Projekto XIIP-3021(2)

lyginamasis variantas

 

Lietuvos respublikos

bausmių vykdymo kodekso pakeitimo

įstatymas

 

2015 m.                               d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8 straipsnis.  Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo  nuteistųjų pataisos procese principas

„2. Nuteistųjų pataisos procese gali dalyvauti visuomeninės organizacijos nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.“

 

2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą kitų valstybės ar savivaldybės savivaldybių instituciją institucijų ar įstaigą, pareigūną pareigūnus ir tarnautojus, visuomeninę nevyriausybines organizacijas ar tarptautinę organizaciją tarptautines institucijas, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas;“.

 

3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Viešųjų darbų bausmės vykdymo vieta

1. Teismas, paskyręs viešųjų darbų bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

3. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti kita bausme.

4. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta šio Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda.

 

4 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį.

40 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės

Nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinas nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas.

 

5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Įmonė, įstaiga, organizacija ar visuomeninė organizacija Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus bei ir nemokamai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis.“

2. Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Žala, kurią padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus įmonei, įstaigai, organizacijai ar visuomeninei organizacijai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų arba kitai valstybės ar savivaldybės institucijai, nevyriausybinei organizacijai, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat žala, kurią viešųjų darbų atlikimu nuteistajam padaro įmonė, įstaiga, organizacija ar visuomeninė organizacija sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.“

 

6 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Į viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo ir administracinės nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).“

 

7 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Viešųjų darbų bausmę vykdančių institucijų kompetencija

1. Viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, įskaitą; nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas šio Kodekso nustatytas pareigas.

2. Kai nuteistajam, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nustatomas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba jis sulaukia valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus, arba nuteistoji moteris išeina nėštumo ir gimdymo atostogų, arba nuteistasis dėl kitų objektyvių priežasčių nebegali atlikti paskirtų viešųjų darbų, bausmę vykdanti institucija kreipiasi su teikimu į apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį teismą dėl jo atleidimo nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.“

 

8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Darbdavių, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigos

Darbdavys, pas kurį atliekama viešųjų darbų bausmė, privalo:

1) kontroliuoti nuteistųjų elgesį darbo metu;

2) pranešti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai apie nuosprendžio nuorašo gavimą, apie nuteistųjų vengimą atlikti bausmę, apie nuteistųjų susirgimus, sužalojimą ir mirtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes;

3) aprūpinti nuteistuosius reikiamais įrankiais ir specialiais drabužiais;

43) tvarkyti nuteistųjų darbo laiko apskaitą ir šiuos duomenis kartą per mėnesį pateikti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai;

54) laikytis šio Kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir kitų šio Kodekso nustatytų pareigų.“

 

9 straipsnis. 45 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 45 straipsnį.

45 straipsnis. Viešųjų darbų bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos

1. Už dorą elgesį ir stropų darbą viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti paskatinimo priemonę – padėką.

2. Už vengimą atlikti viešuosius darbus šią bausmę vykdančios institucijos pareigūnai gali skirti nuteistiesiems nuobaudą – įspėjimą.

3. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą panaikina, jeigu ji paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam arba ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus.

4. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu.

5. Viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos pareigūnų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones ir nuobaudas, taip pat paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo viešųjų darbų bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarką nustato Teisingumo ministerija.

 

10 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 3 dalį.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti taikomos šio Kodekso 49 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos.

 

11 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos

1. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

2. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai privalo lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, taip pat teikti socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistųjų problemas. Policijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus.

32. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui arba šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Gavęs šią informaciją, teismas nedelsdamas apie tai praneša laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

43. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija, kiek tai įmanoma, atsižvelgdama į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

54. Į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo, kardomosios priemonės – suėmimo ir administracinės nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutrauktas nutraukti, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).“

2. Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo ir administracinės nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutrauktas nutraukti, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).“

 

12 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„48 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę vykdančių institucijų kompetencija

1. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, įskaitą; kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; vykdo kitas šio Kodekso nustatytas pareigas. Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką bei kontroliuoja nuteistiesiems paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos direktoriaus nutarimu nuteistajam nustatytų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus nustatyta tvarka gali būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, apylinkės teismas teismą laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, taip pat padėti nuteistiesiems spręsti jų asmenines ir socialines problemas.“

 

13 straipsnis. 49 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 49 straipsnį.

49 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos

1. Už dorą elgesį ir pavyzdingą draudimų laikymąsi bei įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias paskatinimo priemones:

1) padėką;

2) prieš terminą panaikinti paskirtą nuobaudą.

2. Už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę šią bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias nuobaudas:

1) įspėjimą;

2) griežtą papeikimą.

3. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta pažeidimo nepadariusiam nuteistajam.

43. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu.

54. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones ir nuobaudas, taip pat paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

 

14 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Areštinėse vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų arba atskirose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų taip pat laikomi: asmenys, jau kartą atlikę arešto arba laisvės atėmimo bausmes; buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta arešto bausmė; asmenys neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras.“

 

15 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Areštinėse nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Prireikus Areštinės administracija turi teisę patikrinti įeinančių į areštinę ir išeinančių iš jos asmenų daiktus ir drabužius, Į areštinę įeinantys ir iš jos išeinantys asmenys, išskyrus Respublikos Prezidento Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių narius, teisėjų teisėjus, advokatų, prokurorų, Seimo skiriamų kontrolierių bei kitų areštinių veiklos kontrolę atliekančių pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, tikrinami Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat teisę patikrinti tikrinamos įvažiuojančias įvažiuojančios ir išvažiuojančias išvažiuojančios transporto priemones priemonės. Kilus pagrįstų įtarimų, patikrinami į areštinę įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktai ir drabužiai. Užsieniečių, žurnalistų ir kitų asmenų Asmenų lankymosi areštinėse tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“

3. Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Areštą atliekantiems nuteistiesiems draudžiama leidžiama su savimi turėti šio Kodekso 1 priede išvardytų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistojo areštinėje turimi pinigai ir vertingi daiktai paimami ir motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu perduodami į areštinės socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Daiktai ir Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kuriuos kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį ir įgijimo aplinkybes, pagal Areštinių vidaus tvarkos taisykles taisyklių nustatyta tvarka perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš areštinės, arba sunaikinami.“

 

16 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos

1.    Areštą atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas.

2. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir į gauti vieną trumpalaikį (iki keturių trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ar kitais asmenimis. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Pasimatymas Trumpalaikiai pasimatymai vyksta areštinės atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso. Areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę suteikti leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jei nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistojo nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, ir artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir nurodyto asmens vaikas jį aplankyti. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.

3. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės, avalynės siuntinį, taip pat teisę gauti smulkiųjų paketų su spauda. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų. Areštinės administracija gali priimti drabužių labdaros siuntas. Skambinimo telefonu, Pašto pašto, bei perduodamų drabužių, patalynės, avalynės siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką, taip pat labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Drabužius ir avalynę, kuriuos areštą atliekantiems nuteistiesiems draudžiama gauti, nustato šio Kodekso 1 priedas.

4. Kamerose laikomi areštą Areštą atliekantys nuteistieji kasdien gauna ne trumpesnį turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vienos valandos vieną valandą, o asmenys neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – ne trumpesnį trumpiau kaip dviejų valandų pasivaikščiojimą dvi valandas pasivaikščioti. Pasivaikščiojimai vyksta laikantis šio Kodekso 52 ir 103 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

5. Areštą atliekantys nuteistieji, kurie gerai elgiasi, gali gauti trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Leidimą parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui teritorinei policijos įstaigai. Išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką, o jos išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai. Areštinės direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. Išvykos į namus tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.

6. Sugyventinis yra Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje nurodytas asmuo, o artimieji giminaičiai – Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.“

2. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.   Areštą atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas. Areštą atliekantys nuteistieji areštinės parduotuvėje per mėnesį gali apsipirkti už ne didesnę kaip trijų bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą. Į šią sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos bei Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Šioje dalyje nurodyta apsipirkimo suma neribojama krūtimi maitinančioms motinoms.

3. Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir į gauti vieną trumpalaikį (iki trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiai tam įrengtose specialiose patalpose, kuriose lankytojai ir nuteistasis izoliuojami nuo fizinio kontakto įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikis pasimatymas, kurio metu pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jei pakartotinai pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka arba už trumpalaikių pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda, kiti nuteistojo trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta areštinės atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso. Areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jei nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistojo nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, ir artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir nurodyto asmens vaikas, jį aplankyti. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“

 

17 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas

1. Areštą atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja areštinės administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe Areštinių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka turi valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, visuomeninės nevyriausybinės organizacijos, ir religinės organizacijos bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti juridiniai ir fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Pagrindinės socialinės reabilitacijos formos yra:

1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, dirbamas atsižvelgiant į areštą atliekančių nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, išsilavinimą ir kitas savybes, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes;

2) kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai;

3) pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas;

4) paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.

2. Socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba,  atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

3. Areštą atliekančių nuteistųjų dalyvavimas socialinėje reabilitacijoje skatinamas, į tai atsižvelgiama skiriant paskatinimo priemones arba nuobaudas.

4. Areštą atliekančių nuteistųjų (išskyrus nuteistuosius iki šešiolikos metų) bendrasis lavinimas ugdymas ir profesinis mokymas neorganizuojamas. Areštą atliekančių nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas areštinėse organizuojamas šio Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

18 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„58 straipsnis. Areštinės psichologinė tarnyba

Areštinės psichologinė tarnyba atlieka šias funkcijas:

1) tiria areštą atliekančius nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas areštinės administracijai dėl socialinės reabilitacijos krypčių priemonių;

2) konsultuoja areštinės administraciją darbo su nuteistaisiais klausimais;

3) teikia nuteistiesiems psichologinę pagalbą, taip pat atlieka individualią ir grupinę nuteistųjų psichologinę terapiją ir įgyvendina kitas socialinės reabilitacijos priemones.“

 

19 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.“

 

20 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Už dorą elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos skiriama šios paskatinimo priemonės: priemonė – pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.

1) padėka;

2) galiojančios nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

3) pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.

2. Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„60 straipsnis. Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės priemonė ir nuobaudos

1. Už dorą elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos skiriama šios paskatinimo priemonės: priemonė – pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.

1) padėka;

2) galiojančios nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

3) pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.

2. Už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

1) papeikimas;

2) pasivaikščiojimo laiko pailginimo panaikinimas;

3) draudimas iki penkiolikos parų pirkti maisto produktų apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);

4) uždarymas į karcerį perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki dešimt parų, o nepilnamečiams – iki penkių parų;

5) poilsio dienomis atliekamo arešto pakeitimas paprastu areštu, atliekamu įprastine tvarka atliekamu areštu.

3. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nustatytą nuobaudą skiria apylinkės teismas areštinės direktoriaus teikimu.

4. Areštą atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta nuobauda – uždarymas į karcerį perkėlimas į kamerų tipo patalpas, ją atlieka šio Kodekso 144 ir 146 straipsniuose straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

21 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šio Kodekso 60 straipsnyje nustatytos nustatytos paskatinimo priemonės priemonė ir nuobaudos areštą atliekantiems nuteistiesiems skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones ir nuobaudas nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“

2.  Pripažinti netekusiomis galios 61 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2. Paskatinimas, kuriuo pareiškiama padėka, taip pat nuobauda, kuria pareiškiamas papeikimas, gali būti paskelbti žodžiu.

3. Kaip paskatinimas nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinta vienu kartu viena galiojanti nuobauda.

3. Pakeisti 61 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Apie paskatinimo priemonės ar nuobaudos skyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.“

 

22 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Pataisos įstaigų rūšys

1. Laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, ir atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos ligoninė.

3 2. Pataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje, pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti vienos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų rūšių, pataisos įstaigos ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas.“

 

23 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„69 straipsnis. Bausmės atlikimas vienoje pataisos įstaigoje Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas

1. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

2. Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje Nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tęsti bausmės atlikimo tik jo sutikimu. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas.

3. Turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Į juos perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas teises.

34. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų departamento direktorius.“

 

24 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„70 straipsnis. Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose

1. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;

4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

2. Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai.

3. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

4. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, asmenis neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius.

5. Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ligoninėje atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

6. Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

7. Pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka nakties metu gali būti užrakinami.“

2.      Pakeisti 70 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka nakties metu gali būti užrakinami.“

 

25 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„73 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per tris du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;

3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

4) vieną kartą du kartus per savaitę paskambinti telefonu.;

5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.

 

26 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„74 straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per du mėnesius gauti vieną du ilgalaikį ilgalaikius ir vieną trumpalaikį pasimatymą du trumpalaikius pasimatymus;

3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

4) vieną kartą per dieną paskambinti telefonu.;

5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas.

 

27 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„75 straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

1. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;

23) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

34) vieną kartą du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.;

5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

2. Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.“

 

28 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„76 straipsnis. Nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ligoninėse sąlygos

Nuteistieji, kurie laikomi laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ligoninėse ir perkelti į drausmės grupę, jei nėra galimybės jų laikyti atskirai, gali būti laikomi kartu su kitais nuteistaisiais, laikantis šio Kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“

 

29 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„79 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per du mėnesius mėnesį gauti vieną trumpalaikį du trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymą pasimatymus;

3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

4) vieną kartą du kartus per savaitę paskambinti telefonu.;

5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.

 

30 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„80 straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per mėnesį gauti keturis trumpalaikį trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymą pasimatymus;

3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

4) vieną kartą per dieną paskambinti telefonu.;

5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas.

 

31 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„81 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems suėjo aštuoniolika metų, palikimas nepilnamečių pataisos namuose ir jiems taikomas režimas

1. Nuteistieji, kuriems suėjo aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, siekiant įtvirtinti jų pataisymo rezultatus, gali būti palikti paliekami nepilnamečių pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sueis dvidešimt vieneri ketveri metai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji paliekami nepilnamečių pataisos namuose motyvuotu šių namų direktoriaus nutarimu.

3.2. Nuteistiesiems, kuriems suėjo aštuoniolika metų, paliktiems nepilnamečių pataisos namuose, taikomas pilnamečiams nepilnamečiams nuteistiesiems nustatytas režimas, laikymo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo normos. Šie nuteistieji gali būti laikomi izoliuotai nuo kitų nuteistųjų.

 

32 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus

Nuteistieji nuo aštuoniolikos iki dvidešimt vienerių ketverių metų, sistemingai pažeidinėjantys pakartotinai pažeidę bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu, priimtu pagal nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą, perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje.“

 

33 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„83 straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji

1. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnio nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo.

3. Leidžiama kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą siunčiamus nuteistuosius.

 

34 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;

3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

4) gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas;

5) vieną kartą du kartus per savaitę paskambinti telefonu.“

 

35 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„86 straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

1. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

3) gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas;

4) vieną kartą du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.

2. Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.“

 

36 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 87 straipsnio 4 dalį.

4. Prieš terminą perkelti nuteistąjį iš drausmės grupės į paprastąją grupę leidžiama tik dėl sveikatos būklės, kai yra atitinkama gydytojo išvada.

 

37 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„88 straipsnis. Paliktų kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistųjų laikymo sąlygos

Palikti kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti laikomi nerakinamose kamerose. Šie nuteistieji naudoja asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, gauna smulkiuosius paketus su spauda, pasimatymus, gauna ir siunčia laiškus, skambina telefonu pagal šio Kodekso 73 ir 74 straipsniuose nustatytas taisykles.“

 

38 straipsnis. 89 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 89 straipsnį.

89 straipsnis. Laikinai laikomų kalėjime nuteistųjų laikymo sąlygos

Nuteistieji, kurie pagal šio Kodekso 83 straipsnio 3 dalį kalėjime yra laikinai, laikomi rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jie gali gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauna kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šis pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų.

 

39 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai

1. Atvirose kolonijose nuteistieji:

1) laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi;

2) nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;

3) gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;

4) gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu;

5) jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis;

6) kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi;

7) jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai;

8) jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Ši išvyka leidžiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai.

2. Nuteistųjų išvykimo už atviros kolonijos teritorijos ribų bei ir išvykų į namus tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvykas į namus pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui teritorinei policijos įstaigai.

3. Šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą, gali būti teismo nutartimi, priimta pagal atviros kolonijos administracijos teikimą, grąžinti iš atviros kolonijos į pataisos namus.“

 

40 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti ir turėti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje

1. Nuteistiesiems leidžiama Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, ir būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

2. Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, ir būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Teisingumo ministerija Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

2.      Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti ir turėti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje

1. Nuteistiesiems leidžiama Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, ir būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

2. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra:

1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;

2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;

3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų.

24. Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti Maisto produktų, ir būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Teisingumo ministerija Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

 

41 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis

1. Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių trijų valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų vienos paros. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.

2. Trumpalaikiai pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su sutuoktiniu, sugyventiniu, bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas telefoniniu pokalbiu dviem telefoniniais pokalbiais.

3. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem keturiais telefoniniais pokalbiais.

4. Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais.

5. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui, ir artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

6. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. Pasimatymais šie nuteistieji sutuoktiniai gali pasinaudoti, jei abu turi teisę gauti norimus pasimatymus. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.

7. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

8. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

2. Pakeisti 94 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „2. Trumpalaikiai pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas telefoniniu pokalbiu dviem telefoniniais pokalbiais.“

3. Pakeisti 94 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais Pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jei per vienerius metus nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo pakartotinai pažeidžiama pasimatymų tvarka arba jei už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda, kiti šio nuteistojo pasimatymai vyksta atskiriant jį nuo lankytojų, o pasimatymai jų neatskiriant vėl leidžiami praėjus šešiems mėnesiams nuo trumpalaikių pasimatymų tvarkos pažeidimo ir jei nuteistasis neturi nuobaudų, paskirtų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus.“

 

42 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„95 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda

1. Nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį.

2. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų.

3. Pataisos įstaigų administracija gali priimti drabužių labdaros siuntas.

4. Pašto ir perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais ir rašymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

5. Drabužius ir avalynę, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, nustato šio Kodekso 1 priedas.

 

43 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 96 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„96 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais elektros prietaisais ir kitais daiktais

1. Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių, perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų nurodytų daiktų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų departamento direktorius.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles.

43. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų:

1) pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi daiktais elektros prietaisais tvarką, šešiems mėnesiams iki šešių mėnesių;

2) turinčių skolą už nurodytų daiktų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola;

3) perkeltų į drausmės grupę šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ar kamerų tipo patalpas.

54. Šio straipsnio 4 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą.“

 

44 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusia galios 99 straipsnio 2 dalį.

2. Kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas.

2. Pakeisti 99 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami, arba sustabdomas išsiuntimas ir įteikimas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir gavimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba laiškų išsiuntimas ir gavimas buvo sustabdytas.

 

45 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„100 straipsnis. Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais

1. Nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines nevyriausybines organizacijas bei tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jei reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms institucijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai netikrinami ir išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.

3. Atsakymai į nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per tris dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento įteikiami nuteistiesiems pasirašytinai. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų tarptautinių institucijų atsakymai nuteistiesiems įteikiami ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.

4. Nuteistieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės narį, prokurorą, Seimo skiriamą kontrolierių arba Teisingumo ministerijos atstovą šių asmenų lankymosi pataisos įstaigose metu.

5. Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams.

6. Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus bei visuomenines organizacijas nevyriausybines su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu arba ne per pataisos įstaigos administraciją.

7. Siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.“

 

46 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 102 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

102 straipsnis. Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu

1. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.

 2. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis  negali trukti Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.

3. Kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų tarpusavio telefoniniai pokalbiai draudžiami. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką.

4. Nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami.

5. Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

 

47 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„104 straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus

1. Nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

2. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 3 4 dalyje išvardyti nurodyti nuteistieji.

4. Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui teritorinei policijos įstaigai.“

 

48 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 105 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„105 straipsnis. Nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų

1. Nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

2. Leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs už pataisos įstaigos ribų, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.

3. Nuteistieji už pataisos įstaigų ribų vyksta su palyda arba be jos, o nepilnamečiai – tik su palyda. Suaugusiems nuteistiesiems išvykos metu gali būti uždėti antrankiai. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu be palydos vykstančių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

4. Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką už pataisos įstaigos ribų pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui teritorinei policijos įstaigai.“

 

49 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 110 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„110 straipsnis. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos

1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:

1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos;

2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus;

3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose;

4) tausoti pataisos įstaigos, o jei nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą.;

5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą.

2. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama:

1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti;

2) steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje;

3) įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones;

4) pirkti, parduoti, keisti, dovanoti bet kokiu būdu įgyti ar kitaip perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams administracijai;

5) daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims;

6) platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius;

7) kurstyti kitus kalinamuosius suimtuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus;

8) reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.;

9) turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

3. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

 

50 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„111 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės

Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas ugdymas bei profesinis mokymas.“

 

51 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama leidžiama turėti su savimi turėti šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų maisto produktų, ir būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, atsižvelgiant į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba taisyklių nustatyta tvarka sunaikinami.“

2. Pakeisti 112 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio Kodekso nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynus pinigus, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti parduotuvėse, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti pinigines perlaidas, susirašinėti, skambinti telefonu, pasivaikščioti.“

3. Pakeisti 112 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

 

52 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 115 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„115 straipsnis. Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka

1. Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarką nustato Teisingumo ministerija teisingumo ministras.

2. Prireikus Pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti į pataisos įstaigą įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktus ir drabužius Į pataisos įstaigą įeinantys ir iš jos išeinantys asmenys, išskyrus Respublikos Prezidento Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių narius, teisėjų teisėjus, advokatų, prokurorų bei kitų pataisos įstaigų veiklos kontrolę atliekančių pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, tikrinami Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat teisę patikrinti tikrinamos įvažiuojančias įvažiuojančios ir išvažiuojančias išvažiuojančios transporto priemones priemonės. Kilus pagrįstų įtarimų, patikrinami į pataisos įstaigą įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktai ir drabužiai.

3. Užsieniečių, žurnalistų ir kitų Aasmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

 

53 straipsnis. 117 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 117 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos socialinei reabilitacijai renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką.“

 

54 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 118 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Jeigu nuteistieji nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui bei prokurorui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.“

 

55 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 119 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems;“.

2.      Papildyti 119 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą.

 

56 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio Kodekso 121, 122, 123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika.“

 

57 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti  121 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 „121 straipsnis. Antrankių, tramdomųjų marškinių ar surišimo priemonių, elektroimpulsinių prietaisų, lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai skirtų dujų panaudojimo pagrindai“.

2. Pakeisti 121 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 1. Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, elektroimpulsinius prietaisus, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais:

1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus;

2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga;

3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;

4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką.“

3. Pakeisti 121 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu;“.

 

58 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 125 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nuteistieji neįgalieji, pensinio sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių asmenų nuteistųjų darbingumo įvertinimo tvarką nustato Ssveikatos apsaugos ministerija ministras.

2.      Pakeisti 125 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Bausmę laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ligoninėse atliekančių nuteistųjų darbas organizuojamas gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse.“

3.      Pakeisti 125 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).

 

59 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:

„1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Gydymo-pataisos namuose Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais numatytus atvejus.“

 

60 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 130 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis atliekantiems bausmę nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems nepilnamečiams bei ir neįgaliesiems šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka atostogų metu gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai. Nepilnamečiai nuteistieji į namus ir į pataisos įstaigą vyksta su palyda. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu išvykusių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui ir vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui teritorinei policijos įstaigai.“

 

61 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 131 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų asmenų neįgaliųjų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ribotai pakaltinamų asmenų nuteistųjų asmeninę sąskaitą – ne mažiau kaip trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.“

 

62 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

63 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

133 straipsnis. Atleidimas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems neįgaliesiems, pensinio sulaukusiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus asmenims, ribotai pakaltinamiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems gydymo-pataisos namuose laisvės atėmimo vietų ligoninėse asmenims nuteistiesiems, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažesnė negu vienas vienos MGL bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki bausmės atlikimo laiko pabaigos gali būti nedaromos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.“

 

64 straipsnis. 135 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 135 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Senatvės Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sulaukę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į pensiją Lietuvos Respublikos pensijų įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.“

 

65 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„136 straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas

1. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, bei kiti juridiniai ir fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Socialinės reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

 

66 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

137 straipsnis. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai ir formos

1. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai yra šie:

1) padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis;

2) išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;

3) sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

2. Pagrindinės socialinės reabilitacijos formos yra šios:

1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes;

2) ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija;

3) nuteistųjų socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas;

4) pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas;

5) kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai;

6) paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.

137 straipsnis. Socialinės reabilitacijos tikslai, veiksmai ir priemonės

1. Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu.

2. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai:

1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką;

2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;

3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą.

3. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai:

1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas;

2) kriminogeninių veiksnių nustatymas;

3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas.

4. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

5. Siekiant palankesnės nuteistųjų socialinės reabilitacijos, pataisos įstaigų ar kardomojo kalinimo vietų specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose) nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų.

6. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.

 

67 straipsnis. Kodekso papildymas 1371 straipsniu

Papildyti Kodeksą 1371 straipsniu:

1371 straipsnis. Socialinės reabilitacijos planavimas

1. Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą turi dalyvauti nuteistasis. Sudarant individualų socialinės reabilitacijos plano planą gali būti įtraukiamos šio Kodekso 136 straipsnyje nurodytos organizacijos ir asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinat socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam socialiai reabilituotis.

2. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą. Nepilnamečiams nuteistiesiems individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant ir į jų socialinę brandą, asmenybės ugdymo poreikius.

3. Individualiame socialinės reabilitacijos plane turi būti nurodyta:

1) nuteistojo gyvenamoji vieta iki bausmės atlikimo pradžios, išsilavinimas, šeiminė padėtis, užimtumas iki bausmės atlikimo ir sutuoktinio, sugyventinio, artimųjų giminaičių kontaktiniai duomenys;

2) bausmės atlikimo pradžia ir pabaiga, galimo perkėlimo į pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus) data ir galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data;

3) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai;

4) kintamųjų kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai;

5) priemonės, padėsiančios nuteistajam laikytis pataisos įstaigų režimo;

6) nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos;

7) nuteistojo socialinių ryšių palaikymo (plėtimo) formos ir jų įgyvendinimas;

8) pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos darbuotojai, juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, vykdantys nuteistojo socialinę reabilitaciją, jų ir nuteistojo užduotys įgyvendinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo susitikimų su užduočių vykdytojais dažnumas;

9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistajam socialiai reabilituotis.

4. Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą.

5. Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasirašytinai.

6. Individualus socialinės reabilitacijos planas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

7. Individualaus socialinės reabilitacijos plano formą ir jo rengimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

 

68 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„138 straipsnis. Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba

1. Pataisos įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos pagrindinės kryptys yra šios:

1) nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir kriminogeninių veiksnių nustatymas arba dalyvavimas atliekant šį vertinimą ir nustatant šiuos veiksnius;

12) nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės reabilitacijos krypčių priemonių nustatymas ir koregavimas;

23) psichologinės pagalbos nuteistiesiems teikimas, individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija, kitų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas;

34) nuteistųjų ir pataisos įstaigų administracijos konsultavimas.

4) išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę ir dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas.

2. Psichologinės tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas nustato Teisingumo ministerija.

 

69 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„139 straipsnis. Nuteistųjų organizacijos

1. Nuteistųjų arba administracijos iniciatyva pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, gali būti steigiamos nuteistųjų kolektyvo tarybos. Jos padeda pataisos įstaigų administracijai organizuoti socialinę reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų buities klausimus. Nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas nustato pataisos įstaigos direktorius.

2. Pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, nuteistieji gali Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka steigti visuomenines nevyriausybines organizacijas.

3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų ir visuomeninių nevyriausybinių organizacijų veikla neturi prieštarauti turi neprieštarauti darbo, mokymosi, režimo, saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams.“

 

70 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos programose priemones, stropų darbą bei mokymąsi ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:

1) padėka;

2) premija už geriausius darbo rezultatus;

3) teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;

4) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas;

5) paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

6) pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems nuteistiesiems;

7) leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;

8) leidimas atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus;

9) trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas;

10) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.“

2.      Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos programose priemones, stropų darbą bei mokymąsi ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:

1) padėka;

2) premija už geriausius darbo rezultatus;

3) teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;

4) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas;

5) paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

6) pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems nuteistiesiems ne daugiau kaip dviem valandomis;

7) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma;

78) leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;

89) leidimas atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus;

910) trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas;

1011) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.“

 

71 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pasimatymą, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už didesnę pinigų sumą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pasimatymų, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.“

2. Pakeisti 141 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime nuteistiesiems kaip paskatinimas gali būti suteikiamas tik trumpalaikis pasimatymas Paskatinimas padidinti didžiausią apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą nuteistajam gali būti taikomas ne ilgiau kaip vieną mėnesį

 

72 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos

1. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

1) papeikimas;

2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;

3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);

4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, arba o nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių – iki dešimties parų;

5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų;

6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių;

7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

2. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. skiriamos šios nuobaudos:

1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę;

2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų;

3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

3. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalyje dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime.

4. Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose punkte ir 2 dalies 3 punkte numatytos nustatytos nuobaudos netaikomos neskiriamos, o jei buvo paskirtos, – nevykdomos.“

 

73 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas

1.    Pakeisti 143 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

2. Pakeisti 143 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo šio Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.“

 

74 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„144 straipsnis. Nuobaudų – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba nuobaudos – perkelti į kamerų tipo patalpas vykdymo tvarka Laikinas nuteistojo izoliavimas

1. Nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.

2. Ypatingais atvejais nuteistasis, kuris neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, gali būti uždarytas į baudos izoliatorių ar į karcerį medicinos darbuotojo leidimu, tačiau tokio nuteistojo sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo į baudos izoliatorių ar į karcerį.

3. Jeigu gydytojas arba medicinos darbuotojas neleidžia taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nuobaudos, ją paskyręs pareigūnas gali pakeisti švelnesne nuobauda.

4. Uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, Perkeliamiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems atliekamas pilnas sanitarinis paruošimas.

5. Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

6. Jeigu gydytojas pataisos įstaigos direktoriui pateikia rašytinę išvadą, kad į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį uždarytas arba perkeltas į kamerų tipo patalpas nuteistasis negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, pataisos įstaigos direktorius privalo nuobaudos vykdymą nutraukti.

 

75 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 145 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„145 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose

1. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai nuteistieji įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.

2. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.

3. Sergantiems tuberkulioze nuteistiesiems, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip penki kvadratiniai metrai. Šiems nuteistiesiems, taip pat neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) kasdien turi būti suteikiama leidžiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščioti.

4. Prieš terminą perkelti nuteistuosius iš kamerų tipo patalpų leidžiama tik tuo atveju, kai pagal gydytojo išvadą to reikia dėl nuteistojo sveikatos būklės. Kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.

 

76 straipsnis. 146 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 146 straipsnį.

146 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose

1. Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

2. Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

3. Karceriuose nuteistieji laikomi po vieną.

 

77 straipsnis. XI skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti XI skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ BENDRASIS LAVINIMAS UGDYMAS IR PROFESINIS MOKYMAS“.

 

78 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 147 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

147 straipsnis. Nuteistųjų bendrasis lavinimas ugdymas

1. Pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis lavinimas ugdymas Nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis lavinimas ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Nuteistųjų neįgaliųjų ir ribotai pakaltinamų asmenų nuteistųjų bendrasis lavinimas ugdymas organizuojamas jų pageidavimu, pataisos įstaigos administracijos sutikimu ir gydytojų leidimu.

3. Nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistųjų bendrąjį lavinimą ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos.“

 

79 straipsnis. 148 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 148 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nuteistųjų neįgaliųjų, ribotai pakaltinamų asmenų nuteistųjų ir pensinio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sulaukusių nuteistųjų profesinis mokymas organizuojamas jų pageidavimu.“

 

80 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 152 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„152 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų bausmės atlikimas ne pataisos namų teritorijoje arba atleidimas nuo tolesnio bausmės atlikimo

1. Nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

2. Atsižvelgiant į vaiko interesus, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau, kol vaikui sueis ketveri metai.

23. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios apgyvendinamos netoli pataisos namų jiems priklausančiose arba nuomojamose gyvenamosiose patalpose ir yra nuolat pataisos namų administracijos prižiūrimos. Šios nuteistosios turi teisę:

1) turėti grynų pinigų ir neribotai juos naudoti;

2) paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, smulkiųjų paketų su spauda, pašto arba perduodamus siuntinius bei ir pasimatymus;

3) nustatytu laiku laisvai vaikščioti pataisos namų direktoriaus nustatytoje teritorijoje. Su nustatytos teritorijos ribomis nuteistosios supažindinamos pasirašytinai.

34. Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos namų administracijos nurodytą darbą.

5. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

46. Nuteistosios, kuri sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, teisė gyventi ne pataisos įstaigos teritorijoje pataisos namų direktoriaus nutarimu panaikinama ir ši nuteistoji perkeliama į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

57. Ypatingais atvejais, vadovaudamasi motinos ir vaiko interesais bei atsižvelgdama į atliktos bausmės dalį, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija gali šio Kodekso 164 straipsnyje nustatyta tvarka priimti nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesilaikydama šio Kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos turi teisę pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nesilaikydamos šio Kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismas šio Kodekso 157 ir 164 straipsniuose nustatyta tvarka priima atitinkamai nutarimą ir nutartį taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamiesi motinos ir vaiko interesais ir atsižvelgdami į atliktos bausmės dalį, įgyvendinamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.

 

81 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

154 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos

1. Nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant vienos iš šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4  punktuose nustatytų formų socialinėje reabilitacijoje socialinės reabilitacijos priemones.

2. Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos namų teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo vienos iš šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų socialinės reabilitacijos formų įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones.

3. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu nuteistųjų, turinčių teisę išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

34. Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų:

1) pavojingiems recidyvistams;

2) asmenims, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų;

3) nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų;

4) užsieniečiams;

5) ribotai pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantiems nuteistiesiems.“

 

82 straipsnis. 155 straipsnio pakeitimas

1.    Pakeisti 155 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintys nuteistieji gali būti užtikrinant jų priežiūrą apgyvendinti pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose esančiose šalia įstaigos arba už šių įstaigų teritorijos ribų esančiuose jos specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose), kuriuose nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų.“

2. Pakeisti 155 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jei pasikeičia darbo, bendrojo lavinimo ugdymo, ar profesinio mokymo arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones sąlygos, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu nuteistojo teisė išvykti be sargybos arba be palydos panaikinama.“

 

83 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„156 straipsnis. Nuteistųjų išvykimo be sargybos arba be palydos ypatumai

1. Teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo lavinimo ugdymo, ar profesinio mokymo arba socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo laiku tam tikroje teritorijoje arba vykti tam tikru maršrutu. Su teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba be palydos, nuteistieji supažindinami pasirašytinai.

2. Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, laikymo sąlygas ir elgesio taisykles nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

 

84 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 157 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„157 straipsnis. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų

1. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir pateikė yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

2. Gali būti Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų įstaigos nuteistieji, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui, iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:

1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 keturis mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;

4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams, iki laiko, kai jie faktiškai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis bus atlikę šio straipsnio 2 dalimi dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Intensyvios nuteistojo priežiūros vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

4. Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam Teismas teismas, nutartimi patvirtindamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kartu nustato nuteistajam šios komisijos siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, ir laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvią priežiūrą.

6. Lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nepilnamečiams vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų nustatomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą).

7. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, gali būti teikiami lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:

1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;

2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;

3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Jei pataisos įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija per tris darbo dienas nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo praneša nukentėjusiajam apie teisę per dešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą dėl nuteistojo prašymo.

 

85 straipsnis. 159 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 159 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„159 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka

1. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nusiunčia probacijos tarnybai potvarkį dėl nutarties vykdymo.

2. Pataisos įstaigos administracija, gavusi nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą atvykti į probacijos tarnybą.

3. Pataisos įstaigos administracija šio Kodekso 180 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka praneša nukentėjusiajam (jei jis to pageidavo) apie nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

1. Pataisos įstaiga, gavusi teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu pataisos įstaiga pateikia probacijos tarnybai.

 

86 straipsnis. 164 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„164 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos taikymo tvarka

1. Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija likus ne daugiau kaip dešimt ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnį nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto nuteistojo šį prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jei jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos turi būti motyvuotai nurodytos pateikiamos motyvuotos rekomendacijos teismui dėl lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonės priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytos pareigos pareigų nustatymo, kurias tikslinga nustatyti lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam, ir laikas laiko, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti paskirtas auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvios priežiūros nustatymo. Šis laikas negali būti ilgesnis už likusios bausmės laiką. Nutarimas suėjus šio Kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam galimam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui pateikiamas tvirtinti vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Kartu su šiuo nutarimu pateikiama ir nuteistojo asmens byla.

4. Jeigu nuteistasis prašyme lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nurodė šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutikimą ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vietoj auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarime nurodo, kad lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam tikslinga nustatyti intensyvią priežiūrą.  Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui, o šio nutarimo nuorašas pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla.

5. Jeigu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priima komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nutarime turi būti pateikiamos motyvuotos rekomendacijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas terminą ir nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo.

6. Šio straipsnio 3 ir 5 dalyje nurodytas dalyse nurodyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas nutarimai per vieną mėnesį septynias darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Teisę paduoti skundą turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą.

 

87 straipsnis. 167 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 167 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„167 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos poveikio priemonės

1. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso XI skyriaus pirmajame ir trečiame skirsnyje skirsniuose numatytos poveikio priemonės.

2. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis lavinimas ugdymas ir profesinis mokymas gali vykti tik pataisos namuose organizuojamas šio Kodekso 147, 148, 149, 150 straipsniuose nustatyta tvarka.

3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių nuostatos.

 

88 straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas

1. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

2. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja.

3. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji drabužiais ir avalyne apsirūpina patys.

4. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

5. Nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nepilnamečio nemokamam maitinimui užtikrinti per mėnesį skiriama ne mažesnė kaip 1,5 MGL dydžio pinigų suma.

6. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose arba perkelti į pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nuteistieji maistu, drabužiais, baltiniais ir avalyne apsirūpina patys. Šiems nuteistiesiems kiekvieną mėnesį iš atviros kolonijos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos lėšų išmokami vienos MGL bazinės socialinės išmokos dydžio maistpinigiai. Nuteistųjų, uždarytų į baudos izoliatorių perkeltų į kamerų tipo patalpas, maitinimas organizuojamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o maistpinigiai už baudos izoliatoriuje kamerų tipo patalpose praleistą laiką šiems nuteistiesiems nemokami.

7. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

8. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

 

89 straipsnis. 174 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 174 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminėms ir antrinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti Pataisos pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. Šių įstaigų bei tarnybų struktūrą, etatų pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras ir Teisingumo ministerija teisingumo ministras. Infekcinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, gydyti ir laikyti steigiamos Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos ligoninės.“

2. Pakeisti 174 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose arba areštinėse sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, gali būti teikiama sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija.

 

90 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 180 straipsnio 5 dalį.

5. Paleidžiamo asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai.

 

91 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 181 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

181 straipsnis. Ligonių paleidimo iš pataisos įstaigų ypatumai

1. Laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje vietų ligoninėje laikomas sergantis asmuo nuteistasis, kuriam reikalinga stacionarinė stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama medicinos pagalba, paleidimo dieną jo rašytiniu sutikimu už valstybės lėšas pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą. Apie šį pervežimą nedelsiant pranešama paleidžiamo ligonio sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

2. Laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sunkiai sergantis asmuo, kurio paleidimo dieną pagal gydytojų išvadą negalima pervežti į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, paliekamas laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Jeigu šis asmuo nesutinka pasilikti, pataisos įstaigos administracija privalo nedelsdama iškviesti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovus bei ligonio sutuoktinį, sugyventinį arba artimuosius giminaičius. Jeigu paleidžiamas asmuo ir toliau nesutinka pasilikti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje, jo ir (arba) jo sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių rašytiniu sutikimu pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą.

 

92 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„182 straipsnis. Pagalbos suteikimas iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims

1. Paleidžiamų iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija.

21. Paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal nustatytas normas viešojo transporto bilietais kelionei iki nuteistojo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai.

3. Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė negrąžinama iki vienos MGL dydžio pašalpa.

4. Paleidžiamų asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

52. Paleidžiamiems neįgaliesiems ir pagyvenusiems sulaukusiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus asmenims jų prašymu turi būti suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama. Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės administracija pasiunčia į internatus vaikų globos įstaigas arba perduoda šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis.“

 

93 straipsnis. Kodekso 1 priedo pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios Kodekso 1 priedą.

 

Lietuvos Respublikos

bausmių vykdymo kodekso

1 priedas

 

Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems,

sąrašas

 

1. Daiktai, gaminiai ir medžiagos, kurių civilinė apyvarta uždrausta

2. Visų rūšių šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys bei sprogmenys, ginklų, šaudmenų ir sprogmenų aprašymai, dujų balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius)

3. Visų rūšių transporto priemonės

4. Pinigai, vertingi daiktai, vertybiniai popieriai

5. Optiniai prietaisai

6. Garso, vaizdo įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės

7. Neteko galios nuo 2010 m. kovo 1 d.

8. Psichiką veikiančios medžiagos ir gaminiai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų

9. Vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai – be gydytojo leidimo

10. Spausdinimo, dauginimo ir kopijavimo aparatai

11. Peiliai, skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai

12. Šaltkalvio, staliaus ir kiti įrankiai

13. Kortos

14. Fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai

15. Dokumentai (išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus)

16. Topografiniai žemėlapiai, kompasai

17. Karinė ir kitokia uniforma, jos reikmenys

18. Kopijavimo popierius

 

94 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.    Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 12, 13, 14, 17, 18, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis, 28, 31, 32, 33, 36, 37, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 50, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalis, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91 ir 92 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d.

2.    Šio įstatymo 6 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, 25, 26, 27, 29, 30, 34, 35 straipsniai, 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 43, 46, 47, 48, 51, 52, 60, 72, 73, 74, 75, 76 ir 93 straipsniai įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d.

3.    Šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalys, 24 straipsnio 2 dalis, 40 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnio 2 ir 3 dalys, 70 straipsnio 2 dalis ir 71 straipsnis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

4.    Pataisos įstaigos iki 2016 m. liepos 1 d. paima iš iki 2016 m. balandžio 1 d. į jas atvykusių nuteistųjų maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir perduoda juos nuteistojo nurodytiems asmenims arba saugoti į pataisos įstaigos sandėlį.

5.    Pataisos įstaigos iki 2015 m. gruodžio 1 d. įvertina terminuotas laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką ir parengia individualius socialinės reabilitacijos planus, jei šiems nuteistiesiems po šio įstatymo įsigaliojimo bausmė bus vykdoma ilgiau kaip 6 mėnesius.

6.    Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų datų patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas