PASIŪLYMAS

DĖL VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO NR. I-2455 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1679

2022-06-

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1.	3	1	1, 2, 3, 4, 5	Argumentai:  Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje apibrėžtas valstybės paramos daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) modelis numato konkrečius valstybės paramos dydžius (pvz., 30 % investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, kompensavimas) ir kiekybinę jų išraišką procentais (pvz. 30 % investicijų) įvairioms paramos priemonėms. Šie paramos dydžiai  ir jų kiekybinė išraiška procentais nesuteikia galimybės lanksčiai, nekeičiant Įstatymo reaguoti į valstybės ekonominius, finansinius pajėgumus ir jų pokyčius, technologinę pažangą, energijos išteklių kainos pokyčius, poreikį siekti ambicingesnių klimato kaitos mažinimo tikslų, ir diferencijuoti valstybės paramos intensyvumą orientuojantis į efektyviausių priemonių ar projektų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pagal šį paramos modelį dėl juo programuojamų administravimo iš kontrolės instrumentų projektų įgyvendinimas užtrunka ilgai, atskirais atvejais iki 38 mėnesių. Siekiant valstybės paramos modelio ir jo administravimo efektyvumo, Įstatyme reikėtų numatyti esmines galimybes Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsispręsti, kaip diferencijuoti valstybės paramą, kad riboti viešieji ištekliai būtų išnaudojami efektyviausiai, būtų kuriami nauji paramos mechanizmai, taip pat numatyta fiksuotų įkainių modelio taikymo Lietuvos galimybė pagal Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Manytina, kad fiksuotųjų įkainių modelio taikymas projektų įgyvendinimo laikotarpį galėtų sutrumpinti iki 12 mėnesių ir palengvinti paramos administravimo procesus visiems jų dalyviams. Įstatymo 3 straipsnyje išdėstyti valstybės paramos apmokėjimo būdai, kaip, pavyzdžiui, apmokėjimas arba kompensavimas riboja galimybes įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, pirmiausia, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ (toliau – Taisyklės), išplėsti valstybės paramos apmokėjimo būdų sąrašą. Toks teisinis reguliavimas nesudaro galimybių taikyti įvairius apmokėjimo būdus, t. y. avansinio mokėjimo, sąskaitų apmokėjimo ir (ar) kompensavimo. Pastebima situacijų, kai, pavyzdžiui, už techninę priežiūrą apmokama po 50 – 100 Eur kas mėnesį, o tokių mokėjimų administravimui reikalingos tiek paties projekto vykdytojo, tiek administruojančios agentūros lėšos. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1679 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-1679) numatyta iš esmės padidinti paramos intensyvumą daugiabučiame name įrengiant atskirą automatizuotą šilumos punktą ar modernizuojant esamą neautomatizuotą šilumos punktą, įrengiant balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkant ar keičiant šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemas ir (ar) termostatinius ventilius. Pažymėtina, kad šių priemonių įgyvendinimui pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą kartu su kitomis energinio efektyvumo priemonėmis paramos intensyvumas nekeičiamas, todėl manytina, gali kurti prielaidas dirbtinai įgyvendinti atskirus projektus siekiant didesnės naudos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomi pakeitimai kuriais būtų sudarytos galimybės mokėti avansą, taikyti sąskaitų apmokėjimą, ateityje įvertinus galimybes ir metodiką taikyti fiksuotų įkainių, sumų ar fiksuotos normos praktiką, lanksčiai ir operatyviai keisti paramos dydį atsižvelgiant į valstybės turimus  išteklius daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, balansuoti paramą toms pačioms Įstatymo projekte Nr. XIVP-1679 numatytoms ir pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remiamoms priemonėms. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktų nuostatos. Pasiūlymo tikslas – patikslinti Įstatymo projektu Nr. XIVP-1679) keičiamą Įstatymo 3 straipsnį, pakeičiant jo 1 dalyje dėstomus 1, 2, 3, 4, 5 punktus suteikiant galimybę pasirinkti apmokėjimo būdą valstybės paramai gauti, nustatyti šios paramos  energinį efektyvumą didinančioms priemonėms diferencijavimo galimybes atsižvelgiant į valstybės turimus išteklius, taip pat suteikti galimybę teikti paramą pagal nustatytus fiksuotus įkainius šio Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais. Pasiūlymo esmė – patikslinti Įstatymo projektu Nr. XIVP-1679 keičiamą Įstatymo 3 straipsnį, pakeičiant jo 1 dalyje dėstomus 1, 2, 3, 4, 5 punktus numatant ne valstybės paramos apmokėjimo (apmokėjimas, kompensavimas), bet teikimo būdus (dotacija ar subsidija),  taip pat nustatant  4 punkte energinio efektyvumo didinimo priemonėms skiriamas valstybės paramos  dydžio minimalias ir maksimalias ribas, kurios tikslus dydis būtų nustatytas Taisyklėse, suteikti galimybę teikti valstybės parama pagal nustatytą Taisyklėse fiksuotą įkainį. Siūlymu dėl valstybės paramos dydžio minimalių ir maksimalių ribų siekiama esamais turimais ištekliais/kaštais atnaujinti (modernizuoti) didesnį   daugiabučių namų skaičių, nes esamos finansavimo galimybės yra ribotos. Būtina su esamais finansiniais  kaštais didinti atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų skaičių, o šiuo atveju šį tikslą galima pasiekti tik nustatant tam tikrus kriterijus, kurie turės įtakos skiriamam valstybės paramos dydžiui, kaip pavyzdžiui pasiekti aukštesnę energinio naudingumo klasę. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projektu Nr. XIVP-1679 keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies  1, 2, 3, 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip: „1. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Valstybės parama teikiama šiais būdais: 1) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytas sąlygas suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir  penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir 2) apmokant arba kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį arba pagal šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir 3) apmokant arba kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų ne didesnę kaip Vyriausybės arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidas atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos technineiės priežiūraios išlaidas, ir 4) kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 30 procentų arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, ir 5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemosa, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant iki 20 procentų arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, šių priemonių įgyvendinimo kainos;“

Teikia

Seimo narys                Simonas Gentvilas