LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 IR 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 2821 STRAIPSNIU IR KODEKSO 177, 186 IR 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4856(2)
2023-03-15 Nr. 109-P-7
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
* |
|
|
3. Sistemiškai vertinant viso įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma didinti ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertes, pastebėtina, jog tam tikrais atžvilgiais teikiamas įstatymo projektas nesiskiria nuo pirminio įstatymo projekto, kuris buvo užregistruotas 2020 m. gegužės 19 d. (reg. Nr. XIIIP-4856). Yra ir tokių teikiamo įstatymo projekto nuostatų, kurios suponuoja netgi mažesnę minimalią baudžiamosios atsakomybės ribą lyginant su pirminiu įstatymo projekto variantu[[1]]. Atsižvelgiant į tai, jog pastaruosius kelis metus Lietuvoje reikšmingai didėjo darbo užmokestis, augo infliacija ir pan., svarstytina, ar šių ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertės neturėtų būti didinamos. |
Pritarti |
Teisingumo ministerijos teikiamu Baudžiamojo kodekso projektu (toliau – BK projektas), atsižvelgiant į tai, kad BK numatyti MGL dydžiai nuo BK įsigaliojimo iš esmės nesikeitė ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje, nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 300 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 750 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Tokiam sisteminiam požiūriui pritarė absoliuti dauguma pastabas teikusių institucijų.
Kita vertus, ne tik Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, bet ir Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis galėtų būti didinamas nuo 300 MGL iki 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 750 MGL iki 900 MGL. |
|
|
2 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
2 |
2 |
|
1. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą, žodis „veika“ rašomas vienaskaitos forma, manytina, kad analogiškai šio žodžio vienaskaitos forma turėtų būti vartojama ir įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 176 straipsnio 3 dalyje. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
|
|
|
2. BK XXVII skyrius „NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS“ susideda iš vieno nusikaltimo, įtvirtinto BK 176 straipsnyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto BK 177 straipsnyje. Įstatymo projekto 3 straipsniu dekriminalizavus vienintelį šio skyriaus baudžiamąjį nusižengimą jame liktų tik vienas nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, BK XXVII skyriaus pavadinime brauktini žodžiai „IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
5 |
2 |
|
4. Galiojančios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, išskiriami trys alternatyvūs veiką kvalifikuojantys požymiai: nešaunamojo ginklo panaudojimas, peilio panaudojimas bei kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Pažymėtina, jog peilį kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį apima kiti du požymiai – nešaunamasis ginklas bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas[[2]]. Taigi peilio kaip savarankiško veiką kvalifikuojančio požymio išskyrimas BK 180 straipsnio 2 dalyje yra perteklinis. Be to, juridinės technikos prasme peilio įvardijimas šalia nešaunamųjų ginklų ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytų daiktų yra ydingas dar ir dėl to, jog nešaunamasis ginklas ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas yra dideliu abstraktumo laipsniu pasižyminčios teisinės kategorijos, o peilis – itin konkreti įrankio, naudojamo plėšimo metu, rūšis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalį atitinkamai koreguoti, iš jos išbraukiant žodį „peilį“. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
9 |
|
|
5. Įstatymo projektu siekiama sušvelninti atsakomybę už turto iššvaistymą, tačiau nesiūloma atsisakyti nuostatos dėl šios veikos padarymo neatsargia kaltės forma (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą, kuris gali būti padaromas tik tyčia). Pastebėtina, kad neatsargaus turto iššvaistymo kriminalizavimas Vakarų Europos valstybių baudžiamiesiems įstatymams nėra būdingas. BK 184 straipsnis dėl šios priežasties kritikuojamas Lietuvos baudžiamosios teisės moksle. Be to, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami neatsargiai iššvaistę turtą, teismai taip pat taiko papildomus kriterijus, kurie apriboja nepagrįstą BK 184 straipsnio inkriminavimą, ir asmens padarytą veiką yra linkę vertinti ne baudžiamosios, o civilinės teisės kontekste. Dėl to siūlytina arba apskritai dekriminalizuoti neatsargų turto iššvaistymą, arba neatsargią kaltės formą kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį palikti tik kvalifikuotose turto iššvaistymo sudėtyse. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
N |
|
|
6. Iš projektu keičiamo BK 178, 180, 181, 182, 183 ir 184 straipsnių atitinkamose dalyse įtvirtintų kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių matyti, kad už nusikaltimų, kurių dalykas būtų arba labai didelės vertės turtas, arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, padarymą grėstų tokio paties dydžio bausmės. Taigi priėmus projektu teikiamus pakeitimus minėtų BK straipsnių ribose labai didelės vertės turtas iš esmės būtų prilygintas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jeigu būtų pritarta šiems pasiūlymams, tuomet, siekiant užtikrinti BK XXVIII skyriaus teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu reikėtų atitinkamai keisti ir galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius, kuriuose didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės prilyginamos ne labai didelės, o tiesiog didelės vertės turtui. Taip pat pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbant apie tai, kodėl galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnių aptariamu aspektu nesiūloma keisti, iš esmės nurodoma, jog tais atvejais, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 750 MGL, t. y. atitinka labai didelės vertės turto kriterijų, tuomet nusikaltimas visada turėtų būti priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Atitinkamai, kadangi BK 185, 187, 188 ir 189 straipsniuose kriminalizuotos veikos, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, priskiriamos ne sunkių, o apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 188 straipsnyje kriminalizuotos veikos – neatsargiems nusikaltimams), tai šiuose BK straipsniuose esą nebūtų „sistemiška“ šalia didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių įtvirtinti labai didelės vertės turto – pastarasis požymis, pasak įstatymo projekto rengėjų, turėtų būti būdingas išimtinai sunkiems nusikaltimams. Nepritartina tokiai įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamai argumentacijai. Tai, jog toks pat nusikalstamos veikos dalyko dydis, išreikštas MGL, nebūtinai turi sąlygoti skirtingų nusikaltimų priskyrimą vienai ir tai pačiai nusikaltimų kategorijai (pvz., sunkiems nusikaltimams), patvirtina faktas, kad įstatymo projektu dalį turtinių nusikaltimų, kurių dalykas yra didelės vertės turtas, siūloma priskirti apysunkiems nusikaltimams (pvz., įstatymo projekto 4 straipsiu keičiamo BK 178 straipsnio 3 dalis), o dalį – sunkiems (pvz., įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalis). Be to, priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ne visi nusikaltimai, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, būtų priskiriami tai pačiai sunkių nusikaltimų grupei. Taigi akivaizdu, kad vien tik veikos dalyko ypatybės – jo piniginė, istorinė ar kt. vertė – nebūtinai turi lemti nusikaltimo kategoriją, numatytą BK 11 straipsnio 3-6 dalyse. Dėl to, mūsų nuomone, BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius papildžius labai didelės vertės turto požymiu ir šį požymį prilyginus didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms, BK sistemiškumui nebūtų pakenkta. Priešingai, toks pakeitimas kaip tik labiau atitiktų pagrindinį įstatymo projekto tikslą – subalansuoti ir proporcingai padidinti nusikaltimų sudėčių požymių, pagrįstų ekonominiais rodikliais, dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
11 |
|
|
7. Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma padidinti BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertę nuo >500 MGL iki >750 MGL. Sutiktina su pačia nusikaltimo dalyko vertės didinimo idėja, tačiau kyla abejonių, ar šiuo atveju dalyko vertės didinimas yra pakankamas. Galiojančioje BK redakcijoje BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertė (>500 MGL) yra lygiai 2 kartus didesnė už BK XXVIII skyriuje įtvirtintą ir daugeliui šio skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių būdingą požymį – didelės vertės turtą (>250 MGL). Įstatymo projektu BK XXVIII skyrių papildžius labai didelės vertės turto požymiu (>750 MGL) atskaitos tašku, pagal kurį turėtų būti „matuojamas“ BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko dydis, manytina, turėtų būti jau nebe didelės vertės turtas, bet būtent labai didelės vertės turtas. Atitinkamai, tai leidžia manyti, kad neteisėto praturtėjimo dalyko vertė galėtų būti, pvz., 2 kartus didesnė negu labai didelės vertės turtas ir siekti bent jau 1500 MGL. Siūlymai ženkliai didinti neteisėto praturtėjimo dalyko vertę ne kartą buvo išsakyti ir baudžiamosios teisės doktrinoje[3].
|
Pritarti |
BK projekte siūloma įtvirtinti horizontalų labai didelės turto vertės, labai didelės turtinės žalos ir pan. požymio dydį padidinti nuo 750 iki 900 MGL, atsirastų galimybė iki 900 MGL padidinti ir BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydį. |
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
13, 14 N |
|
|
8. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu siūloma keisti BK 192 ir 195 straipsnius, kurie priklauso BK XXIX skyriui „NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI IR PRAMONINEI NUOSAVYBEI“, siūlytina tuo pačiu koreguoti ir paties BK XXIX skyriaus pavadinimą. Galiojančioje BK redakcijoje jis suformuluotas juridiškai netiksliai – pramoninė nuosavybė yra intelektinės nuosavybės sudedamoji dalis, todėl pramoninės nuosavybės kaip savarankiškos teisinės kategorijos įtvirtinimas šalia intelektinės nuosavybės yra pertekli. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
15 |
1 |
|
9. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo BK 196 straipsnio 1 dalyje apibūdinant nusikalstamos veikos padarinius – žalą – reikėtų vartoti vienaskaitos galininko („žalą“), o ne vienaskaitos kilmininko formą („žalos“). Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo BK 197 straipsnio 1 dalies. Būtent tokia žodžio „žalą“ forma vartojama kitose projekto nuostatose (pvz., žr. įstatymo projektu keičiamo BK 196 ir 197 straipsnių 2 dalis, kuriose kalbama apie „didelę žalą“). |
Pritarti |
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
23 |
1 |
|
10. Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071, 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4857(2)) 5 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių įgijimą. Svarstytina, ar įgijimo požymiu neturėtų būti papildyta ir glaudžiai su minėtąja administracinio nusižengimo sudėtimi susijusi įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo BK 204 straipsnio 1 dalis.
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
7, 25 |
|
|
11. Pritartina įstatymo projekto 25 straipsnyje numatomam siūlymui griežtinti baudžiamąją atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, kuris, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, yra speciali sukčiavimo rūšis BK 182 straipsnyje įtvirtinto „paprasto“ sukčiavimo atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, jog įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje už itin kvalifikuotą sukčiavimą, kurio dalykas yra 750 MGL sumą viršijantis svetimas turtas, turtinė teisė arba tokio paties dydžio turtinė prievolė, arba už tokį sukčiavimą, kuris padaromas dalyvaujant organizuotoje grupėje, numatoma vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo tarpu, remiantis įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalimi, už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 750 MGL sumą viršijančią žalą, arba už kreditinį sukčiavimą, padaromą dalyvaujant organizuotoje grupėje, nusikalstamą veiką padaręs asmuo galėtų būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, bet ir alternatyvia bei gerokai švelnesne baudos bausme. Minėtos BK 182 ir 207 straipsnių tarpusavio sąsajos leidžia manyti, kad sankcijos už aptartas veikas turėtų būti suvienodintos. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalis dėl joje numatomų bausmių rūšių (konkrečiai – dėl baudos bausmės) turėtų būti traktuojama kaip įtvirtinanti privilegijuotą sudėtį įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Juo labiau, kad įstatymo projekte už sukčiavimą, kai sukčiavimo dalyko vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL, ir už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 300 MGL viršijančią, bet 750 MGL neviršijančią turtinę žalą, numatomos identiškos bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. |
Pritarti. |
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
25 |
|
|
12. Įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalyje kreditinis sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje apibūdinamas vartojant formuluotę „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“. Pastebėtina, kad kalbine prasme visiškai tokia pati formuluotė vartojama apibūdinant ir „paprastą“ sukčiavimą įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje[[4]]. Nors, kaip minėta, sukčiavimo ir kreditinio sukčiavimo tarpusavio santykis gali būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos, tačiau, mūsų nuomone, šios dvi sukčiavimo rūšys negali būti įstatyme aprašomos vartojant visiškai tapačias lingvistines konstrukcijas. Sąvoka „sukčiavo“ yra bendrinio pobūdžio ir ji suponuoja bet kokioje gyvenimo sferoje pasireiškiantį turtinį sukčiavimą, kuris būdingas BK 182 straipsniui, bet ne BK 207 straipsniui. Antai BK 207 straipsnis kriminalizuoja ne bet kokį, o būtent kreditinį sukčiavimą, kai turtinė žala valstybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padaroma apgaule gaunant tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją. Dėl to siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalį tikslinti, pvz., prieš žodžius „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ įrašant žodį „kreditiškai“. |
Pritarti |
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
29 |
|
|
13. Įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo BK 219 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, siūloma papildyti nauju nusikalstamos veikos sudėties požymiu – buvimu mokiu. Išties, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą pagal BK 219 straipsnį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai veiką padaręs asmuo turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, t. y. buvo mokus. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog atsakomybė gali būti taikoma ir nemokiems asmenims, jeigu nemokumas buvo sukeltas sąmoningai[[5]]. Neaišku, kaip BK 219 straipsnio taikymo kontekste reikėtų traktuoti pastaruosius sąmoningo nemokumo atvejus, jeigu BK 219 straipsnis būtų papildytas kategorišku reikalavimu, kad atsakomybėn traukiamas asmuo besąlygiškai (t. y. be jokių išimčių) privalo būti mokus. Kita vertus, pastebėtina, kad teismų praktika dėl atsakomybėn traukiamo asmens mokumo taikant BK 219 straipsnį jau yra suformuota ir ji yra pakankamai aiški, todėl rizika, jog sąžiningas nemokus asmuo būtų nuteistas už mokesčių nesumokėjimą, yra minimali. Dėl to abejotina, ar išvis tikslinga BK 219 straipsnį pildyti kokiais nors naujais požymiais, susijusiais su asmens mokumu. |
Pritarti |
Siūlytina atsisakyti „mokumo“ kriterijaus. |
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
32, 33 |
|
|
14. Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo BK 222 straipsnyje siūloma diferencijuoti atsakomybės ribas priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė, ar labai didelė turtinė žala. Svarstytina, ar turtinės žalos dydžio kriterijus neturėtų būti atsakomybės diferencijavimo pagrindu ir įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo BK 223 straipsnyje. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 |
32, 33 |
|
|
15. Įstatymo projekto 32 ir 33 straipsniu keičiamo BK 222 ir 223 straipsniuose rašant formuluotę „valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui“ siūlytina po valstybės pirmiau nurodyti ne fizinius, o juridinius asmenis. Priešingu atveju galėtų susidaryti įspūdis, jog valstybė yra laikoma viena iš fizinių asmenų rūšių[[6]]. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
16. |
Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, 2022-03-28 |
3 |
|
|
Lietuvos Respublikos profsąjunginis judėjimas iki šiol išsiskyrė iš daugelio Europos šalių mažu socialinių konfliktų, streikų skaičiumi. Manome, kad šiuo sudėtingu ir įtemptu laikotarpiu netinkamas laikas rizikuoti didinti pavojų dėl atskirų, neadekvačių ir socialiniai neatsakingų asmenų neteisėtų bei aiškiai provokuojančių socialinį konfliktą veikų. Pažymėtina, kad faktiškai eliminuojant realią ir paliekant mažareikšmę atsakomybę už neteisėtus, aiškiai provokuojančius realų socialinį konfliktą, priešingus tarptautinei ir Konstitucinei teisei veiksmus, prieš socialinius partnerius iššauks neteisinį ginčą, bet teisėtą kolektyvinę savigyną, visų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų solidarumą ir ne vieną kolektyvinį ginčą. Esame įsitikinę, kad einamuoju laikotarpiu, vienareikšmiškai atsirasiantis socialinis kibirkščiavimas gali būti prilyginamas su nekaltomis žiežirbomis, tačiau žiežirbomis parako sandėlyje. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijos 50 straipsnyje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
17. |
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2022-03-31
|
3 |
|
|
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) išnagrinėjo Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282(1) straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP4856(2) (toliau - Baudžiamojo kodekso projektas) ir Administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107(1), 113(1) ir 187(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4857(2) (toliau - Administracinių nusižengimų kodekso projektas) ir kategoriškai nepritaria Baudžiamojo kodekso projekte numatytam 177 str. „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai" išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso. Baudžiamojo kodekso ir Administracinio nusižengimo kodekso projektų rengėjai 177 str. išbraukimą argumentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos aukščiausiojo teismo aiškinimu, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, o ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu. LPSK atkreipia dėmesį, kad profesinių sąjungų teisė veikti laisvai ir savarankiškai yra įtvirtinta ir saugoma tarptautiniuose ir Europos teisės aktuose, taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijos 50 str. Baudžiamojo kodekso 177 str. užtikrina visuotinai pripažintos ir Konstitucijos saugomos profesinių sąjungų teisės veikti laisvai ir savarankiškai apsaugą. LPSK nuomone, projekto rengėjų nurodoma negausi teisminė praktika pagal 177 str. parodo, kad norma veikia efektyviai ir pasiekia atgrasančios priemonės tikslą. Praktikoje yra daug atvejų, kada dar socialinio dialogo procese profesinės sąjungos primena socialiniam partneriui apie šios normos egzistavimą ir to pakanka, kad vykdoma veika būtų baigta, o ketinama vykdyti veika - net nepradedama. LPSK LIETUVOS PROFESINIU SAJUNGU KONFEDERACIJA nuomone, tai vienas iš geriausių baudžiamosios normos pavyzdžių, kada vien veikos kriminalizavimas ir jos buvimas Baudžiamajame kodekse atgraso subjektus nuo jos pažeidimo. LPSK nuomone, normos dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai palikimas baudžiamajame įstatyme yra būtinas, kadangi norma veikia preventyviai ir efektyviai, o jos perkėlimas į Administracinių nusižengimų kodeksą neužtikrintų tokio paties poveikio ir nebūtų pasiekti tie patys tikslai. Atsakant į argumentą dėl ekonominio tikslingumo, LPSK pažymi, kad tai viena ekonomiškiausių baudžiamojo įstatymo normų, kadangi vien jos egzistavimo pakanka, kad nebūtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ar baudžiamasis procesas. Perkėlus normą į Administracinių nusižengimų kodeksą, ekonominis tikslas nebus pasiektas, kadangi nuostata bus dažnai naudojamasi, o rezultatas kol kas abejotinas. LPSK dar kartą pabrėžia, kad prieštarauja 177 str. išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso bei perkėlimui į Administracinių nusižengimų kodeksą ir prašo jį išbraukti iš projekto paliekant normą baudžiamajame įstatyme. |
Pritarti |
|
|
18. |
Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutas, 2022-06-01 |
4, 12, 28, 29, 31, 37 |
|
|
Pritariame Projekte išreikštam siekiui atsakomybę už turtinius ir kitus nusikaltimus priartinti prie per dvidešimtmetį pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų. Matome, kad baudžiamojo įstatymo artinimas prie socialinės realybės vykdomas iš karto dviem metodais (švelninant sankcijas, kai dalyko ar žalos išraiška nėra labai didelės vertės, ir naujai nustatant didelės ir labai didelės vertės išraišką). Vis dėlto, manytume, net ir atsižvelgiant į dvigubą metodą, daromas per mažai ambicingas pakeitimas. Kaip aiškinamajame rašte teisingai nurodoma, baudos po BK priėmimo buvo padidintos daug kartų. Savo ruožtu pažymime, kad gan objektyvus ekonominis-socialinis rodiklis, lemiantis nemažos visuomenės dalies ekonominę galią, – minimalus mėnesinis darbo užmokestis – nuo BK įsigaliojimo iki pernai metų pakilo nuo 124,55 Eur iki 607 Eur, tai yra penkis kartus. Dėl to nusikaltimų pavojingumą apibrėžiančios vertės (ypač – sunkių nusikaltimų) turėtų būti keičiamos labiau – didinamos ne tris, o bent jau keturis kartus. Juo labiau kad 750 MGL (37 500 Eur) laikyti sunkaus nusikaltimo riba, manytume, nebūtų labai adekvatu ir proporcinga. Siūlytume šią ribą kelti bent jau iki 1000 MGL (50 000 Eur). Atitinkamai siūlome didelę vertę apibrėžti kaip 500 MGL viršijančią, o labai didelę vertę – kaip 1000 MGL viršijančią. Taip pat iš pakeitimų sistemos kaip nenuosekli išsiskiria nuostata, kad keičiant turto vertės ribas tarsi pamirštama apatinė turto vertės riba, skirianti baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio nusižengimo – ji lieka 3 MGL dydžio. Būtų nuosekliau padidinti ir ją – bent iki 5 MGL dydžio. Kažin ar dėl 150 Eur vertės daikto vagystės verta organizuoti baudžiamąjį persekiojimą. Manytume, pakaktų administracinės teisenos. Konkrečiai korekcijų reikėtų BK 190 1 dalyje ir 212 1 ir 4 dalyse (vietoj 3 MGL – 5 MGL, vietoj 300 MGL – 500 MGL, vietoj 750 MGL – 1000 MGL), BK 248 4 ir 5 dalyse (vietoj 300 – 500 MGL, vietoj 750 – 1000 MGL). Kartu atkreipiame dėmesį, kad BK 212 straipsnyje kalbama apie bendrą gautų pajamų ar neįtrauktų į apskaitą prekių vertę (bruto), o ne nesumokėtus mokesčius, dėl to šios vertės turi būti didesnės nei BK 219 ir 221 straipsniuose numatytos vertės, apibrėžiančios tik siektų išvengti mokesčių sumą (neto). Taigi BK 219 ir 221 straipsniuose pagrįstai didinant nesumokėtų ar siektų išvengti mokesčių vertę iki 300 ir iki 750 MGL, BK 212 straipsnyje brėžiamos turto vertės ribos sistemiškai turi būti aukštesnės (kaip siūlome – 500 ir 1000 MGL). Taip pat turime pastabą dėl BK 178 straipsnio konstrukcijos, jos kazuistiškumo. Į akis krenta tai, kad galbūt per smulkmeniškai į atskirą dalį nuo paprastos vagystės išskirta atviroji vagystė. Nemanome, kad šių veikų pavojingumas ir pobūdis taip reikšmingai skirtųsi, kad jas būtų prasminga atskirti. Juolab beveik nesiskiria ir siūlomos sankcijos – laisvės atėmimo sankcija skirtųsi vos vieneriais metais ir neaišku, kodėl nėra numatyta galimybė skirti viešuosius darbus. Manytume, atvirosios vagystės išskyrimo būtų galima atsisakyti ir ją kvaifikuoti kaip vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Analogiškų minčių kyla ir dėl kišenvagystės. Suprantame, kad šiuo atveju kyla kriminalinės žvalgybos panaudojimo galimybės klausimas (nesunkių nusikaltimų atžvilgiu tokios galimybės nebūtų), kuris, regis, yra esminė kliūtis atsisakyti šios, manytume, nereikalingos dalies (BK 178 str. 2 dalies) vagystę apibrėžiančiame straipsnyje. Kita vertus, siūlytume keisti kriminalinės žvalgybos reguliavimą taip, kad kriminalinė žvalgyba būtų leistina tuomet, kai ji būtina (detalizuojant tokių nusikalstamų veikų sąrašą), o ne mechaniškai siejama vien su sankcijomis, numatytomis už nusikalstamą veiką. Pastarasis metodas iškreipia BK specialiosios dalies sankcijas, kai sankcija numatoma griežtesnė ir ne visai proporcinga nusikaltimo sunkumui vien dėl poreikio taikyti kriminalinę žvalgybą atitinkamose bylose. Kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindų reforma leistų išvengti perteklinio kazuistiškumo ne tik BK 178 straipsnyje, bet ir kituose straipsniuose, kuriuose, manytume, kiek per smulkmeniškai turto vertę siūloma graduoti į tris keturis laiptelius, užuot apsiribojus iš esmės dviem trimis. |
Pritarti iš dalies |
1. Pažymėtina, kad ne tik Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas, bet ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis galėtų būti didinamas nuo 300 MGL iki 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 750 MGL iki 900 MGL. Pažymėtina, kad tokiu atveju padidinti MGL dydžiai, manytina, turėtų atsispindėti ir BK 219-223 straipsnių nusikaltimų sudėtyse.
|
|
19. |
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-17 |
11 |
|
|
VU TF Projekto 34 straipsnis, 1891 straipsnio pakeitimas[7] 1891 straipsnis. Neteisėtas praturtėjimas 1. baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. |
Pritarti iš dalies |
1. BK projekte siūloma įtvirtinti horizontalų labai didelės turto vertės, labai didelės turtinės žalos ir pan. požymio dydį padidinti nuo 750 iki 900 MGL, atsirastų galimybė iki 900 MGL padidinti ir BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydį, kas sutaptų ir su VU TF siūlymu; 2. Pritartina „ arba turėdamas ir galėdamas žinoti“ išbraukimui; 3. Nepritarti dėl BK 189-1 straipsnio subjekto susiaurinimo iki valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų. Šiame kontekste akcentuotina, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali turėti turtą, gautą iš nusikalstamų veikų ar kitu neteisėtu būdu. Atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujantį kontrabandos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, sukčiavimo, vagysčių skaičių, tokio pobūdžio normos kriminalizavimas yra daug aktualesnis fizinių bei juridinių asmenų, kurie naudojasi iš šių nusikalstamų veikų ar net atitinkamais atvejais administracinių nusižengimų gaunamomis neteisėtomis pajamomis, atžvilgiu. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakeitus šios nusikalstamos veikos subjektą, aptariama baudžiamojo įstatymo norma turėtų būti perkeltą į kitą BK skyrių, skirtą reglamentuoti valstybės tarnautojų atsakomybę. |
|
20. |
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-17 |
12 |
|
|
VU TF Projekto 35 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas 190 straipsnis. Turto vertės išaiškinimas 1. Šiame
skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 2. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.
|
Pritarti iš dalies |
1. Pritartina požiūriui, kad, atsižvelgiant į tai, kad BK numatyti MGL dydžiai nuo BK įsigaliojimo iš esmės nesikeitė ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje, BK 190 straipsnyje (ir visame BK) nurodyti MGL dydžiai turi būti iš esmės peržiūrėti ir reikšmingai padidinti. 2. Kita vertus, siūlytina vadovautis BK projekto siūlymais, kuriems pritarė absoliuti daugumą pastabas teikusių institucijų, kuriais BK 190 straipsnis keičiamas platesne apimtimi, t. y. nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 300 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 750 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Kartu siūlytina BK 190 straipsnyje nurodytą nedidelės vertės turto požymio maksimalų dydį padidinti iki 10 MGL ir aiškiai apibrėžti BK XXVIII skyriaus straipsniuose įtvirtintiną dėl neaiškių priežasčių vertinamojo pobūdžio turtinės žalos požymį. 3. Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte (įskaitant ir BK 190 straipsnį) nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis galėtų būti didinamas nuo 300 MGL iki 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 750 MGL iki 900 MGL. |
|
21. |
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-17 |
19 |
|
|
VU TF Projekto 44 straipsnis, 1992 straipsnio pakeitimas 1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas,
kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar
realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas,
kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar
realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. |
Pritarti |
1. Pritartina siūlymui padidinti BK 199-1 straipsnyje nurodytus maksimalius MGL dydžius ir patobulintame projekte šiuos dydžius numatoma didinti.
|
|
22. |
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-17 |
20 |
|
|
VU TF Projekto 45 straipsnis, 200 straipsnio pakeitimas: 200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos 1. Tas,
kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar
produkcijos, kurių vertė viršija baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas,
kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar
produkcijos, kurių vertė viršija baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
|
Pritarti |
1. Pritartina siūlymui didinti BK 199-1 straipsnyje nurodytus maksimalius MGL dydžius. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
23. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-03 |
7-9 |
|
|
Pritartina galimos alternatyvios bausmės baudos numatymui už kvalifikuotus turtinius/ekonominius/finansinius nusikaltimus, kuriais padaroma labai didelė turtinė žala (projekto BK 182 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 3 dalis ir kt.). Didelė bauda gali turėti ir prevencinę paskirtį, ir būti ekonomiškai naudinga valstybei (tikėtina, padengtų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo sąnaudas). Be to, ypač kalbant apie veikas, numatytas BK 183 ir 184 straipsniuose, ši alternatyvi bausmė galėtų lemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą, nes neretai tokius nusikaltimus padaro asmenys, turintys pajamų, turto ir tam tikrą statusą visuomenėje, todėl yra didesnė tikimybė, kad jie pasirinks greitesnį procesą bylą užbaigiant supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu). Be to, kaip matyti iš nuosprendžių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, teismai neskiria realių laisvės atėmimo bausmių pirmą kartą teisiamiems asmenims, bet taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiame kontekste kaip geros praktikos pavyzdys paminėtina Izraelio valstybės patirtis tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Izraelio Valstybės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo kaltinamajam, paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kartu buvo duotas 3 mėnesių terminas padarytai žalai atlyginti ar susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, sudarant grafiką. Jeigu per 3 mėnesius nuteistasis atlygina padarytą turtinę žalą ar susitaria dėl jos atlyginimo, įsigalioja laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o jeigu žala neatlyginta ar nesusitarta su nukentėjusiuoju, nuteistasis siunčiamas atlikti realios 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad tai labai teisinga, adekvati ir subalansuota sankcijų ir jų taikymo politika finansinių ir ekonominių nusikaltimų, kuriais padaroma turtinė žala, srityje, todėl siūlytina svarstyti galimybę sukurti panašų modelį ir Lietuvoje. |
Pritarti |
Komitetas taip pat pritaria Generalinės prokuratūros teikiamiems siūlymams, kad peržiūrint Baudžiamojo kodekso bendrąją dalį, būtų įtvirtintas mechanizmas kad baudos dydis būtų susietas su padarytos žalos dydžiu. Nesumokėjus baudos, būtų taikomas laisvės atėmimas, o bausmės vykdymą atidedant - asmuo būtų įpareigotas atlyginti žalą. |
|
24. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-03 |
17 |
|
|
Sutiktina, kad galiojantis draudžiamų medžiagų kontrabandos reglamentavimas, nenumatantis baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo pagal šių medžiagų kiekius, laikytinas ydingu, tačiau nepritartina išvadai, kad vien dėl tokio reglamentavimo šį nusikaltimą būtina dekriminalizuoti. Projekte siūloma panaikinti BK 199 straipsnio 4 dalį, susijusią su draudžiamų medžiagų kontrabanda, tad susidaro įspūdis, kad pakeitimų iniciatoriai draudžiamų medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelaiko pavojingesne veika negu šių medžiagų disponavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad asmuo, gabendamas draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne tik pažeidžia disponavimo jais tvarką, bet ir medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką. Taip pažeidžiami du baudžiamojo įstatymo saugomi objektai. Akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų ar šaunamųjų ginklų kontrabandą yra būtina, tik jos reglamentavimas turi būti keičiamas. Būtina išplėsti BK 199 straipsnio dalių sąrašą, diferencijuojant baudžiamosios atsakomybės už draudžiamų medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ribas pagal gabenamų medžiagų kiekius. Pažymėtina, kad ES Taryba kaip vieną iš kovos su nusikalstamumu prioritetų patvirtino „Neteisėtą prekybą narkotikais“ ir nustatė tikslus – nustatyti nusikaltėlių tinklus, dalyvaujančius gaminant ir pasauliniu lygmeniu tiekiant kanapes, kokainą, heroiną, sintetinius narkotikus ir naujas psichoaktyviąsias medžiagas ES, ir kovoti su jais. Be to, 2021–2025 m. ES kovos su narkotikais strategijoje numatytas strateginis prioritetas – didinti neteisėtos didmeninės prekybos narkotikais ir narkotikų pirmtakais ES įvežimo ir išvežimo punktuose atvejų nustatymą, o to siekti kovojant su narkotikų ir narkotikų pirmtakų kontrabanda, vykdoma į ES ir iš jos naudojantis pripažintais teisėtais prekybos kanalais. Tokie tikslai gali būti įgyvendinti tik saugant valstybės sieną ir baudžiant už šių medžiagų kontrabandą. Siūlymas atsisakyti BK 199 straipsnio 4 dalies kvalifikuojamųjų požymių (šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas) vertintinas kaip nepagrįstas dar ir dėl to, kad tokios veikos padarymas yra itin pavojingas. Nesuprantama, kodėl nurodyti objektai prilyginami kitiems daiktams, kurie gali būti gabenami kontrabandos būdu. Galiojančios BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija yra žymiai didesnė už projekte siūlomas sankcijas (pvz., BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija, kurioje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytų specialių dalykų gabenimas per valstybės sieną pagal siūlomą straipsnio redakciją užtrauks atsakomybę pagal BK 199 straipsnį, tačiau kiekvienu atveju turės būti nustatyta gabenamų dalykų vertė, o tai apsunkins nusikalstamos veikos įrodinėjimą, ženkliai padidins šių veikų tyrimo ir teisminio nagrinėjimo sąnaudas ir trukmę. Atkreiptinas dėmesys, kad šių dalykų nėra laisvoje civilinėje apyvartoje, todėl turės būti priimti ir poįstatyminiai aktai, numatantys šių dalykų vertės nustatymo metodiką, taip pat didės specialistų darbo krūvis, todėl bus reikalingi papildomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Apčiuopiamos pridėtinės vertės ar pokyčių, susijusių su nuteistų asmenų skaičiumi, straipsnio pakeitimai neduos, keisis tik įrodinėtinų aplinkybių apimtis. Pažymėtina ir tai, kad dėl karo Ukrainoje atsirandant daugiau galimybių neteisėtai įgyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis, o taip pat juos pervežti į kitas šalis, tinkama valstybės sienos apsauga įgyvendinant kontrabandos kontrolę yra sietina ir su valstybės nacionaliniu saugumu, nes valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis. |
Atsižvelgti |
Po Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų buvo rastas kompromisas, atsisakant specialių dalykų kontrabandos bendrame kontrabandos straipsnyje, bet ją numatant kituose BK skirsniuose pagal kontrabandos dalyką (pvz. ginklų, šaudmenų kontrabanda atsiranda BK 253-2 str., narkotikų kontrabanda - BK 260-1 str. ir t.t.). Pagal tai yra diferencijuojama ir atsakomybės laipsnis, bausmės, galimi atleidimo pagrindai. Tad nors BK 199 str. 4 d. panaikinama, bet tai ne dekriminalizuojama, o perdėliojama pagal naują sistemą. |
|
25. |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2022-04-11 |
17 |
|
|
Pažymėtina, kad Policijos departamentas nepritarė ir nepritaria siūlymui eliminuoti kaip kvalifikuojančius nusikaltimo požymius kontrabandos objektus – dopingą, narkotikus, ginklus ir nusikaltimo sudėtį sieti tik su minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Nesutinkame su aiškinamajame rašte nurodyta nuostata, kad padidėjusios rizikos šaltinių gabenimo ir jų gabenimo per sieną klausimas yra išspręstas kvalifikuojant veikas pagal atskirus straipsnius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259, 260, 266, 253, 267 ir kiti straipsniai). Kvalifikuojant civilinėje apyvartoje uždraustų daiktų gabenimą per valstybės sieną tik pagal atskirus disponavimą uždraustais objektais numatančius straipsnius, dažnu atveju numatoma lengvesnė sankcija ir alternatyvios bausmės negu kvalifikuojant atitinkamai pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kas leistų išvengti griežtesnės atsakomybės už pavojingų objektų įvežimą iš kitos valstybės ir sukeltų pavojų įstatymų saugomoms vertybėms. Be to, šios nuostatos panaikinimas apribotų galimybes užtikrinti dalies uždraustų objektų įvežimo į Lietuvos Respubliką užkardymą, naudojant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) numatytas priemones, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, nuodingųjų medžiagų gabenimas, kuris gali padaryti didžiulę žalą aplinkai ir sukelti grėsmę žmonių sveikatai, yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, o nesant griežtos atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, net ir sistemingi atvejai gali būti laikomi nesunkiu nusikaltimu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, gabendamas draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pažeidžia ne tik disponavimo jomis tvarką, bet ir medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką, t. y. pažeidžia du baudžiamojo įstatymo saugomus objektus. Manome, kad siūlomi pakeitimai sudarytų prielaidas asmenims nebaudžiamiems atsigabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš užsienio šalių, kur jos yra laisviau prieinamos, ypač iš tų, kuriose disponavimas kvaišalais yra iš dalies legalizuotas, o tai paskatintų narkotikų paplitimą ir vartojimą Lietuvoje. Iš esmės siūlomi pakeitimai nedera su griežta narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimo kontrolės nacionaline politika, į kurios įgyvendinimą ir užtikrinimą teisėsauga deda itin dideles pastangas. Policijos departamentas nepalaiko atsakomybės lengvinimo, argumentuojant tuo, kad asmuo, siųsdamasis nedidelį kiekį narkotinių medžiagų iš šalies, kurioje jos lengvai prieinamos, nesuvokia savo veikos pavojingumo ir iš esmės daro nesunkų nusikaltimą – pažymėtina, kad dažnu atveju asmenys neapsiriboja vienkartiniu veikimu, į šį procesą yra įtraukiami kiti asmenys, o įgijus priklausomybę, veika tampa tęstine ir kartotine. Tokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo būdų paplitimas tik pabrėžia, kad teisėsaugos pastangomis vidaus nelegali narkotinių medžiagų rinka yra ribota ir suvaldyta, todėl neracionalu palengvinti galimybę kvaišalams patekti į šalį iš užsienio valstybių. Analogiškai neigiamai vertintini siūlomi pakeitimai ir kovos su nelegalia ginklų apyvarta kontekste – Lietuvoje užtikrintas griežtas ginklų kontrolės mechanizmas, skiriama daug dėmesio, kad būtų identifikuoti ir paimti nelegalioje apyvartoje esantys ginklai, todėl šalyje yra žemas grėsmės lygis dėl nusikaltimų, daromų panaudojant šaunamuosius ginklus. Vertinant siūlomus pokyčius, būtina įvertinti ir ginklų kontrabandos rizikas, susijusias su geopolitine situacija. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlymui iš BK 199 straipsnio išbraukti 2 ir 4 dalies nuostatas. |
Atsižvelgti |
Po Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų buvo rastas kompromisas, atsisakant specialių dalykų kontrabandos bendrame kontrabandos straipsnyje, bet ją numatant kituose BK skirsniuose pagal kontrabandos dalyką (pvz. ginklų, šaudmenų kontrabanda atsiranda BK 253-2 str., narkotikų kontrabanda - BK 260-1 str. ir t.t.). Pagal tai yra diferencijuojama ir atsakomybės laipsnis, bausmės, galimi atleidimo pagrindai. Tad nors BK 199 str. 4 d. panaikinama, bet tai ne dekriminalizuojama, o perdėliojama pagal naują sistemą. |
|
26. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-03 |
24 |
|
|
Atsižvelgiant į projekte siūlomus sisteminius BK 178–184, 199, 200, 207, 219–221 straipsnių pakeitimus, kuriais kaip kvalifikuojamieji požymiai nustatomi didelės vertės ir labai didelės vertės turtas bei atitinkamai diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, tikslinga, kad tie patys baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principai būtų taikomi ne tik projekte teikiamiems BK straipsniams, bet ir kitiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai siūlytini šie BK 206, 208, 209 ir 222 straipsnių pakeitimai: 4.1. Papildyti 206 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Tas, kas gavęs tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo ją ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė labai didelę turtinę žalą, arba tai padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ |
Pritarti |
|
|
27. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06 |
26 |
|
|
Papildyti 208 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar keliems likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ |
Pritarti |
|
|
28. |
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 2022-05-31 |
26 |
|
|
Žvelgiant į BK projekto 26 straipsniu keičiamą BK 208 straipsnį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo 1 ir 2 dalyse nustatyti skolininko nesąžiningumą apibūdinantys alternatyvūs nusikalstami veiksmai savo pavojingumu ir padariniais – padaryta žala kreditoriams iš esmės yra panašūs, todėl siūloma abi šias alternatyvias veikas sujungti, išdėstant jas BK 208 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu, vertinant tai, kad dėl skolininko nesąžiningumo atsiradę padariniai – kreditoriams padaryta žala gali būti įvairaus dydžio, t. y. mažiau ar daugiau pavojinga, manytina, kad atsižvelgus į padarytos žalos dydį, BK 208 straipsnyje būtų tikslinga atsakomybės ribas diferencijuoti pagal tuos pačius nusikalstamus padarinius, susijusius su turtine žala – kai dėl skolininko nesąžiningumo vienam ar daugiau kreditorių buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, mažiau pavojingus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių vienam ar daugiau kreditorių padaryta didelė žala, paliekant 208 straipsnio 1 dalyje, o labiau pavojingus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių vienam ar daugiau kreditorių padaryta labai didelė žala, įtraukiant į kvalifikuotą BK 208 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į BK projekto 35 straipsniu keičiamo 2241 straipsnyje pasiūlytus didelės ir labai didelės turtinės žalos dydžius, BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos didelės turtinės žalos dydis būtų nuo 300 MGL iki 750 MGL, o labai didelės turtinės žalos dydis būtų nuo 750 MGL. Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar dėl skolininko nesąžiningumo buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, asmens, padariusio BK 208 straipsnyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, veika būtų kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ar BK 208 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai siūlomas BK 208 straipsnio diferencijavimas pagal padarytos turtinės žalos dydį leidžia diferencijuoti ir tokios veikos sankcijos dydį. Taigi, BK 208 straipsnio 2 dalyje nustačius kvalifikuotą sudėtį ,,tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta labai didelė turtinė žala vienam ar daugiau kreditorių“, sankcijoje siūloma bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Dėl šių priežasčių siūlome pakeisti BK projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus arba paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ |
Pritarti |
1. Pritartina labai didelės turtinės žalos požymio išskyrimui BK 208 straipsnyje Dėl siūlymo sujungti galiojančio BK 208 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, siūlytina apsispręsti pagrindiniame komitete. |
|
29. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06 |
27 |
|
|
Papildyti 209 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ |
Pritarti |
|
|
30. |
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 2022-05-31 |
32, 33 |
|
|
Dėl BK 222 ir 223 straipsnių pakeitimo projekto BK projekto 32 straipsniu keičiamo BK 222 straipsnyje yra pasiūlyta diferencijuoti atsakomybės ribas pagal naujus nusikalstamus padarinius, susijusius su padaryta turtine žala – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo „buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui“. Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, asmens, padariusio BK 222 straipsnyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, veika yra kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ar BK 222 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš BK 222 straipsnio dispozicijos, šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyti ir kiti, iki BK straipsnių pakeitimo projekto, įtvirtinti nusikalstami padariniai, susiję su asmens ekonominiais veiklos rodikliais – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“. Vieną iš BK 222 ir 223 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų – nusikalstamą padarinį, susijusį su asmens ekonominiais veiklos rodikliais, suformuluotą kaip „negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros“, siūloma palikti. Šis siūlymas paremtas tuo, kad praktikoje gana dažnai pasitaiko situacijų, kai neįmanoma nustatyti nei asmens mokesčių bazės, nei apskaičiuoti tvarkant finansinę apskaitą nesumokėtų (nuslėptų) mokesčių. Atitinkamai tampa neįmanoma įrodyti, ar asmuo siekia išvengti mokesčių ir apskaičiuoti jų dydį. Tokios teisinės situacijos atsiranda tada, kai nustatomas toks apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo padarymo mechanizmas, kai asmens finansinė apskaita visiškai nebuvo tvarkoma arba, nors ir buvo tvarkoma, tačiau nebuvo saugoma įstatymų nustatytą laiką arba buvo sunaikinta ar paslėpta, ir dėl to ikiteisminio tyrimo metu specialistams nepateikti jokie asmens dokumentai ar pateikta tik nedidelė jų dalis (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-429-788/2016). Tokiu būdu, neturint jokių asmens apskaitos dokumentų ar turint tik nedidelę jų dalį, specialistams neįmanoma visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal galiojančių BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijas specialistai, nustatę minėtus atvejus, konstatuoja šiuose straipsniuose nustatytą padarinį – „negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“. Iš to darytina išvada, kad jeigu BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose bus tik valstybei padarytos turtinės žalos faktas, asmenys išvengs ir administracinės, ir baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu siūloma apsvarstyti ir įvertinti tikslingumą panaikinti kitą BK 222 ir 223 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų – nusikalstamą padarinį, susijusį su asmens ekonominiais veiklos rodikliais, t. y. „negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros“. Šis siūlymas paremtas tuo, kad praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai teismai, remdamiesi LAT kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788/2017, paneigia šį nusikalstamą padarinį, konstatuodami specialistų nustatytų finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo (padaryto pažeidimo) mažareikšmiškumą ir neesmingumą. Išanalizavus atsitiktinės atrankos būdu parinktas specialistų išvadas, nustatyta atvejų, kada negalėjimas ,,iš dalies“ nustatyti visų ūkio subjekto veiklos rezultatų ar jų dalies, vertinant išvadą pagal finansinės apskaitos pažeidimų mastą ir išaiškintų nesumokėtų mokesčių dydį, išties diskutuotinas, o taikant pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę tada, kai tai galbūt netikslinga, nepažeidžiamas ultima ratio principas. Be to, BK 222, 223 straipsnių projekto dispozicijose nurodytas padarinys „negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ susijęs su tiesos nustatymo finansinėje apskaitoje apsunkinimu, yra vertinamojo pobūdžio. Atitinkamai negalėjimas nustatyti tam tikrų ekonominės veiklos rodiklių (šiuo atveju – nustatyti tiesą finansinėje apskaitoje), kaip teisinis (baudžiamumo) kriterijus, yra gana neinformatyvus, abstraktus ir subjektyvus, kadangi tokio nusikaltimo sudėties neapibrėžto požymio nustatymas visada priklauso tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus vertinimo ir analogiško pobūdžio interpretacijų. Atsižvelgus į nurodytus pasiūlymus, asmenys, apgaulingai ar aplaidžiai tvarkantys buhalterinę apskaitą, būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jei būtų nustatytas nors vienas iš alternatyvių nusikalstamų padarinių: 1) jeigu dėl to „negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; 2) jeigu dėl to „buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui“.
Atsižvelgdami į situaciją, siūlome pakeisti BK projekto 32 ir 33 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas 1. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas 1. Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet dėl neatsargumo netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba dėl neatsargumo įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ |
Pritarti iš dalies |
1. Pritartina požymio „iš dalies“ pašalinimui; 2. Diskutuotina, ar BK 223 straipsnio sudėtyje, atsižvelgiant į šio nusikaltimo gana nedidelį pavojingumą bei tai, kad jis padaromas tik neatsargia kaltės forma, kvalifikuotos sudėties (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinimas) būtų tikslingas. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4856(2), atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė