LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 223
STENOGRAMA
2015 m. kovo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2015 m. kovo 24 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
15.01 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2630 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, yra likę klausimų iš rytinio posėdžio, todėl siūlau dabar svarstyti darbotvarkės 1-20 klausimą. Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu R. Paliuką.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šį projektą inicijavo Geologijos įmonių asociacija, kartu pateikta su kolega Seimo nariu D. Ulicku.
Kalbama apie 4 straipsnio 2 dalį, kuria numatyta, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ir valdyti žemės sklypą. Naudojimo planų organizavimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės, šį naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Kai rengiamas privačios teritorijos žemės gelmių naudojimo planas, noriu pabrėžti, plano organizatoriais būna juridiniai ar fiziniai asmenys, valdantys žemę nuosavybės teise arba sudarę nuomos ar panaudos sutartį. Kai numatoma rengti valstybinės žemės naudojimo planą, reali teisė naudoti ar valdyti žemės sklypą neįgyjama neatlikus sklypo suformavimo procedūrų.
Aplinkos ministerijos taisyklėse įtvirtinta galimybė formuoti naujus sklypus žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu, tačiau iškyla neaiškumų traktuojant įstatymus, dėl to atsiranda biurokratinių kliūčių. Dėl to vykdyti plano organizatoriaus funkcijas iki naudojimo plano patvirtinimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo yra sudėtinga. Jeigu jau yra gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, realus jo įgyvendinimas galimas tik parengus žemės gelmių naudojimo planą. Gaunant leidimą jau turi būti suderinta su žemės savininkais ar naudotojais ir Nacionaline žemės tarnyba. Šio projekto tikslas – nustatyti aiškius ir tinkamus reikalavimus žemės gelmių naudojimo plano organizatoriams.
Siūloma kaip perteklinius išbraukti iš 14 straipsnio 2 dalies žodžius „ir teisę naudoti ir valdyti žemės sklypą.“ Šis pakeitimas sudarys prielaidas nuosekliai vykdyti žemės gelmių naudojimo planų rengimo procedūras ir jas užbaigus Žemės įstatymo nustatyta tvarka realizuoti ūkio subjekto teisę valdyti ar nuomoti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams naudoti. Priėmus šį įstatymo projektą paspartės žemės gelmių naudojimo planų rengimo ir suprojektuotų naudingų iškasenų, karjerų, planuojamų valstybinėje žemėje, panaudojimo procesas. Priėmus šią pataisą kitų teisės aktų keisti nereikės, biudžetinių lėšų irgi nereikės.
Gauta teigiama Europos teisės departamento išvada, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje yra trys pastabos, į kurias bus atsižvelgta svarstymo komitetuose metu, jeigu po pateikimo bus pritarta. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmoji – E. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, iš jūsų pristatymo supratau, kad šitą įstatymo pataisą rengėte ne jūs pats greičiausiai, nes labai jau taip įdėmiai skaitėte, kas parašyta… bet dėl to, kad trumpai pasakytumėte, kad tiek privačioje, tiek valstybinėje žemėje realūs žemės naudotojai ir valdytojai negalės derinti išteklių naudojimo planų, iš esmės tam, kas vyks jų teritorijoje, jie visiškai negalės ne tik daryti įtakos, bet net ir susipažinti, kažkaip Geologijos tarnyba išduos leidimą, na, ir viskas tuo pasibaigs. Mano klausimas: kas rengė šį įstatymo projektą ir kieno interesams jūs čia atstovaujate, nes akivaizdu, kad ne valstybės interesams?
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamoji Aurelija, aš prisidėjau prie šio projekto rengimo. Aš skaitau, nes čia yra juridinės formuluotės, nenorėjau dėstyti savais žodžiais.
Šiaip jūs esate neteisi, kad žemės turėtojai… Ši pataisa iš esmės kalba, kaip jau aš pabrėžiau, tik apie valstybinę žemę. Privatus naudotojas turės savo žemę, jeigu bus patvirtinti ištekliai, duotas leidimas ir patvirtintas žemės gelmių naudojimo planas, tada jis turės arba nuomoti, arba parduoti, arba pagal panaudą tą žemės sklypą…
Dar noriu pasakyti, čia yra analogija, kaip su ta mūsų žeme, jeigu mes tiesiame kelius, elektros linijas ar dujotiekius, irgi vyksta ta pati procedūra. Pirmiausia yra rengiami projektai, o po to tik paimama žemės. Jūs žinote, kiek yra problemų su žemės paėmimu. Dar sykį sakau, kad čia yra susiję tik su valstybine žeme. Kai leidimas naudoti žemės išteklius išduodamas dėl valstybinės žemės, tai tas leidimas jau būna būtina tvarka suderinamas su Valstybine žemės tarnyba, be Valstybinės žemės tarnybos joks šios žemės paskirties keitimas negali vykti. Čia ta pataisa yra tik tam, kad nebūtų dubliuojami procesai ir kad būtų galima lygiagrečiai juos plėtoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Ar aš teisingai supratau, kad žmogus, juridiniai asmenys? Vadinasi, ir žmogus gali ar kokia nors bendrovė dar neturi žemės, o jau turi tik teisę naudoti išteklius, jis be žemės registruojasi su perspektyva gauti tą žemę. Ar čia nėra skylių piktnaudžiauti?
R. PALIUKAS (DPF). Aš minėjau prieš tai, kad čia šita pataisa yra skirta tik valstybinei žemei. Su privačia žeme yra viskas aišku. Turi su žemės savininkais sudaryti arba pirkimo, arba nuomos, arba panaudos sutartį. Po to, kaip žinote, ta žemė neimama visam laikui. Atlikus tam tikrus darbus, išasfaltavus telkinius, ji turi būti nustatyta tvarka rekultivuojama ir grąžinama žemės savininkui. Daug yra atvejų, kad grąžinama netgi geresnės būklės, negu ji buvo paimta. Čia yra esmė, kai reikia pakeisti žemės paskirtį į kitą. Jeigu ten yra žemės ūkio paskirties žemė ar miškai, tai šitą padėtų greičiau padaryti, jeigu ten yra reikalingas valstybei naudingų iškasenų telkinys. Greičiau leistų pakeisti žemės paskirtį po to, kai jau yra patvirtintas mano minėtas žemės gelmių naudojimo planas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad žemės gelmių išteklių naudojimo reikalavimus jūs sulyginote su kelių tiesimo reikalavimais. Pasakykite, vietos bendruomenės įtakos čia lyg ir neturėtų būti? Aš manau, gal čia vis dėlto žengiama į priekį, kaip panaudoti ar paimti tas skalūnines dujas? Dėkoju.
R. PALIUKAS (DPF). Ne. Pirmiausia aš noriu visus nuraminti, kad čia su paprastų ar išsklaidytų angliavandenilių paieška ir žvalgyba neturi nieko bendro, nes čia yra žemės naudojimo planas, kuris yra nerūdinėms naudingoms iškasenoms sudaromas, t. y. sudaromas dolomitams, klintims, žvyrui, smėliui ir panašiai. Kita vertus, jeigu ta žemė, kuria naudojasi bendruomenė, yra valstybinė, tai visos šitos procedūros prieš pradedant… leidimą naudoti žemės gelmes, yra derinamos su Žemės tarnyba ir su atitinkama savivaldybe. Tų procesų, taip sakant, nė vienas elementas yra nepašalinamas, tiktai juos galima atlikti kartu.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs čia šiandien kai kuriuos kolegas išvadinote ekoteroristais, bet jūsų kalba ir jūsų pristatymas labai panašus į naftos lobisto kalbą. Kai jūs teigiate, kad čia tik kalbama apie valstybinę žemę, tai čia niekur taip nėra parašyta, kad čia yra tik valstybinė žemė. Čia puikiausiai gali būti taikoma ir privačiai žemei. Faktiškai, jeigu išbrauktume „ir turintys teisę naudoti ir valdyti žemės sklypą“, tai aš taip suprasčiau ir kiti mūsų kolegos irgi panašiai supranta, kad faktiškai galima ateiti pas žmogų į kiemą ir pradėti siurbti jūsų taip mylimą naftą. Tai yra kažkoks labai didelis neaiškumas ir net nežinau, ko čia paklausti. Kodėl jūs tai darote?
R. PALIUKAS (DPF). Aš, pirma, gerbiamasis Linai, dar sykį noriu pabrėžti, kad čia visiškai su naftos ištekliais ir jų žvalgyba nėra susiję…
L. BALSYS (MSNG). Čia neparašyta, žemės gelmės visos yra.
R. PALIUKAS (DPF). Bet šis naudojimo planas iš esmės yra atliekamas, kai turi būti žvalgomos ir eksploatuojamos nerūdinės statybinės medžiagos.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano visiškai paprastas klausimas ir labai toks neaiškus. Štai dėl ko… (Skamba telefonas) Labai atsiprašau. Juk ta valstybine, kaip jūs teigiate, žeme, nors aš irgi nelabai įskaičiau, kad tai yra valstybinė žemė, gal ir privati, bet firma, kuri nori pasinaudoti ta žeme, yra privati, ar tai naftos firma, ar dar kokia nors ir t. t. Tai kodėl mes jai turime daryti išimtis? Aš manau, kad tiek privati žemė, tiek valstybinė, jeigu privati firma nori ką nors daryti toje žemėje, ar gręžti, ar žiūrėti, ar dar ką nors, tai turėtų vadovautis bendru principu, koks yra nustatytas mūsų valstybėje. Kodėl mes turime privačioms firmoms daryti kokią nors išimtį? Ačiū.
R. PALIUKAS (DPF). Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad Lietuvos ūkiui yra labai svarbu, kokias mes turime nerūdines statybines iškasenas ir kur mes jas naudojame. Ar mums yra geriau eksploatuoti kad ir privačios firmos, bet kuri yra mūsų Lietuvoje ir eksploatuoja, ir įmonė moka mokesčius, sukuria darbo vietas, ar mums dabar esant tokiam biurokratiniam pertekliniam reguliavimui… kelių tiesimui ir statybai mes įsivežame skaldą iš Švedijos, žvyrą iš Lenkijos. Aš manau, kad čia yra tiktai perteklinio reguliavimo atsisakymas, o visos procedūros, kaip iškasama žemė, šia pataisa visiškai yra nekeičiama. Nacionalinė žemės tarnyba ir leidimus duoda, ir turi visą šį procesą kontroliuoti. Aš manau, kad čia baimės yra nepagrįstos.
Aš prašau pritarti. Manau, jeigu svarstys komitetai, yra Teisės departamento, kaip minėjau, trys pataisos, tai galima į jas visas atsižvelgti, nagrinėti ir toliau svarstyti šią įstatymo pataisą. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – V. M. Čigriejienė. Vida Marija Čigriejiene, už kalbate!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau, aš ne čia užsirašiau.
PIRMININKĖ. Tada G. Jakavonis – už.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad labai laiku ir labai reikalinga įstatymo pataisa, kuri mažina biurokratinį aparatą, trumpina sprendimų priėmimo laiką, todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė – prieš.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Man tiesiog labai gaila, kad kolega R. Paliukas pristatydamas nesudėjo akcentų. Iš tikrųjų čia kalbama ne tik apie valstybinę žemę, bet taip pat ir apie privačią žemę. Tokio patikslinimo, kad čia kalbama tik apie valstybinę žemę, jo pataisose aš niekur neradau.
Antras dalykas, kad čia kalbama tiktai apie dolomitą, žvyrą ir kitas statybines medžiagas, iškasamas iš žemės gelmių, aš irgi tokio patikslinimo niekur neradau, nes akivaizdu, kad žemės gelmių naudojimo plano tvirtinimas apima viską, taip pat ir skalūninius angliavandenilius, absoliučiai visas iškasenas. Taigi tie, kurie balsuos už ir palaikys šias pataisas, tai iš esmės balsuos už tai, kad privataus sklypo savininkas ar naudotojas, valdytojas negalės netgi jo žemėje iškasamų žemės gelmių naudojimo plano tvirtinti, jis net nebus supažindinamas, kaip planuojama panaudoti tuos žemės gelmių išteklius.
Baigdama noriu pasakyti, kad kai kuriais atvejais, tokiais kaip Lietuvos valstybės gyventojų sveikata, gamtos išteklių naudojimas ir t. t., aš pasirenku ir linkstu geriau būti ekologine teroriste negu skalūnine lobiste, kuo paskutiniu metu šiame Seime, deja, dirba kai kurie kolegos Seimo nariai. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritariate Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 10, susilaikė 40. Po pateikimo nepritarta.
Dabar balsuosime alternatyviai. Ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, ar atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 30. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
15.18 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 52, 101, 102, 103 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2520 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-22 klausimas, Korupcijos prevencijos įstatymo 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51, 52, 101, 102, 103 straipsniais įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu V. Gailių.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Grupės Seimo Antikorupcijos komisijos narių esu įgaliotas pristatyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama skaidrinti valstybės tarnybą. Konstitucinio Teismo formuojama teismo doktrina reikalauja, kad valstybės tarnautojai ar jais ketinantys tapti atitiktų aukštesnius reikalavimus tiek savo reputacija, išsilavinimu, tiek asmeninėmis savybėmis. Kokios gi siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir ko iš to tikimasi?
Visų pirma, yra papildoma Korupcijos prevencijos įstatymo sąvokų dalis. Įvedamos tokios sąvokos kaip „korupcijos rizikos veiksniai“, „antikorupciniu požiūriu teisės aktų vertinimas“, „korupcinio pobūdžio administracinis darbo drausmės tarnybinis nusižengimas“, „korupcijos rizikos nustatymas“, „korupcijos rizikos valdymas“, „korupcijos rizikos valdymo vertinimas“ ir „rizikos analizė“. Įvedamos tokios sąvokos.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio… korupcijos prevencijos priemonių sąrašą naujomis priemonėmis. Tai korupcijos rizikos veiksniai, pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvokos yra išdėstytos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūlome galiojantį įstatymą papildyti nauju 51 straipsniu ir jame išdėstyti korupcijos rizikos nustatymo atlikimo tvarką. Korupcijos rizikos nustatymas iš esmės yra šiuo metu galiojantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, tik projekte siūloma tai įtvirtinti įstatymo lygiu ir plačiau paaiškinti, kaip jis turi būti atliekamas.
Įstatymo 4 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą nauju 52 straipsniu ir jame nustatyti korupcijos rizikos valdymą ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo esminius momentus, nes jų nėra nustatyta kituose įstatymuose. Už korupcijos rizikos valdymą turėtų būti atsakingas institucijos vadovas. Korupcijos rizikos nustatymą atliktų įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, o korupcijos rizikos valdymo vertinimą – vidaus audito tarnyba ar vidaus auditorius.
Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlome pakeisti galiojantį 6 straipsnį. Siūlome patikslinti korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką ir nustatyti analizės rūšis, aiškius kriterijus, kuriais vadovaudamasi Specialiųjų tyrimų tarnyba priima sprendimą dėl rizikos analizės atlikimo būtinumo.
Įstatymo 6 straipsnyje siūlome pakeisti 10 straipsnį atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyta aiškaus specialiųjų tyrimų vaidmens vykdant antikorupcinį švietimą, o mes turime visų lygių institucijose norą savaip mokyti korupcijos prevencijos, todėl įpareigojame Specialiųjų tyrimų tarnybą būti institucija, kuri koordinuoja antikorupcinį švietimą.
Projekto 7 straipsnyje siūlome 101 straipsnyje nustatyti korupcijos prevencijos priemones, su korupcija susijusių atvejų viešinimą ir ją vykdančius subjektus. Projektu siūloma duomenis viešinti, jei yra įsiteisėjęs atitinkamas sprendimas, ir viešinti nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo.
Įstatymo 8 straipsnyje siūloma nustatyti pranešimo apie veikas, turinčias korupcijos pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, tvarką, t. y. nustatyti, kad tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys apie jiems žinomas veikas turėtų pranešti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo to momento, kai jiems tapo žinoma apie korupcijos faktą.
Įstatymo 9 straipsnyje siūloma nustatyti elgesio rizikos vertinimo pagrindus ir tvarką. Elgesio rizikos vertinimas būtų atliekamas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui į pareigas priimančio ar priėmusio, ar paskyrusio asmens arba STT iniciatyva. Elgesio rizikos vertinimui galėtų būti naudojami psichologiniai situacijos modeliavimo metodai, o rizikos vertinimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tai nereiškia, kad tai iškart peraugtų į sankcijas nustačius, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens elgesys atitinka tam tikrus neigiamo elgesio vertinimą patvirtinančius kriterijus. Turėtų būti taikomos mokomos, organizacinės, prevencinės ar kitos priemonės, pašalinančios pačios korupcijos pasireiškimo galimybę. Tokiu būdu siūlau į korupcijos šalinimą, į korupcijos naikinimą pažvelgti kitaip, ne vien daužant per galvą Baudžiamuoju kodeksu, bet ir įvedant šias viešinimo priemones. O viešumas, suprantame, kolegos, yra geriausia priemonė naikinti korupcijos priežastis.
Darbo grupė yra susipažinusi su pateiktomis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis. Joms iš esmės pritartume ir svarstydami komitetuose tas išvadas palaikytume. Be abejo, kadangi galime susidurti su papildomo finansavimo poreikiu, manau, kad šiam projektui reikia ir Vyriausybės išvados.
Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori klausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, malonioji pirmininke. Gerbiamasis kolega, nors šito įstatymo teikėjai yra garbinga Seimo narių grupė, tačiau tikrieji autoriai yra STT Antikorupcijos valdybos viršininkas R. Gylys ir tos pačios tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas E. Radzevičius. Ar nemanote, kad tai šiek tiek pažeidžia valdžių atskyrimo principą, kai valdininkai patys parengia sau patogų įstatymą ir po to jį vykdo? Ką jūs vis dėlto manote apie Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurių gausa rodytų, kad šis projektas per greitai pasiekė Seimo posėdžių salę? Aš manau, kad ten yra labai rimtų priekaištų. Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Turėjau tokį įpareigojimą iš Seimo Antikorupcijos komisijos, su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais asmeniškai prie šito projekto dirbau. Tikrai nemačiau prasmės nuslėpti jų dalyvavimą. Tuo labiau apie tai komisijoje mes diskutavome, ir dauguma pasirašiusiųjų yra Seimo Antikorupcijos komisijos nariai. Aš jau minėjau, kad su Teisės departamento išvadomis esu susipažinęs. Įstatymo projekto apimtis yra tikrai didelė. Pastabų nemaža dalis yra techninės. Aš daugumai šitų pastabų pritariu. Svarstant tas pastabas, iškart gavęs aš jas pripažinau racionalias ir į jas reikėtų atsižvelgti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Klausia A. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Gerbiamasis Vitalijau, jūs esate vienas iš antikorupcinių įstatymų autorių, todėl mano klausimas bus kiek platesnio pobūdžio nei teisėtvarka, jis susijęs su jūsų nuostatom ir filosofija. Problema štai tokia: ar jūs… Valdas Adamkus, prižiūrėdamas gamtos apsaugą, ketvirtadalyje JAV bandė kovoti baudomis su stambiais kenkėjais, pabrėžiu, stambiais, su smulkiais kas kita. Tai efekto nedavė, tie stambūs kenkėjai atsipirkdavo baudomis ir toliau darė, ką norėjo. Efektą davė tik tai, kai gaudavo po porą metų kalėjimo. Už kurį variantą jūs būtumėte – ar už baudas, ar už kalėjimą?
V. GAILIUS (LSF). 2014 m. vasario 2 d. Europos Komisija pateikė pirmąją korupcinio vertinimo ataskaitą, taip pat ir apie Lietuvą, ir išskyrė Lietuvą dėl jos institucinės sandaros, dėl institucinio nepriklausomumo korupcijos prevencijos srityje, ir paminėjo, kad toje dalyje, kurią mes įvardijame kaip smulkioji korupcija, Lietuvoje nepakanka viešų prevencinių priemonių. Todėl aš esu šalininkas, kad… Galbūt paprastai, suprantamai pasakysiu: korumpuotam valdininkui geriau neleisti ir nesudaryti sąlygų vogti negu pavogus ir pažeminus valstybės autoritetą bandyti atkurti tiek institucijos, kuriai tas korumpuotas pareigūnas atstovavo, prestižą, tiek valstybės prestižą. O įstatymo projektas įpareigoja pranešti apie visus faktus bandymo korumpuoti instituciją ar gavus korumpuotą pasiūlymą. Šiandien tokio įpareigojimo paprasčiausiai nebuvo, ir baudžiamasis įstatymas, ir kiti teisės aktai nenumatė imperatyvo pranešti apie bandymą papirkti vieną ar kitą pareigūną. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vienas iš įstatymo tikslų, kaip skelbiate, yra patikslinti korupcijos prevencijos priemones, antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą. Gal galėtumėte pasakyti, kokiomis lėšomis ir kas tai vykdytų? Ir kitas klausimėlis. Šiame įstatyme yra labai išplečiamas poligrafo naudojimas, netgi plačiau, negu tai numato Poligrafo įstatymas. Faktiškai visi valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys… ir pretenduodamas į valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens pareigas iš anksto turi duoti sutikimą būti tiriamas poligrafu, bet, kaip žinome, ką tiria poligrafas ir kaip paskui perskaitomas tas tyrimas, yra truputį skirtingi dalykai.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū jums už klausimą ir kartu pastabą, kuriai aš pritariu. Kadangi mes šiandien Seime svarstėme Poligrafo įstatymo pataisas, be abejo, šitas projektas turėtų būti suderintas su Poligrafo įstatymu, o aš jau minėjau, kad dėl šio projekto prašyčiau Vyriausybės išvados, nes numatomos papildomos funkcijos Specialiųjų tyrimų tarnybai gali būti susijusios su papildomais asignavimais, todėl, manau, Vyriausybės išvada būtų reikalinga dėl šio projekto. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Poligrafu tikrinamų asmenų sąrašas, kurį numato šis įstatymas, yra daug platesnis negu paties Poligrafo įstatymo, jo sąrašas yra siauresnis. Kaip šitą jūs adaptuosit, gal reikėtų taisyti 10 straipsnį?
V. GAILIUS (LSF). Aš atsakiau į klausimą. Manau, kad šita pastaba yra reikšminga, ir svarstymo stadijoje siūlyčiau į ją atsižvelgti. Ačiū jums dar kartą už tą pastabą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu jūsų siekį kuo efektyviau kovoti su korupcija valstybės institucijose. Man regis, kad čia ir naujų asignavimų skyrimas Specialiųjų tyrimų tarnybai padidins tą efektyvumą, bet kaip jūs vertintumėte tą faktą, kad didesnė dalis visuomenės yra nusiteikusi toleruoti korupciją? Ar čia vien tiktai šitos priemonės, teisinis reguliavimas, sakyčiau, suintensyvintas ir detalesnis galėtų tam padėti, juo labiau kad teisiškai reguliuojant atrandama vis naujų landų, kaip apeiti tą reguliavimą, ir faktiškai korupcijos lygis toks pats ir lieka? Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Aš praktiniais pavyzdžiais pabandysiu jums atsakyti į šitą klausimą ir suteikti daugiau aiškumo. Prieš gerus penkerius metus Lietuvos keliuose labai nesudėtinga būdavo susitarti su pareigūnais, vykdančiais eismo priežiūrą. Tačiau motyvuodami ir įvedę griežtas taisykles, numatę tam tikrus kontrolės mechanizmus, mes šiandien turime 1000 policijos pareigūnų pranešimų apie bandymą juos papirkti. Tūkstantį. Turbūt daug kas norėtų grįžti 5–6 metus atgal, kai tokių baudžiamųjų persekiojimų nebuvo. Tokių pranešimų mes neturime savivaldybėse, tokių pranešimų mes neturime ministerijose, tokių pranešimų mes neturime čia, parlamente, tokių pranešimų neturim muitinėje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje todėl, kad nėra imperatyvo pranešti apie korupcijos apraišką, apie korupcinį faktą. Manau, kad toks teisinis reguliavimas tikrai prisidėtų prie viešojo sektoriaus skaidrinimo. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų tokį tiesų klausimą turiu. Sakykite, ar dabar elgesio rizikos vertinimas neapima valstybės įteisintos provokacijos, kad būtų išsiaiškinta, kaip tas žmogus elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje? Aš suprantu, kad tai neguls į baudžiamąją bylą, bet, šiaip ar taip, tai bus aiškus įrašas jo, sakykim, asmens byloje, kylant karjeros laiptais ir taip toliau, bet kad ir kaip būtų, vis tiek tai bus kažkokia provokacija.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jūs jį pateikėte profesionaliai. Jūs suprantate, kad projektu siekiama išlaikyti proporcingumo principą. Šita situacija, jeigu kalbėtume paprastesniais žodžiais ir terminais, slapto kliento institutas, versle taikomas labai aktyviai ir dažnai, o išlaikant proporcingumo principą pranešama apie rizikos veiksnius ir apie numatomas priemones. Nebūtinai tos priemonės turi būti taikomos. Aš manau, kad nenumatyta atsakomybė suponuoja tai, kad proporcingumo principas nebus pažeistas, o įrašymas į asmens bylą galimas tik atlikus tarnybinį tyrimą ir konstatavus pažeidimą, o šiaip, jeigu žmogus atsparus korupcijai, jo reputacijai žalos nebus padaryta. Juolab aš pristatymo pradžioje paminėjau Konstitucinio Teismo doktriną, kuri valstybės tarnautojams kelia aukštesnius reikalavimus nei kitiems. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, didžiausios, sakyčiau, šimtamilijoninės aferos yra energetikos sektoriuje. Ar iš jūsų teikiamų įstatymo pataisų kuri nors kalba apie šį sektorių ir kaip į tai bus atsižvelgta?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, kolege, už sudėtingą klausimą, bet aš besąlygiškai dėl tokio masto korupcijos, apie kurią jūs kalbate, pasisakyčiau kaip pareigūnas, atstovavęs represinėms institucijoms. Šiems asmenims yra Baudžiamasis kodeksas, tiems, kurie korumpuoja energetikos sistemą, jiems yra Baudžiamasis kodeksas. Aš čia nukreipiu į smulkiąją korupciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Laikas baigėsi. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau visiems gerbiamiems Seimo nariams šiuo metu nutraukti visas diskusijas ir truputį paklausyti, nes iš tikrųjų bus balsuojama dėl mūsų visuomenės ateities, dėl mūsų daugelio žmonių likimo ir dėl žmogaus teisių situacijos ateityje. Aš retai būnu kategoriškas, tačiau esu kategoriškas prieš šį įstatymą, nes čia yra mažiausiai du didžiuliai žingsniai į policinę valstybę.
Pirmas žingsnis. Įstatymo projekte numatyta prievolė apie pranešimą dėl korupcinės veiklos per 48 val. ir atsakomybė už nepranešimą. Įsivaizduojate, ką tai reiškia, kaip tai paveiks kolektyvus? Jeigu, tarkim, pražiopsojai netyčia tą korupcinę veiklą, kas tada? Neteisybė, pone Gailiau, kad nėra numatyta Baudžiamajame kodekse už nepranešimą apie nusikaltimą. Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato atsakomybę už labai sunkų nusikaltimą. Tačiau jūsų projekte apie labai sunkius nusikaltimus nėra kalbama.
Antras žingsnis, kur irgi yra didžiulis… į policinę valstybę, tai yra vadinamasis elgesio rizikos vertinimas be jokio aiškaus pamato. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekvienas valstybės tarnautojas arba jam prilyginamas asmuo tampa savo viršininko arba aukščiau esančio įkaitu. Tai yra puikus įrankis susidoroti su netinkamu žmogumi, o ypač mūsų kintamos politinės konjunktūros laikais, kai pasikeitus politinei valdžiai galima sudoroti bet kurį valstybės tarnautoją remiantis vadinamuoju rizikos vertinimu. Ir šitos visos naujovės yra sugrabaliotos Singapūre, Honkonge ir Kanadoje. Užmiršome, kad Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė. Todėl aš kategoriškai siūlau balsuoti prieš šitą projektą.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlau po pateikimo pritarti šiam įstatymui, nes jame yra reikalingos nuostatos, siekiant mažinti korupcinio pobūdžio nusikaltimų įtaką mūsų gyvenimui. Visiškai nesutinku su prieš tai kalbėjusiuoju. Jokio čia žingsnio į politinę valstybę nėra, ir dabar pilietis, matydamas darant nusikaltimą, kad ir koks jis būtų, turi teisę ir pareigą pranešti apie daromą nusikaltimą. Niekas pas mus be teismo negali įrodyti kokios nors žmogaus kaltės, jeigu jisai apie tą nusikaltimą nepraneš. Šiuo atveju aš siūlau vieniems kitų negąsdinti, ir kadangi yra parengtas rimtas įstatymas, jame yra labai daug nuostatų, kurios yra labai svarbios, kovojant su korupcija, palaikyti ir svarstyti, be abejonės, mūsų komitetuose ir Antikorupcijos komisijoje.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Korupcijos prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 32. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Antikorupcijos komisija. Siūloma svarstyti gegužės 19 d.
Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą irgi pristatys V. Gailius, kaip darbo grupės vadovas. Prašom. Replika po balsavimo D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Labai atsiprašau, mano balsą įskaitykite už, kažkaip nesuveikė.
PIRMININKĖ. D. Mikutienė balsavo už. Atsiprašau, Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Man atrodo, kad čia turėtų pasvarstyti ir Žmogaus teisių komitetas, jeigu tie klausimai yra apie tam tikrus galimus žmogaus teisių pažeidimus, ties riba. Reikėtų, kad Žmogaus teisių komitetas būtų papildomu.
PIRMININKĖ. Ar pritariame siūlymui, kad papildomas būtų Žmogaus teisių komitetas? Pritarta. Gerai.
15.43 val.
Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1132(2) (pateikimas)
Dabar, gerbiamasis Vitalijau, prašom pristatyti Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Trumpai ir detaliai. Teikiu darbo grupės parengtą Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas Seimo valdybos 2013 m. vasario 27 d. sprendimu sudarytos darbo grupės, į kurią įėjo Seimo nariai, visuomenės atstovai, Seimo kanceliarijos darbuotojai, Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros, Teisingumo ministerijos atstovai. Įstatymo projektas parengtas siekiant pakeisti dabar galiojantį Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad 2001 m. spalio 16 d. priimtas įstatymas nebuvo peržiūrėtas ir daug šio įstatymo nuostatų neatitinka institucinės sandaros, neatitinka ir prieštarauja dabar galiojantiems įstatymams. Buvo gauta Teisės departamento išvada dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Aš atsiėmiau įstatymo projektą ir, atsižvelgę į visas Teisės departamento pateiktas pastabas, mes šį projektą pataisėme. Atsižvelgėme į visas Teisės departamento pastabas ir dabar yra gautos naujos pastabos, jos yra techninio pobūdžio, svarstytinos. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, kurį rengiant dalyvavo daug Seimo narių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kad būsiu įkyri, bet klausimai gana rimti ir atsakingi. Tobulindami įstatymą jūs šiame įstatyme siūlote numatyti korupcijos tyrimo parlamentinę kontrolę, kaip vieną iš komisijos tikslų, ir net numatote, kad komisija ne tik vykdys parlamentinę kontrolę, sakysime, kaip yra tiriamos korupcinės bylos, bet ir gausite visą šiems tyrimams reikalingą dokumentinę medžiagą, ne tik paaiškinimus. Iki šiol mūsų valstybėje mes vadovavomės, kad visa tai yra ikiteisminio tyrimo objektas. Ar tai neprieštarauja ir Konstitucijos 118 straipsniui, kad tam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras ir, vykdydamas savo funkcijas, jis yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nėra tokios nuostatos, kuri kėsintųsi į Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnį ar į teismų nepriklausomumą, ar į specialiuosius įstatymus, reglamentuojančius ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklą. Yra tik prokuroro leidimu ir darbo grupėje dalyvavo prokuroras I. Mikelionis, kuris šiam projektui neturėjo pastabų dėl galimo kišimosi į prokuratūros veiklą. Ir aš tokios nuostatos neįžiūriu. Esu sistemiškai susipažinęs su naujuoju projektu, ir nėra tokios nuostatos. O jeigu kyla klausimų, tai turbūt svarstymo stadijoje tokios abejonės turėtų būti pašalintos. Aš tikrai nesikėsinu ir nelinkęs kėsintis į specialiosios komisijos statusą ir į prokuratūros veiklą šiuo projektu. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad šitie įstatymai labai reikalingi, bet šiuo metu pasiskaitęs nerandu lyginamojo varianto, todėl labai sunku įžiūrėti, kas yra teikiama, kas yra keičiama. Kodėl toks „užslaptinimas“? Sakau kabutėse. Dėkui.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Eduardai, jūs tikrai aktyviai dalyvavote rengiant šį projektą. Ačiū jums. Savo išmintimi prisidėjote prie jo. Aš dėl tos techninės spragos, kodėl nėra lyginamojo varianto, negalėčiau jums šiandien atsakyti, bet jis tikrai yra. Kodėl jis nepateiktas Seimo nariams, nežinau.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso. A. Anušauskas – už. Prieš nėra norinčių kalbėti. Jūs nekalbėsite? Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta po pateikimo Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Antikorupcijos komisija. Svarstymas numatytas birželio 25 d.
Dar noriu grįžti prie projekto Nr. XIIP-2520, kuriam buvo pritarta po pateikimo. Gerbiamasis Gailiau, jūs savo kalboje minėjote, kad reikia Vyriausybės išvados. Ar aš teisingai supratau? Gerbiamieji kolegos, galime prašyti Vyriausybės išvados, kadangi pranešėjas pats tai pasiūlė? Dėl projekto Nr. XIIP-2520 prašome Vyriausybės išvados.
15.50 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 1, 2, 5, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2687 (pateikimas)
Dabar grįžtame prie popietinės darbotvarkės, yra atvykęs ministras. Kviečiu vidaus reikalų ministrą S. Skvernelį pateikti Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 1, 2, 5, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2687.
S. SKVERNELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tenka dar kartą grįžti prie Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo. Pakeitimo tikslas ir esmė yra labai paprasta. Yra nustatyta, kad 1990–1992 m. dirbusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui apsauga skiriama iki gyvos galvos. Pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą 1990–1992 m. veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas, vykdęs įgaliojimus, kurie paprastai priskiriami valstybės vadovams, turėjęs išskirtinį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusą. Todėl siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė priskiriama Lietuvos Respublikos vadovybei ir šiam asmeniui apsauga skiriama iki gyvos galvos.
Tiesiog noriu paprašyti jūsų, Tautos atstovų, išrinktųjų, pasižiūrėti į šį klausimą tiesiog nuasmenintai (kaip institucijos vadovas, kuris patinka kam ar nepatinka, tai buvo valstybės vadovas) ir vieną kartą išspręsti šį klausimą teisiškai galutinai, gerbiant ir Valstybės vadovybės apsaugos departamento pareigūnus. Šiandien ta apsauga yra vykdoma, tačiau ji vykdoma iš vidinių resursų departamento tam tikrais vidiniais sprendimais, ministro įsakymu. Tai tikrai nėra normali praktika. Padarykime tai, kas priklauso padaryti, ir civilizuotai vieną kartą išspręskime šią problemą visiems laikams. Todėl prašau jūsų pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai nežiūriu į šį klausimą asmeniškai, nes esu Sąjūdžio pradininkas, V. Landsbergis buvo Sąjūdžio pirmininkas. Tik žiūriu lyginamuosius variantus. Štai Latvija savo Prezidentą saugo vieną kadenciją po kadencijos pabaigos. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1984 m. priimtas įstatymas, kad Prezidentas pats gali atsisakyti apsaugos. Kaip jūs žiūrėtumėte į šiuos variantus?
Antras dalykas. Jeigu gerbiamajam V. Landsbergiui tikrai grėstų kokios nors grėsmės, aš manau, jūs tikrai imtumėtės priemonių įstatymų numatyta tvarka jį visada saugoti.
S. SKVERNELIS. Į antrą klausimo dalį, dėl grėsmių. Kaip ir dėl kiekvieno piliečio, kuriam grėstų, mes privalėtume tą procesą vykdyti pagal Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos programą. Kitokių variantų skirti apsaugą šiandien nėra. Tik vienintelė programa, bet tai yra susiję su ikiteisminiu tyrimu ir tam tikrais procesais.
Dėl modelio pasirinkimo, kiek metų po to saugoti, ar ketverius, ar penkerius, galimybė atsisakyti – tai detalės, kurios yra jūsų apsisprendimo reikalas. Bet šiandien mes turime tokį galiojantį teisinį reglamentavimą, kad visiems valstybės vadovams ši apsauga yra skiriama iki gyvos galvos. Todėl tikrai atsiribokime nuo pavardžių, faktas yra tas, kad V. Landsbergis buvo valstybės faktinis vadovas ir šiandien mes jį saugome. Tai irgi yra faktas, bet saugoma netinkamai, rizikuojant net Vadovybės apsaugos departamento pareigūno tam tikru saugumu. Aš manau, suraskime tam tikrą valstybinį sprendimą ir priimkime.
Ateityje aš tikrai siūlau prie šito klausimo grįžti ir spręsti, kiek valstybės vadovas po kadencijos pabaigos turi būti saugomas, ar 10 metų, ar 5 metus, pagal poreikį, pagal jo pageidavimą ar atsisakymą. Bet šiandien šį klausimą, kuris tęsiasi jau ne vienerius metus, reikia išspręsti civilizuotai, garbingai ir oriai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas daugiau susijęs su L. A. Linkevičiaus, ne jūsų, kompetencija, bet iš esmės su visa Lietuvos žmonių… Mes ką tik patvirtinome šauktinių kariuomenę Lietuvoje, nes geopolitinė situacija yra ganėtinai grėsminga Baltijos valstybėms. Kodėl grėsminga? Todėl, kad kažkas sugalvojo atkurti Sovietų Sąjungos įtakas ir Sovietų Sąjungą. 1990 metų žygis mūsų širdyse išliko kaip didžiulis geras darbas Lietuvos žmonėms. Kitų išlikusių imperijų širdyse išliko kaip Sovietų Sąjungos sugriovimas. Matome iš B. Nemcovo mirties, kad tie, kurie bando atkurti sovietinę santvarką, iki šiol pilni keršto. Todėl keršto vykdymo užkardymui už politinius dalykus, matome politines žmogžudystes tarptautinėje arenoje, ir jums atrodo, kad šis veiksmas yra geopolitiškai laiku, galų gale sutvarkant šitą seniai tvarkytiną problemą, nes pirmasis mūsų šalies vadovas…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …padarė labai daug dėl mūsų valstybės atkūrimo, o tai kai kam iki šiol labai nepatinka. Ačiū.
S. SKVERNELIS. Aš tikrai manau, kad šis veiksmas ir ši procedūra, kuri šiandien gali būti priimta, tikrai yra laiku ir vieną kartą išspręstų pirmiausia teisinę problemą. Nekalbant apie moralinę, mūsų įsitikinimus, galvojimus. Bet teisinę problemą reikia sutvarkyti. Aš tikrai prašau dar kartą paremti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad yra per daug didelė prabanga? Atrodo, tokia maža valstybė ir mes vis tiek bandome saugoti iki gyvos galvos. Bet jūs man sakykite, o kur ta pareigybė buvo? Ar yra užfiksuota, kad ją būtina saugoti, ar ne?
S. SKVERNELIS. Aš dar kartą noriu kalbėti ir kaip ministras, ir kaip pilietis. Tai yra faktinis valstybės vadovas. Patinka kam ar nepatinka. Lygiai taip pat aš šioje tribūnoje stovėčiau, jeigu būtų kalbama apie A. M. Brazauską ar kitą iškilią asmenybę. Lygiai taip pat. Nes aš pirmiausia kaip pilietis sakau, nebūdamas politikoje tuo metu, kaip pilietis, – tai buvo faktinis vadovas. Jeigu mes pripažįstame, kad valstybė tuo metu turėjo vadovą, vadinasi, faktiniam vadovui ši galimybė turi būti skirta.
Laiko tarpas, dar kartą sakau, yra detalės. Reikia apsispręsti. Jūsų apsisprendimo reikalas, kiek metų, reikia, nereikia, kiek metų reikia. Bet jeigu mes manome, kad šis asmuo buvo faktiniu valstybės vadovu, ar valstybė tuo metu buvo be vadovo, tai apsauga turi būti skirta. Juo labiau kad ši situacija, kurią mes dabar turime, kelia rimtą pagrindą manyti, kad tokia apsauga yra reikalinga.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai atsiriboju nuo politinio aspekto, bet, manau, Konstitucinio Teismo išvados, kurios, jeigu tiksliai pamenu, buvo priimtos 2002 m., yra įpareigojančios ir jums, ir man, ir visai Lietuvai. Ten aiškiai parašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nebuvo valstybės vadovu, o tas pareigas vykdė, jeigu tiksliai pamenu, Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas. Jūs šiandien jau dešimtkart pakartojote, kad tai buvo valstybės vadovas. Ministre, ar jums Konstitucinio Teismo išvados yra privalomos, ar jūs gyvenate pagal savo, atleiskite, paniatkes?
S. SKVERNELIS. Pagal savo paniatkes niekada negyvenau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taigi išvadą skaitėte!
S. SKVERNELIS. Netgi tokio termino neturėjau. Tai, matyt, yra terminologija kitos barikadų pusės, kuriai teko visą gyvenimą darbuotis. Todėl šiandien aš vis dėlto manau, kad šis klausimas turi būti išspręstas. Nes faktas yra tas, dar kartą pabrėžiu, kad asmuo yra saugomas ir saugomas, švelniai tariant, prasilenkiant su tam tikromis teisinėmis normomis. (Balsai salėje) Išvadas mes visą laiką turime vertinti, nes vienos Konstitucinio Teismo išvados būna palankios, kada palankios (…) piktinamės, kitos nepalankios.
PIRMININKĖ. Ministre, gal neatsakinėkite, kai iš vietos klausia.
S. SKVERNELIS. Viskas priklauso nuo įstatymų leidėjo valios.
PIRMININKĖ. Iš vietos neklauskite. Tam yra laikas, paklausėte, ministras atsakė ir baigta. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Buvimas Seime mane išmokė, kad įstatymo projektas taikomas ateičiai, bet ne praeičiai. O be to, aš manau, kad tai yra ir asmenybės problema. Kiekviena asmenybė, kokia ji būtų iškili, turėtų teisę atsisakyti apsaugos. Jeigu iškili asmenybė yra mylima tautos, tai neturėtų nieko bijoti. O dabar reiškia, kad tas buvęs iškilus asmuo gyvena nuolatinėje baimėje, kad jis bus sunaikintas. Čia yra ir asmenybės problema. Ačiū.
S. SKVERNELIS. Tikrai nėra baimė prieš tautą, nes žinant šią situaciją, tai yra galbūt kita tauta, kuri ne taip myli, gali priimti vieną ar kitą sprendimą. O tai yra skirta vis dėlto ateičiai, nes šiandien faktą turime tokį, kad mes saugome, bet saugome kitais būdais. Tai būtų numatyta įstatyme ir, dar kartą pabrėžiu, su visomis iš to išplaukiančiomis, taip pat ir finansinėmis, aplinkybėmis.
PIRMININKĖ. Dar klausia P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas jau buvo užduotas. Dėkui, atsakyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už ir vienas – prieš. Ačiū. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Prieš keletą savaičių iškilmingai paminėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Jeigu sugrįžtume į laikotarpį, kas buvo prieš 25 metus, tai, kai buvo priimtas Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, daugiausia žmonės kalbėjo ne apie šitą Aktą, o ką išrinko Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku – kodėl ne Mykolą Algirdą Brazauską, o kodėl Vytautą Landsbergį? Bet galėjo atsitikti taip, kad galėjo išrinkti ir A. M. Brazauską, galėjo atsitikti ir taip, kad V. Landsbergis būtų išrinktas pirmuoju prezidentu. Kaip tada būtų atrodžiusi ta diskusija ir kaip jūsų argumentai tada būtų atrodę?
Dėl Konstitucinio Teismo. Vis dėlto reikėtų patikslinti, kad Konstitucinis Teismas tada pasakė, kad negalima prilyginti Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prezidentui, nes prezidento institucija atsirado po 1992 m. Bet kaip valstybės vadovo, tai mes negalime to kvestionuoti. Jeigu mes kvestionuojame, ar tuo metu valstybė turėjo vadovą, tai tada gal mes kvestionuojame, ar apskritai tuo metu buvo valstybė? Gal tokiu būdu mes paruošėme Rusijai dar vieną Lietuvos okupaciją, Rusija pripažins, kad Lietuva neatkūrė valstybės, nes ji savo vadovo neturėjo.
Šis balsavimas parodys, ar mes esame subrendę priimti savo valstybės istoriją, atsieję ją nuo asmeniškumų. Nes tikrai, patikėkite manimi, tiek Lietuva, tiek valstybė, tiek valstybės vadovas yra daugiau negu mūsų asmeniškumai.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad 2000 m. Seimo valdyboje aš tikrai palaikiau Č. Juršėno iniciatyvą, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui būtų paliktos tam tikros privilegijos. Tačiau, gerbiamieji kolegos, reikėtų vis dėlto įvertinti, kad per tuos keturiolika metų tai didžiulė pinigų suma, bemaž 15 mln. skaičiuojant litais mažiausiai, galbūt ir daugiau. Galbūt pranešėjas gerbiamasis ministras galėjo pasakyti, kiek tai kainavo šalies biudžetui.
Iš tikrųjų žmogus, kaip gerbiamasis V. Landsbergis, galėtų jaustis (visuomenės yra mylimas) ramiai. Tikrai nereikėtų išsigalvoti tokių dalykų, kaip kad po Prezidento R. Pakso inauguracijos visi vadovai atgaline data užsikabino su aukso grandine Vytauto Didžiojo ordinus. Tiesiog mes esame demokratinė valstybė ir nereikėtų žaisti pagal Šiaurės Korėjos modelį. Taupykime biudžeto lėšas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Vadovybės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 39, prieš – 11, susilaikė 41. Nepritarta po pateikimo.
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad įstatymą grąžintume tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 40, prieš – 51. Projektas atmestas.
Replika po balsavimo. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes tik keturiese esame šiame Seime iš Aukščiausiosios Tarybos signatarai, kuriems tada teko laimė balsuoti už Lietuvos nepriklausomybę. 25 metai! Ką tik pompastiškai atšventėme. Mačiau, kaip tie patys žmonės, kurie dabar spaudė įnirtingai mygtukus „prieš“, puotavo Valdovų rūmuose. Jie, džiūgauja dėl šitos nepriklausomybės, kas yra labai gerai, bet kokia nebranda! Jeigu Lenkija savo pirmąjį vadovą Lechą Wałęsą sugeba pasauliui parodyti kaip jų valstybės išsivadavimo iš sovietmečio simbolį, įteikia premijas pasaulio žmonėms L. Wałęsos, kuris taip pat nėra tautos taip labai mėgstamas, vardu, tai mes nesugebame perlipti per tokį paprastą dalyką – daužome ir daužome šitą žmogų, kuriam gyventi liko ne tiek jau ir daug. (Balsai salėje) Taip, mums visiems liko gyventi ne tiek jau ir daug, tai yra žmogus, kuriam jau per 80 metų. Tačiau su juo susitikti nori atvažiavę net pasaulio lyderiai čia, Lietuvoje, jam net jūs gailite vairuotojo, jam net jūs gailite savo sekretoriaus! Aš nežinau. Atvirai pasakius, neturiu žodžių. Man tiesiog labai gaila, kad toks pyktis, tokia neapykanta, kurią mačiau 1990 m. kovo 11 d. iš LDDP, tebetvyro šioje salėje. Tiesiog skaudu, apmaudu ir gėda. Man labai labai gėda. (Plojimai)
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia norėjau padėkoti ministrui už bandymą sutvarkyti šią sritį, kaip reikalauja įstatymai, nes ministrų pareiga vis dėlto visus savo veiksmus pagrįsti įstatymu. Balsavimas iš tikrųjų apgailėtinai atrodė, o apgailėtino vaizdelio patobulinti tikrai negalima.
16.08 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2780 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-4 klausimas… (Balsai salėje) Jau paskelbiau kitą darbotvarkės klausimą, taigi dirbame. Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu viceministrą Laisvūną Bartkevičių pateikti šį įstatymo projektą.
L. BARTKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas siekiant socialinių įmonių veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidacijos.
Vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymo 26 straipsnio 6 punktu, socialinių įmonių priežiūrą atlieka socialinės įmonės statusą suteikianti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvos darbo birža yra įgaliota priimti sprendimus dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ir nustatyta tvarka atlikti socialinių įmonių veiklos priežiūrą. Socialinių įmonių veikla įvertinama pagal rizikos kriterijus ir pagal jų rezultatus yra taikomos informacinio ir konsultacinio pobūdžio procedūros, atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, siekiant socialinių įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencijos ar nustatytų teisės aktų pažeidimų pašalinimo.
Savo ruožtu Valstybinė darbo inspekcija yra kontrolės įstaiga, jai priskirta darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose. Todėl Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama planinius ir neplaninius darbdavių patikrinimus, kartu tikrina ir socialinės įmonės statusą turinčius juridinius asmenis. Siekiant užtikrinti efektyvią socialinių įmonių priežiūrą bei dirbančiųjų socialinėse įmonėse tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičiaus atitiktį Socialinių įmonių įstatymo reikalavimams, pagal pasirašytą susitarimą tarp Lietuvos darbo biržos ir Valstybinės darbo inspekcijos socialinių įmonių patikrinimus šiuo metu Darbo birža atlieka kartu su Darbo inspekcija. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dvi institucijos tikrina vieną įmonę dviem skirtingais aspektais, įstatymo projektu siūloma sumažinti socialinių įmonių patikrinimo naštą, gerinti priežiūros kokybę ir atsisakyti Lietuvos darbo biržai nebūdingų priežiūros funkcijų, tai yra socialinių įmonių veiklos priežiūros, perduodant ją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad socialinę veiklos priežiūrą atliktų viena institucija ir šios funkcijos iš Darbo biržos būtų perduotos Valstybinei darbo inspekcijai. Taip pat įstatymo projektas įgyvendina Vyriausybės strateginio komiteto sprendimą dėl priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti, kodėl vis dėlto šiuo metu nuspręsta sumažinti socialinių įmonių kontrolę? Pirmiausia Darbo inspekcija, kaip jūs ir minėjote, tikrina darbo santykius, darbo teisės aktus, darbo laiką ir t. t. Darbo inspekcija negali patikrinti, ar iš tikrųjų socialinė įmonė priima tas tikslines socialines grupes ir kokia iš tikrųjų socialinė politika. Juk tam ir sukurta yra įmonė, kuri integruotų į aktyvią darbo rinką neįgaliuosius ar bedarbius, yra aktyvioji užimtumo priemonė, viena iš jų. Be to, naujasis Europos Sąjungos laikotarpis numato skirti didesnį finansavimą socialinėms įmonėms ir Žemės ūkio ministerija įtraukė socialines įmones kaip tas, kurios gaus Europos Sąjungos lėšas ir vykdys Kaimo plėtros programos priemones per vietos veiklos grupes. Man atrodo, kad kontrolės vieta kaip tik būtų abiejų – tiek Darbo biržos, tiek jūsų ministerijos, tiek Darbo inspekcijos. Nemanau, kad dabar tinkamas laikas sumažinti tą kontrolę. Ačiū. Kaip jūs manote?
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Darbo birža tikrina, ar atitinka grupės, kurios yra įdarbintos, ar tai socialinė įmonė, ar tai neįgaliųjų socialinė įmonė. Tikrai yra nedaug kriterijų, nes jeigu socialinė įmonė, tai iš įkalinimo įstaigų išėję žmonės, penkeri metai prieš pensiją, ilgalaikiai bedarbiai virš dvejų metų, tos tikslinės grupės visiškai nesunkiai gali būti ir turi būti kontroliuojamos vienos institucijos ir Darbo inspekcija perimtų šią kontrolę. Taigi jeigu jinai ateina tikrinti socialinės įmonės kaip darbdavio dėl darbo santykių, dėl darbo teisės ir kaip ji atitinka socialinių įmonių statusą, tai yra nesudėtinga ir tai galima. Čia siekiama mažinti naštą, kad įmonė nebūtų tikrinama tiek Darbo inspekcijos, tiek Darbo biržos.
Atsakant į jūsų klausimą. Darbo birža ir toliau bus ta, kuri skiria socialinės įmonės statusą, jinai kontroliuoja ir europinius pinigus. Tarkime, skiriant statusą, kad tai būtų socialinė įmonė arba neįgaliųjų socialinė įmonė, turės būti laikomasi visų reikalavimų ir tai Darbo birža kontroliuos. Taip pat europiniai pinigai yra kontroliuojami ir Darbo biržos, lygiai taip pat ir Socialinio fondo agentūros, kuri tikrina, kaip yra teikiama europinė parama. Taigi kontrolės institucijų, prižiūrinčių europinių pinigų panaudojimo tikslingumą, tikrai užtenka, mano supratimu. Čia būtų iš tikrųjų administracinės naštos mažinimas ir tai tikrai nebūtų sudėtinga atlikti Darbo inspekcijai. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas. Primenu, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas yra toks. Kokią mes žinią siunčiame visuomenei? Ryšium su įstatymo pakeitimu reikės keisti daugybę dokumentų, jūs sąrašą pateikėt, ten jų yra labai daug. Dabar šiandien, kaip viceministrė kalbėjo prieš pietus, socialinėje srityje tikrai daug visokių reikalų, visokie skandalai eina ir, kaip ji sakė, ištisinis gaisrų gesinimas. Vadinasi, tuo remiantis socialinėje srityje mums kontrolės funkciją reikia stiprinti. Dabar gi mes siunčiame visuomenei žinią, kad mes silpniname kontrolę. Tai mano klausimas toks. Kieno tokiu atveju mes giname interesus? Ar mes giname socialiai pažeidžiamų žmonių interesus, ar mes giname kokių nors verslo subjektų interesus, siųsdami žinią, kad mes mažiname kontrolę? Kaip jūs manote? Ačiū.
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Darbo inspekcijos veikla prižiūrint, kaip dirba įmonės, jos patirtis kaip priežiūros institucijos, mūsų manymu, tikrai užtikrins tinkamą kontrolę. Tiesiog tas tikrinimas ne tik kad darbdaviui, bet ir darbuotojams yra problemiškas.
Atsakant į jūsų klausimą, kokią žinią siunčiame. Kaip ir pirmu klausimu atsakydamas minėjau, kad tikrai norima, ir toliau Darbo birža bus palikta atsakinga paskirti socialinės įmonės statusą, o Darbo inspekcija, šalia visų tikrinimų, patikrins ir atitikimą, ne tik ar atitinka socialinių įmonių statusą, bet ir kitus darbo teisės, darbo santykių įstatymus.
Dėl daugybės teisės aktų. Tikrai jų nėra daug, pakeitimas visiškai nesudėtingas, yra keičiama porą straipsnių ir lydimieji teisės aktai, tai yra Vyriausybės nutarimas, Darbo biržos ir Valstybinės darbo inspekcijos direktorių įsakymai. Tai tikrai nesudėtinga bus pakeisti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš palaikau jūsų idėją ir tikrai noriu nuraminti kolegas. Prisiminkite keletą paskutinių parlamentinės kontrolės patikrų dėl socialinių įstaigų, ten buvo be galo daug keistų dalykų ir pastabų, kurias teikė ta pati ministerija. Manau, kad Darbo inspekcija tas funkcijas turėtų atlikti. Aš tikiuosi, kad rezultatas turėtų būti geresnis.
Bet mano klausimas būtų toks. Mes Darbo inspekcijai duodame naują funkciją, ar mes tam skiriame pinigų ir žmogiškųjų resursų? Nes kraunant papildomus darbus, tai tada nukentės ir tas darbas, kurį jie turi dabar padaryti, ir nukentės šitas. Aš labai norėčiau, kad tai būtų pagrįsta finansiniais ir žmogiškaisiais resursais, ir norėčiau sužinoti, kaip tai atrodys skaičiais – žmonės ir pinigai.
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai dabar skaičiais tiksliai nepasakysiu, tačiau prieš priimant sprendimą Vyriausybės strateginiame komitete, darbo grupė analizavo ne tik Darbo biržos ir Darbo inspekcijos sudarytą optimizavimo planą, tai ten buvo įvertinta… Toje darbo grupėje buvo susitikusios ir Darbo birža, ir Darbo inspekcija, jos susitarė, kaip bus perduodamos funkcijos, susitarė dėl atitinkamo etatų skaičiaus perdavimo. Dabar tikrai tiksliai negaliu pasakyti, bet tikrai nėra galvojama, kad nebus tinkamai atliekamos funkcijos. Ir resursų, ir lėšų užteks.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, nepaisant mano kolegos A. Syso patikinimo, aš vis dėlto turiu daug abejonių dėl tokio jūsų pasirinkimo, nes visos institucijos, bet ką tikrinančios, veikia pagal savo specialiuosius įstatymus ir pagal savo kompetenciją. Turbūt daugiausia nusiskundimų šioje srityje yra susiję su tikslingu lėšų panaudojimu, ne su darbo santykiais, ne su mokesčių mokėjimu, bet kam išleidžiami tie pinigai. Tai todėl visa atsakomybė turėtų būti kaip ir dabar – atsakingas tas, kuris paskiria tuos projektus, ir nenusišalinti nuo tos atsakomybės. Dabar mes juos nušaliname nuo atsakomybės, jie paskiria pinigus, o jūs ten kontroliuokite. Aš manau, kad taip bus dar neskaidresnė sistema.
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tik noriu patikslinti, kad Darbo birža, kaip projekto vykdytoja socialinių įmonių dėl pinigų skyrimo, jokiu būdu nebus nušalinta kaip kontroliuojanti institucija. Jos pareiga bus tikrinti, kaip įsisavinami ir ar teisingai įsisavinami pinigai. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Iš dalies mano klausimą uždavė, bet aš truputį pakartosiu. Na, gal Darbo inspekcija ir sugebės tinkamai prižiūrėti, bet ar sugebės? Dabar pažiūrėkite, paimkite Utenos apskritį, ko gero, dirba tiktai aštuoni darbuotojai, o įmonių tūkstančiai, o jūs papildomai dar jiems krūvį duodate, tai ar jie sugebės? Ar jie tik tą funkciją turės, bet ar jie tinkamai vykdys?
L. BARTKEVIČIUS. Iš dalies papildysiu savo atsakymą, kad, vertinant vizitų dažnumą (tiek Darbo inspekcijos, tiek Darbo biržos), tas patikrinimų dažnumas, perdavus Darbo inspekcijai, bus išlaikytas būtent socialinių įmonių, tikrinant ne tik darbo teisę, darbo santykius, bet ir tikrinant, ar atitinka socialinės įmonės statusą.
PIRMININKĖ. Ir klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkei. Labai gerai, gražiai pateiktas įstatymo projektas, kuriame jūs norite atskirti funkcijas, t. y. iš Darbo biržos atimti kaip kūrėjo ir priežiūros funkciją. Kaip tada lyginti, kai jūs norite Ginčų komisiją, esančią prie ministerijos, inkorporuoti į vidų? Tai yra valstybės pareigūną sulyginti su valstybės tarnautoju?
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Nelabai supratau. Jeigu teisingai supratau, čia klausimas, kodėl norime atskirti funkcijas. Mūsų supratimu, tai yra gerai Darbo biržai, tai, ko ji neturėtų daryti, priežiūros funkciją perduoti Darbo inspekcijai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. Prieš – R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto manau, kad tai gana rizikingas projektas, nes daugiausia problemų šioje srityje yra dėl tikslinių lėšų panaudojimo. Integracijos programose sukasi tie patys žmonės, niekas nepasikeitė. Pinigų skiriame tikrai daug milijonų, ir dabar Europos Sąjungos lėšų dar daugiau mes jiems skiriame, nes krizė pasibaigė, tai tie minkštieji projektai šiuo metu klesti. Mes visiškai nušaliname Darbo biržos atsakomybę nuo jos skelbiamų konkursų ir lėšų paskirstymo.
Darbo inspekcija pagal savo įgaliojimus tikrins darbo santykius. Čia tas pats, kas kontroliuoti jūsų švarką, kai jo funkcija kontroliuoti sagas. Mokesčių inspekcija žiūrės mokesčių panaudojimą, o už kontrolę, kam panaudojami, kokie žmonės perkvalifikuojami, ar nesisuka tie patys toje pačioje karuselėje nuolat (o taip yra iš tikrųjų), Darbo birža lieka neatsakinga. Ji paskirsto sau projektus, bendrą priežiūrą vykdo, ir viskas. Tuo viskas baigiasi. Ar lėšos bus panaudotos efektyviau? Svarbiausia, kad atsakomybės nebus. Taip, tada Darbo birža nekalta. Aš manau, kad čia tikrai perteklinis liberalizavimas. Mes taip nieko nesutaupysime. Tiesiog Darbo birža taps neatsakinga už savo lėšų paskyrimą ir jų kontrolę.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Socialinių įmonių įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 43, prieš – 1, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti balandžio 14 d.
16.24 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2768 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu sveikatos apsaugos ministrę R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pristatau Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektas yra parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228, 171 punkte…
Įstatymo projektu yra siūloma įpareigoti pacientus ar kitus asmenis, turinčius teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norinčius gauti jos atlyginimą, prieš kreipiantis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pirmiausia dėl žalos atlyginimo su skundu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, buvo padaryta žala. Pacientų reikalavimą dėl žalos atlyginimo sveikatos priežiūros įstaiga turės išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo gavimo ir pateikti savo sprendimą pacientui. Pacientas, negavęs per nustatytą terminą sveikatos priežiūros įstaigos sprendimo dėl žalos atlyginimo arba būdamas nepatenkintas sprendimu, kaip ir anksčiau, turės teisę dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o jeigu netenkintų ir komisijos sprendimas – į teismą. Komisijoje gauti pareiškimai turės būti išnagrinėti per tris mėnesius ir tik išskirtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui.
Nauda visuomenei priėmus teisės akto projektą – tai glaudesnis paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas sprendžiant ginčus ten, kur jie kilo, t. y. sveikatos priežiūros įstaigoje. Sudarytos palankesnės sąlygos šiuos žalos atlyginimo klausimus išspręsti pasitelkiant įstaigų civilinę atsakomybę draudžiančias draudimo bendroves. Tiek trumpai apie projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, abejones, kad šis įstatymo projektas labai daug naudos pacientui neduos, pasakysiu kalbėdamas dėl motyvų, o paklausti jūsų noriu štai ko. Jeigu žmogus privalės pirmiausia kreiptis į įstaigą, o realiai taip ir dabar vyksta, nes Žalos komisija prie ministerijos realiai nenagrinėja, kol įstaiga neduoda savo atsakymo žmogui, jeigu jis negaus atsakymo arba bus nepatenkintas, čia palikta sąvoka „privalo“ kreiptis į Pacientų žalos atlyginimo komisiją. O jeigu jis nesikreips? Gal tą žodį „privalo“ reikėtų keisti, nes nelogiškai atrodo? Galbūt žmogus bus patenkintas arba beveik patenkintas ir jis nenorės kreiptis, o pagal tą įstatymą jis privalės. Ar taip aš suprantu?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Iš tikrųjų tai yra paciento teisė pasirinkti, ar jis nori žalos atlyginimo, ar ne. Natūralu, aš manau, dar svarstymo komitetuose metu šita dalis bus išdiskutuota ir bus priimtas pats teisingiausias sprendimas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Filipovičienė. Nematau. Tada E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Iš dalies jau atsakė, todėl perleidžiu žodį gerbiamajai profesorei.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, prašau pasakyti, ar jums neatrodo, jeigu labai rimtas kreipimasis ir buvo atlikta labai rimta intervencija… Aš žinau, kiek ten yra popierizmo, ekspertai turi viską smulkiai išnagrinėti. Tai 20 dienų yra toks labai nerimtas terminas. Man atrodo, tikrai gydymo įstaigos, ir toliau dirbdamos tą intensyvų darbą (žiūrint, kokiame skyriuje tai įvyko), tikrai nesugebės duoti atsakymo ir viskas užgrius ministeriją. Ar jums taip neatrodo?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji profesore, rengiant šitą projektą buvo pasitelkti specialistai. Jie mano, kad šitas terminas yra protingas terminas. Kodėl mes prašome priimti šitą projektą? Nes gydymo įstaigose, kai pacientai kreipiasi dabar į komisiją, labai ilgai užtrunka dokumentų surinkimas. Kitą kartą apskritai net nežinoma, kad pacientas kreipėsi ir mato žalą. Todėl, aš manau, specialistų nuomonė įrašyti 20 dienų yra protinga, tačiau Sveikatos reikalų komitetas galės terminą ir pailginti. Tačiau mūsų tikslas, kad pacientui, patyrusiam žalą, ji būtų atlyginta operatyviai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Sakykite, ministre, kiek per metus maždaug būna pacientų skundų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Pacientų skundų komisijai, kuri dirba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, būna apie šimtą, truputį per šimtą, tačiau ir teismuose yra nemažai ginčų, kai netenkina priimti sprendimai. Aš manau, kad iš tikrųjų šita tvarka, jeigu tokia bus nustatyta, palengvins paciento dalią.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. O galima samdyti draudimo įstaigas, kad būtų mažiau apkrauta mūsų Sveikatos apsaugos ministerija?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Matot, čia tikslai, kaip aš įvardijau, yra keli. Pirmiausia tai pagreitintų paciento skundo išsprendimą, todėl sveikatos gydymo įstaigos ir tik jos operatyviai gali surinkti medžiagą. Kitas dalykas, kuris, mano galva, yra labai svarbus, nes šiuo metu iš tikrųjų tam tikrais atvejais yra bendraujama su įstaigomis, tada bendradarbiauja ir operatyviai įsikiša draudimo bendrovės, nes šiaip jau žalos atlyginimas yra sietinas su draudimo bendrovėmis, kurioms Privalomojo sveikatos draudimo fondas skiria lėšas. Kita teigiamybė būtų draudimo bendrovių bendravimas kartu su sveikatos įstaigomis sprendžiant paciento klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamoji ministre, ir iš naujo teisės akto matyti, kad vis vien bus daug pacientų, nepatenkintų gydymu ar atlyginta žala, daug bendraus su ta gydymo įstaiga. Vis vien tai sufleruoja, kad kiekviena gydymo įstaiga gins savo garbę. Ar galima kuo labiau atriboti tiriant tą skundą tos įstaigos vadovus, gydytojus, kad tai darytų visiškai pašaliniai žmonės, ar tai įmanoma ir kiek per metus yra (gal turite statistiką) kreipęsi pacientų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš jau įvardijau, tai yra truputį per šimtą pacientų. Iš tiesų yra parengtas įstatymo dėl Žalos atlyginimo pacientams be kaltės projektas, kuris rytoj bus svarstomas ir Vyriausybėje, tačiau jis yra tobulintinas. Tačiau šiame projekte yra numatyta, kad turėtų būti sudaroma Nacionalinė pacientų saugos tarnyba, kurioje turėtų būti nepriklausomi asmenys, tiesiog ta institucija būtų. Esminis dalykas, kad yra siekiama, kad jinai būtų išlaikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau šiandieninis Draudimo fondo lėšų panaudojimo teisinis reglamentavimas neleidžia to daryti. Tačiau laikui bėgant, manau, tikrai tas modelis, kuris yra pateiktas, bus dar diskutuojamas ir tokia nepriklausoma tarnyba, kaip jūs įvardijote, tikrai atsiras.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamasis Matulai, gal nekalbėsite, nes nėra norinčių kalbėti prieš? Ar būtinai norite kalbėti už? Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties prieš keletą metų man teko vadovauti tarpžinybinei darbo grupei, kuri ir sukūrė Pacientų teisių žalos atlyginimo įstatymą, jam Seimas pritarė. Vienas iš motyvų tada buvo išbraukti nuostatą, kad pacientas privalo pirmiausia kreiptis į įstaigą. Pacientų prašymas buvo leisti jiems pasirinkti galimybę kreiptis ten, kur nori, nes labai dažnai, kreipdamiesi į įstaigą, jie gauna neigiamą atsakymą, tai yra įstaiga taip susitvarko, kad ten pažeidimų neranda. Štai čia paskutiniai atvejai su viena gimdyve, kur akivaizdžiai, bent jau mums su V. M. Čigriejiene, kaip šios specialybės parlamentarams, buvo aišku, kad yra šiurkšti klaida, bet įstaiga pateikė išvadą, kad viskas gerai, klaidų nėra, nors vaikas invalidas, guli lovoje. Dabar gi teikiama priešingai, naudojant tuos pačius motyvus. Duok Dieve, kad kai pacientas kreipsis į įstaigą, įstaiga, sąžiningai matydama, kad padarė klaidą… Na, yra tam tikra sistema, draudikas staigiai atlygina sutartą sumą ir problema sprendžiama, jis toliau nesikreipia.
Todėl, kolegos, aš labai abejoju, ar tas įstatymas ką nors labai pagerins, bet po pateikimo tikrai siūlau pritarti įstatymui. Komitete dar pasižiūrėsime dėl tų nuostatų, apie kurias ministrė šnekėjo. Galbūt pasikeitė pacientų, įstaigų vadovų ar medikų požiūris ir ta pataisa išties duos tam tikros naudos atlyginant žalą, jeigu ta žala buvo padaryta dėl netyčinių veiksmų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Informacinės visuomenės plėtros ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Numatomas svarstymas birželio 16 d.
16.36 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X‑1404 16 ir 30 straipsnių pakeitimo, 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2726 (pateikimas)
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 16 ir 30 straipsnių pakeitimo, 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą pristatys sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė. Bet atsiprašau, nepastebėjau. Replika po balsavimo. Prašau.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. A. Monkauskaitė balsavo už.
Dabar, ministre, prašau pristatyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Įstatymo projektu yra siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 16, 161 ir 30 straipsnius atsisakant balzamavimo licencijavimo, nes balzamavimo veiklai, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 13 punkte, privaloma gauti leidimą-higienos pasą, kuris pagal Licencijavimo pagrindų aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, taip pat laikomas licencija. Kadangi ūkio subjektų balzamavimo veiklos sąlygos yra nustatytos įstatyme bei Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklėse, patvirtintose sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, balzamavimo licencijos išdavimas ūkio subjektams būtų perteklinis. Atsisakius balzamavimo licencijavimo, bus sumažinta ūkio subjektams administracinė našta. Priėmus siūlomo įstatymo projektą, bus atsisakyta perteklinio reikalavimo. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, nekalbėsiu dėl motyvų, žiūriu, nėra prieš. Sveikiname, kad pateiktas toks įstatymo projektas. Kada su kolege V. M. Čigriejiene prieš keletą metų ėmėmės iniciatyvos parengti tokį įstatymą, ypač dėl kremavimo įteisinimo, atrodė, kad reikalinga tokia licencija dėl balzamavimo. Dabar atrodo, kad turėtume vadovautis Visuomenės sveikatos įstatymu. Gal galite pasakyti, kaip per tą periodą, ar yra dabar išduota licencijų balzamuoti? Jeigu nėra, tai kaip tos įstaigos, kurios teikia tą paslaugą, dabar veikia?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Tikrai negalėčiau pasakyti, kiek yra išduota, bet šiuo metu, kaip girdėjote, reglamentavimas yra dar nepanaikintas. Jeigu buvo kreiptasi, tikrai licencijos balzamuoti turėjo būti išduotos.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, čia mes kalbame apie paviršutinį vadinamąjį kosmetinį balzamavimą, nes gilusis balzamavimas, kuris naudojamas medicinos studentams mokyti, ir išlieka, taip?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, be abejo. Čia yra ir kalbama apie Žmonių palaikų laidojimo įstatymo papildymą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sakykite, o ta priežiūra, kuri buvo nustatyta įstatymų tvarka, dabar pereis toms institucijoms, jūsų, kaip ministrės, nustatyta tvarka?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Tai yra priežiūra. Kas vykdo priežiūrą dėl pasų leidimo išdavimo, tas ir toliau vykdys tą priežiūrą. O balzamavimo licencijų iš viso neliks, vadinasi, institucijai, kuri dabar vykdo priežiūrą, jos kompetencijai nebus priskirtas šiuo atveju balzamavimo licencijų išdavimas.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, jeigu dabar tos įmonės be licencijų blogai išbalzamuos, tai kas bus atsakingas? Žmogaus palaikai suges po dvejų metų, ką mes darysime? Ar bus šiuo atveju atsakinga valstybė, ar kas nori, tas tą daro?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš jau minėjau, kad visa priežiūra, kas vykdo ir kas už tai atsako, yra nustatyta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme. Aš manau, šito įstatymo priežiūrą vykdo visuomenės sveikatos centrai.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. A. Matulas irgi nori kalbėti. Kadangi nėra prieš, ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta po pateikimo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 16 ir 30 straipsnių pakeitimo, 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Papildomų nėra. Numatomas svarstymas balandžio 23 d.
16.42 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2700 ir Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2701 (pateikimas)
Ministre, dabar galite pristatyti du projektus: Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nes jie yra vienas su kitu susiję. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Įstatymų projektai teikiami siekiant spręsti problemas vaistinėse dėl teikiamos farmacinės paslaugos kokybės. Pagal galiojančius teisės aktus vaistinėse parduodant vaistinius preparatus gyventojams turi būti suteikiama farmacinė paslauga – pacientui pasiūloma pigiausių vaistinių preparatų, monitoriaus ekrane parodomos ir paaiškinamos galimos pasirinkimo alternatyvos, suteikiama informacija apie vaistinį preparatą, jo vartojimą.
Farmacinės paslaugos kokybę galima įvertinti, taip pat nustatyti, ar receptiniai vaistiniai preparatai neišduodami be recepto, tik pirkimo metu, tai yra atliekant kontrolinius pirkimus. Šiuo metu nėra galimybės tinkamai atlikti kontrolinio pirkimo, nes pagal Viešojo administravimo įstatymą, prieš pradedant neplaninį patikrinimą, turi būti pateikta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija. Tokiu atveju vaistinė žino, kad yra vykdomas patikrinimas, ir vaistinio preparato kontrolinis pirkimas netenka prasmės. Gavus pacientų skundus dėl nekokybiškos farmacinės paslaugos, nėra realių galimybių patikrinti jų pagrįstumo.
2013–2014 m. buvo atlikta populiariausių pagal pardavimus nereceptinių vaistinių preparatų palyginimo pagal parduodamus kiekius ir kainas analizė. Gauti rezultatai parodė, kad tų pačių veikliųjų medžiagų pigiausių preparatų yra parduodama 2,23 %, o brangiausių – 37,38 % nuo visų vaistinių preparatų pardavimų pagal veikliąsias medžiagas.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pacientams dažnai parduodami brangesni ar patys brangiausi kompensuojamieji vaistiniai preparatai. Trims populiariausioms kompensuojamosioms veikliosioms medžiagoms gydytojai per 2014 m. I ir III ketvirtį išrašė 1,5 mln. receptų. Iš Ligonių kasų duomenų matyti, kad 74 % receptų sudarė receptai brangiausios grupės vaistams ir 6 % – pigiausiems.
Taip per 2014 m. mūsų pacientai sumokėjo 15 mln. Lt, o jeigu būtų pasirinkę pigiausius vaistus, būtų sumokėję tik 3 mln. Lt, tai yra 5 kartus mažiau. Siekiant išvengti korupcijos, kuri galimai atsiranda dėl tokių mano išsakytų kainų, patikrinti, kokie vaistai parduodami, galima tik atliekant kontrolinius pirkimus.
Siekiant sudaryti galimybę neplaninių patikrinimų metu atlikti kontrolinius pirkimus prieš tai nepateikus sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos, pirmiausia reikia pakeisti Viešojo administravimo įstatymą. Teikiamu Viešojo administravimo įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami prieš patikrinimą nepateikus sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos.
Atitinkamai Farmacijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad atliekant neplaninius pirkimus tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami iš karto atlikus kontrolinį pirkimą. Taip pat siūloma leisti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus atlikti ne tik geros vaistinių praktikos inspektoriams, bet ir kitiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams, įgaliotiems vykdyti priežiūrą.
Tiek trumpai. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nelabai trumpai. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, per visą mano stažą niekas manęs neįtikino, kad pigiausias vaistas veikia vienodai, nes skiriasi rezorbcijos vieta, rezorbcijos laikas, pagaliau įvairių priemaišų dalis. Esu gydęs ir savo artimuosius, pavyzdžiui, dėl Parkinsono ligos, ta pati cheminė sudėtis, bet veikia nevienodai, nes įvairiai rezorbuojasi, skirtingoje vietoje. Bet čia nesiginčysiu. Aš noriu paklausti. Dabar yra taip, kad prieš tikrindami turime informuoti, turime pranešti įstaigai, kad bus patikrinimas. O čia mes padarome vieną išimtį. Ar tai bus gerai valstybinės politikos atžvilgiu, kad padarome vieną išimtį?
Ir kitas dalykas, kokia bus atsakomybė, jeigu tikrintojas pagaus, kad vis dėlto pardavė ne pigiausią vaistą? Gal gydytojas rekomendavo, arba žmogus, pavyzdžiui, vartodamas kitą vaistą, pats atsisakė to pigiausio vaisto. Ar bus kokia nors atsakomybė, ar tai jau bus kriterijus ir įstaiga vaistinę baus?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, atsakomybė yra, iš karto pradedu nuo antrosios jūsų klausimo dalies. Atsakomybė už pažeidimus yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsakomybė prasideda nuo 29 eurų, ir, jeigu neklystu, iki 289 eurų. Aš manau, įvertinant tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos apsauga Lietuvoje yra vertinama kaip labiausiai korumpuota sritis, tikrai reikia imtis visų galimų ir įmanomų priemonių kovojant su tam tikrais veiksmais, kurie sudaro prielaidas įtarti korupciją. Iš tiesų mūsų pacientai, dirbu 8 mėnesius, kiek teko bendrauti, ne visada gauna informaciją apie generinius vaistus. Yra ir kitų atvejų, kai gydytojai šalia recepto išrašo lapelius su vaistų pavadinimu, ir taip pacientui pasirinkti yra užkertamas kelias. Aš manau, jeigu mes visi norime siekti skaidrumo…
PIRMININKĖ. Ministre, trumpinkite atsakymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Siekiant skaidrumo, aš manau, šito įstatymo reikia.
PIRMININKĖ. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, turbūt nėra čia salėje žmogaus, kuris nesiektų to skaidrumo, tačiau klausimas, kokiomis priemonėmis mes to skaidrumo siekiame? Šiuo atveju galimuose korupciniuose susitarimuose visada dalyvauja bent dvi pusės, tai yra farmacinės kompanijos, arba jų atstovai, šiuo atveju farmacijos įstaigų, tai yra vaistinių, darbuotojai. Dabar jūs imate tik vieną pusę, tai yra vaistininkus, ir bandote įvesti jų kontrolę rengdami slaptus patikrinimus, kovodami galbūt su tikrai blogais reiškiniais. Bet sutikime, kad mes vėl einame prie to metodo, kad mes kovojame su smulkiomis žuvelėmis. Na, įklius vienas kitas vaistininkas, bet esminiai dalykai, tai yra farmacinės kompanijos, kurios galbūt yra išvysčiusios visą įtraukimo ir palenkimo į savo pusę sistemą, ir toliau sėkmingai šitą procesą daro.
PIRMININKĖ. Laikas!
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamoji ministre, ar jūs nemanote, kad mes truputį grįžtame čia į abucheisnikų, atsiprašau už žodį, laikus, nes tikrai gali būti tikrintojų piktnaudžiavimo atvejų ir jie norės galbūt sužlugdyti kokią nors vaistinę kitos vaistinės naudai?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš tikrai atmetu piktnaudžiavimo galimybes, nes buvo daug diskutuota ir įvairiais aspektais. Kalbant apie farmacines bendroves, iš tiesų, kaip žinote, dabar vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl vienos iš farmacinių bendrovių. Yra ne viena schema, kaip veikiama. Bet aš nemanau, kad mes sugrįšime į sovietinius laikus. Mano nuomonė tokia: jeigu yra tikslas, o tikslas yra pacientas ir kad jis nebūtų skriaudžiamas, tai visos priemonės yra teisingos.
PIRMININKĖ. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, ar šios pataisos jau buvo rašomos anksčiau, ar jos atsirado reaguojant į neseniai demaskuotą farmacininkų ir gydytojų įtartiną bendradarbiavimą? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jokiu būdu ne. Jos parengtos gana seniai. Labai ilgai truko derinimas. Iš tikrųjų šioms pataisoms nepritarė Vaistinių asociacija, UAB BENU vaistinė ir Nacionalinė vaistų prekybos asociacija. Nepavyko mums pasiekti susitarimo. Tačiau noriu pasakyti, kad mūsų Ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija per porą kartų visiškai suderino mūsų teiktus projektus. Čia nesiejama su tuo, kas įvyko. Siekiamybė šito įstatymo pataisos buvo anksčiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti dviem projektams Nr. XIIP-2700 ir Nr. XIIP-2701? Ačiū, ministre. Po pateikimo pritarta abiem projektams. Pirmuoju atveju pagrindinis komitetas… (Balsai salėje) Kaip? Gerbiamasis Razma, jūs nepritariate? Jūs už kitus nekalbėkite, nes jokių komentarų čia daugiau nebuvo. Kas čia prašo balsuoti, nežinau? Eligijus. Tada balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir Farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo projektams Nr. XIIP-2700 ir Nr. XIIP-2701 pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas birželio 16 d.
16.54 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2754 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Mockus.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėjau pristatyti trumpai, nes esame pavargę, įstatymo projektą, kurį paskatino Neringos gyventojų bendruomenė, narių paklausimai ir nepasitenkinimas. 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos įstatymas, pagal kurį buvo parašyta, kad galima persikelti tik lengvuosius automobilius, motociklus ir mopedus. Iki to laiko visą laiką buvo galima persikelti ir kitokias transporto priemones, nes Neringos gyventojai turi (ne visi) po kelias, kai kurie turi ir mikroautobusiukus, ir sunkvežimiukus, ir krovininį transportą.
Šiuo metu to negali daryti teisingai, daro kitaip. Keliasi ir gauna kompensaciją, bet naudoja panaudos sutartis su organizacijomis, kurios yra įregistruotos Neringos mieste, ir tą daro. Taigi, kad kiekvienas žmogus galėtų tai daryti kaip ir anksčiau (iki 2014 m. lapkričio mėn.), kad nereikėtų jam sudaryti kokių nors pusiau fiktyvių panaudos sutarčių su įmonėmis, kad galėtų tai atlikti, galėtų naudotis ir galėtų važinėti dėl savo reikmių į žemyną ir atgal, nes mūsų kiti gyventojai naudodamiesi kitais keliais ir kitais tiltais per upes ir t. t. nemoka, todėl Neringos gyventojai jaučiasi diskriminuojami. Prašau suprasti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate tik apie Neringos miestą, o įstatymo pataisoje kalbama ir apie Klaipėdos miesto Smiltynės gyvenamąją vietą. Ko gero, čia reikėtų minėti abi tas vietoves?
A. MOCKUS (LSDPF). Taip. Iš tikrųjų taip, ten Smiltynės yra kelios gyvenvietės, čia daugiau dėl Neringos. Bet taip, yra Smiltynėje vienas kitas namas, tas, kas gyvena ne žemyne, pusiasalyje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šiandien nekalbėjau, tai, galvoju, paklausiu. Vis dėlto, gerbiamasis Arvydai, kiek, jūsų žiniomis, yra Smiltynės ir Neringos gyventojų, fizinių asmenų, kurie turėtų autobusus ir krovininius sunkvežimius? Aš pats turiu draugą, gyvenantį Smiltynėje, jis turi mikroautobusą, tačiau jis priskiriamas lengvųjų automobilių kategorijai. Tai gal jūs žinote, kiek privačių asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą Smiltynėje ir Neringoje, turi autobusus ir sunkvežimius?
A. MOCKUS (LSDPF). Aš manau, kai jūs pritarsite po pateikimo, iki kito svarstymo pasistengsiu sužinoti iš Neringos administracijos šitą skaičių. Šiandien kalbėjau, bet tokio klausimo… Tik paklausiau, ar jie tikrai negali persikelti? Pasakė, kad jie persikelia ir toliau naudodamiesi panaudos sutartimi. Patikslinsiu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kiek žinau, Lietuvoje yra ir daugiau upių ir ežerų, kur žmonės keliasi, pavyzdžiui, į darbą ar vykdami namo keltu. Kodėl taikoma tokia išimtis tik Neringai, praplečiant dar dėl transporto priemonių? Vienas dalykas.
Ar jūs nemanote, kad privilegija gyventi Neringoje, šviežias oras, ramybė, švara, grožis, šviežia žuvis šiek tiek kompensuoja tą vargą, persikeliant mikroautobusais? Nors, kaip supratau, kolega sako, kad ir dėl to problemų nėra. Ar reikėtų daryti tokias išimtis? Manau, kad visi kiti dalykai atsveria gyvenimą Neringoje, kalbant apie tą paprastą smulkmeną – išimtį?
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Negirdėjau, kad dar kur nors Lietuvoje tiltai ar keltai būtų apmokami. Man naujiena. Bet Neringa, žinote, jei žmogus už kiekvieną persikėlimą mokės apie pusšimtį litų, jei neimtume eurais, ir kiekvieną dieną važiuos į darbą, tai tą džiaugsmą tikriausiai praras. Jūs tikriausiai kalbate apie tuos žmones, kurie gali gyventi ir džiaugtis, kiekvieną dieną nesikeldami dėl darbo ar dėl kitokių reikalų į žemyną. Aš kalbu apie tuos žmones, kurie nori normaliai gyventi, funkcionuoti, palaikyti ryšį ir kuriems reikia dėl darbo, dėl sveikatos, dėl kitokių klausimų važinėti į Klaipėdą. Jeigu jie neturės už ką, tai ir sveikatą praras, ir tas oras bus nebe toks malonus.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, kokias sumas prarastų Klaipėdos savivaldybė, jeigu Neringos gyventojams tektų leisti keltis per perkėlą visomis transporto priemonėmis nemokamai? Ir kiek kainuotų šio įstatymo vykdymo administravimas?
A. MOCKUS (LSDPF). Aš dar kartą kartoju, kad tai nieko nekainuos. Aš taip pat šiandien dar kartą tikslinausi, nes frakcijoje mes kalbėjome šituo klausimu. Tai nekainuoja vien dėl to, kad visos tos transporto priemonės ir dabar keliamos, bet tada daro fiktyvias panaudos sutartis su įmonėmis, kurias turi įregistravę Neringos mieste, ir taip naudojasi legaliai ir pusiau nelegaliai. Einame į teisingą visuomenę, teisingą šalį, aš noriu, kad to nereikėtų daryti vien dėl to, kad galėtų persikelti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti?
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 14 d.
17.02 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rasos Žemaitės peticijos“ priėmimas
Rezerviniai klausimai. Rezervinis pirmasis – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Rasos Žemaitės peticijos“. Pranešėjas – P. Čimbaras, Peticijų komisija.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Vadovaudamasis Peticijų įstatymo ir komisijos nuostatomis, pristatau komisijos išvadą dėl Rasos Žemaitės peticijos, kurią komisija savo posėdyje išnagrinėjo šių metų kovo 8 d. ir priėmė sprendimą tenkinti ir pateikti pasiūlymą inicijuoti Išmokų vaikams įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimą ir įteisinti išmokos vaikui mokėjimą kiekvienam šeimoje auginamam vaikui, neatsižvelgiant į šeimos gaunamų pajamų dydį, o šią išmoką diferencijuoti pagal vaikų amžių ir jų skaičių šeimoje. Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad šalies demografinė situacija yra labai bloga, kad valstybė turi remti šeimas, auginančias vaikus.
Norėčiau priminti, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. išmoka vaikui pradėta mokėti visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, jei jie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose. Tačiau, 2008 m. labai pablogėjus šalies ekonominei situacijai, nuo 2009 m. kovo 1 d. išmoka vaikui pradėta mokėti vertinant šeimos pajamas. Todėl atsižvelgus prašau pritarti komisijos išvadai ir pritarti Seimo protokoliniam nutarimui tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą atkurti iki krizės turėtas išmokas vaikams.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo protokoliniam nutarimui? Dėkui. Pritarta.
17.03 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Reginos Miklošienės peticijos“ priėmimas
Kitas Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Reginos Miklošienės peticijos.“
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Komisija taip pat tai posėdyje išnagrinėjo šių metų kovo 18 d. ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą, reikalavimą pakeisti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą taip, kad neetatinių draudimo agentų, ėjusių antraeiles pareigas pagal darbo sutartis, gautos pajamos būtų įtrauktos į draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgus į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą pakeisti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėja.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komisijos išvadai? Taigi Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Reginos Miklošienės peticijos“ atmestas.
Seimo narių pareiškimų nėra.
Registruojamės. Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Taigi 2015 m. kovo 24 d. vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.