LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo
ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-02-02 Nr. XIVP-191
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 52 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“ Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas.
Pirma, svarstytina, ar įstatymo projekte siūloma taisyklė yra DK 52 straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi informacinės ir komunikacinės technologijos gali būti naudojamos ne tik dirbant nuotoliniu būdu (pagal DK 52 straipsnio 1 dalį, nuotolinis darbas yra tik darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas). Be to, darbas nuotoliniu būdu nepakeičia darbuotojo teisinio statuso ir negali būti priežastis mažinti jam darbo teisės normų suteikiamų teisių ir garantijų apimties. Pagal DK 52 straipsnio 5 dalį, darbdavys nustato darbo laiko apskaitos taisykles, o darbo laiko norma negali būti didesnė nei nustatyta DK 112 straipsnio 3 dalyje, t. y. 40 valandų per savaitę.
Antra, įstatymo projekte teikiamoje formuluotėje nustatoma išimtis, kai darbuotojas neturėtų teisės atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis - jei to reikalautų darbo pobūdis, paneigia DK įtvirtintas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko taisykles, sudaro galimybę esant tam tikram darbo pobūdžiui dirbti ir ne darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis, t.y. būti pasiekiamu.
Trečia, keičiamoje DK 52 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Taigi, darbdavys ne visada reguliuoja darbuotojo darbo laiko pradžią, pabaigą, pietų pertrauką ar kasdienio poilsio laiką, todėl svarstytina, ar nekils ginčų nustatant ar darbuotojas yra pagrįstai nepasiekiamas. Įstatymo projekte numatyta vienintelė išimtis, kai darbuotojas neturėtų teisės atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis - jei to reikalautų darbo pobūdis. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad darbo sutarties šalys net negalėtų susitarti dėl atsijungimo ar pasiekiamumo skaitmeninių įrenginių priemonėmis.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės atsijungti[1]. Šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas, be kita ko, ragina valstybes nares ir darbdavius užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuoti apie savo teisę atsijungti ir galėtų ja pasinaudoti; primena konkrečius įvairių sektorių poreikius ir skirtumus, susijusius su teise atsijungti; ragina Komisiją, remiantis išsamiu ir tinkamu vertinimu ir konsultacijomis su valstybėmis narėmis bei socialiniais partneriais, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl būtiniausių standartų ir sąlygų siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise atsijungti, ir reglamentuoti esamų ir naujų skaitmeninių priemonių naudojimą darbo tikslais, kartu atsižvelgiant į Europos socialinių partnerių bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo, kuris apima prisijungimo ir atsijungimo tvarką; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuriame būtų nustatyti būtiniausi su nuotoliniu darbu susiję reikalavimai visoje Sąjungoje, užtikrinant, kad nuotolinis darbas neturėtų įtakos nuotoliniu būdu dirbančių asmenų įdarbinimo sąlygoms; pabrėžia, kad tame teisės akte turėtų būti paaiškintos darbo sąlygos, įskaitant įrangos, pvz., esamų ir naujų skaitmeninių priemonių, tiekimą, naudojimą ir atsakomybę už ją, ir turėtų būti užtikrinta, kad toks darbas būtų atliekamas savanoriškai ir kad nuotoliniu būdu dirbančių asmenų teisės, darbo krūvis ir darbo rezultatų standartai būtų lygiaverčiai palyginamų darbuotojų teisėms, darbo krūviui ir darbo rezultatų standartams; ragina Komisiją įtraukti teisę atsijungti į savo naująją darbuotojų saugos ir sveikatos strategiją ir aiškiai parengti naujas psichosocialines priemones ir veiksmus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vien darbuotojo teisės atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamu ne darbo laiku įtvirtinimas DK yra pakankama teisinio reguliavimo priemonė.
2. Pažymėtina, kad darbuotojas ir darbdavys gali būti susitarę naudoti darbuotojo skaitmeninius įrenginius (galimai už tai darbuotojui kompensuojant) ar darbdavio suteiktus skaitmeninius įrenginius. Šie įrenginiai laikytini ne tik darbo, bet ir susisiekimo, informavimo priemone, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų kilti praktinio taikymo neaiškumų, pavyzdžiui, skaičiuojant informavimo, įspėjimo terminų pradžią, nes būtų neaišku nuo kada juos skaičiuoti – nuo darbdavio informacijos perdavimo momento, ar nuo darbuotojo, kuris buvo atsijungęs ir nepasiekiamas, prisijungimo prie skaitmeninių įrenginių momento.
3. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančioje DK 52 straipsnio 5 dalyje kaip subjektai apibrėžti darbuotojas ir darbdavys (ne darbuotojai ir darbdaviai), siūlytina šios dalies formuluotes tikslinti ir subjektų apibrėžtį suvienodinti.
4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
4.1. įstatymo projekto pavadinime, jo 1 straipsnio pavadinime ir apibrėžiant pakeitimų esmę vietoj žodžių „PAPILDYMO“, „papildymas“, „papildyti“ atitinkamu linksiu įrašyti žodį „pakeisti“;
4.2. įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų atsisakyti formuluotės „ir taikymas“, nes straipsnyje nėra normų, nustatančių įstatymo taikymą, o vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina.
5. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Lietuvos trišalės tarybos nuomonę.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]