LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai E. pristatymo informacinė sistema	Į 2019-06-11	Nr. S-2019-3652
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NUOSTATŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ SENIŪNAIČIŲ VEIKLĄ

2019 m. liepos 1 d. Nr. 4-01-5855   

            Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atlikome Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 14 dalies antikorupcinį vertinimą.

1. Atlikę Įstatymo 33 straipsnio 14 dalies antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas:

            Įstatymo 33 str. 14 dalyje nustatyta, kad <...Seniūnaitį atšaukia iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius, jeigu seniūnaičiu nepasitikėjimą pareiškia seniūnas motyvuotu teikimu  ar ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį...>.

            Įstatyme nėra nustatyta, kokiais atvejais ir pagrindais nepasitikėjimą seniūnaičiu gali pareikšti seniūnas. Teisės suteikimas seniūnui pareikšti nepasitikėjimą seniūnaičiu be nustatytų pagrindų yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes ja pasinaudodamas seniūnas be pagrindo gali pareikšti nepasitikėjimą aktyviu ir jo veiksmams nepritariančiu ar kitų politinių pažiūrų seniūnaičiu, kuris yra išrinktas bendruomenės ir nėra pavaldus seniūnui.

            Taip pat iš šios nuostatos neaišku ar seniūnaičiu nepasitikėjimą gali pareikšti tik tos seniūnijos, kurioje yra seniūnaitija seniūnas ar bet kurios savivaldybės seniūnijos seniūnas. Neaiškus reglamentavimas didina korupcijos riziką seniūnaičio atšaukimo iš pareigų procese.

            Siekdami aiškaus ir skaidraus seniūnaičių atšaukimo iš pareigų proceso siūlome svarstyti galimybę tobulinti šią nuostatą atsižvelgiant į pateiktas pastabas, nustatant pagrindus, kuriais vadovaudamasis seniūnas gali pareikšti nepasitikėjimą seniūnaičiu, bei aiškiai reglamentuoti kurios seniūnijos seniūnas gali reikšti nepasitikėjimą seniūnaičiu.

2. Dėl reikalingumo seniūnaičiams nustatyti pareigą deklaruoti viešus ir privačius interesus teikiame nuomonę:

Pagal Įstatymo nuostatas seniūnaičiai neturi pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens statuso, pareigas atlieka neatlygintinai visuomeniniais pagrindais, jiems nesuteikti administraciniai įgaliojimai kitų asmenų atžvilgiu bei nesuteikta teisė priimti sprendimus ar tiesiogiai balsuojant daryti įtaką sprendimų priėmimui. Seniūnaičio pagrindinė pareiga atstovauti bendruomenės interesus. Juo gali būti renkamas tik toks asmuo, kuris gyvena toje seniūnaitijoje, todėl jis, atstovaudamas bendruomenės interesus, atstovautų tuo pačiu ir savo asmeninius interesus.

Pagal Įstatymo 35 straipsnį seniūnaičių sueigos svarsto bendruomenėms rūpimus klausimus ir priima sprendimus, tačiau pagal 35 straipsnio 6 punktą šie sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir nors savivaldybės taryba privalo juos svarstyti, tačiau neprivalo atsižvelgti. Analogiškai reglamentuojami ir 35¹ straipsnyje numatytų išplėstinių seniūnaičių sueigų priimami sprendimai bendruomenėms rūpimais klausimais.

Manome, kad Įstatyme yra nustatyti pakankami seniūnaičių veiklos kontrolės saugikliai, t.y. nustatyta galimybė 5 proc. bendruomenės narių atšaukti seniūnaitį iš pareigų, o savivaldybės tarybai seniūnaičių sueigos ar išplėstinės sueigos priimti sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Seniūnaičiams nesuteikti viešojo administravimo ar sprendimų priėmimo įgaliojimai.

Atsižvelgdami į išdėstytą, manome, kad nustatyti seniūnaičiams pareigą deklaruoti viešus ir privačius interesus netikslinga.

Direktorius                                                                                                 Žydrūnas Bartkus

Aivaras Raišys, tel. (8 706) 63 331, el. p. aivaras.raisys@stt.lt