LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 270 IR 277¹STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-2661

2023-06-21 Nr. 102-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Teisės grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, Teisės grupės Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Aplinkos ministerijos atstovai: aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji patarėja Toma Leonova, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-27	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 277¹straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad BK 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele inter alia tais atvejais, kai „į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „juridinių asmenų atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės“. Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73. 90 ir 91 straipsniuose, kaip ir projekto 2 straipsniu siūlomoje BK 277¹straipsnio 2 dalies nuostatoje, yra nustatoma juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingų ir pavojingų atliekų išmetimą į aplinką, tačiau Aplinkos apsaugos įstatyme atsakomybę užtraukiantis išmestų į aplinką nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekis skaičiuojamas *kubiniais metrais, o projektu siūlomoje BK 277¹straipsnio 2 dalyje – tonomis. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos medžiagos pasižymi skirtingomis fizinėmis savybėmis (įskaitant konvertavimui reikalingą medžiagos tankį), svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais, teikiamame projekte ir Aplinkos apsaugos įstatyme į aplinką išmestų nepavojingų ir pavojingų atliekų skaičiuojamų matų nereikėtų suvienodinti, tokiu būdų aiškiai atribojant juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73, 90 ir 91 straipsniuose numatyta, kad išmetamų į aplinką minėtų atliekų kiekis gali būti „50 kubinių metrų ir didesnis“, t. y. nėra numatytas išmetamų į aplinką atliekų kiekio maksimumas.*	Pritarti	Komiteto patobulintame jungtiniame projekte XIVP-2502(2) pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas siūloma matuoti ne tonomis, o kubiniais metrais, kaip numatyta Aplinkos apsaugos įstatyme. Siekiant nustatyti aiškų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimą, Seime yra užregistruoti ir pateikti Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2858).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-27	*			2. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2502), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte reglamentuoti didelės žalos aplinkai turinį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį.	Pritarti	Pasiūlymui dėl projektų sujungimo ir svarstymo kartu (Seimo statuto 137 straipsnio 4 d.) pritarta. Teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-2502(2) (sujungti projektai Nr. XIVP-2502, Nr. XIVP-2661). Žalų dydžiai suderinti su 2023-04-27 priimtu BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023-06-01.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-2502(2) (sujungti projektai Nr. XIVP-2502, Nr.XIVP-2661) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

		str.	str. d.	p.
1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-19	N 2				Argumentai: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą – “Įvertindami žalą aplinkai neteisėto atliekų tvarkymo ir siekdami kompromisinio BK projekto Nr. XIVP-2661 ir BK projekto Nr. XIVP-2502 varianto, siūlome BK kaip savarankišką veiką įtvirtinti neteisėtą atliekų ir cheminių medžiagų atsikratymą.“, kuriam klausymų metu buvo pritarta, taip pat į daromą didelę žalą aplinkai. Vyriausybės pateiktame Baudžiamojo kodekso 270 ir 271¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2661) buvo siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele, kai <...> į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų <...>“. Klausymų metu nuspręsta, kad toks „didelės žalos“ požymio apibrėžimas yra teisiškai ydingas, nes vien tik tam tikrų medžiagų atsikratymas savaime nereiškia, kad aplinkai ar atskiriems jos elementams buvo padaryta kokia nors žala. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, žr. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023). Atsižvelgiant į tai, Komiteto patobulintame jungtiniame projekte XIVP-2502(2) buvo nuspręsta baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą nustatyti ne per „didelės žalos“ požymio apibrėžimą, o tuo tikslu sukonstruojant atskirą formalią nusikalstamos veikos sudėtį (t. y. tokią nusikalstamos veikos sudėtį, kurios inkriminavimui nereikia nustatyti neigiamų aplinkos elementų pakitimų). Naujas BK 270⁴straipsnis ištaisys akivaizdžią galiojančio teisinio reguliavimo spragą, kuri net ir už itin didelių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekių išmetimą leisdavo taikyti tik administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį (fiziniams asmenims) arba pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73, 90 ar 91 straipsnį (juridiniams asmenims). Naujame BK 270⁴ straipsnyje nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų kiekiai – 15 ir 7 kubiniai metrai – įtvirtinami atsižvelgiant į tai, jog praktikoje būtent tokius atitinkamų atliekų kiekius išmeta kryptinga komercine veikla besiverčiantys asmenys, teikdami atliekų išvežimo paslaugas arba neteisėtai steigdami nelegalius sąvartynus ar panašią veiklą. Siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su proporcingumo ir baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principais, kadangi pavieniai fiziniai asmenys tokiais atliekų kiekiais buitinėje veikloje nedisponuoja. Taip pat svarbu pabrėžti, kad BK 270⁴ straipsnis turės būti derinamas su Administracinių nusižengimų kodekse ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Pastaruosiuose dviejuose teisės aktuose siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai į aplinką išmetama ne daugiau nei 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau nei 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Dėl šios priežasties Seime yra užregistruoti ir pateikti lydintieji Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2858). Naujo BK 270⁴ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo už 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų išmetimą galėtų būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Bausmių rūšys ir dydžiai yra analogiški tiems, kurie įtvirtinti galiojančios redakcijos BK 270 straipsnio 1 dalyje už panašios pagal pavojingumą veikos padarymą. BK 270⁴ straipsnio 2 dalyje maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą siūloma nustatyti ne trejus, o keturis metus, kadangi šioje dalyje numatytas nusikalstamos veikos dalykas – pavojingosios medžiagos – aplinkai kelia didesnę grėsmę negu nepavojingosios medžiagos. Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 2 straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką: 2 straipsnis. Kodekso papildymas 270⁴ straipsniu Papildyti Kodeksą 270⁴ straipsniu: „270⁴ straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką 1. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“	Pritarti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-19	N 5				Argumentai: Suderinus su visais rengėjais, įstatymo įsigaliojimą siūloma nustatyti 2024 m. sausio 1 d., kad Seimas iki to laiko spėtų priimti lydinčiuosius įstatymų projektus – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2858). Pasiūlymas: Siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu, numatančiu įstatymo įsigaliojimo datą: 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.	Pritarti

str.

str. d.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2023-06-19

N 2

Argumentai:

Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą – “Įvertindami žalą aplinkai neteisėto atliekų tvarkymo ir siekdami kompromisinio BK projekto Nr. XIVP-2661 ir BK projekto Nr. XIVP-2502 varianto, siūlome BK kaip savarankišką veiką įtvirtinti neteisėtą atliekų ir cheminių medžiagų atsikratymą.“, kuriam klausymų metu buvo pritarta, taip pat į daromą didelę žalą aplinkai.

Vyriausybės pateiktame Baudžiamojo kodekso 270 ir 271¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2661) buvo siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele, kai <...> į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų <...>“. Klausymų metu nuspręsta, kad toks „didelės žalos“ požymio apibrėžimas yra teisiškai ydingas, nes vien tik tam tikrų medžiagų atsikratymas savaime nereiškia, kad aplinkai ar atskiriems jos elementams buvo padaryta kokia nors žala. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, žr. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023).

Atsižvelgiant į tai, Komiteto patobulintame jungtiniame projekte XIVP-2502(2) buvo nuspręsta baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą nustatyti ne per „didelės žalos“ požymio apibrėžimą, o tuo tikslu sukonstruojant atskirą formalią nusikalstamos veikos sudėtį (t. y. tokią nusikalstamos veikos sudėtį, kurios inkriminavimui nereikia nustatyti neigiamų aplinkos elementų pakitimų). Naujas BK 270⁴straipsnis ištaisys akivaizdžią galiojančio teisinio reguliavimo spragą, kuri net ir už itin didelių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekių išmetimą leisdavo taikyti tik administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį (fiziniams asmenims) arba pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73, 90 ar 91 straipsnį (juridiniams asmenims). Naujame BK 270⁴ straipsnyje nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų kiekiai – 15 ir 7 kubiniai metrai – įtvirtinami atsižvelgiant į tai, jog praktikoje būtent tokius atitinkamų atliekų kiekius išmeta kryptinga komercine veikla besiverčiantys asmenys, teikdami atliekų išvežimo paslaugas arba neteisėtai steigdami nelegalius sąvartynus ar panašią veiklą. Siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su proporcingumo ir baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principais, kadangi pavieniai fiziniai asmenys tokiais atliekų kiekiais buitinėje veikloje nedisponuoja. Taip pat svarbu pabrėžti, kad BK 270⁴ straipsnis turės būti derinamas su Administracinių nusižengimų kodekse ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Pastaruosiuose dviejuose teisės aktuose siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai į aplinką išmetama ne daugiau nei 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau nei 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Dėl šios priežasties Seime yra užregistruoti ir pateikti lydintieji Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2858).

Naujo BK 270⁴ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo už 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų išmetimą galėtų būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Bausmių rūšys ir dydžiai yra analogiški tiems, kurie įtvirtinti galiojančios redakcijos BK 270 straipsnio 1 dalyje už panašios pagal pavojingumą veikos padarymą. BK 270⁴ straipsnio 2 dalyje maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą siūloma nustatyti ne trejus, o keturis metus, kadangi šioje dalyje numatytas nusikalstamos veikos dalykas – pavojingosios medžiagos – aplinkai kelia didesnę grėsmę negu nepavojingosios medžiagos.

Pasiūlymas:

Projektą papildyti nauju 2 straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką:

2 straipsnis. Kodekso papildymas 270⁴ straipsniu

Papildyti Kodeksą 270⁴ straipsniu:

„270⁴ straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką

1. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Pritarti

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2023-06-19

N 5

Argumentai:

Suderinus su visais rengėjais, įstatymo įsigaliojimą siūloma nustatyti 2024 m. sausio 1 d., kad Seimas iki to laiko spėtų priimti lydinčiuosius įstatymų projektus – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2858).

Pasiūlymas:

Siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu, numatančiu įstatymo įsigaliojimo datą:

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4,

(sprendimą lėmė Komiteto pirmininko balsas).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė