LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 85
STENOGRAMA
2017 m. birželio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, prašom užimti darbo vietas. Pradedame 2017 m. birželio 29 d. plenarinius posėdžius. Rytinis posėdis. Prašom registruotis. Pradedame. (Gongas) Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. birželio 29 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Prieš patį pirmąjį klausimą sveikinu ir bučiuoju visus Petrus ir Povilus šiandien. Kiek čia yra? Petrai, ateik.
PIRMININKĖ. Prisidedame prie jūsų ištartų žodžių ir sveikinimų.
E. GENTVILAS (LSF). O dabar frakcijos vardu siūlau išbraukti darbotvarkės 2-10 klausimą, t. y. projektą Nr. XIIIP-939 dėl Seimo statuto pakeitimo, taip pat rezervinį 3 klausimą dėl pakomitečių pirmininkų tvirtinimo, kadangi jis nėra registruotas, neaišku, ką mes įtraukiame į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Sekretoriatui jau atiduota ir šią minutę jūs pamatysite.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, atsiimu prašymą dėl rezervinio 3 klausimo, tada lieka projektas Nr. XIIIP-939 dėl Statuto. Prašom balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėl darbotvarkės – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau išbraukti 2-2a klausimą – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Apsispręsime balsuodami. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Pirmiausia noriu padėkoti už tai, kad pasveikino Petrus ir Povilus. Aš manau, kad šiandien Petrams ir Povilams turi būti išeiginė, manau, kad atleis mus nuo darbo posėdžio pirmininkė. Dabar noriu paprašyti, kad būtų į rezervinius klausimas įrašytas projektas Nr. XIIIP-743.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIIIP-743. Pasakykite, bent kas?..
P. GRAŽULIS (TTF). Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio pakeitimai.
PIRMININKĖ. Iš karto klausiu Teisės departamento. Jūs norite pateikti, Teisės departamento išvada yra?
P. GRAŽULIS (TTF). Žiūrėkit, kas yra. 13 valandą svarstys…
PIRMININKĖ. Deja, gerbiamasis kolega, reikia išsiaiškinti dėl Teisės departamento išvados.
P. GRAŽULIS (TTF). Teisės departamento išvada yra.
PIRMININKĖ. Gerai, viską išsiaiškinsime. Dėl pirmojo – Liberalų sąjūdžio frakcijos E. Gentvilo prašymo, kad išbrauktume iš darbotvarkės 2-10 klausimą, t. y. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio pakeitimo“ projektą dėl nepriklausomo ekspertinio vertinimo, prašom apsispręsti ir balsuoti. Kas už tai, balsuoja, kad išbrauktume iš darbotvarkės minėtą Seimo statuto pakeitimą, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo ir balsavo 95 Seimo nariai: už – 52, prieš – 39, susilaikė 4. E. Gentvilo pasiūlymui pritarta. Seimo statuto minėti straipsniai, 2-10 klausimas, išbraukiami iš darbotvarkės.
Tėvynės sąjungos frakcijos pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-2a klausimą ir jį lydinčiuosius. Kolegos, primenu, tai yra Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintieji teisės aktai. Prašom apsispręsti ir balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume ir pritartume Tėvynės sąjungos pasiūlymui, balsuojate už, kas prieš arba susilaikote, vadinasi, turite kitą nuomonę.
Balsavo 97 Seimo nariai: už išbraukimą – 43, prieš – 46, susilaikė 8. Darbotvarkėje lieka.
P. Gražulio ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas kaip rezervinį įtraukti projektą Nr. XIIIP-443, t. y. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Deja, nors patys geriausi norai, to padaryti negalime, nes nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Labai atsiprašydami gerbiamojo Petro jo vardo dienos proga, to padaryti negalime.
Visą darbotvarkę su mūsų pasiūlymais ir pakeitimais galime priimti? Pritariame darbotvarkei, tvirtiname ją.
10.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717(3). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Priėmimas. Pone Eugenijau Jovaiša, kviečiame jus, kaip komiteto pirmininką, dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projekto. Priėmimas. Po svarstymo komitetas gavo daug pasiūlymų ir juos aptarė. Trumpa komiteto išvada, o paskui pastraipsniui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, per tą laikotarpį po svarstymo Švietimo ir mokslo komitetas gavo du pasiūlymus: vieną – Seimo nario M. Adomėno, kitą – Seimo narių V. Simuliko ir S. Tumėno. Išvadoje yra sakoma taip: svarstė ir vieną, ir antrą, svarstymo metu matysime kaip, bet už išvadą komiteto nariai balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes kiekvieną straipsnį ir skyrių… Jus prašom likti tribūnoje. Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas, pradėsime nuo to. I skyrius. Dėl I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ pasiūlymų nebuvo gauta, dėl II skyriaus „Esamos būklės analizė“ pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti I ir II skyrius? Galime.
Atsiprašau, II skyriaus priimti, deja, negalime, nes dėl II skyriaus 17 dalies yra gautas Seimo narių V. Simuliko ir S. Tumėno pasiūlymas. Jūs matote šį pasiūlymą. Aš kreipiuosi į jus, ar yra 29 Seimo nariai, kurie suteiktų galimybę kolegoms V. Simulikui ir S. Tumėnui leisti pateikti savo pasiūlymą. Prašom balsuoti ir apsispręsti, kas pritariate, kad leistume pateikti mūsų kolegoms S. Tumėnui ir V. Simulikui? Čia balsavimas dėl galimybės pateikti.
Yra 37 Seimo nariai. Kuris iš kolegų – V. Simulikas ar S. Tumėnas? V. Simuliko nematau. S. Tumėnas. Prašom, kolega, pristatyti pasiūlymą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kviečiu paremti mano ir V. Simuliko pataisą. Iš pirmo žvilgsnio ji tiesiogiai koreliuoja su M. Adomėno pasiūlymu, tačiau, mūsų nuomone, yra perteklinis dalykas: M. Adomėno pasiūlyme parašyta „sutelkti švietimo ugdymo centrus ir pedagogų rengimą Vilniaus, Kauno universitetuose ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre“, mūsų nuomone, žodžių „Šiaulių universitetiniame mokslo centre“ nereikėtų rašyti, nes tai sukelia įvairiausių insinuacijų. Juoba kad mes praeitą ketvirtadienį priėmėme nutarimą, kad regionai universitetų neturi, ten gali būti kitų universitetų padaliniai, taigi jie turi savo darbu įrodyti, ar jie ateityje bus savarankiški universitetai, ar kokie nors kitų universitetų moksliniai centrai. Kviečiu paremti, nes, mūsų nuomone, jis yra tikslesnis. Juoba kad patikslinimas yra ir kitas, kad pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose, pedagogų ir specialiųjų pedagogų rengimo centrai turėtų būti Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, nes Vyriausybės projekto 25 punkte, kuriame yra aprašoma visa universitetų pertvarkos eiga, yra parašyta daug netiesos. Parašyta, kad specialiųjų pedagogų rengimas gali vykti Kaune, Vilniuje ir dar tradicijas turinčiame Šiaulių universitete. Viskas turėtų būti atvirkščiai. Nes Šiaulių universitetas yra specialiųjų pedagogų pradžių pradžia, augimas, brendimas, atsiradimas ir tik vėliau į Vilniaus ir Kauno universitetus kaip donorai Šiaulių universiteto keli profesoriai išvyko. Taigi, mūsų nuomone, ten netikslių yra dalykų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, baigia jau pasakyti. Dėkoju, dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taigi, kviečiu kolegas, ir savo frakcijos, ir ne tik savo frakcijos, paremti mūsų su V. Simuliku pataisą, kuri, mūsų nuomone, yra objektyvesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Už tai, kad būtų nepritarta, balsavo 2, susilaikė 8, prieš nėra.
PIRMININKĖ. Nuomonei pritaria R. Popovienė. Prašom, kolege. Ne, jūs dėl viso norite kalbėti? Prieš – I. Degutienė. Dėl šito straipsnio? Ne. Dėl viso. Nuomonių dėl šio pasiūlymo nėra. E. Pupinis dėl šio pasiūlymo?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų komitete buvo apsispręsta, tikrai ilgai ginčytasi, kokį variantą pasirinkti. Iš tikrųjų pasirinktas variantas tas, kuris labiau atliepia viso to valstybinių universitetų optimizavimo viso plano patvirtinimo metodiką ir sistemą. Manau, kad turėtume pritarti M. Adomėno pasiūlymui.
PIRMININKĖ. V. Simulikas – už.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlau nelaužyti iečių, o noriu atkreipti dėmesį, kad frakcijoje mes esame sutarę dėl papildomų siūlymų ir ne sesijoje. Todėl siūlau iš principo… Mano supratimu, reikėtų palaikyti šią poziciją, bet laisvi apsispręsti palaikyti gerbiamo akademiko, komiteto pirmininko vadovaujamą poziciją, bet aš siūlyčiau pagalvoti apie tai. Mes esame frakcijoje išsprendę dėl papildomų saugiklių įdėjimo rudens sesijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Šiandien svarstome, gerbiamas kolega, šitą pasiūlymą ir, ką jūs apsisprendę ateityje, to nediskutuojame. Prašome apsispręsti. Kolegos S. Tumėno buvo išsamiai pasakytas pasiūlymas. Jūsų valia priimti sprendimą. Kas už S. Tumėno ir V. Simuliko pasiūlymą, prašome balsuoti už, kas manote kitaip, balsuojate spausdami kitus mygtukus.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 21, prieš – 12, susilaikė 64. Pasiūlymui, deja, nepritarta.
Dėl viso 3 straipsnio norinčių kalbėti nėra, tai yra dėl II skyriaus norinčių kalbėti nėra.
III skyrius. Dėl III skyriaus pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl IV skyriaus buvo gautas pasiūlymas dėl 24 punkto Seimo nario M. Adomėno.
Ar yra 29 Seimo nariai, norintys suteikti galimybę M. Adomėnui leisti pateikti?
Balsavo 66 Seimo nariai. Už M. Adomėną – 59 už. Prašom pateikti pasiūlymą.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlymas inkorporuoja į mūsų nutarimo projektą nuostatas dėl pedagogų rengimo. Siekiant išvengti dubliavimo miesto mastu, yra nurodoma, kad pedagogų rengimas ir edukologiniai tyrimai bus atliekami klasikiniuose universitetuose Vilniuje, Kaune ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre. Ar tai būtų universitetas, ar universitetinis centras, Šiauliuose ta galimybė yra apibrėžta ir tai atliepia taip pat pedagogų rengimo koncepciją, kurią parengė ministerija. Todėl tai svarbus žingsnis koncepcijos, reformos vientisumui užtikrinti ir toliau siūlau pritarti šiai nuostatai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė, nes komitetas pritarė tik iš dalies ir siūlo savo formuluotę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas svarstymo metu nusprendė atsisakyti žodžių „regiono ir šalies mastu“ paliekant „išvengti dubliavimo miesto mastu“. Už tai balsavo 7, susilaikė 3, prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Noriu klausti M. Adomėno, ar jūs sutinkate su komiteto formuluote, ar norite, kad mes balsuotume? Sutinka su komiteto formuluote. Tačiau mums reikia apsispręsti, kolegos, ar mes pritariame tokiai komiteto dabar jau ir kartu su M. Adomėnu sutartai formuluotei? Prašom balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta. Daugiau pasiūlymų dėl minėto įstatymo projekto dėl bendrųjų nuostatų ir visų kitų punktų Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano negauta.
I skyrius. Dėl jo pasiūlymų negauta, galime priimti? Galime priimti. II skyrius. Galime priimti? Galime priimti.
Atsiprašau, jūsų neatsiklausiau dėl viso III, t. y. IV, skyriaus. Su jūsų priimtu sprendimu galime priimti. Dabar dėl viso įstatymo projekto. Ačiū pranešėjui. Pastraipsniui mes apsisprendėme ir priėmėme ir 1, ir 2 straipsnį.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs tikitės audringo šį nutarimą ir tinklo jungimosi planą šlovinančio pasisakymo už, deja, negaliu jums šito pasiūlyti. Nesitikėkite, kad šis planas yra gaivus oro gūsis mūsų aukštajam mokslui. Deja, jis stokoja ambicijos, plačiai anonsuotos valdančiosios daugumos ir šios Vyriausybės dar prieš kelis mėnesius. Tačiau galima nepriimti visai jokio nutarimo ir laukti rudens, tačiau rudenį, turime suprasti, mūsų laukia nekasdieniai dalykai, susiję su aukštųjų mokyklų situacija. Nuo rudens per šį vasaros stojimą į aukštąsias mokyklas bus taikomas aukštesnis 3 balų minimalus slenkstis įstoti į aukštąsias. Bus nustatyti didesni reikalavimai studijų programoms dėl studentų skaičiaus. Studentų skaičius demografiniame kontekste irgi yra mažėjantis.
Ir ketvirtas dalykas, nuo rudens taip pat ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos universitetams bus susietos su studentų skaičiumi ir mokslo veikla. Kitaip tariant, griežtesni reikalavimai daliai aukštųjų mokyklų smogs gerokai mažesniu skaičiumi įstojusiųjų, nei mes matydavome pastaraisiais metais. Mūsų, kaip steigėjų, Seimo atsakomybė yra nepalikti šito proceso savieigai, o net, aš drįsčiau sakyti, sustabdyti galimos griūties situaciją, numatyti bent jau tam tikrus rėmus ir kryptis, ką šis nutarimas ir siūlo.
Šis nutarimas, mano supratimu, turi kelis pozityvius dalykus. Pavyzdžiui, jis įtvirtina tam tikrus kriterijus, kuriais remdamasi Vyriausybė turės vis dėlto tam tikrus svertus nuspręsti ir tarti galutinį žodį, kas ir kokios aukštosios mokyklos gali jungtis tarpusavyje.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, baigėsi jūsų laikas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taigi, gerbiami kolegos, paskutinis sakinys. Geriau toks nutarimas negu jokio, todėl mano balsas bus už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonę prieš nori išsakyti E. Pupinis. Prašom, gerbiamas kolega. Rimantai Jonai Dagy, leiskite kolegai būti matomam ir girdimam.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš karto galiu pasakyti, kad aš susilaikysiu balsuodamas, nes nesu globalizacijų šalininkas. Kaip pasaulio patirtis rodo, ne vien globalūs, dideli universitetai, sutelkę daug studentų vienoje vietoje, yra geri. Yra gerų pavyzdžių, kai valstybė turi tam tikrą požiūrį į ypač svarbias sritis, gana normaliai gyvuoja ir maži universitetai. Pavyzdį galiu pasakyti. Lietuvos muzikos ir teatro akademiją prijungus prie ko nors, efektas, manau, pagrindinis būtų, kad sutaupytume galbūt kelis administracijos etatus, tačiau nematau, kaip būtų galima derinti tą universitetą, kuris pasiekia puikių rezultatų toje visoje rinkoje ruošdamas tam tikros siauresnės specializacijos žmones, kurių pritaikyti prie kitų specializacijų faktiškai neįmanoma.
Taip pat man šiandien kelia nuostabą, kad reformą pradėjome vien todėl, kad reikia mažinti tam tikras programas. Tai galbūt viena kitą dubliuojančias programas ir reikėjo pradėti mažinti. Mes norime išspręsti tą problemą jungdami universitetus. Šiandien kalbant apie universitetus, kurie nebuvo pakankamai populiarūs, pavyzdžiui, Aleksandro Stulginskio universitetas nebuvo populiarus, nes visi rinkdavosi lengvesnes profesijas, tėvai duodavo krepšelį, kad vaikas baigtų aukštąjį mokslą, ir vaikas rinkdavosi ten, kur lengviau.
Šiandien man nuostabą kelia valstiečiai, kurių daugelis baigė universitetus, kurie bendrauja su ūkininkais, baigusiais universitetus, nesugebėjo išsaugoti bent ASU. Manyčiau, kad žemės ūkio universitetas yra specialus universitetas, ir aš bijau, kad po kiek laiko, jungiantis universitetams pagal jų norus, neliks kai kurių profesijų, kurių mums būtinai reikia. Kaip dabar matome, džiaugiamės eksporto augimu, bet eksportas auga iš žemės ūkio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. M. Puidokas – nuomonė už.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šios Vyriausybės programoje vienu iš svarbiausių prioritetų buvo įvardinta švietimo sistemos pertvarka. Švietimo sektorius mums yra labai svarbus ne tik valstybės išlaikymo prasme, demografine prasme tam, kad jauni žmonės rinktųsi likti Lietuvoje, bet taip pat ir nacionalinio saugumo prasme. Aš galvoju, kad nė viena pažangi šalis, ir tai mes matome iš labai aiškių Skandinavijos šalių, Šveicarijos pavyzdžių, taip pat net iš mūsų kaimynės Estijos pavyzdžio, nedarė švietimo srityje radikalių reformų.
Premjeras, Vyriausybė, Švietimo komitetas pusę metų intensyviai dirbo tam, kad būtų galima padaryti pirmuosius žingsnius, kad tai būtų sisteminė reforma, kad ji būtų nuosekli, kad ji nebūtų stumiama buldozerio principu. Aš manau, kad pavyko suderinti daug skirtingų pusių, nuomonių, atsižvelgta buvo tikrai į daug ką ir šiandien turime labai gerus pirmuosius žingsnius.
Akivaizdu, kad šiandien Lietuvoje universitetų yra per daug, nes yra 14 valstybinių universitetų, 12 valstybinių kolegijų ir 12 valstybinių mokslinių tyrimo institutų. Taigi iš tiesų jungimo proceso reikia, bet reikia žinoti, kad tas jungimo procesas negali būti dirbtinis, jis negali būti daromas pagreitintu būdu, nes tada galima padaryti daug daugiau žalos negu naudos. Todėl kviečiu visus kolegas Seimo narius palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad norisi pasitarti ir liberalams, tačiau gal galime tai padaryti truputį toliau ir mažiau triukšmaujant.
Nuomonė prieš – A. Armonaitė, kuri nori būti girdima ir matoma.
A. ARMONAITĖ (LSF). Labai dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlau balsuoti prieš šitą projektą, nes iš esmės visiškai neaišku, kas toliau vyks su Lietuvos aukštuoju mokslu. Čia buvo pasakyta, kad komitetas intensyviai dirbo per šiuos mėnesius, kad būtų aiškiau. Mano nuomone, komitetas padarė viską, kad tas dokumentas, kurį atnešė švietimo ir mokslo ministrė, premjeras ir Vyriausybė į Seimą, būtų visiškai išplautas ir liktų tuščias, kad jis iš esmės galėtų reikšti ką tik nori, kaip kam patogu.
Aš manau, kad planas palieka tam tikrą vakuumą ir yra neaišku, kas tą vakuumą užpildys. Ar yra reformatorių lyderystė, ar tų žmonių, kurie nori išlaikyti status quo, kurie nori išlaikyti įtaką aukštosioms mokykloms ir kai kurių jų nomenklatūroms? Aš išties linkiu premjerui ir švietimo ir mokslo ministrei ryžto, nes mes prarandame labai brangų laiką, mes prarandame laiką, nes iki šiol neturime tarptautinėje erdvėje konkurencingo aukštojo mokslo ir verčiame savo jaunimą, perspektyvius studentus ieškoti galimybių studijuoti užsienyje, t. y. Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje. Aš tikiuosi, kad iki rudens Vyriausybė sugalvos, kaip ambicingai, greitai ir efektyviai reformuoti universitetus, ir nepasiduos toms įtakoms, kurios vyrauja Seimo koridoriuose ir kabinetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Čia lyginami pirmasis Vyriausybės projektas ir šitas. Aš noriu pasakyti, kad taip, tie projektai skiriasi, nors faktiškai visos detalės apima tuos pačius rėmus. Švietimo ir mokslo komitetui iškilo klausimas, eiti revoliucijos ar evoliucijos keliu. Ir, be abejonės, buvo pasiūlytas evoliucijos kelias, nes mes pamatėme, kad akademinė bendruomenė pati suprato, kad reikia ieškoti optimalių kelių iš susidariusios situacijos.
Ne valstiečiai čia kalti, kad ASU akademinė bendruomenė pamatė savo kelią glaudžiai bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu. Šis projektas suteikia iniciatyvą ne iš viršaus, bet iš apačios. Aš manau, kad mūsų akademinė bendruomenė tikrai yra išmintinga ir pasirinks optimaliausią kelią. Todėl siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – G. Skaistė. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tai nebūčiau tokia optimistiška, kad universitetų bendruomenės iš tikrųjų suprato, kad jau atėjo ta diena, kai nebėra kito pasirinkimo, kaip tik daryti reformą. Šiandien, palikę visą iniciatyvą ne Vyriausybės rankose, ne Seimo rankose, o pačių universitetų pasirinkimui, mes paliekame labai neapibrėžtą situaciją. Universitetai, kurie šiandien pareiškė norą jungtis ir sujungti savo studijų programas, iš dalies tokiu savo poelgiu optimizuotų sistemą. Tačiau, mano nuomone, Vyriausybės uždavinys yra išrinkti ne šiaip geresnį variantą, bet patį geriausią.
Šiandien tie pasirinkimai, kurie girdėti iš universitetų, mano nuomone, tikrai nėra tas optimalus ir pats ambicingiausias planas, kokį mes galėtume turėti Lietuvoje. Universitetų rektoriai patys pripažįsta, kad išbraukus konkrečius pavadinimus, konkrečius planus iš šio nutarimo projekto, reforma tikrai sulėtės. Kalbėdami su universitetų atstovais dažnai matome, kad jų pagrindinis uždavinys yra išlaikyti status quo, išlaikyti tas darbo vietas, kurias jie turi, ir iš tikrųjų to pokyčių noro ir noro kaip nors optimizuotis nėra labai daug. Todėl šiandien šitas nutarimas ar gali pabloginti situaciją? Ko gero, ne, jis situacijos nepablogins, bet ar jis ją pagerins, tikrai užtikrinti negalime. Todėl aš asmeniškai siūlau susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – L. Staniuvienė. Gerbiami kolegos, būčiau labai dėkinga, jeigu jūs klausytumėte, ką sako mūsų Seimo nariai, pasirengę išsakyti nuomonę.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Planas yra toks, koks yra. Prie jo daug dirbta, diskutuota. Aukštojo mokslo pertvarka, mes visi žinome, turėjo vykti jau seniai. Aukštojo mokslo pertvarkoje palikta vietos tvarkytis universitetams patiems. Pirmieji žingsniai yra, kviečiu už juos balsuoti. Mano nuomone, šiuose žingsniuose yra daug demokratijos akademinei bendruomenei. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia, Seime, daug iečių sulaužyta ir daug laiko sugaišta dėl teisiškai nelabai ką nors įpareigojančių dokumentų. Priminsiu, kad Seimo nutarimas tai nėra įstatymas. Jis išreiškia tam tikrą Seimo poziciją, bet, deja, ta Seimo pozicija šiuo atveju yra visiškai išplaukusi. Šiaip Vyriausybė ir be šitos gaišaties čia, Seime, komitete su didžiausiais ginčais visa tai, kas bus daroma po šio nutarimo priėmimo, galėjo daryti lygiai taip pat ir jo nesant. Kas kita būtų, jeigu štai mes, čia skelbdami tą ambicingą reformą, šiandien priimtume kokias nors reikšmingas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios jau veiktų įpareigojančiai. Deja, to nėra.
Dabar tas balsavimas yra daugiau tikėjimo ar netikėjimo Vyriausybe klausimas. Galėčiau ir aš balsuoti už šitą reformą, kuri tuo nutarimu skelbiama, jeigu, pavyzdžiui, atsistotų švietimo ministrė ir premjeras ir sakytų: štai yra lentelė, yra numatyti 2019 metų rodikliai. Jeigu tų rodiklių aukštosios mokyklos nepasieks, mes atsistatydinsime, bet, deja, tokio pasakymo, aš manau, mes neišgirsime. Be abejo, ateis tie 2019 metai, tuoj bus randama tūkstantis priežasčių, dėl ko tie rodikliai dar nėra pasiekti. Vėl bus kaltos ar kokios nors trukdančios profsąjungos, ar dar kas nors. Todėl tikrai aš negaliu balsuoti už visiškai išplaukusią, neaiškią reformą. Neturiu tokio tinkamo pasitikėjimo šia Vyriausybe, kad galėčiau balsuoti tuo pagrindu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Nuomonės išsakytos.
Kviečiu apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 77, prieš – 6, susilaikė 31. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-717(3) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4439(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4439(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Ar yra gauta pasiūlymų? Taip, yra Teisės departamento pasiūlymų, todėl noriu matyti jus tribūnoje ir mes kartu priimsime. Gal dabar pirmiausia apsitarkime dėl Mediacijos įstatymo I skyriaus.
Einame pastraipsniui, o paskui grįšime prie 1 straipsnio, kurio yra nauja redakcija. 1 straipsnis – įstatymo paskirtis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 2, 3 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Visą I skyrių galime priimti.
II skyrius. 4, 5 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. Štai dėl 6 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
Gerbiamas komiteto pirmininke, prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas svarstė ir iš dalies pritarė sutikdamas, kad šalia žodžių „gyvenimo aprašymą“ būtų atsisakyta nurodyti to aprašymo formą, t. y. Europass formą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė dar vieną pasiūlymą dėl projekto 6 straipsnio 4 dalies. Prašau, komiteto pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas šiai pastabai nepritarė, nes projekto 6 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl asmens įrašymo į mediatorių sąrašą priėmimas ir asmenų informavimas apie priimtus sprendimus. Taigi šios normos yra labai susijusios ir turėtų būti vienoje straipsnio dalyje.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime.
Dėl viso 6 straipsnio. Galime jį priimti su komiteto?.. Galime.
Kiti straipsniai. 7 straipsnis. Galime priimti? Galime. 8, 9, 10, 11 straipsniai. Galime priimti? Jūs užsirašėte dėl viso, gerbiamas Edmundai? Dėl viso. Galime priimti. Visą II skyrių taip pat galime priimti? Dėkoju.
III skyrius. 12, 13, 14 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime. Priimame visą III skyrių.
IV skyrius. 15, 16, 17, 18, 19 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti, o kartu ir IV skyrių? Dėkoju. Galime priimti.
V skyrius. 20, 22 straipsniai. Galime juos priimti? Galime. Ir visą V skyrių taip pat.
23 ir 24 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Juos galime priimti? Ir visą VI skyrių. Dėkoju.
VII skyrius. 25, 26, 27, 28 straipsniai. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Galime priimti? Ir kartu galime priimti VII skyrių.
VIII skyrius. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai – II skyrius. Galime priimti, nes pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Galime priimti ir visą 1 straipsnį su teiginiu, kad tai yra naujoji redakcija Nr. X-1702, galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. 2 straipsnis, kaip jau minėjau, yra įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Jį taip pat galime priimti. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš.
Už – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tenka pasveikinti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis vis dėlto priėmė Mediacijos įstatymą, tačiau galbūt šiek tiek nuvilia tai, kad buvo neieškota kitų atvejų, kai būtų galima mediacijos būdu spręsti ginčus. Manau, kad atsisakyta smulkių ginčų sprendimo dėl finansinių reikalų. Taip pat, manau, būtų galima ieškoti galimybės ir galbūt spręsti darbo ginčus, nes iš tikrųjų per darbo ginčų komisijas tas procesas taip pat nėra tobulas. Aš norėčiau ir palinkėti, kad galbūt mediacijos plėtra vyktų Lietuvoje, nes iš tikrųjų daug procesų, kurie gali būti vykdomi sutartinai, bet jie vien todėl nevyksta, kad žmonės neįsivaizduoja, kad galima sutarti. Dabar visi apeliuoja į tai, kad teismas išspręs, bet dažnai teismuose užvilkinami procesai ir iš tikrųjų tai yra nuostolinga žmonėms. Dažnai teismuose laimi advokatai. Tie procesai kai kada galbūt ir specialiai vyksta tam, kad tas žmogus susimokėtų daugiau sprendžiant įvairius ginčus. Manau, kad mediacijos įsitraukimas į šį procesą tikrai yra teigiamas ir tikrai jis turėtų plėstis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Daugiau norinčių kalbėti nėra. E. Pupinis labai viską teisingai ir akcentuodamas pasakė.
Prašom balsuoti dėl Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. XIIP-4439.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai ir visi 98 Seimo nariai pasisakė už, kad Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4439(2)ES) būtų priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Civilinio proceso kodekso 65, 80, 93, 135, 142, 147, 177, 189, 225, 231 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2311 ir 2312 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4440(2)ES (priėmimas)
Jo lydimasis įstatymo projektas – Civilinio proceso kodekso 65, 80, 93, 135, 142, 147, 177, 189, 225, 231 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2311 ir 2312 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4440(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką kviečiu į tribūną, nes yra gautas Teisės departamento pasiūlymas ir mes pastraipsniui priimame. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Juos galime priimti? Galime. Dėl 11 straipsnio buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, gerbiamasis komiteto pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas atkreipė dėmesį į 11 straipsnį, pildomą nauju, tiksliau, 2311 straipsniu. Jo 5 dalyje nurodytos santrumpos, kurių pasiūlė atsisakyti. Santrumpos LITEKO ir VEP. Komitetas pritarė tam pasiūlymui ir galime už jį balsuoti.
PIRMININKĖ. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Dėkoju komiteto pirmininkui. Galime priimti visą 11 straipsnį? Galime.
Dėl 12 ir 13 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: visi 98 vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4440) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-826(2) (priėmimas)
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-826(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Vienas straipsnis. Dėl jo yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašome pristatyti komiteto argumentus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento pastaba iš esmės kartojama, nes tokia pat pastaba buvo gauta ir svarstymo metu. Svarstymo stadijoje komitetas labai atidžiai išnagrinėjo, jai nepritarė. Tada, pateikdamas argumentus, kad galiojančios Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad antstolis gali teikti šiame įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai jam netrukdo atlikti antstolio funkcijų, mano, kad teikdamas savo paslaugas antstolis, taip yra nustatyta įstatyme, privalo vengti interesų konflikto, kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių dėl jo objektyvumo, nešališkumo, atliekant įstatymo nustatytas funkcijas, visais atvejais turi teikti pirmumą įstatymo nustatytoms funkcijoms. Jis negali teikti mokamų paslaugų vykdomose bylose, jeigu tuo pačiu veiksmu jis turi atlikti priverstinio vykdymo funkcijas. Teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti komiteto išsakytiems argumentams? Galime. 1 straipsniui su komiteto nuomone ir pakeitimu galime pritarti? Galime priimti? Daugiau straipsnių nėra.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti. Prašom. Skelbiame balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: visi 99 vienbalsiai pritarė Antstolių įstatymo Nr. IX-876 pakeitimo įstatymui (projektas Nr. XIIIP-826). (Gongas)
10.45 val.
Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-431(2) (pirmasis priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-431. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Jūs pranešite mums gerą žinią, kad pasiūlymų nebuvo gauta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien yra priėmimo stadija Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo nustatoma teisė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui kreiptis į Konstitucinį Teismą tiesiogiai dėl savo pažeistų teisių, jeigu prieš tai išnaudojęs visas teisines galimybes to negalėjo padaryti, t. y. negalėjo apginti savo teisių. Aišku, jis negalės kreiptis dėl ginčo su kaimynu, bet jis turės teisę, kaip ir Seimas, kaip ir kitos Konstitucijos nustatytos institucijos, ginčyti įstatymo, Vyriausybės nutarimo, pavyzdžiui, teisėtumą, tai yra atitiktį Konstitucijai. Kartu tokią teisę įgytų ir Seimo kontrolieriai bei kiti atitinkami kontrolieriai, t. y. vaiko teisių, lygių galimybių kontrolieriai. Tokią teisę turi daugumos Europos Sąjungos, faktiškai visų Europos Sąjungos valstybių piliečiai ir daugumos Europos valstybių piliečiai.
Aš manau, kad tikrai seniai atėjo laikas, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis galėtų pats tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiandien pirmasis balsavimas, todėl labai svarbus visų dalyvavimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininke, dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jūs tikriausiai visi girdėjote, kad išties labai svarbus balsavimas, pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos. Mums reikia dviejų trečdalių jūsų balsų, jeigu bus pritarta.
Yra trys straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Taip pat.
Dėl viso Konstitucijos straipsnių pakeitimo, šešto ir septinto, norintys kalbėti prašome sakyti savo nuomonę. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes ne tiek galbūt sprendžiame žmonių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet apskritai valstybės valdymo klausimus. Pasakysiu kodėl. Todėl, kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs nuostatą, kad jų dvasia, atsižvelgiant į laikmetį, gali keistis, jie gali keisti savo nuostatas, savo išaiškinimus ir t. t. Dabar mes suteikiame teisę kreiptis bet kam, praplečiame kreipimųsi ratą. Jie ir taip perrašo daugelį klausimų, kuriuos mes, kaip parlamentas, kaip žmonių atstovai, turime spręsti, jie imasi sau spręsti, išaiškinti, įvesti sąvokas, atranda tokių dalykų, kurie faktiškai nėra Konstitucijoje parašyti. Sprendžia ekonominius, socialinius klausimus – viską sprendžia.
Taigi, priėmus šitą pataisą, iš esmės jie diktuos sąlygas, kokia turi būti mūsų socialinė sistema, kokia socialinio draudimo sistema, kaip traktuoti šeimą ir t. t. – visais klausimais. Mums liks tik įgyvendinti jų nutarimus. Ir dar kiekvieną kartą vis ta dvasia kis ir po kiek laiko mes vėl iš naujo turėsime viską persvarstyti. Jeigu jie nebūtų priėmę tokios doktrinos, tai būtų galima su ta Konstitucijos pataisa sutarti, bet jie tokiu būdu, gal iš vienos pusės ieško sau darbo, bus daugiau darbo, bet iš principo tai sujauks mūsų įstatymų leidybos procesą. Žmonėms tai nepatinka, jie norėtų patys dalyvauti, per savo atstovus, kad jie dirbtų savo darbą. Šiaip mes tada galėsime (…) bus tam tikras priedėlis prie Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Čia yra pavojai, dėl kurių aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, Rimantai. Nuomonė už – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai suponuoja galimybę žmonėms turėti dar vieną teisę kreiptis į vieną iš valdžios šakų, ginant savo interesus, ginant save ir savo galimai pažeistas teises ir interesus. Aš siūlyčiau vis dėlto sudaryti tokią galimybę tiek kontrolieriams, tiek piliečiams, kurie atitiks reikalavimus, kad jie galėtų teikti tokius kreipimusis, skundus. Iš tikrųjų tai, ką gerbiamas kolega minėjo apie Konstitucinio Teismo veiklą, yra specializuotas įstatymas. Tai mes bandykime keisti Konstitucinio Teismo įstatymą, nurodydami ar įrašydami kokias nors ribas. O šiuo atveju šnekame apie žmogaus galimybę ginti savo teisėtus interesus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, prieš mane kalbėjęs ir kitą nuomonę palaikantis kolega nurodė, kad iš tiesų dėl dabartinio Konstitucinio Teismo įstatymo mums kyla savotiškas pavojus. Konstitucinis Teismas gali nustatyti kelti algas, nekelti, mokesčius didinti, nedidinti, daryti dalykus, kurie, pavyzdžiui, tokioje šalyje kaip Vokietija Konstituciniam Teismui yra griežtai uždrausti.
Ką mes dabar darome? Mes įsivedame dar vieną galimybę Konstituciniam Teismui gauti užklausimus ir taip formuoti nuomones. Turiu pasakyti, kad gyventojų galimybės, gyventojų interesai yra ginami pirmiausia per jų atstovus, per Seimo narius. Jeigu yra pakankamas pagrindas, aš manau, visą laiką atsiras išrinktų atstovų, kurie suformuluos tą užklausimą. Tai yra tam tikras filtras. O dabar atsiranda galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra interesas, tiesiog pateikti klausimą, tikintis tam tikro atsakymo, kuris prisidės prie konstitucinės doktrinos.
Kitaip tariant, jeigu mums rūpi sergėti Konstituciją, neturėtume sudaryti pagrindo papildomam konstituciniam aktyvizmui. Galima įsivaizduoti, kad pasikeitus nuotaikoms, tikėdamasi palankaus sprendimo, žmonių grupė tiesiog kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir tuo pagrindu yra suformuluojama nauja doktrina. Kol nėra tų saugiklių Konstitucinio Teismo įstatyme, kad Konstitucinis Teismas aiškintų Konstituciją, o ne kurtų naujas normas, iš tikrųjų tai labai pavojingas kanalas, anga, spraga, kurią mes atidarome. Aš norėčiau patarti, kad jeigu mums rūpi išsaugoti Konstituciją, tai išlaikykime ir dabar esamą konservatyvią kreipimosi tvarką.
PIRMININKĖ. A. Armonaitė turi kitą nuomonę ir kalbės už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, pirmininke. Kolegos, aš manau, kad mes esame labai atsakingo ir svarbaus sprendimo akivaizdoje, ir norėčiau galbūt nuraminti tuos skeptikus, kurie sako, kad nėra aiškių kriterijų. Čia yra labai aiškūs kriterijai, kai yra įmanomas individualus konstitucinis skundas. Tikrai Konstitucinis Teismas nebus užverstas kokiais nors nepagrįstais ir nereikalingais kreipimaisis, priešingai, tai yra labai svarbus įrankis kiekvienam piliečiui ginti savo konstitucines teises ir ginti savo teises būtent pagal konstitucingumą. Galimybė individualiai kreiptis į konstitucinius teismus ar į tuos teismus, kurie saugo Konstituciją, užsienio valstybėse yra ganėtinai plati, manau, kad Lietuva gali ir turi sudaryti teisę savo piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kviečiu visus kolegas, raginu jus balsuoti už ir palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytus jūsų svarius argumentus. J. Sabatauskas – nuomonė už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įsiskaitykite į tai, kas siūloma priimti, – kad kiekvienas asmuo galės kreiptis dėl savo pažeistų teisių, ginčydamas to teisės akto, kurio pagrindu jo teisės buvo pažeidžiamos, konstitucingumą. Tie, kurie sako, ginčija, kad štai Konstitucinis Teismas kažką tokio, tai ką jūs kalbate? Jūs norite, kad tik elitas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad kiekvienas žmogus, gindamas savo teises, negalėtų išnaudot visų galimybių?! Čia yra praeitos dienos argumentai, praeito šimtmečio, netgi užpraeito. Mes turime kiekvienam žmogui pasakyti, kad tu esi savo likimo kalvis, tik tavo rankose tavo laimė ir tu ją turi ginti visomis priemonėmis. Ir štai ta priemonė, kurią mes suteiksime tam kiekvienam mūsų piliečiui. Nebūsime paskutiniai Europoje, būsime kaip ir visi kiti Europos Sąjungos valstybių piliečiai, kurie gali pasinaudoti savo valstybėje tokia teise. Tai raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar nuomonė už – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ne kartą, svarstant naujų teisėjų paskyrimo klausimą, aš teikdavau pranešėjams klausimą – kodėl šiandien teismai, matydami aiškų prieštaravimą, matydami teisinį vakuumą, konstitucinį vakuumą, nesikreipia į teismus? Matome Konstitucinio Teismo sprendimus, konstatuojančius, kad yra vieno ar kito teisės akto prieštaravimas Konstitucijai. Aš nematau šių argumentų, kad teismas bus užverstas skundais, jokios logikos. Mes turime aukštąjį teismą, kasacinę instanciją, yra atrankos procedūros, lygiai tie patys mechanizmai ir daug griežtesni veiks atrenkant bylas į Konstitucinį Teismą. Neatimkime iš žmonių konstitucinio lygiateisiškumo principo ir nepasilikime tik sau ir, kaip mano kolega J. Sabatauskas įvardino, elitui tokios teisės. Ačiū, aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, labai svarbus jūsų balsavimas. Kad priimtume, reikia 94 balsų, tad apsispręskime. Visi balsuokime ir išsakykime savo nuomonę.
Pirmasis… Gerbiamieji kolegos, Kęstuti Mažeika! Kolega Smirnovai! Visus prašome balsuoti.
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 90, prieš nėra, susilaikė 7. Deja, Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas nepriimtas po pirmojo priėmimo, o antrojo skelbti po trijų mėnesių negalėsime, nes jūs tai įrodėte savo balsavimu.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia nuskambėjo tokie argumentai, kad tai yra žmonių teisė. Aš neneigiu tos teisės, bet tokiu atveju mes turėtume įvesti naują tvarką, kad Konstitucinio Teismo teisėjus irgi taip pat tiesiogiai renka žmonės. Jie turi būti jų atstovai, o ne paskirti valdininkai, kurie ieško sau darbo. Jeigu įvestume jų tiesioginius rinkimus, taip, tada jie realizuotų savo teisę. Bet šiuo atveju susimąstykime, kaip Konstitucijoje numatyta tą teisę realizuoti. Ir šiaip Konstitucinis Teismas pats daug ką sugalvojo, ką jis dabar daro, Konstitucijoje nėra taip parašyta. Žmonių teisė realizuojama per jų atstovus. Nematau tarp Konstitucinio Teismo teisėjų nė vieno jų atstovo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, replikos išsakytos. Dirbame toliau.
11.00 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3996(2) (priėmimas)
1-5a klausimas – Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3996(2). Pranešėjas – J. Jarutis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Priėmimas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą.
PIRMININKĖ. Priėmimo stadijoje jūs tiesiog pakomentuokite, ar yra gauta pasiūlymų.
J. JARUTIS (LVŽSF). Jeigu trumpai, iš tikrųjų gauta pastabų Seimo kanceliarijos Teisės departamento, į jas beveik į visas atsižvelgta. Atliktos redakcinės pataisos, taip pat gauta iš asociacijos, vienijančios verslą, kuri užsiima asmens ir turto apsauga…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mes tuos pasiūlymus jau aptarėme svarstymo metu, o dabar yra paskutinė išvada.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komitetas priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjui ir Teisės departamento išvadai, kur atitinkamai pareikšta, kad pastabų priėmimo stadijoje neturi. Yra daug straipsnių. 1 straipsnis susideda iš skyrių ir atitinkamai mes galbūt pirmiausia skyrius ir priimsime.
I skyrius. 1, 2 straipsniai. Galime priimti visą I skyrių? Galime priimti.
II skyrius. 3, 4, 5, 6 straipsniai ir visas II skyrius. Galime priimti? Galime.
III skyrius. 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsniai. Galime priimti šiuos straipsnius ir visą skyrių? Galime priimti.
IV skyrius. 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsniai. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta ir visą IV skyrių galime priimti? Galime.
V skyrius. 21, 22, 23 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti visą V skyrių? Galime.
VI skyrius. 24, 25, 26 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti šiuos straipsnius ir visą skyrių? Dėkoju.
VII skyrius. 27, 28, 29 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti ir visą VII skyrių.
Dėl 1 straipsnio, kuris skelbia apie naująją šio įstatymo redakciją, pasiūlymų nėra. Galime priimti 1 straipsnį? Galime priimti.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. J. Jarutis – nuomonė už. Prašom, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš trumpai. Iš tikrųjų šitas įstatymo pataisymas tiksliau reglamentuoja sąvokas, kas yra apsaugininkas, kas yra apsaugininko padėjėjas, stažuotojas. Įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybę fiziniams asmenims teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas, taip pat patikslinamos Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nuostatos, kuriose numatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti apsaugininkais, ir t. t. Daugiau skaidrumo, aiškumo ir kviečiu palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors kai kurios įstatymo nuostatos komitete kėlė įvairių nuomonių, ginčų ir man teko dėl to ginčytis, tiesiog norėjau atkreipti jūsų dėmesį į apsaugos darbuotojo teises. Kai ateityje svarstysime įstatymą dėl žvalgybos darbuotojų teisių panaudoti prievartos priemones, tai prašau prisiminti šį įstatymą, atkreipti dėmesį, kad dabar žvalgybos darbuotojai prievartos tokios, kokią suteiksime šiuo įstatymu apsaugos darbuotojams, kol kas tokių teisių neturi. Jas reikėtų praplėsti ir kuo skubiau priimti. Todėl tiesiog atkreipiu dėmesį, kad privačios struktūros kai kuriais atvejais įgyja daugiau teisių negu valstybinės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių išsakyti nuomones nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl Asmens ir turto saugos įstatymo projekto. Skelbiame balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3996(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamoji R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, noriu paprašyti mano balsą įskaityti už Konstitucijos straipsnio pakeitimą. Tiesiog kažkas neveikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų balsas už, deja, nekeičia mūsų apsisprendimo. 91 Seimo narys balsavo už Konstitucijos pakeitimą. Deja, reikia 94.
Replika po balsavimo – S. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, replika. Kolegos, šiame įstatyme nėra nauja nuostata, kad apsaugos darbuotojas gali panaudoti specialias prievartos priemones. Tiesiog patikslintos sąvokos ir tie veiksmai, kada juos gali padaryti. Ačiū.
11.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 130, 131 ir 506 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3998(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Lydimasis įstatymo projektas ką tik mūsų priimtojo – Administracinių nusižengimų kodekso 130, 131 ir 506 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3998(2). Gerbiamo komiteto pirmininko nekviečiu į tribūną, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Ir 3 ir 4 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašau apsispręsti ir balsuoti dėl Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo. Tai yra lydimasis įstatymo projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3998(2) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-800(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą įstatymo projektą, visą paketą būsimų įstatymų. Pirmasis – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-800(2). Jau nebekviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako, kadangi pasiūlymų dėl įstatymo projekto nebuvo gauta. Kviečiu gerbiamus Seimo narius pastraipsniui priimti minėtą įstatymo projektą.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti minėtus straipsnius? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. A. Anušauskas – nuomonė už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų priimamas gana svarbus įstatymo projektas, kuris reglamentuos ateityje visiškai naują tvarką įsigyjant ginkluotę ir kitas krašto apsaugai reikalingas prekes, paslaugas. Išties atsiras centralizuota pirkimo organizacija. Manau, kad iki tų skandalų, kurie buvo paviešinti pernai ir šiemet iš praeities ateinantys, nebus prieita. Manau, kad ta reforma, kuri daroma dabar šioje krašto apsaugos sistemos dalyje, organizuojant viešuosius pirkimus, atitinka ir kitų šalių gerąją praktiką, todėl kviečiu visus pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Prie šio įstatymo buvo daug dirbta, jis ateina iš praeitų metų Krašto apsaugos ministerijos ir darbo grupės, ir kitų pasiūlymų. Manau, kad krašto apsaugos sistemoje yra viena geriausių tvarkų ir įsigijimų srityje, tačiau tobulumui ribų nėra ir šitie pakeitimai taip pat padės.
Turiu šiek tiek abejonių dėl Gynybos štabo sugrįžimo į ankstesnes pozicijas, nes remdamiesi tarptautine padėtimi mes buvome perėję prie kitokios sistemos, bet vis tiek kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš neturime.
Prašome apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai ir visi 94 vienbalsiai pritarė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui (projektas Nr. XIIIP-800(2). Priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-801(2) (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-801(2). Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Yra du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo 2018 m. sausio 1 d. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra.
Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai ir visi 87 turi vieną nuomonę – už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-801(2) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-802(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-802(2), taip pat lydimasis. Turime du straipsnius. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. 1 ir 2 straipsnius siūlau priimti. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai – visi vienbalsiai pritarė Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projektui Nr. XIIIP-802(2). (Gongas)
11.14 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-803(2) (priėmimas)
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-803(2). Du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti 1 ir 2 straipsnius? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir 86 balsuodami pasisakė už įstatymo projektą Nr. XIIIP-803(2). Skelbiu įstatymą priimtą. (Gongas)
11.15 val.
Kariuomenės drausmės statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-804(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Kariuomenės drausmės statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-804(2). Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime 1 ir 2 straipsnius priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai, vienbalsiai 85 pasisakė už Kariuomenės drausmės statuto įstatymo (projektas Nr. XIIIP-804(2) priėmimą. (Gongas)
11.17 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-805(2) (priėmimas)
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-805(2). Minėtas projektas taip pat turi du straipsnius. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai ir visi 79 pasisakė už įstatymo projektą Nr. XIIIP-805(2). (Gongas)
11.18 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-806(2) (priėmimas)
Ir dar vienas iš šio paketo lydimasis įstatymo projektas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-806(2). Trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta – įsigaliojimas 2018 m. sausio 1 d. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys – 81 Seimo narys pasisakė už įstatymo projektą Nr. XIIIP-806(2). Priimtas. (Gongas)
Priėmėme visą paketą krašto apsaugos sistemos įstatymų projektų.
11.19 val.
Patentinių patikėtinių įstatymo projektas Nr. XIIP-4628(2) (priėmimas)
Noriu klausti, ar S. Šedbaras sutinka, kad mes pusvalandžiu anksčiau galėtume pradėti priimti įstatymų projektus, prasidedančius nuo Patentinių patikėtinių įstatymo projekto Nr. XIIIP-4628(2)?
Kviečiu gerbiamąjį S. Šedbarą – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Yra gauta Teisės departamento pasiūlymų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį rytą Teisės departamento pasiūlymus, keliems redakciniams komitetas pritarė, o tie, kuriems komitetas šiandien nepritarė, jau buvo įvertinti klausymų metu ir komiteto posėdžių metu. Taigi dėl viso paketo Teisės departamento nuomonė yra įvertinta ir į ją atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gal dar likite tribūnoje. Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 8 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Čia yra grynai redakcinė pastaba, tekstas sutvarkytas.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Visą 8 straipsnį galime priimti? Galime.
9 straipsnis. Taip pat buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šitą pastabą buvo įvertinęs jau anksčiau – tiek klausymų, tiek komiteto posėdžio metu. Šiandien taip pat nepritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Visą 9 straipsnį galime priimti? Priimtas.
10 straipsnis. Dėl jo taip pat buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė ir šiek tiek paredagavo šitą straipsnį.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto redakcijai? Galime. Galime priimti visą 10 straipsnį? Dėkoju.
11 straipsnis. Dėl jo 6 dalies taip pat buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pasiūlymas yra nenaujas, jau įvertintas komitete, todėl šiandien jam nebuvo pritarta.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Galime priimti visą 11 straipsnį? Galime priimti.
12 straipsnis. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo pateikta. Galime juos visus priimti? Galime priimti.
Dėl 29 straipsnio buvo pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas pasiūlė koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į Teisėkūros įstatymo nuostatas. Komitetas šiems pasiūlymams pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas dėl 3 dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia visi susiję su įsigaliojimu.
PIRMININKĖ. Susiję su datų redakcijomis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime priimti? Pritariame komiteto nuomonei? Galime priimti 29 straipsnį. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti neužsirašė. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4628(2) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 2, 16, 511 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4629(2) (priėmimas)
Jo lydimasis įstatymo projektas – Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 2, 16, 511 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4629(2). Gal jau nebekviečiu jūsų, gerbiamasis Stasy, į tribūną, nes komitetas gavo Teisės departamento išvadą, išvada yra suderinti datas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2, 3, 4 straipsnių nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime. O dėl 5 straipsnio, kaip jau minėjau, Teisės departamento pasiūlymas suredaguoti datą – iš kovo 15 dienos, kaip ir pirmajame, į gegužės 1 dieną. Galime priimti visą straipsnį? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: visi vienbalsiai pritarė Patentinių patikėtinių… Atsiprašau, Dizaino įstatymui (projektas Nr. XIIP-4629(2), skelbiu jį priimtą. (Gongas)
11.25 val.
Patentų įstatymo Nr. I-372 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4630(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Patentų įstatymo Nr. I-372 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4630(2). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nebuvo gauta pasiūlymų. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas, analogiškas kaip ir dėl ankstesniojo, kuriam pritarėme. Komitetas pasiūlė redaguoti datą iš kovo 15 dienos į gegužės 1 dieną. Galime su šia redakcija 3 straipsnį priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: visi vienbalsiai pritarė Patentų įstatymui (projektas Nr. XIIP-4630(2). (Gongas)
11.27 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 2, 11 ir 551 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4631(2) (priėmimas)
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 2, 11 ir 551 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4631(2). 1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? 2 ir 3 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Atitinkamai taip pat, kaip ir ankstesnių mūsų aptartų, įsigaliojimo laikas gegužės 1 diena, suredagavimas įsigaliojimo laiko. Galime priimti 3 ir 4 straipsnius?
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: visi vienbalsiai pritarė Prekių ženklų įstatymui (projektas Nr. XIIP-4631(2). Priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 1, 3, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio bei 6 priedėlio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4632(2) (priėmimas)
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 1, 3, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio bei 6 priedėlio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4632(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime.
Dėl 8 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas, analogiškas kaip ir dėl ankstesnių, dėl datos sureguliavimo ir suderinimo, skelbiant 2018 m. gegužės 1 d. Ar galime priimti 8 straipsnį šios redakcijos? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87. Vienbalsiai pritarta Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymui (projektas Nr. XIIP-4632(2). (Gongas)
11.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2361, 2431, 3041, 3042 straipsniais ir 250, 268, 303, 312, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-554(2)ES (priėmimas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-8 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2361, 2431, 3041, 3042 straipsniais ir 250, 268, 303, 312, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-554(2)ES. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją S. Šedbarą. Priėmimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visai neseniai yra gauta Teisės departamento išvada. Yra keletas pastabų. Tačiau dalis jų yra grynai redakcinės, dalis jų yra tų pačių, kurios anksčiau jau buvo įvertintos komiteto posėdžio metu. Nors komitetas dar kartą neturėjo galimybės susirinkti, aš siūlau šitą projektą priimti tokį, koks yra komiteto pateiktas priimti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar galime dabar aptarti, kurių straipsnių čia yra pasikeitimai, įvertinus Teisės departamento išvadą, ar jie lieka tokios pat redakcijos, kokią turime dabar ir matome įstatymo projekte?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš esmės redakcija liktų tokia pati. Tik vienoje vietoje vietoj „ir“ atsirastų žodelis „ar“. Aš manau, kad čia Dokumentų skyrius gali paredaguoti. Daugiau jokių esminių pastabų nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu atsiklausti gerbiamojo Seimo. Ar galime pritarti tokiam siūlymui, pritardami Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjo pozicijai įvertinti Teisės departamento išvadą, kurios dauguma pastabų yra redakcinio pobūdžio, ir pastraipsniui priimti įstatymą? Galime. Bendru sutarimu. Dėkoju.
1 straipsnis, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniai. Įsigaliojimas – nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Įvertinę Teisės departamento pasiūlymus, juos galime priimti? Galime. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: visi 93 vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-554(2). Skelbiu jį priimtą. (Gongas)
11.33 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 15, 53, 54, 56, 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-807(2)ES (priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1-9 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 15, 53, 54, 56, 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-807(2)ES. Nekviesiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjo, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Šio įstatymo yra septyni straipsniai.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai. Juos galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: visi vienbalsiai pritarė. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (projektas Nr. XIIIP-807(2)ES) skelbiu priimtą. (Gongas)
11.35 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 6, 8, 16, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-375(3) (priėmimas)
Mes lenkiame laiką, dirbame labai susitelkę. Ar galiu kviesti V. Poderį ir skelbti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 6, 8, 16, 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-375(3)? O tai yra sujungti projektai: Nr. XIIIP-375, Nr. XIIIP-664 ir Nr. XIIP-4025. Ekonomikos komitetas. Pranešėjas jau tribūnoje ir mes aptarsime, nes po svarstymo buvo gauta keletas Teisės departamento pasiūlymų.
Gal galime tada pastraipsniui?
Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta, galime juos priimti? Galime.
Dėl 5 straipsnio buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Prašom, gerbiamas pranešėjau, pristatyti komiteto nuomonę.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. O patį pasiūlymą pristatyti, ar ne?
PIRMININKĖ. Ne, tiesiog akcentuokite.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui ir pastabai.
PIRMININKĖ. Ir išbraukia „fizinių asmenų“?
V. PODERYS (LVŽSF). Ir išbraukia, kad iš fizinių asmenų Kainų komisija negalėtų reikalauti duomenų apie turtą ir pajamas.
PIRMININKĖ. Taip. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ir visą 5… Ne, dėl 5 straipsnio dar buvo gauta dėl kitos – antros – dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas iš esmės pritarė tai pastabai ir atsižvelgė į departamento pastabą, kad ne į energetinės įmonės, o į kitų asmenų patalpas tikrintojai galėtų patekti tik gavę to asmens sutikimą arba teismo leidimą.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pasiūlymui, nuomonei, kaip pritarta, pritarti iš dalies Teisės departamento pasiūlymui? Galime.
Taip pat buvo gauta Teisės departamento išvada. Siūloma 241 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti atitinkama nuostata. Komiteto pozicija.
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarti. Esmė, kad siūlo pervadinti: ne „policijos pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti“, o pavadinti, kad ir teisėsaugos institucijas gali pasitelkti Kainų komisija darydama patikrinimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime.
Dėl šio straipsnio 6 dalies yra gauta taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritarė. Departamentas siūlė aiškiai nurodyti, kokias teises ir pareigas patikrinimo metu turi ne tik energetinės įmonės, bet ir kiti tikrinami asmenys. Tai ir yra padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime pritarti komiteto redakcijai ir pasiūlymui? Galime pritarti.
8 punktas. Taip pat gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Pritariame. Tai yra terminijos suvienodinimas, teisinė technika.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime.
Visą 5 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento išvada, pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Teisės departamentas suabejojo, ar fiziniams asmenims galėtų būti baudos tokio dydžio, pavyzdžiui, iki 15 tūkst. eurų. Komitetas pasiūlė 6 tūkst. eurų. Manome, kad taip atsižvelgėme.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti.
Galime priimti visą 6 straipsnį? Galime priimti.
7 straipsnis. Čia pasiūlymų nebuvo gauta, tačiau norėčiau atsiklausti pranešėjo, ar Kontrolės komisija iki 2017 m. liepos 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir įsigalioja 2017 m. liepos 17 d.? Čia suderinta ir suspės?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, čia yra derinta, apsvarstyta.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, galime priimti 7 straipsnį? Galime priimti. Dėkoju pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto keturi už, keturi prieš. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91. Vienbalsiai sutarėme, kad Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-375(3) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-665(3)ES (priėmimas)
Lydimasis šio įstatymo projektas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-665(3). Dėl šio įstatymo projekto pasiūlymų negauta. Jis turi penkis straipsnius. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Noriu atsiklausti jūsų, ar šiuos straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: visi vienbalsiai pritarė Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymui (projektas Nr. XIIIP-665(3)ES). (Gongas)
11.42 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-666(3)ES (priėmimas)
Skelbiu dar vieną lydimąjį – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-666. Du straipsniai, pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai ir 87 Seimo nariai vienbalsiai pritarė Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymui (projektas Nr. XIIP-666(3)ES). Skelbiu jį priimtą. (Gongas)
Gerbiami kolegos, norėčiau atsiklausti. Ar darome pusės valandos pertrauką? (Balsai salėje) Jūs vieningai norite dirbti toliau bendru sutarimu? Gerai. Dėkoju, dirbame toliau.
11.43 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 411, 43, 44, 45, 451, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401, 471, 472 ir 531 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-417(2)ES (priėmimas)
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 411, 43, 44, 45, 451, 46, 47, 51, 53, 54, 57, 59, 67 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401, 471, 472 ir 531 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-417(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją V. Poderį. Priėmimas. Mums reikėtų aptarti visus gautus pasiūlymus ir priimti pastraipsniui. Gal tada pagal visus straipsnius nuosekliai ir dirbame? Seimo nariai labai susitelkę, tai mes šiandien puikiai darbuojamės.
1 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai. Pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime.
12 straipsnis. Dėl jo 6 dalies yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamasis komiteto pranešėjau, prašau.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Pasiūlymas yra teisinės technikos pobūdžio, susijęs su pernumeravimu. Tokiam pasiūlymui, be abejo, komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ir galime priimti visą 12 straipsnį? Galime.
13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsniai. Dėl mano išvardintų straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime.
22 straipsnis. Yra gautas V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Kad jį aptartume, reikia 29 Seimo narių, leidžiančių tai padaryti. Ar yra 29 Seimo nariai, leidžiantys Virginijui?.. Matau, rankų miškas. Juo labiau kad komiteto nuomonė yra pritarti, bet vis tiek prašom pristatyti.
V. PODERYS (LVŽSF). Pataisos esmė yra patikslinti, kokie duomenys…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Suteikime žodį V. Sinkevičiui.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų mano įregistruoti pasiūlymai yra daugiau redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Pirmasis redakcinio pobūdžio.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo yra patikslinama formuluotė. Pristatyti visus iš eilės mano pasiūlymus?
PIRMININKĖ. Gal, jeigu Seimo nariai neprieštaraus, pirmajam galime pritarti, nes tai tikrai redakcinio pobūdžio ir atskirųjų nuomonių nebūtų.
Dėl antrojo jūsų pasiūlymo dėl įstatymo projekto 22 straipsnio. Prašote pakeisti 46 straipsnio 1 dalį. Kolegos sutarė, kad leidžia pateikti, pateikite.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Antras taip pat yra suvienodinti, kadangi Seimas birželio 20 dieną priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-465), tai tikslintina tiesiog sąvoka, kuri taip pat yra grynai redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritaria?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, pritaria.
PIRMININKĖ. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui ar norite balsuoti? Komiteto nuomonė – pritarti. (Balsai salėje) Dėkoju, pritarėme, galime priimti 22 straipsnį su komiteto ir Seimo narių pasiūlymais.
23 straipsnis. Pasiūlymų negauta.
Dėl 24 straipsnio yra gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas pakeisti siūlomo įstatymo projekto naujo 411 straipsnio 4 dalį. Prašau, gerbiamasis Jurgi Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, neatsiklausiau, bet aš tikiu, kad tikrai Seimo nariai jums leis pateikti. Ar norite balsuoti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kaip tik neprašysiu balsuoti, nes…
PIRMININKĖ. Neprašysite.
J. RAZMA (TS-LKDF). …komitete diskutavome ir teikėjų atstovas garantavo, kad mano keliamas klausimas yra išspręstas kitais straipsniais. Aš tuo pasitikėdamas siūlymą atsiimu.
PIRMININKĖ. J. Razma siūlymą atsiima ir dėl to mes nebalsuosime.
Dėl 12 dalies taip pat yra gautas Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Ar būtų 29 Seimo nariai, pritariantys galimybei pateikti? Matau, kad yra tikrai daug norinčių… Ar reikalaujate balsuoti? Nėra reikalavimo balsuoti. V. Sinkevičius pateikia.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Vėlgi tikslinama sąvoka, yra redakcinio pobūdžio pastaba ir pridedami žodžiai „ir“, „arba“, ir tiek.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija?
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarti iš dalies.
V. PODERYS (LVŽSF). Iš dalies, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto ir Seimo nario pasiūlymui? Galime. 24 straipsnį galime priimti? Galime.
25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 straipsniai. Jiems pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
33 straipsnis. Prašau? 32 straipsnis. Pasiūlymų taip pat negauta.
33 straipsnis. Dėl jo gautas V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Ar būtų 29 Seimo nariai, leidžiantys pateikti? Matau, yra. Gerbiamas V. Sinkevičius pateiks savo pasiūlymą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Vėlgi, kolegos, yra redakcinio pobūdžio pastaba, tiesiog suredaguotas straipsnis ir pridėti keli patikslinimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritaria.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, pritaria.
PIRMININKĖ. Nuomonių už, prieš nėra. Dėl viso 33 straipsnio norinčių kalbėti nėra. 33 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai ir vienbalsiai 89 pritarė Akcinių bendrovių įstatymo projektui Nr. XIIIP-417(2)ES, kurį skelbiame priimtą. (Gongas)
11.51 val.
Civilinio kodekso 1.74 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-418(2) (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas – Civilinio kodekso 1.74 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-418. Čia turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada ir pasiūlymai. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2 ir 3 straipsniai. Kaip jau minėjau, pasiūlymų nėra gauta. Galime šiuos straipsnius priimti? Norinčių kalbėti nėra.
Prašom balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-418(2). (Gongas)
11.52 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-419(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą įstatymo projektą – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-419(2). Ekonomikos komiteto pranešėjas V. Poderys yra čia. Mes norime aptarti. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, komiteto pranešėjau.
V. PODERYS (LVŽSF). Siūlytojai, t. y. Teisės departamentas, priminė, kad viena iš funkcijų, kuri yra parašyta 5 punkte, jau yra atšaukta centriniam valstybinio turto valdytojui, todėl įstatymo projekte šitos penktosios funkcijos turi nelikti, t. y. akcijų valdymo.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto ir Teisės departamento pasiūlymui? Galime pritarti. Dėl šito paties straipsnio yra gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Ar būtų 29 Seimo nariai, leidžiantys pateikti gerbiamam kolegai? Yra bendru sutarimu. Manau, kad yra. Gerbiamas Jurgi Razma, prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu nebūtų priimta mano pataisa, liktų pagrindinio projekto keista nuostata, kad bešeimininkes uždarųjų akcinių bendrovių akcijas galima labai lengva ranka išparceliuoti apeinant privatizavimo įstatymus. Lyg būtų skirtumas, ar tos akcijos yra gautos kaip bešeimininkis turtas, ar nuo seno yra valstybės. Aš siūlau tiesiog parašyti, kad tiek akcinių bendrovių, tiek uždarųjų akcinių bendrovių akcijų realizavimą ir privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima vykdyti. Komitetas pasiūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Taip, ir pritaria komiteto pranešėjas, kad pasiūlymui pritarta.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, pritarėme.
PIRMININKĖ. Norinčių pasakyti nuomonę už dėl J. Razmos pasiūlymo nėra. Galime pritarti gerbiamo Seimo nario ir komiteto pozicijai? Galime.
Dėl viso 1 straipsnio. Galime jį priimti? Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti. 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai – visi vienbalsiai pasisakė už įstatymo projektą Nr. XIIIP-419(2), kurį skelbiu priimtą. (Gongas)
11.56 val.
Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-716(2) (priėmimas)
Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-716(2). Dėl šio įstatymo projekto 1 straipsnio yra gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Ar būtų 29 Seimo nariai, leidžiantys pateikti gerbiamam kolegai? Būtų, matau, bendru sutarimu. Gerbiamas J. Razma pateikia savo pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai pritarėte ankstesniame įstatyme mano pataisai, šitai tiesiog būtina pritarti, nes čia aš kaip tik siūlau išbraukti tą nuorodą į tą punktą, kurį mes panaikinome ankstesniame projekte. Čia iš esmės yra buvęs kompleksinis pasiūlymas, kad nebūtų tos išlygos dėl bešeimininkėmis pripažintų uabʼų akcijų pardavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas, matau, pritarė.
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Visi pritariame. Ar kartu su Seimo nario J. Razmos ir komiteto pritarimu 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnis.
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, aš norėčiau vieną pastabą.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarus Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, tada iš įstatymo pavadinimo turėtų būti išbrauktas 19 straipsnio keitimas, nes to mes jau nedarome, ir atitinkamai dėl paties projekto 1 straipsnio keitimo. Turi būti atliktas tam tikras redagavimas. Tiktai tai aš noriu paskelbti.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju, kad jūs tai skelbiate. Redakciškai, iki pasirašant ir pristatant įstatymo projekto galutinę redakciją, bus sutvarkyta dėl 19 straipsnio ir atitinkamai 1 straipsnio.
Dėl 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime šiuos straipsnius priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Dėkoju pranešėjui.
Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Vienbalsiai įstatymas (projektas Nr. XIIIP-716(2) priimtas. (Gongas)
Mieli kolegos, iš tiesų labai džiaugiuosi. Jeigu taip dažniau vienbalsiai ir tokiu gražiu sutarimu, ir tokiu sklandžiu darbu, tai mūsų Seimo autoritetas tik augtų, didėtų, o mūsų nuoširdus bendravimas tuo būtų grindžiamas. Pasidžiaugti visada neprošal.
11.59 val.
Civilinio proceso kodekso 534 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-911 (pateikimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Civilinio proceso kodekso 534 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-911. Kviečiu… J. Sabatausko nematau. Gerbiamas S. Šedbaras komiteto vardu. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors parašyta, kad iniciatorius yra J. Sabatauskas, bet tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikiamas projektas. Ką tik priimant šitą paketą, jame buvo Civilinio kodekso pataisos. Tai yra dėl pripažinimo bešeimininkiu, kas gali inicijuoti bylą teisme. Yra išbrauktos finansų ir kontrolės institucijos. Išbraukus Civiliniame kodekse, ką mes ką tik padarėme, būtinai reikia analogišką normą išbraukti ir procesiniame įstatyme – Civilinio proceso kodekse. Todėl ir teikiame tokią Civilinio proceso kodekso pataisą, kur išbraukiame finansų ir kontrolės institucijas ir įrašome valstybės arba savivaldybių institucijas. Žodžiu, buvo pamirštas vienas įstatymo projektas, kurį būtinai reikia iki sausio 1 dienos, iki viso paketo įsigaliojimo, priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Norinčių jūsų paklausti nėra.
Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Norite balsuoti? Balsuojame. Kas pritariate Civilinio proceso kodekso 534 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui?
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-911 pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nenumatyta. Siūloma svarstyti III (rudens) sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Ar mes dabar galime imti vakarinės darbotvarkės 2a klausimą, ar rezervinius? Galime 2a? (Balsai salėje) Išreikškite nuomonę.
J. Razma nori pasiūlyti dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš žinau, kad yra ir mūsų frakcijos narių, kurie tuo klausimu nori kalbėti. Kai priėmimas yra fiksuotas tam tikroje darbotvarkės vietoje, tai reikėtų gerbti. Aš siūlyčiau imti projektus, kurie yra ne priėmimo stadijos – pateikimas, svarstymas yra mažiau reikšmingos stadijos, vis tiek juos turėsime apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Kolegos, gerai. Iš tikrųjų vertiname opozicijos pasiūlymą. Yra norinčių išsakyti pozicijas dėl pinigų plovimo ir yra nustatytas laikas. Jeigu mes sutartume, kad dabar dirbame nuo 2-3 darbotvarkės klausimo? Tiesiog svarstome. Galime? Galime.
12.03 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-711(2) (svarstymas)
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-711(2). Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjui. Skelbiama bendroji diskusija. Kviečiu kalbėti M. Navickienę. Jos nėra. E. Pupinis. E. Pupinis yra.
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiamieji kolegos. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį.
Šiandien vėl matome tam tikrą problemos sprendimo atidėjimą, ir tik neaišku dėl ko, nes iš tikrųjų kaip ir užteko laiko viskam, galbūt neužteko finansų. Apie tai reikėjo pasakyti, kad problemos yra ne kokie nors kiti dalykai, bet finansai. Bet vėlgi, prieš pradėdami darbą Seime, visi turime paskaičiuoti, kiek galime žadėti.
Šiuo metu nemažai pedagogų yra apgauti, nusivylę. Aš matau tai kaip norą palaukti, kol problemos išsispręs savaime. Kai kurios mokyklos, buvo žadėta, kad jos galbūt neužsidarys. Savaime suprantama, racionalumo galbūt kai kur ir trūksta, bet vėlgi nenoras tiesiai kalbėti, kad problemas norime išspręsti nespręsdami – tai žmonėms suteikiama viltis, žmonės laukia ir yra apgaudinėjami. Galbūt tuo metu jie laukdami etatinio apmokėjimo būtų ieškoję sau darbo vietų ir tokiu būdu pagerinę savo finansinę situaciją. Dabar žmonių, mokytojų (kai kurie tikėjosi daug iš biudžetinio apmokėjimo, kad vis dėlto bus suteikta proga ir galimybė jiems kažkaip išgyventi) yra neaiški padėtis. Manau, čia yra pagrindinė problema.
Kalbant apie tolesnius sprendimus, vėlgi atidėta metams. Galbūt nereikėtų atidėti metams, iki rudens, galbūt viską būtų galima sutvarkyti nuo gruodžio 1 dienos, nuo finansinių metų. Ir šį biudžetą svarstant galima suspėti, esant politinei valiai, buvo galima suspėti priimti atitinkamus sprendimus, ko ir buvo tikimasi, netgi Švietimo ir mokslo komitete buvo tikimasi, kad spendimas bus surastas, ir priimti tą sprendimą. Finansiniai metai prasidės ne rugsėjį, galbūt švietimo finansavimas rugsėjį prasideda, tačiau finansiniai metai prasideda sausio mėnesį. Ir svarstydami biudžetą mes tikrai galime bent jau atkelti pusei metų ir vėl priartinti tą žmonių neaiškaus buvimo mokyklose ribą. Manyčiau, kad galima suspėti ir tvarką pasitvirtinti, kiek žinau, darbo grupės dirba, sprendžia dėl to etatinio apmokėjimo.
Mes esame išrinkti ir neturime taip laisvai dirbti, turime įtemptai kai kada padirbėti, ypač dėl tų skaudžių problemų, kur reikia staigiai priimti sprendimus. Manyčiau, kad galime suspėti, arba esant reikalui galima padirbėti ir vasarą, priimti visas tvarkas ir paleisti etatinį finansavimą, bet blogiausiu atveju – nuo sausio mėnesio. Manau, valdantieji turėtų gerai pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkojame. Diskusija. Į tribūną kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes turime gerbti savo viešai skelbtus pažadus žmonėms ar tam tikrai jų kategorijai, kaip šiuo atveju mokytojams. Kalbant apie svarstomą projektą, priminsiu, kad jau turėdami patvirtintą šių metų biudžetą mes neeilinėje sesijoje šių metų pradžioje pasakėme, kad mokytojų etatinis atlyginimas bus nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Jau žinojome, kiek ten yra pinigų, Vyriausybė žinojo. Aš galvoju, kad vadinamoji profesionalų Vyriausybė turėjo profesionaliai, atsakingai įsipareigoti, kad yra galimybė pereiti prie etatinių mokytojų atlyginimų nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Jeigu Vyriausybė pramiegojo ar bando aiškinti, kad nesiseka kalbėtis su profsąjungomis, tai aš manau, kad tokiu atveju reikia prisiimti atsakomybę, padaryti darbus per likusius du mėnesius ir nuo rugsėjo 1 dienos įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Nėra čia kažkoks sudėtingas uždavinys, kad būtų neįmanoma surašyti atlyginimų koeficientų, paskaičiuoti atlyginimų.
Žinoma, būtų smagu visa finansine apimtimi tai įgyvendinti, kad mokytojai pajustų ūgtelėjusius atlyginimus, bet man atrodo, dabar yra nereikalingi gąsdinimai ir klaidinimai, kad mokytojų atlyginimai sumažės. Kur dings tie pinigai? Jeigu dabar yra tam tikra suma mokytojų atlyginimams ir jie yra paskirstomi pagal vieną sistemą, tai kur jie išgaruos, jeigu skirstysime pagal kitą sistemą? Taip, aišku, gali atsitikti, kad vienam mokytojui išeis daugiau, kitam mažiau, be abejo, taip, bet sakyti, kad visiems sumažės, aš manau, yra nesąžininga.
Pagaliau matome šiemet biudžeto surinkimo situaciją, ji nėra bloga. Nėra jau čia tokia didelė problema rudenį pakoreguoti biudžetą. Aš manau, kad tikrai ne visos ministerijos įgyvendina visus išlaidų planus, ne visi investiciniai projektai, kaip planuota, juda į priekį. Tikrai galima rasti papildomų pinigų mokytojų atlyginimams spręsti. Aš kviečiu nesudaryti Vyriausybei šiltnamio sąlygų, kad galėtų lengva ranka pažadėti, paskui lygiai taip pat gauti metus tinginystei. Balsuokime, kad išlieka ankstesnis įsipareigojimas, o Vyriausybė, aš manau, susisuks ir padarys tai, ką reikia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Salėje matau M. Navickienę. Kviečiu diskutuoti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai pritariu daug kam, kas buvo pasakyta J. Razmos. Ir prisimenu diskusiją Socialinių reikalų ir darbo komitete, susijusią būtent su šiuo klausimu. Dar kartelį labai prašau neklaidinti žmonių ir, svarbiausia, neklaidinti Lietuvos mokytojų. Tie žmonės per ilgai laukia savo darbo sąlygų pagerinimo, per ilgai yra maitinami visų valdžių pažadais ir šiandien mes matome lygiai tą patį – matome proceso vilkinimą. Jūs patys, gerbiamieji, atėjote su įstatymo pasiūlymu, jūs patys pritarėte, kad tinkama data yra rugsėjo 1 diena išspręsti susidariusią situaciją ir pagaliau pereiti prie etatinio atlyginimo. Nesusiskaičiavome pinigų ar kaip čia buvo? Visi balsavome, visi pritarėme, kad to reikia.
Šiandien mes vėl matome prašymus atidėti, tai yra atsitraukimą nuo savo ambicingo plano kuo greičiau sutvarkyti iškilusius finansinius klausimus. Biudžetą mes lygiai taip pat galėjome perderinti. Galų gale jį galima perplanuoti, jeigu jau nustatytas terminas buvo rugsėjo 1 diena. Tai, kolegos, aš tik kviečiu nespekuliuoti tam tikra informacija, būti atsakingiems už savo pačių priimtus sprendimus, ir jeigu jau nuspręsta nuo rugsėjo 1 dienos iš esmės spręsti mokytojų atlyginimo klausimą, tai būkime malonūs, tai ir padarykime taip, kaip pažadėjome Lietuvos mokytojams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Papirtienę.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, įgyvendinant Vyriausybės programą buvo numatyta parengti ir įdiegti Mokytojų ir kito pedagoginio personalo etatinio apmokėjimo tvarką. Tam buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo įtraukti taip pat ir socialiniai partneriai – švietimo profesinės sąjungos.
Šios etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos parengimas ir įgyvendinimas numatytas 2018 m. rugsėjo 1 d. Tam turi būti 2018 metų biudžete rasti ir numatyti dideli pinigai. Etatinio modelio rengimas užtruko, taip, nes turėjo būti rastas susitarimas su mokytojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis, kad modelis būtų kokybiškas ir priimtinas Lietuvos mokytojams. Kadangi kokybiškam etatinio modelio įgyvendinimui reikalingi didžiuliai pinigai, o tai yra minimaliam variantui 150 mln. eurų, o geresniam variantui – 220 mln. eurų, tokių pinigų rasti šių metų biudžete yra nerealu. (Balsai salėje) Nepratęsus šio įstatymo 8 straipsnio ir 5 priedo galiojimo termino, mokytojams būtų taikomos bendrosios normos, kurios neatspindi mokytojų darbo specifikos ir nėra tinkamos jų darbo užmokesčiui skaičiuoti, kadangi yra skirtingos darbo užmokesčio sistemos: biudžetininkų – etatinė, o mokytojų yra tarifinė valandinė, tai yra tarifikuojamos kontaktinės valandos – pamokos ir nekontaktinės valandos netiesioginiam darbui su mokiniais. Todėl bendrosios biudžetininkų darbo apmokėjimo tvarkos taikymas mokytojams švietimo įstaigose sukeltų sumaištį ir chaosą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendrame Biudžetininkų darbo apmokėjimo įstatyme koeficientų apatinės ribos yra žymiai mažesnės negu Mokytojų darbo apmokėjimo tvarkoje. Tokiu atveju atsiranda realus pavojus, kad, esant ribotam biudžetui, didesnė dalis mokytojų gaus mažesnius atlyginimus, taigi atlyginimai jiems sumažės.
Dėl kintamosios dalies skaičiavimo. Taip pat esant ribotam biudžetui, švietimo įstaigos vadovas bus priverstas mokytojo darbo rezultatų nevertinti gerai, kad nereiktų mokėti kintamosios dalies.
Taip pat mokytojams nepratęsus išimties galiojimo iki 2018 m. rugsėjo 1 d., susidarys teisinis vakuumas. Nėra būdo, kaip mokyklų pedagoginiams darbuotojams mokėti atlyginimus nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Ir tai paliestų per 56 tūkst. žmonių, darbuotojų. Aš girdėjau įvairių argumentų kolegų, pasisakančių prieš šios išimties mokytojams pratęsimą. Vienas iš argumentų, kurį aš girdėjau, kadangi biurokratai pažadėjo ir neištesėjo, tai imkime ir nubauskime tuos biurokratus. Man nesuprantamas kai kurių Seimo kolegų užsispyrimas ir ryžtas visais įmanomais būdais kenkti mokytojams ir juos nubausti taip baudžiant biurokratus, pažadėjo – laiku nepadarė.
Na, gerai, nubauskime biurokratus, bet ieškokime jiems kitokių bausmių, kuo čia kalti ir dėti mokytojai? Ar mes turime nubausti per 56 tūkst. Lietuvos mokytojų tam, kad kažkieno ambicijas patenkintume? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, čia ne argumentas, kad neįvykdė pažadų kažkas, kad nubauskime biurokratus. Tai yra arogantiškas noras nubausti niekuo dėtus mokytojus ir nukreipti jų nepasitenkinimą į valdančiąją daugumą, taip suvedant sąskaitas su savo politiniais oponentais ir kraunantis sau politinį kapitalą. Ir tai, gerbiamieji kolegos, oponentai, yra amoralu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu diskutuoti G. Vasiliauską.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, šio įstatymo pataisos projektu siūloma nustatyti, kad mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojo darbo apmokėjimo įstatymas visa apimtimi būtų taikomas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Toks reguliavimas užtikrintų tinkamą pasiruošimą įvesti etatinį apmokėjimą už darbą pedagoginiams darbuotojams. Dabar mokytojai neturi etatų, jiems taikomas valandinis tarifinis darbo apmokėjimas. Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo, išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio, ugdymo programas, tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę.
Dėl pedagoginių darbuotojų etatinio apmokėjimo deramasi su Švietimo ir mokslo ministerija nuo šių metų sausio mėnesio. Derybos artėja į pabaigą ir būtina leisti jas rezultatyviai pabaigti. Iki galo neatlikus ar skubotai atlikus parengiamuosius darbus, įstatymas mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams bus pradėtas taikyti skubotai ir nepaisant šių darbuotojų teisėtų lūkesčių, kuriuos įstatymų leidėjai deklaravo.
Palikus esamą reguliavimą ir leidus įstatymui pedagoginių darbuotojų atžvilgiu galioti visa apimtimi, nebus aišku, kaip apskaičiuojami pedagogų atlyginimai, kokia bus jų darbo laiko sandara. Todėl gali sumažėti ir taip nedideli pedagogų atlyginimai, kadangi pagal esamą švietimo srities finansavimą pedagogų darbo užmokestis pasieks tik žemiausius įstatymo reglamentuotus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Nesant papildomo finansavimo ir vadovaujantis esama mokinio krepšelio metodika, įstatymu numatyta pareiginės algos kintamoji dalis pedagogams negalės būti paskirta ir išmokėta, nes ugdymo įstaigos neturi tam skirtų lėšų. Skubotas įstatymo taikymas visa apimtimi pedagoginiams darbuotojams gali sukelti didelį darbuotojų nepasitenkinimą ir didinti socialinę įtampą.
Atkreipiu dėmesį, kad pritarus įstatymo projektui papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nereikės. Jei projektui nebūtų pritarta, susidarytų teisinis vakuumas, nes nebūtų būdo, kaip mokyklų pedagoginiams darbuotojams mokėti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Tai paliestų daugiau kaip 56 tūkst. žmonių, kurie dirba su daugiau kaip 500 tūkst. vaikų. Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, jeigu būtų mėginama nuo rugsėjo 1 dienos pradėti įgyvendinti etatinį apmokėjimą, valstybės biudžetui reikėtų surasti 150 mln. eurų ir atleisti iš darbo apie 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų. Tokios priemonės reikalingos siekiant suvienodinti dvi visiškai skirtingas darbo apmokėjimo sistemas.
Todėl siūlau pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIIIP-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurį palaiko ir švietimo profesinės sąjungos, ir įstatymo įsigaliojimo mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams datą siūlome nukelti iki 2018 m. rugsėjo 1 d.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskusijoje kalbėti nėra užsirašiusių. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš palaikau tuos, kurie sako, kad reikia priimti šį įstatymą. Taip pat noriu šiek tiek grąžinti mūsų Seimo atmintį į gruodžio mėnesį, kai buvo paprašyta nukelti. Čia kažkodėl visi tą mūsų prašymą sieja su pasižadėjimu padaryti etatinį apmokėjimą. Jokioje Vyriausybės programoje, jokiais mūsų pažadais nuo šių metų rugsėjo 1 dienos niekas nežadėjo įvesti etatinio apmokėjimo. Noriu priminti visą istoriją.
Istorija štai tokia. Jūs prisimenate, kad 17 mln. Vyriausybė surado anos Vyriausybės neįvykdytiems pažadams. Liko 18 mln., mes prašėme Vyriausybės ir tikėjomės, kad tie likusieji 18 mln. bus surasti sistemoje. Tai visiškai nebuvo siejama su etatiniu apmokėjimu. Mes net negalėjome tokių dalykų pažadėti, nes tai yra milžiniškos investicijos į šitą projektą. Jūs girdėjote skaičius. Yra 90 mln., yra 150 mln. ir 220 mln. Prašome neklaidinti Lietuvos žmonių dėl mūsų nebūtų įsipareigojimų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiama valdančioji dauguma, jūs patys priėmėte šį įstatymą, dar šiais metais patys priėmėte šį įstatymą ir pažadėjote, kad nuo rugsėjo 1 dienos įsigalios. Dabar gąsdinate, kad tam reikia papildomų pinigų, kurių jūs neturite (nors reikia papildomų pinigų), gąsdinate, kad mokytojų atlyginimai mažės. Sunku suprasti ir atrasti, kas yra grynoji tiesa ir kodėl jūs dabar siūlote atidėti šio įstatymo įsigaliojimą.
Man atrodo, kad tai nėra nei pinigų, nei turinio klausimas, o elementarus laiko klausimas. Tai yra Vyriausybės atostogų klausimas ir šį įstatymą taip ir reikėtų vadinti, tai yra Vyriausybės atostogų klausimas, nes Vyriausybė nesuspėjo parengti šio projekto taip, kad jis būtų įgyvendintas laiku. Todėl aš kviečiu nepalaikyti ir laikytis nustatyto termino, kad jau nuo rugsėjo mėnesio šis įstatymas įsigaliotų ir mokytojai gautų didesnius atlyginimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – T. Tomilinas. Atsiprašau, per svarstymą po vieną. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 100 Seimo narių: už – 63, prieš – 19, susilaikė 18. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
12.26 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-808(2), Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-809(2), Administracinių nusižengimų kodekso 536 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-810(2), Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-811(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-808(2). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas pristatys V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas birželio 21 dieną svarstė įstatymo projektą. Jam yra pritarta bendru sutarimu. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gal galite ir lydimuosius kartu pristatyti?
V. BAKAS (LVŽSF). Visiems lydimiesiems projektams taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas pristato S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jau pagrindinio komiteto pranešėjas paskelbė, tai yra įstatymų paketas, numatantis išplečiamas valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas. Vienas iš lydimųjų yra Administracinių nusižengimų kodeksas, kurį birželio 28 dieną komitetas svarstė ir visais aštuoniais balsais už pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jokių pasiūlymų nėra gauta. Pereiname prie motyvų. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl visų keturių. Prašau.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
12.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-755(2) (svarstymas ir priėmimas)
Iš eilės būtų kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-755(2). Pranešėjas – J. Baublys, Kaimo reikalų komitetas. Minutę. Atsiprašau, įsivėlusi klaida. Kas galėtų pristatyti iš Ekonomikos komiteto? A. Bauros nematau.
Gal tada kitą klausimą iš?.. Arba J. Razma gal galėtų pristatyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį projektą Ekonomikos komitetas apsvarstė per kelias sekundes ir vienbalsiai jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė, tada kviečiu balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį į gerbiamo J. Razmos tikrai labai prasmingą pasakymą ir pasiūlymą, kaip gražiai buvo svarstoma dėl balsavimų rezultatų, vadovaudamasi tuo, kad pavaduoju Seimo Pirmininką, pasiūlyti ypatingą skubą ir šiandien priimti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Tikrai racionalus pasiūlymas. Ar galima pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? Ačiū, pritarta.
Tada skelbiu priėmimą. Kadangi yra vienas straipsnis ir pasiūlymų nėra, ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galima balsuoti?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: visi 86 yra už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-755(2) pritarta. Jis priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 7, 10, 11, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-604(3), Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-605(3), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-606(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-607(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 3, 7, 10, 11, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-604(3). Pranešėjas R. Martinėlis pristato Ekonomikos komiteto išvadą.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Projekto esmė yra reorganizuoti sujungimo būdu – Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos prijungti prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir sprendimas yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia ir lydimasis…
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Taip pat yra Vyriausybės pritarimas. Vyriausybė siūlo prašyti Seimo priimti skubos tvarka. Lydimieji teisės aktai irgi yra Ekonomikos komiteto svarstyti ir sprendimai yra pritarti patobulintam komiteto projektui ir komiteto išvadai, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas pristato S. Šedbaras arba J. Sabatauskas, jeigu gali pavaduoti kolegą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Vyriausybės nuomonę, Teisės departamento, papildomo Ekonomikos komiteto pastabas, pritarė iniciatorių pateiktam projektui: 8 balsavo už, prieš, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė V. Sinkevičius. Nuomonė už.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų, kolegos, kviečiu palaikyti teikiamą įstatymo projektą, kuris iš esmės sujungia dvi inspekcijas – Geležinkelio ir Transporto inspekcijas. Daugelis šių inspekcijų funkcijų dubliuojasi. Manau, tai nėra didelė optimizacija – lengva optimizacija, bet vis dėlto veda tų efektyvesnių valstybės kaštų valdymo, mokesčių mokėtojų pinigų valdymo link, kad funkcijos nesidubliuotų. Darbo vietos vis dėlto liks tos pačios, tiesiog dvi inspekcijos atliks tas funkcijas, kurios joms ir yra priskirtos. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš. Niekas nėra užsirašęs.
Kviečiu balsuoti dėl visų keturių.
Balsavo 88 Seimo nariai: 87 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu taip pat ir Vyriausybės siūlomai skubos tvarkai? Ačiū, pritarta.
12.37 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-583(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-583. Pranešėjai – L. Matkevičienė… Atsiprašau, mano sena darbotvarkė. Pirmas pranešėjas – G. Kindurys iš VVSK.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti galimybę užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, juos įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tokiu būdu užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Respublikoje, būtų sudarytos palankesnės sąlygos integruotis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Siūlyčiau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas išvadas mums pateiks L. Matkevičienė iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 24 dieną bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir prašo jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsienio reikalų komiteto pristatys J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas gegužės 31 dieną svarstė įstatymo projektą. Pritarė balsų dauguma. Už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Niekas nėra užsirašęs. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 87 Seimo nariai: visi 87 yra už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
12.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-951 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Galime pereiti prie rezervinių klausimų. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-951. Pranešėja – A. Širinskienė. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau pateikti nutarimo projektą, kuriuo siūloma spręsti problemą, susijusią su tuo, kad Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas dar nėra paskirtas, kadangi specialiosios tarnybos dar turi patikrinti jo patikimumą. Žinant, kad Seimo sesija baigiasi, o patikimumo tikrinimas iš esmės užtrunka, tai tiesiog prašyčiau Seimą paskirti laikinuoju Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku gerbiamąjį skulptorių profesorių S. Žirgulį, kuris yra pasirinktas dėl to, kad yra vyriausias amžiumi Nacionalinėje sveikatos taryboje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso. Taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Taikome ypatingą skubą. Pereiname prie svarstymo. Taip pat niekas neužsirašė diskutuoti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Po svarstymo pritarta.
Kadangi yra vienas straipsnis, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-951) priimtas. (Gongas)
12.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-956 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-956. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, pasikeitimai Etikos ir procedūrų komisijoje – A. Norkienė yra siūloma šios komisijos pirmininko pavaduotoja. Tokią poziciją išsakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Todėl maloniai prašau šiems pakeitimams pritarti, nes J. Džiugelis dabar sėkmingai dirba Neįgaliųjų komisijos pirmininku.
PIRMININKAS. Dėkojame. Niekas klausti neužsirašė, taip pat ir kalbėti dėl viso. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Svarstyti taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat niekas neužsirašė. Yra du straipsniai. Ar galime visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 87, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-956) priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-189 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-963 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-189 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-963. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar sprendė ir pritarė iniciatyvai, kuri jau seniau buvo išsakyta, įkurti Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetį. Tam sprendimui komitetas pritaręs kartu išrinko ir komiteto pirmininką R. J. Dagį. (Balsai salėje) Atsiprašau, pakomitečio pirmininką, ačiū, kad pataisėte, R. J. Dagį. Nuo šiol mes turėsime keturiuose komitetuose pakomitečius. Užsienio reikalų komitetas, kur sėkmingai dirba Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitetis ir pirmininkas Ž. Pavilionis, kuriuo labai džiaugiamės. Ekonomikos komitetas ir Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis ir jo pirmininkas T. Langaitis. Sveikatos reikalų komitete Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetis, pirmininkas A. Kirkutis. Tikrai labai nuoširdžiai tikime, kad taip pat sėkmingai dirbs didžiulį indėlį ir įdirbį šitoje srityje turintis R. J. Dagys, kaip Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas. Todėl maloniai prašau pritarti šiam Seimo parengtam nutarimui, kurio pagrindu tapo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paprašyti jūsų patikslinti, kokie tikslai yra keliami šiam pakomitečiui. Ir ar po šia iniciatyva nėra paslėptas siekis keisti Konstituciją, susiaurinant šeimos sampratą?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų šis pakomitetis savo veiklos nuostatus pasitvirtins artimiausiame savo posėdyje, tai jau palikta kaip pozicija būtent pakomitečio veikloje, tačiau steigiant jį ir galvojant apie tikslingumą visų pirma buvo galvojama apie šeimos, kaip institucijos, stiprinimą, apie ugdymo ir pasirengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo svarbą. Manau, kad tai nėra vieno įstatymo priėmimo tikslas. Tai yra kompleksinis darbas, padedant šeimoms, vaikams, kad mes turėtume kitokią poziciją Lietuvoje, būtų mažiau galbūt skyrybų, daugiau pasirengimo atsakomybei ir šeimai, kaip mūsų valstybės ir visuomenės pagrindui.
PIRMININKAS. Antrasis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš panašiai mąstau, kaip ir gerbiamasis Mykolas. Kas dabar trukdo dirbti, juk tai Seimo nario priedermė – dirbti ir stengtis daryti. Aš dabar taip supratau, kad jūs įkuriate daug visokių pakomitečių, tai padarykime tiek pakomitečių, kiek yra laisvų Seimo narių, neturi pareigybių, ir visi būsime viršininkais, ir bus labai gerai.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų, jeigu pamenate, o jūs pamenate, kažkada buvo Šeimos ir vaiko reikalų komisija, ir tai pasitvirtino. Taip, Socialinių reikalų ir darbo komitetui priskirta šita funkcija, tačiau įvertinant užimtumą įvairiose srityse šio komiteto ir dėmesį įvairioms sritims, turiu omeny ir Darbo kodeksui, ir kitiems su socialine teise susijusiems klausimams, manau, kad kryptingas požiūris Seimo ir mūsų komiteto penkių narių, kurie jau įsitraukė, o gal ir daugiau įsitrauks į šitą veiklą, daugiau dėmesio, savo asmeninio laiko skirti šeimos politikos klausimams, tai pasitarnaus bendram tikslui ir bendram siekiui, kad šeimos Lietuvoje jaustųsi labiau pastebėtos, jų problemos labiau išgirstos ir tai atsispindėtų mūsų teisės aktuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro pritardamas šitam nutarimui aš tik noriu pasidžiaugti ir pasigirti. Jeigu Lietuvoje ateityje Popiežius leistų ir moteris daryti kunigais, tai mūsų Pirmininko pavaduotoja iš tikro tiktų, nes jos labai gražus balsas ir labai švelnios mintys, labai artimos Dievui Tėvui ir visiems kitiems. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Grįžtant prie temos, tai siūlau nepalaikyti šito nutarimo, nes pirmiausia manau, jog temos, kurios yra tarsi priskiriamos šitam pakomitečiui, jos yra kur kas platesnės negu viena sritis ir galėtų būti keliamos tiek ir komisijose, kurias mes turime ir nagrinėjame tuos klausimus, ir apskritai tai yra didesnio Seimo narių rato reikalas.
Kitas dalykas, man truputį kelia nerimą pirmininko kandidatūra. Su visa pagarba kaip kolegai, kaip žmogui R. J. Dagiui, man tikrai kyla abejonių, ar žmogus, kuris priešinosi vaiko nemušimo įstatymui ir reguliavimui, ar jis tinkamai atstovaus ir vadovaus šiam pakomitečiui. Kviečiu susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame už jūsų nuomonę. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį nutarimą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 68, prieš – 5, susilaikė 16. Nutarimui po pateikimo pritarta.
Toliau – svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Kalbėti nėra norinčių. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame tada.
Balsavo 86: už – 67, prieš – 7, susilaikė 12. Nutarimui po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Diskutuoti užsirašė A. Armonaitė. Nuomonė prieš.
A. ARMONAITĖ (LSF). Tiesiog be tų argumentų, kuriuos ką tik išvardinau, aš noriu paviešinti savo lūkestį, kad jeigu mes vis dėlto pritarsime šitam pakomitečiui, kad iš jo negims Konstitucijos pataisos, kad iš jo negims bendrai žmogaus teisėms prieštaraujantys pasiūlymai ir principai. Aš tokią grėsmę įžvelgiu ir kviečiu visus rimtai susimąstyti, ypač kolegas kairėje. Mane stebina, kodėl socialdemokratai palaiko šitą kandidatūrą ir šitą pakomitetį.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, galbūt pateikdama Seimo nutarimą nesuspėjau ir nesugebėjau taip akcentuoti, kad išties pagrindinė pozicija yra stiprinti šeimą ir viską padaryti, kad Lietuvoje būtų mažiau skyrybų, mažiau nesantaikos, kad vaikams, ar jie augantys šeimose, ar jie globojami kitų, būtų skiriamas didžiulis dėmesys. Tiesiog mūsų, to komiteto narių, smaigalys ir būtų nukreiptas į vertybinius dalykus, kurių taip reikia Lietuvai, būtų nukreiptas į sąlygų šeimai sukūrimą, paslaugų suteikimą, kurių taip pat nepaprastai reikia, kad šeima galėtų atlikti savo funkciją tinkamai, kad galėtų pasinaudoti ir vaikų darželiais, ir kt.
Visa tai reikia ne tik matyti, girdėti, bet ir rengti teisės aktus, o kita vertus, ir patikrinti, ir pažiūrėti kontrolę, kiek mes turime daug padaryti, kad kiekvienas teisės aktas būtų įvertintas, kokį poveikį turi šeimos ugdymui. Mes visi pasisakome už demografinės politikos svarbą. Taip pat būtų šito pakomitečio veiklos sritis galvoti apie gimstamumo ugdymą, apie vaikų mokymą. Šis pakomitetis tikrai turės daug darbo ir, manau, savo veikla pateisins savo buvimą. Todėl prašau tam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš tai galvoju, kad visi labai gerai suprantame, kad dabar turėsime fantastišką vaiko teisių apsaugą, kai žmonės, kurie pateisina smurtą, kai žmonės, kurie mano, kad vienintelė įmanoma šeimos forma yra bažnyčioje susituokę vyras ir moteris, galės vadovauti, kaip mes rūpinamės vaikais ir šeimomis. Tai kaip visą laiką bus išrinktieji ir didžioji dalis visuomenės palikta už borto. Ir kaip visą laiką bus žaidžiama ir įtikinėjama, kad mes turime laikytis kažkokių stebuklingų vertybių.
Mane asmeniškai šis sprendimas ne tik nuvylė. Man atrodo, kad mes tokiu būdu šlapiu skuduru į veidą trenkėme žmonėms, kurie ir vasario, ir sausio, ir gruodžio mėnesiais stovėjo prie Seimo ir prašė mūsų pagaliau pradėti normalią vaiko teisių apsaugos reformą ir pagaliau pradėti rūpintis visomis šeimomis, jų nerūšiuojant.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Be abejonės, šeima pagal liberalus yra viskas aišku, jie teikė partnerystės įstatymą – vyras su vyru, moteris su moterimi. Čia yra aukščiausios mados, mados šauksmas ir didžiausia liberalų vertybė. Pagal jus, ponai liberalai, turi išsiskirti, turi susidėti vyras su vyru, tada bus šeima.
Man atrodo, kad iš tikro yra labai džiugu, kad atkreiptas dėmesys, kad sudarytas pakomitetis ir vadovaus R. J. Dagys, kuris Socialinių reikalų ir darbo komitete turi daug patirties, mato visas problemas, daug iniciatyvų yra teikęs ir konstitucines pataisas, ir kitas. Manau, pritarkime, nes tai yra viena didžiausių problemų mūsų valstybėje. Tikrai džiugu, kad atkreiptas į tai dėmesys. Manau, kad didele balsų persvara pritarsime šiai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš dalies pritariu intencijai, kad šeimas reikia stiprinti. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, ką tik ką sakė kolega Petras, kad apie 40 % šeimų išsiskiria, kad kas trečias vaikas gimsta ne santuokoje, todėl koks nors tendencingas požiūris į šeimas ar galbūt vienų šeimų iškėlimas aukščiau už kitas tikrai nepasitarnautų mūsų visuomenės darnai ir apskritai stiprinimui.
Todėl aš, tiesą pasakius, skeptiškai vertinu šito pakomitečio steigimą, ypač vaiko teisių apsaugos reformos akivaizdoje. Jei susidarys tokia situacija, kad tik vienos pakraipos Seimo nariai perims iniciatyvą svarstant šį įstatymą, mes galime tikrai labai lengvai pereiti vėl atgal prieš tą vadinamąją Mato reformą. Manyčiau, kad tikrai progresą pasiekti bus kur kas sunkiau ir vaiko teisių apsaugos klausimais. Todėl vis dėlto raginu susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad čia kažkokios perteklinės baimės, kad kas nors ką nors uzurpuos. Bet turbūt tie, kurie esame ir dirbame Seime seniau, puikiai žinome, kai buvo atskira Šeimos komisija, tikrai buvo daugelis klausimų sprendžiama ir nerūšiuojama, kaip čia kai kurios kolegės pasisakė, nesvarbu, kur tas vaikas auga, ar nepilnoje šeimoje, ar pilnoje šeimoje. Bet jeigu mes iš tikrųjų norime gerinti demografinę situaciją, tai turime atsižvelgti į mūsų vaikų gyvenimą šeimose, kad tos šeimos, kurios gal šiandien dėl materialinių priežasčių negali turėti daugiau vaikų… Tai mes ir stengiamės, kad šeimos politika nebūtų vien tik socialinė politika, mes šiek tiek pasimetėme tarp socialinės ir šeimos politikos.
Kodėl tinka Rimantas būtent į šitas pareigas? Man atrodo, kad nepaneigsite, kuomet jis dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministru, tikrai šiuos klausimus sprendė pakankamai pozityviai. O bijoti, kad Rimas taps labai radikalus šiais ar kitais klausimais, – manau, tikrai sugeba įsiklausyti ir bus atrastas vaikams ir šeimoms naudingiausias variantas. Taigi aš palaikau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar viena… Atsiprašau, nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kolegos, aš R. J. Dagį gerbiu kaip savo pasaulėžiūrą turintį žmogų. Dar tada, kai jis buvo „Socialdemokratija 2000“, mes tikrai ne kartą esame diskutavę ir pasijuokę, ne pasišaipę, bet pasijuokę, kaip smagu diskutuoti, kai yra vertybiškai visiškai skirtingi požiūriai. Visiškai neseniai Rimantą pavadinau didžiausiu man pažįstamu antiliberalu Seime. Rimantas sako: ačiū už komplimentą. Tai štai šitaip, aš manau, kultūringai mudu bendraujame.
Aš, būdamas liberalas, matau Rimanto kitokius požiūrius, kuriuos aš galiu gerbti, kad žmogus apskritai turi požiūrį. Tačiau kalbant apie šito pakomitečio veiklą, na, čia ir susiduria dvi pasaulėžiūros: viena pasaulėžiūra, kurią turbūt jau kolegės išdėstė, ir aš joms pritariu, ir kita pasaulėžiūra, kurios laikosi R. J. Dagys. Dar kartą, gerbiamas Rimantai, sakau: gerbiu, kad turi pasaulėžiūrą, tai yra daug geriau, negu turėti dumblą galvoje ir neturėti jokio požiūrio arba šiandien – vienokį, rytoj – kitokį. Tačiau manau, kad reikia kito požiūrio į vaiko teises, į apsaugą, į smurtą artimoje aplinkoje, į smurtą šeimoje, ar galima smurtauti, ar negalima, čia mūsų požiūriai radikaliai išsiskiria. Ir aš, turėdamas šitą savo požiūrį, noriu, kad jis taip pat… (Balsai salėje) Nerėk, Petrai Gražuli! Kad tavo vardinės, tai nereiškia, kad gali man trukdyti kalbėti. Žinoma, šiandien gali, atsiprašau. Petras nežada atsiprašyti, tai aš už jį atsiprašau. Prašau gerbti ir mano požiūrį ir aš siūlau nebalsuoti už R. J. Dagį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, nebūkime, aš manau, mes tokie kategoriški teisėjai vieni kitų atžvilgiu. Jau teisėjų mūsų gyvenime atsirado daugiau negu teisiamųjų.
Antra. Aš labai gerbiu ir palaikau ponios R. Baškienės poziciją, kurią išsakė šeimos vertybių atžvilgiu ir dėl jos reikalingumo. Prisimenu monsinjorą, šviesaus atminimo K. Vasiliauską, kuris yra sakęs: jeigu vaikas nebuvo auginamas taip, kad brangintų gyvenimo vertybes, gėrį, grožį ir teisybę, jeigu jis jų nepaverčia, jam nepadeda tėvai ar mokytojai paversti moralinėmis vertybėmis, jis niekada nebuvo jaunas ir negyveno teisingame kelyje.
Ir paskutinis klausimas. Manau, kad šiandien ponas R. J. Dagys pakankamai išanalizuos tą, ką pasakė oponentai, ką pasakė kitaip mąstantys, aš tuo įsitikinęs ir prašau padaryti tam tikras išvadas, pastabas ir koreguoti truputį savo taktiką. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Kadangi motyvai baigėsi, kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 68, prieš – 5, susilaikė 13. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-963) priimtas. (Gongas)
Grįžtame prie įprastos darbotvarkės. Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ačiū už pasitikėjimą. Tikrai turiu supratimą, aiškų supratimą, pasaulėžiūrą, kaip kolegos įvardino. Nemanau, kad tai yra blogis turėti ją, bet visada derinu, derinu visas nuomones ir tikrai galiu pasakyti, kad nemalonu girdėti kolegų pastabas, kai kalbama netiesa. Aš niekada prieš fizines bausmes nesu pasisakęs, ir mano pataisos buvo įregistruotos ir jos niekada nebuvo keičiamos, priešingai, negu kalbėjusieji kolegos, kurie jau pakeitė savo nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taip pat R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Man išties rūpi šeima, santykiai, bet vis dėlto aš negaliu pamiršti ir tų vaikų, kurie gyvena be šeimų. Ne jie yra kalti, kad liko be šeimos gyventi. Šiuo atveju man išties pritrūko, ką mes galvojame apie patį vaiką, apie jo asmenybę, kaip mes jį apsaugosime. Linkėčiau pakomitečiui daug diskutuoti, greitai įvertinti ir pasiūlyti Pedagoginiame universitete mokymą kaip vaikų apsaugos dalyką mokytojams, auklėtojams, kurie yra po tikrų tėvų antri tėvai, arčiausiai vaikų. Dėkoju.
13.07 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Kaip ir žadėjau, grįžtame prie įprastos darbotvarkės. Skelbiu Vyriausybės valandą. Norėčiau informuoti kolegas, kad posėdyje nedalyvauja keletas ministrų, kurie yra išvykę arba komandiruotėse. Tai yra krašto apsaugos, energetikos, švietimo ir mokslo, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai.
Pirmasis klausia G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turiu klausimą tradiciškai gerbiamam S. Skverneliui apie gerėjančius santykius su socialdemokratais. Norėčiau paklausti, ar nėra susijęs vakar dienos jūsų frakcijos seniūno R. Karbauskio pareiškimas dėl gerėjančių santykių su socialdemokratais, ar tai nėra tam tikras būdas pirkti balsus dėl artėjančios urėdijų pertvarkos? Ar jūsų, sakyčiau, stipriai atlaidus požiūris į ministrą M. Sinkevičių, kuris, mano supratimu, pažeidė etiką (pripažinta, anksčiau yra buvę atvejų, kai ministrai turėdavo trauktis po tokių atvejų), ar jūsų atlaidus požiūris nėra susijęs su artėjančia urėdijų pertvarka?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai negalėčiau komentuoti frakcijos lyderio jautimo dėl santykių. Jis galėtų pats atsakyti. Dėl to, ką jūs pasakėte, ar tai nėra būdas pirkti balsus, tai yra nusikalstama veika, tikrai nemanau, kad taip yra ar galėtų būti.
Dėl ministro poziciją aš tikrai išsakiau viešai ir dar galiu pakartoti. Laikotarpis, kuris buvo įvardijamas tyrime, susijęs su jo buvimu Jonavos savivaldybės meru. Tai nieko bendro neturi su ministro veikla. Sprendimas, kuris priimtas, taip, yra faktas, yra pažeistas įstatymas, kadangi nebuvo deklaruotas jo buvimas visuomeninėje organizacijoje, arba konkrečiai medžiotojų būrelyje. Jis tą padarė. Tai yra daugiau formalus dalykas ir kaip politikui to sprendimo priėmimas ir paviešinimas yra pakankamai rimtas signalas kalbant apie politiko reputaciją. Šiandien tikrai nematau pagrindo kalbėti apie ministro atstatydinimą. Jeigu būtų tyrime (kas buvo tyrimo objektas) nustatyta dėl galimų sprendimų priėmimo net ir būnant Jonavos meru arba tam tikrų finansinių įsipareigojimų nevykdymo, tai būtų visiškai kitokia situacija.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi J. Narkevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū už galimybę. Nežinau, net kam užduoti klausimą, bet turbūt tokį bendrą pasisakymą. Mes esame sukūrę nemažai institucijų ir Seime, ir Vyriausybėje, kurios stebi ir bando valdyti mūsų emigraciją. Seime ta komisija dirba jau penkis mėnesius, bet aš pažiūrėjau statistiką – per penkis mėnesius iš mūsų išvažiavo vis tiek apie 10 tūkst. žmonių, nepaisant visų mūsų pastangų.
Sakykite, ar yra atliekami kokie nors skaičiavimai, kokia yra tų išvažiavusių žmonių… arba kiek mes išvežame kapitalo per tuos žmones ir kiek mes įsivežame iš kitų šalių ar dar iš kur nors, nes deficitas iš tikro yra didelis? Jeigu jis toliau tęsis, visi puikiai suprantame, kad mes tiesiog pritrūksime darbo jėgos. Beje, iki to laiko robotai, bijau, dar neužaugs tiek, kad galėtų visus išvažiavusius pakeisti.
Gal socialinių reikalų ir darbo ministras galėtų į tai atsakyti.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Ateinantį pirmadienį Vyriausybės pasitarime svarstysime šią temą: tiek migracijos, tiek demografijos. Vyriausybėje sudaroma darbo grupė, kuri turėtų pateikti strategines gaires Seimui šių metų spalio mėnesį.
Dėl kapitalo skaičiavimo. Mes turime skaičius, juos reikia paversti pinigais. Iš tiesų tai labai subjektyvus būdas kapitalą apskaičiuoti, bet turbūt vienas iš būdų.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius. Ruošiasi V. Kamblevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Noriu paklausti gerbiamo susisiekimo ministro. Jūs puikiai žinote, kad 2018 metai yra paskelbti Trakų Dievo Motinos paveikslo 300 metų karūnavimo minėjimo metais. Be abejo, tai vertybinis įvykis. Tuo labiau kad švenčiamas kartu su Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimu. Savo nutarimais tą vertybinį įvykį įvertino Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino tarpžinybinę minėjimo programą, dėl kurios ir parapijiečiai, ir visi yra jums dėkingi.
Beje, tarp kitų priemonių yra numatytas pašto ženklo spausdinimas tai sukakčiai atminti. Keista, bet Lietuvos paštas jau antrą kartą atsisako ir atmeta prašymą išleisti pašto ženklą, skirtą šiam įvykiui paminėti.
Klausimas būtų labai delikatus. Ar Lietuvos paštui, atitinkamai Pašto komisijai, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Bažnyčios hierarchų vertybiniai sprendimai nieko nereiškia, ar jie ieško kokių nors formalizmų, kad šita priemonė nebūtų įvykdyta? Paminėsiu tik tai, kad yra sutarta su Lenkijos valstybės paštu, kuris maloniai sutiko išspausdinti. Bet ar nebus labai gėdinga, jeigu mes neišspręsime šito klausimo? Prašau, gal jums reikės mūsų, Seimo, kokios nors paramos, atkreipti dėmesį ir pasakyti. Labai ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai kaista atmosfera tuo klausimu. Aš patikrinsiu, ar čia neįvyko nesusipratimas, nes gavau signalų iš pašto, kad ta komisija, kuri svarsto dėl pašto leidimo, du kartus atmetė prašymą, bet motyvai gali būti objektyvūs, kuriuos, manau, reikėtų patikrinti, nes ne jūs vienas į mane kreipiatės tuo klausimu. Lyg ir buvo iškelta… Šiaip paštas neatsisako išleisti to pašto ženklo, bet komisijai iškilo klausimas, ar tas Trakų Dievo Motinos paveikslas yra autentiškas, nes lyg ir yra toks pats Rygoje. Kuris iš jų yra tikrasis paveikslas, komisija negalėjo atsakyti. Kaip suprantu, dėl tos abejonės buvo atsisakyta leisti tą pašto ženklą.
Ką aš padarysiu? Gal įsigilinsiu į šį klausimą, nes jeigu iš tiesų istoriškai (gal ir kultūros ministrė man padės?) čia, Lietuvoje, yra tas tikrasis paveikslas, jeigu jūs sakote, ir Lenkija nori išleisti pašto ženklą, paminėti šio paveikslo jubiliejų, tai gal įvyko nesusipratimas. Tikrai dabar nereikia pykti ant pašto, nes sprendimą priima komisija, o komisijai yra pateikiami argumentai. Galbūt tuose argumentuose įsivėlė kokia nors klaida. Mes tą prašymą pakartosime, pasižiūrėsime, kokia tikroji situacija. Tikrai įsigilinsiu į šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi J. Jarutis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas būtų gerbiamam premjerui. Paskutiniu metu daug politikavimo, eskalavimo vyksta dėl Gedimino kalno ir pilies likimo. Vieni tariamai lyg jau darbus daro, kiti kalba, kad išvis nėra lėšų ir dabar pirkimo konkurso… treti rengiasi skelbti ekstremalią situaciją. Gerbiamas Pirmininke, be jūsų įsikišimo kalnas nugarmės žemyn su pilimi.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Noriu patikslinti, kad įsikišimas jau įvyko ir Vyriausybė šitą klausimą perėmė į savo darbotvarkę. Jūsų teiginiais yra dalis tiesos pasakyta. Tie židiniai, kurie buvo jau iš anksčiau, kalbant apie šlaito slinkimą, darbai vyksta. Rangovas yra parinktas, finansavimas numatytas. Vienas šlaitas ir aikštelė yra tvarkomi ir šiais metais turi būti sutvarkyti. Mes nustatėme kalno tikrai labai rimtą situaciją, kalbant apie kitą šlaitą ir pastatą, esantį ant kalno, – rūmus, kurie akivaizdžiai skyla, tai mes matome. Padarėme, grąžinome tai monitoringo sistemai įvertindami, kas vyksta. Toliau esame užsibrėžę, Vyriausybė priėmė sprendimą pažiūrėti kompleksiškai ir iš esmės į šitą kalną, nes dabar tiriami atskiri segmentai. Jie yra tvarkomi, po to atsiranda kitas židinys, trečias. Kompleksiškai bus atliktos šitos ekspertizės ir bus pasiūlyti sprendiniai. Kadangi tikrai laikas yra įtemptas ir grėsmė yra reali, dabar ieškoma būdų, kaip bent jau sustabdyti tai, kas vyksta tuose neprognozuotuose šlaituose. Taip pat Lietuvos yra atliktos trys ekspertizės, viena ekspertų nuomonė pateikta iš užsienio ir priimti sprendimai.
Kalbant dėl ekstremalios situacijos, tai yra susiję su šių metų biudžetu, nes reikia surasti papildomą finansavimo šaltinį, išskyrus tuos pinigus, kurie jau skirti. Šitas sprendimas bus padarytas. Dabar yra kitokia savivaldybės pozicija. Tai bus arba savivaldybės, arba Vyriausybės lygiu priimtas sprendimas ir tada iš rezervo lėšų, nes tai iš tiesų įstatyminis pagrindas – iškilusi grėsmė kultūros paminklui.
Taigi niekas nelaukia, niekas nepalikta likimo valiai. Vyriausybės darbotvarkėje šitas klausimas yra. Kaip jau minėjau, tai šiuo metu yra Vyriausybės rūpestis, įgyvendinamas per Kultūros ministeriją.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu klausia J. Jarutis. Ruošiasi A. Palionis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau klausimus užduoti dviem ministrams. Pirmiausia susisiekimo ministrui. Žinia, pašto reforma lyg ir yra sustabdyta, bet aš šiandien gavau signalą iš savo rajono, konkrečiai Kupiškio, kad artimiausiu metu yra uždaromi du pašto centrai apylinkių centruose ir du mobilūs paštai. Ką galėtumėte pakomentuoti šiuo klausimu?
Finansų ministrui. Šiandien yra birželio 30 diena. Tiksliau, 29 diena. Kada Seimo nariai gaus Vyriausybės investicijų programą ir sąrašą objektų, kurie kitais metais bus finansuojami iš Vyriausybės investicijų programos? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Kupiškyje reforma nevyksta. Reformos, bandomieji pašto reformos elementai yra Radviliškyje ir Utenoje – tik dviejose vietose. Kitur ji nevyksta. Gali būti, kad pateikiama daug neteisingos informacijos apie pačią reformą. Mes irgi gauname daug informacijos, kad, pavyzdžiui, paštininkų paslauga bus mokama ir panašiai, kas iš tiesų netiesa. Bet su paštu mes irgi kalbėsimės rimtai, kad pačios reformos darymas turėtų būti tik tuo atveju, jeigu pasitvirtins šie pirmieji bandymai.
Mano nuomone, gal šiek tiek ir per daug skuba paštas, nes kol mes neturėsime tvirto įrodymo, kad tai yra prasminga ir naudinga gyventojams reforma, jos tikrai nedarysime. Sakyčiau, čia yra ažiotažas ir daug neteisingos informacijos, bet, kita vertus, pašto mes prašysime, pavesime dar geriau kontroliuoti ir patį informacijos srauto pateikimą ir derinimą. Ir jos nedaryti, jeigu nepasitvirtins tie pirmieji testai.
V. ŠAPOKA. Aš atsakysiu į antrą klausimą. Kadangi šiuo metu prasidėjusios derybos dėl biudžeto bendrų asignavimų sumų, tai šiuo atveju, siejant tai su numatomais pasiekti tikslais ir rezultatais, kol kas labai anksti kalbėti apie konkrečius investicinius projektus. Bet kuriuo atveju galutinis sąrašas didžiųjų investicinių projektų bus kartu su biudžeto projektu, kurį pateiksime rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis. Ruošiasi M. Majauskas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą žemės ūkio ministrui. Ministerijos tinklalapyje pasirodė Žuvininkystės tarnybos reformos gairės. Kyla daug klausimų vien dėl to, kad Europos Komisija giria mūsų Žuvininkystės tarnybą, jos veiklą ir mus nurodo kaip pavyzdinę šalį. Tuo labiau kad yra atliktas Žemės ūkio ministerijos vidaus auditas lygiai taip pat. Pamačius Žuvininkystės tarnybos reorganizavimo pristatymą, kyla klausimų, kad kuriate vieną biudžetinę įstaigą, kitą uždarąją akcinę bendrovę. Iš to irgi kyla klausimas, kad dalis išeina į Klaipėdą, reikės atleisti apie 150 darbuotojų, tai kaštų naudos analizė. Jeigu toliau pasigilintume, šeštoje skaidrėje, kiek atsimenu, UAB’ui perduosite tvenkinius, poskyrius, pagal šeštą skaidrę realiai matyti, kad jie bus privatizuojami. Ar mes, privatizavę tuos tvenkinius, pasieksime valstybės tikslus, kurie yra numatyti? Norėčiau, kad neskubėtumėte, gal reikėtų platesnės diskusijos dėl šios reformos.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų galime sutarti, kad skubama nebus ir neskubėsime. Aišku, dėl tų skaičių, kuriuos įvardinate, kad 150 žmonių turi būti atleista, mes, kaip ir kitose srityse, negalime sau tokios prabangos leisti, bet tai nereiškia, kad mes neužtikrinsime tų darbų, kurie dabar dirbami, ir nereiškia, kad Europos Komisijos kitoks vertinimas bus darbų po reorganizacijos. Mes visa tai puikiai suprantame. Suprantame, kad mes turime užtikrinti tą darbą, kuris reikalingas valstybei, žuvies įveisimą ir žuvies dauginimą. Mes visa tai labai rimtai vertiname, ta reforma tikrai tų dalykų nepalies, bet aš jau esu pažadėjęs frakcijos nariams, jūsų kolegoms – ir gerbiamajam J. Olekui, ir dar kažkuriam, kad susėsime ir aptarsime viską labai smulkiai ir aiškiai. Jeigu dėl ko nors bus abejonių, tai ieškosime kitokių sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimas L. Kukuraičiui. Šiandien Seimas priėmė gana svarbų sprendimą, įkurdamas Šeimos pakomitetį. Mes puikiai suprantame, kad šeimos yra ne tik tos, kurios yra pilnos, bet ir tos, kurios yra nepilnos. Deja, taip gyvenime nutinka ir Lietuvoje nutinka taip gana dažnai, beveik 40 % šeimų Lietuvoje baigia savo santuokas skyrybomis. Valstybė tas šeimas pamiršta, dažnai moralizuoja ir neretai stumia į socialinį ir finansinį užribį. Tuo tarpu tos šeimos susiduria su buitiniais rūpesčiais, susiduria su emocinėmis krizėmis, be jokios abejonės, ir su finansiniais vaikų išlaikymo rūpesčiais. Aš norėjau jūsų paklausti, kokias jūs matote priemones, kuriomis galėtume padėti toms šeimoms, kurios yra vienišos, nepilnos, bet, be jokios abejonės, mums, valstybei, labai labai svarbios?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tikrai pati vargingiausia ir labiausiai skurstanti grupė tai yra šeimos, kur yra vienišas tėvas arba vieniša motina su vaikais, iš esmės iki pusės šitos grupės šeimų skursta. Turime turėti labai aiškią politiką ir konkrečias priemones, nes skursta ir šeimos, ir vaikai. Keletą dalykų būtų galima pasakyti. Pirmiausia tie vaiko pinigai, kuriuos šiuo konsultaciniu paketu esame pateikę, labiausiai palies ir daugiausiai prisidės prie šeimų, kurios skursta, būtent didelė jų dalis yra, kai yra vienas tėvas arba viena motina, prisidės ženklia suma.
Taip pat išmokos už vaikus. Tiesa, jos yra labai mažos, jeigu kitas tėvas arba motina nemoka, tai valstybės skiriama išmoka yra labai maža. Bet darome pirmą žingsnį, tai Vaikų išlaikymo fondą perkeliame į „Sodrą“ ir didiname administravimą, kad būtų kuo didesnis surinkimas. Ir tai su ta intencija, kad galėtume perskirstyti lėšas ir skirti daugiau šeimoms.
Trečiasis dalykas yra paslaugos. Šalia to, kas buvo daroma, ir toliau plečiame vaikų dienos centrų prieinamumą kiekvienoje seniūnijoje, taip pat krizių centrus motinai ir vaikui. Šalia to yra paleistos struktūrinės priemonės – 20 mln. eurų savivaldybės kompleksinėms paslaugoms šeimai, ten yra labai daug priemonių, kurios tiesiogiai prisidės prie šios grupės. Taip pat su vaiko teisių apsaugos reforma stiprintume socialinį darbą su šeimomis, ne tik su rizikos šeimomis, bet su visomis šeimomis, tam yra numatyti papildomi etatai. Ir bendra paramos sistema nuo kitų metų pagal dabartinį biudžetą svarstoma. Tai bent dviejų išmokų didinimas, tai valstybės remiamų pajamų dydis, tokiu būdu bendra socialinė išmoka augtų, ir šalpos pensijų didinimas. Kai kurias šeimas liečia ir šios išmokos. Kol kas galėčiau taip pakomentuoti, bet sutinku, kad reikia tikslesnių specializuotų priemonių.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Aš turiu klausimą premjerui dėl universitetų pertvarkymo. Mes šiandien pritarėme optimizavimo planui. Mano asmenine nuomone, jūsų ir ministrės projektas buvo kur kas ambicingesnis ir konkretesnis. Tiesą sakant, Seimo Švietimo ir mokslo komitete jis buvo išplautas, tiesą sakant, iš to, už ką Seimas balsavo, neaišku, koks yra silpnesnių universitetų likimas. Ar jūs galėtumėte vis dėlto pasakyti, kas laukia Edukologijos universiteto, kas laukia Šiaulių universiteto, kas laukia Klaipėdos universiteto, apskritai, kaip atrodys mūsų aukštasis mokslas?
Premjere, turiu tokį asmeninį klausimą. Ar jūs nesijaučiate vienišas, nes man pasirodė, kad jūsų dauguma sugadino jūsų atneštą projektą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Dėl plano. Plano aš laikysiuosi nuosekliai, tikrai gerbiu opozicijos nuomonę, bet jeigu kalbėtume apie esmę ir rezultatą, tai jis nieko nepasikeitė. Tie patys tikslai, kas susiję su reforma. Aš dar kartą pakartosiu, yra kokybė, studentų atranka, kartelės pakėlimas, rentabilios programos, dubliuojančių programų panaikinimas, geriausių atrinktų programų, kur universitetai stiprūs, iškėlimas, trišalis finansavimas: universiteto, valstybės ir studento, nemokamas bakalauro mokslas. Tai yra tie tikslai, kuriuos… tarptautiškumas, dėstytojų atlyginimai. Aš galiu kartoti, visi tie planai yra. Pavadinimai, kurie kliūva, kurie kelia aistras, aš tikrai manau, kad šitas pataisytas, kur jūs sakote, kad išplovė, tai prie to išplovimo ir aš prisidėjau, kadangi tai yra mano įregistruota pataisa. Aš manau, kad atvėrė daugiau demokratinio proceso iš pačios bendruomenės. Tikrai šiandien aš galiu pasakyti, kas laukia kokių universitetų. Laukia permainos, nes, įgyvendindami priemonių planą, tie universitetai, kurie šiandien naudoja beveik 33 % ar 34 % savo resursų išlaikyti infrastruktūrai ir administracinei struktūrai, jie neturi ateities. Tos programos, kurios silpnos, kurios nesurenka studentų, jos neturi galimybės išlikti. Tai reiškia vienintelį dalyką – konsolidavimą, tų universitetų stipriausių savybių iškėlimą.
Dėl vienišumo. Tikrai aš, būdamas čia, nesijaučiu vienišas, nesvarbu, ar kalbam apie poziciją, ar apie opoziciją. Namuose taip pat nesu vienišas ir gyvenime nesu vienišas. Ačiū už didelį rūpinimąsi, bet nesijaučiu vienišas.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Martinėlis.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, praeitą Vyriausybės valandą aš įteikiau tokį dokumentą iš Visagino nevyriausybininkų dėl jų nuogąstavimų dėl radžio, dėl tričio atsiradimo patalpose, dėl sveikatos būklės. Prašom pasakyti, ar planuojate kokias nors priemones, ar apsilankyti, ar nuraminti žmones? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Tikrai nepamiršome. Šiuo metu tik viceministrė, kuri kuruoja visuomenės sveikatą, atostogauja. Jai tas dokumentas yra perduotas, kai ji grįš, tikrai suplanuosime vizitą ir pabendravimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Skardžius.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministro dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto. Teritoriniuose skyriuose yra kvalifikaciniai reikalavimai, ten yra penkių sričių specialistai: socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, kiti. Žmonės, kurie dabar dirba, kelia tokį klausimą, ar edukologija netiktų, nes tikrai daug specialistų turi pedagoginį išsilavinimą. Ir dar dėl magistro laipsnio, kuris reikalingas teritorinių skyrių darbuotojams. O Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams tokio reikalavimo nėra. Norėčiau paklausti jūsų apie jūsų nuomonę.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Taip, tai yra projektas, kuris šiuo metu svarstomas Socialinių reikalų ir darbo komitete. Dėl šios nuostatos tikrai galima diskutuoti. Būtų gerai tuos siūlymus pateikti ir komitetui, kad atsiųstų tie darbuotojai savo siūlymus, ir jie bus įtraukti į svarstymus. Tikrai galima diskutuoti, tai yra projektas. Bet išsilavinimas, kuris turėtų būti privalomas, tam tikras bazinis išsilavinimas, mes esame už tai.
Dabar ribos. Kokios specialybės ir kokio lygio išsilavinimas, dėl to tikrai galime diskutuoti.
PIRMININKAS. A. Skardžiaus salėje nematau. Klausia M. Bastys. Ruošiasi V. Juozapaitis.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju. Klausimą adresuoju pirma Ministrui Pirmininkui. Gerbiamas premjere, kai jūs vykdėte policijos reformą, kalbėjot apie tai, kad policijos tarnautojai, pareigūnai išeis į gatves, bus daugiau užtikrintas viešasis saugumas, bus mažiau nusikaltimų, bus geriau išaiškinami ir panašiai. Šiandien situacija… Matyti, kad kriminologinė situacija blogėja. Kai kuriuose regionuose daugėja vagysčių, tiek automobilių, tiek butai apiplėšiami ir panašiai, ir panašiai. Ta prasme statistika yra tokia, tų nusikaltimų išaiškinamumas taip pat sudėtingėja, nes pareigūnai kalba apie tai, kad nėra išteklių, nėra žmonių, kurie galėtų tirti. Sakykite, ką šiuo klausimu galvojate daryti? Kitam klausimui jau nebelieka laiko, tai dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kad jūs mane dar grąžinate į mano ankstesnę profesiją. Tai, kas buvo ir kas dabar yra, tai skirtingi etapai. Šiuo metu policija vykdo truputį kitokią reformą. Jie stengiasi padaryti taip, kad būtų kuo daugiau reagavimo ekipažų ir kuo daugiau policijos pareigūnų būtų arčiau klientų arba piliečių. Kaip tai vyksta, mes tikrai galime matyti. Ir sėkmingesnės istorijos, ir mažiau sėkmingos, bet faktas, kad policijos pokyčiai, kurie daromi šios reformos, taip, atliepia tam tikrą kokybę, nes veiklos pasikeitimas yra. Bet kalbant apie atlyginimų kėlimą ir tos programos siekimą tūkstančio, tai yra kalbant apie pirminę grandį, pasiekė 700 eurų ir daugiau dar šiemet bus padaryta. Technikos visiškas yra atnaujinimas, įrankiais, reikalingais darbui, yra aprūpinama. Neslėpsiu, taip, tai buvo ir nuo mano laikų dar, bet yra vienintelė, manau, teisinga kryptis, prioritetas policijos veiklos yra smurtiniai nusikaltimai. Tai yra tie, kurie grasina žmogaus gyvybei ir sveikatai. Patys sunkiausi. Kalbant apie sunkius, labai sunkius nusikaltimus, statistika tikrai gerėja ir išaiškinamumas yra ypač aukšto lygio.
Kalbant apie vagystes, tai niekada nebuvo kalbant apie vagystes, kad siektų 25 ar daugiau procentų išaiškinamumas. Reikia pripažinti, yra turtiniai nusikaltimai, kurie šiuo metu nėra prioritetas. Policijos resursai riboti. Jeigu mes teikiame ir koncentruojamės į tuos nusikaltimus, kurie kelia didžiausią grėsmę, kaip minėjau, gyvybei, sveikatai, arba organizuotas nusikalstamumas, tai natūralu, kad tyrimas tikrai nėra prioritetinis ir nėra viskas ištiriama, bet niekur nėra, kad kalbant apie turtinius nusikaltimus būtų šimtu procentų išaiškintos vagystės.
O daugiau galėtų papasakoti, matyt, vidaus reikalų ministras, bet šiandien jis yra išvykęs į komandiruotę.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa, pagal kurią visi pagal licencines autorines sutartis dirbantys žmonės arba, tiksliau, ne dirbantys, o parduodantys savo intelektinę nuosavybę, yra apmokestinti „Sodros“ mokesčiu, kas yra nei logiška, nei kaip nors taikoma kitose Europos šalyse. Taip pat meno kūrėjų autoriniai honorarai buvo padidinti, turiu omenyje „Sodros“ mokestį. Po visuomenės prašymo mūsų komiteto pirmininkas dar sausio mėnesį viešai pažadėjo, kad nedelsiant tai bus atkurta. Šiandien faktiškai mes turime liepos 1 dieną. Nei kitos savaitės, nei juo labiau šios dienos darbotvarkėje nematau to klausimo. Vadinasi, iki liepos 1 dienos mes jau to nebepakeisime. Nepaisant to, vakar komiteto pirmininkas „Žinių radijo“ tiesioginiame eteryje patikino, kad jį patikino premjeras, kad ne tik įsigalios nauja redakcija, bet ir dar bus sugrąžinta ir kompensuotos visos tos išlaidos ir visi mokesčiai, kurie bus sumokėti iki tos dienos. Kaip jūs prognozuojate, kada vis dėlto tas pažadas bus įvykdytas ir ar tikrai įmanoma priimti įstatymo pataisą atgaline data, ir ar gali įsigalioti nuo sausio 1 dienos ir būti sugrąžinta, ir kaip nors kompensuota? Jeigu taip, tai būtų labai gerai, bet norėčiau jūsų paaiškinimo.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš gal pradėsiu įžanga, socialinės apsaugos ir darbo ministras pabaigs. Taip, įstatymo projektas yra užregistruotas. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Vyriausybės išvada jau balandžio mėnesį teigiama – pritarti. Įstatymo projekte numatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. tos pataisos įsigalioja. Įstatymo projektas yra Seime. Vyriausybė savo darbą atliko, išvadą pateikė, pritarė ir, kiek mane informavo ir frakcijų seniūnas, šiandien šis įstatymo projektas yra įstrigęs Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kiek mačiau tą protokolinį sprendimą, klausimą atidėti iki tada, kada bus svarstoma kompleksiškai „Sodros“ pertvarka ir t. t. Bet aš manau, kad šiandien yra visos galimybės Seime, atliekant procedūrą, nes reikia, kad komitetas priimtų sprendimą. Bet kokį, bet jis jį priimtų. Ir dar gali būti, kadangi sesija bus pratęsta, priimtume šioje sesijoje šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ministras nenori atsakyti?
L. KUKURAITIS. Aš patvirtinsiu. Taip, vakar buvo komiteto posėdis ir numatytas atidėjimas, todėl jeigu norime skubiau atlikti negu su „Sodros“ reforma, kurią mes svarstytume rugsėjo ar spalio mėnesį, tai reikia skatinti, skubinti ir t. t., kad taip nutiktų. Dėl kompensacijos reikia pasitikrinti įstatyme, bet, man atrodo, įstatymo projekte to nėra.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi D. Kepenis.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Galima? Dar kartą noriu premjero atsiprašyti už suvedžiojimą, klausimo apie Jūros šventę nebus. Klausimas bus sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, sveikatos apsaugos sistemoje cirkuliuoja be galo daug popierinių pažymų formų. Gal 400, gal 700. Prašom pasakyti, ar po paskutinio elektroninės plėtros etapo bus visos formos elektroninės, ar vis dar braidysime makulatūros kalnuose? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jau ir dabar dalies popierių yra atsisakyta. Jūs žinote, kad nedarbingumo pažymos jau seniai nebėra popierinės, dabar gimimo, mirties liudijimai yra perkelti į sistemą. Kiekvieną mėnesį stebime ir monitoruojam, kaip keičiasi elektroninių receptų išrašymas, ir yra darbo grupė, kuri sistemingai peržiūri apskritai visas formas, nes kai kurios yra daugybę metų nekeistos ir jau patys sveikatos priežiūros specialistai turi priekaištų ne tik elektroninėms, bet jau ir popierinėms formoms. O mūsų ambicija yra iki 2020 metų maksimaliai pereiti apskritai į elektroninę erdvę ir maksimaliai atsisakyti popierinių formų. Tam reikės ir kai kuriuos teisės aktus keisti, nes kol kas net ir tie, kurie turi elektronines ligos istorijas, vis dėlto spausdina popierinį variantą ir jį saugo, nes taip numato teisės aktai, Archyvavimo įstatymas ir panašiai. Mes tokią ambiciją turime, ir tikiuosi, kai ateisime su siūlymais, jie bus palaikyti – atsisakyti dubliavimo popierių.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi J. Olekas. Gal neįdėjote kortelės?
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Noriu kreiptis į ministrą R. Masiulį. Balandžio mėnesį perdaviau jums Smiltynės perkėlos darbuotojos skundą dėl galimai neteisėtų administracijos veiksmų. Jūsų atsakyme buvo nurodyta, kad gavę audito ataskaitą pranešite dėl nurodytų aplinkybių.
Deja, pranešimo iš jūsų negavau, tačiau dar kartą gavau laišką darbuotojos, kuri skundėsi dėl neteisėtų administracijos veiksmų. Štai ką ji rašo: „Po atlikto įmonėje vidaus audito sužinojau, kad įmonės vadovas išsireikalavo perduoti jam darbuotojo skundą. Mano nuostabai, Susisiekimo ministerija perdavė įmonės vadovui anonimišką darbuotojo skundą. Toks ministerijos elgesys parodo akivaizdų palankumą įmonės vadovui. Generalinis direktorius iš to skundo turinio suprato, koks darbuotojas jį parašė. Dėl Susisiekimo ministerijos neatsakingų veiksmų darbuotojas turi jaustis nesaugiai darbo rinkoje ir auga nusivylimas valstybės teisingumu. Ten, kur turi būti moralė, yra klasta.“ Rašo buvusi darbuotoja. Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū jums už klausimą. Taip, mes esame kalbėję šiuo klausimu. Situaciją aš panagrinėjau, laiško tikrai niekas neperdavė vadovui. Tyrimo metu buvo tiriama situacija, kuri buvo pateikta darbuotojos anoniminiame laiške. Iš paties tyrimo objekto ir klausimų, kurie auditorių buvo užduoti generaliniam direktoriui, vienokiu ar kitokiu būdu jis suprato, apie kurią darbuotoją yra kalbama, kuri darbuotoja tą skundą parašė. Nebuvo jokios Susisiekimo ministerijos intencijos išduoti darbuotoją. Tiesiog pats vadovas iš tyrimo pobūdžio, mes tyrimo pobūdžio negalėjome nuslėpti, nes tas, kas buvo apskųsta…
Kitas dar dalykas, kad šį laišką jums darbuotoja parašė, mano žiniomis, jau nedirbdama pačioje įmonėje, prieš kelis mėnesius ji šalių sutarimu su vadovu jau buvo išėjusi iš įmonės. Pasakymas irgi nelabai yra korektiškas, kad su ja bando susidoroti vadovas, kai tuo tarpu ji jau nedirba bendrovėje.
Šiuo atveju, sakyčiau, tyrimas buvo atliktas pagal skundą ir tyrimo metu pats vadovas suprato, nes mažas kolektyvas, kas vis dėlto jam nurodė, bet tyrimo mes negalėjome neatlikti. Jokios informacijos apie tai, kas tą skundą rašė, vadovui tikrai nebuvo pateikta.
PIRMININKAS. J. Oleko nematau. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi J. Baublys.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui gerbiamam A. Verygai. Labai džiaugiuosi, kad skaudi visuomenės problema alkoholizmas jums asmeniškai rūpi, nors nemanau, kad visos priemonės, kurias mes bandėme taikyti nauju įstatymu, buvo relevantiškos.
Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną esminį dalyką mūsų regionuose, sprendžiant šį skaudulį, t. y. prekybą alkoholiu naktiniuose taškuose, vadinamuosiuose baruose. Dėl vieno iš jų Vilniuje, būtent Naujojoje Vilnioje, aš parašiau jums kreipimąsi. Susiduriame su tam tikru cinizmu savivaldybės komisijos, kuomet yra akivaizdūs faktai įrodyti, ir policija, ir seniūnas, ir gyventojai dešimti metai žino, kad ten vyksta ta prekyba alkoholiu, tačiau komisijai vis dėlto tai nėra aiškus faktas ir sprendimai būna nepriimami. Būna tokia tarsi rekomendacija – tegul policija labiau vykdo savo darbą, o mes licencijos arba darbo laiko nesumažinsime.
Kaip ketinate praktiškai padėti spręsti savivaldybėms šias problemas ir taikyti įstatymą?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų situacija, matyt, skirtingose savivaldybėse yra skirtinga, bet ji tikrai yra labai rimta. Savivaldybės ir dabar turi tokią teisę ir galimybę šitas vietas sutvarkyti, tik problema ta, kad savivaldybių tarybos dažniausiai nesiryžta imtis tokių sprendimų. Jos bet kada, vadovaudamosi policijos informacija, gali apriboti, pavyzdžiui, prekybos laiką ir neleisti ten pardavinėti alkoholinių gėrimų. Kai kurios savivaldybės tą daro, tokių sprendimų galima rasti Lietuvoje, nes tikrai ne visos naudojasi teise.
Kas yra padaryta su visu šiuo paketu, kurį Seimas patvirtino? Jūs turbūt prisimenate, yra priimtas sprendimas tuo metu, kai yra draudžiama prekyba mažmenoje, t. y. kai yra draudžiama prekyba mažmeninės prekybos įmonėse, iš barų, restoranų neleisti išsinešti alkoholinių gėrimų. Dabar tuo yra iš tikrųjų piktnaudžiaujama ir tų įrankių, kaip suvaldyti tą situaciją, iki šiol nelabai buvo. Buvo galima vadovautis tik pagal pažeidimus dėl viešosios tvarkos, dėl visuomenės skundų ir panašiai. Žmonėms nusipirkus tų gėrimų, jie būdavo atidaromi, bet ten pat stovėdavo indas su kamšteliais ir jie būdavo išsinešami.
Tos naujos pataisos, jeigu jos bus tinkamai įgyvendintos, suteiks dar vieną įrankį savivaldybei papildomai prižiūrėti ir efektyviau kontroliuoti. O šiaip tai savivaldybėms, kurioms sudėtinga būdavo tvarkytis, yra Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kuris tikrai labai geranoriškai padeda savivaldybėms. Žinau ne vieną, kai būdavo važiuojama tikrinti, ar tikrai įstatymo yra laikomasi. Labai padėdavo tie neplaniniai patikrinimai, patikrinimai su iš kito miesto atvažiuojančiais pareigūnais. Nevardinsiu konkrečių miestų, bet tikrai priemones savivaldybės žino ir tuos įrankius turi. Dabar klausimas yra, kaip naudotis. Departamentas, kiek žinau, labai geranoriškai ir teisinę pagalbą siūlo teikti toms savivaldybėms, kurios nesusitvarko su tuo.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kadangi svarbią temą palietėte, taip, labai priklauso nuo savivaldybių. Yra puikių pavyzdžių, kur tos licencijos yra naikinamos ir naktinės girdyklos uždaromos. Kitur vadinamasis ekonominis rezultatas (kabutėse) atsveria visus kitus: moralinius, sveikatos, smurto ir t. t. Aš manau, kad tikrai neribodami savivaldos teisės, kalbant apie patį licencijavimą, mes turėtume, matyt, apsvarstyti kriterijus, kada tam tikrų iškvietimų, pažeidimų skaičius turėtų būti imperatyvas. Aš galiu visiškai sutikti, kad pavyzdys, ką jūs paminėjote, ir jūsų, ir mano apygardoje tas pats yra, kad klausimas yra iš esmės nesprendžiamas. Manyčiau, kad tą diskusiją mes galime pradėti ir surasti mechanizmą, kad būtų imperatyvas. Taip, tam tikras laisvės laipsnis kol kas yra, kol sprendimai galutiniai nepriimti, bet palikti tokią situaciją be išeities, vien savivaldos sprendimui, manau, negalima.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys. Ruošiasi L. Staniuvienė.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamas ministre, žemdirbiai dėjo daug vilčių į jūsų atėjimą į šias pareigas, tikėdamiesi, kad bus supaprastinti reikalavimai ūkininkams, tačiau šiuo metu galioja nuostata, toks reikalavimas, Nacionalinei mokėjimo agentūrai paprašius, pateikti visus žemės valdymo dokumentus. O jeigu nepateikia daugiau kaip 3 % valdomos, deklaruojamos žemės, yra taikoma 20 % nuoskaita ir visa ta suma grąžinama į Europos Sąjungos biudžetą.
Šiais metais ketinama patikrinti 5 % pareiškėjų. Papildomai darbu apkrauta Nacionalinė mokėjimo agentūra, išauginamas pažeidėjų procentas, nes vis tiek ne visi ūkininkai, ypač vidutiniai ūkininkai, pajėgūs laiku susitvarkyti…
PIRMININKAS. Baikite klausimą.
J. BAUBLYS (LSF). …tuos dokumentus. Norėčiau jūsų nuomonės. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Juozai. Dar kartą galiu patikinti, kad yra susitarta su Nacionaline mokėjimo agentūra, kad žemės valdymo dokumentų bus reikalaujama tik dviem atvejais: jeigu yra dvigubas ploto deklaravimas, ir antras atvejis, kada yra ribų susikirtimas, persidengimas. Viskas! Kitais atvejais agentūra žemės valdymo dokumentų negali reikalauti. Aišku, jeigu yra ploto padidėjimas, padidėjus plotui, turi būti pateikti žemės valdymo dokumentai. Kitokiu atveju negali reikalauti.
Apie supaprastinimą. Juozai, iš tikrųjų viskas yra daroma, kad ir administravimo taisyklės, ir kontrolės mechanizmai būtų paprastinami, ir iš tikrųjų jau yra nemažai padaryta.
PIRMININKAS. Klausia L. Staniuvienė. Ruošiasi G. Skaistė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Klausimas aplinkos apsaugos ministrui. Ar neplanuojate peržiūrėti kai kurių pavaldžių Aplinkos apsaugos ministerijai institucijų? Pavyzdžiui, tokių kaip Aplinkos apsaugos departamentas, Gyvoji gamta, nes funkcijos dubliuojasi. Yra gaišinamas žmonių laikas, skiriasi atsiskaitymų laikai, žmonės iš tikrųjų varsto kelių įstaigų duris, gaišina laiką. Tiesiog toks klausimas jums.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Ne visas problemas galiu suprasti, bet Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Valstybinio regioninio aplinkos apsaugos departamento pertvarka yra prasidėjusi. Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą dėl Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos likvidavimo. Įstatymas dėl valstybės aplinkos apsaugos kontrolės yra Seime. Tikimės, kad jūs jį greitu laiku priimsite ir mes judėsime į priekį. Taip, mes matome tas problemas, todėl esame pasirengę peržiūrėti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistemą iš esmės.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Norėjau užduoti klausimą susisiekimo ministrui. Mano klausimas yra apie valstybinį kelią A1 ties Kaunu. Buvo parengtas projektas, išskirstytas į du etapus, ir buvo prieš mėnesį, atrodo, gegužės viduryje susitikę Kauno meras su Kelių direkcijos atstovais, ir buvo pažadėta, kad rugpjūčio pabaigoje jau bus skelbiami konkursai, o darbai prasidės kitais metais. Tuo tarpu, kiek aš užklausiu ir Vyriausybės, ir kiek mes bendraujame su Kelių direkcija, man kažkokie mistiniai atsirašinėjimai. Kai paklausi, kada konkrečiai prasidės darbai ir ar yra numatyti finansavimo šaltiniai, kažkaip pradedama kalbėti apie naujus transporto srautų tyrimus, apie kažkokį mistinį naują tiltą Kauno mieste ir panašiai. Ar yra tikrai kokių nors konkrečių planų ir ar tikrai rugpjūčio pabaigoje bus skelbiami konkursai ir prasidės darbai 2018 metų pradžioje, kaip buvo pažadėta?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Situaciją žinau. Kauno problema greitkelyje yra, kad didesnė dalis greitkelio šiuo metu dėl Kauno plėtros į kitą kelio pusę iš esmės yra naudojama kaip Kauno vidinė gatvė, o ne kaip greitkelis. Pravažiuojančio transporto yra mažiau negu 50 % tuo ruožu. Todėl buvo sutarta ir su Kauno miestu yra sutarta, kad tik rugpjūčio mėnesį bus daroma srautų analizė siekiant nustatyti, kur vis dėlto yra tikroji problema, nes metus ir staigiai statant pagal tą pradinį planą, kurio ir Kauno miestas prašė, t. y. statyti keturių juostų… dar po dvi juostas tiltą, kas yra labai labai brangus projektas, reikia gerai pasverti veiksmus. Pagal srautų analizę gali būti vienas atsakymas, kad, pačiame Kauno mieste pastačius dar vieną tiltą, nusiimtų didžioji dalis tų automobilių, kurie išvažiuoja į autostradą. Taigi pirmiausia reikia nustatyti, kur yra protingiausia investuoti lėšas, nes patys žinote, kad Kelių programos lėšos nėra beribės.
Kitas dalykas – kalba apie pažadėtas lėšas. Tokių pažadėtų lėšų dar nėra. Yra kalbama, kad tai galėtų būti svarbus projektas, kuriam lėšos galėtų būti rastos, bet sakyti, kad jau… Yra pažadėtos tos lėšos, kurių projektai yra įtraukti į Kelių programą. Šiuo atveju yra tik tiriamoji stadija – nustatyti, koks projektas turėtų būti daromas, ir tada pasižiūrėti, kiek vis dėlto tam būtų lėšų, nes gali būti taip, kad, statydami tiltą Kaune, mes galėtume dvigubai sutaupyti lėšų, užuot plėtę automagistralę, kuri šiandien, deja, dėl plėtros naudojama kaip vidinė Kauno gatvė. Reikia labai atsakingai tas sumas skaičiuoti, nes, kaip minėjau, visiems keliams neužtenka lėšų. Suprantame, kad tai yra viena didžiausių problemų mūsų Lietuvos kelių sistemoje. Iš tiesų mazgas apie „Megą“ yra didžiulė problema. Tas klausimas vienaip ar kitaip bus išspręstas, bet ne taip, kad Kauno miestas pasakė, kad būtent reikia taip daryti, taip ir darys. Reikia protingai pasverti, kur dėti tas lėšas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi T. Tomilinas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą premjerui. Gerbiamas premjere, pratęsiu kolegės Aušrinės taip subtiliai paliestą priekabiavimo temą. Netrukus išklausysime generalinio prokuroro kreipimąsi dėl Seimo nario K. Pūko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Iš tiesų tas plačiai nuskambėjęs atvejis, atrodo, signalizavo tam tikrą pažangą mūsų visuomenėje, galbūt pasikeitimą, kai priekabiavimas darbo vietoje jau yra vis dėlto vertinamas kaip rimtas nusižengimas. Tačiau tuo pat metu vakar buvo paviešintas teisėsaugos sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl atvejo Panevėžio J. Miltinio teatre, kai teatro vadovas yra kaltinamas iš tiesų tokiu gana grubiu seksualiniu priekabiavimu. Prokuratūros argumentas yra tas, kad ši veika neturėjo visuomeninės reikšmės.
Norėčiau paklausti jūsų būtent šiame kontekste, kaip vertinate tokiais atvejais siūlomą privataus kaltinimo tvarką, kuri galioja Lietuvoje ir, kiek žinau, vos keliose kitose valstybėse, ir kodėl, jūsų nuomone, vis dėlto priekabiavimas vis dar pas mus labai dažnai vertinamas kaip dėmesio nevertas ir tikrai nerimtas nusižengimas? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mano nuomone, tai tikrai rimtas nusižengimas. Tos istorijos, kurios yra iškilę, paviešintos, jos rodo, kad ir žmonių, kurie patiria tokį priekabiavimo būdą, yra gana drąsių, nes kreiptis ir dėl tyrimo tikrai reikalauja daug ir moralinių pastangų, vidinių pastangų žinant tą bendrą foną. Aš tikrai manau, kad yra labai svarbu.
Dėl priimto sprendimo. Yra teisinė valstybė, ir manau, kad prokuratūros nutarimas gali būti skundžiamas arba aukštesniam prokurorui, arba teismine tvarka tai turėtų būti padaryta.
Kalbant apie privataus kaltinimo institutą, jo tikrai reikia. Tiktai vėlgi čia yra tas vertinimo momentas, kiek jis turėjo visuomeninės reikšmės. Aš tikrai nenorėčiau čia detalizuoti, bet aš manyčiau, kad reikia išnaudoti visas teisines galimybes ir proceso nustatyta tvarka skųsti tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami ministrai ir premjere, aš norėčiau pirmiausia pasveikinti Vyriausybę, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pavyzdžiu atsirado pirmoji šakinė kolektyvinė sutartis. Tai yra labai geras rezultatas, geras žingsnis į priekį.
Mano klausimas būtų švietimo ministrei, bet jos nėra, tai galbūt socialinės apsaugos ir darbo ministras galėtų atsakyti. Po to, kai atsirado problema dėl švietimo, šiandien mes kaip tik priiminėjome įstatymą dėl etatinio apmokėjimo, dėl papildomo priedo prie Biudžetininkų įstatymo pratęsimo galiojimo, tai iš esmės jūsų ministerija pasiūlė tokį labai elegantišką sprendimą, t. y. pasirašyti kolektyvinę šakinę sutartį dėl švietimo. Ji iš esmės išspręstų teisinę problemą, kurią sudarė mūsų komitetas, sąmoningai ar nesąmoningai.
Mano klausimas yra toks. Ar toks socmino aktyvumas buvo tik iš reikalo, kai atsirado problema Seime, ar jis bus sisteminis? Jeigu tai bus sisteminis reiškinys, tai aš labai sveikinu, nes po to turėtų sekti kolektyvinė sutartis ir jūsų, šakinė, dėl socialinių darbuotojų ir kitų, ir kultūros.
Aš, aišku, norėčiau į visa tai atkreipti dėmesį gerbiamojo finansų ministro.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl susidariusios situacijos dėl įstatymo tikrai labai suintensyvėjo kolektyvinės sutarties švietimo srityje poreikis. Mes skatinome Švietimo ir mokslo ministeriją ir profesines sąjungas, kad kiek galima greičiau ją parengtų ir tos nuostatos, kurios buvo teikiamame įstatymo projekte, būtų perkeltos į kolektyvinę sutartį. Ir tai padaryti iki liepos 1 dienos, nes dar iki įsigaliojant Darbo kodeksui tai galiotų visai švietimo sistemai. Tačiau greičiausiai to neįvyks, reikės, tęsiant kolektyvines derybas, sutarti, ar tai galioja tik profesinių sąjungų nariams, ar visai sistemai.
Dėl kitų skatinimo. Kaip esu minėjęs, mes esame atnaujinę su socialinių darbuotojų profesinėmis sąjungomis savo kolektyvines derybas. Deja, kol kas yra pirmieji žingsniai, bet aš spartinu ir prašau, kad būtų intensyvus procesas. Žinau, kad mūsų ministerija yra atsakinga pakviesti ir kitas ministerijas dėl šakinio. Kol kas dar to nesame padarę, bet ir jūsų raginimu, ir pats asmenine atsakomybe… kad būsime daug aktyvesni.
Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame Vyriausybei. Laikas klausti baigėsi.
14.03 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas (dėl Seimo nario Kęstučio Pūko)
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Tai generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimas (dėl Seimo nario K. Pūko). Prašom.
E. PAŠILIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 dieną buvo pradėtas ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio „Seksualinis priekabiavimas“ 1 dalyje ir 255 straipsnio „Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas“ 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad šių metų sausio–vasario mėnesiais Seimo narys K. Pūkas galimai seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų. Nukentėjusiais dėl seksualinio priekabiavimo šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti keturi asmenys.
Tyrimo duomenimis, keturi nukentėjusieji galimai patyrė būtent tyčia daromą psichologinį spaudimą, keliamą didelę įtampą, demonstruojamą viršenybę ir galią, nepriimtiną, nemalonų ir šiurkštų bendravimą, taip pat nurodymus atlikti pagal tarnybą nepriklausančias funkcijas, vertimą vykti su Seimo nariu K. Pūku į Seimo viešbučio patalpas, kuriose jis gyvena ir jas prižiūri, žeminimą asmens lyties, socialinės padėties pagrindu ir įžeidimus, kitą nukentėjusiųjų garbę ir orumą, jų asmenybę žeminantį bendravimą, taip pat įžūlius, gašlius pasiūlymus, kitokias seksualinio pobūdžio užuominas, necenzūrinę leksiką, vienašališkai vystytus vulgarius pokalbius seksualinio pobūdžio temomis ir kitus nepriimtinus nukentėjusiems asmenims veiksmus, tam tikrais atvejais ir tyčinį fizinį kontaktą liečiant.
Toks bendravimas ir elgesys su pagal tarnybą ir kitaip priklausomais asmenimis vertintinas kaip priekabiavimas, siekiant seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, pažeidžiantis kito asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, žeminantis nukentėjusiojo garbę ir orumą.
Šių galimai įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokole, daiktų, dokumentų savanoriško pateikimo protokole užfiksuoti duomenys ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Šio ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo surinkti duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų vasario mėnesio pradžios Seimo narys K. Pūkas, laikydamas teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis seife, esančiame jo darbo patalpose Lietuvos Respublikos Seime, neužtikrino šio ginklo ir šaudmenų tinkamo saugumo. Tuo galimai buvo pažeistos šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu.
Detalesni duomenys ir informacija apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas reikalingas tyrimui aplinkybes yra pateikti oficialaus kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekste.
Pagal Baudžiamojo kodekso 152 straipsnio „Seksualinis priekabiavimas“ 1 dalį atsako tas, kuris, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, vulgariais, panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ir kitaip priklausomo asmens. Už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Pagal Baudžiamojo kodekso 255 straipsnio „Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas“ 1 dalį atsako tas, kuris pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą taip pat numatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
K. Pūkas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje, Seimo statuto 22 straipsnyje ir Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis taip pat numato prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Įvertinus šias Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad ikiteisminiame tyrime yra atlikti visi būtini ir įstatymo nedraudžiami proceso veiksmai, akivaizdu, kad tolesnis baudžiamasis procesas, ikiteisminis tyrimas, pranešimo apie tyrimą surašymas ir jo pateikimas K. Pūkui, jo, kaip įtariamojo apklausa, kardomųjų priemonių taikymas yra negalimas, negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo.
Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame generaliniam prokurorui E. Pašiliui už pranešimą.
Leiskite pacituoti Seimo statuto 23 straipsnį: „Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė nei dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš kelių sprendimų.“
Skelbiu vienos valandos pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, baigėsi rytinio posėdžio valandos pertrauka po generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimo (dėl Seimo nario Kęstučio Pūko), kuri buvo padaryta pagal Seimo statuto 23 straipsnio 1 dalį. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.