|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato
apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas
neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas
daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi,
užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą.
Esant vis dar
aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę
naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo
būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis
pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač
jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki
3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2. Pagrindinis gyvenamasis būstas
neapmokestinamas.
2. 3.
Savivaldybės taryba, siekdama, kad nustatytas naujas konkretus mokesčio
tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio
laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki
einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio
įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už
šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį
turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo
turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują
konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo
mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje
dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą
mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio
tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius
mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų,
nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje
taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
3. 4. Savivaldybės
taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi teisę nustatyti ir kelis
konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną
arba kelis iš šių kriterijų:
1) nekilnojamojo turto paskirtį;
2) nekilnojamojo turto naudojimą;
3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;
4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;
5) nekilnojamojo turto technines savybes,
įskaitant energinį naudingumą;
6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio
asmens teisinę formą, dydį, darbuotojų skaičių ar apyvartą arba fizinio
asmens ekonominę, socialinę padėtį;
7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės
teritorijoje vietą, pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui
eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) arba pagal strateginio
planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą prioritetą.
4. Savivaldybės taryba nustato
pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį
(dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu
450 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka,
atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:
1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;
2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę
padėtį.
5. Savivaldybės taryba pagrindinio
gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį
dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento
pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio
straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, mutatis mutandis šio straipsnio 2
dalyje nustatyta tvarka.
6. 5. Fiziniams
asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį
gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių
grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio
produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių,
asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir
inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės
vertės daliai:
1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0
procentų mokesčio tarifas;
2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau
neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau
neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau
neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
5) viršijančiai 600 000 eurų, tačiau
neviršijančiai 1000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
6) viršijančiai 1000 000 eurų, taikomas 2
procentų mokesčio tarifas.
7. 6. Savivaldybės
taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus pagrindinį
gyvenamąjį būstą ir nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio
straipsnio 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytus tarifus,
nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto
mokestinės vertės mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta
tvarka. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo
nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių
subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto
nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir
tvirtina savivaldybės taryba.
8. 7. Papildomas 0,2 procento mokesčio
tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą
ir nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse
dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.
|