LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR LIETUVOS KARIUOMENĖS DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS IR GAUNANČIŲ DARBO UŽMOKESTĮ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ (IŠSKYRUS DARBUOTOJUS, GAUNANČIUS DARBO UŽMOKESTĮ IŠ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS, KITOS EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINĖS PARAMOS IR TARPTAUTINĖS FINANSINĖS PARAMOS LĖŠŲ (IŠSKYRUS TECHNINĖS PARAMOS LĖŠAS), RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2709 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR.XIVP-3831

 

2024-06-12  Nr. 104-P-37

Vilnius

 

          1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Jovita Dalgedaitė. Kviestiniai: Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, KAM Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius Ramūnas Švažas, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos kariuomenės KPKT direktorius Arūnas Balčiūnas, Lietuvos kariuomenės GŠ J1 atstovas mjr. Darius Vilkelis, Lietuvos kariuomenės KV padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.   

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

          1.          

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-30 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

 

 

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

          1.          

Lietuvos kariuomenė

2024-06-07

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. birželio          12 d. darbotvarkėje numatyta svarstyti Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektas krašto apsaugos ministro teikimu buvo apsvarstytas Valstybės gynimo tarybos, kuriai pritarus Vyriausybė pateikė Seimui Įstatymo projektą, kuriame nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, taip pat ribiniai karių skaičiai, ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičiai, ribiniai kariūnų skaičiai, ribinis kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų bei admirolų skaičius ir ribiniai kariuomenės darbuotojų skaičiai.

Įstatymo projekte numatyta ambicinga principinė kariuomenės struktūra, kuri sudarys sąlygas pereiti į kitą pajėgumų lygmenį, reaguojant į Rusijos pradėtą karą ir pakitusią geopolitinę situaciją. Siūlomoje nustatyti principinėje kariuomenės struktūroje vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalimis, 101 straipsnio 1 dalimi ir 11 straipsnio 5, 6 dalimis nurodytos kariuomenės pajėgų rūšys,- -kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, kurie jau yra ar juos planuojama artimoje perspektyvoje sukurti. Atitinkama kariuomenės principinė struktūra siūloma atsižvelgiant į turimus ir planuojamus materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas. Pažymėtina, kad pėstininkų kuopa susideda iš 100–140 karių, pėstininkų batalionas – atitinkamai iš 500–800 karių. Atsižvelgiant į tai, siūlymai pildyti principinę kariuomenės struktūrą kitais kariniais vienetais (naujais ar jau esančiais, tokiais kaip Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnyba ar Mokymo ir kovinės paramos centras, kurie turėtų būti išvystyti bent iki dalinio lygmens) būtų nepagrįsti materialiniais ir žmogiškaisiais resursais, o esančių karinių vienetų įtraukimas į principinę kariuomenės struktūrą neplanuojant jų išvystyti iki dalinio, atitinkančio NATO standartus, lygmens iškraipytų karinę hierarchiją, silpnintų vadovavimo ir valdymo efektyvumą. Be to, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje numatytas vienas iš reikalavimų suteikiant karininkui  pulkininko laipsnį – tarnyba dalinio ar junginio vadu ne mažiau kaip 2 metus. Taigi, tarnyba dalinio vadu, t. y. tam vadovavimas nustatyto dydžio / struktūros vienetui,  leidžia įgyti reikiamos patirties ir atrinkti kompetentingus vadus bei planuoti jų karjerą. Vadovavimas kariniam vienetui, neatitinkančiam dalinio koncepcijos, neatskleistų vado gebėjimų vykdyti aukštesnio lygmens pareigų ir nesudarytų prielaidų vykdyti tinkamo ir efektyvaus karininkų karjeros planavimo, taip pat iškreiptų egzistuojančią karinę hierarchiją ir sudarytų prielaidas kitiems kariniams vienetams, neatitinkantiems karinio dalinio koncepcijos, būti įtrauktiems į principinę kariuomenės struktūrą.

            Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome Jūsų pritarti tokiai principinei kariuomenės struktūrai, kuriai pritarė Valstybės gynybos taryba ir kuri nurodyta Įstatymo projekte. 

 

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir Komiteto išvadai.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-06-10

2

1

4)

Argumentai:

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnyba ir Mokymo ir kovinės paramos centras atitinka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 str. 5 d. apibrėžtą dalinio sąvoką (Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas).

Abu kariniai vienetai turi patvirtintą nuolatinę struktūrą ir nuostatus, nustatytos taikos ir karo meto užduotys, yra Lietuvos kariuomenės Juridinio asmens filialai.

Kovinių narų tarnyba pagal patvirtintą struktūrą turi štabą ir 3 elementus: Kovinį elementą, Kovinės paramos elementą, Logistikos elementą, kurie yra prilyginti kuopoms. Skirtos užduotys – specialiosios operacijos vandenyje, abordažo operacijos, pakrančių žvalgyba, infiltracija į krantą, specialiosios povandeninės operacijos ir parama įkaitų situacijų metu.

Mokymo ir kovinės paramos centras pagal patvirtintą struktūrą turi štabą ir 3 elementus: Kovinės paramos elementą, Logistikos elementą ir Mokymo centrą, kurie yra prilyginti kuopoms. Skirtos užduotys – kovinė parama, mokymas ir atranka, įgytos patirties analizė, inovacijų ir technologijų diegimas.

Mokymo ir kovinės paramos centro viršininkui nustatytas pulkininko karinis laipsnis, o Kovinių narų tarnybos vadui – pulkininko leitenanto (komandoro) karininis laipsnis.

Vertinant Kovinių narų tarnybos ir Mokymo ir kovinės paramos centro struktūrą, personalo skaičių ir vykdomas užduotis abu kariniai vienetai atitinka dalinio statusą. Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 (1) straipsniu, tvirtinant principinę kariuomenės struktūrą, nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai. Atsižvelgiant į tai, kad Mokymo ir kovinės paramos centras bei Kovinių narų tarnyba atitinka dalinio statusą, jie turėtų būti įtraukti į Principinę kariuomenės struktūrą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo (toliau – naujos red. Įstatymas)  2 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba, Kovinių narų tarnyba, Mokymo ir kovinės paramos centras;“

Pritarti

 

2.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-06-10

2

4

 

Argumentai:

Principinės kariuomenės struktūros įstatyme nustatytas ribinis Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) darbuotojų skaičius – iki 2 050. Plėtojant Lietuvos kariuomenę – Kibernetinės gynybos valdybos steigimui, karo komendantūrų plėtrai, naujai pastatytų karinių miestelių aptarnavimui, LK karinių vienetų užpildymui yra poreikis ribinį kariuomenės darbuotojų skaičių padidinti 200 pareigybių (iki 2 250).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti naujos red. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip:

„4. Ribinis kariuomenės darbuotojų skaičius – iki 2 050 2 250.“

Pritarti

·    

3.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-06-10

2

1

 

Argumentai:

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 101, 11, 13, 21, 36, 47, 60, 63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3692(2) 3 straipsnio 1 dalimi keičiamame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma, kad tvirtinant ribinius karių skaičius, nurodomi ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių ir rezervo karių skaičiai. Šio  Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įsigaliojimas numatomas 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 2 straipsnis atitinkamai pildytinas nauja 1 dalimi.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi  ir ją išdėstyti taip:

1. 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcija:

3. Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų:

1) aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 2 500 iki 5 000;

2) rezervo karių skaičius – iki 2 000.

2. Buvusias Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis.

Pritarti

 

4.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-06-10

2

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo narių registruotą pasiūlymą Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3402(2), kuriuo siūloma pokyčių, susijusių su privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo trukme ir sąlygomis, įsigaliojimą nustatyti nuo 2026 m. sausio 1 d., taip pat į Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3402(2) patikslintus privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdus ir trukmę, atitinkamai tikslintinos ir Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 (buvusią 1) dalį ir ją išdėstyti taip:

12. 2025 m. 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 840 iki 29 380. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 66, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 262, majorų ir komandorų leitenantų – iki 963;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 240 iki 7 040 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 400 iki 4 400, pašaukiamų į 3 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, įgijusių Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), – nuo 50 iki 100, pašaukiamų nuo 160 iki 200 dienų į privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose ar jas baigusių pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą, – nuo 390 iki 1000, pašaukiamų nuo 90 iki 120 dienų į privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose ar jas baigusių pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti – nuo 400 iki 1 440, neatitinkančių sveikatos būklės reikalavimų, tačiau savanoriškai pareiškusių norą atlikti karo tarnybą, – iki 100;

3) ribinis karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300;

4) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 440.“

Pritarti

 

5.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-06-10

2

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad NATO šalių kariuomenėse šiuolaikiniai šarvuočių ir tankų daliniai yra išlaikę istorinius kavalerijos dalinių pavadinimus, formuojant Karaliaus Mindaugo tankų batalioną Karaliaus Mindaugo husarų bataliono pagrindu, siūloma vadinti tankų batalioną – Karaliaus Mindaugo husarų tankų batalionas. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies (buvusią 2) į ir ją išdėstyti taip:

2. 3. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio redakcija:

a) Pėstininkų divizija – Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Karaliaus Mindaugo husarų tankų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Pėstininkų brigada „Aukštaitija“, Artilerijos pulkas, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas;“.

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Arvydas Pocius                   

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas