenys, kurie atsiranda apie neteisėtą praturtėjimą, atsiranda praktiškai visada, kai yra vykdomas kriminalinis tyrimas, tai yra renkami duomenys. Ir dabar mes nusiritame iki tokio absurdo. Yra surinkti duomenys, kurie patvirtina, kad asmuo galimai sukaupė neteisėtu būdu turtą, bet šitų duomenų mes negalime panaudoti, nes jeigu dabar einame link to, kad dekriminalizuotume būtent neteisėtą turto įgijimą, man atrodo, tas kelias yra teisingas, bet tam, kad sutvirtintume tuos įrodymus dėl inkriminuojamo neteisėto praturtėjimo, logiška, kad turi būti panaudoti surinkti duomenys, o ne slepiami. Jeigu mes prieš tai balsavome už superinį skaidrumą Seimo valdybos, tai gal ir nebijokime to skaidrumo atžvilgiu tų asmenų, kurie galimai gali būti nusižengę įstatymui.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 62, prieš – 2, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Ir svarstymas – gruodžio 17 dieną.
16.44 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3565 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3565. Pranešėjas – gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas ir teikiamas turint tikslą atkurti teisingumą atžvilgiu tų asmenų, kurie grįžo į Lietuvą dar motinų, buvusių tremtyje, įsčiose, bet gimė ir pasaulį išvydo jau Lietuvoje.
Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas tokiems asmenims nepriskiria nukentėjusiųjų nuo okupacijos statuso. Kai kurie iš šių asmenų prieš atitinkamą laiką tokį statusą yra gavę, vadovaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymo nuostatomis. Tačiau įsigaliojus tokiai praktikai, vėliau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija šią įsakymo nuostatą pripažino neteisėta, teigdama, kad tokia nuostata turėtų būti įrašyta Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme.
Įstatymo projekto tikslas yra įteisinti nukentėjusiųjų nuo okupacijų statusą asmenims, kurie gimė tremtinių šeimose praėjus ne daugiau kaip 300 dienų nuo bent vieno iš tėvų tremties pabaigos. 300 dienų nuo grįžimo į Lietuvą dienos terminas siūlomas atsižvelgiant į tokį terminą, įtvirtintą Civilinio kodekso 3.140 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko kilmės juridinius santykius. Tokių asmenų nėra daug, todėl tai nepareikalautų reikšmingesnių valstybės biudžeto lėšų. Tikslių duomenų apie konkretų tokių asmenų skaičių nėra. Rengiamą projektą įvertino ir vertingų patarimų pateikė Lietuvos genocido ir rezistencijos centro Pasipriešinimo dalyvių komisija. Ačiū.
Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, minutėlę, jūsų nori klausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už tokią įstatymo pataisą, jautrią, subtilią ir reikšmingą. Nenoriu čia pajuokauti dėl 300 dienų, kas yra truputį gal ilgokai, bet, žiūrėkite, kaip bus traktuojama, pavyzdžiui, kai šeima išskirta, vyras tremtyje, vyras grįžo iš tremties, per 300 dienų gimė vaikai. Čia lyg suprantama, taip. Tačiau jeigu vyras grįžo iš tremties, susituokė su moterimi, kuri nebuvo tremtyje, jau grįžęs iš tremties ir gimė vaikas per 300 dienų, ar čia patenka, ar nepatenka? Jis neturėjo šeimos iki tremties, o tik grįžo, tada susituokė iš karto ir susilaukė vaiko. Kaip čia būtų traktuojama?
A. VINKUS (LSDDF). Aš galiu pacituoti A. Kabišaičio poziciją. „Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip 300 dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Jei vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus 300 dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip 300 dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.“ Ir paskutinis punktas. „Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.“ Galiu pasakyti tiek, kiek aš žinau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. (Balsai salėje) Nebuvo. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ką į mano klausimą atsakydamas atsakė A. Vinkus, komplikuota, sudėtinga, bet, svarbiausia, jis pasakė, kad čia A. Kabišaitis taip teigia. Man svarbu, kaip įstatyme atsiras. Tas yra svarbiausia. Įstatymo tekste nėra A. Kabišaičio žodžių, aš taip suprantu, galbūt reikia patobulinti, teisiškai pasidarbuoti, kad nekiltų klausimų taikant praktikoje. O šiaip suprantu, kad tai subtilus, reikšmingas patikslinimas, siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime šių metų gruodžio 19 dieną. Kažką norėjo pasakyti R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mes komitete jau apsitarėme su biuru ir turbūt reikėtų Vyriausybės išvados, kadangi tai yra klausimas, susijęs su pinigais ir su valstybine pensija… kurių mes turime ir turime daug problemų. Tiesiog, kad būtų ramiau komitete priimti sprendimus, būtų gerai gauti Vyriausybės išvadą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti šitam siūlymui? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarta? Pritarta Vyriausybės išvadai. Ačiū.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4162 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4162. Prašom. Gerbiama V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti nutarimo projektui ir įtraukti į darbotvarkę, į Seimo rudens sesijos darbų programą, Seimo nutarimo projektą „Dėl 2020 metų paskelbimo Šventojo Jono Pauliaus II metais“.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kas po pateikimo… Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Bendru sutarimu galime pritarti?
Priėmimas. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Darbotvarkei pritarta, nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4162) priimtas. (Gongas)
16.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Šventojo Jono Pauliaus II metais“ projektas Nr. XIIIP-4158 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Šventojo Jono Pauliaus II metais“ projektas Nr. XIIIP-4158. Pranešėja – V. Kravčionok. Prašom.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Jonas Paulius II, 1978 metais išrinktas popiežiumi, žodžiu „nebijokite“ sudrebino geležinę uždangą, kuri Lietuvą ir kitas šalis skyrė nuo Vakarų Europos, ir nuo to momento pradėjo toliau savo žodžiais ją demontuoti. 1985 metais savo kalboje Europos ekonominės bendrijos būstinėje Briuselyje sakė: „Europiečiai negali susitaikyti su tuo, kad šis kontinentas padalintas į šalis, dėl įvairių priežasčių nedalyvaujančias jūsų institucijų veikloje. Tačiau jų nedera apleisti esmingame vienybės siekyje.“ O 1988 metais, kalbėdamas Europos Parlamente, Jonas Paulius II pranašiškai nurodė Europos Bendrijos plėtrą į Rytus. Jis tapo pagrindiniu permainų, įvykusių 1989 metais, architektu, kai po geležinės uždangos kritimo Rytų Europoje atsikūrė nepriklausomos valstybės.
1993 metais įvyko istorinis Jono Pauliaus II vizitas į Lietuvą. Jis suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, sustiprino tautos dvasią ir vienybės siekį.
Šventųjų Mišių Kauno santakoje metu kardinolas V. Sladkevičius padėkojo popiežiui tokiais žodžiais: „Jūsų, Šventasis Tėve, atvykimas yra ryškiausias mūsų laisvės ir nepriklausomybės ženklas.“ Jonas Paulius II Šventosios Dvasios bažnyčioje Vilniuje kalbėjo: „Galima tarti, kad visą savo gyvenimą, bent nuo tada, kai tapau sąmoningas, nuolat buvau Vilniuje. Buvau Vilniuje mintimis ir širdimi. Galima būtų pasakyti – visa esybe. Taip ir pasiliko.“
2020 m. gegužės 18 d. minėsime popiežiaus Šventojo Jono Pauliaus II šimtmetį. Ta proga siūlau pritarti nutarimui paskelbti 2020 metus Šventojo Jono Pauliaus II metais, paminėti Lietuvoje visam pasauliui reikšmingą datą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai, bet jūsų dar nori klausti, nepabėkite iš tribūnos, trys Seimo nariai. A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama Vanda, jūs turbūt žinote, kad Seime egzistuoja tvarka, nustatyta Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, dėl jubiliejinių metų paskelbimo. Faktiškai, jeigu jūs norite tuos metus paskelbti 2020 metais, tą reikėjo padaryti iki liepos 1 dienos, tai yra pavasario sesijoje. Tam yra labai svarbi priežastis, nes Vyriausybė rengia priemonių planą, dažniausiai tas planas yra susijęs su pinigais, tą daro Kultūros ministerija, ir dabar faktiškai liko, na, iki biudžeto toks menkas laiko tarpas. Ar jūs galvojate, kad iš tikrųjų bus tinkamai pasirengta tokio tikrai garbingo žmogaus jubiliejiniams metams?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Gerbiamas kolega, sutinku su jūsų pastabomis, atsiprašau, iš tikrųjų nežinojau, kad yra tvarka dėl datos. Bet labai prašyčiau ir jūsų komisijos, ir Kultūros komiteto, kad būtų galima kuo skubiau aptarti ir tinkamai pasirengti.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš irgi norėjau klausti dėl to, ką ponas A. Gumuliauskas paklausė, nes tikrai vėluojame, akivaizdu. Ir čia niekas jokių rimtų priemonių nebespės padaryti. Aš nežinau, kaip Lietuvos Katalikų Bažnyčia planuoja paminėti, nepaminėti. Galbūt pavyks. Bet dar ir kitas klausimas. Žiūrėkite. Dabartinis popiežius Pranciškus taip pat apsilankė Lietuvoje, mes irgi vertiname jo indėlį ir į katalikybės plėtrą, ir požiūrį į Lietuvą, kaip ir Jono Pauliaus II. Tai kaip čia išeis? Jeigu popiežius apsilankė Lietuvoje, tai kada nors jo šimtmečiui artėjant skelbsime šio popiežiaus Pranciškaus metus Lietuvoje. Kaip jūs įsivaizduojate ateitį? Mes kuriame šiandien istoriją. Jūs kuriate istoriją ir tradiciją. Jonas Paulius II apsilankė Lietuvoje, tai pagarbinsime paskelbdami jo šimtmečio metus metais Lietuvoje. Tai ir gerbiamo Pranciškaus, kaip čia bus ateityje?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Kaip bus ateityje, parodys ateitis. Gal minėsime ir dabartinio popiežiaus, bet aš čia siūlau tuos metus paminėti ne dėl to, kad buvo tik tas vizitas į Lietuvą, nors Jonas Paulius II buvo pirmas popiežius, kuris aplankė. Bet kaip ir pristačiau, jis buvo ir mūsų šalies istorijai labai reikšminga asmenybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš manau, kad iš tiesų ši asmenybė brangi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Kai aplankė mūsų tėvynę Lietuvą, buvo neeilinis įvykis, kaip ir popiežiaus Pranciškaus. Mes tikimės, kad gali būti ateityje ir daugiau popiežių apsilankymų, bet niekada neturime užmiršti, kas buvo pirmas po mūsų nepriklausomybės atkūrimo, kas mus visus mobilizavo, kas mus visus nukreipė laisvei, kas visus nukreipė veiklai. Prisimenu jo žodžius. Jis pasakė: kiekvienas žmogus turi būti laimingas. O kas yra laimingas žmogus? Gailestingas. Jo vizitas sutaps ir su, dar kartą pabrėšiu, gailestingumo metais mūsų tėvynėje, gailestingumo idėja mūsų tėvynėje.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū už palaikymą.
PIRMININKAS. Manau, kad daugiau klausimų nėra ir pritarimas jau buvo. Dėl motyvų – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū dar kartą. Norėčiau Eugenijui paprieštarauti dėl šitų metų. Vis dėlto tai yra labai, sakyčiau, svarbi asmenybė Lietuvai. Ne tik turinti kraujo ryšių su Lietuva, bet ir labai aiškiai ta asmenybė pasisakė lietuvių ir lenkų santykių klausimu. Aš manau, kad čia teisingai gerbiamas A. Vinkus pasakė, kad pirmas yra visada pirmas. Aš manau, kad… Tikiu Lenkų frakcija kaip disciplinuota frakcija, manau, kad čia pirmas toks kartas ir galbūt bus paskutinis. Aš asmeniškai kaip žmogus negaliu sutikti, kad mes neskelbtume tokių metų, mes turime skelbti vis dėlto Jano Voitylos metais, Jono Pauliaus II, nors abejoju, ar mes spėsime tikrai tinkamai pasireikšti. Taigi aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kitų nuomonių negirdėjome. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai, balsavo 77: už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – gerbiamo A. Gumuliausko komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną.
Kitas mūsų klausimas – projektas Nr. XIIIP-4166. Nematau pranešėjo R. Žemaitaičio. Tada lieka už borto, be šio sprendimo, projektas Nr. XIIIP-4119. Irgi nėra pranešėjo.
Kitas mūsų klausimas – Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Nėra.
Registruojamės.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
Šios dienos vakarinį posėdį baigėme. Ačiū, kolegos. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.