LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INTERNETINIŲ TARPININKAVIMO PASLAUGŲ IR INTERNETO PAIEŠKOS SISTEMŲ PRIEŽIŪROS
Įstatymo PROJEKTO
2024-06-26 Nr. XIVP-3888(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „paskirtis“ įrašytinas žodis „tikslas“, nes šioje dalyje nurodomas įstatymo tikslas, o ne paskirtis.
2. Ginčytinos projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos įstatymo taikymo nuostatos. Vertinant Reglamento (ES) 2019/1150 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą Reglamento taikymo sritį bei atsižvelgiant į tai, kad projektas yra skirtas Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimui bei tinkamam taikymui būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šis įstatymas būtų taikomas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemų paslaugoms, teikiamoms arba siūlomoms teikti atitinkamai verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad pagal siūlomą projekto formuluotę į įstatymo taikymo sritį nepatektų (taip nukrypstant nuo Reglamente įtvirtintos jo taikymo taisyklės) atvejai, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigę verslo klientai, naudodamiesi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlytų prekes arba paslaugas, pavyzdžiui, Lenkijos Respublikoje esantiems vartotojams. Nesutinkame su Ekonomikos komiteto 2024 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. 108-P-39 pateiktais argumentais, kad „jeigu Lietuvoje įsisteigęs verslo klientas per Lenkijoje įsisteigusį internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėją pardavinėja prekes Lenkijos vartotojams, iš Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo kylanti žala pasireikštų Lenkijoje, o ne Lietuvoje. Tokiu atveju būtent Lenkijos institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimą, būtų kompetentinga atlikti pažeidimo tyrimą, o Konkurencijos taryba iš Lietuvoje įsisteigusio verslo kliento gautą pareiškimą persiųstų nagrinėti Lenkijos institucijai“, dėl kelių priežasčių. Pirma, Reglamento (ES) 2019/1150 tikslas yra nustatyti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams interneto paieškos sistemų atžvilgiu būtų užtikrinamas atitinkamas skaidrumas, sąžiningumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės. Kitaip sakant, minėtu Reglamentu yra ginamos būtent verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų, besinaudojančių internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemomis, o ne vartotojų, kurie įsigyja prekes ir paslaugas tų paslaugų pagalba, teisės. Atitinkamai žala, atsiradusi dėl Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų pažeidimo kiltų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, o ne Lenkijos vartotojams, todėl ginčo nagrinėjimo teismingumą taikant Reglamentą (ES) 2019/1150 apspręstų būtent prievoliniai santykiai tarp verslo kliento ir paslaugų teikėjo, o ne tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo. Antra, vadovaujantis komiteto išvadoje pateikta logika ir preziumuojant, kad ir Lenkijos Respublika savo įstatymuose numatys analogiškas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytoms Reglamento taikymo nuostatas, darytina išvada, kad Lenkijos Respublikos priežiūros institucija taip pat negalės pradėti galimo pažeidimo tyrimo dėl tos priežasties, kad nebus išpildytos visos Reglamento taikymo sąlygos, t. y. verslo klientas arba bendrovių interneto svetainių naudotojas nebus įsisteigęs Lenkijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikomės pozicijos, kad ydingas ir nepagrįstas būtų toks reguliavimas, pagal kurį Reglamento taikymas Lietuvos Respublikoje nebūtų užtikrintas vien dėl tos priežasties, kad ir verslo klientai (arba bendrovių interneto svetainių naudotojai), ir vartotojai nebūtų įsisteigę ar negyventų būtent Lietuvos Respublikoje.
3. Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto i papunktyje nėra pateikta nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 11 straipsnio 2 dalį, nes šioje dalyje taip pat nustatomi imperatyvūs reikalavimai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl jų naudojamos vidinės skundų nagrinėjimo sistemos turinio. Dėl analogiškos priežasties nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto j papunktyje nepateikiama nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 12 straipsnio 2 ir 4 dalis. Nors Ekonomikos komiteto 2024 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. 108-P-39 ir nurodyta, kad šiose dalyse nurodyti reikalavimai yra susiję su individualiais ginčais tarp internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir verslo klientų, t. y. reikalavimai pritaikomi konkretiems ginčų nagrinėjimo atvejams, tokio pažeidimo nagrinėjimas yra labiau tinkamas teisminiam procesui, nes būtų pagrįstas šalių rungimosi principu, kuris būdingas teismo procesui, o ne Konkurencijos tarybos atliekamiems tyrimams, tačiau pažymėtina, kad projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta absoliuti verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų, kurių Reglamentu (ES) 2019/1150 užtikrinamos teisės arba teisėti interesai yra pažeisti, teisė pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą su reikalavimu pradėti tyrimą dėl bet kurios Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos galimo pažeidimo. Kitaip sakant, nors verslo klientas ir turi teisę pateikti ieškinį teismui dėl paslaugų teikėjo veiksmų, tačiau jis turi neribojamą teisę pareiškimą dėl galimo pažeidimo pateikti ir pačiai Konkurencijos tarybai. O pagal siūlomą reguliavimą, Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą bei nustačiusi atitinkamos Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos pažeidimą, negalėtų taikyti jokių poveikio priemonių, nes projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nebūtų numatyta galimybė už tokį pažeidimą jų taikyti. Jeigu siekiama nustatyti, kad į Konkurencijos tarybą galima kreiptis tik dėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto a-j papunkčiuose nurodytų nuostatų galimo pažeidimo, projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalys tikslintinos.
4. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto a-j papunkčiuose brauktinas žodis „galimų“, nes baudos bei poveikio priemonės gali būti skiriamos tik už nustatytus ir patvirtintus, o ne galimus, teisės pažeidimus.
5. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 10 punkte vietoj žodžių „Konkurencijos tarybos“ įrašytinas žodis „savo“.
6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 ir 5 straipsnius siūlome suderinti, atitinkamai juos patikslinant ir nustatant, kad verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, kurių teisės arba teisėti interesai yra pažeisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų <...> , taip pat organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos <...> turi teisę savo nuožiūra kreiptis arba į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą, arba į Konkurencijos tarybą su pareiškimu dėl galimo pažeidimo tyrimo ir atitinkamos poveikio priemonės taikymo. Kitaip sakant, ne tik projekto aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta, kad tai yra du alternatyvūs verslo klientų ar bendrovių interneto svetainių naudotojų pažeistų teisėtų interesų ir teisių gynimo būdai, kuriuos savo nuožiūra pasirenka pats pareiškėjas.
7. Atsižvelgiant į tai, kad formaliai galimo pažeidimo tyrimą pradeda ir baigia ne Konkurencijos taryba, o įgalioti jos pareigūnai (Konkurencijos taryba tik priima sprendimus pradėti tyrimą ir patvirtinti įgaliotų pareigūnų atlikto tyrimo išvadas), projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose brauktini žodžiai „Konkurencijos tarybos ar“.
8. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome suderinti su Konkurencijos įstatymo 32 straipsniu ir jame numatyti, kad gali būti skundžiami ne tik įgaliotų pareigūnų veiksmai ir sprendimai, tačiau ir Konkurencijos tarybos priimti teisės aktai (sprendimai, nutarimai) ar jų nepriėmimas.
9. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „pažeidimo tyrimu“ įrašytinas žodis „galimo“.
10. Projekto 9 straipsnio 6 dalies nuostata, numatanti atvejus, kada Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, implikuoja, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai taip pat galės priimti sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą. Pažymėtina, kad ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, Konkurencijos įstatyme, reglamentuojančiame visas su Konkurencijos tarybos pareigūnų įgaliojimu atlikti tyrimus susijusias nuostatas, nėra numatyta galimybė atitinkamus įgaliojimus (priimti sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą) suteikti patiems pareigūnams. Konkurencijos įstatyme įtvirtinta reguliavimas, pagal kurį pati Konkurencijos taryba visada priima minėtus sprendimus (o jos įgaliotas pareigūnas tik atlieka Konkurencijos tarybos sprendimu pradėtą tyrimą). Todėl siekiant įtvirtinti siūlomą reguliavimą dėl atitinkamų įgaliojimų suteikimo įgaliotiems pareigūnams, projekto nuostatos turėtų būti išplėtotos, aiškiai įtvirtinant tokių įgaliojimų suteikimo sąlygas, tvarką bei įgaliojimų apimtis (taip pat aiškiai atskiriant atvejus, kada atitinkamus sprendimus priimtų pati Konkurencijos taryba, o kada jos įgalioti pareigūnai, nes, pvz., pagal projektą visais atvejais pareiškimai paduodami Konkurencijos tarybai, o kas dėl jų nagrinėjimo galėtų priimti atitinkamus sprendimus – ar pati Konkurencijos taryba, ar jos įgalioti pareigūnai, projekte nebesureglamentuota). Antra, siūloma nuostata nederėtų su to paties projekto 9 straipsnio 4 ir 5 dalimis, kuriose imperatyviai nustatyta, kad pareiškimus nagrinėja bei sprendimus dėl jų priima išimtinai Konkurencijos taryba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 – 9 dalims, 10 straipsnio 2 ir 4 dalims.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]