LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 25
STENOGRAMA
2016 m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
15.06 val.
2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4803(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4803(3). Pranešėja – A. Širinskienė. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF*). Nieko destruktyvaus, Pirmininke, neišsigąskite. Mane patikslino, kad mes niekada to nedarome, bet jūsų žvilgsnis toks baimingas.
Žurnalistai priminė vieną problemą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko. Aš priminsiu, kad yra Seimo narių nepasitikėjimo pareiškimas, įregistruotas dar anoje kadencijoje. Buvusi Seimo Pirmininkė, deja, jo nerealizavo, neįregistravo atitinkamo Seimo nutarimo projekto. Pareiškimą, rodos, yra pasirašiusi ir gerbiamoji R. Baškienė. Seimas turi tęstinumą. Manau, dabartinio Seimo Pirmininko atsakomybė yra tokį projektą įregistruoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, bebaimiškai prisiimsime tą atsakomybę. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš dėl procedūros. Vakarinis posėdis yra kitas posėdis, į kurį nutarta perkelti prieš tai svarstytus klausimus. Bet ar tai reiškia, kad iš karto nuo 15 valandos? Yra kitas variantas – eiti taip, kaip yra 15 valandą sudėliota, o tai, kas atkelta iš rytinio posėdžio, svarstyti toliau vakariniame posėdyje.
Tačiau prašau atkreipti dėmesį, kad yra opozicinių frakcijų darbotvarkė. Aš traktuočiau, kad būtų mūsų kaip opozicijos teisių pažeidimas, jeigu mes savo iš anksto numatytu laiku negalėtume pateikti. Ir vėlgi einu į kompromisą. Su ponia Violeta sudėliojome, kad mes esame pasirengę atsisakyti kai kurių klausimų savo darbotvarkėje, kad galėtume tęsti biudžeto svarstymą.
Tačiau yra du klausimai, kurių mes niekaip negalime atsisakyti, kadangi tai yra ir kvotų skirstymo dalykai, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos kadencijos pabaiga, reformavimo dalykai. Mūsų du projektai turi būti pateikti šiandien. Aš labai prašau įvertinti mūsų geranoriškumą, kad mes sutinkame išbraukti kitus klausimus, bet mums numatytu laiku prašome suteikti galimybę pateikti opozicijos iš anksto pateiktus projektus.
PIRMININKAS. Dėkojame už geranoriškumą. Tęsiame posėdį. Taip ir darysime, kaip jūs prašote ir sakote.
Prašom. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas svarstymo stadijoje pritarė 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui. Naujų pasiūlymų priėmimo stadijoje nebuvo įregistruota.
PIRMININKAS. Dėkojame. Priėmimas. Vienas straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlau pritarti rekordiniam Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Be abejo, yra dar nemažai vietų, kur reikėtų gal ir papildomo finansavimo, ypač sumokant už valstybės lėšomis draudžiamus, bet iš tikrųjų galima matyti labai aiškią pažangą. Aš tikiuosi, kad šito biudžeto patvirtinimas leis pagerinti ir Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, taip pat ir suteikti kvalifikuotas paslaugas.
Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį ir į atskiras programas, kurios yra finansuojamos, ir į lėšas, skirtas vaistams. Todėl kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš pratęsdamas gerbiamo J. Oleko mintį, kaip sakė, kad daug pinigų yra skirta vaistams, todėl ir kviečiu nepritarti, nes iš tikrųjų Lietuvoje yra pernelyg perdėtas medikamentinis gydymas, ypač psichinės sveikatos ligų, kur išleidžiama yra dešimt kartų daugiau nei psichologinei pagalbai, nei psichoterapijai. Iš tikrųjų tai yra labai labai didelė problema, kas apriboja galimybes žmonėms, kurie susiduria su krizinėmis situacijomis, gauti psichologinę pagalbą. Šis pateiktas biudžetas iš tikrųjų nieko nekeičia. Išlieka lygiai tokia pati situacija, kaip yra iki šiol, ir to labai labai tragiškas pasekmes mes matome iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš kviečiu kolegas pritarti Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto projektui ir nesutikčiau su kolega M. Majausku dėl to, kad mes negalime atsisakyti gydyti žmonių, kurie šiandien jau serga. Iš tikrųjų tos priemonės, kurios yra suplanuotos psichologinei sveikatai gerinti ir pagalbai žmonėms, kurie susiduria su psichologinėmis problemomis, galės būti realizuotos iš tų pinigų, kurie yra skirti asmens sveikatos priežiūrai jau ir šitame projekte. Jie neturėtų būti išskirti į kokią nors atskirą eilutę, nes psichologinė pagalba taip pat gali būti teikiama ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Ateityje, aš manau, kai mes patys jau rengsime visiškai naują biudžeto projektą, į šituos dalykus mes tikrai, aš manau, atsižvelgsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis. Nėra. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Deja, aš irgi negaliu balsuoti už šį pasiūlytą biudžetą dėl panašių priežasčių, kaip ir kalbėjo kolega Mykolas. Visų pirma norėtųsi pažvelgti į kai kurias problemas XXI amžiaus akimis. Iš tiesų ne viską vaistais galime išgydyti. Kartais terapija yra veiksmingesnė ir norėtųsi, kad šio fondo lėšomis būtų toks gydymas kompensuojamas.
Kitas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti naujai paskirto ministro dėmesį, yra skaidrumas. Tiesą sakant, sudėtinga rasti sąsajas tarp labai konkrečių priemonių, kurios bus finansuotos. Šiandien mes tvirtiname esmines stambias eilutes, tačiau kas po jomis slypi, ne visada galima išsiaiškinti. Ministro įsakymuose kartais yra detalizuota, o kartais Seimo nariams pasiskambinus į Sveikatos apsaugos ministeriją yra pasiūloma pasiskaityti pranešimą spaudai, užuot nurodžius konkrečias priemones, konkrečias sumas, kam, pavyzdžiui, bus skirtas, tarkime, pagalbinio apvaisinimo kompensavimas. Deja, negaliu balsuoti už dėl šių priežasčių – dėl skaidrumo. Linkiu atkreipti į tai dėmesį ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. Pasisako Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, išties šis biudžetas yra suformuotas ir pateiktas dabartinei daugumai šiek tiek pakoreguotas buvusios valdančiosios daugumos, kurioje ir aš buvau. Šiandien esu konstruktyvioje opozicijoje. Vien dėl to, kad esu konstruktyvioje opozicijoje, už pateiktą biudžetą nebalsuoti nematau jokios logikos ir jokio racionalumo. Nebent tik dėl to, kad balsuočiau prieš. Biudžeto patvirtinimo metodikoje, sakyčiau, trūksta skaidrumo ar detalesnės informacijos, bet nekaltinkime dabartinės Vyriausybės ir dabartinės valdančiosios daugumos. Juk ta tokia abstrakti metodika yra nustatyta prie konservatorių Vyriausybės, kur labai daugelis dalykų buvo paslėpta ir Seimo nariai negalėjo sužinoti. Manau, kai ateis kitų metų biudžetas, galbūt keisime metodiką, bus tikrai daug aiškesnė, bus aiškiai numatyta konkrečiai, koks objektas finansuojamas, ir nebus leista perskirstyti ministerijoms, tada galėsime ir reikšti priekaištus. Todėl aš pasisakau už šį biudžetą ir prašau kitus kolegas, kurie oponuoja ne dėl oponavimo, balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – pasisako Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad išties sveikatos draudimo biudžetas didėja apie 130 mln. – beveik 9 %. Lyg ir galėtume džiaugtis, bet žinome, kad, lyginant su bendruoju vidaus produktu ir su biudžetu, tai yra dvigubai daugiau, negu dvigubai mažiau… negu kitos Europos Sąjungos šalys sugeba skirti. Mes esame antroje, trečioje vietoje pagal finansavimą nuo galo. Tas padidėjimas iš esmės nieko nespręs dėl to, kad daugiau kaip pusė lėšų jau yra išskirstyta, nes šių metų pabaigoje medikams yra pakelti atlyginimai iki 100 eurų. Norint kitais metais išlaikyti tą pakėlimą, iš esmės daugiau kaip pusės lėšų jau nelieka. Su tais 40–50 mln. jokio proveržio nepadarysime, nes, kaip sakiau, mes sugebame skirti apie 3,8 % nuo bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu vidurkis Europoje yra 7–8 %. Bet tai yra teigiamas dalykas. Bet, kolegos, visiškai yra neišnaudojama galimybė pritraukti lėšų į Sveikatos draudimo fondą iš kitų šaltinių.
Kitas dalykas. Yra du šiurkštūs biudžeto pažeidimai. Valstybės kontrolė pasakė, kad valstybės pavestos funkcijos, kurios įstatyme nenumatytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui, turi būti apmokamos iš biudžeto ir tai sudaro 130 mln. O Konstitucinis Teismas pasakė, kad būtinoji pagalba, reikalinga gyvybei gelbėti ir saugoti, turi būti apmokama vėlgi iš valstybės biudžeto. Tai yra apie 47 mln. Lt. Jeigu mes nepaisome tų nuostatų, kokių institucijų mes tada galime klausyti? Bent jau būtų po kelis milijonus skiriama toms pastaboms šalinti ir funkcijoms atlikti, tada aš suprasčiau – biudžetas yra toks, koks yra, daugiau lėšų negalime gauti. Bent jau būtų matyti kokia nors tendencija, kad mes siekiame įgyvendinti Konstitucinio Teismo ir Valstybės kontrolės rekomendacijas. Dabar jau daug metų ta suma nekinta. Išties balsuoti lyg ir būtų galima, nes didėja biudžetas, bet dėl tų dviejų nuostatų balsuojant galima įsivaizduoti, kad mes balsuojame prieš Konstitucinio Teismo nutarimą ir prieš Konstituciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komitete iš tikrųjų balsavau prieš biudžetą ir tuos mano motyvus maždaug išsakė ir Antanas. Esmė yra tokia, kad mes veikiame lyg ir antikonstituciškai. Tiek, kiek mes diskutavome su ministru, esmė tokia, kad mes liepos 1 dieną peržiūrėsime biudžetą, ir suprantu, kad yra toks kaip ir sutarimas, kad bus rasta lėšų didinti valstybės įsipareigojimus. Todėl kaip ir avansu balsuoju už šitą biudžetą ir kviečiu kitus balsuoti.
Dėl papildomų lėšų pritraukimo. Taip, iš tikrųjų Sveikatos reikalų komitetas turėtų ieškoti būdų galvojant ir apie papildomą sveikatos draudimą, ir apie kitus būdus pritraukti lėšas.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaitis nesugrįžo.
Kviečiu Seimo narius balsuoti už šį projektą Nr. XIIP-4803.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 71, prieš – 18, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4803(3) priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4798(3) (priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-4a klausimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4798(3). Pranešėjas – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas svarstė antrą variantą ir nieko nėra, jokių pastabų. Pritarėme, pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 2 straipsnio taip pat pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū, priimta. Dėl 3 straipsnio taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. Dėl 5 straipsnio taip pat pastabų nėra. Priimta. Ačiū. Dėl 6 straipsnio taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 7 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu, dėkoju. Pritarta. 9 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu. Pritarta. Ačiū. 10 straipsnis. Įsigaliojimo laikas. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą. (Balsai salėje) Atsiprašau. Motyvai. Dėl motyvų už pasisako Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šiandien priimame ir svarstome ne tik biudžetą, bet ir vieną iš svarbiausių sričių dokumentų, kuris nustato pensijų, nedarbo išmokų, aktyvių darbo rinkos priemonių taikymo, ligos ir motinystės išmokų galimybių ribas ateinantiems metams. Žiūrėdama į teikiamą „Sodros“ biudžeto projektą, turiu ir teigiamų, ir neigiamų pastabų. Pirmiausia džiugina teigiamos pajamų prognozės, susijusios su augančiu užimtumu ir 8 % paaugusiu vidutiniu atlyginimu šalyje, tačiau žvelgiant į lėšas, skiriamas pensijoms mokėti, matome, kad lyginant su 2016 metais jos išaugo tik 6 %. Todėl toks augimas neleidžia tikėtis atotrūkio tarp vidutinio atlyginimo ir pensijų sumažinimo.
Šiandien Lietuvoje vidutinė pensija sudaro 41 % atlyginimo į rankas, o Europos Sąjungos vidurkis yra 71 %. Toks mažas santykis nėra teisingas.
Kitas aspektas, apie kurį kalbama ir Europos Komisijos ataskaitoje, yra darbo pajamų apmokestinimo mažinimas. Gerai, kad atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas gerokai didinamas NPD, kartu nuo liepos 1 dienos 0,5 % mažėja ir bendras socialinių draudimo įmokų tarifas. Tačiau šis pasikeitimas negali užtikrinti didesnio postūmio gerinant dirbančiųjų padėtį. Todėl šiandien belieka džiaugtis subalansuotu ir mažumėle teisingesniu „Sodros“ biudžetu bei tikėtis, kad iš pradžių socialdemokratų Vyriausybės žadėtas pensijų padidinimas 15 eurų, plius vėliau S. Jakeliūno žadėti 40 eurų, naujo ministro kalbose pavirtę 20 eurų, bus sėkmingai įgyvendinti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis. Nėra. Seimo narys K. Glaveckas. (Balsai salėje) Nėra. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš principo pasisakau už šitą biudžetą, nors su labai dideliu rezervu. Noriu tas savo abejones pasakyti.
Tai, kad rasta papildoma galimybė padidinti pensijas daugiau, negu buvo numatyta, yra pliusas, iš dalies atsižvelgta į mano pastabą, pataisą, nors ir nežymiai, bet atsižvelgta, todėl aš tikrai tą pažymiu kaip labai teigiamą poslinkį, nes paprastai iki šiol praėjusią kadenciją nepavykdavo pasiekti vieno euro padidinimo, o dabar pavyko šešiais, ne tiek, kiek aš siūliau, bet tiek to.
Taip pat yra numatyta tai, kad iš karto bus grąžinamos pensijos, tas irgi labai svarbu, tai, ko praėjusioje kadencijoje irgi nepavyko pasiekti, šioje buvo padaryta. Kai kurios Valstybės kontrolės išvados taip pat yra įvertintos. Dėl pajamų finansavimo iš biudžeto administruojančių institucijų tai yra pliusas.
Aišku, minusai lieka tie patys, tai yra iki galo nevykdomi socialinio draudimo sistemos įstatymai, kadangi dalis išlaidų, kur išmokos yra didesnės negu įmokos, iš tikrųjų nepadengiamos iš valstybės biudžeto. Skolos klausimas taip pat neišspręstas, bet dėl teisybės turiu pasakyti, kad šita yda yra visų biudžetų pradedant nuo 2000 metų. Nė viena Vyriausybė to klausimo iki galo nėra išsprendusi, bet tai pažeidžia esminius principus. Gerai, kad šitame biudžete atsirado numatytos lėšos Rezervo fondui, ko irgi anksčiau nebuvo.
Taigi, vertindamas tuos pliusus ir minusius, kadangi tai yra pirmas biudžeto formavimas šitai Vyriausybei, esu linkęs balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai malonu kviesti balsuoti už, kai ir opozicijos atstovai, ir net buvę socialinės apsaugos ir darbo ministrai pritaria, kad biudžetas yra geresnis, kad didėja pensijos. Man atrodo, ne taip dažnai buvo taip subalansuotas biudžetas, kai pajamos viršija išlaidas, taigi galime tikėtis, kad tos numatytos programos, kurios buvo numatytos ir praeitos Vyriausybės dėl pensijų didinimo, kaip dabar kolega paminėjo, dar šiek tiek ir didesnio didinimo, jos tikrai bus įgyvendintos ir galėsime bendromis pastangomis įvykdyti šio biudžeto suteiktas galimybes tiek pensijų srityje, tiek draudimo (…) darbo ir kitur. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Gražulis atsisakė. Dėkojame. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume šį projektą Nr. XIIP-4798, pašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 80, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4798(3) priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2520 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4801(3) (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2520 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4801(3).
Pasiūlymų nėra.
A. SYSAS (LSDPF). Pasiūlymų nebuvo. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Vienas straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso. Yra motyvai prieš. Pasisako Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš suprantu, kad čia toks techninis klausimas, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad šį įstatymą reikėtų koreguoti ne techniškai, bet iš esmės, nes nuo sausio 1 dienos įsigalioja Civilinio kodekso pataisos, kurios reglamentuoja, jog vaikai negali keliauti, būti paimami laikinai globai į vaikų namus, ir tiktai išimtiniais atvejais ir ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Todėl Socialinių paslaugų įstatymą reikia koreguoti, labai aiškiai apibrėžiant socialinius globėjus, profesionalias šeimas tam, kad vaikai nekeliautų į vaikų namus, nes jie ten, kur dabar yra ir keliauja, jie po savaitės ten bus nelegaliai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių dėl motyvų nėra. Siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 105, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad įstatyme yra labai daug nuostatų, bet šiuo atveju mes kalbame visiškai apie kitus dalykus, ką kalbėjo M. Majauskas. Neklaidinkite žmonių, nes kiti, kurie neskaitė, patikės, ką jūs sakote, ir balsuos kitaip, nei reikia.
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Buvo paminėtas mano vardas. Be jokios abejonės, čia nėra tų dalykų, apie kuriuos aš kalbu, ir aš tik dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad jie turi čia būti.
15.31 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės valanda. Likusius įstatymus svarstysime po Vyriausybės valandos. Skirta pusė valandos. Klausia tik opozicija.
Seimo narys M. Majauskas. Prašau. (Balsai salėje) Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų žinome, kad Lietuvoje viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų yra psichinės sveikatos ligų stigmatizavimas. Deja, mūsų Vyriausybė labai aktyviai savo sprendimais prie to prisideda. Kaip pavyzdį noriu paminėti teisingumo ir sveikatos ministrų įsakymą dėl advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos būklės reikalavimų. Tie reikalavimai nustato, jog turi tikrintis prieš tapdami ir vėliau kas penkerius metus pateikdami informaciją. Asmuo turi ne tik gauti psichiatro pažymą, kad sveikas, bet ir raštiškai patvirtinti, jog per pastaruosius penkerius metus nesikreipė ir nesigydė pas psichikos sveikatos specialistus ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir anonimiškai, ir privačiai.
Aš labai noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro, ar jie nemano, kad šios nuostatos stigmatizuoja psichikos sveikatos ligas, suponuoja, jog jos yra neišgydomos, ir skatina vengti kreiptis pagalbos?
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašome, kas atsakys.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų yra dvi dedamosios, matyt, dėl šio klausimo. Tose situacijose, kai psichikos sutrikimas gali būti susijęs su neadekvačių sprendimų priėmimu, tai, matyt, mes turime turėti saugiklius. Bet tikrai sutinku su gerbiamuoju kolega ir su pastaba, kad mes neturėtume stigmatizuoti apskritai psichikos sutrikimų, nes jie yra labai įvairūs. Tie patys miego sutrikimai, nuotaikos sutrikimai yra gydomi ir išgydomi, ir manau, kad ta tvarka ir turėtų būti žiūrima, peržiūrima. Aš nesu labai detaliai su ja susipažinęs, bet tikrai pažadu, kad pasigilinsiu ir pažiūrėsiu, nes tos ligos, kurios yra išgydomos, koreguojamos, tikrai neturėtų būti kliūtis žmonėms dirbti tokį darbą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Klausimas būtų orientuotas į aplinkos ministrą ir galimai žemės ūkio ministrą. Vėl skaitome, jog Kuršių nerijoje teismo nutarimu yra griaunamas vienas pastatas, šiuo atveju Nidos seklyčia. Sentimentaliai aš tenai švenčiau vestuvių naktį, bet klausimas apie kitką – apie valstybės tarnautojų atsakomybę. Per dešimt metų nė iš vieno valstybės tarnautojo nepareikalauta už Nidos įvairių, už Neringos įvairių statinių griovimą, kompensacijas moka mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto, o šiandien Nacionalinė žemės tarnyba užsiima šimtų žemės nuomos sutarčių panaikinimu ir tai gresia valstybei šimtų milijonų eurų ieškiniais. Visas tas sutartis palaimino tie patys Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, iki šiol dėdami daugybę parašų. Šiuo metu nutraukia kolektyviai sudarytos komisijos.
Ar aš, kaip mokesčių mokėtojas, galiu tikėtis, kad bus asmeniškai valstybės tarnautojai įpareigoti atlyginti galimus nuostolius, kuriuos lems šitie ieškiniai dėl Nacionalinės žemė tarnybos veiksmų?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš atsakysiu dėl statybų. Kuršių nerijos atveju teismo sprendimas griauti nelegalius statinius, ne tik minimą seklyčią, bet ir Juodkrantėje, ir Preiloje, nebuvo įgyvendintas dėl praeitos Vyriausybės sprendimo teikti… teikiant arba siekiant sudaryti taikos sutartis su nelegalių statybų savininkais. Kaip žinote, buvo nugriautas tik vienas pastatas. Dabar mes prie to klausimo turime grįžti. Dabar mūsų Vyriausybė turės pasitarti, kokį sprendimą mes priimame, bet tendencija iki šiol buvo labai negatyvi, nes buvo sudarytos visos sąlygos, kad valstybė, priėmusi sprendimą, būtų pralaimėtoja. Aš tokios pozicijos nepalaikau.
Dėl atsakomybės. Ten atsakomybė visais atvejais yra Neringos savivaldybės ir mūsų programoje yra numatyta pareigūnų atsakomybė arba siekti pareigūnų atsakomybės.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos. Tai ne mano kompetencija, žemės ūkio ministro kompetencija. Aš tik noriu pasakyti, kad mes matome, ir aš jau susitariau su žemės ūkio ministru, Nacionalinę žemės tarnybą kaip tikrai didelį kliuvinį daugelyje projektų ir dėl jūsų minimo dalyko, bet, iš kitos pusės, ir naujų investuotojų pritraukimui. Tai šiandien yra, nors ir kaip nenorime, kol kas didžiausia kliūtis. Bet atsakymas tegul lieka žemės ūkio ministrui.
PIRMININKAS. Dėkojame.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš noriu papildyti tik tiek, kad mes jau ne kartą ir viešai įvardijome Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos, atliktų sprendimų problematiką ir pasižadėjome, ir dabar jau tą pradėjome vykdyti, nes turime žemės ūkio viceministrą, kuris kuruoja Nacionalinės žemės tarnybos veiklą. Tikrai yra pradėtas vertinti tos tarnybos darbas, pradėta vertinti tarnybos vadovų kompetencija ir tie darbai, kurie buvo atlikti. Mes tikrai negalime prisiimti atsakomybės už tai, ką radome. Mes tikrai įvertinsime situaciją ir artimiausiu metu bus sprendimai dėl šito.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Dumbrava. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. (Balsai salėje) Ministre, būkite malonus, kokia jūsų nuomonė. Ateina gyventojai ir prašo, tokį kaip ir pageidavimą turi, kad lankantis pas odontologą būtų įvesta centralizuota elektroninė duomenų bazė. Nes vieną kartą lankaisi pas vieną odontologą, kitą kartą gali nueiti pas kitą, jie nežino, kas buvo prieš tai tvarkyta, kaip burnos ertmė buvo tvarkoma. Žodžiu, yra netvarka šiuo atveju. Kaip jūs manote, reikėtų įvesti bendrą sistemą, kad bet kuris odontologas matytų ligos istoriją? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Jis iš tikrųjų yra labai logiškas, nes kiekvieną kartą lankantis pas kitą odontologą tenka kartoti greičiausiai ir dantų rentgenogramą, ir panašius dalykus. Asmens sveikatos priežiūros srityje šitas klausimas išsprendžiamas per elektroninę sveikatą, kur jau keičiamasi vaizdiniais ir kuriama ambulatorinė kortelė ir ligos istorija. Aš manau, kad būtų logiška tą patį daryti ir su odontologinėmis paslaugomis. Tikrai pasidomėsiu, kiek yra numatyta integruoti šias paslaugas į elektroninių paslaugų sistemą, nes tada atkristų tas klausimas, kiekvienas odontologas matytų pacientą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Ruošiasi V. Alekna.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas vidaus reikalų ministrui. Pokalbio Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete metu sakėte, kad po jūsų susitikimo su policijos generaliniu komisaru policijos reforma nuteikė pozityviai, paskui buvo paskelbta, kad ši reforma pristabdoma pusmečiui. Tačiau, kaip žinome, su tuo iš dalies susijęs planas policininkams didinti atlyginimus: šiais metais – iki 600 eurų į rankas, kitais metais – dar daugiau ir taip kas metus. Kaip ir kokiu būdu, stabdant reformą, bus realizuotas šis planas? Gal jo tiesiog?..
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Policijos reformos stabdymas – tai ne indikavimas, kad pati reforma yra bloga. Šiuo atveju, kaip aš daug kartų esu minėjęs, kad pažiūrėsime reformos rezultatus, įvertinsime. O policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimas yra siejamas su… Dabar ministerijoje bus rengiama Viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gerovės programa (ji taip galėtų vadintis), kuri apimtų tris sisteminius blokus, t. y. struktūrinį, tai būtų struktūros įvertinimas, sisteminį ir socialinį. Socialinis blokas – turėtų būti numatyti žingsniai, laikotarpis ir policijos pareigūnų nuoseklus darbo užmokesčio didinimas. Policijos reformos stabdymo niekaip nesiečiau su policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimu, nes tai nesusiję klausimai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V. Alekna. Ruošiasi M. Navickienė.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Dar 2009 metais buvo sumažintas finansavimas profesionaliam sportui ir visos trūkstamos lėšos buvo perkeltos į Sporto fondą. Kaip žinome, Sporto fondo lėšomis būtų galima finansuoti tik masinį sportą ir masinius renginius. Ar jūs nematote galimybės bent jau visus du olimpinius ciklus tą vykstančią neteisybę atkurti ir grąžinti būtent profesionaliam sportui finansuoti iš biudžeto? Tai sudarytų apie 3,5 mln. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, kalbamės tarpusavy žinodami, apie ką kalbamės, apie jūsų buvusį darbą. Jūs puikiai žinote, yra parengti abu įstatymų projektai, tiek fondo, tiek ir naujas Sporto įstatymas. Principai yra labai aiškiai atskirti. Taip, kalbant apie masinę fizinę kultūrą, sveikatinimą, neprofesionalų sportą, – fondo lėšos, o profesionaliam sportui mes turime atrasti metodą, būdą ar šaltinius finansuoti iš valstybės biudžeto, tada nebus ginčo, nebus nereikalingos konkurencijos ir nebus kaltinimo vienų kitiems, ar reikia, ar nereikia vieną ar kitą sporto rūšį, šaką arba projektą remti. Toks principas turėtų būti, ir mes jį įtvirtinsime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė M. Navickienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Mano klausimas būtų premjerui, gerbiamajam S. Skverneliui, apie valstybės valdomas įmones ir sumokamus dividendus. Kaip žinome, biudžete numatyta bent jau 20 mln. mažesnės pajamos iš valstybės valdomų įmonių dividendų, negu yra šių metų 11 mėnesių faktas. Kada A. Kubilius pasiūlė PVM lengvatą kompensuoti 32 mln., būtent padidinant šitą valstybės valdomų įmonių dividendų sumokėjimą, valstiečiai ir žalieji tam priešinosi ir pasiūlė apkarpyti Kelių programą. Klausimas: kodėl valstiečiai ir žalieji taip nemyli Lietuvos regionų ir nori dar labiau bloginti kelių būklę ir apkarpyti šitą programą, kuri yra labai svarbi, mano supratimu? Kaip jūs tai vertinate? Ar neketintumėte svarstyti galimybės tuos dividendus padidinti, taip pat ir jų surenkamą lygį į biudžetą? Kodėl yra toks sprendimas, kaip jūs jį vertinate?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia dėl valstybės įmonių. Matyt, mūsų pozicija aiški, ir valstybės įmonių pertvarka, ir tie žingsniai, kurie daromi kai kuriose valstybės įmonėse, ryžtinga pertvarka rodo, kad mes matome kitą prasmę. Tikrai su visa grąža, ir ne 3 % ar 4 % grąža į valstybės biudžetą per dividendus. Tai viena dalis atsakymo.
Dėl ko valstiečiai nemyli kelių? Tikrai myli kelius, bet atsiranda tarp mūsų daugiau tų, kurie myli šilumą. Toks būtų atsakymas.
O dėl trečios dalies atsakys finansų ministras.
V. ŠAPOKA. Atsakysiu trumpai. Pasiūlymas padidinti pajamas ir taip kompensuoti šildymo lengvatos pratęsimą. Natūraliai kyla klausimas, kodėl čia toks nepritarimas. Iš tikrųjų reikia giliau pažiūrėti į vieną dalyką. Tiek mūsų teisės aktuose, tiek Europos Sąjungos fiskalinės drausmės teisės aktuose yra įtvirtintas ne vienintelis apribojimas, ne tik deficito apribojimas, bet ir išlaidų augimo taisyklės apribojamos. (Balsai salėje) Palaukite. Esminis dalykas, dėl ko pasisakė Europos Komisija, kad didžiausią riziką mato būtent dėl biudžeto išlaidų prieaugio. Pagal ES fiskalinės drausmės taisykles prie išlaidų priskiriamos ir mokesčių išlaidos, mokesčių lengvatų pokyčiai. Dėl to 2017 metų pajamų netekimo kompensavimas dėl PVM lengvatos šildymui galimas tik sumažinus kitas išlaidas. Pajamos šiuo atveju nepadės esant išlaidų ribojimo taisyklei. Aš siūlau į šitą dalyką tikrai opozicijai įsigilinti. Jeigu mes padidinsime pajamas, situacija dėl šito nepasikeis, būtent dėl išlaidų ribojimo taisyklės taikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi A. Bilotaitė.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Pirmasis klausimas Ministrui Pirmininkui. Nuo 2013 metų pavasario energetikos ministras J. Neverovičius buvo pradėjęs vaikščioti po frakcijas su Nacionalinės energetikos strategijos gairėmis. Iki šiol nėra tos strategijos. Mano manymu, kai kam naudinga, kad jos nebūtų. Kada jūsų Vyriausybė pateiks šitą strategiją?
Bet gal dar prieš tai klausimas ūkio ministrui, kurio norėčiau malonų balsą išgirsti. Kaip jūs vertinate Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme numatytą teisę, monopolinę teisę, teikti verslo konsultacijas VšĮ „Versli Lietuva“, kurios steigėjas esate jūs patys, Ūkio ministerija? Kuris čia pirmiau, nežinau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dar anos Vyriausybės, XVI Vyriausybės, darbo pabaigoje gairių projektas, kalbant apie Energetikos strategiją, buvo parengtas. Ir dabar belieka atlikti procedūras ir šitą teisės aktą priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė A. Bilotaitė. Ruošiasi J. Razma.
M. SINKEVIČIUS. Atsiprašau. Ačiū E. Gentvilui už klausimą. Dovanokite už mano tokį balsą.
Iš tikrųjų tenka padėkoti, tai D. Kreivio iniciatyva. Jūs puikiai žinote dėl tos SVV, įstatyme atsirado ta nuostata, kuria siūloma „Versliai Lietuvai“ suteikti viešojo administravimo įgaliojimus, teikiant administracines paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, t. y. konkrečiai teikiant konsultavimo, informavimo, verslo pradžios ir kitus dalykus. Kaip aš vertinu? Vertindamas „Verslios Lietuvos“ finansinę padėtį, kurią, aš manau, jūs puikiai žinote, nesakysiu, kad finansinė padėtis tragiška, bet yra tikrai bloga. Tame kontekste gerai vertinu ir turiu galimybę D. Kreiviui padėkoti už tai. Aš žinau, kad jūs išsakote kitokią nuomonę, bet nuomonių pliuralizmas yra gerai. Dėkoju D. Kreiviui už tą pasiūlymą, kurį palaikau.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Bilotaitė. Nėra. Tada Seimo narys J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, pastaruoju metu Seime matėme tam tikrą politinį spektaklį, kai jūs ir jūsų partijos lyderis R. Karbauskis prieš savaitę pasisakė už PVM lengvatos šildymui naikinimą. Šią savaitę jau pakeitė nuomonę ir pasisakė prieš. Jūs gynėte Vyriausybės sprendimą, bet nepaisant to lengvata buvo pratęsta. Ar šį viešą spektaklį jau ir turime suprasti kaip priešrinkiminį pažadą, jog Seimas kontroliuos Vyriausybės vykdymą? Ar tokiu būdu mes nenueisime į tokį valdymo modelį, kuris vadinamas seimokratija? Ar bent viešųjų finansų klausimais jūs, kaip Vyriausybės vadovas, neturėtumėte išsireikalauti teisės tarti lemiamą žodį? Ir apskritai ar jūsų Vyriausybė turi ambicijų turėti politinę lyderystę svarbiausiais klausimais, ar tą politinės lyderystės erdvę jūs visiškai paliekate R. Karbauskiui?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš pasistengsiu suprantamai ir aiškiai. Valdžių padalinimo principas yra labai aiškiai numatytas, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Niekada nevertinau procesų, vykstančių Respublikos Seime, kaip teatro ar cirko ir panašiai, o Seimo narius kaip to spektaklio personažų. Tai yra, matyt, esminis dalykas, kalbant apie pagarbą Seimo institucijai ir kitoms Konstitucijoje numatytoms valdžios šakoms. Vyriausybė turi savo funkcijas, labai aiškiai yra atskirtas Vyriausybės ir Seimo valdžių pasidalinimo principas. Dar daugiau, Vyriausybė su Seimu bendradarbiauja taip, kaip numato mūsų Konstitucija ir įstatymai. Taip ir laikysimės ateityje, o jūsų interpretacijos, ačiū už jūsų nuomonę, meninę nuomonę, teatrinę nuomonę. Tiesiog lieka padėkoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G. Vaičekauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už žodį. Nepriklausomos Lietuvos istorijoje yra buvę vidaus reikalų ministrų, kurie sakė, kad Lietuvoje nėra organizuoto nusikalstamumo, nors Klaipėdoje tuomet nušaudavo po žmogų arba susprogdindavo automobilį su žmonėmis. Noriu paklausti vidaus reikalų ministro, kiek dabar Lietuvoje yra veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių ir ką jos veikia, kalbant apie tai, kas įvyko vakar ir Kaune? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Negalėčiau dabar atskleisti tokios informacijos, tai yra slapta informacija. Šituo klausimu rengiamas posėdis ministerijoje, bus pateikta visa informacija, ką vis dėlto žino Policijos departamentas ir kitos institucijos. O čia, posėdyje, svarstyti apie organizuotą nusikalstamumą viešai nėra galimybių. Galite paklausti apie įstatymo nuostatas ar ką nors kita.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi A. Armonaitė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą švietimo ir mokslo ministrei. Šiandien, kaip žinote, buvo pasirašę po siūlymu dėl biudžeto tvirtinimo apie 90 Seimo narių dėl tos problemos, kuri buvo perkelta iš anos Vyriausybės, tai yra vadinamųjų tarifinių atlyginimų šakutės panaikinimo. Kaip žinote, po tuo susitarimu buvo pasirašiusi ir švietimo ministrė. Galbūt turite kokių nors sprendimo būdų, kad vėl profsąjungos teisėtai nereikalautų to savo pasirašyto ir pasiekto susitarimo vykdymo. Arba taip, gavus kokį nors sprendimo būdą, kad vėl nekiltų streikai ir vėl nebūtų atitraukti mokytojai nuo savo tiesioginio darbo? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena. Ačiū už klausimą. Kaip visi šiandien žinome, išties ir Vyriausybės, ir Seimo pastangomis yra surastas papildomas finansavimas 17 mln. Lt šalia 24 mln. Lt, kurie yra numatyti mokytojų atlyginimams.
Kitas žingsnis, kurį mes kartu ir su jumis pačiu, ir su kitais kolegomis iš Švietimo ir mokslo komiteto aptarinėjome dėl pačios tvarkos, dėl pedagogų darbo apmokėjimo sąlygų įtraukimo į bendrą Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymą atskiru priedu. Išties, kolegos, išsakėte daug įvairių siūlymų. Šiuo metu Seimo tvirtinamo įstatymo lygmeniu mokytojų atlyginimai ir bus nustatomi.
Ką įsipareigojo Vyriausybė? Išties tam, kad turėtume laiko išdiskutuoti ne tik su profesinėmis sąjungomis, bet ir su mokytojais, su mokytojų bendruomenėmis, tai yra greičiausiu įmanomu būdu, tai yra iki kovo mėnesio esame įsipareigoję numatyti naują metodiką dėl mokytojų apmokėjimo, pereinant prie etatinio mokytojų apmokėjimo. Tokie yra numatomi pirmieji Vyriausybės žingsniai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi R. Žilinskas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš turiu klausimą teisingumo ministrei ir galbūt vidaus reikalų ministras galės papildyti. Nuo sausio 1 dienos net ir labai mažo kiekio nelegalaus kanapių laikymas užtraukia Baudžiamojo kodekso sankcijas, nors iki šiol, atsižvelgiant į aplinkybes, buvo galima taikyti tiek Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tiek Baudžiamąjį kodeksą. Ar neatrodo, kad, atsižvelgdami į Vakarų valstybių praktiką ir tendencijas, turėtume vis dėlto palikti galimybę drausminti pažeidėjus ne tik Baudžiamojo kodekso kriminaline tvarka, bet ir pagal Administracinių nusižengimų kodeksą? Mano nuomone, mes turėtume sutelkti dėmesį į realią kovą su narkomanija, į realią kovą su dideliu neteisėtu narkotikų platinimu, bet ne maskuoti šią problemą, taikydami Baudžiamąjį kodeksą net ir labai smulkiems pažeidimams.
E. MISIŪNAS. Vidaus reikalų ministras gal atsakys į šitą klausimą. Matote, pasaulyje, Vakarų Europoje nėra Administracinių nusižengimų kodekso ar atskirai Baudžiamojo kodekso. Tai yra bendras Baudžiamasis kodeksas, kuris apima ir administracinius nusižengimus. Todėl nieko nėra blogo, jeigu palaipsniui tam tikros administracinės dabar Administracinių nusižengimų kodekse esančios veikos yra kriminalizuojamos ir perkeliamos į Baudžiamąjį kodeksą. Svarbiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, kokios yra nustatytos nuobaudos, nes nuobaudos šiuo atveju, tiek buvusios Administracinių pažeidimų kodekse, tiek dabar perkėlus tą veiką į Baudžiamąjį kodeksą, išlieka piniginės baudos. Nėra taikomos realios laisvės atėmimo bausmės. Kaip jūs žinote, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnyje, 260 straipsnyje, kai jau nustatyta narkotikų prekyba dideliu kiekiu, yra numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Galėčiau pasakyti, kokio dydžio.
O dabar dar jūsų mintis dėl to, kada policija realiai pradės kovoti su narkotikų prekyba. Policija tikrai deda daug pastangų, vykdo daug priemonių, yra daug medžiagų pradėta, bylų tyrimų ir teisme bylų, būtent susijusių su narkotinių medžiagų prekyba. Galėčiau sakyti, kad policija daro daug darbo, tik ta problema ne taip greitai sprendžiama, kaip norėtųsi.
M. VAINIUTĖ. Laba diena dar kartą visiems. Jeigu aš labai trumpai papildyčiau, tai atkreipėte dėmesį į labai aktualų klausimą, nes nuo sausio 1 dienos įsigalioja Administracinių teisės nusižengimų kodeksas, kuriame būtent to klausimo, ką jūs ir palietėte, yra keičiamas reglamentavimas. Dėkui, tiek gal.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas baigėsi, deja, atsiprašau Seimo nario R. Žilinsko, bet… Gerai, labai trumpą malonėkite.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Pasistengsiu kuo trumpiau. Dėkodamas sveikatos apsaugos ministrui už jo skiriamą dėmesį problemai, aš vis dėlto norėčiau šią problemą paviešinti. Šilutės rajone rajono taryba buldozeriu stumia projektą prijungti pirminės sveikatos priežiūros centrą prie ligoninės, nors jau galioja įstatymas, neleidžiantis tokio jungimo. Kaip Vyriausybė rengiasi užtikrinti teisės viršenybę Šilutės rajone?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš apie problemą žinau ir į ją gilinuosi. Neseniai priimto sveikatos sistemos įstatymo pataisa neleidžia jungti. Tik tiek, kad ji galioja naujiems procesams, tai yra tiems, kurie būtų pradėti po įstatymo įsigaliojimo. Ko gero, mums teks išsiaiškinti, kas yra laikoma būtent proceso pradžia, nes savivaldybė, kaip suprantu, teigia, kad ji sprendimus yra priėmusi anksčiau, iki įstatymo įsigaliojimo. Aš galiu tik pažadėti, kad šita problema toliau domėsiuosi, nes yra nuostata, kad šitos dvi sritys turėtų būti atskirtos. Žinoma, mes turėsime žiūrėti ir paisyti įstatymo viršenybės, žiūrėti, kada tie sprendimai buvo priimti.
PIRMININKAS. Ačiū Vyriausybei. Profesorius A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDPF). Jeigu galima, aš noriu kreiptis į aplinkos apsaugos ministrą. Man, kaip neringiškiui, yra labai skaudu dėl tų griovimų, žinoma, tų pastatų – vieną restoraną, kitą Juodkrantėje ir panašiai. Pirmiausia ar ne per didelė atsakomybė uždedama nugriovus išskaityti iš Neringos savivaldybės biudžeto, nes parašus dėjo ir projektuojant, ir statant 10, 20, 30 įvairiausių institucijų?
Antra – taikos sutartys. Ar nebuvo trukdoma, gal buvo kokių nors sunkinančių aplinkybių, kad taikos sutarčių nesudarė?
Ir paskutinis klausimas. Ar nebūtų galima kaip nors pagalvoti kartu su…
PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau, bet…
A. VINKUS (LSDPF). …numatyti kompensavimo mechanizmą ir tik tada leisti griauti? Dabar griauna, kompensavimo mechanizmas nenumatytas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausimą Vyriausybė išgirdo. (Balsai salėje) Gerai. Dėkojame Vyriausybei. Kaip ir žadėjome, pereiname prie opozicinės darbotvarkės.
2-4 klausimas. Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Registruojamės.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerai, viskas gerai.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Pradedame, kaip ir buvome taręsi. Labai dėkingi opozicinei Liberalų sąjungos frakcijai ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, kurios sutiko. Kviečiu į tribūną E. Gentvilą.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos ir opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
16.03 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4707 (pateikimas)
2-4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4707. Pateikimas.
E. GENTVILAS (LSF). A. Vinkus labai sklandžiai perėjo per opozicinių klausimų teisę iki opozicinės darbotvarkės. Aš iš karto kreipiuosi. Dėl mūsų geros šiandien parodytos valios prašysime Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos kada nors numatyti neeilinę galimybę opozicinėms frakcijoms pristatyti savo likusius klausimus.
O dabar dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo. Mes jau anksčiau kėlėme tą klausimą, buvome įregistravę, paskui pokalbyje tarp Seimo Pirmininko ir šalies Prezidentės paaiškėjo, kad yra ir Prezidentės iniciatyva, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų būti depolitizuota. Kodėl dabar keliamas šis klausimas? Todėl, kad artėja Vyriausiosios rinkimų komisijos kadencijos pabaiga ir norėtųsi įtvirtinti naujus principus, kad pavasario sesijoje formuojant naują Vyriausiąją rinkimų komisiją būtų vadovaujamasi nauju įstatymu ir naujais principais. Taigi depolitizavimas.
Iki šiol Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro teisingumo ministro pasiūlyti kandidatai, Teisininkų draugijos pasiūlyti kandidatai, Prezidento pasiūlyti kandidatai ir parlamentinių partijų pasiūlyti kandidatai. Mano teikiamame projekte atimama teisė iš Prezidento ir iš parlamentinių partijų siūlyti kandidatus į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Paliekama teisė siūlyti kandidatus teisingumo ministrui, Lietuvos teisininkų draugijai ir Teisėjų tarybai. Visos tos trys institucijos ar organizacijos turės teisę pasiūlyti po tris kandidatus. Tokiu būdu būtų suformuota nuo politikų nepriklausoma Vyriausioji rinkimų komisija, kurioje dirbtų teisininkų organizacijų ar institucijų paskirti atstovai. Žinoma, tos organizacijos ar institucijos gali siūlyti nebūtinai teisininkus. Sakysime, teisingumo ministras gali siūlyti ne tik teisininką, bet ir kokį nors kitą specialistą, išmanantį rinkimus, tačiau bet kuriuo atveju tai yra depolitizuota.
Analogišką projektą vėliau, kitoje darbotvarkėje, teiksiu ir dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pertvarkymo. Tiek mano trumpo pristatymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Garbusis pranešėjau, jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jūs tikrai įsitikinęs, jog demokratijos ir teisingumo užtikrinimas bus kokybiškesnis, geresnis ir, kaip jūs teigiate, depolitizuotas, jeigu bus pašalinti politinių partijų atstovai, kurie buvo savotiškas savikontrolės mechanizmas?
Ir antras klausimas. Jūs įvedate Teisėjų tarybą, bet kažkodėl savo pataisoje rašote tik apie aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Manyčiau, kad turėjote omeny universitetinį teisinį išsilavinimą. Ar neiškrito šitas žodis?
E. GENTVILAS (LSF). Ne, neiškrito. Kaip ir sakiau, kad gali pasiūlyti ir ką nors kitą.
Dabar dėl politizavimo. Aš, beje, sąmoningai nesakiau, kad įtariu Vyriausiąją rinkimų komisiją politizavimu. Tiesiog, mano manymu, sumažėtų tokia galimybė, neliktų iliuzijos, kad gali būti politizuota. Jeigu kaip nors žiūrėtume į praeitį, na, sakysime, rinkimų apygardų ribų perskirstymas. Kas netingėjo, įtarinėjo patys politikai arba politinės partijos vieni kitus, kad štai Vyriausioji rinkimų komisija tai ar kitai partijai naudinga linkme pertvarko rinkimų apygardų ribas. Aš nesakau, kad tai buvo būtinai politizuota, bet visuomenėje atsirado iliuzija, kad štai ir ten politinių partijų paskirti atstovai ką nori, tą daro. Kad nebūtų tokių iliuzijų, dėl to ir teikiamas tas projektas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kažkaip neteko girdėti, kad teisingumo ministras būtų ne politikas, na, jis vis tiek politikas. Jis bus tuo metu esančios daugumos politikas. Ko gero, kitos partijos galėdavo šiek tiek subalansuoti atstovavimą. Aš bijau, kad dabar bus dar labiau politizuota. Kitos struktūros gal irgi paskirs savo atstovus, bet, kaip žinote, jie visi dirbantys žmonės, o politikai, kurie atrenka atstovus, yra laisvesni ir yra didesnė galimybė, kad jie oponuos komisijoje, jeigu bus tam tikrų nesusipratimų. Iš kur jūs tą pavyzdį paėmėte? Mes būname tokie išradėjai, entuziastai, pirmūnai visoje Europos Sąjungoje kai kada. Ar čia kokios nors šalies pavyzdys, ar čia vėl kažkokios fantazijos, kad vis dėlto būtų galima kaip nors išvengti politikų įsikišimo?
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu jūs klausiate, ar tai pavyzdys iš kitos šalies, ar iš fantazijos, tai iš fantazijos šalies. O iš tiesų tai nesirėmiau jokios kitos šalies pavyzdžiu ir net nesigilinau į tai. Jūs šiek tiek teisus, kad teisingumo ministras yra politikas, bet jis nebūtinai turi būti partinis politikas. Štai ir dabar turime M. Vainiutę, kuri nėra jokios partijos narė, bet taip, ji yra politikė.
Pažiūrėkite, kas buvo ligšiolinėje arba vis dar egzistuojančioje situacijoje. Įsivaizduokime, kad viena partija turi didžiulę daugumą Seime. Tos partijos atstovas tampa Prezidentu, tos partijos atstovas yra teisingumo ministras. Dabar realiai yra pavojus, kad viena partija gali užvaldyti daugumą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Tikiuosi, kad taip niekada nebuvo, taip niekada ir nebus. Čia visiškai minimizuota politinė įtaka ir tik per teisingumo ministrą ją būtų galima įžvelgti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau pratęsti klausimus. Man iškyla klausimas dėl rotacijos ir kadencijų skaičiaus. Kaip jūs numatote pagal naują tvarką taikyti?
E. GENTVILAS (LSF). Aš mačiau Teisės departamento išvadas, jie siūlo įvertinti tai. Po pateikimo aš tikrai esu linkęs atsižvelgti į Teisės departamento išvadas. Ten dvi esmės: viena – apie rotaciją, kita – apie visą rinkimų komisijų sistemų pertvarkymą. Bet pradėkime nuo galvos – nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos, juo labiau kad jos kadencija artėja prie pabaigos.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dabar jūs, pateikdamas šitą projektą ir atsakydamas, visai susukote viską į vieną krūvą. Dabar jūs pateisinote teisingumo ministrą, kuris, mano galva, yra visiškai politikas. Nesvarbu, ar jis atstovauja politinei partijai, ar ne, bet tai yra politinis paskyrimas ir iš politinio paskyrimo politiniai paskyrimai atitinkamai gali būti ir čia. O tuo tarpu Prezidento institucija, kuri pagal Konstituciją yra depolitizuota… Prezidentas net negali būti politinės partijos nariu ir turi formaliai iš tikrųjų pagal Konstituciją būti depolitizuotas, jūs jį eliminuojate iš žaidimo. Kur ta logika? Arba jūs visus politikus, turinčius galimybę arba sąsajas su politika, eliminuojate ir paliekate teisininkų ir kitas draugijas, arba tada reikia palikti seną principą, kad būtų koks nors grynumas. Tada būtų aišku, kaip balsuoti, nes dabar vėl išėjo košė.
E. GENTVILAS (LSF). Nemanau, kad tai košė. Ir dabar galiojančiame įstatyme teisingumo ministrui yra suteikta tokia teisė, kaip ir Prezidentui, ir parlamentinėms partijoms. Prezidentas, puikiai žinau, kad atsisako partinės narystės, jeigu iki tol ją turėjo, bet vis tiek su savo simpatijomis, požiūriais jis galėtų būti laikomas partiniu politiku, net ir būdamas Prezidentu. Čia, kaip sakau, yra minimizuota galimybė turėti politizuotą Vyriausiąją rinkimų komisiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš tikrai žinau, kad tarp socialdemokratų yra kvalifikuotų žmonių. Tikiuosi, kad Liberalų sąjūdyje tokių yra. Bet kai dabar buvo skyrimas, tai partijos subalansuodavo tą politinį svorį Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Dabar gali taip pasitaikyti, kad ir viena organizacija, ir kita, kuri, kaip jūs sakote, politizuoja, paskirs kvalifikuotus žmones, bet jie bus vienos politinės pakraipos. Vyriausioji rinkimų komisija vienareikšmiškai gali turėti tiktai vieną politinę kryptį, nebūti jokio balanso, kaip dabar yra.
E. GENTVILAS (LSF). Čia jūs pateikėte tokį paradoksą, kad štai politinės partijos gali būti mažiau politizuotos negu Teisėtų taryba arba Teisininkų draugija. Teoriškai gali taip būti, bet sutikite, kad praktikoje politinės partijos… Tai kas, kad jos vieningai oponuoja viena kitai, bet įsivaizduokime situaciją, kai didžiulę persvarą turinti parlamentinė partija, perėjusi daugiamandatį sąrašą, ir dar pora perėjusių partijėlių jau ten to balanso nebeturės, nebeatstatys.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, norėjau užduoti klausimą, kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse, bet, kiek supratau, jūs net nesidomėjote, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse yra formuojama VRK. O pagal mano turimą informaciją faktiškai visose Europos Sąjungos šalyse partijos turi savo atstovus. Kas tai yra blogo? Tai ne viena partija. Ne valdančioji partija, o visos partijos, nesvarbu jos gausa, ar ji valdančiosios daugumos, ar opozicijos, turi po vieną atstovą, gauna informaciją, kas vyksta, kokie klausimai sprendžiami. Per tai partija palaiko ryšį su Vyriausiąja rinkimų komisija. Ką jūs norite padaryti? Jūs man pasakykite, kam jūs čia norite įsiteikti? Ar jūs manote, kad bus suformuota viena VRK institucija ir ji bus objektyvesnė ir sąžiningesnė? Man atrodo, bus labai naudinga nematomai rankai valdyti tą VRK ir jos sprendimus.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nustebęs, kaip vienas sakė. Pirmą kartą išgirdau P. Gražulį, kuris liepia remtis Europos Sąjungos patirtimi, Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamomis vertybėmis ir t. t. Aš neprivalau žiūrėti, kas yra kitose šalyse. Aš turiu teisę teikti savo nuomonę. O jeigu jums tokios brangios Europos vertybės, laikykitės jų nuosekliai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, man pačiam teko dirbti ne vienoje rinkimų komisijoje ir nežinau, ar su manimi sutiksite – niekas taip nekontroliuoja kito komisijos nario kaip konkuruojančios partijos kitas komisijos narys. Jeigu jūs manote, kad problema ta, kad gali užvaldyti vienos partijos atstovai, gal eikime priešingu keliu, priešinga kryptimi, kad praplėskime tą komisiją, kad kuo daugiau kitų partijų dalyvautų? Norėčiau jūsų nuomonės dėl šito klausimo.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nemanau. Politinės partijos tikrai turi išsaugoti galimybę skirti stebėtojus, kurie stebėtų, o pačių komisijų nariai, bent pradedant nuo VRK, turėtų būti depolitizuoti, neturėtų turėti sąsajų su politinėmis partijomis. Kol kas mes nekalbame apie apygardų ar apylinkių komisijų narius. Galbūt, jeigu bus pritarta šitam, galėtume eiti ir toliau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors projektas dar turi ydingumų ir, lyginant su skelbiamom idėjom, kad reikia depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, nes čia, kaip ir buvo pastebėta, teisingumo ministras, kaip vienas iš svarbių teikėjų, yra paliktas, deja, kaip politikas, tačiau ta problema lengvai ištaisoma parašant pasiūlyme toje vietoje kitą teikėją – ne politiką. Manau, reikia reaguoti į teisingas Prezidentės pastabas, kad tikslinga depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, nes išties kartais matome, kad būna, deja, ten esančių partijos atstovų politinių sprendimų. Žiūrėdami, kuri partija, pavyzdžiui, parašė skundą, pažiūrėkime, kaip ji pati, jos koalicijos atstovai ten balsuoja. Būna balsai po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas ir panašiai. Aš manau, kad turime į tą komisiją pradėti vis labiau žiūrėti kaip į tam tikrą specifinį teismą kartu su organizacinėm atsakomybėm. Manau, tada bus didesnis pasitikėjimas rinkimų organizavimo procesu ir rezultatais, ir objektyviu požiūriu į pažeidimus, į visokias paslėptas reklamas ir panašius dalykus. Kviečiu palaikyti ir eiti tuo Prezidentės siūlomu keliu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kad šiandien Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtis yra gana subalansuota. Jeigu pažiūrėsime visas politines partijas, vien tik jų skaičius nesudaro daugumos komisijoje. Yra Teisininkų draugijos, Prezidentės deleguoti žmonės. Šiandien yra balansas. Visiškai izoliuoti partijas, kad neturėtų jokios informacijos, kas vyksta, kokius sprendimus priima VRK, galų gale net apginti savo partijos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje svarstomą klausimą arba jį pristatyti, jeigu tai liečia partiją, manau, tai nei demokratiška, nei etiška. Todėl siūlau atmesti šį įstatymo projektą ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytas nuomones. Gerbiami kolegos, supratau, kad bendru sutarimu negalime. Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-4707.
Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 54. Deja, įstatymo projektui nepritarta. Grąžiname iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Ačiū.
16.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-262 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kaip ir buvome sutarę, dar vienas darbotvarkės klausimas, kurį labai nori pateikti mūsų kolegos, iš opozicinės darbotvarkės. Tai būtų 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas ir kartu įstatymo projektas Nr. XIIIP-249. Kviečiu D. Kepenį į tribūną. Jums opozicinė Liberalų sąjunga patikėjo pateikti ir nutarimą dėl sesijos darbų programos, ir įstatymo projektą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū gerbiamai pirmininkei, ačiū kolegoms Liberalų sąjungai ir mūsų kolegoms iš Klaipėdos, kurie tikrai palaiko iniciatyvą dėl Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo…
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, pirma sutarkime, kad jūs pristatote nutarimą, kad pratęstume darbų programą, ar jį turite? Jei ne, mes tuoj pat padėsime. (Šurmulys salėje) Mes pratęsime darbų programą, o tada…
D. KEPENIS (LVŽSF). Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 metų gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“.
PIRMININKĖ. Siūlote papildyti, taip?
D. KEPENIS (LVŽSF). Siūlome įtraukti, pakeisti programą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Galime pritarti po pateikimo? Galime. Ypatinga… (Triukšmas salėje) Taip, kolega. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Gerbiama pirmininke, į darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl rudens programos papildymo. Jūs dabar įtraukėte, bet darbotvarkėje nebuvo, teisiškai mes šito negalime padaryti, čia yra Statuto pažeidimas.
PIRMININKĖ. Mielasis kolega, iš tikrųjų mes ieškome Statuto pažeidimo ten, kur jo nėra, nes jeigu klausimas buvo opozicinėje darbotvarkėje, tiesiog formalumas, kad reikia papildyti darbų programą, na, neįžvelkime problemos ten, kur jos nėra. Kolegos, dirbame toliau. (Balsai salėje) Po pateikimo!.. Savo balsavimu jūs išreikškite nuomonę, o dabar netriukšmaukite.
Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojam!“, „Ne!“) Balsuokime. Prašom balsuoti, kas pritariate, kad po pateikimo pritartume darbų programos projektui.
Už balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 22. Pateikta.
Galime taikyti ypatingą skubą? (Balsai salėje: „Taip!“, „Ne!“) Balsuojame, kas už ypatingą skubą. (Triukšmas salėje)
Nepritarta. Na, įdomus atvejis, kai jūs darbų programai po pateikimo… Bet čia, aš manau… Kolegos, ar visi supratote, kad po pateikimo pritarėme? Dabar jūs nenorite, kad būtų svarstymo stadija. (Triukšmas, balsai salėje) Na…
Kolegos, pagal nusistovėjusią tvarką (čia mane truputėlį pakonsultavo) papildant darbų programas net nereikia prašyti jūsų balsavimo ir pritarimo dėl ypatingos skubos. Ar pritariate po svarstymo? (Triukšmas salėje) Motyvai už, prieš. Nėra. Balsuojame.
Po svarstymo balsavo: už – 90, prieš – 7, susilaikė 13.
Priėmimas. Nuomonės – už, nuomonės – prieš. Dėl darbų programos papildymo. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti, kad papildytume darbų programą minėtu nutarimu.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 17. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-262) priimtas. (Gongas)
Gerbiamasis kolega D. Kepenis jau tribūnoje.
16.25 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 172 straipsnio papildymo ir 175 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-249 (pateikimas)
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 172 straipsnio papildymo ir 175 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-249. Prašom. Pateikimas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Šio įstatymo papildymo paskirtis ir pakeitimas siejamas su didesniu skaidrumu, lygiomis galimybėmis ir konkurencingumu. Priėmę šiuos pakeitimus, užtikrinsime konstitucinę nuostatą, draudžiančią monopolizuoti rinką, saugančią sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę.
Siūlomas naujas reglamentavimas pagerins verslinės žvejybos sąlygas, subalansuos žvejybos laivyno pajėgumus su prieinamais žuvų ištekliais, padidins žvejybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą. Įstatymas buvo priimtas prieš pusmetį, jo pakeitimai sugrąžino žuvininkystės sektorių į 2014 metų padėtį, kur du ūkio subjektai, jie čia išvardinti, valdo 69 % šprotų ir 66 % strimelių, o likusios 17 įmonių tegauna 25 % šprotų ir 21 % strimelių Baltijos jūroje žūklaujantiems skiriamų žvejybos galimybių.
Tokios įteisintos galimybės prieštarauja ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos. Todėl, siekdami garantuoti žvejams lygias galimybes, ir aš ypač pabrėžiu, jeigu mes šnekame apie tai, kaip išsaugoti mūsų tautiečių darbo vietą ir tikėjimą savo valstybe, mūsų įstatymais, tai čia ypač svarbu žmonėms grąžinti tą tikėjimą, kad mes turime teisę į teisingumą ir svarbiausia – galimybę uždirbti visiems, bent jau pagal savo darbą.
Deja, kol kas šita situacija buvo pažeista ir aš džiaugiuosi, kad įvairiose partijose atsiranda Seimo narių, kurie tai supranta ir taip pat palaiko šitą iniciatyvą. Tikiuosi, kad mes tą pakeitimą su jumis atliksime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, po to balsavimo, kai buvo bandoma net neįtraukti mūsų klausimo į rudens sesijos darbų programą, buvo pasidarę gaila, kad užleidome laiką biudžeto svarstymui. Mes turime tokią teisę ir prašau neatmesti tos teisės. Gerai, kad posėdžio pirmininkė susiorientavo ir viskas dabar yra gerai.
Klausimas gerbiamajam D. Kepeniui. Ar jūs suprantate, į kur jūs brendate? Apie jus atsiras publikacijų spaudoje, jūsų nuotraukos mirgės kaip Seimo nario, kuris tarnauja Rusijai. Jūs atsidursite teismuose, kaip dabar esu aš, atsakovo vaidmenyje tik dėl vienos priežasties – kad jūs ryžotės pasipriešinti monopolistui, kuris gaudo Lietuvos vandenyse, jūros vandenyse, 78 %. Buvusi Žemės ūkio ministerijos vadovybė pataikavo tam monopolistui, Seimo dauguma taip pat. Ar suprantate, kur lendate?
D. KEPENIS (LVŽSF). Taip, aš turėjau laiko pasikalbėti su žvejais ir ne kartą, mes bendraujame pusę metų. Teko kalbėtis ir su tais, kurie žvejoja priekrantėje ir pakrantėje, ir plačioje jūroje. Jų visų nuomonė man yra žinoma, ir aš tikrai šiandien neabejoju, kad… Svarbiausia, kad metus laiko jie jau žvejojo normaliomis sąlygomis, staiga kažkas įvyko ir prieš pusę metų situacija vėl buvo pakeista. Aš manau, tiems seniesiems Seimo nariams daug geriau dabar žinoti, kas ten įvyko, kad monopolistas vėl įgijo tas teises. Aš tikiuosi, kad mes su jumis grąžinsime konkurencingą ir išsklaidytą tą, taip sakant, koncentraciją vienose rankose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų aš, kaip žvejas mėgėjas, galbūt sureaguosiu į tai. Tikriausiai visi žinome, ir galbūt gera pastaba buvo apie verslininkus, kaip jie galbūt puls jus, nes ir vidaus vandenyse tie verslininkai nori žvejoti, gaudyti įvairių rūšių žuvis, ir mato tam potencialą, tikrai reikėtų sustabdyti tuos dalykus. Bet aš noriu jūsų paklausti, ar jūs matėte Teisės departamento išvadą, kuri rekomenduoja gauti Vyriausybės išvadą ir įvertinti truputį giliau, nes yra tam tikrų prieštaravimų? Manau, tikrai nereikėtų labai skubėti, nes, kaip ir minėjau, galime įbristi dar labiau, giliau su tuo, jeigu taip iš tikrųjų. Tai kaip jūs manote?
D. KEPENIS (LVŽSF). Gaila, kad mes iki šiol neturėjome laiko tų žvejų išklausyti, kadangi jie jau čia buvo atvykę. Bet aš tikiuosi, kad Vyriausybėje šiandien yra žmonių, kurie turės laiko išklausyti ir padės tą klausimą išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū. Tikrai smagu, kad mes vėl sugrįžtame prie Žuvininkystės įstatymo. Ačiū, Eugenijau, mes juk Kaimo reikalų komitete dirbame. Aš suprantu mažų žvejų rūpestį, aš visiškai suprantu, bet jūs matote ir girdite tik vieną pusę.
Gerbiamieji, šiandien Klaipėdoje vyko aukcionas, susirinko mūsų žvejai, buvo atidėliojama gal penkias dienas dėl neaiškių priežasčių. Šiandien atvažiavo Estijos monopolistai, kuriems nepriklauso kvotos, ir sukėlė chaosą bandydami nušalinti komisijos pirmininką. Aš turiu klausimą, ką jie ten veikė ir ką jie ten daro? Jie sako – mes ieškome tiesos. Kokios tiesos? Jie ieško kvotų, kurias dabar jūs bandome tęsti, iš vienų atimti kitiems, o šitie estai nusipirks kvotas ir lietuviai dar kartą liks ant ledo. Nebūkime trumparegiai!
Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai suprantu, kad jūs nesusipažinęs, bet kiek galima tą žuvį iš vieno denio mėtyti į kitą? Tai paliečia visas žvejybines įmones, ir tas, kurios gaudo Atlante prie Australijos krantų. Kaip bus su tomis įmonėmis, jeigu jūs įvedate tam tikrą kvotą, jūs man pasakykite? Bus bankrotas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Kvotas ne aš įvedžiau, įvedė Europos Sąjunga. Jos yra paskirtos keturioms žvejybos sritims Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, kuo paremtas jūsų siūlymas siūlyti ne daugiau kaip 20 % teisę į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes jūrų vandenyse? Kuo rėmėtės, kokie skaičiavimai? Juk lygiai taip pat, jeigu pasidalins dar kartą siūlomas… jeigu pereis šitas variantas, jūs galite teikti ir 5 %. Jūs paaiškinkite man argumentus.
D. KEPENIS (LVŽSF). Matote, viena įmonė, kuri skilo į dvi įmones, prieš tai galėjo turėti 40 %. Kada jinai skilo į dvi dalis, jinai staiga įgijo jau beveik 70 %, faktiškai ta pati įmonė sukūrė sau dar dukterinę. Jeigu bus grąžinta į tą situaciją, kuri buvo prieš pusę metų, tai realiai tos dvi įmonės turės 40 %, bet ne monopolines teises visos (…). Tai yra bent jau realu, bet jeigu bus daugiau, jie vėl peržengs tą ribą ir vėl bus monopolistai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš vieno dalyko norėčiau paklausti. Ar nemanote, kad galite pralaimėti teismus, nes iš tikrųjų įsiveliame į tam tikrus ūkinius santykius, t. y. skirstome kvotas ir skirstome verslo galimybes. Vėlgi, jeigu įmonės nusiperka įrangą ir pritaiko tam tikram kiekiui kvotų, savaime suprantama, jos turės problemų, nes neišnaudos savo pajėgumų. Ar nemanote, kad mes galėsime iš tikrųjų padarę tokią įstatymo pataisą po kiek laiko ir vėl pralaimėti teismus, ir vėl įsivelti į teismus, ir tokiu atveju paprasčiausiai dėl gerų norų pridaryti problemų ūkio subjektams?
D. KEPENIS (LVŽSF). Matote, jeigu dabar mes į tai nekreipsime dėmesio, tai tuoj pat įsigalios ta nuostata, kada bus galima tik po dešimties metų daryti. Mes dabar padarydami tą pataisą tikrai nukelsime, sakykim, trejus metus galios šita situacija ir po trejų metų tie žvejai jau įgis galimybę demonopolizuoti rinką. O jeigu dabar nepadarysime, tai vėl dešimt metų žmonės ieškos teisybės. Bent jau duokime šansą, kad jie įgytų tą galimybę anksčiau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jus pasveikinti įlipus į labiausiai lobistų veikiamą įstatymo projektą. Mes, kas esame ir kas buvome ir praeitame Seime, turbūt galime prisiminti, kad visus metus čia koridoriais vaikščiojo vieni žvejai ir kiti žvejai. Vieni, atsimenu, vadinosi AB „Banginis“, kitų pavadinimo neatsimenu. Visi čia buvome tomis žuvimis… Čia įrodymų daug buvo ir visi kalbėjo apie skaidrumą ir geresnį įstatymą. Vieną sykį priėmė, paskui atšaukė, paskui vėl priėmė, paskui dar kažką priėmė, ir aš jau nežinau, kokį ten priėmė. Kaip matote, visi turėjo savo nuomonių ir susipyko, E. Gentvilas net su seserimi susipyko, jūs du iš pajūrio – I. Šiaulienė ir D. Kepenis – skirtingas nuomones turite. Aš, kadangi nelabai suprantu šito įstatymo, noriu jūsų paklausti, jūs čia dabar stovėdamas tribūnoje esate „Banginio“ pusėje ar ne „Banginio“ pusėje? (Juokas salėje)
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš jau minėjau, kad vadinamoji organizacija „Banginis“ šiandien valdo 69 vienų žuvų, 63 ir kitų… Septyniolika kitų mažų įmonėlių, kurios, kartu sudėjus su kranto tarnybomis, jungia per tūkstantį žmonių, deja, valdo tik apie 23 ar panašiai. Vien tai. Tie žmonės, vargšeliai, nemato savo ateities. Aš esu jų pusėje, be abejo. Vien dėl to, kad jie čia, Lietuvoje, gyventų, o ne bėgtų ieškoti laimės kur nors kitur, kad jie patikėtų, kad Lietuvos įstatymai gali apginti paprastą žmogų, o ne vien „Banginį“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš pradžių noriu padėkoti daugumai, kad jinai leido vis dėlto pristatyti šitą klausimą. Tam parlamentas ir yra, kad čia būtų išsakomos, kartais ir nuobodžiai kai kam atrodo, įvairios skirtingos nuomonės, taip pat ir mažuma galėtų išsakyti. Labai ačiū jums. Ir nereikėtų kreipti dėmesio į darbiečius, kurie pavirto socdemais ir bando užgniaužti tą galimybę.
Aš dabar noriu paklausti, ar nebus taip, kad ta įmonė, tas „Banginis“, kuri, kai įstatymas buvo pakoreguotas, skilo per pusę ir vis tiek turi tas kvotas, dabar dar kartą skils ir vėl turės tas pačias kvotas?
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš manau, kad kaip tik šnekame, kad Vyriausybė turėtų tuos klausimus perimti ir kontroliuoti, tuo labiau kad čia sėdi ministras, kuris tą sistemą valdo. Be abejo, aš tikiuosi, kad turėsime parlamentinę kontrolę to klausimo, kad taip neįvyktų, bent jau reikia įrašyti saugiklius, kad taip neįvyktų, nes dabar mes pateikėme, o dar turime progą, jeigu atsižvelgsime į pasiūlymus to paties „Banginio“, jeigu išsakysime (…), tai mes tą dar galime padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jums skirtas laikas atsakyti į klausimus baigėsi. Ačiū.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – P. Urbšys. Nėra. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, nėra garantijų, kaip aš supratau, dėl to, kad tikrai ta rinka taps labiau liberali, labiau diversifikuota, kad joje nebus tas pats vienas žaidėjas, tik persivadinęs jau keturių žaidėjų vardu. Gali būti ir taip. Bet iš tikrųjų tą turi reguliuoti mūsų konkurencijos tarnybos ir taip pat Ūkio ministerija ar Žemės ūkio ministerija. Bet jeigu mes nežengiame šito žingsnio, vadinasi, pripažįstame, kad pralaimime iš anksto, pasiduodame monopoliui bent vienoje srityje. Jeigu pralaimime šioje srityje, tai galbūt ir kitose reikia pralaimėti. Aš manau, kad mes turime žengti šitą žingsnį ir atiduoti instrumentą ministerijai, naujam ministrui reguliuoti šitą rinką taip, kad tenai nebūtų tų monopolinių sandėrių.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma, Kęstuti, galiu pasakyti, konkurencijos principai žvejybai negalioja. Tai yra visoje Europoje, yra uždara rinka.
Antras variantas, puikiai prisiminkite, tie smulkieji žvejai, kurie dabar bankrutuoja arba bandys bankrutuoti, prieš kurį laiką supjaustė laivus, nes jie norėjo pasitraukti iš žvejybos, gavo iš valstybės pinigus, o dabar, kai tokia situacija (gamtoje vyksta ciklas kas penkeri metai, strimelių didėja, menkių mažėja), kai strimelių kaina padidėjo, anksčiau jie strimelių negaudė, o dabar pamatė didelį kąsnį. Lietuvos verslas investavo į strimelių gaudymą, o kai pamatė, kad naudinga kitiems, tada – pasidalinkime kartu. Dabar žiūrėkite, kas bus, jeigu rytoj nukris strimelių kainos. Kas jas gaudys? Smulkieji jų negaudys, nes paprasčiausiai jų laivai nepritaikyti, štai kur esmė. Paprasčiausiai vėl pasinaudojama, vėl įlendama į Lietuvos kišenę, kad gautų kvotas, parduotų tiems patiems estams, latviams, kurių įmones valdo Rusijos kapitalas. Krizės metu latviai ir estai eksportavo žuvį į Rusiją, o lietuviams buvo uždrausta. Gerbiamieji, nežlugdykime Lietuvos verslo. Pagalvokite, ką jūs darote.
PIRMININKĖ. Ačiū. Mielieji kolegos, balsuojame dėl Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-249. Pateikimo stadija.
Dėkoju. Balsavo 107 Seimo nariai: už – 64, prieš – 6, susilaikė 37. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Dabar mums reikia priimti sprendimą, kada svarstyti. P. Čimbaras nori pasiūlyti papildomą komitetą ar svarstymo datą? (Balsai salėje) P. Gražulis nori pasiūlyti svarstymo datą. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tą ir A. Kubilius kalbėjo, jeigu mes nukelsime klausimą toli, tai čia visas Seimas vėl pakvips žuvimi, ko gero, Seimo narių nuomonė vėl pasikeis arba pasimes tarp žuvų, todėl siūlau svarstyti kuo greičiau. Kol dar neišrūkė žuvies, neatvežė į Seimą, tikrai priimsime daug objektyvesnį sprendimą. Pačiu artimiausiu metu, jeigu galite, taikykite ypatingą skubą, tada bus objektyviausias sprendimas.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime sutarti, kad svarstymą mes rengtume per pratęstą mūsų sesiją – sausio 12 dieną? Galime sutarti? Sutarėme. (Balsai salėje) P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Aš siūlau dar papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagal Statutą dėl ekspertinės grupės sudarymo: „Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, vadovaujamės Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalimi: „Jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis…).“ Yra pasirašę 30 Seimo narių. Kreipėmės į valdybą, kad būtų sukurta ta grupė.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, šiuo atveju jūs jau blefuojate. Teisinis reglamentavimas tikrai nekeičiamas. Ačiū, kad surinkote parašus, pasiliksime prisiminimui. (Balsai salėje) Tikrai nemanau, ir ekspertinio vertinimo valdyba, manau, nesiūlys. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš taip pat norėjau atkreipti dėmesį, kad čia nėra keičiamas teisinis reglamentavimas, keičiami tik procentai, todėl, mano manymu, ponia pirmininkė teisi, čia ekspertai nėra reikalingi.
O kitas dalykas, kad apginčiau tuos smulkiuosius žvejus. Gerbiamasis Petrai Čimbarai, jūs paminėjote, kad kai kurie iš jų yra supjaustę laivus ir gavę išmokas, tačiau jie buvo kelių įmonių akcininkai: vienos įmonės laivus supjaustė, o su kita įmone dirba. Jūs turėtumėte žinoti, kad UAB’o „Banginis“ dabartinis savininkas taip pat yra supjaustęs laivą ir gavęs milijoninę išmoką. Ir tai yra visiškai teisėta, nes jis taip pat buvo ir kitos įmonės akcininkas ir toliau tęsė veiklą. Jeigu taip galima, tai nepykite ant tų kitų, kurie supjaustę teisėtai pasinaudojo Europos Sąjungos lėšomis. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Paskutinė replika. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Nepaisydamas to, kad mano specializacija iki šiol buvo tik kimštas karpis, aš norėčiau, kad įrašytumėte už, kadangi mano kortelė neveikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų balsą laikysime už.
Gerbiamieji kolegos, opozicinę darbotvarkę mes baigėme ir grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės, dėkodami opozicinėms frakcijoms už supratimą.
16.46 val.
2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4790(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie mūsų darbotvarkės klausimo dėl valstybės biudžeto. Į tribūną kviečiu finansų ministrą V. Šapoką. Prašau, žodis jums.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Prisimindamas kvietimą perbalsuoti dėl nenumatytų aplinkybių, galiu pakomentuoti. Kadangi buvo nutarta pratęsti šildymo lengvatą, taip pat nebuvo nubalsuota už tai, kad būtų aiškiai numatytas padengimas, aš turiu omeny – iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, taip pat nebuvo pritarta gerbiamojo A. Kubiliaus pasiūlymui, tai turbūt būtų prasminga šiuos abu pasiūlymus perbalsuoti. Kadangi nebuvo numatyta, kartu pakoreguoti ir fiskalinio deficito rodiklius 21 straipsnyje. Jeigu galima, tai pakartosiu abu šiuos pasiūlymus, pradėdamas nuo Seimo nario A. Kubilius pasiūlymo, kaip ir buvo prašyta opozicijos.
Siekiant kompensuoti valstybės biudžeto pajamų netekimą 32 mln. eurų dėl PVM lengvatos šildymui galiojimo pratęsimo, siūloma atitinkama suma padidinti planuojamas surinkti pajamas iš valstybinių įmonių dividendų bei atitinkamai patikslinti 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jo priedus. Numatyti lėšų šaltiniai – didinti valstybinių įmonių į biudžetą mokamus dividendus, ypač AB „Lietuvos geležinkeliai“.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nuomonės dėl pasiūlymų jau buvo išsakytos. Jūs dar norite? (Balsai salėje) Gerai. Būsime labai demokratiški. Nuomonė už – A. Kubilius, nors jis yra iniciatorius šio pasiūlymo, kaip ir nederėtų šiandien kalbėti, bet aš būsiu labai geranoriška.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis tiek raginu įsiklausyti į paprastą argumentą: kitų metų biudžeto pajamų dalyje yra numatyta maždaug 20 mln. eurų mažiau pajamų iš valstybės valdomų įmonių dividendų, negu, šių metų spalio mėnesio duomenimis, valstybės biudžetas yra gavęs realių pajamų. Tai jau vien tas faktas sako, kad kitų metų dividendų pajamas būtų galima numatyti realiai tikrai didesnes. Manau, pasistengusi Vyriausybė galėtų ne tik tuos 20 mln., kurių šiais metais surinks daugiau, bet ir papildomai dar 10 ar 15 mln. atrasti. Ypač kai Vyriausybės planai iš tikrųjų imtis pertvarkų, teisingų pertvarkų, valdant valstybines įmones, yra tikrai sveikintini. Aš įsitikinęs, tai duos gerų permainų ir duos daugiau dividendų, ką jau matome ir dėl „Lietuvos geležinkelių“.
Ką reiškia paimti iš kelių? Jūs paskaitykite, kad ir dabar „Verslo žiniose“, matau, internete yra žodžiai ir „Kelių direkcijos“, kurie suprantami labai paprastai: tai reiškia, kad, pavyzdžiui, „Via Baltica“ rekonstrukcijos projektas turės būti nukeltas beveik metams, o lygiai taip pat turės būti pristabdyta programa, skirta regionų žvyrkelių asfaltavimui finansuoti. Gerbiamieji kolegos, aš esu vilnietis, daugelis jūs esate išrinkti regionuose, tai jūsų siūlomas sprendimas mažinti Kelių programą yra nukreiptas prieš regionus. Mes siūlome paprastą finansinį sprendimą: paimti daugiau dividendų iš valstybės valdomų įmonių. Mano įsitikinimu, finansų ministro argumentai apie Fiskalinės drausmės įstatymą yra neracionalūs, nes išlaidų ribojimas, kiek aš suprantu, šių metų biudžete dėl lėtai augančios ekonomikos ši nuostata yra nenaudojama. Aš raginu balsuoti už mūsų racionalų pasiūlymą, kuriam turėtų pritarti ypač valstiečiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nelabai supratau, apie kokį pasiūlymą mes dabar kalbame, ar apie abu kartu?
PIRMININKĖ. Ne, atskirai, nes Statutas reikalauja už kiekvieną pasiūlymą kalbėti atskirai ir balsuoti atskirai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ir šiuo atveju mes kalbame apie A. Kubiliaus pasiūlymą? Gerai, tai aš dėl kito pasiūlymo užsirašysiu.
PIRMININKĖ. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir aš ne visai gerai supratau, bet naudodamasis proga norėčiau paklausti, gal ne visai statutiškai, bet gal būtų galima alternatyviai balsuoti? Du pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Negalima. Negalima, gerbiamasis Seimo nary.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš suprantu.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, sąlyginai nuomonės prieš išsakytos. Prašom balsuoti. Kas už A. Kubiliaus pateiktą pasiūlymą? Kadangi Vyriausybė nepritarė, reikia surinkti 71 balsą už.
Už balsavo 51, prieš – 53, susilaikė 16. Nepritarta.
Gerbiamasis finansų ministre.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Seimo narys R. Karbauskis, siekiant kompensuoti valstybės biudžeto pajamų netekimą 32 mln. eurų dėl PVM lengvatos šildymui galiojimo pratęsimo, siūlo numatyti 32 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skiriamų bendroms biudžeto reikmėms, bei atitinkamai patikslinti 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priede esančią išnašą.
Vyriausybė siūlo pritarti sumažinti 32 mln. biudžeto pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio ir sumažinti 32 mln. eurų planuojamus 2017 metais Susisiekimo ministerijos Kelių priežiūros ir plėtros programos asignavimus ir juos skirti bendroms biudžeto reikmėms.
Papildomai noriu atkreipti dėmesį. Kelių šimtų milijonų programa sumažinama 32 mln. plius, kaip aš sakiau, pagal naujausią prognozę šiais metais bus 20 mln. viršplaninių pajamų. Iš esmės programa nenukenčia.
Kitas dalykas, kalbant apie mūsų fiskalinės drausmės taisykles. Esame įpratę ir daugelį metų esame įpratę, nepriklausomai nuo to, ar kairėj, ar dešinėj sėdintys, ką darome? Nuolat pučiame išlaidas, pučiame jas, pučiame ir bandydami ieškoti, iš kur čia prisidurti, bandome maskuoti problemas. Vyriausybė, atėjusi su permainų šūkiu, labai aiškiai pasakė: mes nedarysime taip, kaip jūs darėte iki šiol. Ir sudėliojo. Peržiūrėjo biudžetą, sudėliojo, kad būtų atsižvelgta į rizikas, kurias iškėlė Europos Komisija. Nutarė, kad šioje vietoje būtina pasižiūrėti, ar tikrai mes nepučiame savo išlaidų. Todėl kai buvo priimtas sprendimas pratęsti mokestinę lengvatą, išvada buvo labai paprasta – mes negalime toliau pūsti išlaidų, nes taip savo finansų niekada nesubalansuosime, kaip kairė ir dešinė daug metų kartojo. Dabar šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis ministre, man labai patiko jūsų labai aiškus pasakymas, kad sukauptos viršplaninės pajamos negali būti panaudotos tuojau pat, nes jas riboja Fiskalinės drausmės įstatymas. Ir tai yra absoliuti tiesa. Žinoma, mes turime rinktis. Jeigu mes priimame sprendimą kompensuoti PVM lengvatą šildymui ir ją tęsti, tai turime surasti lėšų šaltinį, kas biudžeto netektį galėtų padengti. Žinoma, kaip buvusiam susisiekimo ministrui, man skaudu pripažinti, kad tą reikia daryti, bet vis dėlto matau tris prielaidas, dėl ko tą reikia daryti.
Pirma. Dėl to, kad kuro kaina šiandien yra palanki vartotojui ir kuro suvartojama kaskart vis daugiau ir daugiau. Tokiu būdu įplaukia kas kartą vis didesnė akcizo dalis, skirta Kelių programai. Todėl kiekvienais metais mes surenkame viršplaninių biudžetinių lėšų Kelių programai.
Antras dalykas. Šiandien kelių statybos įmonės tarpusavyje labai konkuruoja. Ir net nuo skaičiuotinų projektų 30–40 % konkurso būdu atpiginami kelių tiesimo darbai. Taigi kelių tiesimo apimtys, matyt, nenukentės dėl padidėjusios konkurencijos.
Trečia. Mes turėjome gerą praktiką praeitoje Vyriausybėje. Yra principinis sutarimas ir šitoje Vyriausybėje, kad Kaimo plėtros programos lėšos bus kartu kooperuojamos su Kelių priežiūros ir plėtros programa ir vykdoma bendra programa. Taip mes išvengsime nesusipratimų su žvyrkelių asfaltavimo programa, tuo labiau šnekant apie „Via Baltica“. Taigi aš siūlau pritarti Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar I. Šimonytė nori kalbėti dėl šio pasiūlymo? Prašau, žodis jums.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, aš labai norėčiau kalbėti būtent dėl šio pasiūlymo ir turėčiau keletą pastabų ministrui pirmiausia. Ministras daug kritikos kairei ir dešinei padėstė, bet aš jam taip pat noriu pasakyti, kad tai, ką jis kalba, yra niekas kitas kaip užbiudžetinis deficitas, nes Kelių programos lėšų naudojimas kitais metais iš perkeltų lėšų yra taip pat deficitas. Tą jūs turbūt puikiai žinote.
Kitas dalykas. Man kyla klausimas, tai kas jums vis dėlto tame biudžete rūpi? Ar jums rūpi galutinis rezultatas, ar jums rūpi kokios nors eilutės? Sakote, pučiame ir pučiame išlaidas. Jeigu išlaidos išpūstos ir jūs jas sumažinsite 30 mln., tai jos vis tiek buvo padidintos. Klausimas, ar būtent šitas išlaidas reikėjo mažinti? Bet aš manau, kad jums rūpi deficitas. Kadangi išlaidų augimo taisyklė, aš dar kartą patikrinau jūsų teiktą aiškinamąjį raštą, ar tai yra paminėta, tai yra paminėta, išlaidų augimo taisyklė, apribojimo, tiksliau sakant, taisyklė yra nenaudojama dėl per lėto ekonomikos augimo, todėl man yra visiškai neaišku, kuo jums yra blogos pajamos iš valstybės valdomų įmonių, juo labiau tai lengvatai, kuri yra pratęsta pusei metų. Tai yra jeigu jūs sakote, kad vienkartinės pajamos yra dividendai, galbūt, bet šiais metais jūs susirinkote daugiau, negu kitais metais planuojate, tai vienkartiniam išlaidos kompensacijos pratęsimui jūs taip pat galėtumėte tuos dalykus sutaikyti. Juo labiau kad jūsų pateiktas siūlymas iki 10 % sumažinti kompensacijų ribą šildymo kompensacijoms padidins išlaidas taip pat ir, ko gero, daugiau, negu jūs būtumėte surinkę papildomai, panaikinę pridėtinės vertės mokesčio lengvatą nuo sausio 1 dienos. Todėl aš labai raginčiau Seimo narius nepalaikyti šito pasiūlymo, kadangi, tiesą sakant, manau, kad taip spręsti šitos problemos, kaip yra sprendžiama, nėra būtino reikalo, turint mintyje, koks ambicingas pridėtinės vertės mokesčio planas kitais metais apskritai yra įtrauktas į biudžetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame I. Šimonytei. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate R. Karbauskio pasiūlymui?
Iš viso balsavo 113 Seimo narių. Už balsavo 69, prieš – 38, susilaikė 6. Pasiūlymui pritarta. Ačiū. (Balsai salėje)
Nereikia 71, nes Vyriausybė buvo pritarusi. Reikia daugumos balsavusiųjų.
K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro čia buvo daug netikslumų. Visų pirma tai šiais metais, kaip žinau, 30 mln. iš Kelių fondo buvo paimta kitoms biudžeto reikmėms ir kitais metais bus dar 36 paimti. Summa summarum išeina 60 mln.
Bet aš noriu pasakyti dar vieną dalyką. Mes pamiršome tą, ką šnekėjome. Papildomas šaltinis šalia valstybės įmonių dividendų gali būti ir Lietuvos banko pelno likutis, kurio tik 10 mln. yra numatyta šiais metais. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse jis yra kur kas didesnis. Kitaip tariant, tuos aktyvus, kuriuos valdo Lietuvos bankas, galima būtų kur kas efektyviau investuoti į ilgalaikius ir trumpalaikius kokius nors instrumentus, kad būtų galima daugiau pervesti gryno pelno likučio į biudžetą. Tai toks dar yra vienas šaltinis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar viena replika. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip suprantu iš viešos informacijos, kitų metų Kelių programa yra numatyta mažesnė, negu buvo šiais metais, o iš jos dar yra paimama 30 mln. Tai aš sveikinu naują valdančiąją daugumą taip griežtai nusistačius skriausti regionų kelius.
Antras dalykas. Praeitame Seime, kai mes bandydavome pajudinti geležinkelių dividendus, tai mums būdavo aišku, kodėl jų negalima pajudinti, nes tokia buvo politinė valia ir tos valios visi epizodai dabar labai aiškiai matyti konkrečiuose „Lietuvos geležinkelių“ dalykuose. Kodėl šita valdančioji dauguma nenori pajudinti „Lietuvos geležinkelių“ dividendų, aš palieku jums patiems į tą klausimą atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Reikia padėkoti valdančiajai daugumai už tai, kad ji ėmėsi atsakomybės dėl finansinės disciplinos ir drausmės. Nesuprantu, kaip dešinieji… To nebeliko ir pasidarė tik finansinės demagogijos šaltinis. Taigi dėkui. Ir palinkėdamas gerų Kalėdų tikiuosi, kad visi kiti mūsų sprendimai taip pat bus racionalūs ir atsakingi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 1 straipsnio. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Visada norisi paklausti, o jūsų valia pasakyti.
Už balsavo 78, prieš – 22, susilaikė 20. Iš viso balsavo 120 Seimo narių.
2 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, gal neskaitysiu visų pavardžių, tiesiog miniu, kad Seimo nario G. Vaičekausko pasiūlymui nepritarta, bet balsavome dėl 1 straipsnio, Seimo nario V. Kernagio balsavome taip pat dėl 1 straipsnio. Vyriausybė nepritarė. Trečiasis pasiūlymas. Vyriausybė nepritarė, balsavome dėl 1 straipsnio. Ar mes visus taip galime? Nebevardinsiu visų. (Balsai salėje) Sutariame? Sutariame.
Dėl 2 straipsnio visur buvo priimta atitinkamai pagal priimtus balsavimus ir dėl viso 2 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra.
Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl
4 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Bendru sutarimu? Taip.
Ačiū. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Bendru sutarimu? Bendru
sutarimu. 6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu
galime priimti? Galime priimti. 7 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų
negauta. Galime priimti? Galime. 8 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų
negauta. Galime priimti? Galime. 9 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų
negauta. Galime priimti? Galime. 10 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų
negauta. Galime priimti? Galime. 11 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų
negauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 12 straipsnis. Pastabų
ir pasiūlymų negauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 13
straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu?
Galime.
14 straipsnis. Žodis ministrui, nes yra gautas Seimo nario M. Adomėno pasiūlymas.
V. ŠAPOKA. Seimo narys M. Adomėnas siūlė papildyti 14 straipsnio 1 dalį nauju punktu: „Perskirstyti universiteto lėšas administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla; lėšas ir ūkiui, ir administravimui, susijusiems su studijomis, skirtas jų veiklai nuo 2017 m. liepos 1 d., pagal universitetus.“
Vyriausybės išvada nepritarti. Teisė paskirstyti lėšas pagal aukštąsias mokyklas suteikta minėtai ministerijai šio įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 1 punkte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Adomėnas. Žodis jums.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, dėl paties perskirstymo mes jau balsavome dėl 1 straipsnio. Tačiau kai klausau ministro…
PIRMININKĖ. Tai jeigu jau…
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, leiskite pabaigti.
PIRMININKĖ. Leisime.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Man susidaro įspūdis, kad jis skaito visai kitą tekstą, nes šiuo punktu ir siūloma Švietimo ir mokslo ministerijai įvykdyti Mokslo ir studijų įstatyme jai numatytą pareigą paskirstyti lėšas universitetams pagal mokslo ir studijų rodiklius. Bet kadangi Seimas savo balsavimu jau atėmė Vyriausybei teisę laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, kai jis įsigalios liepos 1 dieną, tai nemanau, kad papildomas balsavimas nusiteikimą nepaisyti savo pačių priimtų įstatymų logikos ką nors pakeistų. Taigi nereikalauju už jį balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, už jūsų supratimą. Iš tiesų buvo balsuota dėl to. Su tokiu nepritarimu 14 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
15 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime priimti. 16 straipsnis. Dėl 16 straipsnio, gerbiamieji, balsuota jau dėl 1 straipsnio dėl visų tų pasiūlymų. Prašau vėlgi bendro sutarimo. Galime priimti? Dėkoju. 17 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 18 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 19 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 20 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 21 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, galite sėstis.
J. OLEKAS (LSDPF). Dėkojame už pristatymą. Aš noriu pakviesti kolegas balsuoti ir pritarti šiam įstatymo projektui, t. y. 2017 metų biudžetui, kurio pajamos viršija 8,5 mlrd. eurų, išlaidų šiek tiek daugiau nei 9 mlrd. Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad labai ženkliai auga krašto apsaugai ir gynybai skirtos lėšos, kaip mes esame prisiėmę įsipareigojimą. Skirtingai negu mūsų kolegų iš dešinės Vyriausybės metais, biudžetas ne mažėja, o auga, mes priartėjame prie tos minimalios ribos, kurią turime pasiekti. Džiugu, kad suradome lėšų ir tiems įsipareigojimams, kurie buvo sudaryti su švietimo darbuotojais pasirašant susitarimą, ir tai, kad turėjome galimybę pratęsti šildymo PVM lengvatą. Manau, kad mūsų šiandienos pastangos nors ir užsitęsė gana ilgai, bet suradome šaltinius, iš kurių galima tas išlaidas finansuoti. Todėl kviečiu pritarti 2017 metų biudžetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų aš jau esu kreipęsis ir į finansų ministrą, ir į Vyriausybės vadovą ir ne kartą esu sakęs, kad jūs tikrai galite geriau. Ši Vyriausybė tikrai išsiskiria savo profesionalumu ir atrodo labai labai įspūdinga. Aš net neabejoju, kad jūs norėjote, kad būtų geriau, bet, deja, šiandien pasižiūrėjus į biudžetą, galima pasakyti, kad išėjo kaip visada. Norėjote kažką padaryti su PVM lengvata šildymui – nepavyko. Norėjote drastiškai pakeisti akcizus, nepavyko. Norėjote susitvarkyti su valstybės įmonėm, nepavyko, nes ką matome ir šiandien iš deklaruotų dividendų, yra lygiai tokie patys, kokie buvo socialdemokratų Vyriausybės pateiktame biudžete. Taigi iš tikrųjų matome, kad niekas nesikeičia, nors norai yra labai labai geri. Aš dabar linkiu šituo artėjančiu laikotarpiu po švenčių, kai galbūt bus šiek tiek laiko, atsisėsti ir susidėlioti labai rimtą programinį biudžetą. Tas programinis biudžetas su labai aiškiais rodikliais jums leis įsivertinti, kokios programos teisingos, ką reikia optimizuoti, ir taip galbūt rasite realių resursų tiems geriems norams, kuriuos jūs čia deklaravote. Kol kas tai yra biudžetas kaip visada.
PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Matelis – už.
B. MATELIS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, šio valstybės iždo projekto išties negalėčiau vadinti Valstiečių ir žaliųjų frakcijos ir mūsų ministrų projektu, nes daugeliu atvejų buvome verčiami dirbti ne kaip kūrėjai, o kaip ugniagesiai arba išminuotojai. Tai buvusios Vyriausybės dokumentas. Jei naujoji Vyriausybė nebūtų atidžiai išminuotojo akimi peržiūrėjusi, vieną dieną visi čia būtume išlėkę į orą. Todėl galėčiau tiktai dėkoti Vyriausybei, kuri parengė iš tiesų socialiai atsakingą projektą, kuris šiuo metu yra orientuotas socialiai į žmones. Nepaisant mano paminėtų pavojų ir didelių naujos Vyriausybės pastangų, į naująją valdančiąją daugumą, kuri dar neturėjo galimybių realiai veikti, visiškai nepelnytai jau buvo paleista tiek akmenų ir plytų, kad tos statybinės medžiagos būtų pakakę dviem naujoms Gedimino pilims pastatyti ir dar būtų likę akmenų šlaitams sutvirtinti. Todėl siūlyčiau išties visus labai rimtai pasižiūrėti į šį balsavimą ir paremti šį iždo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad po šių kaltinimų, kad Vyriausybei ir visiems mums čia buvo parengti dramatiški dalykai, buvusi finansų ministrė R. Budbergytė turėtų pasiaiškinti, ką ji čia tokio baisaus buvo parengusi tame ankstesniame biudžeto projekte, kad čia, kaip sakyta, visi galėjome išlėkti į orą, nes turbūt jūs girdėjote, kaip jūsų koalicijos partneriai apkaltino dėl biudžeto projekto. Jūs tylėdama, matyt, su viskuo sutinkate.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pastebėjimus. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis. R. Žemaitaičio nematau. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Jeigu Vyriausybės programoje nebuvo iki galo aišku, kas yra prioritetas, tai šiandien prioritetai turėtų paaiškėti žvelgiant į biudžetą. Tai yra ten, kur keliauja pinigai, ten ir yra prioritetas. Šiandien mes pamatėme, kur pinigai nenukeliaus, t. y. kas šiai Vyriausybei vis dėlto nėra prioritetas. Seimas šiandien nesurado kuklios 412 tūkst. eurų sumos patyčių prevencijai mokyklose nuo kitų metų rugsėjo. Seimas taip pat nusprendė, kad vaikams, lankantiems būrelius, nepakaks lėšų visiems mokslo metams 15 eurų krepšeliui. Vien Vilniuje šiandien 160 organizacijų laukia naujienų iš šitos Seimo salės nežinodamos, ar galės nuosekliai tęsti savo veiklą kitais metais. Visoje Lietuvoje tokių organizacijų yra dar daugiau. Kokią žinią jos gavo šiandien iš Seimo, tai yra kad negalės nuosekliai tęsti be galo prasmingos veiklos. Taigi kai daug kalbame apie tai, kad valstybei turi rūpėti vaikų užimtumas, vaikų sveikata, aukštas savivertės jausmas ir visi kiti dalykai, realiais veiksmais, deja, tai nebuvo šiandien parodyta. Taigi aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. D. Kaminskas – nuomonė už.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Manau, kad turime Vyriausybę, kuri turi tvirtą savo nuomonę ir stuburą, veikia profesionaliai pagal paveldėtą situaciją šalyje. Matėme, kad buvo Seimo ir Vyriausybės nuomonių išsiskyrimas, ypač buvo akivaizdu svarstant Seimo narių pasiūlymus didinti biudžeto išlaidas rodant rūpestį savo apygardomis. Tačiau matėme ir tvirtą, ryžtingą Vyriausybės poziciją išlaikyti, kiek tai yra įmanoma, šiuo metu subalansuotą biudžetą išlaikant fiskalinę drausmę. Taip, tai skirtingos institucijos, skirtingos jų užduotys, todėl ir požiūriai į priimamus sprendimus gali būti skirtingi. Tik taip galime pajudėti iš mirties taško ir spręsti įsisenėjusias problemas.
Blogai, kad turime svarstyti praeitos Vyriausybės formuotą biudžetą ir bandyti pritaikyti kitiems prioritetams. Šis biudžetas, manau, turės būti koreguojamas. Šiandien aš jį vertinčiau kaip bandymą skirti lėšų visoms sritims, bet ar pakanka mažinti migraciją, nedarbą, prastėjančią demografiją – klausimas. Siūlyčiau iš tikrųjų Vyriausybei pateikti numatomų darbų planą, strategijų trejų metų perspektyvai.
Manau, kad būtina peržiūrėti savivaldybių biudžetų formavimo metodiką. Šiandien ji neskatina savivaldybių prisiimti atsakomybės už valstybės ateitį. Šiaip matau šios Vyriausybės didelį potencialą spręsti atsakingai Lietuvos problemas. Kalbantis rajone su gyventojais, vos ne kiekvienas savo žodžiais teikia viltį ir tikėjimą, kad biudžeto lėšos ateityje bus naudojamos kryptingai ir atsakingai bei rezultatyviai. Vyriausybė pradės dirbti, anot premjero, tik patvirtinus biudžetą, todėl pritarkime tai padaryti greičiau. Pritarkime ir atsakingai kontroliuokime darbų eigą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Negaliu palaikyti šio biudžeto projekto, nes retai kada parlamente mes pasinaudojame išskirtine Statuto nuostata – 261 straipsniu ir sprendžiame neprocedūriškai iškylančius klausimus. Negaliu palaikyti todėl, kad Lietuva nesibaigia ties Vilniumi, kuriame susisiekimas, keliai yra patenkinamos būklės, o kas yra krašto keliuose… Šiandien mes suprasdami, kad mūsų krašto keliai nudulka po du centimetrus per metus, juose atsiranda geizerių ir duobių, negalėjome rasti kito šaltinio. Opozicija buvo apkaltinta nekonstruktyvumu, nors iš tikrųjų siūlydama palikti Kelių fonde numatytas lėšas siūlė realų lėšų šaltinį. Negaliu palaikyti ir dėl to, kad neprofesionaliai buvo ieškoma ir kitais atvejais lėšų šaltinių perskirstant viduje – perskirstant viduje vidaus reikalų sistemoje nuspręsta paimti iš racionaliai, tvarkingai ir ūkiškai dirbančių sistemos institucijų ir perduoti institucijai, kuri su savo asignavimais nesusitvarko. Siūlau kolegoms nepalaikyti šio biudžeto projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties smagu klausyti opozicijos kritikos ir bandymų pilti žibalą į koalicijos priimamą biudžetą. Turbūt nė viena Vyriausybė negalėjo pasigirti tuo, kad gruodžio 1 dieną surenkamas 250 mln. eurų viršplaninis biudžetas. Smagu būtų, jeigu šios lėšos būtų ne pravalgytos, o skirtos investicijoms ir rezervui kaupti, tarptautinę visuomenę gąsdinant galbūt ateinančia ekonomine krize. Tikimės, kad jos nebus, bet apsidraudimui tai labai svarbu.
Opozicijos kalbėjimas apie tai, kad reikėtų valstybės įmonių lėšas skirti dividendams mokėti į biudžetą, aš tiesiog norėčiau, nes puikiai susipažinęs su pono A. Kubiliaus valdomos Vyriausybės… skirtas lėšas, ypač į energetikos sektorių, kai įmonės skolindavosi tam, kad lėšas perduotų į biudžetą, tą privalomą mokėti duoklę, taip pat pakabindami dividendus. Be abejo, 3 mlrd. mums brangesnis skolos aptarnavimas per 10 metų, praskolintų nuo 2009 metų iki 2012 metų, kurių paskolų sutartys pasibaigs tiktai 2022 metais. 3 mlrd. eurų kainuos brangiau, negu galėjo kainuoti, jeigu būtume skolinęsi po 3,2 %, ką darė latviai. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad sprendimai yra teisingi, ir ši Vyriausybė, tai yra socialdemokratų Vyriausybė, paliko tikrai puikų biudžetą, tik reikia gerai su juo tvarkytis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gaila, kad šis biudžetas – žmonių nusivylimo biudžetas. Iš tiesų supratau tik viena – viską, ką blogai padarė, tai padarė socialdemokratai, kadangi jie paliko tokį prastą biudžetą. Galėčiau pasakyti, čia tik savęs paguodimas, nes tikrai turėjote nemažai laiko, kai buvo sunkūs laikai. Kai buvo problemos, buvo galima padirbėti ir ilgiau. Šiuo metu atėjusi Vyriausybė visus savo pažadus paliko pagal tas pačias programines nuostatas. Šiandien galime tik tiek pasakyti, kad tos programinės nuostatos, kurios turėjo būti orientuotos į valstybės valdymo pertvarką, nė kiek nevyksta, ir per ateinančius metus niekas nesikeis. Tai yra valstybės valdymo išlaidos kaip buvo, taip ir liks didelės.
Dar svarbu, kas labiausiai nuvils, tai, kad mokytojams, kuriems buvo netgi praeitos Vyriausybė žadėta išlyginti tam tikras pajamas mažinant skirtumą arba panaikinant tam tikrų šakučių tarifinį atlyginimą, tai nepadaryta, nors ir tie patys socialdemokratai sėdi toje pačioje valdančiojoje daugumoje.
Taip pat labai nusivils ir kaimas, nes nė viena programinė nuostata, kuri buvo įrašyta į programą, taip pat neįgyvendinta. Daug metų buvo kalbama apie melioracijos programas, to nėra. Šiandien dar pasikėsinta į Kelių fondą, vėlgi kaimo žmonių sąskaita, ir tų kelių, kurie praktiškai tampa nepravažiuojami, vėlgi tos programos nė kiek neįgyvendintos. Tai buvo tiktai pažadai, pažadai labiausiai nuvilia žmones, kai jie nėra įgyvendinami. Mažiau žadėkite, daugiau darykite. Sėkmės formuojant būsimus biudžetus, ir nežadėkite to, ko negalite padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame visiems už nuomones, ypač už sėkmės palinkėjimą. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už 2017 metų valstybės biudžeto projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 77, prieš – 27, susilaikė 14. (Plojimai) Dėkoju visiems balsavusiems. 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4790(2) priimtas. (Gongas)
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveikinu valdančiąją daugumą, patvirtinus kitų metų Lietuvos biudžetą. Žiūrėsime, kaip gyvensime. Linkiu visiems sėkmės. Atskiras padėkos žodis R. Baškienei. Man kadaise, seniai, praėjusiame tūkstantmetyje, yra tekę Violetai padedant vadovauti biudžeto priėmimo procedūrai, baigėsi daktarų iškvietimu ir t. t. Tikrai žinau, koks tai sudėtingas darbas. Ačiū jums, ponia Rima, už tą tikrai titanišką darbą. Mano požiūris dėl 261 straipsnio taikymo išlieka skeptiškas, nepaisant to, didelė padėka jums.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju už gerus žodžius. Mus visus įkvepia. (Plojimai)
Gerbiamasis premjere Sauliau Skverneli, žodis jums.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, Pirmininke, gerbiami kolegos, Vyriausybės vardu noriu nuoširdžiai padėkoti priėmus patį svarbiausią mūsų valstybėje įstatymą. Išsakytos pastabos, pasiūlymai, pageidavimai, kurių mes nesugebėjome per porą savaičių įgyvendinti, nusikelia į ateitį.
Noriu tiktai dar gerbiamajam E. Pupiniui paminėti, kad dabar yra 2016 metai, ne 2020 metai, 2020 metais galėsime kalbėti, kokius pažadus Vyriausybė padarė ar nepadarė. Bet visiems labai labai nuoširdžiai dėkoju, tai yra pirmas šios Vyriausybės biudžetas, aš tikiuosi, tai yra tikrai socialiai orientuotas biudžetas pagal išlaidas, kurios yra skirtos, virš 537 mln. yra susiję su žmonių gerovės didinimu ir gyvenimo gerinimu. Visiems ačiū, visiems gerų Kalėdų, ramių švenčių ir sotesnių 2017 metų. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Mackevičius.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Dėl protokolo prašau įskaityti už, kažkodėl mano technika nesuveikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Mackevičiaus balsas yra už. R. Žilinskas. Prašau.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Man viskas suveikė, bet pirštą sutraukė, pirštas norėjo spausti mygtuką „prieš“.
PIRMININKĖ. Prieš. Dėkojame už tai, kad buvo žalias mygtukas, balsas – už, ir už jūsų nuomonę.
K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, tauta išreiškė pasitikėjimą ir labai gerai, kad jūs nepaslydote ant pasiekto biudžeto, nes pasiektame biudžete yra labai daug dalykų, ant kurių buvo galima paslysti, ir tai ne pats geriausias biudžeto projektas. Aš tikiu ir dedu viltis, kad po pusės metų biudžetas bus peržiūrėtas, o jūs per tą laiką spėsite prisiminti tuos įsipareigojimus, kuriuos esate davę dėl viešųjų finansų, reformos ir kitko, parengdami įstatymus, kuriais bus galima koreguoti šių metų biudžetą ir ta linkme, kurios laukia verslas, nes verslas, skaitydamas tą biudžetą, mažai ką randa, investuotojai irgi neranda. Žinome, lygiagrečiai nebuvo priimtas ir Civilinis kodeksas, ir atitinkamai Darbo kodeksas nebuvo priimtas, pensininkai gavo mažiau, negu tikėjosi. Aš tikiuosi, kad po pusės metų ar po kiek mėnesių bus inventorizuotas biudžetas, atitinkamai visi įstatymai, kurie su juo susiję, ir bus pakoreguotas visas biudžetas, kuris dabar yra priimtas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš taip pat norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas už, nes aparatūra kažko nesuveikė.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūsų balsas – K. Mažeikos balsas – yra už 2017 metų biudžetą. Dėkoju.
17.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų, 2018 metų ir 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIP-4797(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas (šio įstatymo lydimasis) – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų, 2018 metų ir 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIP-4797(2). Svarstymas ir priėmimas. Svarstymo stadija. S. Jakeliūnas – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, (…), kad nesuklydau avansu padėkodamas už jūsų racionalų sprendimą ir tikiuosi, kad tokie išliksime visą kadenciją. Lydimasis įstatymo projektas yra patobulintas Vyriausybės, jo nereikėjo keisti, nes mes radome jėgų, padidinę išlaidas, kažkur jas ir sumažinti. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė patobulintą 2017 metų, 2018 metų ir 2019 metų finansinių rodiklių įstatymo projektą ir bendru sutarimu nusprendė pritarti šitam projektui. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Šimonytę pateikti Audito komiteto išvadą dėl Seimo nutarimo, kurį neseniai pagarsinau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi Audito komitetas svarstė šitą nutarimą dar tuomet, kai svarstė pradinį biudžeto projektą, buvo priimtas toks pat sprendimas kaip ir dėl pradinio biudžeto projekto, t. y. siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti šitą nutarimą iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu. Bet kadangi svarstymas taip nusikėlė, matyt, tai jau nebėra labai aktualu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks V. Bukauskas. Nėra. (Balsai salėje) Yra V. Bukauskas. Prašome pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra gautas S. Jakeliūno pasiūlymas, jis susijęs su PVM lengvatos šildymui 32 mln. koregavimu 2017 metams. Ar galime pritarti šitam siūlymui, nes jau kitos išeities kaip ir nėra?
Pone Jakeliūnai, gal norite tarti žodį? Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime.
Po svarstymo – diskusija. Užsirašė kalbėti du Seimo nariai. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų per daug aš čia nesiruošiu šnekėti, bet norėčiau priminti kai kuriuos dalykus, kurie slypi už šito dokumento. Iš tikrųjų šių metų biudžetas, kaip ir (…) metų biudžetas, yra paimti tie pagrindiniai skaičiai, pajamos, asignavimai ir skirtumas, kuris ten demonstruoja deficitą, o tolesni metai, kurie yra ne mažiau svarbūs mums, nes jie susiję ir su laukiamomis rizikomis, ir su jų gebėjimu pasiruošti, su rezervais, yra parašyti tik šiaip sau. Iš patyrimo žinau, kad faktiškai mes neturime trimečio planavimo. Realiai neturime. O kadangi mes neturime trimečio planavimo, faktiškai negalime spręsti daug problemų, ypač ilgalaikių problemų ne trumpuoju laikotarpiu, bet ilguoju.
Šių metų biudžetas iš esmės yra trumpalaikių problemų sprendimas. Viskas koncentruojasi į trumpalaikes problemas. Ilgalaikės problemos yra paliktos arba sprendžiamos tik iš dalies. Tie patys keliai. Pažiūrėkite, ką mes darome? Šiais metais iš biudžeto, 30 mln. iš Kelių fondo paėmėme, kitais metais numatysime dar paimti. Aš nekalbu, gerai ar blogai, bet iš tikrųjų šita investicija yra blogai daroma.
Lygiai tas pats šiame suvestiniame nutarime. Mano supratimu, turėtų būti pateikti ne tik šitie trys dydžiai, apie kuriuos ne visi žino, bet ir, pavyzdžiui, toks dydis kaip infliacija, nes jis yra labai svarbus. Šalia bendrojo vidaus produkto augimo ir asignavimų – infliacija, nedarbas taip pat. Kaip keisis infliacija, kaip keisis nedarbas, kaip emigracija, galų gale atėjo toks šiuolaikiškas rodiklis, kiek emigruos iš šalies, kaip sustabdysime, jis taip pat lems mūsų ekonominę gerovę.
Aš manau, kad šie parametrai, kurie teikiami, yra per siauri, yra vienmečiai, trumpojo laikotarpio, o ilgojo laikotarpio parametrų mes iš esmės čia nepateikiame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje yra užsirašęs kalbėti K. Starkevičius. (Balsai salėje) Bet jo nėra. Kolegos, svarstymo stadijoje nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) Nuomonių niekas nenori sakyti. Prieš balsavimą noriu pasakyti, kad yra kolegos S. Jakeliūno pasiūlymai dėl 1 ir 2 straipsnių ir mes dėl abiejų straipsnių bendru sutarimu sutarėme. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėl 2 straipsnio galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Norinčių kalbėti nėra.
Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 68, prieš – 4 susilaikė 29. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4797(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės, kur svarstėme Valstybinio socialinio draudimo fondo rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Perduodu pirmininkavimą Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui.
17.33 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-229(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-229. Pranešėjas – A. Sysas. Pasiūlymų, pastabų nėra. Pranešėjo nekviečiame. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-229(2) priimtas. (Gongas)
17.35 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 10, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo Nr. XII-2500 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-230(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 10, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo Nr. XII-2500 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 230(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti straipsniui? Ačiū. Pritarta.
Diskutuoti niekas neužsirašė. Siūlau balsuoti. Kas už šį įstatymą, prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-230(2) priimtas. (Gongas)
17.37 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3909(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3909(3). Pranešėjas – V. Ąžuolas, Biudžeto ir finansų komitetas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl šio įstatymo projekto Teisės departamentas pateikė išvadas ir pastabų. Viena iš jų būtų sąvoka „kreditų eksportuotojas“. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Kitas buvo dėl 5 straipsnio 4 dalies – įtraukti, kad būtų vadovaujamasi Europos Sąjungos teisės aktais. Ir dėl termino nukėlimo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Ar galiu prašyti pranešėjo, kad eitume pastraipsniui ir tada komentuotume pastabas?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nereikia, nes čia smulkios pastabos.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 1 straipsniui pritarta iš dalies. Komiteto nuomonė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar pritariate pataisai pagal Teisės departamento pasiūlymą? Ačiū. Pritarta. Dėl viso 1 straipsnio galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Taip pat tokia pati pastaba. Ar galime pritarti pastabai? (Balsai salėje) Ar galime pritarti su pastaba? Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl 3 straipsnio nieko nėra.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 3 straipsniui be pastabų? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. (Balsai salėje) Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3909(3) priimtas. (Gongas)
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų Laisvės premijų paskyrimo Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui“ projektas Nr. XIIIP-252 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų Laisvės premijų paskyrimo Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui“ projektas Nr. XIIIP-252. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, teikiu projektą. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir Laisvės premijų komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 912S-1, nutarė:
1 straipsnis. Paskirti 2016 metų Laisvės premiją Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui.
2 straipsnis. Paskirti antrąją 2016 metų Laisvės premiją Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, aukščiausiajam Respublikos pareigūnui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.
3 straipsnis. 2016 metų Laisvės premijas Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui įteikti Laisvės gynėjų dieną – 2017 m. sausio 13 d.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti tik viena, neatstovaudamas šiuo metu opozicijai, o signatarams, kuriuos pažįstu. Atsimindamas tuo metu vykusias kovas ir abiejų šių didžiavyrių įnašą į Lietuvos valstybingumą, aš manau, tai sėkmingiausias šios komisijos sprendimas. Prašau patikėti, kad aš taip bandau šnekėti, bandydamas tikrai pasakyti apie įnašą, kurį aš mačiau savo akimis, ypač 1990 metais. Žinoma, be jokios abejonės, Prezidentas V. Adamkus. Dėkui komisijai už tokius sprendimus ir dėkui Seimo Pirmininkui už tų sprendimų pristatymą. Labai jums ačiū.
V. PRANCKIETIS. Dėkoju. Neturiu, ką atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už, motyvai prieš. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien ypatinga diena, kai galime išreikšti savo poziciją dėl žmonių, nusipelniusių Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, ne tik Lietuvos, bet ir valstybių, esančių mūsų netolimoje kaimynystėje. Džiaugiuosi, kad Laisvės premijų komisija priėmė sprendimą teikti šią premiją dviem žmonėms, taip įgyvendindama Laisvės premijos įstatymą, kad premijos turi būti paskirtos, žmonės pažymėti kiekvienais metais. Iš tikrųjų raginu palaikyti tiek Laisvės premijos komisijos poziciją, tiek Seimo Pirmininko nutarimo pateikimą ir tuos žmones, kurie tiki nominantais. Tikiu, kad mes turime pasakyti savo balsą, išreikšti pagarbą ir padėką šitiems žmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Galima. Tikrai, galėsite ateiti diskutuoti.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašė P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, išties buvo įsteigta ši premija, kad pagerbtume tuos asmenis, žmones, kurie daugiausiai nusipelnė, siekiant Lietuvai nepriklausomybės. Praeitais metais, kai buvo pateikta skirti profesoriui V. Landsbergiui premiją ir kai Seimas apsisprendė kitaip, be abejonės, vardan to bendro tikslo gal ir reikėtų palaikyti. Bet šiandien, kai tarp pateiktųjų buvo tokie žmonės kaip B. Gajauskas… Ar jūs žinote, kiek jis yra praleidęs laiko lageriuose? Daugiau kaip 30 metų. Daugiau kaip 30 metų! Komisijos nariai jau atėjo su politinėmis nuostatomis, net nebuvo kalbėta. O šio žmogaus sveikata tikrai yra labai prasta ir materialinė būklė yra tikrai sunki. Kaip jaustis tiems žmonėms, kurie atidavė savo gyvenimus ir jie negauna premijos? N. Sadūnaitė. Jos byla, jos gyvenimas, jos veikla labiausiai garsino Lietuvos nepriklausomybės bylą. Mums, jauniems žmonėms, ji buvo įkvėpėja. Mes didžiavomės ja, jos veikla, mes sekėme paskui ją. Ji žadino ir skatino tų nepasipriešinusių gretas sovietiniam okupaciniam režimui. Kas atsitiko, kad tie žmonės, kurie puikiai gyveno sovietiniu laikotarpiu, faktiškai buvo prisitaikę?..
V. Adamkus gyveno išeivijoje, vadovavo „Santarai-Šviesai“. Beje, irgi galiu pasakyti, labai prieštaringai buvo vertinama jos veikla. Kitų – VLIKʼo. VLIKʼas kritikavo, BALFʼas kritikavo, kiti lietuviai kritikavo dėl bendradarbiavimo su sovietų sistema. Skaldytojiška, galima pasakyti, buvo skaldytojiška veikla. Aš sovietmečiu klausydavau tiek „Amerikos balsą“, Laisvosios Europos radiją, Vatikano radiją ir girdėjau daug kritikos. Šiandien tie žmonės, kurie puikiai gyveno ir prisitaikė sovietmečiu prie sovietinės sistemos, įvertinti. Tiems, kurie puvo lageriuose ir aukojo savo gyvybę, deja, premija nesuteikiama. Kuo pavirto šita Laisvės premija? Aš nežinau. Pasirodo, prisitaikyk sovietmečiu, pataikauk okupantui, gerai gyvenk okupacijos metais, tai tu būsi įvertintas ir dabar. O tu kovok už Lietuvą, paaukok savo gyvenimą, visą jaunystę, ir tu šiandien būsi neįvertintas! Man tai yra skaudu.
Jeigu kalbėsime apie profesorių V. Landsbergį, taip, aš sakiau, kad sunkiai balsavau, nes taip pat pažiūrėkime ir į sovietmečio gyvenimą. Prisitaikęs, tikrai nenukentėjęs sovietinės okupacijos metais. Taip, bet nepriklausomybės 1990 metus galime įvertinti. Bet tai dienos, galbūt kelių mėnesių, metų veikla, o šitie žmonės visą gyvenimą paaukojo.
Gerbiamieji, matydamas netiesą, tą nuvertinimą tų žmonių, kurie atidavė savo gyvenimus, negaliu balsuoti už šitiems žmonėms suteiktą Laisvės premiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
P. GRAŽULIS (TTF). Dar porą sakinių noriu pasakyti. Pažiūrėkite, kas rekomenduoja N. Sadūnaitę? Buvę politiniai kaliniai, arkivyskupas Sigitas, neformalus Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto narys, pirmininkas. Vyskupas J. Kauneckas, formalus Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto sekretorius. A. Terleckas, Laisvės lygos įkūrėjas, disidentas. Kiek žmogaus teisių organizacijų rekomenduoja, kad suteikime jiems? Jų net neįvertiname, neišgirstame tų organizacijų balso, nuostatos, negerbiame tų žmonių, kurie kovojo ir savo gyvenimus atidavė už Lietuvą, kad mes šiandien čia būtume laisvi, nepriklausomi ir patys savarankiškai kurtume Lietuvos gyvenimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu V. Kamblevičių.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, po tokios emocingos Petro kalbos aš buvau nusiteikęs visiškai kitaip kalbėti. Tačiau Petro pavyzdžiai rodo, kad mūsų tos premijos yra ne skiriamos, o dalijamos. Aš noriu jums pasakyti taip nuoširdžiai ir konkrečiai dėl V. Landsbergio. Jūs, kurie nauji atėjote, turite žinoti visą istoriją. Konservatoriai daug metų buvo valdančiojoje koalicijoje, jie galėjo seniai sutvarkyti V. Landsbergio reikalus. Tai ir klausiame: kodėl jie to nepadarė? kas kliudė? Matyt, jiems patiems daug kas buvo neaišku ir jie tarpusavyje ardėsi ir nekėlė šito klausimo. Pernai norėjo nusivalyti kojas į socialdemokratus ir vėl pakišo, kad socialdemokratai pramuštų tą premiją, bet, matyt, irgi susigriebė pačiu laiku socialdemokratai ir gavo fiasko. Šiemet nori padaryti, valstiečiai, jūsų rankomis. Jūsų, nes jūs jauni dar esate, čia nepatyrę ir bando jus subalamutyt, kad jūs padarytut tą lemtingą veiksmą. Mes čia padarėme vieną lemtingą veiksmą, pakeisdami įstatymą, kur parašėme, kad jau būtų dvi pavardės. Kaip gražiai imponavo ir V. Adamkus, ir V. Landsbergis, lyg ir viskas gerai, vienas kitą pridengia ir taip išeina.
Aš čia noriu, mieli kolegos, priminti, ypač valstiečiams, ką gero padarė ir kokius nuopelnus V. Landsbergis atnešė kaimui ir žemdirbiams? Be kalbų, kurių leksikone buvo „šunauja“, „runkeliai“, „kirmėlynas“, nieko geresnio nebuvo. Turbūt jūs visi suprantate, kad sukiršino visą tautą, jau nekalbu apie brolius, seseris, gimines. Padarė žemę kaip ne visame pasaulyje, ji pradėjo skraidyti nuo Kačerginės į Vilnių. Štai prie ko mes priėjome. Ir dabar tiek pridaryta žalos Lietuvos kaimui, mes keliame ant lauro vainiko jį.
Mielieji kolegos, be to, kalbame, kad kaimas, matydamas tokią neteisybę ir nepagarbą kaimo žmonėms, dauguma išrūko į užsienį. Liko tušti kaimai, tuščios sodybos. Jei šiandien paimsime Kelmės rajoną, kai paskaičiavo, tai šiuo metu yra 800 tuščių sodybų. Kieno nuopelnas?
Mielieji kolegos, ką noriu jums pasakyti, nepadarykite, valstiečiai, klaidos. Aš labai nuoširdžiai kreipiuosi į jus kaip į brolius. Jūs turite atrinkti pelus nuo grūdų. Kaip sakė gerbiamas premjeras, visiems linkėdamas gerų šventų Kalėdų, parvažiavę į kaimus nesugadinkite kalėdinės šventės savo kaimiečiams, skirdami V Landsbergiui premiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiprašau už kolegos išsakytas mintis, man jos taip pat sukėlė tam tikrų pastabų, tad, ko gero, kiekvienas priimkime taip, kaip galvojame. Įžeidinėti nereiktų nieko. Aš maloniai kviečiu E. Zingerį į diskusiją. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, aš atėjau iš šios pusės ir norėčiau pasižiūrėti į jūsų veidus dėl esminių mūsų gyvenimo momentų. Bet aš atėjau iš anos pusės, kai mes 1990 metais nebuvome jokioje pusėje, ir aš nekalbu šiuo metu konservatorių vardu, aš kalbu dabar vardu tų žmonių, kurie visi buvome 1990 metais ir matėme vieną paprastą dalyką, kad toks dalykas kaip Lietuvos Respublikos atsikūrimas galėjo įvykti ir galėjo neįvykti. Jeigu čia esantys žmonės galvoja, kad savaime suprantama, kad mes esame nepriklausomoje valstybėje, tai yra klaida. Nuvažiuokite į Kijevą. Ką jie sako Kijeve? Gerbiamasis Ramūnai, ką jie pasako mums Kijeve? Jie pasako mums, kad jie pavėlavo ir jie vėluoja į tą traukinį, į kurį mes suspėjome ateiti laiku. Ukrainiečiai vėluoja. Mes suspėjome todėl, kad greitis buvo palaikomas iš šių rūmų. Greitis ėjimo į Vakarų bendriją.
Premija, kurią įkūrė P. Auštrevičius, buvo iš esmės apie 1990 metų idealus. Ar už 1990 metų idealus profesorius V. Landsbergis nenusipelnęs vienkartinės premijos? Už 1990 metus? Už tai, už esminius sprendimus per 17 mėnesių barikadų, kurios yra čia pat, už tuos šimtus tūkstančių žmonių, kurie važiavo iš šių paminėtų pono V. Kamblevičiaus kaimų kartu su mumis, už tą viltį, kai mes transliavome per televiziją iš šitų rūmų, kada ponia S. Juonienė pranešė: „Sovietų respublika atkurta“, o mes iš čia pasakėme: „Tokios nėra ir nebuvo.“ Net 60 metų, gerbiamas kolega Kamblevičiau, nebuvome Sovietų Sąjungoje, nes mes buvome laikinai okupuoti. Ta žmonių dalis, kuri atnešė savyje tikėjimą, kad ši tikrovė raudonų plakatų yra ne mūsų, ji susirinko čia. Tai už tas akimirkas pagailėjote profesoriui V. Landsbergiui ir V. Adamkui, kuris mums atstovavo per bombardavimus Tbilisyje?! Tuo metu, kada su amžinąjį atilsį L. Kačinskiu padarė tai, ką turėjo padaryti viso pasaulio žmonės, tarp jų ir Amerikos vadovai, jie nuvyko į Tbilisį ir laukė, kada jie bus nužudyti kartu su gruzinais. Tada Bukarešto samite lemtingai, gerbiamas Pirmininke, Bukarešto samitas dėl Ukrainos ir V. Adamkaus, ir prezidento L. Kačinskio pasiūlymas, ji tada būtų atsistojusi į eilę tapti NATO nare, o dabar jau, galima sakyti, geopolitinis traukinys yra nuėjęs. O mes tuo metu siūlėme. Ir tai darė V. Adamkus su prezidentu L. Kačinskiu. Aš manau, prieš šituos du vyrus nusiimame skrybėles ir nereikėtų jų priešinti su tokiais nuostabiais mūsų didvyriais kaip N. Sadūnaitė, kuri yra didvyrė mums visiems, ir su tokiais žmonėmis kaip B. Gajauskas, kurie atvykę čia, be jokios abejonės, aš net neabejoju, paremtų šias premijas tam, kad kitais metais mes galėtume grįžti prie jų pavardžių, kurios buvo paminėtos. Mes grįšime prie N. Sadūnaitės ir grįšime prie B. Gajausko. Ačiū komisijai už padarytą sprendimą. Dėkui širdingai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori kalbėti Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, taip, tai yra mano iniciatyva. Taip, aš tą padariau. Aš kreipiausi į visas frakcijas. Dėkoju visoms frakcijoms, pritarusioms šio įstatymo projektui, ir manau, kad mes, tie valstiečiai, atėję čia, atėjome ne tik pagerbti tų žmonių. Mes atėjome daryti taikos Lietuvoje, ko per tiek metų mes niekaip negalėdavome išvysti Seime, matydami jį iš išorės. Mes padarėme tokį sprendimą. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi visais, kas pritaria tam sprendimui. Manau, kad net neetiška būtų lyginti vienus žmones su kitais žmonėmis ir sakyti, kad yra dar eilėje tie žmonės. Taip, yra žmonių, kuriuos mes tikrai, manau, paminėsime ir pažymėsime, ir įvertinsime jų darbą. Bet manau, kad priešpriešą mes galime išgyvendinti šiandien. Aš labai kviečiu jus pritarti komisijos sprendimui, tam, kuris yra pateiktas. Tegul būna taika ir Lietuvoje. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Svarstymo stadijoje nuomonė už, nuomonė prieš.
Nuomonė už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Nėra prieš, tai aš galiu ir nekalbėti.
PIRMININKĖ. Nėra prieš. Mielieji kolegos, kadangi mes sutarėme, kad ypatinga skuba, galime sutarti bendru sutarimu po svarstymo? Prašom. Balsuojame. (Balsai salėje) Dabar yra svarstymo stadija. Priėmimo stadijoje balsuosime pastraipsniui.
Už balsavo 80 Seimo narių, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Noriu, gerbiamieji Seimo nariai, su jumis pasitarti. Ypatinga skuba. Ar mums reikalinga?.. Kadangi premija bus įteikta sausio 13 dieną, ar reikia daryti dar kitame posėdyje, ar galime dabar imti ir priimti, ir tiesiog pasidžiaugti sprendimu? Sutariame bendru sutarimu? Dėkoju.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Balsuoti prašote. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume 2 straipsniui?
Už 2 straipsnį balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 4. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Galime. Dėl viso Seimo nutarimo. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, skaldytojai ir demagogai visada yra linkę supriešinti žmones. Nė vienas iš premijų komisijai pristatytų žmonių, kurie čia buvo įvardinti, niekad nepasakytų, kad yra svarbesnis už kurį nors kitą premijai nominuotą žmogų. Nė vienas! Vienas iš tų minėtų politinių kalinių į mano užduotą klausimą, kodėl neima nukentėjusio asmens pensijos, pasakė, kad jam nieko iš Lietuvos nereikia, jis viską gavo – laisvą Lietuvą.
Demagogams nėra ribų. Mes girdėjome ir buvusio Kauno rajono sovietų liaudies deputato kalbą – nesolidžią, įžeidžiančią. E. Zingeris tiksliai įvardijo, kad kiekvienas nominuotas nusipelnė Laisvės premijos, ir visos aistros turėjo pasibaigti Premijų suteikimo komisijoje. Aš siūlau nustoti kvestionuoti komisijos sprendimus, tai visiškai nesolidu. Negrįžkime prie šitos praktikos arba komisija taps nereikalinga. Siūlau pritarti komisijos sprendimui ir Seimo nutarimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra nuomonė prieš. V. Kamblevičius? Bet jūs jau kalbėjote.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš labai trumpai. Gerbiamas prelegentas, kuris kalbėjo, sakė, deputatai. Matote, tas deputatas nors deputatu buvo, o ką pats pasiekei tuo metu? (Balsai salėje) Taigi nuo to ir pradėkime, o dabar čia išsišovei į priekį ir jau džiaugiesi. Čia tarp kitko.
Mielieji kolegos, aš lieku prie savo nuomonės ir agituoju, kad ne.
PIRMININKĖ. Jūsų valia. (Balsai salėje) Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro Seimui daro garbę, kad sugrįžo prie šito klausimo. Tikrai simboliška, kad teikiame Laisvės premiją dviem nusipelniusioms Lietuvai asmenybėms. Tas balsavimas yra mūsų brandumo testas, ar mes verti tos istorijos. Taip, ją kūrė netobuli žmonės, bet tai yra mūsų istorija, mūsų valstybė, mūsų laisvės byla.
Bet kartu man keista matyti, kad ne visos konservatorių kėdės yra užimtos. Praeitais metais būtent konservatoriai Etikos ir procedūrų komisijoje blokavo įregistruotą nutarimą dėl Laisvės premijos suteikimo. Šito projekto blokavimas vyko Etikos ir procedūrų komisijoje. Ir dabar, kai nedalyvauja A. Kubilius, R. Juknevičienė, man kyla pagrįsta abejonė, ar iš tikrųjų jie nuoširdžiai nori, kad V. Landsbergiui būtų įteikta Laisvės premija, ar jiems yra naudingiau, kad ta situacija būtų neišspręsta, dviprasmiška, ir naudoti V. Landsbergį savo ambicijoms tenkinti, ir padaryti jį savo ambicijų įkaitu.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš galbūt irgi už santarvę ir taiką, bet man aukščiau yra teisingumas. Vis dėlto tie du paminėti žmonės yra tikrai daugiau nusipelnę ir paaukoję savo gyvenimus. Gerbiamas pirmininke, aš manau, kad pirmiau turėtų būti įvertinti tie žmonės, kurių sveikata yra silpna. O gal kitų metų gerbiamas B. Gajauskas nesulauks, bet, Dieve duok, jam sveikatos.
Antras dalykas. Ar jūs pasidomėjote, gerbiamas Pirmininke, kokia jų materialinė padėtis? Kokiomis materialinėmis sąlygomis jie gyvena? Jiems 5 tūkst. eurų yra milžiniški pinigai.
Ko trūksta ponui V. Adamkui, ko trūksta V. Landsbergiui – dėmesio, įvertinimo? Manau, tiek, kiek yra įvairiausių apdovanojimų, ordinų, jie visus yra susižėrę. Juos įvertino tauta. Jeigu jie iki galo būtų garbingi, tai patys (V. Landsbergis praeitais metais atsisakė premijos) pasiūlytų, vienas pasiūlytų, kad premija būtų suteikta N. Sadūnaitei, o kitas pasiūlytų B. Gajauskui. Tai iš tikro būtų teisybė ir santarvė, ir teisingumas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Sulauksime kitų metų. Manau, viskas bus ateity, dar daug bus garbės premijų. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų daug pykčio, tiesą sakant, sklinda ir nesinorėtų išsiskirstyti tokios nuotaikos. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kas vis dėlto yra šie du žmonės.
V. Landsbergis yra tas žmogus, kuris parodė lyderystę tada, kai jos labiausiai reikėjo Lietuvai. Jis stovi šalia tokių Europos lyderių, istorinių lyderių kaip, pavyzdžiui, V. Havelas.
V. Adamkus, būdamas Prezidentu, savo modernia vakarietiška, liberalia laikysena atstovavo Lietuvai tokiai, kokia ji dar tuo metu nebuvo, tačiau kokia ji norėjo ir siekė būti.
Tai, kad šiandien jauni žmonės, mano bendraamžiai, gali kurti savo gyvenimą laisvoje Lietuvoje, kuri priklauso Vakarų demokratijų bendruomenei, esame dėkingi būtent šiems dviem lyderiams. Mes gyvename labai neramiais laikais. Mūsų saugumo ir laisvės garantas šiandien yra Vakarų bendruomenė, kurioje būtent šių dviejų lyderių dėka mes esame. Taigi nėra jokios abejonės, kad šis apdovanojimas priklauso ir turi priklausyti V. Landsbergiui ir V. Adamkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Man gėda dėl tų dviejų žmonių, man gėda dėl tų dviejų žmonių, ne tų, kurie apdovanojami, o tų, kurie šiandien čia sklaidėsi. Sąjūdžio metais aš nemačiau jų Sąjūdžio aktyve. (Balsai salėje) Aš tamstos nemačiau Sąjūdžio aktyve, dar kartą pasakysiu. Vadina prisitaikėliais tuos, kurie šiandien turi štai tokią nuomonę, arba kurie yra apdovanojamieji. Aš pasakyčiau, kad vienas iš čia šnekėjusių pats kaitaliojo partijas. Vienose iš jų garbino V. Landsbergį, perėjęs į kitas – niekina ir žemina.
Galima kalbėti apie tai, kad V. Landsbergis kaltas, kad Kelmės rajone sodybos tuščios, bet galima kaltinti ir tuos, kurie buvo žemės ūkio viceministrais ir nieko nepadarė dėl kaimo, kai jau V. Landsbergio nebuvo valdžioje. Mačiau intelektualinių ir logikos spragų šitų dviejų žmonių pasisakymuose ir noriu pasakyti: man yra šiukšlina kalba, kai laisvės idėja yra matuojama pinigais. Atleiskite, man tai atrodo nesuprantama ir neparlamentiška, ir nelietuviška ir apie jokią dvasią ir laisvę čia negalima kalbėti.
Nei aš, nei jūs, priešingai kalbėję, šiandien čia nesėdėtumėte, jeigu nebūtų realizuotos 1990 metų laisvės idėjos. Aš šiandien noriu, kad būtų įteikta premija tiems žmonėms, kurie buvo ištikimi 1990 metų laisvės idėjos dvasiai. Nei manęs, nei kitų čia sėdinčių šiandien nebūtų. Ir tai yra ne už vienkartinį aktą, o už nuolatinę veiklą, už nuolatinę laisvės idėjos sklaidą Lietuvoje per tuos dešimtmečius teikiama premija. Nesuveskime visko į vieną pasisakymą, į vieną postą, poziciją, pasirašytą aktą ar dokumentą. Kalbėkime plačiau, Petrai ir Vytautai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju E. Gentvilui ir visiems kalbėjusiems, išsakiusiems mintis. Prieš kalbėti dar užsirašė A. Maldeikienė. Prašau.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Tikrai nenorėjau kalbėti, bet vis dėlto lyginti žmones, kurie visu savo gyvenimu, 20, 30 metų kiekvieną dieną kentė panieką, už kurių niekada nestovėjo tankai… Aš labai gerai žinau, ką reiškia, kai 17 metų berniukas išeina į psichiatrinę ligoninę su diagnoze „socialiai nepatikimas“. Aš užaugau šeimoje, kur iš tikrųjų žmonės kentėjo, ir aš mačiau, ką reiškia išbūti ir ką reiškia tik pabalsuoti.
Žinote, aš iš tikrųjų norėjau balsuoti už poną V. Landsbergį ir galiu pabalsuoti. Aš tikrai niekada nebalsuosiu už V. Adamkų, nes aš mačiau, kaip jis elgėsi „Williams“ istorijos atveju, kai eidavo vakare su draugais gerti viskio, kai tuo metu visi bandė sutvarkyti įstatymą. Bet drįsti šioje salėje šnekėti nors vieną žodį prieš iš tikrųjų šventus žmones N. Sadūnaitę ir B. Gajauską reikia neturėti sąžinės.
Jūs tiesiog truputį pagalvokite visi, ką jūs apskritai šnekate. Aš labai nuoširdžiai jums siūlau grįžti į pačius sunkiausius tautos laikus, kai kiekvieną dieną reikia jausti panieką, kai kiekvieną dieną reikia išlaikyti, ir N. Sadūnaitė su B. Gajausku tą darė. Ta priešprieša iš tikrųjų yra tiesiog negražu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už mūsų Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-252.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl 2016 metų Laisvės premijų paskyrimo V. Adamkui ir V. Landsbergiui“ priimtas. (Gongas. Plojimai)
Gerbiami kolegos, siūlau nereplikuoti. Dirbame toliau. Nr. XIIIP… (Balsas salėje) Jūsų pavardė nebuvo paminėta. (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas sprendžia, ar suteikti žodį dėl replikos po balsavimo. Pykčio, nesantaikos kurstymo buvo labai daug. Gal tiesiog ta gera emocija ir baikime šitą klausimą. (Balsai salėje)
18.10 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Islandijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Norvegijos Karalystės Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės, Suomijos Respublikos Vyriausybės, Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Šiaurės matmens partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje (NDPHS) sekretoriato įsteigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-100(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Islandijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Norvegijos Karalystės Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės, Suomijos Respublikos Vyriausybės, Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Šiaurės matmens partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje (NDPHS) sekretoriato įsteigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-100(2). Užsienio reikalų komitetas. D. Šakalienės nematau. Kas galėtų Užsienio reikalų komiteto vardu kalbėti? Pirmininkas. Dėkoju gerbiamam J. Bernatoniui. Paskelbkite Užsienio reikalų komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Užsienio reikalų komitetas vienam susilaikius pritarė šiam projektui.
PIRMININKĖ. Europos reikalų komiteto išvadą pateiks A. Širinskienė. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Europos reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Sveikatos reikalų komiteto išvada – A. Vinkus. Reikėtų iš tribūnos, gerbiamas profesoriau.
A. VINKUS (LSDPF). Sveikatos reikalų komitetas pritarė šiam sprendimui dėl kelių aspektų. Čia yra Šiaurės matmens partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje. Tai yra sveikatos ir socialinės gerovės srities palaikymas tarp šių regionų: skatinti tolygų Šiaurės metmens regionų šalių vystymąsi gerinant sveikatą ir socialinę gerovę, stiprinant tarptautinės pagalbos koordinavimą. Ši partnerystė yra vienintelis bendradarbiavimo formatas visuomenės sveikatos srityje šiame regione. Ji yra Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos prioritetinės srities sveikatos koordinatorius.
Kas padaryta? Pernai sėkmingai baigta Europos Sąjungos bendroji veikla – ŽIV kokybės gerinimas, tuo metu buvo praktiškai taikomos ŽIV prevencijos veiklos kokybės vertinimo priemonės, parengtos rekomendacijos ŽIV prevencijos kokybei gerinti. Šiuo metu vykdoma Europos Sąjungos bendroji ŽIV ir (…) infekcijų prevencija ir žalos mažinimas, kurios pagrindinis tikslas – stabdyti ŽIV plitimą. Siūlau balsuoti už šį nutarimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu išvadą skelbia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Nuomonė už, nuomonė prieš, niekas nėra užsirašę kalbėti. Galime sutarti bendru sutarimu po svarstymo?
Priėmimas. Vienas straipsnis. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Nuomonė už yra K. Masiulis. Gal galime nekalbėti? Ačiū, gerbiamas Kęstuti, už supratimą.
Prašom balsuoti, kas pritariate minėtam įstatymo projektui dėl ratifikavimo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 78 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-100(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiamas Petrai, labai trumpą žodį. Artėja šventos Kalėdos!
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Vieną sakinį. Aš tik noriu labai trumpai atsakyti į man pasakytą pono E. Gentvilo repliką. Kur jūs buvote 1990 metais? Mes jūsų nematėme Sąjūdžio mitinguose. Gerbiamas Gentvilai, aš buvau lageriuose ir esu paskutinis sovietinis kalinys. Tai noriu jums pasakyti. Taip pat neprisitaikiau prie sovietinės sistemos, savo jaunystę paaukojau kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
PIRMININKĖ. Ačiū. T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkui. Kadangi pasisakymas, kaip ir buvo tikėtasi, buvo ne į temą, mes turime pasiūlymą, kad kitą kartą balsuotume, ar salėje yra nors vienas žmogus, kuris nori išgirsti, ką nori pasakyti P. Gražulis.
PIRMININKĖ. Mums reikėtų dėl šio klausimo keisti Statutą, nes replikos po balsavimo užima labai didelę dalį. Jūsų pastaba teisinga.
18.17 val.
Įstatymo „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-220(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įstatymo „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-220(2). Pranešėjas – J. Bernatonis, Užsienio reikalų komitetas.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, šiam projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aplinkos apsaugos komiteto išvada.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymo stadijoje diskusijose kalbėti yra norinčių? Nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Galime sutarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Mes turime vieną straipsnį. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 78 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-220(2) priimtas. (Gongas)
18.18 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4612(2)ES (svarstymas)
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4612(2). Pranešėjas – D. Kreivys, Ekonomikos komitetas. Svarstymo stadija. Jūs pristatote komiteto išvadą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komitetas balsavo dėl šio klausimo. Nuomonės išsiskyrė: 8 – už, 1 – prieš, 3 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti D. Kreivys. Ar jūs grįšite diskutuoti? Dėkoju.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, kadangi turėjome diskusiją ir Ekonomikos komitete šiuo klausimu, norėčiau truputėlį pakalbėti apie įstatymo projektą. Mieli Seimo nariai, vienas iš žinių ekonomikos pradininkų R. Reigano administracijos patarėjas M. Porteris yra gana tiksliai nubrėžęs skirtį tarp strategiškai aktyvių ir pasyvių valstybių. Jis yra pasakęs, kad Vyriausybė gali būti pašalinusi daugelį verslo kliūčių, sumažinusi išlaidavimus, sustabdžiusi daugelį kitų blogų dalykų, tačiau ji gali taip ir neturėti pozityvios kuriančios programos. Žinoma, galima nieko nedaryti, nedidinti protekcionistinės politikos, vengti subsidijų, neiškraipyti rinkos, tačiau jei nėra vizijos ir strateginio valstybės veikimo ekonomikos srityje, tai nėra komponento, kuris galėtų ją pastūmėti į aukštesnį lygį. Tai ir yra konservatyvios ekonominės politikos pamatas.
Ekonomikos neįsivaizduojame be strateginio valstybės veikimo ten, kur rinka negali pati susitvarkyti, be teigiančios ir savo strateginę viziją siūlančios „lieknos“ bei efektyvios valstybės, valstybės, galinčios ilguoju laikotarpiu projektuoti savo raidą. Pavyzdžiui, siaučiant pasaulinei ekonominei krizei toks strateginis veikimas ekonomikos srityje buvo projektuojamas per dvi kertines agentūras – „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“.
Šių agentūrų veiklos rezultatas – į mūsų šalį atėjo didieji paslaugų centrai. Dešimtys tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų, efektyvi parama eksportuojančioms įmonėms, pagalba tūkstančiams naujai įkurtų smulkių verslų. Tarptautiniu lygiu pripažintos ir apdovanotos programos, tokios kaip „Sparnai“, renginiai, tokie kaip „Life Sciences Baltics“. Deja, „Versli Lietuva“ niekada nebuvo įtraukta į viešąjį administravimą atliekančių valstybės institucijų sąrašą, todėl negalėjo be kliūčių atlikti jai patikėtų užduočių.
Šią spragą ir užpildo mano pateiktos pataisos, ištaisančios situaciją, kai „Versli Lietuva“ yra finansuojama visų peikiamais vidaus sandoriais. Kitaip, nei tvirtina kai kurie Seimo nariai, šios įstatymo pataisos nekeičia paramos verslui teikimo schemos. „Versli Lietuva“ organizuodavo ir po pataisų priėmimo organizuos konkursus, ar tai būtų pirmų metų verslo krepšelių programa, ar net abejotinos kokybės verslo konsultantų tinklo teikiamos paslaugos. Kaip paslaugos teikėjai, tuose konkursuose dalyvauja savivaldybės valdomi verslo inkubatoriai, verslo konsultaciniai centrai, verslo subjektai ir verslo asociacijos.
Kita vertus, jeigu apgailestaujama dėl išnykusių rudimentinių nuostatų, kai finansavimą gaudavo inkubatoriai ir konsultaciniai centrai, tai ši nuostata yra likusi nuo ministro V. Uspaskicho laikų, kai buvo įkurtas verslo centrų tinklas, kuris buvo skirtas Darbo partijai įsitvirtinti regionuose su tiesioginiu finansavimu iš biudžeto. Šiandien nebėra tiesioginio finansavimo iš biudžeto nei tam valstybės pinigus dosniai skirsčiusio ministro.
Gerbiamieji, džiugu, kad šiandien galima susitarti, kad tokios agentūros, kaip „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, yra kertiniai šalies ūkio atramos taškai. Dabar lieka pripažinti, jog laisvos rinkos proveržiui šalies ekonomikoje to pasiekti neužtenka. Reikalingas strateginis valstybės vaidmuo ir vizija tam, kad šalies ūkis pagaliau būtų pakeltas į aukštesnį lygmenį ir drąsiai galėtume konkuruoti globalioje rinkoje, o savo šalies piliečiams galėtume užtikrinti augančias algas ir visos šalies gerovę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į diskusiją E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, visų pirma tikrai vertinu tą sprendimą reorganizuoti LEPA – Lietuvos eksporto plėtros agentūrą – į „Verslią Lietuvą“ ir „Investuok Lietuvoje“. Aš pats, kadaise būdamas meru, buvau LEPOS tarybos narys ir žinojau, kaip funkcionuoja ta sistema. Dabar ji buvo išskaidyta, bet iš principo tapo efektyvesnė.
Taigi tai nėra mano pasisakymas, pavyzdžiui, prieš VšĮ „Versli Lietuva“, kuri turi savo nišą, turi savo prasmę, gal nėra pakankamo finansavimo. Bet aš svarstau, kas pasikeitė per 18 metų. Aš buvau Klaipėdos meras ir 1998 metais mes jau skelbdavome konkursus įvairioms paslaugoms atlikti, pavyzdžiui, miesto pristatymas, parodų organizavimas, konsultavimo dalykai ir panašūs, ir atsirado rinkoje įmonės, įstaigos, asociacijos, kurios darydavo tai geriau ir pigiau negu pačios savivaldybės administracija arba prie savivaldybės esanti kokia nors viešoji įstaiga. Kodėl aš dabar turėčiau balsuoti praėjus 18 metų už tą pasiūlymą arba už šitą įstatymo projektą?
Mes kritikuojame „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorius ir matome, kad ten galbūt neracionaliai panaudotos lėšos. S. Dailydka atkirsdavo, kad įstatymas tai leidžia. Na, leidžia, reikia sutikti. Mes dabar lygiagrečiai keičiame Viešųjų pirkimų įstatymą, kad įstatymas nebeleistų arba apribotų. O štai šitame Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme mes įvardiname vieną įstaigą, na, vadinčiau irgi dukterine Ūkio ministerijos įstaiga VšĮ „Versli Lietuva“, ir dabar net nereikės niekam aiškintis, nes įstatymas ne tik leidžia, įstatymas dabar jau lieps, liepia pirkti paslaugas tik iš savos dukterinės viešosios įstaigos „Versli Lietuva“. Aš nesakau, kad ji nepajėgi efektyviai vykdyti šitas funkcijas, galbūt.
Tačiau įstatyme, kad ir V. Uspaskicho laikais, įrašyta: verslo inkubatoriai, verslo konsultaciniai centrai, mokslo ir technologijų parkai. Dabar iš įstatymo jie, kaip subjektai, galintys teikti konsultacines paslaugas, išnyksta. Mano manymu, yra atsisakoma rinkos, yra atsisakoma konkurencijos, yra atsisakoma efektyvesnio, galimai efektyvesnio, paslaugų teikimo.
Manęs, kaip liberalo, neįtikina tas dalykas, kad štai viena garantuotą finansavimą gaunanti įstaiga, kad ir su gerais specialistais, nepavirs tam tikru monstru ir monopolistu. Štai šitie dalykai man kelia nerimą, todėl aš svarstymo stadijoje pasisakau prieš šitą įstatymą, taip pat pasisakysiu prieš šitą įstatymą ir jo priėmimo stadijoje. Greta to pripažįstu, kad tas įstatymas su savo pirmine redakcija buvo tinkamas, jis gal, sakyčiau, sutvarkė techninius dalykus, bet iš principo man jis nekėlė abejonių, kol neatsirado kolegos D. Kreivio pataisos. Supraskime šitą dalyką, kad mes nebegalėsime to įstatymo reguliuojamų dalykų net vadinti vidaus sandoriais, nes patys įstatymų leidėjai leido ir liepia taip daryti, arba, kitaip sakant, nebeleido elgtis kitaip, uždraudė ir apribojo konkurenciją.
Man, kaip liberalui, tai kaip per pakinklius, taip sakant. Negali būti tokių dalykų. Atleiskite, gerbiamas Dainiau, mano toks įsitikinimas. Pats, kai dar būdamas ministru vadovavai „Versliai Lietuvai“, gal ten sentimentai atsirado, gal pats matai, kokie ten puikūs specialistai, bet šiuo atveju yra principiniai dalykai. Mes negalime žiūrėti į įmonės pavadinimą, į įmonės pavaldumą ar į įmonėje dirbančius puikius specialistus, mes turime žiūrėti ir principų požiūriu. Tai štai principas – monopolio įteisinimas, valstybinio monopolio įteisinimas, kai valstybė perka iš sau pavaldžios viešosios įstaigos. Kuo tai skiriasi nuo „Lietuvos geležinkelių“ vis dar esamos situacijos? Aš nežinau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu pagrindinį komiteto pranešėją D. Kreivį. Ar yra esminių pastabų, išskyrus jūsų pastabas, nes nieko daugiau ir nematome? Ar tai, kad komitetas pritaria iš dalies atitinkamam straipsniui, jus tenkina?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, tenkina, visos komiteto padarytos pataisos mane tenkina, aš sutinku su tomis pataisomis.
PIRMININKĖ. Kokia būtų komiteto pozicija, ar galime organizuoti šiandien, jeigu būtų Seimo Pirmininko ypatinga skuba, ar reikia atidėti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerai, organizuokite.
PIRMININKĖ. Dabar baigsime svarstymo procedūrą. Nuomonė už – D. Kreivys. Jūs sėskite į savo darbo vietą. Nuomonė už svarstymo stadijoje – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad tikrai šis įstatymas labai reikalingas, ir noriu pakartoti ir šiek tiek paprieštarauti E. Gentvilui, kad mes, kaip valstybė, finansuojame tiesiogiai iš biudžeto daugybę institucijų, kurios atlieka administravimo funkcijas. Ir „Investuok Lietuvoje“, ir tą pačią MOSTĄ, ir daugybę valstybinių institucijų. Čia nieko bendro neturi su geležinkeliais. Tai yra valstybės patikėtos funkcijos, kurias atlieka šios institucijos. Verslo interesas yra visada siekti pelno. Šios institucijos, traukdamos investuotojus, skatindamos verslumą, pirmiausia žiūri valstybės ir jos piliečių interesų. Aš manau, kad valstybė ir daugelis šalių… Jeigu pažiūrėtume, ar tai būtų Skandinavija, ar tai būtų Jungtinė Karalystė, ar kitos šalys, šitas modelis veikia visose šalyse. Nėra taip, kad rinkoje valstybė pirktų šias paslaugas. Agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Juška. Žodis jums.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien SVV taryba informavo, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas su ja nebuvo derintas. Į siūlymus neatsižvelgta. Jie net nesvarstyti. Įdomiausia tai, kad SVV taryba renkasi tik rytoj. Žinome, kad SVV tarybą sudaro 48 smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos. Visos partijos prieš rinkimus žadėjo rūpintis smulkiuoju ir vidutiniu verslu. Projektas teikiamas be jų žinios ir derinimo. Ignoruojama SVV taryba, smulkusis verslas, todėl prašau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kolegos, prašau balsuoti. Svarstymo stadija, vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje)
Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Gal tada skubos nedarykime, nes yra skirtingų nuomonių. Tokiu atveju sausio 12 dieną.
18.32 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-28(3)ES (svarstymas)
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-28(3). Pranešėjas – B. Matelis, Ekonomikos komitetas.
B. MATELIS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komiteto vardu teikiu jums Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projektą. Svarstant šį projektą, iš tiesų jis jau buvo svarstytas dar praeitos kadencijos metu, buvo daug šnekėta ir daug diskutuota. Komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Taip pat primename, kad, siekdamas užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, komitetas siūlo Seimui kartu svarstyti ir priimti šį įstatymo projektą lydintįjį Rinkliavų įstatymo straipsnio pakeitimo projektą. Ekonomikos komiteto balsavimo rezultatai buvo tokie: buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjui. Diskusijoje dalyvaujančių nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) Man sako, kad yra pasiūlymų. Gerbiamasis komiteto pranešėjau, grįžkite į tribūną. Mane informavo, kad yra gautas Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. A. Skardžiaus nėra. (Balsai salėje) Jūs galite informuoti apie pasiūlymą. Komiteto nuomonė. Komitetas nepritarė.
B. MATELIS (LVŽSF). Buvo pono A. Skardžiaus pasiūlymas. Galbūt jis turėjo galvoje tai, kad siūlė dėl rinkliavų, dėl finansavimo Konkurencijos tarybos skirti dalį lėšų nuo surenkamų baudų, bet komitetas tam nepritarė ir vėliau buvo prieita prie bendros nuomonės. Kiek žinau, ponas A. Skardžius savo pasiūlymą irgi buvo atsiėmęs.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. Teisingai jūs informuojate. Po to Seimo narys savo pasiūlymus atsiėmė.
Po svarstymo nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Balsuojame.
Už balsavo 81 Seimo narys, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas planuojamas kartu su Rinkliavų įstatymu, ką ir minėjo komiteto pranešėjas, sausio 12 dieną.
18.36 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4723(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4723(2). Pranešėjas – R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad vakaras, ir mes visi truputį išsekę, bet šitas klausimas tikrai yra gana aktualus, nes Konstitucinis Teismas panaikino nuo sausio 1 dienos galioti… Vyriausybės nutarimą Nr. 511, kuris reguliuoja visų samdomų, dirbančių pagal darbo sutartį valstybiniame sektoriuje… galiojimo tvarką ir praktiškai įpareigojo mus iki to laiko priimti atitinkamas įstatymo pataisas. Tai verčia mus pagreitintu būdu tą svarstyti, todėl komitetas, atsižvelgdamas į tai, nesigilino į visas koeficientų lenteles, kurios buvo pateiktos faktiškai tokios, kaip dabar buvo Vyriausybės nutarime Nr. 511, įtraukė visus, kurie buvo tame nutarime iki šiol, ir mokytojus, ir trenerius, ir visus kitus, ir siūlo priimti dabar tokios būsenos, kaip yra, ir kartu su tam tikromis išlygomis, kad dėl mokytojų tarifų ir apmokėjimo bus galutinai sutarta iki rugsėjo 1 dienos. Iki rugsėjo 1 dienos, iki to laiko, turėtų būti pateikta kita lentelė, patobulinta lentelė, atsižvelgiant į visus niuansus. Lygiai taip pat dėl biudžetinių įmonių administracijos darbuotojų ir trenerių, ir kitų dalykų.
Mes taip pat žinome, kad mokytojai lyg ir buvo sutarę šiuo metu kitaip su Vyriausybe, kad jie nebus įtraukti į šitą bendrą tvarką, bet bendra tvarka reikalinga, mes negalime skaidyti tos tvarkos. Kadangi priėmimas bus iki sausio 11 dienos, turbūt Vyriausybė tuos dalykus išsiaiškins detaliau su mokytojų profesinių sąjungų atstovu, nes priėmimas bus sausio 11 dieną. Jeigu mes dabar nepriimame, galbūt neatleistų žmonių, jie toliau dirbs, bet negalės priimti į darbą jokių naujų žmonių tos visos pavaldžios institucijos. Patenkame į tam tikrą aklavietę. Matau čia daug trūkumų, bet manau, kad reikia jį priimti. Komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti šitam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Jūs taip pat tikriausiai žinote, kad yra…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš ne pirmininkas.
PIRMININKĖ. …komiteto pranešėjui. Yra gautas ir Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas, A. Papirtienės ir A. Gumuliausko pasirašytas, kuriuos svarstysime priėmimo metu ir kurie išties labai atsakingai numato dėl mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimų nustatymo tvarkos.
Kviečiu kitą pranešėją – I. Šimonytę pateikti Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą, nes taip buvo pasirinkęs ankstesnis Audito komitetas, ir priėmė tokį sprendimą. Įvertinęs tai, kad šis įstatymo projektas parengtas, ką jau kolega R. J. Dagys minėjo, sistemiškai, nepakeitus kitų teisės aktų ir visokios išlygos, ir visokie skirtumai tebebuvo likę, o tuo pačiu metu kaip tik buvo rengiama Vyriausybės programa, ir tai tikrai yra per svarbus klausimas, kad Vyriausybė dėl jo neturėtų galimybės kalbėti, dėl tos priežasties komiteto sprendimas buvo grąžinti šį įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į naujosios Vyriausybės programą, Teisės departamento siūlymus ir tuos siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Toks mūsų sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V. Rinkevičius. Prašom į tribūną pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto. Mes išvadą jums tuoj duosime.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė projektą ir pasiūlė bendru sutarimu pagrindiniam komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją R. Jušką pateikti komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Mūsų komiteto siūlymas – pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom, kolega. R. J. Dagys nori kalbėti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį. Iš tikrųjų dėl šio įstatymo projekto būtų galima teikti daug pataisų, iš tikrųjų čia yra ir koeficientai, ir kiti dalykai, reikėtų svarstyti daug nuodugniau ir giliau, negu mes turėjome laiko tą dalyką padaryti. Atkreipiu dėmesį į tai, kad jeigu mes jo nepriimame, mes atsiduriame tam tikrame teisiniame vakuume. Tiesiog, nes nuo sausio 1 dienos pagal Konstitucinį Teismą nelieka norminio akto, kuris reguliuoja vadinamuosius darbo sutartininkus. Mes esame tam tikruose spąstuose. Gaila, kad tas įstatymo projektas atėjo pavėluotai, mes galėjome tai svarstyti, Konstitucinis Teismas mums davė pusę metų, bet mes jį svarstome tik dabar. Tokia dviprasmiška padėtis, bet atsižvelgdamas į tai, kad negalima palikti tų žmonių vakuume, siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų dėl buvusios Vyriausybės ir buvusios valdančiosios koalicijos tam tikro aplaidumo ir neatsakingumo dabar Seimas yra ceitnoto situacijoje, sudėtinga priimti gerą projektą. Tai yra labai jautrus, vienas iš svarbiausių projektų, nes jis paliečia daugybės žmonių pajamas. Man kas jame nepatinka? Kad labai išplėtota priedų, priemokų sistema, tačiau, manau, būtų daug geresnis sprendimas žmogui atlyginimą koncentruoti į pagrindinį koeficientą. Ką reiškia, kai ir mokytojų priedus nustatys mokyklų vadovai? Mes turbūt skaitome spaudoje, kokių mokyklos vadovų pasitaiko. Manote, kad jų sudarytos komisijos objektyviai įvertins kiekvieną mokytoją, kaip jis iš tikrųjų dirba, ir objektyviai pamatuos jo kvalifikaciją, jo visą darbą, siekiant gerų rezultatų? Nemanau, kad taip bus. Bus myliu–nemyliu, pataikauju–nepataikauju ir panašiai. Būtų daug geriau, jeigu tam tikri priedai būtų pagal pamatuojamus kriterijus, bet tai nėra išspręsta tame įstatyme. Žodžiu, aš matau labai daug netobulumų, bet ką darysi, jeigu yra tokia ceitnoto situacija, kažkaip tuos atlyginimus po sausio 1 dienos reikia mokėti. Nežinau, kaip ir balsuoti, bet problema yra rimta.
PIRMININKĖ. Kolegos, tiesiog nuo sausio… Situaciją paaiškins A. Butkevičius. Dėkoju jam.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis J. Razma tikriausiai neskaitė įstatymo projekto. Prie šio įstatymo projekto ekspertai dirbo daugiau kaip dvejus metus, buvo keli variantai. Pateikta laiku, bet Seimas jį atidėliojo dėl kompetencijos stokos, aš manau, ir neįsigilinimo, ir nesupratimo. Tai yra vienas moderniausių įstatymų projektų, kuris yra parengtas vadovaujantis vakarietišku modeliu ir metodika. Kaip tik ir anuliuojama praktika, kai vadovas galėjo vos ne iki 80 % nustatyti atlyginimo dydį.
Gerbiamasis Razma, pasiskaitykite atidžiau ir neklaidinkite visuomenės, tai yra vienas iš geriausių, aš pasakyčiau, įstatymų projektų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar priduriu nuo savęs, kad šio įstatymo įsigaliojimui, įgyvendinimui yra skirta netgi ir lėšų, numatyta 16 mln.
Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti po svarstymo, kas pritariate minėtam įstatymo projektui.
Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 24. Pritarta po svarstymo. Priėmimas numatytas sausio 12 dieną.
Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkė yra baigta, tačiau liko dar keletas klausimų. Labai prašau dar pusę valandos, ir mes pabaigsime viską, kas yra svarbiausia surašyta. Ar sutariame taip? Sutariame. Labai dėkoju.
18.47 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-173(2) (svarstymas ir priėmimas)
Noriu pakviesti ir pranešti – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-173(2). Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, A. Strelčiūnas. Dėl asmeninių Seimo narių prašymų mes tiesiog sukeitėme vietomis. Labai greitai.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą: „Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-173(2) ir komiteto išvadoms.“ Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komiteto pranešėja I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas taip pat svarstė minimą įstatymo projektą, tačiau kadangi komitetui nebuvo pateiktos labai svarbios priežastys, dėl kurių reikėtų atidėti jau priimto įstatymo įsigaliojimą, komitetas priėmė sprendimą siūlyti šitą įstatymo projektą atmesti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Aš labai atsiprašau kolegų Seimo narių, kadangi maniau, kad kiti įstatymų projektai nesukels tokių diskusijų. Kviečiu A. Anušauską diskutuoti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nuo naujųjų metų turėjusios įsigalioti įstatymo pataisos, kaip žinome, buvo inicijuotos Prezidentės todėl, kad kai kurios savivaldybės tiesiog piktnaudžiavo savo ūkine veikla, tačiau, pristatant įstatymo projektą, išgirdau įdomią mintį, pasirodo, šis įstatymas sudaro galimybes būtent tiems ūkio subjektams, kurie vienaip ar kitaip savo išskirtine teise manipuliuoja, galų gale padaryti pažeidžiamas tas pačias savivaldybes. Tai yra savivaldybės tampa korumpuotomis, bendraudamos su privačiu sektoriumi.
Gerbiamieji, tos sritys, kuriose atsiranda piktnaudžiavimo ar korupcijos rizikos, kaip būsto aptarnavimo ar atliekų tvarkymo, priklauso nuo to, kaip savivaldybė atstovauja viešajam interesui, kaip kontroliuoja, kaip organizuoja konkursus, pagaliau, kokius žmones paskiria sprendimų priėmėjais. „Rubikono“, žinoma, nebūtų, jeigu nebūtų tam palankių ar „pažeidžiamų“ žmonių savivaldybėse. Dabar kaip tik siūloma pusmečiui carte blanche, tai, kas sukuria teisinį neaiškumą ir teisinis neaiškumas visada sudaro ir sudarys prielaidas ir landas korupcijai. Tai nurodė ir Teisės departamentas. Kaip girdėjome, Audito komitetas nerado priežasčių, kodėl įstatymas negalėtų įsigalioti. Pakartosiu tą patį, ką sakiau dėl šio įstatymo, tą patį nuogąstavimą ir jo pakeitimo metu. Manyčiau, kad per artimiausią mėnesį ar du tos savivaldybės, kurios nori turėti savo SPA ar dar ką nors, tariamai viešajam interesui atstovaujančias įmones, pradės tų naujų veiklų steigimo procesą. Toks atidėjimas tam atvertų kelius. Žinoma, linkiu, kad tokio scenarijaus perspektyva neišsipildytų, tačiau, kaip minėjau, tokia galimybė atveriama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gintaras Kindurys, Gintautas Kindurys, atsiprašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, svarstant šį projektą dažnai sakoma dėl jo skaidrumo užtikrinimo. Manau, kad čia esantiems visiems aišku, jog negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kai tik ūkio subjektai vykdys ūkinę veiklą, tai bus skaidru. Praktika rodo, kad kaip tik yra atvirkštinis atvejis. Žinome, pavyzdžiui, šilumos tiekėjų paslaugos atvejai, kai paslaugos kaina nepagrįstai padidinta. Tokie subjektai, tai yra jų veikla savivaldybėje yra sunkiai kontroliuojama, o savivaldybės įmonės net ir skamba – tai kontroliuojama įmonė. Reikia nepamiršti, kad ūkinė veikla apimtų mokinių maitinimą, kultūros centrų veiklą, kur savivaldybės šiuo metu priimta teisingus sprendimus.
Dėl skaidrumo nereiktų nuogąstauti, nes tame pačiame įstatyme savivaldybei nustatyta prievolė visą savo veiklą viešinti interneto svetainėje. Pacituosiu: „Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia, nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės kontroliuojamas įmones, jų vadovus, valdybos narius, pateikia šių įmonių veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas, kitą aktualią informaciją apie paramą, skiriamas pinigines lėšas projektams finansuoti, ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla.“
Be to, kas turi būti skelbiama savivaldybės juridinių asmenų, tai ir biudžetinių, ir viešųjų įstaigų, ir akcinių kontroliuojamų bendrovių interneto svetainėse, yra nurodyta atskiru Vyriausybės nutarimu, kur yra aprašas, kas turi būti interneto svetainėje. Ten visi finansiniai dalykai ir skelbiami. O kažkodėl ūkio subjektams, kurie vykdytų ūkinę veiklą, savivaldybei tą užsakius, tokios prievolės apie savo veiklą informuoti nėra. Taigi aš, atvirkščiai, manau, kad savivaldos pakeitimo įstatymas, kurio terminą siūloma atidėti, ir skatina neskaidrumą, nes savivaldybės juridiniai asmenys viską turi viešinti, o ūkio subjektai ne.
Atkreipiu dėmesį, kad už savo funkcijų vykdymą atsako savivaldybė. Tai ir sprendžia, kaip geriau šias funkcijas įgyvendinti. Apie tai skelbia ir Europos vietos savivaldos chartija. Joje nurodyta, kad vietos valdžios organams suteikiami visi ir išskirtiniai įgaliojimai. Be to, nurodyta, kad jei įgaliojimus deleguoja centrinės valdžios organas, tuomet vietos valdžios organai turi teisę įgyvendinti juos savo nuožiūra, kaip galima labiau atsižvelgiant į vietos sąlygas. Taigi savivaldybėms vykdant funkcijas, o ypač savarankiškąsias, neteisinga taikyti apribojimus dėl apsisprendimo, kaip joms jas geriau įgyvendinti.
Reikia paminėti, kad šiandien ir veikia abu šie modeliai. Tai yra dalį veiklos vykdo savivaldybės juridiniai asmenys, kitą dalį – ūkio subjektai. Jei yra nustatyti kokie nors neskaidrūs dalykai ar pažeidimai, tai tam išsiaiškinti ir sankcijoms taikyti yra atsakingos institucijos. Tai turi užtikrinti valstybė.
Kitas, aišku, didelis įstatymo pakeitimo trūkumas, to įstatymo, kurio įsigaliojimą siūloma atidėti, yra tai, kad labai skirtingai traktuojama, suvokiama sąvoka „ūkinė veikla“. Taigi ginčytina pati sąvoka, todėl šiuo metu įsigaliojus įstatymui būtų sukelti ginčai, kurie, ko gero, galėtų pasiekti net ir teismus. Todėl aš siūlau palaikyti pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar R. Juška nori diskutuoti? Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Mieli kolegos, aš suprantu, kad laikas vėlus, todėl aš pasistengsiu išties labai trumpai. O kalbėsiu todėl, kad turiu 17 metų savivaldoje patirtį. Atrodo ten, kur viskas aišku, besiaiškinant pas mus komitete, tapo visiškai neaišku. Ir dėl vieno paprasto dalyko, dėl vienos smulkmenos – kas yra ūkinė veikla? Niekur nėra apibrėžta. Kai gavome komitete Konkurencijos tarybos išaiškinimą, gaires, rekomendacijas, po to tapo visiškai neaišku, nes kalbėjome su Savivaldybių asociacija, išreikšta buvo nuomonė ir mes net neabejojame, kad tą ūkinę veiklą, kuri kenkia savivaldai, kuri suteikia galimybę piktnaudžiauti, reikia pašalinti. Bet visuomet, kai gauni savivaldybėje įstatymą ir neturi galimybės jo vykdyti, ir sukeli dar didesnį chaosą, tai yra dar blogiau.
Aš iliustruosiu keletu pavyzdžių. Jeigu mes kalbame apie ūkinę veiklą, kurią norime stabdyti, kažkodėl atsiranda ir paslaugos. Štai vienas iš pavyzdžių. Konkurencijos tarybos parašyta: „Jeigu savivaldybė ketina pirkti paslaugas sau kaip juridiniam asmeniui iš savo valdomo juridinio asmens, už kurias tiesiogiai mokės savivaldybė iš savo biudžeto, savivaldybei reikia kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl sutikimo.“
Brangieji, vienas pavyzdėlis. Savivaldybė, administracija turi išvyką, ekskursiją ar Lietuvoje, ar užsienyje, apmoka komandiruotę – reikia kreiptis į Konkurencijos tarybą. Pusę metų derinamos išvados. Štai tos smulkmenos, kurios neleidžia įgyvendinti to įstatymo visa apimtimi ir sukelia papildomą chaosą. Mes labai draugiškai visų partijų atstovai komitete sutarėme, kad išties reikalingas įstatymas, bet norime, kad Konkurencijos taryba kartu su Savivaldybių asociacija rastų bendrą poziciją, o mes jiems padėtume.
Turbūt jeigu per 26 nepriklausomybės metus dvi savivaldybės papiktnaudžiavo, nemaukime apynasrių visoms. Priimkime įstatymą, kuris veiktų ir būtų efektyvus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Buvo išsakyta nuomonė, kad jeigu atidėsime šito įstatymo įsigaliojimą, susidarys teisinis ūkas. Iš tikro taip nebus, nes savivaldybės santykius su privačiais ūkio subjektais reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas ir Konkurencijos įstatymas.
Antra. Jeigu buvo kalbama apie tai, kad per tą laikotarpį prisikurs naujų įmonių, kurios vykdys ūkinę veikla, tai irgi nevisiškai tikslu, nes būtent siūlomame įstatyme nėra vien tik siejama su naujomis įmonėmis, bet siejama su nauja ūkine veikla. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybės teatras organizuos spektaklių festivalį, tai šiuo atveju tai jau vertinama Konkurencijos tarybos kaip ūkinė veikla, arba, jeigu bus nustatyti dalykai, kurie susiję su seniūnijomis, jeigu ji imsis tvarkyti teritoriją, pasitelkdama būtent asmenis, kurie yra susiję su pašalpų gavimu. Buvo laikas, kai būtent verslas buvo vertinamas, kad tai yra spekuliantai ir sukčiai. Bet aš nesitikėjau, kad mes prigyvensime iki to, kad savivaldybės irgi būtų vertinamos kaip vagys ir veltėdžiai. Nes šiandien mes turime tokią situaciją, kad savivaldybės tiesiog nežino, ar po šito įstatymo įsigaliojimo jos galės išlaikyti jų pavaldumui priklausančias įstaigas, kurios iš tikro gauna pajamas organizuodamos įvairias paslaugas. Todėl tas terminas yra labai protingas tam, kad atrastume kompromisą ir patį geriausią variantą ir subalansuotume santykį tarp viešojo ir privataus intereso.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi, pasirodo, vienintelis pasisakiau prieš, tai vis dėlto noriu pasakyti, kad niekada nevadinau savivaldos įmonių būtinai sukčiais ar piktnaudžiautojais. Taip, tokių atvejų yra.
Tačiau pasakiau viena, kad ar galiojant dabartiniam įstatymui, ar vėliau vis tiek viskas priklausys nuo pačių savivaldybių, kaip jos įsivaizduoja tą skaidrumą. Aš įsivaizduoju, kad skaidrumą įsivaizduoja vienaip Panevėžyje, kitaip Druskininkuose, vienaip Kaune, kitaip Vilniuje. Mano supratimu, viskas priklauso nuo savivaldos žmonių. Šio pakeitimo tiesiog nereikia, nereikia stabdyti to savo nelengvai priimto įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti. Kas pritariate po svarstymo?
Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 5.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, nes ano įstatymo įsigaliojimas būtų nuo sausio 1 dienos. Priėmimas. Vienas straipsnis. Įsigaliojimas būtų nukeliamas nuo liepos 1 dienos. Vienas straipsnis. Kolegos, keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-173(2) priimtas. (Gongas)
19.03 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2931, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2932, Civilinio kodekso 3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2933, Civilinio proceso kodekso 28, 404, 407, 482, 487 ir 488 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2934, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2935, Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2937 (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame atgal prie praleisto mūsų darbotvarkės klausimo, sukeisto klausimo, prie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2931. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai pasakysiu, kokia dabar yra mūsų padėtis. Praėjusioje Seimo kadencijoje Socialinių reikalų ir darbo ministerija pateikė naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakciją. Seimas jai pritarė, pradėjo svarstyti, bet kartu buvo parengtas Šeimos grupės ir beveik 50 Seimo narių kitas įstatymo projektas, kuris po pateikimo ir buvo daugumos atmestas.
Buvo įregistruota daug pataisų ir šio įstatymo priėmimas labai smarkiai komplikavosi. Iš viso dėl šio įstatymo projekto yra įregistruota 550 pataisų. Buvo sudaryta derinimo grupė dar anoje kadencijoje. Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje buvo suderintos tos pataisos tarp tų dviejų grupių ir dabar didelių prieštaravimų nėra. Bet jeigu mes tęstume svarstymą, tai mums reikėtų svarstyti čia, salėje, beveik 600 pataisų šio įstatymo projekto, kuriame iš viso yra 55 straipsniai.
Komitetas vienbalsiai nutarė pasiūlyti tą projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti, naujoji Vyriausybė dar galės į tą dalyką pasižiūrėti ir ateiti jau su nauja redakcija, kad mums čia, salėje, nereikėtų svarstyti tokio didžiulio kiekio pataisų. Tokiu jautriu klausimu kaip vaiko teisės dar gali ir papildomai atsirasti pataisų.
Tokiam sprendimui komitetas pritarė bendru sutarimu. Tikrai agituoju tą daryti, nes ten ir mano apie 100 pataisų yra. Atiduodu Vyriausybės žiniai visas pataisas.
PIRMININKĖ. Jūs kartu kalbėjote ir apie lydimuosius įstatymų projektus?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Apie lydimuosius taip pat. Tada pavasario sesijoje galėtume greitai priimti šį įstatymą, suderintą variantą, užuot svarstę visas pataisas.
PIRMININKĖ. Tai būtų įstatymų projektai Nr. XIIP-2932, Nr. XIIP-2933, Nr. XIIP-2934, Nr. XIIP-2935 ir Nr. XIIP-2937. Yra siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už šį pasiūlymą nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš vietos?
PIRMININKĖ. Iš vietos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, norėčiau šiek tiek išsklaidyti abejones. Žmonės šiandien mitingavo prie Tautos atstovybės, gavome nemažai laiškų per pastarąsias kelias savaites. Noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką, jog projektas, apibrėžiantis smurtą prieš vaikus ir draudžiantis fizines bausmes, jums buvo pristatytas čia gruodžio 1 dieną ir bendru sutarimu buvo pritarta tam projektui po pateikimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu taip pat pritarė tam projektui. Žmogaus teisių komitetas irgi bendru sutarimu pritarė, nors nebaigė svarstyti, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas užblokavo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mes kalbame apie pagrindinį įstatymo projektą, o jūs kalbate…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš matau, kad jūs bandote šiek tiek galbūt išplauti valdančiosios daugumos mundurą, nes jie būtent užblokavo to projekto svarstymą ir tas svarstymas šiandien nevyksta. Dėl ko žmonės piketavo prie Seimo? Tai ne dėl Savižudybių prevencijos komisijos projekto, kuris draudžia fizines bausmes ir apibrėžia smurto sąvoką. Šitas projektas nieko bendro su tuo neturi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš. Užsirašiusi V. Čmilytė-Nielsen. Po to suteiksiu žodį…
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tenka apgailestauti, kad toks reikalingas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas tiek laiko praleido Seimo stalčiuose ir apaugo daugybe prieštaringų pasiūlymų. Šio įstatymo tikslas buvo gerinti vaiko teisių apsaugą, garantuoti, kad nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir kad bet kokios rūšies smurtas prieš vaikus būtų draudžiamas.
Primenu, kad pateiktas jis buvo 2015 m. balandžio mėnesį ir per tą laiką sulaukė, mano žiniomis, net 576 pataisų, kurių dalį galima traktuoti ir kaip įvairių interesų grupių bandymą stabdyti reikalingą įstatymą. Tas rezultatas, kurį mes matome šiandien, yra pilnas prieštaravimų ir ginčytinų sąvokų. Iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto išėjusią redakciją kritiškai vertina ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.
Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad D. Šakalienės ir M. Majausko pataisos, kurias jie pateikė gruodžio mėnesį, kaip tik labai konkrečiai apibrėžė smurto prieš vaikus sąvoką ir Žmogaus teisių komitetas vakar jam pritarė bendru sutarimu. Taigi tikiuosi ir viliuosi, kad Seime jam bus pritarta taip pat.
Palaikydama įstatymo intenciją ir pripažindama, kad tas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra labai reikalingas, vis dėlto negaliu pasisakyti už dabartinę jo versiją ir palaikysiu grąžinimą tobulinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu tik informuoti, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija šį įstatymą pataisiusi grąžins ir mes jau sausio 12 dieną turėsime jį kito lygio.
Per šoninį mikrofoną – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Simulikas dar prieš balsavimą.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, prašyčiau atkreipti dėmesį, kad vaikų teisių problematika yra Žmogaus teisių komiteto, ir ta klaida, kuri buvo padaryta nežinau, kokia intencija… Vyriausybei – nieko tokio, tegul grąžina, tegul žiūri, bet jei grąžina, tai pagrindinis komitetas turi būti Žmogaus teisių komitetas, ir komitete mes apie tai kalbėjome. Prašytume atkurti taip, kaip turėtų būti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji, prašau neklaidinti naujų Seimo narių. Vaiko teisės visą laiką buvo kuruojamos Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Nėra kitokio padalinio kaip Socialinių reikalų ir darbo ministerija, kuri tais dalykais rūpinasi, nereikia išradinėti dviračio.
O šiaip noriu pasakyti, kad visos pataisos yra ne dėl šito įstatymo projekto. Jeigu kalbėtume apie tą įstatymo projektą, kurį mes komitete preliminariai aptarėme, aš galiu pasakyti, yra labai prieštaringi vertinimai, ir tokie patys piketai bus iš kitos pusės, nes smurto sąvoka dėl socialinės padėties yra labai abejotina. Ją reikia tikslinti ir ją įgyvendinti be galo sudėtinga nereformavus visos sistemos, o šitas pagrindinis įstatymas kaip tik tai ir daro. Negalima lengvai traktuojamos sąvokos paleisti kovai prieš šeimas konkrečiai atimant jų vaikus. Čia yra principinė komiteto nuostata. Jeigu mes sutvarkysime normaliai tą įstatymą, ją bus galima įgyvendinti, bet tada, kai jau bus sutvarkyta visa struktūra, kaip ji veikia, su visais svertais ir visom reformuotom tarnybom, nes šiuo metu tai būtų tikrai neatsakinga, ir spekuliuoti vaikų smurto klausimu yra visiškai neatsakinga. Socialinių reikalų ir darbo komitetas niekada to neleido, net ir Kedžių atveju.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Kolegos, pabaikime svarstymo stadijos procedūrą. Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl įstatymų Nr. XIIP-2933 ir Nr. XIIP-2934 Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris svarstė, išvada taip pat buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms pagrindinį ir lydimuosius įstatymus grąžinti iniciatoriams tobulinti, prašome balsuoti. Ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū. Su pastaba, kurią išsakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Šaunieji mano kolegos!..
R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vis dėlto tai yra žmogaus teisių prerogatyva Vaiko teisių įstatymas. Paskaitykite Jungtinių Tautų vaiko teisių įstatymą. Jie taip pat prašo ir greičiau sutvarkyti, nes jau yra iš esmės visose šalyse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – vienas sakinys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Trys, jeigu galima. Vienas sakinys. Iš tikrųjų labai apgailestauju dėl savo kolegos tokio požiūrio į žmogaus teisių klausimus.
Antras sakinys. Aš labai tikiuosi, kad mes tikrai netrukus svarstysime projektą, kuris labai aiškiai apibrėš smurto prieš vaikus sąvoką.
Trečias. Aš labai tikiuosi, kad mes aiškiai, griežtai, tiesiai šviesiai pasakysime, kad galime užauginti vaikus jų nemušdami, ir tai padarysime artimiausiomis savaitėmis, kaip sakėte, sausio 12 dieną. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nebesuteikiu žodžio P. Urbšiui.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš noriu tiktai paklausti dėl vedimo tvarkos. Jūs paminėjote su ta pastaba, kurią pareiškė V. Simulikas, kad pagrindinis komitetas… Aš tikiuosi, jūs neturėjote omeny su šia pastaba, kad yra nuspręsta, kas bus pagrindinis komitetas?
PIRMININKĖ. Kai Vyriausybė grąžins patobulintą įstatymo projektą, mes atsakingai svarstysime čia, Seime, ir priimsime visus sprendimus.
19.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ projektas Nr. XIIIP-239(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, esate patys ištvermingiausi, patys šauniausi! Pagrindinė darbotvarkė baigta, tačiau liko tokie svarbūs rezerviniai klausimai. Aš negaliu nepakviesti E. Jovaišos. Seimo nutarimas „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“. Svarstymas. Tiesiog liko labai nedaug. Dar 15 minučių.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nieko naujo nepasakysiu. Jūs žinote iš pereito karto, kad prašome iš naujo sudaryti Lituanistikos komisiją, kuri yra atnaujintos sudėties – iš 24 liko 18 žmonių. Prašytume tam pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ar galime pritarti ypatingai skubai? Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Nuomonė už, nuomonė prieš.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Visi sutariame. 2 straipsnis. 3 straipsnis. 4 straipsnis.
Balsuojame už visą įstatymo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-239(2) priimtas. (Gongas)
19.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-235(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“. A. Širinskienė, Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas gruodžio 21 dieną svarstė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ar galime pritarti ypatingai skubai?
Priėmimas. Vienas straipsnis. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra.
Balsuojame. Jūs ypatingai šaunūs, visus namų darbus padarę, viską žinote, puikiai balsuojate.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 62 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-235(2) priimtas.
19.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Kazio Bradūno metais“ projektas Nr. XIIIP-181 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, vėl noriu pakviesti į tribūną E. Jovaišą. Seimo nutarimas „Dėl 2017 metų paskelbimo Kazio Bradūno metais“. Artėja graži sukaktis. Gerbiamasis pranešėjau, žodis jums.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu priimsime šituos K. Bradūno metus, tai bus 9-ieji metai 2017 metais, kuriuos mes minėsime kaip metų metus. Bet vis dėlto aš labai prašyčiau šitą mūsų įžymų poetą K. Bradūną pagerbti ir balsuoti už jo metų įteisinimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Masiulis. Palaukite, gerbiamasis pranešėjau. K. Masiulis nori jūsų paklausti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas komiteto pirmininke, su visa pagarba K. Bradūnui, noriu paklausti, kiek dar kitais metais bus įvairių kitokių metų?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jų tiek daug! Yra Piliakalnių metai…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, ne. Bet yra paskelbta, man atrodo, dar kokie du ar trys.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dabar yra devyni jau paskelbti 2017 metams. Aš tiek neprisimenu. Vienus tikrai žinau – Piliakalnių metai yra. Kas čia dar?
PIRMININKĖ. A. J. Greimo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Salė sako. Labai daug.
PIRMININKĖ. Reformacijos metai, Lietuvių kalbos ir kultūros… A. J. Greimo metai, I. Simonaitytės metai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš noriu atsakyti profesoriui. Atsakysiu rimtai. Gerai? Jūsų klausimas turbūt dėl to, ar ne per daug metų per vienus metus? Apie tai mes ir šnekame komitete. Mes iš tikrųjų nebesiūlysime tokio didžiulio skaičiaus tų metų, nes absoliučiai yra nuvertinamos datos. Galima Vyriausybės nutarimu padaryti komisiją, padaryti konferenciją, metus, bet šitaip jau labai nenuvertinti dalykų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dar vienas klausimas – R. Šarknickas. Gerbiamasis akademike!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tegul eina.
PIRMININKĖ. Asmeniškai paklausite?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip. Žodžiu, gali būti vertinimo kriterijai dėl kitų metų, dar kitų, dėl asmenybių gausos. Šiaip kviečiu pritarti E. Jovaišai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Po pateikimo galima bendru sutarimu? Galime. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti sausio 12 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. (Balsai salėje) (Plojimai)
19.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-23 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-251 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Trečias rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-23 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-251. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Kolegos, dar keletas minučių jūsų dėmesio. Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pakeitimas. S. Jakeliūną keičiame į V. Poderį. Toks yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos prašymas. Pritariame.
PIRMININKAS. Galime pritarti po pateikimo? Svarstymas. (Balsai salėje) Pritariame po svarstymo. Priėmimas. (Balsai salėje: „Pritariame!“) Pritariame. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 62. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-251) priimtas. (Gongas)
19.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-258 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-258. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo seniūnų sueiga pritarė tam, kad Seimo Ekonomikos komitete, kadangi jis išreiškė tokį pageidavimą, būtų įkurtas Aukštųjų technologijų inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos (reikės išmokti gražiai šitą pavadinimą) pakomitetis. Pakomitečio pirmininku išrinktas T. Langaitis.
Ir 2 straipsnis, Seimo Užsienio reikalų komitetas, Transatlantinių santykių bei demokratinės plėtros pakomitetis, pirmininku išrinktas Ž. Pavilionis.
Teikiu tokį nutarimą ir prašau jam pritarti.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti, ar čia jau visi pakomitečiai, kuriuos mes žadėjome steigti?..
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tikrai ne.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ar čia tiktai visos epopėjos pradžia?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tikrai dar ne pradžia ir tai galbūt nebus epopėja, tai bus labai atsakingas ir yra labai atsakingas atitinkamų komitetų sprendimas, o jeigu kiti komitetai priims tokius pat atsakingus sprendimus, svarstysime Seniūnų sueigoje, o po to su jumis kartu Seime.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Galime!“) Ačiū.
Svarstymas. Yra norinčių pasisakyti? Nėra. Ačiū. Ar galime ypatingą skubą? (Balsai salėje) Dėkoju. Priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Du straipsniai. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio. Bendru sutarimu. Ačiū. Tada balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-258) priimtas. (Gongas)
19.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-257 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-257. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip ir ankstesnėse kadencijose, mūsų valia tokia pati – sudaryti Pasaulio lietuvių komisiją, kurioje būtų 10 Seimo narių ir 10 Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų. Teikiame jums Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos sudėtį iš viso iš 20 narių. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašęs. Ar galime pritarti po pateikimo? Svarstymas. Niekas nenori svarstyti. Siūlome ypatingą skubą. Pritariame. Ačiū.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Dėkoju, pritarta. Balsuojame už visą nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 63, susilaikiusių ir prieš nebuvo. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-257) priimtas. (Gongas)
19.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-236 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-236. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, iš tiesų jaučiate, kaip mums gera būti kartu ir nenorime išsiskirti, norime dirbti, nes išties viskas puikiai čia mums kuo toliau, tuo labiau sekasi. Norime pasiūlyti ir prašyti pritarimo pratęsti sesiją iki 2017 metų sausio 12 d. nenugąsdinant ir pasakant, kad dirbsime sausio 12 dieną nuo 9 ryto iki 12 valandos, po to iškilmingi renginiai ir iš karto kvietimas į Sausio 13-osios minėjimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Dar kartą ačiū už labai šauniai pravestą posėdį, bet ar mes į tas tris valandas tilpsime, ir kas bus, nes gausu priėmimų, aš susidariau įspūdį. Ir kas bus, jeigu mes nepratęsime? Šiandien nepritarsime jūsų pasiūlymui?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Būtų labai blogai, jeigu mes nepratęstume, o jūsų paraginimas ir paakinimas, kad gali pritrūkti laiko nuo 9 iki 12 valandos, rodo, kad galbūt mums būtų tikslinga, jeigu Vyriausybė pateiks, planuoti dar ir 11 dieną. Nenustebkite, mieli kolegos, jūs gausite mūsų laiškus, labai nuoširdžiai kviečiančius jau 11 dieną dirbti plenarinio posėdžio salėje. (Balsai salėje) Ir 11 dieną, ir 12 dieną. 11 dieną gali būti.
PIRMININKAS. Daugiau klausti niekas neužsirašęs. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū. Svarstymas. Niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ar galime prašyti ypatingos skubos? Ačiū. Pritarta. Priėmimas. (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 61, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-236) priimtas. (Gongas)
19.29 val.
2017 m. sausio 12 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis rezervinis klausimas – 2017 m. sausio 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Sausio 12-osios darbotvarkėje yra daug įstatymų projektų, kuriuos jau šiandien svarstėme, jų priėmimai. Nauja tai, kad Konstitucijos įstatymo 55, 57 straipsnių pateikimas, nauja tai, kad Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir jaunasis ministras M. Sinkevičius su visais lydimaisiais įstatymų projektais, taip pat mes grįšime prie valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo, kas labai svarbu, nes nuo sausio 2 dienos pagal Konstitucinio Teismo sprendimą nebegalioja Vyriausybės nutarimas Nr. 511, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo visas paketas ir galbūt atsiras dar kiti įstatymų projektai, dėl to dabar kalbame apie 12 dieną.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, turiu siūlymą. Vis dėlto Konstitucijos pakeitimus mes svarstome ne kasdien, net ne kiekvienais metais. Numatyta 30 minučių, po 15 minučių pateikimo liks 15 minučių, paklaus ir atsakys gal keturi, penki Seimo nariai. Aš siūlyčiau skirti bent valandą šiam pateikimui. Jeigu nebus klausiančiųjų, sutaupysime laiko. Tiesiog numatyti ilgesnį laiką.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atkreipsime dėmesį į jūsų pasiūlymą, tačiau pateikimams nenumatomas labai ilgas laikas, bet jūsų pasiūlymas vertas dėmesio.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, ar tikrai jums tokia sunki ta valdžios našta, kad tik prasidėjus kadencijai jau teikiate Konstitucijos pataisą ją sutrumpinti? Ar manote, kad Lietuvos žmonėms reikia kuo trumpiau dabartinę valdančiąją koaliciją išlaikyti? Jeigu jūs motyvuojate biudžeto problemomis, tai padarę rinkimus vidury metų aimanuosite, kad pusę metų tenka gyventi su senosios valdančiosios koalicijos patvirtintu biudžetu, ir vėl turbūt keisime Konstituciją. Tai nesvarbu, bent jau pažadėkite, kad įrašysite į darbotvarkę, ką šiandien Pirmininkas pažadėjo, dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Pradedu nuo paskutinės jūsų pastabos. Tikrai tarsimės dėl šio klausimo įrašymo. Manau, kad tikrai taip ir bus. Dėl naštos. Ji tikrai sunki, bet pakeliama, ir mes labai stiprūs ir pajėgūs tą padaryti. Jūsų antroji pastaba, kad tai labiau siejama su biudžetu, iš tikrųjų yra esminė, ir jūs, kaip patyręs Seimo narys, puikiai žinote, kad tai yra tam tikras argumentas, dėl ko iš tikrųjų reikėtų.
O dėl Seimo narių skaičiaus vėlgi diskutuosime. (Balsai salėje) Puiku!
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Pasinaudodama šita tribūna dar kartą noriu visiems padėkoti už šiandien dieną, už buvusias dienas, kurias kartu mes praleidome taip gražiai, sutelktai, pasiginčydami, bet rodydami labai didžiulį entuziazmą, meilę savo rinkėjams, savo žmonėms, kurie pasitikėjo mumis. Noriu palinkėti ramybės, santarvės, meilės jūsų šeimoms. Pasidžiaukite gyvenimu, pasidžiaukite vienas kitu. Gražių artėjančių švenčių jums linkiu. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už jūsų kantrybę. Laikas nesustoja, sustoja tik dienos ir nakties laikas ir dabar jis bus kelias paras toks pats. Šiandien mūsų ugnelė degė per visą mūsų posėdį. Labai dėkoju už ugningą posėdį, už darbingą posėdį, dėkoju už tą sesiją, kurią mes turėjome drauge. Linkiu gerų metų, linkiu nusipelnyti gerų dovanų ir tokių, kokių esame verti. Laimingų jums metų, gerų švenčių. Ačiū visiems už dalyvavimą! (Plojimai)
Posėdis baigtas. (Gongas) Registruojamės. (Balsai salėje) A, gerai.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Paskutinis balsavimas buvo jūsų registracija.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.