PASIŪLYMAS DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44

IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO

 PROJEKTO nR. XIIIP-4658

 

2020-03-27

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

3

 

 

Argumentai:

 

Siekiame, kad savarankiškai dirbančių asmenų pajamos būtų užtikrintos ir palaikomos ir ekstremaliajai situacijai bei karantinui pasibaigus. Manome, kad reikės papildomo laiko, kol savarankiškai dirbantys asmenys atnaujins savo veiklą. Dėl to siūlome išmokos mokėjimą pratęsti du mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nr. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama visą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpį ir du mėnesius jam pasibaigus. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus.“

2.

1

4

 

Argumentai:

 

Žr. 1 punktą. Analogiška pastaba.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nr. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„4. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:

1) po dviejų mėnesių Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vyriausybei atšaukia atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminas terminui;

2) kai asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.“

 

 

3.

6

1

 

Argumentai:

 

Įvedus ekstremaliąją padėtį, daugelis įmonių nedelsdami ėmėsi veiksmų dėl ekstremalios situacijos pasėkmių optimizavimo. Vos tik paskelbus šią padėtį, nemažai darbuotojų savo noru išėjo nemokamų atostogų. Taip pat buvo inicijuota ir atleidimų. Todėl naujai siūlomos Vyriausybės nuostatos dėl darbo vietų išsaugojimo (neatleidimo darbdavio iniciatyva) ir nemokamų atostogų darbuotojmas nesuteikimo valstybės subsidijai gauti sudarys papildomas kliūtis darbdaviams gauti šią siūlomą valstybės pagalbą.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nr. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pakeisti 41 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės  ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikytoms darbo vietoms ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu,  sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

 

 

 

Seimo nariai                                                    (Parašas)                                  Monika Navickienė

 

 

                                                                                                                        Paulė Kuzmickienė