LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 115, 122, 125, 137, 187, 205 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 107¹, 113¹ IR 187¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4857(2)

2023-03-22  Nr. 102-P-10

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Irena Haase, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiūtė, Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus vedėja Auksė Ruebens, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus patarėja Audra Ivanauskienė, Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2.-4. Gautos ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2022-03-31	1N			Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) išnagrinėjo Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282(1) straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP4856(2) (toliau - Baudžiamojo kodekso projektas) ir Administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107(1), 113(1) ir 187(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4857(2) (toliau - Administracinių nusižengimų kodekso projektas) ir kategoriškai nepritaria Baudžiamojo kodekso projekte numatytam 177 str. „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai" išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso. Baudžiamojo kodekso ir Administracinio nusižengimo kodekso projektų rengėjai 177 str. išbraukimą argumentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos aukščiausiojo teismo aiškinimu, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, o ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu. LPSK atkreipia dėmesį, kad profesinių sąjungų teisė veikti laisvai ir savarankiškai yra įtvirtinta ir saugoma tarptautiniuose ir Europos teisės aktuose, taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijos 50 str. Baudžiamojo kodekso 177 str. užtikrina visuotinai pripažintos ir Konstitucijos saugomos profesinių sąjungų teisės veikti laisvai ir savarankiškai apsaugą. LPSK nuomone, projekto rengėjų nurodoma negausi teisminė praktika pagal 177 str. parodo, kad norma veikia efektyviai ir pasiekia atgrasančios priemonės tikslą. Praktikoje yra daug atvejų, kada dar socialinio dialogo procese profesinės sąjungos primena socialiniam partneriui apie šios normos egzistavimą ir to pakanka, kad vykdoma veika būtų baigta, o ketinama vykdyti veika - net nepradedama. LPSK nuomone, tai vienas iš geriausių baudžiamosios normos pavyzdžių, kada vien veikos kriminalizavimas ir jos buvimas Baudžiamajame kodekse atgraso subjektus nuo jos pažeidimo. LPSK nuomone, normos dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai palikimas baudžiamajame įstatyme yra būtinas, kadangi norma veikia preventyviai ir efektyviai, o jos perkėlimas į Administracinių nusižengimų kodeksą neužtikrintų tokio paties poveikio ir nebūtų pasiekti tie patys tikslai. Atsakant į argumentą dėl ekonominio tikslingumo, LPSK pažymi, kad tai viena ekonomiškiausių baudžiamojo įstatymo normų, kadangi vien jos egzistavimo pakanka, kad nebūtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ar baudžiamasis procesas. Perkėlus normą į Administracinių nusižengimų kodeksą, ekonominis tikslas nebus pasiektas, kadangi nuostata bus dažnai naudojamasi, o rezultatas kol kas abejotinas. LPSK dar kartą pabrėžia, kad prieštarauja 177 str. išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso bei perkėlimui į Administracinių nusižengimų kodeksą ir prašo jį išbraukti iš projekto paliekant normą baudžiamajame įstatyme.	Pritarti	ANK projekto nuostatų, susijusių su ANK 107^1 straipsnio pakeitimais, atsisakytina.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-18	3 1 (108)			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį siūloma papildyti turto svetimumo požymiu, manytina, kad analogiškai turėtų būti pildomas ir ANK 108 straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą bei turto iššvaistymą.	Pritarti	ANK 108 straipsnis dėstytinas taip: „108 straipsnis. Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas Vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.“
3.	Teisėjų taryba	3			Teisėjų taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu pateikti pasiūlymus, susijusius su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189^1,190, 192, 195, 196, 197, 199, 199^1, 199^2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224^1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267^1, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282^1 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-4856(2) (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107^1, 113^1, 187^1straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-4857(2) (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4858(2) (toliau – BPK projektas) bei Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4859(2) (toliau – KŽĮ projektas, visi kartu – Įstatymų projektai), atsižvelgdama į Įstatymų projektų aiškinamajame rašte išdėstytus tikslus bei įvertinusi Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų pateiktus pasiūlymus informuoja, jog iš esmės pritaria Įstatymų projektams. Teisėjų taryba, palaikydama Įstatymų projektų rengėjų iniciatyvą, teikia pastabas bei pasiūlymus dėl pateiktuose derinti Įstatymų projektuose numatyto teisinio reguliavimo tobulinimo. 1.1. Svarstytina, ar atsakomybės perkėlimas į ANK už didesnės vertės turto vagystę, taip pat turto vertės dydžio, nuo kurio veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui, didinimas (BK 178 straipsnio 4 dalis) gali būti tikslingas, siekiant tinkama apimtimi subalansuoti baudžiamojo įstatymo nuoseklumą, kadangi teismų praktikos dėl nedidelės vertės turto vagysčių iš privačių asmenų nėra daug. Pastebėtina, kad dauguma smulkių vagysčių yra įvykdoma tam tikros kategorijos asmenų (dažnu atveju tai asocialūs, turintys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų asmenys) iš parduotuvių. Šie asmenys tokias vagystes vykdo sistemingai. Kaip rodo praktika – jie puikiai žino, nuo kokios sumos kyla baudžiamoji atsakomybė ir labai retai tą ribą peržengia. Skiriamų baudų pagal ANK 108 straipsnį minėti asmenys paprastai nemoka ir turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi. Todėl manytina, kad, žymiai padidinus turto vertę, iki kurios veika bus priskiriama administraciniam nusižengimui ar nuo kurios bus vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas, tikėtis, jog aptariamų vagysčių sumažės, nėra pagrindo, kadangi tokie asmenys galės vienu metu pavogti daug didesnės vertės prekių su minimalia rizika būti nubaustais. Šiuo atveju blogosios praktikos pavyzdžiu yra Ispanijos teisinis reguliavimas (baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus kyla, kai pagrobto turto vertė viršija 400 eurų), kurioje smulkių gatvės vagysčių pagal viešai skelbiamą statistiką iš tiesų yra daug (trečia vieta Europoje pagal pranešimų apie vagystes skaičių)[1].  Dėl ANK projekto ir KŽĮ projekto Teisėjų taryba pastabų ir pasiūlymų neturi.	Atsižvelgti	Pastebėtina, kad nei BK projektu, nei ANK projektu nedidelio turto vertės minimali riba (turtinių nusikaltimų atvejais) nėra didinama.
4.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2022-06-01	6			Sveikiname ir palaikome Teisingumo ministerijos iniciatyvą koreguoti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas, jas derinant su ultima ratio principu, taip pat su socialiniais ekonominiais pokyčiais, įvykusiais per laikotarpį nuo BK įsigaliojimo iki šių dienų. Taip pat matome ir teigiamai vertiname siūlymus priderinti istoriškai BK išlikusias ir su naujojo BK sistema nederančias nuostatas prie galiojančio kodekso nuoseklios skyrių ir normų sistemos. Dėl atsakomybės už alkoholinius gėrimus nuoseklumo padidinimo Siūlytume sistemiškai pažvelgti ir į atsakomybės už stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų neteisėtą gamybą ir susijusias veikas. Projektu siūloma koreguoti BK 201 straipsnį – tokia korekcija būtų ėjimas teisinga linkme. Tačiau siūlome atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakomybę už BK 201 straipsnyje numatytas pavojingiausias veikas numato net keletas kitų BK straipsnių, kaip antai: neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis (BK 199^2 str.), neteisėta ūkinė veikla (BK 202 str.), neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (BK 267 str.) ir kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba arba prekyba jais (BK 276 str.). Į paminėtų BK normų aprėptį nepatenka tik nedidelio pavojingumo veikos, kurios galėtų būti dekriminalizuotos, atsakomybę už jas numatant vien ANK 137 straipsnyje. Taigi, keltinas principinis klausimas, ar nevertėtų, siekant BK nuoseklumo ir jame numatytos atsakomybės proporcingumo, kodeksą „išvalyti“ nuo perteklinės normos (BK 201 straipsnio), kuris, beje, yra dar vienas iš tarybinių reliktų mūsų baudžiamojoje teisėje, svetimas vakarietiškiems baudžiamiesiems įstatymams.  Kartu siūlome sistemiškai apsvarstyti, ar tokia veika, kokia numatyta ANK 137 straipsnio 1 ir 2 dalyse (patalpų suteikimas alkoholinių gėrimų gamybai), turi sudaryti atskirą pažeidimą. Toks reguliavimas nebūdingas Lietuvos teisės sistemai. Tokia veika gali būti padėjimas padaryti kitus pažeidimus ar net nusikaltimus, o kaip savarankiška veika ji neturėtų būti baudžiama, lygiai kaip nėra savarankiški pažeidimai patalpų suteikimas kitiems pažeidimams daryti, kaip neteisėtam cigarečių ar narkotinių medžiagų sandėliavimui ar gamybai. Taigi, nors projektu tai nesiūloma, yra svarbių argumentų, kad būtų apsvarstytas ANK 137 straipsnio 1 ir 2 dalių išbraukimas.	Nepritarti	Pasiūlymai dėl ANK 137 straipsnio korekcijų nėra susijęs su ANK projekto turiniu, kuriuo nesiūlomi tokie ANK 137 straipsnio pakeitimai.
5.	Valstybinė mokesčių inspekcija	7 (187)			Išlieka aktualios šios ir anksčiau VMI teiktos pastabos ir pasiūlymai dėl ANK: Dėl ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalies: VMI teikė siūlymą numatantį pakoreguoti ANK 187 str. 3 ir 4 d. normą, išbraukiant aplinkybę „siekiant išvengti“. Šis sprendimas sietinas su tuo, kad praktikoje yra labai sudėtinga įvertinti ar deklaracijose įrašyti neteisingi duomenys yra įrašyti, nes buvo aiškus siekis išvengti mokesčių. Todėl, siekiant eliminuoti šį vertinimą, siektina išbraukti iš dispozicijos aplinkybę „siekiant išvengti“. Dėl baudų dydžių – mokesčių administratorius siūlė baudos dydžio amplitudę nustatyti nuo 400 iki 2000 (ANK 187 str. 3 d.) ir nuo 1000 iki 6000 (ANK 187 str. 4 d.). Pagal projektą baudos dydis nustatytas ANK 187 str. 3 d. atveju nuo 300 iki 6000 eurų, o ANK 187 str. 4 d. atveju nuo 700 iki 6000 eurų. Įvertinant tai, kad bauda skiriama pagal baudos skyrimo taisykles, t.y. imant baudos amplitudės vidurkį ir įvertinant sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, iš esmės galima sutikti. Tik abejotina ar dėl ANK 187 str. 4 d. baudos žemutinės ribos pakėlimas 100 eurų yra proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl siūlytina apsvarstyti 4 d. baudos dydį pakelti daugiau nei 100 eurų, atitinkamai padidėtų ir baudos dydžio vidurkis.	Pritarti iš dalies	Nepritarti pasiūlymui išbraukti aplinkybę „siekiant išvengti“. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 3-4 dalyse nurodytų nusižengimo sudėties požymiai yra tiesiogiai susiję su BK 220-221 straipsniuose nurodytų nusikaltimų sudėties požymiais, t. y. šie požymiai yra identiški ir skiriasi tik siekiamų išvengti mokesčių dydžiai, nuo kurių ir priklauso, kuri atsakomybės rūšis bus skiriama kaltininkui. Atitinkamai, privalomai įrodinėtinas nusikaltimo tikslas („siekdamas išvengti“) yra privalomas BK 200-221 straipsnių nusikaltimų sudėčių požymis. Dėl šios priežasties bei siekiant aiškiai nustatyti baudžiamosios ir administracinės atsakomybių taikymo ribas bei pagrindus šis sudėties požymis yra įtvirtintas ir ANK 187 straipsnio 3-4 dalių nusižengimų sudėtyse. Pašalinus minėtą nusižengimų padarymo tikslą iš ANK 187 straipsnio 3-4 dalių, administracinės atsakomybės ribos taptų neapibrėžtos, kartu būtų iš esmės išbalansuoti administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atskyrimo pagrindai. Pritartina siūlomam ANK 187 straipsnio 3-4 d. minimalių baudų padidinimui, kartu nepritartina siūlomam ANK 187 straipsnio 3 dalies maksimaliam 2000 Eur baudos dydžiui (pastebėtina, kad ANK projekte numatytas 6000 Eur maksimalios baudos dydis), kuris, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis BK projekto nuostatoms, ANK 187 straipsnio 3 dalis (kuri yra BK 221 straipsnio atitikmuo) gali apimti ir pakankamai pavojingus nusižengimus, kuriais buvo siekiama ar buvo nuslėpta iki 400 MGL (20000 Eur) mokesčių, neatitinka ANK projekto ANK 187 straipsnio 3 dalies nusižengimo pavojingumo pobūdžio.
6.	Valstybinė mokesčių inspekcija	8 (187^1) 11 (589)			Dėl ANK 187-1 str. : Baudos dydis nustatytas nuo 300 iki 6000 eurų. Manytina, kad ši atsakomybė nėra proporcinga nustatytam pažeidimui. Atitinkamai manytina, kad turėtų būti numatyta atsakomybė analogiškai kaip ir už ANK 187 str. 4 d. , t. y. nuo 700 iki 6000. VMI teikė siūlymą diferencijuoti baudos dydžius analogiškai, kaip nustatyta pvz. ANK 205 str. t. y, jeigu nėra sumokami mokesčiai, kurių dydis neviršija 100 BBND ir tuomet kai viršija 100 BBND, tačiau neviršija 300 BBND. Taip pat svarstytina ar neturėtų būti suteikta teisė už šį nusižengimą surašyti protokolus ne tik VMI, bet ir FNTT.	Pritarti iš dalies	Pritartina ANK 187-1 straipsnyje nurodytų baudų dydžių padidinimui. Nepritartina šiam pasiūlymui. Pažymėtina, kad ANK projekto ANK 205 str. 3-6 dalyse baudų dydžiai jau diferencijuojami, priklausomai nuo dispozicijose nurodytų BBND dydžių, kurie, kita vertus, atsižvelgiant į BK projekto įtvirtintų analogiško pobūdžio MGL dydžių, turės būti tikslinami. Kartu, pastebėtina, kad ANK 205 straipsnio 3-6 d. (ypač 5-6 dalyje) nurodyti itin reikšmingi galimos skirtinos baudos dydžiai, kurie, manytina, atitinka ANK 205 str. 3-6 d. nurodytų nusižengimų pavojingumą. Pritartina šiam pasiūlymui. Papildytinas 11 straipsniu keičiamas ANK 589 str. nauja dalimi: „1. Pakeisti 589 straipsnio 32 punktą ir jį išdėstyti taip: „32) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 187^1, 188, 193, 198, 205 straipsniuose, 207 straipsnio 1, 2 dalyse, 207^1 straipsnyje, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224 straipsniuose, 342^2 straipsnio 1, 2 dalyse, 342^3 straipsnio 1, 2 dalyse, 342^4 straipsnio 1, 2 dalyse, 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4, 4^1 dalyse, 507, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-18	8			2. Kartu teikiamu Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-4856(2)) siūloma Baudžiamojo kodekso 219 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, papildyti nauju nusikalstamos veikos sudėties požymiu – asmens buvimu mokiu. Jeigu šiam siūlymui būtų pritarta, tuomet, manytina, tokiu pačiu požymiu turėtų būti pildoma ir įstatymo projekto 8 straipsniu pildomo ANK 187^1 straipsnio dispozicija.	Pritarti
8.	Lietuvos advokatūra 2022-06-01	8			Dėl ANK pakeitimo projekto 8 straipsnio Siūlytina atsisakyti ketinimo ANK papildyti 187^1 straipsniu, kuris numato administracinę atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą „pagal pateiktą deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apskaičiuotų ne daugiau kaip trijų šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius "Manytina, kad tokios administracinės atsakomybės įtvirtinimas, kuris užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių tūkstančių eurų, būtų neproporcinga priemonė, kadangi, esant teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotai mokestinei prievolei - mokesčių mokėtojui kyla piniginė prievolė. Jeigu mokesčių mokėtojas pavėluoja sumokėti iki šios prievolės įvykdymo termino pabaigos - jam teisės aktų nustatyta tvarka yra skaičiuojami delspinigiai, kurie atlieka baudinę funkciją. Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratoriui teisės aktai suteikia teisę mokesčių mokėtojui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą vienašališkai duoti nurodymus bankams bei kitoms kredito įstaigoms dėl mokestinės prievolės dydžio lėšų nuskaitymo iš skolininko sąskaitos. Tokios mokesčių administratoriaus teisės realizavimas nereikalauja papildomų administracinių kaštų ar sudėtingų procedūrų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomos baudinės funkcijos įtvirtinimas administracinės atsakomybės forma nepagrįstai praplėstų administracinės atsakomybės taikymo ribas.	Nepritarti	Pažymėtina, kad BK projekto siūlomais BK 219 straipsnio ir ANK projekto siūlomais ANK 187^1 straipsnio pakeitimais nustatomas baudžiamosios ir administracinės atsakomybių santykis už mokesčių nesumokėjimą. Kadangi BK projektu siūloma nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį kiltų tik nuo 400 MGL dydžio nesumokėtų mokesčių, ANK projektu siūloma administracinė atsakomybė apimtų atvejus, kai nesumokėtų mokesčių dydis nesiekia 400 MGL. Analogiškas atsakomybių santykis nustatytas ir BK 220, 221 straipsnių ir ANK 187 straipsnio kontekste. Atitinkamai atsisakyti ANK 187^1 straipsnio tiesiog nėra galimybės, kadangi tokiu atveju atsiras teisinė spraga ir nebus nustatyta jokia atsakomybė už pažeidimus, kuriai nesumokama mažiau negu 400 MGL dydžio mokesčių.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-18	9			3. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 205 straipsnyje vartojant formuluotę „valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui“ siūlytina po valstybės pirmiau nurodyti ne fizinius, o juridinius asmenis. Priešingu atveju galėtų susidaryti įspūdis, jog valstybė yra laikoma viena iš fizinių asmenų rūšių.	Pritarti iš dalies	Siūlytina išdėstyti taip, kaip siūlo Lietuvos advokatūra: „valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui".
10.	Lietuvos advokatūra 2022-06-01	9			Projekto 9 straipsnio keičiamo ANK 205 straipsnio vartojamą formuluotę „valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui" siūlytina tikslinti lingvistiškai - „valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui". Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Lietuvos advokatūra iš esmės pritaria BK ir ANK pakeitimų projektams, tačiau siūlytina projektų derinimo etape, siekiant teigiamų pokyčių, atsižvelgti į aukščiau šiame rašte pateiktas pastabas.	Pritarti
11.	Policijos departamentas prie VRM	10N (431)	(5)		Dėl ANK projekto pastabų neturime, tačiau papildomai paminėtinas Policijos departamento teiktas pasiūlymas dėl ANK projekto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuriuo buvo siūloma keisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 3 dalį (į šį pasiūlymą neatsižvelgta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl to pateikti argumentai nebuvo susiję su Policijos departamento siūlymu): padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281^1 straipsnyje („Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“), kartu su bausme paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir mažinti policijos įstaigų išlaidas transporto priemonėms saugoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu („Laikinas nuosavybės teisės apribojimas“), prokuroro nutarimu transporto priemonei, kuria buvo padaryta aptariama nusikalstama veika, skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (dažniausiai uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti) ir turto saugotoju paskiriamas transporto priemonės savininkas (valdytojas). Skiriant tokį asmenį saugotoju, jis įpareigojamas turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugoti ir įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 246 straipsniu, už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Tuo atveju, jei asmuo įsipareigojimų neįvykdo – neišsaugo jam patikėto turto, yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, vadovaujantis BK 246 straipsniu. Pažymėtina, kad iš esmės už analogišką veiką yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK 603 straipsniu („Priverstinis transporto priemonės nuvežimas“), padarius nusižengimą, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (įskaitant tam tikrus atvejus, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo), numatyta galimybė taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Tokia priverstinai nuvežta transporto priemonė įgalioto pareigūno sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai, gali būti grąžinama savininkui (valdytojui). Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki galutinio sprendimo administracinėje byloje priėmimo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos ar iki nutarimo konfiskuoti transporto priemonę vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) neįvykdžius šio įpareigojimo, jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, vadovaujantis ANK 431 straipsnio 3 dalimi („Transporto priemonės savininkui (valdytojui) ANK 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją, nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų“). Taigi, ir ANK, ir BK reguliavimo atvejais asmenys  atsakomybėn traukiami iš esmės už tapačias veikas – konfiskuotinos transporto priemonės neišsaugojimą. Dėl to kyla identiškos pasekmės – prarandama galimybė įvykdyti teismo sprendimą, t. y. konfiskuoti transporto priemonę natūra. Ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn asmenys traukiami neatsižvelgiant į neišsaugoto turto (transporto priemonės) vertę, skirtumus iš esmės lemia tik veikos, kurią padarius numatytas turto konfiskavimas, pavojingumas, kuris niekaip nenulemia to, kad pagal baudžiamąjį procesą konfiskuotino turto neišsaugojimas būtų pavojingesnė veika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai transporto priemonė baudžiamojoje byloje perduodama saugoti savininkui (valdytojui) nepaskyrus laikino nuosavybės teisių apribojimo (tai yra ilgiau trunkanti ir ne tokia operatyvi procedūra nei asmens įspėjimas apie pareigą saugoti transporto priemonę), asmuo, neišsaugojęs turto, net jei buvo įspėtas apie tokią pareigą, negali būti traukiamas atsakomybėn, nes tam nėra teisės aktuose nustatytos normos. Asmenys, parduodami, paslėpdami, iškomplektuodami ir pan. transporto priemonę, dažniausiai siekia materialinės naudos. ANK 431 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda (nuo trijų tūkstančių eurų) yra užtenkama, kad būtų atgrasyta nuo pažeidimo padarymo. Be to, skyrus konfiskavimą ir pagal BK, ir pagal ANK normas, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) neišsaugo transporto priemonės, Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), atstovaujanti turto savininkui – valstybei, kreipiasi į teismą civilinio proceso tvarka, ir, jei savininkas (valdytojas) buvo tinkamai įspėtas apie pareigą saugoti turtą, valstybės naudai yra priteisiama neišsaugotos transporto priemonės vertė. VMI duomenimis, 2020 m. iš 967 grąžintų saugoti transporto priemonių, dėl kurių buvo priimtas sprendimas jas konfiskuoti (kartu pagal ANK ir BK normas), neišsaugotos transporto priemonės sudaro tik apie 7 proc. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlėme nustatyti, kad visais atvejais, kai neišsaugoma transporto priemonė, kuri gali būti konfiskuota (kai nebuvo taikytos laikinos nuosavybės teisės apribojimo priemonės), asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo tyrimo procesas yra operatyvesnis, pigesnis, taip pat atsirastų galimybė efektyviau ir operatyviau spręsti dėl byloje paimto turto saugojimo – grąžinant (perduodant) transporto priemonę saugoti savininkui (valdytojui), būtų taikomas paprastesnis įspėjimo dėl atsakomybės mechanizmas (policijos pareigūnas galėtų priimti sprendimą perduoti transporto priemonę saugoti savininkui (valdytojui) pažeidimo nustatymo vietoje, tokiu būdu būtų taupomos valstybės institucijų lėšos, šiuo metu skiriamos transporto priemonėms nuvežti ir saugoti). Siūlėme pakeisti ANK 431 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) šio kodekso 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad grąžinta ar saugoti perduota transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodytoje saugojimo vietoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją, nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“	Nepritarti	Pateikti pasiūlymai nėra susiję su teikiamo projekto esme. Kita vertus negalima sutikti su PD argumentais, kad ANK 431 str. 5 d. ir BK 246 straipsniai reglamentuoja atsakomybę iš esmės už analogišką veiką. Tiek ANK, tiek BK reguliavimo atvejais asmenys  atsakomybėn traukiami už konfiskuotinos transporto priemonės neišsaugojimą, tačiau BK taikomas tik tuo atveju, kai turtui yra nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kitais atvejais BK iki šiol taikomas nebuvo ir nenumatoma to projektu.
12.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	11			Projekto 10 straipsnis tobulintinas, atsižvelgiant į Seimo priimto įstatymo Nr. XIV-1660 nuostatas.	Pritarti
13.	Lietuvos Apeliacinis teismas 2022-05-26				Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189^1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199^1, 199^2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224^1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267^1, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282^1 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte Nr. XIIIP-4856(2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107^1, 113^1 ir 187^1straipsniais įstatymo projekte Nr. XIIIP-4857(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP‑4858(2) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4859(2) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) siūlomo teisinio reglamentavimo tobulinimo. Lietuvos apeliacinis teismas teikia tokias pastabas ir pasiūlymus dėl pateiktuose derinti Įstatymų projektuose numatytų teisinio reglamentavimo priemonių tobulinimo: <...Pastabos skirtos kitam įstatymų projektų pakete esančiam įstatymo projektui....>	Atsižvelgti
14.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-06-02				Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, susipažinusi su Jūsų pateiktu derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189^1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199^1, 199^2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224^1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267^1, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282^1 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107^1, 113^1 ir 187^1 straipsniais įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, pagal savo kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi.	Atsižvelgti
15.	Generalinė prokuratūra 2022-06-03				Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti
16.	Lietuvos Aukščiausiasis teismas 202-05-25				Dėl Projektų Nr. XIIIP-4857(2)–4859(2) pastabų ir pasiūlymų neturime. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2022 m. gegužės 17–19 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų.	Atsižvelgti
17.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022-05-25	11			BK 196, 197 straipsnių 4 dalyse įtvirtinus Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūlomą nuostatą, kad BK 196, 197 straipsnių 1 dalyse nurodytos veikos nelaikomos nusikaltimu, jei jomis buvo padaryta nedidelė žala, už tokių veikų padarymą nekiltų jokia atsakomybė, t. y. iš viso nebūtų baudžiama. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios veikos yra pavojingos net jei jomis ir nesukeliama didelė žala. Dėl to svarstytina galimybė nustatyti administracinę atsakomybę už pirmiau nurodytų veikų padarymą.	Pritarti	Pritartina požiūriui už veikas, kuriomis padaromas nedidelė žala, numatyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į pastabą siūlytina Kodeksą papildyti nauju straipsniu ir numatyti kas nagrinės atitinkamus pažeidimus. 1. Projektas pildytinas nauju 10 straipsniu: 10 straipsnis. Kodekso papildymas 474^1 straipsniu Papildyti Kodeksą 474^1 straipsniu: „474^1 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims ar informacinei sistemai 1. Neteisėtas elektroninių duomenų sunaikinimas, sugadinimas, pašalinimas ar pakeitimas, naudojimosi tokiais duomenimis apribojimas technine įranga, programine įranga ar kitais būdais, neteisėtas informacinės sistemos darbo sutrikdymas ar nutraukimas, kai tokiais veiksmais padaryta nedidelės žalos, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.“ 2. Projekto 11 straipsniu keičiamas ANK 589 str. pildytinas nauja dalimi: „3. Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „„49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 131^1, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 209^1, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234^1, 234^2 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 282, 290, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 451, 452, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474, 474^1 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 484^1, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 494^1, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 4^1, 5, 6 dalyse, 508, 510^1, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 555^1 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“.
18.	Teisėjų taryba, 2022-04-15	11			BK projektu siūloma BK 196, 197 straipsnių ketvirtosiose dalyse įtvirtinti, kad šių BK straipsnių pirmosiose dalyse nurodytos veikos nelaikomos nusikaltimu, jei jomis buvo padaryta nedidelė žala. Pažymėtina, kad šios veikos yra pavojingos, net jei jomis ir nesukeliama didelė žala, todėl siūlytina už BK 196 straipsnio 1 dalyje, 197 straipsnio 1 dalyje draudžiamas pavojingas veikas, kai jomis padaroma nedidelė žala, nustatyti administracinę atsakomybę.	Pritarti	Žr. analogiškus argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 17 pastabos.
19.	Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-02	11			Įstatymų projektu siūloma BK 196 ir 197 straipsniuose atsisakyti baudžiamojo nusižengimo sudėties, tokiu būdu dekriminalizuojant atvejus, kai neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenims (BK 196 straipsnio 3 dalis) ar informacinei sistemai (BK 197 straipsnio 3 dalis) yra padaroma nedidelė žala. Toks dekriminalizavimas atitinka Įstatymo projekto tikslus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu už tokio pobūdžio veikas administracinė atsakomybė nėra nustatyta. Atitinkamai kaltininkui, pažeidusiam elektroninių duomenų ar informacinių sistemų vientisumą ar prieinamumą ir sukėlusiam nedidelę žalą, administracinė atsakomybė negalėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę tokio pobūdžio teisės pažeidimus įtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, papildant jį atitinkamais straipsniais.	Pritarti	Žr. analogiškus argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 17 pastabos.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2023-03-15				*	pritarti Administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107(1), 113(1) ir 187(1) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4857(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto išvadoms.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir komiteto pasiūlymams.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-22	4				Argumentai: Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 13 straipsnis, keičiantis Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį, yra pakoreguotas, pagal Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti suderintos ir ANK 122 straipsnio nuostatos, ydant būtų takoskyra tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „122 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas 1. Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) autorių teisių ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, jeigu jų vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, – pagal atgamintų kūrinių originalų kainas neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 35. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse numatytą numatytus administracinį administracinius nusižengimą nusižengimus privaloma skirti kūrinio autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimą. Už šio straipsnio 2 3 ir 4 dalyje dalyse numatytą numatytus administracinį administracinius nusižengimą nusižengimus privaloma skirti kūrinio autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą. 46. Kūrinio Autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų gamybos priemonės ar įranga – techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir (ar) platinti neteisėtas kūrinio autorių teisių ar gretutinių teisių objekto kopijas.“	Pritarti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-22	4, 5, 7, 8				Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo kodekso pakeitimo projekte numatyti didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ir panašaus pobūdžio požymių dydis didinamas iki 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar panašaus pobūdžio požymių  dydis didinamas iki 900 MGL, atitinkamai koreguotinas ir ANK pakeitimo projektas, suderinant nuostatas su BK projektu. Pasiūlymas: Projekto 4, 5, 7, 8 straipsniuose keistini MGL dydžiai ir atitinkamai peržiūrėtini baudų dydžiai.	Pritarti
3.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-22	11	5			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024-01-01 įsigalioja kita ANK 589 straipsnio 45 punkto redakcija (Įstatymas Nr. XIV-1398) ir diduma straipsnių, pagal kuriuos pradedama administracinių nusižengimų teisena yra perduodama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams, atsiranda poreikis tikslinti ANK 589 straipsnio 67 punktą, nustatant atitinkamai vėlesnę įsigaliojimo data – 2024-01-01. Pasiūlymas: Papildyti projekto 11 straipsnį 5 dalimi: “5. Pakeisti 589 straipsnio 67 punktą ir jį išdėstyti taip: „67) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – dėl šio kodekso 110, 112, 113, 113^1, 257, 258, 261 straipsniuose, 276 straipsnio 3, 4 dalyse, 333, 334, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356, 356^1, 356^2, 357, 357^1, 358, 361, 362, 363, 364, 364^1, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“.	Pritarti
4.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-22	12				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad patobulintame pagrindiniame įstatymo projekte Nr. XIIIP- 4856(2) nustatoma įsigaliojimo data – 2023 m. gegužės 1 d., atitinkamai papildytinas ir lydimasis projektas straipsniu, nustatančiu įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Projektas pildytinas 12 straipsniu: 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 11 straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto posėdžio pirmininkas                                                                                  (Parašas)                                                                      Julius Sabatauskas

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė

---

[1] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Nusikalstamumo_statistika