|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai, pagrindžiantys
nuomonę
|
|
Str.
|
Str. d.
|
P.
|
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
2
|
13
|
|
|
1.
Projekto
2 straipsnio 13 dalyje, apibrėžiančioje žmogaus lytinių ląstelių banko
sąvoką, nustatoma, kad tokiu banku yra laikoma asmens sveikatos priežiūros
įstaiga, turinti licenciją vykdyti žmogaus lytinių ląstelių paėmimo, jų
paruošimo, konservavimo ir paskirstymo veiklą. Ši nuostata turi būti
suderinta su projekto 4 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad lytinių ląstelių
banko paslaugas teikti turi teisę asmenys, turintys licenciją asmens
sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodyta, kad jie įgijo teisę
teikti licencijuojamas lytinių ląstelių banko paslaugas.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Žmogaus lytinių ląstelių bankas (toliau – lytinių ląstelių bankas) –
asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją vykdyti žmogaus
lytinių ląstelių paėmimo, jų paruošimo, laikymo, konservavimo ir paskirstymo
veiklą asmens sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodyta,
kad ji įgijo teisę teikti licencijuojamas lytinių ląstelių banko paslaugas.“
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
1
|
1
|
|
|
2. Atkreipiame dėmesį, kad nors projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma,
kad šis įstatymas be kitų klausimų nustato ir po pagalbinio apvaisinimo gimusio
vaiko teises, tačiau pačiame įstatyme po pagalbinio apvaisinimo gimusių vaikų
teisės nėra reglamentuojamos. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti
projekto 1 straipsnio 1 dalį.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas
nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų arba registruotos
partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau – sugyventiniai), kurių
prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, ir po pagalbinio apvaisinimo
gimusio vaiko teises.“
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
3
|
7
|
|
|
3.
Projekto 3 straipsnio 7 dalies formuluotė tikslintina, nes ji suponuoja, kad
pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas naudojant tris donorystės
subjektus: 1) lytinių ląstelių donorus, 2) su moterimi gyvenančio įstatymų
nustatyta tvarka sutuoktinio ar 3) sugyventinio. Siekiant teisinio aiškumo
bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, reikėtų aiškiai nurodyti, kad
pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos
moters sutuoktinio arba sugyventinio lytines ląsteles (atsisakant nuostatos
dėl gyvenimo kartu įstatymų nustatyta tvarka). Taip pat reikėtų papildyti šią
dalį nuostata, nurodančia, kas gali būti lytinių ląstelių donoru (jei
įstatymu siekiama numatyti tokią galimybę) tuo atveju, kai vieno iš
sutuoktinių ar sugyventinių lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka, o
taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą,
sukeliančią didelę negalią.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos
moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymų
nustatyta tvarka jos sutuoktinio ar sugyventinio, lytines
ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar sugyventinio
lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti
panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis
yra didelė rizika perduoti didelę negalią sukeliančią ligą, sukeliančią
didelę negalią įrašytą į sveikatos apsaugos ministro
patvirtintą sąrašą. Lytinių ląstelių donorams taikomų atrankos
kriterijų ir laboratorinių tyrimų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos
ministras.“
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
3
|
7
|
|
|
4.
Projekto 3 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „didelė negalia“.
Pastebėtina, jog šiuo metu nėra galiojančių įstatymų, kuriuose tokia sąvoka
būtų apibrėžta. Manytina, jog atsižvelgiant į tai, jog šios sąvokos turinys
lemtų tam tikras asmenų teisės į pagalbinį apvaisinimą įgyvendinimo sąlygas,
šios sąvokos apibrėžtis turėtų būti išdėstyta įstatyme, arba turėtų būti
pateikta nuoroda į teisės aktą, apibrėžiantį šią sąvoką.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos
moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymų
nustatyta tvarka jos sutuoktinio ar sugyventinio, lytines
ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar sugyventinio
lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti
panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis
yra didelė rizika perduoti didelę negalią sukeliančią ligą, sukeliančią
didelę negalią įrašytą į sveikatos apsaugos ministro
patvirtintą sąrašą. Lytinių ląstelių donorams taikomų atrankos
kriterijų ir laboratorinių tyrimų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos
ministras.“
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
7
9
14
15
|
1
2
2
|
4
|
|
5.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 7 straipsnio 1 dalyje, 9
straipsnyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš
žodžius „sveikatos priežiūros“ įrašytinas žodis „asmens“.
|
Pritarti
|
|
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
7
|
2
|
|
|
6.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnyje nustatyta, kad teisinės
pasekmės kyla pasirašius informuoto paciento sutikimą, projekto 7 straipsnio
2 dalyje po žodžio „užpildant“ įrašytini žodžiai „ir pasirašant“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Informacija,
nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią turi
būti pateikta ir raštu, sutuoktiniams ar sugyventiniams užpildant ir
pasirašant informuoto paciento sutikimą.“
|
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
8
|
5
|
|
|
7. Projekto 8
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „nebent‘ įrašytini žodžiai „išskyrus tuos
atvejus, kai“. Taip pat reikėtų nurodyti šioje dalyje minimo susitarimo su
lytinių ląstelių banku pažeidimo bei lytinių ląstelių donoro mirties teisines
pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai nurodyti, kad šiais atvejais lytinės ląstelės
sunaikinamos nepasibaigus lytinių ląstelių saugojimo laikotarpiui.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas: pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„5. Lytinės
ląstelės lytinių ląstelių banke yra laikomos informuoto paciento sutikime nurodytą
laikotarpį, nebent išskyrus tuos atvejus, kai lytines ląsteles
davęs asmuo pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl lytinių
ląstelių saugojimo arba miršta nedavęs informuoto paciento sutikimo naudoti
jo lytines ląsteles konkrečiam asmeniui taikant pagalbinio apvaisinimo būdą.
Pasibaigus lytinių ląstelių saugojimo laikotarpiui, lytines ląsteles
davusiam asmeniui pažeidus susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl
lytinių ląstelių saugojimo arba kai asmuo miršta nedavęs informuoto paciento
sutikimo naudoti jo lytines ląsteles konkrečiam asmeniui taikant pagalbinio
apvaisinimo būdą, šios šio asmens lytinės ląstelės
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sunaikinamos.“
|
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
10
17
|
7
|
|
|
8. Atsižvelgiant į tai,
kad projekto 10 straipsnio 7 dalis savo turiniu turėtų būti laikoma labiau
kaip pereinamojo laikotarpio nuostata, nustatanti iki šio įstatymo
įsigaliojimo atsiradusių teisinių santykių reguliavimą, siūlome jas dėstyti
įstatymo baigiamosiose nuostatose.
|
Pritarti
|
Argumentai: atsižvelgiant į pastabą, siūlytina išbraukti 10 straipsnio 7 dalį,
šios dalies nuostatas perkeliant į 17 straipsnio 2 dalį (buvusią 17
straipsnio 2 dalį laikyti 17 straipsnio 3 dalimi).
Pasiūlymas: 10 straipsnio 7 dalį išbraukti (šios dalies nuostatas perkeliant į
17 straipsnį):
7. Iki šio įstatymo
įsigaliojimo datos sukurti embrionai yra laikomi lytinių ląstelių banke,
paskirstomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos
apsaugos ministerija) įgaliota institucija atlieka iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos sukurtų embrionų ir į moters organizmą neperkeltų
embrionų laikymo, paskirstymo ir naudojimo kontrolę sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
Pasiūlymas: pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos
1 d. 2017 m. sausio 1 d.
2. Iki šio įstatymo
įsigaliojimo datos sukurti embrionai yra laikomi lytinių ląstelių banke,
paskirstomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija atlieka iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos sukurtų embrionų ir į moters organizmą neperkeltų
embrionų laikymo, paskirstymo ir naudojimo priežiūrą sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
2. 3. Vyriausybė
ir sveikatos apsaugos ministras iki 2016 m. birželio 30 d. gruodžio
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|
|
9.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
10
15
|
7
1
|
|
|
9. Projekto 10
straipsnio 7 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „Sveikatos
apsaugos ministerijos įgaliota institucija“. Vertinant šią nuostatą,
atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos
kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius
aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar
įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis
sveikatos apsaugos ministras, o ne Sveikatos apsaugos ministerija.
|
Pritarti
|
|
|
10.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
15
|
2
|
|
|
10. Projekto 15
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministro
įgaliota institucija kontroliuoja lytinių ląstelių paėmimą, tyrimą,
paruošimą, laikymą ir paskirstymą bei kontroliuoja lytinių ląstelių ir
embriono atsekamumo sistemos sukūrimą, įdiegimą. Vertinant šias nuostatas,
atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą, viena iš
viešojo administravimo sričių yra įstatymų ir administracinių sprendimų
įgyvendinimo kontrolė, kas apima pavaldžių subjektų kontrolę bei nepavaldžių
subjektų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos priežiūra bus vykdoma
Sveikatos apsaugos ministerijai nepavaldžių asmens sveikatos priežiūros
sveikatos įstaigų atžvilgiu, vietoj žodžio „kontroliuoja“ įrašytinas žodis
„prižiūri“.
|
Pritarti
|
|
|
11.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
13
|
|
|
|
11. Siekiant teisinio
aiškumo, projekto 13 straipsnyje reikėtų patikslinti kokiu būdu ar kokioje informacinėje duomenų
bazėje asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir lytinių ląstelių bankai
privalo registruoti visus pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir (ar)
reakcijas.
|
Nepritarti
|
Argumentai: projektu siūloma nustatyti, kad pavojingų nepageidaujamų reiškinių ir (ar) reakcijų
registravimo, tyrimo ir pranešimo kompetentingai institucijai tvarką nustato
sveikatos apsaugos ministras – šiame dokumente bus nustatyta, kokiu būdu
asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir lytinių ląstelių bankai privalo
registruoti pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir (ar) reakcijas.
|
|
12.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-06-27
|
17
|
|
|
|
12. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui
reikės priimti poįstatyminius tesės aktus, projekto 17 straipsnyje turėtų
būti numatytas toks įstatymo įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma
priimti visus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
|
Pritarti
|
|
|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai, pagrindžiantys
nuomonę
|
|
Str.
|
Str. d.
|
P.
|
|
1.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
2
|
2
|
|
|
Argumentai:
Pagalbinio
apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP- 2502(5) (toliau –
Projektas) 2 straipsnio 2 dalyje formuluojant “pagalbinio
apvaisinimo” apibrėžimą yra nenurodyti nei specialieji subjektai, kurių
atžvilgiu jis bus taikomas, nei konkrečios medicininės procedūros atlikimo
indikacijos, nei daromos blanketinės nuorodos į kitus, tai apibrėžiančius,
įstatymo straipsnius.
Dėl
tokio reguliavimo vakuumo susiklosto situacija, kai 2 straipsnio 2 dalis
gali būti aiškinama taip, kad įstatymo leidėjas leidžia, jog pagalbinis
apvaisinimas būtų taikomas ir tada, kai tam nėra indikacijų (pvz. net tada,
kai asmuo dėl kažkokių priežasčių nenori turėti lytinių santykių). Tokia
plati “pagalbinio apvaisinimo” sąvokos formuluotė kuria teisės koliziją su
pagalbinio apvaisinimo sąlygomis, numatytomis 5 straipsnio 1 dalyje.
Todėl
praktikoje priimant sprendimą dėl konkrečios procedūros atlikimo, kils
problemų kaip sistemiškai aiškinti 2 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 1
dalies santykį.
Toks
kolizines normas kuriantis reguliavimas yra ydingas, nes jis lems skirtingą
įstatymo aiškinimo ir taikymo praktiką. Turint tai omenyje, yra svarbu
panaikinti koliziją, suvienodinant minėtuose įstatymo straipsniuose nurodytas
sąlygas. Be to, manytume, kad pagalbinis apvaisinimas turėtų būti priemone
susilaukti vaikų tik esant nevaisingumui, o ne įprastine priemone visiems,
net ir natūraliu būdu galintiems susilaukti vaikų.
Pasiūlymas:
Pakeisti
2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Pagalbinis apvaisinimas – procesas,
atliekamas naudojant medicinos technologijas, apimantis su lytinėmis
ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti
moters nėštumą, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais
gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės.
|
Nepritarti
|
Argumentai: Komitetas
laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje,
svarstant įstatymo projektą.
|
|
2.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
3
|
1
|
|
|
Argumentai:
Projekto 3
straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas vaiko bei nevaisingos poros interesų
pirmumo principas. Tokia reguliavimo praktika yra ydinga, nes:
1. Jungtinių
Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tik vaiko
interesų pirmumo principas, nesiejant jo su kitų asmenų interesų
apsauga: „Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu,
ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu
aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia
- vaiko interesai.” Taigi ir pagalbinio apvaisinimo, kaip
veiksmo tiesiogiai liečiančio vaiką, atveju vaiko interesų pirmumo principas
turi būti išlaikytas.
2. Poreikį
atskirai įtvirtinti vaiko interesų pirmumo principą paremia ir ta aplinkybė,
kad nei iš 3 straipsnio 1 dalies, nei iš Projekto
reguliavimo visumos nėra aišku, kaip turės būti priimami sprendimai, kai kyla
būsimo vaiko ir nevaisingos poros interesų konfliktas, t.y. kai pora
reikalauja tokių sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo veiksmų, kurie
sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vertinimu pažeis būsimo vaiko
interesus. Vaiko interesų pirmumo principo įtvirtinimas šią dilemą
išspręstų.
3. Taip
pat atkreiptinas dėmesys, kad nevaisingos poros interesų apsauga yra
pakankamai ir labai konkrečiai užtikrinta kituose Projekto straipsniuose
(pvz. 3 straipsnio 2 dalis – prioritetas moters sveikatai ir nevaisingos
poros lygiateisiškumo principas, 3 straipsnio 3 dalis – pareiga įvertinti
naudą bei žalą motinai, 5 straipsnio 2 dalis – draudimas atlikti apvaisinimą
esant kontraindikacijoms, 7 straipsnis – prievolė gauti abiejų sutuoktinių
(sugyventinių) sutikimą ir t.t.). Taigi, įtvirtinus vaiko interesų pirmumo
principą, nevaisingos poros interesų apsauga de facto nenukentės
ir nėra poreikio dar kartą įstatymo leidėjui 3 straipsnio 1 dalyje vartoti
abstrakčiai suformuluoto nevaisingos poros interesų principo, nes aiškinant
įstatymą vis tiek bus privalu remtis šį principą konkretizuojančiais aukščiau
nurodytais kitais įstatymo straipsniais.
Pasiūlymas:
Pakeisti
3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo
būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio
apvaisinimo, bei nevaisingos poros interesus”
|
Nepritarti
|
Argumentai: Komitetas laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame
posėdyje, svarstant įstatymo projektą.
|
|
3.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
3
|
5
|
|
|
Argumentai:
3
straipsnio 5 dalimi, darant nuorodą į leidimą atlikti pagalbinį
apvaisinimą būsimo vaiko ligos išvengimo tikslu, yra įteisinama
preimplantacinė diagnostika. Tokia praktika neturėtų būti įteisinta dėl
šių priežasčių:
1. Preimplantacinė
diagnostika leidžia nustatyti embriono genetinius požymius ir pagal juos
atrinkti embrionus, kurie norimus požymius atitinka. Likusieji embrionai yra
sunaikinami. Taigi,preimplantacinės diagnostikos dėka yra vykdoma embrionų
selekcija ir atsikratoma potencialių būsimų pacientų. Dėl to preimplantacinė
diagnostika neturi nieko bendra su būsimo vaiko ligų prevencija ar gydymu.
Į tai Sveikatos reikalų komiteto dėmesį atkreipė irLietuvos Sveikatos mokslų
universitetas savo 2016 m. vasario 24 d. rašte.
2. Preimplantacinės
diagnostikos įteisinimas ir žmonių rūšiavimas pagal genetinius požymius
neabejotinai visuomenei pasiųs žinią, kad genetinių savybių nulemtą negalią
turintys asmenys yra nepageidaujami ir yra geriau, kad šie asmenys iš viso
negimtų. Tokia nuostata dar labiau padidins žmonių su negalia atskirtį,
stigmatizavimą bei diskriminavimą Lietuvoje. Lietuva, ratifikuodama
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, skirtingai nei kitos
valstybės, padarė pareiškimą, jog jos tarptautiniai įsipareigojimai neapima
medicinos procedūrų, galinčių nulemti diskriminaciją genetinių požymių
pagrindu, rėmimo, skatinimo ar reklamavimo.
3. Aiškinant
Projekto normas sistemiškai,yra visiškai neaišku, kokio pobūdžio ir sunkumo
ligų bus siekiama išvengti preimplantacinės diagnostikos pagalba, nes 3
straipsnio 5 dalyje įtvirtinamas bet kokios „ligos“ vengimas (t.y. liga
neapibrėžiama ją kvalifikuojančiais požymiais), tuo tarpu pvz. 5 straipsnio 1
dalyje siūloma įtvirtinti kitą sąvoką - „liga, sukelianti didelę
negalią“. Dėl aukščiau nurodytų kolizijų įstatymas negalės būti
vienodai aiškinamas ir taikomas, todėl siūlomas preimplantacinės diagnostikos
reguliavimas teisėkūros požiūriu yra ydingas.
Taip
pat 3 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti leidimą naudoti
pagalbinį apvaisinimą būsimo vaiko gydymo tikslu. Toks būsimo
vaiko gydymas, suteikiant jam tam tikras savybes, yra mediciniškai įmanomas
tik tais atvejais, kai atliekamas:
- lytinių
ląstelių genetinis modifikavimas arba
- jau
sukurto embriono genetinis modifikavimas.
Abu Projekto 3 straipsnio 5 dalyje numatomi įteisinti gydymo
būdai yra eksperimentiniai. Lytinių ląstelių genetinį modifikavimą
draudžia Projekto 3 straipsnio 4 dalis. Šis draudimas atkartoja Lietuvos
Respublikos ratifikuotos Oviedo konvencijos, nustatančios žmogaus teises
biomedicinos srityje, 13 straipsnį. Tuo tarpu žmogaus embriono genetinis
modifikavimas, kaip ekisperimentinis būdas, jau dabar yra reguliuojamas
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi.
Dėl
to Projekto 3 straipsnio 5 dalyje negali būti įtvirtinta norma, kuri, viena
vertus, prieštarauja to paties straipsnio kitai daliai ir Lietuvos
Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, bei, antra vertus, kaip kolizinė
norma ima kaip įprastinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą reguliuoti tai,
kas jau įtvirtinta kaip medicinos mokslo eksperimentas, t.y. biomedicininis
tyrimas. Dėl šių priežasčių iš Projekto 3 straipsnio 5 dalies yra
brauktina nuoroda į būsimo vaiko gydymą, kaip priežastį pagalbiniam
apvaisinimui atlikti.
Pasiūlymas:
Pakeisti
3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti
pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir
norimą lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją
gydyti., tiesiogiai susijusios su tam tikra lytimi. Pastaruoju
atveju leidžiama apvaisinti moterišką lytinę ląstelę pagal lyties chromosomą
pasirinkta vyriška lytine ląstele.
|
Nepritarti
|
Argumentai: Komitetas laikosi pozicijos,
kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje, svarstant įstatymo
projektą.
|
|
4.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
3
|
7
|
|
|
Argumentai:
Projekto
3 straipsnio 7 dalimi siekiama įteisinti trečiųjų asmenų (ne sutuoktinio ar
sugyventinio) spermos donorystę. Tokia praktika neturėtų būti
įteisinta dėl šių priežasčių:
1. Trečiųjų
asmenų spermos donorystė pažeistų vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus,
kurią nustato Vaiko teisių konvencijos 7 str. Be to, donorystė iškreiptų
prigimtinės šeimos sampratą bei pažeistų vaiko geriausių interesų augti
biologinėje šeimoje principą.
2. Įteisinant
trečiųjų asmenų spermos donorystę Projekte nėra nustatyti ir atvejai,
kiek vaikų būtų galima susilaukti naudojant vieno ir to paties donoro spermą.
Tai neišvengiamai sukurs sąlygas vieno ir to paties donoro spermą
panaudoti neribotai. Kaip žinia, didelis vieno donoro palikuonių skaičius
didina incesto tikimybę ypač mažai gyventojų turinčioje populiacijoje.
3. Trečiųjų
asmenų spermos donorystės įteisinimas nėra integruotas į teisės
sistemą. Nėra lydinčiųjų CK pataisų, kurios ribotų tėvo, kuriam gimė vaikas
naudojant lytines donoro ląsteles, teises nuginčyti tėvystę ir įpareigotų
tokiam vaikui teikti materialinį išlaikymą skyrybų atveju. Pagal šiuo metu
esantį reguliavimą nesutarimų šeimoje atveju tėvystė būtų lengvai nuginčyta
(genetinis tyrimas) ir asmuo, nors ir davęs sutikimą, kad jo sutuoktinė ar
sugyventinė būtų apvaisinta kito vyro sperma, neturėtų pareigos po skyrybų
išlaikyti ne savo biologinio vaiko. Toks reguliavimas prieštarauja
geriausiems vaiko interesams.
Pasiūlymas:
Pakeisti
3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos
moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymų nustatyta
tvarka sutuoktinio ar sugyventinio, lytines ląsteles, išskyrus tuos
atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar sugyventinio lytinės ląstelės yra
pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam
apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika
perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią. Pagalbinis apvaisinimas
naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo apvaisinamos moters nesieja
įstatymų nustatyta tvarka sudarytos santuokos ar registruotos
partnerystės sutarties ryšiai, lytines ląsteles yra
draudžiamas.”
|
Nepritarti
|
Argumentai: Komitetas laikosi pozicijos,
kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje, svarstant įstatymo
projektą.
|
|
5.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
5
|
1
|
|
|
Argumentai:
Dėl
preimplantacinės diagnostikos bei genetinio modifikavimo įteisinimo ir
atsirandančios teisės kolizijos (žr. argumentus 3 straipsnio 5 dalies
pakeitimui).
Pasiūlymas:
Pakeisti
5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai
nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra
realios sėkmės tikimybės, taip pat ir tais atvejais, kai
siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią, ar ją gydyti.”
|
Nepritarti
|
Argumentai: Komitetas
laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje,
svarstant įstatymo projektą.
|
|
6.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
5
|
3
|
|
|
Argumentai:
5
straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas sąrašas dokumentų, kurie turi būti pateikti
prieš asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant pagalbinį apvaisinimą.
Nors 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos būtinos sąlygos – indikacijos,
kurioms esant leidžiama atlikti pagalbinį apvaisinimą, to paties straipsnio 3
dalyje įvardijant prieš pagalbinio apvaisinimo atlikimą būtinus pateikti
dokumentus, medicinos dokumentų, kurie patvirtintų indikacijų egzistavimą,
nėra reikalaujama. Tuo tarpu praktikoje yra neišvengiamos situacijos, kai
nevaisingumas yra diagnozuojamas vienoje asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje, o dėl pagalbinio apvaisinimo atlikimo – kreipiamasi į kitą, kuri
diagnostikos neatliko ir medicinos dokumentų, jei jie nebus pateikti,
neturės.
Siekiant
užtikrinti subjektų, atliekančių pagalbinį apvaisinimą, veiklos skaidrumą,
kontrolės efektyvumą bei PSDF lėšų panaudojimo tikslingumą pagalbinio
apvaisinimo kompensavimo atveju yra privalu įstatymu nustatyti pareigą
subjektui, atliekančiam pagalbinį apvaisinimą, turėti būtinas pagalbinio
apvaisinimo atlikimo sąlygas patvirtinančius dokumentus.
Pasiūlymas:
Pakeisti
5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik įstatymų nustatyta tvarka
santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems
asmenims pateikus: asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą
patvirtinančius dokumentus, medicinos dokumentus, patvirtinančius šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, rašytinį prašymą
atlikti pagalbinį apvaisinimą ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka
pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį
apvaisinimą.”
|
Nepritarti
|
Argumentai: Komitetas
laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje,
svarstant įstatymo projektą.
|
|
7.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
10
|
1
|
|
|
Argumentai:
Pagalbinio
apvaisinimo įstatyme turi būti nustatyta adekvati embriono apsauga, kuri
išlaikytų pagarbą žmogaus gyvybei bei užtikrintų teisingą nevaisingos
poros ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesų pusiausvyrą.
Tokius požymius atitinkantis reguliavimas yra įmanomas tik numatant sukuriamų
ir į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičiaus ribojimą ir atsisakant
perteklinių embrionų kūrimo bei šaldymo.
Šiandienos
medicinos lygis leidžia atsisakyti perteklinių embrionų kūrimo ir embrionų
šaldymo bei vienu metu sukurti tiek embrionų, kiek jų bus perkeliama į moters
organizmą. Tuo tarpu likusios embrionų kūrimui nepanaudotos kiaušialąstės
gali būti saugomos kitiems tos moters apvaisinimams ateityje. Kiaušialąsčių
šaldymas ir saugojimas leidžia išvengti pakartotinio moters organizmo
stimuliavimo hormoniniais preparatais, šių preparatų sukeltų komplikacijų bei
papildomų chirurginių intervencijų tada, kai nepavykus pirmąjam apvaisinimui,
moteris norėtų procedūrą vėl pakartoti.
Sveikatos
reikalų komiteto gautame Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto prorektorės
mokslui prof. Vaivos Lesauskaitės pasirašytame 2016 m. vasario 24 d. rašte
(raštas parengtas embriologijos profesorės Angelijos Valančiūtės), nurodoma,
kad: „Vertinant Europos žmogaus
reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenis <...>šaldytų
kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas ne tik kad nenusileidžia šaldytų
embrionų panaudojimo efektyvumui, bet netgi jį viršija. Europoje, klinikinių
nėštumų po atšildytų embrionų perkėlimo vidurkis yra 20.3%, o klinikinių nėštumų pagalbiniam
apvaisinimui panaudojus šaldytas kiaušialąstes vidurkis -25.4%. Atitinkamai, gimdymų vidurkis: 14.1 ir15.5 proc.
<...> Maltoje, kurioje leidžiama šaldyti tik kiaušialąstes ir vienu
metu į gimdą perkeliama ne daugiau dviejų embrionų (trijų embrionų perkėlimui
privalomas specialus leidimas), taip pat stebimas didesnis embrionų, sukurtų
iš šaldytų kiaušialąsčių, o ne iš šviežių, panaudojimo efektyvumas (atitinkamai 30.77% ir 27.91%klinikinių nėštumų). <...> embrionų
šaldymas įrodymais pagrįstos medicinos duomenimis šiuo metu nėra tikslingas,
ir netgi nepriimtinas, vertinant jį kaip sveikatos priežiūros paslaugos dalį.“
Taip
pat atkreiptinas dėmesys, kad Projekte privalo būti suvienodintos sąvokos –
nors įstatymo leidėjas apsisprendė kituose įstatymo straipsniuose nurodyti
embriono perkėlimą į „moters organizmą“, dėl nesuprantamų priežasčių 10
straipsnio 1 dalyje buvo paliktas perkėlimas „į moters gimdą“.
Pasiūlymas:
Papildyti
10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Embrionų
turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters
organizmą. Sukurtų
embrionų skaičius negali viršyti 3. Sutuoktiniai (sugyventiniai),
kuriems atliktas pagalbinis apvaisinimas, jų pageidavimu privalo būti
informuojami apie perkeltų į motersgimdą organizmą embrionų
vystymosi eigą.”
|
Nepritarti
|
Argumentai: Komitetas
laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje,
svarstant įstatymo projektą.
|
|
8.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
10
|
5
|
|
|
Argumentai:
Praktikoje
gali susiklostyti iš anksto nenumatyta situacija, kai dėl netikėtai
pablogėjusios moters sveikatos būklės ar kitų nenumatytų aplinkybių sukurtų
ir in vitro laikomų embrionų perkėlimas į moters organizmą
tampa laikinai neįmanomu ir pagalbinio apvaisinimo procedūrą tenka kuriam
laikui sustabdyti. Dėl to, siekiant išsaugoti jau sukurtų embrionų
gyvybingumą, turi būti leistas jų laikinas saugojimas lytinių ląstelių banke.
Neužtikrinus tokio saugojimo, embrionai žūtų.
Pasiūlymas:
Pakeisti
10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sukurti, tačiau dėl embrionų sukūrimo metu nenumatytų
aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, kurių sąrašą tvirtina sveikatos
apsaugos ministras, pagalbinio apvaisinimo metu į moters organizmą
neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke
embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.”
|
Nepritarti
|
Argumentai: Komitetas
laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje,
svarstant įstatymo projektą.
|
|
9.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
17
|
1
|
|
|
Argumentai:
Sveikatos
apsaugos ministerija turės parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė – įsteigti Pagalbinio apvaisinimo informacinę
sistemą, paskelbti ir vykdyti jos sukūrimui reikalingus viešuosius pirkimus,
o ūkio subjektai – tinkamai pasirengti įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų
įgyvendinimui (pvz. įdiegti atsekamumo, kontrolės sistemas ir kt.). Dėl to
tikslinga įstatymo įsigaliojimo datą nukelti, taip paliekant pakankamai laiko
pasirengimo darbams.
Pasiūlymas:
„1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20167 m. liepos sausio 1
d.”
|
Pritarti
|
|
|
10.
|
Seimo nariai
D. Mikutienė,
P. Urbšys,
R. Tamašunienė,
L. Talmont,
A. Dumbrava,
P. Gražulis,
P. Narkevičius,
V. Kravčionok,
J. Narkevič,
J. Kvetkovskij,
M. Mackevič,
R. J. Dagys,
A. Dumčius,
D. Kreivys,
V. Stundys,
M. Adomėnas,
P. Saudargas,
R. Baškienė,
V. Aleknaitė–Abramikienė,
A. Ažubalis,
A. Anušauskas,
L. Kazlavickas,
V. V. Margevičienė,
A. Bilotaitė,
K. Kuzminskas,
R. Kupčinskas,
M. Zasčiurinskas,
K. Starkevičius,
A. Strelčiūnas,
D. Jankauskas,
P. Žeimys,
V. Vasiliauskas,
R. A. Ručys,
V. Bukauskas,
K. Daukšys,
A. Pitrėnienė,
Z. Žvikienė,
D. Ulickas,
R. Sargūnas,
J. Kondrotas,
S. Dmitrijev,
S. Ursul,
V. Simulik,
V. Juozapaitis,
S. Šedbaras,
Z. Jedinskij,
V. Gapšys,
2016-06-23
|
17
|
2
|
|
|
Argumentai:
žr.
argumentus 17 straipsnio 1 dalies
pakeitimui.
Pasiūlymas:
„2. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2016 m. birželio gruodžio 301 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”
|
Pritarti
|
|
|
11.
|
Seimo
narė R. Šalaševičiūtė,
2016-06-21
|
1
|
1
|
|
|
Argumentai:
Teisės
departamento pateiktose išvadose nurodyta, kad, nors
projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas, be kitų klausimų,
nustato ir po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises, tačiau pačiame
įstatyme po pagalbinio apvaisinimo gimusių vaikų teisės nėra
reglamentuojamos. Atsižvelgiant į tai tikslinama projekto 1 straipsnio 1
dalis.
Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką,
taip pat įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų arba
registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau – sugyventiniai),
kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, ir po pagalbinio
apvaisinimo gimusio vaiko teises. Po
pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises nustato Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas.“
|
Pritarti
iš dalies
|
Argumentai: atkreiptinas dėmesys, kad po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko
teises nustato ne tik Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, vaiko teises
reglamentuoja ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Ši nuostata perteklinė ir
netiksli.
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas
nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų arba registruotos
partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau – sugyventiniai), kurių
prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, ir po pagalbinio apvaisinimo
gimusio vaiko teises.“
|
|
12.
|
Seimo
narė R. Šalaševičiūtė,
2016-06-21
|
8
|
4
|
|
|
Argumentai:
Teisės
departamento pateiktose išvadose nurodyta, kad pagal Konstitucinio
Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu
susijęs reguliavimas, įskaitant ir tam tikros ūkinės veiklos esmines sąlygas,
draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti
nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d.
nutarimas). Be to, ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5
straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų
galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo
panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami
veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais, o įstatymų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nurodytos specialiosios (konkrečios) sąlygos
turi besąlygiškai kilti iš įstatymuose įtvirtintų bendrųjų reikalavimų.
Pasiūlymas:
Pakeisti
8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lytinės
ląstelės yra laikomos lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių bankas
turi atitikti licencijuojamos veiklos sąlygas ir užtikrinti kokybės sistemos
bei saugos reikalavimų laikymąsi, įskaitant kryžmino užteršimo valdymo
priemones. Lytinių ląstelių banko licencijavimo ir veiklos kontrolės tvarką
nustato sveikatos apsaugos ministras. Juridinis asmuo, siekiantis
gauti ir gavęs licenciją užsiimti lytinių ląstelių banko veikla, privalo
atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytus reikalavimus asmens
sveikatos priežiūros licencijai gauti ir šiuos reikalavimus:
1) užtikrinti, kad sveikatos apsaugos ministro
patvirtintame Lytinių ląstelių banko veiklos reikalavimų apraše
nustatytus reikalavimus, keliamus siekiant užtikrinti atsekamumą, saugumą,
kokybę, atitiktų:
a) patalpos, įranga ir medžiagos;
b) organizavimo, valdymo ir tvarkymo sistema;
2) paskirti darbuotoją, atsakingą už lytinių ląstelių banko
veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Licencija užsiimti lytinių ląstelių banko veikla išduodama, jos
galiojimas sustabdomas, licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas,
licencijos galiojimas panaikinamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
nustatyta tvarka.“
|
Nepritarti
|
Argumentai: pasiūlymas
nebeaktualus, nes Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte Nr. XIP-2502(6),
atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo
projektui Nr. XIP-2502(5), yra pakeistas projekto 4 straipsnis ir 8
straipsnio 4 dalis.
|
|
13.
|
Seimo
narė R. Šalaševičiūtė,
2016-06-21
|
8
|
5
|
|
|
Argumentai:
Teisės departamento pateiktose išvadose
nurodyta, kad 8 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio
„nebent‘ įrašytini žodžiai „išskyrus tuos atvejus, kai“. Taip pat reikėtų
nurodyti šioje dalyje minimo susitarimo su lytinių ląstelių banku pažeidimo
bei lytinių ląstelių donoro mirties teisines pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai
nurodyti, kad šiais atvejais lytinės ląstelės sunaikinamos nepasibaigus
lytinių ląstelių saugojimo laikotarpiui.
Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnio
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Lytinės ląstelės lytinių ląstelių banke yra laikomos informuoto paciento
sutikime nurodytą laikotarpį, nebent išskyrus tuos atvejus, kai
lytines ląsteles davęs asmuo pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku
dėl lytinių ląstelių saugojimo arba miršta nedavęs informuoto paciento
sutikimo naudoti jo lytines ląsteles konkrečiam asmeniui taikant pagalbinio
apvaisinimo būdą. Pasibaigus lytinių ląstelių saugojimo laikotarpiui, lytines
ląsteles davusiam asmeniui pažeidus susitarimą su lytinių ląstelių
banku dėl lytinių ląstelių saugojimo arba kai asmuo miršta nedavęs informuoto
paciento sutikimo naudoti jo lytines ląsteles konkrečiam asmeniui taikant
pagalbinio apvaisinimo būdą, šios šio asmens lytinės
ląstelės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sunaikinamos.“
|
Pritarti
|
|
