LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
PAGRINDINIO
KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRINCIPINĖS
KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR LIETUVOS KARIUOMENĖS DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ
PAGAL DARBO SUTARTIS IR GAUNANČIŲ DARBO UŽMOKESTĮ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR
VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ (IŠSKYRUS DARBUOTOJUS, GAUNANČIUS DARBO UŽMOKESTĮ IŠ
EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS, KITOS EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINĖS PARAMOS IR
TARPTAUTINĖS FINANSINĖS PARAMOS LĖŠŲ (IŠSKYRUS TECHNINĖS PARAMOS LĖŠAS),
RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2709 PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR.XIVP-3831
2024-06-12
Nr. 104-P-37
Vilnius
1.
Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus
Alekna, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Valdas Rakutis,
Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: patarėjai: Vilma
Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Jovita Dalgedaitė.
Kviestiniai: Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, KAM Karo tarnybos
ir personalo departamento direktorius Ramūnas Švažas, KAM Teisės departamento
direktorė Judita Nagienė, Lietuvos kariuomenės KPKT direktorius Arūnas
Balčiūnas, Lietuvos kariuomenės GŠ J1 atstovas mjr. Darius Vilkelis, Lietuvos
kariuomenės KV padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Prezidento patarėjas Tomas
Godliauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau
– pasiūlymai):
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-05-30
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams,
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.
|
Pritarti
|
|
3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų
pasiūlymai:
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
pasiūlymai:
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Lietuvos kariuomenė
2024-06-07
|
|
|
|
Lietuvos
Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m.
birželio 12 d. darbotvarkėje numatyta svarstyti Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos
kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo
užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus
darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės,
kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos
lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo
įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo
projektas). Įstatymo projektas krašto apsaugos ministro teikimu buvo
apsvarstytas Valstybės gynimo tarybos, kuriai
pritarus Vyriausybė pateikė Seimui Įstatymo projektą, kuriame nurodomos
kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir
jiems prilyginti kariniai vienetai, taip pat ribiniai karių skaičiai,
ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės
personalo rezervo karių skaičiai, ribiniai kariūnų skaičiai, ribinis
kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų bei admirolų skaičius ir
ribiniai kariuomenės darbuotojų skaičiai.
Įstatymo projekte numatyta ambicinga principinė
kariuomenės struktūra, kuri sudarys sąlygas pereiti į kitą pajėgumų lygmenį,
reaguojant į Rusijos pradėtą karą ir pakitusią geopolitinę situaciją.
Siūlomoje nustatyti principinėje kariuomenės struktūroje vadovaujantis
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos
įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalimis, 101 straipsnio 1 dalimi ir 11
straipsnio 5, 6 dalimis nurodytos kariuomenės pajėgų rūšys,- -kariuomenės
junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, kurie jau yra ar
juos planuojama artimoje perspektyvoje sukurti. Atitinkama kariuomenės
principinė struktūra siūloma atsižvelgiant į turimus ir planuojamus
materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2
straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dalinys – batalionas arba jam prilygintas
(susidedantis bent iš dviejų kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų)
patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas. Pažymėtina, kad pėstininkų kuopa susideda iš 100–140 karių,
pėstininkų batalionas – atitinkamai iš 500–800 karių. Atsižvelgiant į tai, siūlymai pildyti principinę
kariuomenės struktūrą kitais kariniais vienetais (naujais ar jau esančiais,
tokiais kaip Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų
tarnyba ar Mokymo ir kovinės paramos
centras, kurie turėtų būti išvystyti bent iki dalinio lygmens) būtų
nepagrįsti materialiniais ir žmogiškaisiais resursais, o esančių karinių
vienetų įtraukimas į principinę kariuomenės struktūrą neplanuojant jų išvystyti
iki dalinio, atitinkančio NATO standartus, lygmens iškraipytų karinę
hierarchiją, silpnintų vadovavimo ir valdymo efektyvumą. Be to, paminėtina,
kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo
tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje numatytas vienas iš reikalavimų
suteikiant karininkui pulkininko laipsnį – tarnyba dalinio ar junginio vadu
ne mažiau kaip 2 metus. Taigi, tarnyba dalinio vadu, t. y. tam vadovavimas
nustatyto dydžio / struktūros vienetui, leidžia įgyti reikiamos patirties ir
atrinkti kompetentingus vadus bei planuoti jų karjerą. Vadovavimas kariniam
vienetui, neatitinkančiam dalinio koncepcijos, neatskleistų vado gebėjimų
vykdyti aukštesnio lygmens pareigų ir nesudarytų prielaidų vykdyti tinkamo ir
efektyvaus karininkų karjeros planavimo, taip pat iškreiptų egzistuojančią
karinę hierarchiją ir sudarytų prielaidas kitiems kariniams vienetams,
neatitinkantiems karinio dalinio koncepcijos, būti įtrauktiems į principinę
kariuomenės struktūrą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome Jūsų pritarti
tokiai principinei kariuomenės struktūrai, kuriai pritarė Valstybės gynybos
taryba ir kuri nurodyta Įstatymo projekte.
|
Pritarti
|
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių
pateiktam projektui ir Komiteto išvadai.
7.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
1.
|
Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetas
2024-06-10
|
2
|
1
|
4)
|
Argumentai:
Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų
tarnyba ir Mokymo ir kovinės paramos centras atitinka Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 str. 5 d.
apibrėžtą dalinio sąvoką (Dalinys – batalionas arba jam prilygintas
(susidedantis bent iš dviejų kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų)
patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas).
Abu kariniai vienetai turi patvirtintą nuolatinę struktūrą ir
nuostatus, nustatytos taikos ir karo meto užduotys, yra Lietuvos kariuomenės
Juridinio asmens filialai.
Kovinių narų tarnyba pagal patvirtintą struktūrą turi štabą ir 3
elementus: Kovinį elementą, Kovinės paramos elementą, Logistikos elementą,
kurie yra prilyginti kuopoms. Skirtos užduotys – specialiosios operacijos
vandenyje, abordažo operacijos, pakrančių žvalgyba, infiltracija į krantą,
specialiosios povandeninės operacijos ir parama įkaitų situacijų metu.
Mokymo ir kovinės paramos centras pagal patvirtintą struktūrą turi
štabą ir 3 elementus: Kovinės paramos elementą, Logistikos elementą ir Mokymo
centrą, kurie yra prilyginti kuopoms. Skirtos užduotys – kovinė parama,
mokymas ir atranka, įgytos patirties analizė, inovacijų ir technologijų
diegimas.
Mokymo ir kovinės paramos centro viršininkui nustatytas pulkininko
karinis laipsnis, o Kovinių narų tarnybos vadui – pulkininko leitenanto
(komandoro) karininis laipsnis.
Vertinant Kovinių narų tarnybos ir Mokymo ir kovinės paramos centro
struktūrą, personalo skaičių ir vykdomas užduotis abu kariniai vienetai atitinka
dalinio statusą. Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo
tarnybos įstatymo 10 (1) straipsniu, tvirtinant
principinę kariuomenės struktūrą, nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys,
nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai
vienetai. Atsižvelgiant į tai, kad Mokymo ir kovinės
paramos centras bei Kovinių narų tarnyba atitinka dalinio statusą, jie turėtų
būti įtraukti į Principinę kariuomenės struktūrą.
Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos
Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš
valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus,
gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos
Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus
techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr.
XIII-2709 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsniu
nauja redakcija išdėstomo Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės
struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo
sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės
pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos
Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo (toliau – naujos red. Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo
jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba, Kovinių narų tarnyba,
Mokymo ir kovinės paramos centras;“
|
Pritarti
|
|
2.
|
Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetas
2024-06-10
|
2
|
4
|
|
Argumentai:
Principinės kariuomenės struktūros įstatyme nustatytas ribinis Lietuvos
kariuomenės (toliau – LK) darbuotojų skaičius – iki 2 050. Plėtojant
Lietuvos kariuomenę – Kibernetinės gynybos valdybos steigimui, karo komendantūrų
plėtrai, naujai pastatytų karinių miestelių aptarnavimui, LK karinių vienetų
užpildymui yra poreikis ribinį kariuomenės darbuotojų skaičių padidinti 200 pareigybių
(iki 2 250).
Pasiūlymas:
Pakeisti naujos red. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir
išdėstyti taip:
„4. Ribinis kariuomenės darbuotojų skaičius – iki 2 050
2 250.“
|
Pritarti
|
·
|
3.
|
Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetas
2024-06-10
|
2
|
1
|
|
Argumentai:
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo
tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 101, 11, 13, 21, 36, 47, 60,
63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3692(2) 3
straipsnio 1 dalimi keičiamame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo
tarnybos įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 5
punkte numatoma, kad tvirtinant ribinius karių skaičius, nurodomi ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo
kariuomenės personalo rezervo karių ir rezervo karių skaičiai. Šio Krašto
apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo
įsigaliojimas numatomas 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo
projekto 2 straipsnis atitinkamai pildytinas nauja 1 dalimi.
Pasiūlymas:
1. Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1
dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1. 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės
struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo
sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės
pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos
Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcija:
„3. Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų:
1) aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 2 500
iki 5 000;
2) rezervo karių skaičius – iki 2 000.“
2. Buvusias Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti
atitinkamai 2 ir 3 dalimis.
|
Pritarti
|
|
4.
|
Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetas
2024-06-10
|
2
|
1
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo narių registruotą pasiūlymą Karo prievolės
įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3402(2), kuriuo
siūloma pokyčių, susijusių su privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo
trukme ir sąlygomis, įsigaliojimą nustatyti nuo 2026 m. sausio 1 d., taip pat
į Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-3402(2) patikslintus privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdus
ir trukmę, atitinkamai tikslintinos ir Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies
nuostatos.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 (buvusią
1) dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. 2025 m. 2026 m. sausio 1 d.
įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš
valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus,
gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos
Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus
techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 840 iki 29 380.
Iš šio skaičiaus:
1) ribinis
profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600, iš jų:
generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 66,
pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 262, majorų ir komandorų leitenantų
– iki 963;
2) ribinis
privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 240 iki 7
040 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į 9 mėnesių privalomąją pradinę
karo tarnybą – nuo 3 400 iki 4 400, pašaukiamų į 3 mėnesių privalomąją
pradinę karo tarnybą, įgijusių Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas
(kvalifikacijas), – nuo 50 iki 100, pašaukiamų nuo 160 iki 200 dienų į
privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkų, studijuojančių
aukštosiose mokyklose ar jas baigusių pagal Lietuvos kariuomenės
vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą, – nuo 390 iki
1000, pašaukiamų nuo 90 iki 120 dienų į privalomąją pradinę karo tarnybą karo
prievolininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose ar jas baigusių pagal
Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas
pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti – nuo
400 iki 1 440, neatitinkančių sveikatos būklės reikalavimų, tačiau
savanoriškai pareiškusių norą atlikti karo tarnybą, – iki 100;
3) ribinis
karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių
skaičius – nuo 5 000 iki 6 300;
4) ribinis
kariūnų skaičius – nuo 200 iki 440.“
|
Pritarti
|
|
5.
|
Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetas
2024-06-10
|
2
|
2
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad NATO šalių kariuomenėse šiuolaikiniai
šarvuočių ir tankų daliniai yra išlaikę istorinius kavalerijos dalinių
pavadinimus, formuojant Karaliaus Mindaugo tankų batalioną Karaliaus Mindaugo
husarų bataliono pagrindu, siūloma vadinti tankų batalioną – Karaliaus
Mindaugo husarų tankų batalionas.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies
(buvusią 2) į ir ją išdėstyti taip:
„2.
3. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės
struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis
ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų
(išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos
struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės
finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus
patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto a
papunkčio redakcija:
a)
Pėstininkų divizija – Pėstininkų brigada „Geležinis
Vilkas“ (Karaliaus Mindaugo husarų tankų batalionas, Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės
Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas,
Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas),
Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada
„Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų
batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas,
Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus
Pečiulionio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Pėstininkų
brigada „Aukštaitija“, Artilerijos pulkas, Pulkininko Juozo Vitkaus
inžinerijos pulkas;“.
|
Pritarti
|
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 2.
9. Komiteto
paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius.
Komiteto
pirmininkas
Arvydas Pocius
Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas