Projekto XIVP-1695(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO
PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1.1 straipsnio pakeitimas
Papildyti 1.1 straipsnį 31 dalimi:
„31. Šio kodekso nuostatos civilinės sąjungos teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek civilinę sąjungą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta kitaip.“
2 straipsnis. 2.18 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiu galios 2.18 straipsnio 9 punktą.
“9) partnerystę.“
3 straipsnis. 2.19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka
Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami
civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta
tvarka.“
4 straipsnis. 3.32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito
sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis
negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams
atlikti tuos veiksmus gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį
leidimą, privalo įsitikinti, kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai
neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus. Teismo duotas
leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje
nurodytą terminą. Teismas, nustatęs, kad sutuoktinis veikia priešingai šeimos
ar nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos
institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar
panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia
teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei
Kai leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, teismas ne
vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties, kuria teismo duotas leidimas
pakeistas ar panaikintas, įsiteisėjimo dienos šią nutartį pateikia
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui viešam registrui.“
5 straipsnis. Trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios trečiosios knygos VI dalies XV skyrių.
BENDRAS GYVENIMAS
NEĮREGISTRAVUS SANTUOKOS
3.229 straipsnis. Taikymo ribos
Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro
ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka,
bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos
(sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
3.230 straipsnis. Turtas, kurio teisinį režimą
nustato šio skyriaus normos
1. Šio skyriaus normos nustato šiame straipsnyje numatyto
turto teisinį režimą, jeigu sugyventiniai šį turtą bendrai įgijo ir bendrai
naudoja.
2. Sugyventinių bendrai naudojamu turtu pripažįstama:
1) bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai
naudoja bendrai gyvendami;
2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia
teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai
gyvendami;
3) bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su
bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis
daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;
4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos
sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai
individualiai naudoja.
3. Šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį
sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.).
3.231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo
turto teisinis režimas
1. Jeigu šio kodekso 3.230 straipsnyje nurodyti
nekilnojamieji daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu,
abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui
įrašyti reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu
sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prašyme esančių sugyventinių parašų
tikrumą turi patvirtinti notaras.
2. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka
sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo
klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai mutatis
mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos.
3.232 straipsnis. Bendrai įgyto ir naudojamo
turto padalijimas
Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar
naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka,
pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo
sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo.
3.233 straipsnis. Teisės disponuoti bendrai
naudojamu turtu apribojimai
1. Sugyventinis be kito sugyventinio rašytinio sutikimo
neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti
jų bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu sugyventinis
negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo arba jo sutikimo neįmanoma
gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį
kito sugyventinio prašymu gali duoti teismas.
3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidus šio straipsnio 1
ir 2 dalyje nustatytas taisykles, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal
sutikimo nedavusio sugyventinio ieškinį, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo,
kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas. Pareikšti
ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu sugyventinis turi teisę per vienerius
metus nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sandorį.
3.234 straipsnis. Bendrai naudojamo turto
padalijimo tvarka
1. Kad padalytų bendrai sugyventinių įgytą ir naudojamą
turtą šio kodekso 3.232 straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato
sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą.
Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos
sutuoktinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų bendram
gyvenimui.
2. Likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus
sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis, išskyrus šio
straipsnio numatytas išimtis.
3. Nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti,
jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių
bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į
bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga
vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį.
4. Gyvenamasis namas ar butas gali būti paliktas
sugyventiniui, kuriam, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, jo
nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis yra
reikalingesnis. Tokiu atveju šio sugyventinio kito turto dalis mažinama. Jeigu
gyvenamojo namo ar buto vertė viršijo sugyventinio, kuriam jie priteisti, dalį,
jis turi išmokėti kitam sugyventiniui kompensaciją pinigais.
5. Gyvenamasis namas ar butas, kuris priklausė nuosavybės
teise vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti
paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepilnamečių
vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar dėl kitokių svarbių aplinkybių neturi
savo gyvenamosios patalpos.
6. Kitas turtas, nenumatytas šio kodekso 3.230 straipsnyje,
kuris buvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant abiejų sugyventinių lėšas,
dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles.
3.235 straipsnis. Teisė naudotis gyvenamąja
patalpa
1. Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę,
sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių amžių, sveikatą,
turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis
nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa
reikalingesnė.
2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali
įpareigoti sugyventinį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja
patalpa, išmokėti kitam sugyventiniui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos
gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.
6 straipsnis. 5.4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, partnerio, su kuriuo palikėjas buvo sudaręs civilinę sąjungą, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).“
7 straipsnis. 5.7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5.7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5.7 straipsnis. Sutuoktinio ir civilinę sąjungą sudariusio partnerio paveldėjimo teisės praradimas
1. Pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo:
1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką;
2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separaciją) arba gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka;
3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
2. Pergyvenęs palikėją civilinę sąjungą sudaręs partneris netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo buvo pagrindas civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia. Ši dalis netaikoma civilinę sąjungą sudariusiam partneriui, nekaltam dėl civilinės partnerystės pripažinimo negaliojančia.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 2 dalyje numatytus pagrindus nutraukti ar pripažinti negaliojančia santuoką, pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.“
8 straipsnis. 5.13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5.13 straipsnis. Sutuoktinių ir civilinę sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teisė
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis ar civilinę sąjungą
sudaręs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės
įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį
palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio ar
civilinę sąjungą sudariusio partnerio. Jeigu įpėdinių daugiau
kaip trys, sutuoktinis, ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi
lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis ar civilinę
sąjungą sudaręs partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam
priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis ar
civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi visą
palikimą.”
9 straipsnis. 5.20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5.20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, civilinę sąjungą sudaręs partneris, palikėjo tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.“
10 straipsnis. 5.35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5.35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui ir bendrajam civilinę sąjungą sudariusių partnerių testamentui.“
11 straipsnis. 5.40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5.40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5.40 straipsnis. Palikimo valdymas ir jo trukmė
Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą, nepaskirdamas jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą, įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka, sudaryta civilinė sąjunga ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos.“
12 straipsnis. V knygos V skyriaus pavadinimo pakeitimas
Pakeisti penktosios knygos V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„V SKYRIUS
BENDRASIS SUTUOKTINIŲ TESTAMENTAS, BENDRASIS CIVILINĘ SĄJUNGĄ SUDARIUSIŲ PARTNERIŲ TESTAMENTAS“.
13 straipsnis. Kodekso papildymas 5.491 straipsniu
Papildyti Kodekso penktosios knygos V skyrių 5.491 straipsniu:
„5.491 straipsnis. Bendrasis civilinę sąjungą sudariusių asmenų testamentas
Šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos bendrajam civilinę sąjungą sudariusių partnerių testamentui.“
14 straipsnis. 6.67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6.67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6.67 straipsnis. Nesąžiningumo prezumpcija
Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:
1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais,
tėvais, ar kitais artimaisiais giminaičiais ar civilinę
sąjungą sudariusiu partneriu;
2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio
vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar
netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens
akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas
(motina), kitas artimasis giminaitis ar kiti artimieji giminaičiai
ar civilinę sąjungą sudaręs partneris, arba kai jiems visiems kartu
priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus,
įnašų ir pan.);
3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu
asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio
asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), ar kitas artimasis
giminaitis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris;
4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);
5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;
6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu
asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai, ar
kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris arba
kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar
netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens
akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu
juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio
šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai,
vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar
artimaisiais giminaičiais arba civilinę sąjungą sudariusiu partneriu
turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio
asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų,
įnašų ir pan.);
8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“
15 straipsnis. 6.578 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6.578 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl
savo, savo šeimos, bei buvusių šeimos narių, partnerio, su kuriuo
sudaryta civilinė sąjunga, interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos
sutartį. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis, neturintis tėvų arba
negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jo vardu
gali sudaryti įstatymų įgaliotas asmuo.“
2. Papildyti 6.578 straipsnį 6 dalimi:
„6. Nuomininko partneris, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga, ir jo nepilnamečiai vaikai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas ir jo šeimos nariai.“
16 straipsnis. 6.588 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6.588 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys
sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo
sutuoktinio tėvai.“2. Pakeisti 6.588 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai)
ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku
turi bendrą ūkį.“
3. Pakeisti 6.588 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tėvai, pilnamečiai vaikai
ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje,
įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei
nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.“
17 straipsnis. 6.590 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6.590 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„6.590 straipsnis. Šeimos narių ir civilinę sąjunga sudariusio partnerio teisė apsigyventi nuomojamoje patalpoje“
2. Pakeisti 6.590 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos
nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių
sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį,
partnerį, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga (sugyventinį),
vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų
tėvus šio sutikimo nereikia. Įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų
gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas
apgyvendinti šioje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojo leidimu.
Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui,
partneriui, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga (sugyventiniui)
ir nepilnamečiams jų vaikams. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti
numatomos ir kitos šeimos narių ir civilinę sąjungą sudariusių partnerių apgyvendinimo
sąlygos.“
18 straipsnis. 6.744 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6.744 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu pilnametis pacientas
negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam
nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų
teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu
įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu
įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento
sutuoktiniui ar civilinę sąjungą sudariusiam partneriui sugyventiniui
(partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar civilinę
sąjungą sudariusio partnerio sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos
vykdomos paciento tėvui (motinai) arba vienam iš pilnamečių vaikų, arba
vienam iš pilnamečių brolių (seserų), arba vienam iš pilnamečių vaikaičių, arba
vienam iš senelių, išskyrus atvejus, kai šie atsisako. Į pilnamečio paciento,
kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus,
artimuosius dėl sutikimo, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros
paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kreipiamasi tokiu eiliškumu: į sutuoktinį,
partnerį, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga sugyventinį (partnerį),
tėvus (įtėvius), pilnamečius vaikus, pilnamečius brolius (seseris), pilnamečius
vaikaičius, senelius. Gavus šioje dalyje nustatyta pirmumo tvarka vieno iš
šių asmenų sutikimą, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų
teikėjo pareigos pacientui, kitų asmenų sutikimas nereikalingas.“
19 straipsnis. 6.8951 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6.8951 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6.8951 straipsnis. Neatšaukiamo terminuoto indėlio sutarties nutraukimas
Indėlininkas, kuris yra vartotojas, ypatingomis
aplinkybėmis (darbo netekimas, sunki liga, indėlininko, jo sutuoktinio, vaiko, ar
kito artimojo giminaičio arba partnerio, su kuriuo sudaryta civilinė
sąjunga, mirtis, kitos sutartyje numatytos svarbios aplinkybės), o kitais
atvejais – banko ar kitos kredito įstaigos sutikimu turi teisę prieš terminą
nutraukti neatšaukiamo terminuoto indėlio sutartį arba atsiimti dalį indėlio.
Visais šiais atvejais bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą
indėlį arba jo dalį pagal indėlininko pareikalavimą, indėlininkui nepatiriant
papildomų su sutarties nutraukimu susijusių išlaidų.“
20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas