LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-09-20 Nr. XIIIP-1100
Vilnius
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi „privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius, ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto“. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės dydį. Šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami.
Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkams tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę ir/ arba su jų žemės sklypais besiribojantys ne didesni kaip 10 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai galėtų būti parduodami nepriklausomai nuo to, ar juose galėtų būti suformuoti racionalių ribų ir dydžių žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės interesus, nes visus besiribojančius ir (arba) įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha valstybė be aukciono turėtų parduoti privačių žemės sklypų savininkams, o pati valstybė tokiuose žemės plotuose suformuoti žemės sklypus ir juos naudoti savo reikmėms negalėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytus šio įstatymo tikslus bei 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.
Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkai be aukciono galėtų pirkti ir tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, kurie yra didesni kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl didesniuose kaip 10 ha žemės plotuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Kartu pažymėtina, kad įstatymu nenustačius maksimalaus protingo įsiterpusio ar besiribojančio žemės ploto dydžio, kurį galėtų įsigyti privačių žemės sklypų savininkai, būtų sudaromos prielaidos įvairiai aiškinti teisės aktų nuostatas bei jas taikyti.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Vyriausybė 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3.3. punktu nustatė, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas susijęs Žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1102), kurio 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus) – šių sklypų savininkams. Taigi, projektu (reg. Nr. XIIIP-1102) siūloma atsisakyti nuostatos, kad Vyriausybė nustatytų įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų dydį, o minėtų žemės sklypų dydžius (kuris būtų vienodas tiek kaimo gyvenamojoje vietovėje, tiek po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje) nustatytų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius, kurie yra mažesnio dydžio nei teikiamu projektu siūlomų nustatyti įsiterpusių ar besiribojančių žemės sklypų dydžiai (pvz., pagal Žemės reformos 9 straipsnio 2 dalį kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas, kai privačių sklypų savininkams gali būti parduodami didesnio dydžio įsiterpę ar besiribojantys valstybinės žemės sklypai nei jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dydis, atitinka teisėkūros aiškumo, sistemiškumo, efektyvumo principus.
Penkta, nėra aiškus projekto nuostatų tarpusavio santykis su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies bei Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai.
Šešta, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo“ reikėtų įrašyti žodį „šio“.
Septinta, projekte ir jo lyginamajame variante reikėtų suderinti naujų nuostatų redakciją.
2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:
2.1. šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
2.2. šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.
3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybine žemės ūkio paskirties žeme. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados.
4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.
5. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1902(3)), kuriuo siūloma šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti kitokį teisinį reguliavimą nei teikiamame projekte.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]