LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-5302

2020-11-11 Nr. 109-P-42

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Andrius Palionis (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), patarėjai: Dalia Mudėnienė (nuotoliniu), Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Teisės departamentas

2019-10-19

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-10-28				Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekte prognozuojamos 2021 metams savivaldybių biudžetų pajamos mažėja virš 98 mln. eurų, lyginant su prognozuotomis 2020 metams pajamomis. Šis pajamų sumažėjimas skaičiuojamas palyginamosiomis sąlygomis, be sumų kintamajai GPM daliai, t. y. neįskaičiuojant papildomų pajamų padidintoms savivaldybių išlaidoms kompensuoti. Finansų ministerijos parengta savivaldybių pajamų mažėjimo (palyginamosiomis sąlygomis) lentelė pridedama. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas (toliau – Metodikos įstatymas) 2021 metams numato šimtaprocentinį savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimo palyginamosiomis sąlygomis kompensavimą, tačiau pateiktame Projekte kompensavimas nėra numatytas, remiantis Metodikos įstatyme įteisinta išimtimi, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies. LSA nuomone, ši išimtis neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metams pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Nenumatant kompensuoti savivaldybių pajamų sumažėjimo labai nukentės savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimas. Kyla reali grėsmė, jog neišvengiamai mažinant asignavimus savivaldybės 2021 metais negalės tinkamai atlikti savarankiškų funkcijų bei įgyvendinti investicinius projektus. Palyginimui atkreipiame dėmesį, jog valstybės biudžeto asignavimai be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų 2021 m. išaugs apie 10,4 procento, o valstybės biudžeto asignavimai įskaitant ES lėšas išaugs net 21,2 proc. Tuo tarpu savivaldybių biudžetų bendra apimtis gali išaugti apie 6,2 proc. ir šis augimas susidaro valstybės biudžeto dotacijų sąskaita. Pažymime, kad dotacijų sumos valstybinėms funkcijoms didinimas tuo pačiu metu mažinant savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo (toliau – Memorandumas (pridedamas)) 5 straipsnio nuostatai mažinti savivaldybių priklausomybę nuo centrinės valdžios skiriamų dotacijų ir didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. Akivaizdu, jog šiame kontekste toks ženklus (apie 5,6 proc.) savivaldybių finansinių išteklių savarankiškoms funkcijoms sumažėjimas būtų nepagrįstas ir neproporcingas, todėl prašome savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą išlaikyti bent jau 2020 m. lygyje. Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, turi būti kompensuojamas visas 2021 m. savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimas – t. y. 98,1 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 2,82 procentinio punkto. 2. Projekte nenumatyta kompensuoti kai kuriais centrinės valdžios sprendimais padidintų savivaldybių biudžetų išlaidų: - 2020 metams buvo padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos, pvz., minimaliai mėnesinei algai iki 607 eurų padidinti ir kt. (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos). Šių išlaidų nebuvo numatyta kompensuoti, vadovaujantis Metodikos įstatymo pakeitimu, kuris galioja tik 2020 metams. Ši išimtis teigia, jog padidintos išlaidos nekompensuojamos tik tuo atveju, jeigu prognozuojamo savivaldybių pajamų augimo pakanka padidėjusioms išlaidoms padengti. Kadangi 2021 metams numatomas savivaldybių pajamų mažėjimas, savivaldybės neturės lėšų 2020 m. padidintiems įpareigojimams vykdyti. - 2021 m. 14,2 mln. eurų išaugs savivaldybių išlaidos ikimokykliniam ugdymui dėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintų ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientų. - Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 5, 10, 11, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5301 aiškinamajame rašte numatyta, kad mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje, nemokamo maitinimo nevertinant pajamų gamybos išlaidoms finansuoti iš savivaldybių biudžetų 2021 metais papildomai prireiks apie 1,0 mln. eurų. Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, turi būti papildomai kompensuotos centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų (39,9+14,2+1) padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos. Todėl siūlome Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto. 3. Projekte nėra numatytas finansinis rodiklis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą remiantis išimtimi, kad toks rodiklis neskaičiuojamas ekonominio sunkmečio metu. LSA nuomone, ši išimtis neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metams pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Šis rodiklis pradėtas taikyti tik 2020 m. ir būtų prasminga išsaugoti jo tęstinumą, kitaip rodiklio įvedimas nepasieks tikslo – motyvuoti savivaldybes skatinti verslo plėtrą. Todėl prašome, remiantis Metodikos įstatymo 10¹ straipsniu, Projekte ir 2021 metams numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti, kurio dydis sudarytų 9,27 mln. eurų (0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios GPM dalies). Siūlome Projekto 2 straipsnį papildyti tokia dalimi (ši dalis išdėstyta Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme): „3. Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą. Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.“ 4. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytiems 1, 2 ir 3 punktams, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta visų savivaldybių biudžetams tenkanti GPM dalis turėtų sudaryti 51,6 proc. (padidėtų 4,67 procentinio punkto), o kintamoji GPM dalis turėtų sudaryti 8,47 proc. (padidėtų 4,4 procentinio punkto). 5. Siekiant pradėti įgyvendinti Memorandumo 8 straipsnį, siūlome padidinti savivaldybių biudžetams tenkančio GPM bazės stabilumą, daugiau kompensuojant savivaldybių finansines netektis, kai dėl centrinės valdžios sprendimų sumažinamos savivaldybių GPM pajamos. Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita, todėl kai sprendimus priima centrinės valdžios institucijos, valstybės biudžetas turėtų 100 procentų prisiimti finansines netektis ir neperkelti dalies jų savivaldybių biudžetams. Tai leistų padidinti savivaldybių pajamų autonomiją ir suteikti savivaldybėms didesnę motyvaciją auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas. Šiuo metu Metodikos įstatyme nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Prašome keisti šią proporciją palaipsniui artėjant prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams ir Metodikos įstatyme nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių. Todėl siūlome pakeisti Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,3 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip: P_SBGPM = GPM_KVSBNS·GPM_{% (pt)} – 0,2·GPM_KVSBNS Pakeitus minėtą Metodikos įstatymo formulę, reikės 0,45 mln. eurų suma arba 0.01 procentinio punkto padidinti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei pastoviąją GPM dalį. 6. Siekiant įgyvendinti Memorandumo 9 straipsnį, siūlome išbraukti Projekto 3 straipsnio 4 dalį. Tai skatintų savivaldybes racionaliau ir taupiau naudoti iš valstybės biudžeto skiriamas specialiąsias tikslines dotacijas. 7. Siekiant pradėti įgyvendinti Memorandumo 5 straipsnį, prašome spręsti savivaldybių skolinimosi galimybių padidinimo klausimą. Savivaldybių lėšų poreikis nuosavam indėliui ženkliai išaugs, siekiant pasinaudoti ES paramos, Ekonomikos DNR plano, Nacionalinės pažangos plano ir kitų programų teikiamomis investavimo galimybėmis. Kadangi daugelio savivaldybių biudžetų pajamų pakanka tik einamosioms išlaidoms finansuoti, be to, 2021 m. numatytas savivaldybių pajamų mažėjimas, savivaldybės iš esmės neturės galimybių finansuoti investicijų savo biudžetų lėšomis. Kadangi savivaldybės turės įgyvendinti investicinius projektus daugiausia skolintomis lėšomis, todėl yra būtina padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes. Sprendžiant šią problemą, siūlome papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu, numatant, įgalioti Finansų ministeriją steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą, šiam tikslui skiriant 100 mln. eurų. Pasinaudojant ES teikiamomis galimybėmis ir atsižvelgiant į dabartinę situaciją finansų rinkose, šis finansinis mechanizmas galėtų pradėti veikti jau 2021 metais. Kadangi ES lėšos ar valstybės perskolintos savivaldybėms lėšos nedidintų bendros šalies skolos, skolinimasis iš tokio mechanizmo nebūtų įtraukiamas į savivaldybių skolinimosi limitus ir nepažeistų LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatų. Finansiniam mechanizmui suformuoti atskiros institucijos steigti nebūtina. Tai gali būti atskiras instrumentas ar programa, kurios vykdymas būtų pavestas vienai iš panašią veiklą vykdančių institucijų (Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, INVEGA ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondui). Šis finansinis instrumentas gali būti finansuojamas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, ES struktūrinių fondų ar kitų finansinių šaltinių. Išsamus šio pasiūlymo pristatymas pridedamas.	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymus.
2.	VšĮ „Nepriklausomų Holokausto tyrimų archyvas“, Tarptautinis Šnipiškių kapinių išsaugojimo komitetas, ir kt. (54 kreipimaisi)				Neskirti lėšų investicijų projektui „Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų komplekso Vilniuje, Rinktinės g. 1, rekonstravimas“ Projekto įgyvendinimo metai -2018-2023, numatoma likutinė vertė 2021-01-01-27 373 tūkst. Eur, 2021 m. siūloma skirti 515 tūkst. Eur, 2022 m. -16 685 tūkst. Eur, 2023 m. – 10 173 tūkst. Eur.	Svarstyti Vyriausybei.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos bankas,

2020-11-09

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALDŽIOS

SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO PAGERĖJIMO

UŽDUOČIŲ ĮVYKDYMO

POVEIKIO PASITIKĖJIMUI FINANSŲ SISTEMOS

STABILUMU IR KAINŲ STABILUMUI

Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1].

Santrauka:

· Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis.

· Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto^{^[2]}.

· Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose.

· 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos.

· Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama.

· Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų.

· Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu.

2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis[3]. RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m. Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų skaičiuojamos palūkanos). Tačiau mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m.

2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose. Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP)[4]. Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau.

Lentelė. Fiskalinės išlaidų priemonės, neįsk. investicijų ir priemonių verslo likvidumui palaikyti, tiesiogiai neveikiančių balanso (paskolų, garantijų ir kt.)

Priemonė	Planuojama išleisti 2020 m., mln. eurų	Proc. BVP	Prielaida, jei 2021 m. būtų išleista pusė 2020 m. sumos, mln. eurų	Proc. BVP
Išlaidų priemonės, kurios galioja ekstremalios padėties ir (arba) karantino metu, t. y. šiems režimams galiojant lėšų joms reikėtų automatiškai, ir papildomos išlaidos sveikatos apsaugai
Ligos išmokos prižiūrintiesiems vaikus, senyvo amžiaus žmones ir neįgaliuosius nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, taip pat sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims*	153	0,3	77	0,2
Subsidijos už prastovose esančius darbuotojus	238	0,5	119	0,2
Asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimas, ekstremaliosios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomos išlaidos, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus	184	0,4	92	0,2
Išmokos savarankiškai dirbantiesiems*	130	0,3	65	0,1
Iš viso	705	1,4	352	0,7
Išlaidų priemonės, kurios galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2020 m. buvo vienkartinės, t. y. lėšų joms reikėtų, jei būtų priimti sprendimai jas pratęsti
Darbo paieškos išmokos	138	0,3	69	0,1
Subsidijos už darbuotojus, grįžusius iš prastovų*	529	1,0	265	0,5
Vienkartinės išmokos šeimoms už vaikus, išmokos pensijų ir šalpos išmokų gavėjams	254	0,5	127	0,3
Kompensacijos už nuomą	90	0,2	45	0,1
Subsidijos mažoms įmonėms	100	0,2	50	0,1
Kitos (išmokos už palūkanas, žemės ūkio sektoriui, didesnė socialinė parama ir kt.)	263	0,5	132	0,3
Iš viso	1 374	2,7	687	1,4
Šaltinis: 2021 m. Lietuvos biudžeto projektas.
* Patikslinta pagal tikėtiną įvykdymą.

Lietuvos banko vertinimu, yra rizikų dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR planu. Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį planuojamo valdžios sektoriaus deficito 2021 m. lems Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas (naujiems veiksmams bus skirta 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), atkreipiame dėmesį į rizikas, susijusias su plane numatytų priemonių tikslingumu ir efektyvumu. Lietuvos banko vertinimu, plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitiktų strategines kryptis, kurioms jie priskiriami. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Siūlytume pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kad būtų galima tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims. Skubotas lėšų skyrimas didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, atiteks labiau einamosioms išlaidoms nei investicijoms, o ekonominė nauda bus nedidelė. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybė gautų didesnę ekonominę naudą, jeigu būtų skirta papildomai laiko ir reikiamų resursų siekiant tiksliau įvertinti investicijų poreikį pasirinktoms sritims, taip pat atlikus išsamų kiekvienos plane pateiktos priemonės kuriamos naudos šalies ekonomikai vertinimą. Aiškus prioritetas turėtų būti struktūrinė ekonomikos transformacija, ilgalaikių iššūkių sprendimas. Taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama ne tik rentabilioms, bet ir didžiausią naudą šalies ekonomikai kuriančioms priemonėms. Ilgesniu laikotarpiu didesnę pridėtinę naudą turėtų nešti investicijos į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą, kurios turėtų padėti pritraukti užsienio investicijas, didinti užimtumą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės eksportą. Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą ir pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį bei itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą, o sprendimai dėl atskirų projektų turėtų būti priimti atsižvelgiant į naudos ir kaštų analizės įžvalgas. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jeigu dauguma Ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus Lietuvos RRF planą. Teikiamų investicinių projektų naudingumui vertinti siūlome pasitelkti kaštų ir naudos analizę, kuri valstybei leistų racionaliau naudoti turimus ribotus išteklius, pavyzdžiui, kiek ir kokios viešosios infrastruktūros reikia, arba bent jau žinoti tikrą siūlomų investicinių projektų kainą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad RRF lėšos galės būti panaudotos iki 2026 m. Net jei EK patvirtintų siūlomus projektus, planuoti 1/3 visų numatomų gauti lėšų išleisti jau kitais metais (iš viso iš šios priemonės planuojama gauti 2,4 mlrd. eurų, o 2021 m. planuojama panaudoti 0,8 mlrd. eurų) reiškia itin skubotą projektų pasirinkimą. Tai didina riziką, kad pasirinkti projektai nebus patys tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti. Skubotai priimamų projektų rezultatas gali būti priešingas, nei norima, – didės įsipareigojimai, tačiau laukiamo rezultato – ekonomikos transformacijos, siekiant tvarios ir konkurencingos ekonomikos, – nebus pasiekta.

Projektuose suplanuotų viešųjų finansų rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus. Šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanas ir tai sudaro sąlygas lengviau finansuoti valdžios sektoriaus deficitą. Vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą. Rizikų dėl skolos didėjimo gali kilti ir ilgesniu laikotarpiu: didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpio problemas, ji lemia didesnes išlaidas skolai tvarkyti ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl didėja rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą: itin svarbu, kad skolintos lėšos būtų skirtos toms fiskalinėms priemonėms, kurios būtų efektyviausios stabilizuojant ekonomiką, būtų tikslinės ir savalaikės, sudarytų sąlygas greitai atsigauti ekonomikai, stiprintų ekonomikos pagrindus, nes ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių skolą stabilizuojančių veiksnių.

2021 m. planuojama pasiskolinti 5,1 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį –vidaus rinkoje (1,9 mlrd. Eur), tačiau atsižvelgiant į rinkos padėtį ir pajėgumus skolinti 2020 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2021 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 9 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl yra tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka turėtų sudaryti paskatas bankams panaudoti likvidžias lėšas įsigyjant mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius.

Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, tačiau reikia imtis priemonių ir sumažinti savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių ataskaitų netikslumus. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2020 m., negalės viršyti 60 proc. prognozuojamų pajamų, o Vilniaus m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų pajamų, o savivaldybių esami įsiskolinimai (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2022 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2021 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2020 m. biudžete.

Pažymėtina, kad ir toliau konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis išlieka netikslus. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose ne kartą atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė[5]. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendindama ankstesnę[6] Valstybės kontrolės rekomendaciją, parengė rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektams, tačiau to nepakanka, nes klaidų finansinėse ataskaitose vis dar yra. Tai kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnės vertės, nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų. Todėl minėti vertinimai gali būti netikslūs. Be to, galimai didesni savivaldybių įsipareigojimai gali kelti didesnę valdžios sektoriaus deficito riziką.

Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, pensijų didinimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų 0,2 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:

a) išmokos vaikams. Nuo 2021 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 60 iki 70 Eur;

b) atlygis darbuotojams. Jis 2021 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2021 m. sausio mėn. nuo 607 iki 642 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2021 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);

c) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2021 m. didinamos šalpos išmokos, socialinių išmokų baziniai dydžiai, pensijos.

Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 494 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas.

Svarstyti ir įvertinti Vyriausybei.

Valstybės kontrolė,

2020-11-11

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – Fiskalinė institucija), kovo 26 d. paskelbė išvadą, kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2021 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams.

Vyriausybė 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2020 m. numatomas 8,4 proc. BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės.

Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2021 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę.

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi

1. Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, 2020-2021 m. perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. Europos Komisijai informavus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir 2021 m., laikomasi prielaidos, kad 2022 m. išskirtinės aplinkybės bus atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės.

2. Išlaidų augimo ribojimo taisyklė 2020 ir 2021 m. pagrįstai netaikoma dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtam laikotarpiui projektuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo.

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, priešingai nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo, 2020 m., tikėtina, atitiks valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimus. 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių.

Dėl valstybės skolos

1. Valdžios sektoriaus skola, esant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, artėja prie ES Stabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos 60 proc. BVP ribos. Fiskalinė institucija projektuoja, kad 2020 m. VS skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 m. augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP.

2. Pažymėtina, kad rizikų balansas išlieka neigiamas: valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali augti dėl didesnio nei projektuota valdžios sektoriaus deficito, mažesnio nominaliojo BVP ar prastesnių Lietuvos kredito reitingų. Atsigaunant ekonomikai, svarbu ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Šalies ekonomikai parodžius spartesnį nei tikėtasi atsigavimą, esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą.

Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui.

Svarstyti ir įvertinti Vyriausybei.

Seimo kanceliarija,

2020-10-26

Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte Nr. XIIIP-5302 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai – 32 313 tūkst. Eur.

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, neatidėliotiną poreikį atnaujinti aukščiausios kategorijos valstybės informacinės sistemų infrastruktūrą ir toliau nuosekliai įgyventinti tęstinį investicijų projektą, Seimo kanceliarijai 2021 m. reikalingi 3 823 tūkst. Eur didesni asignavimai iš valstybės biudžeto nei numatyta Įstatymo projekte šioms Seimo kanceliarijos reikmėms:

– 2 202 tūkst. Eur Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientams padidinti nuo šiuo metu vidutiniškai nustatyto 7,27 iki pareiginių algų koeficientų intervalo vidurkio 9,35, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. 6 p. nuostatas;

– 90 tūkst. Eur didėjantiems priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėti, įgyvendinant Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 3 d. ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 2 d. nuostatas;

– 98 tūkst. Eur karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybiniam vertinimui, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 27 str. ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 str. nuostatas;

– 120 tūkst. Eur Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientams padidinti nuo 10 iki 11, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2609 nuostatas;

– 454 tūkst. Eur tęstiniam investicijų projektui „Vaizdo ir garso transliacijos sistemos modernizavimas Seimo veiklos viešinimo užtikrinimui“ vykdyti. Vaizdo ir garso transliacijos įranga įdiegta prieš 12 metų (atnaujinta apie 40 proc.) ir šiuo metu neaptarnaujama gamintojų, todėl nebegalima užtikrinti Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams ir Techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų. Dėl technologiškai pasenusios vaizdo ir garso transliacijos apdorojimo įrangos Seimo kanceliarija negali nacionaliniam transliuotojui perduoti signalo raiškiuoju (HD) formatu ir taip užtikrinti tinkamo visuomenės informavimo apie Seimo veiklą ir sklandaus įstatymų leidžiamosios institucijos duomenų atvėrimo;

– 109 tūkst. Eur Sausio 13-osios memorialui suremontuoti. Sausio 13-osios memorialo dalis stiklo konstrukcijų yra sutrūkinėjusios ir nestabilios, atsipalaidavę metalines konstrukcijas laikantys lynai. Tokia statinio būklė yra avarinė ir kelia grėsmę memorialo lankytojams. Laikantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reikalavimų yra būtina atlikti Sausio 13-osios memorialo paprastąjį remontą ir pašalinti jo eksploatacijos metu susidariusius statinio defektus. Planuojama remonto darbus atlikti per dvejus metus;

– 750 tūkst. Eur investicijų projektui „Teisės aktų registro ir kitų Seimo kanceliarijos valdomų valstybės informacinių sistemų fizinės infrastruktūros įrangos virtualizavimas“. Seimo kanceliarija valdo teisės aktų registrą (TAR) ir kitas valstybės informacines sistemas, kurių kibernetinę saugą reglamentuoja Techniniai valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimai, TAR ir informacinių sistemų duomenų saugos nuostatai ir kiti teisės aktai. TAR ir kitų Seimo kanceliarijos valdomų valstybės informacinių sistemų fizinė infrastruktūra įsigyta prieš 7-12 metų ir šios įrangos gamintojų palaikymas baigėsi 2019 m., todėl negalima užtikrinti patikimo įrangos veikimo bei organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams.

Pritarti.

Genocido ir rezistencijos tyrimų centras,

2020-10-20

Tvirtinant Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžetą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pritaria Kario-partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo prašymui skirti lėšų Lietuvos partizano Antano Kraujelio namo

remonto ir rekonstrukcijos darbų projektui.

Prašome reikiamus 80 000 eurų skirti Fondui tiesiogiai arba per Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro biudžetą, kadangi Centras vykdo valstybės deleguotą istorinės atminties funkciją.

Pritarti.

Genocido ir rezistencijos tyrimų centras,

2020-09-11

Į 2020 metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) biudžeto asignavimų planą buvo įtraukti 200 tūkst. eurų nebiudžetinių pajamų (2020 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3-as priedas). Nuo šių metų kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos įtakos Okupacijų ir laisvės kovų muziejus neteko didžiosios dalies lankytojų ir pajamų, todėl numatoma, kad iki šių metų pabaigos bus surinkta tik apie 70 tūkst. eurų.

Metų pradžioje Centras, planuodamas veiklą patvirtintų asignavimų pagrindu, prisiėmė reikšmingus įsipareigojimus, kurių, įvertinus patirtus nuostolius, be papildomų asignavimų negalės laiku įvykdyti. Prašome rasti galimybę kompensuoti 130 tūkst. eurų praradimus, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus:

1. Nuo metų pradžios įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 naujai redakcijai, buvo padidinti visų kategorijų darbuotojų atlyginimų koeficientai. Juos pritaikant teko orientuotis į minimalius įstatymo prieduose nurodytus pareiginės algos koeficientus, bet vidinių resursų atlyginimų mokėjimui, neužtenka (vieno mėn. deficitas – apie 7.300 eurų). Trūkstama darbo užmokesčio suma metams sudaro 80 tūkst. eurų.

2. Atsižvelgdamas į didelį visuomenės interesą įamžinti aktyviausią ir gausiausią laisvės kovose dalyvavusią Dainavos partizanų apygardą, Centras šių metų vasario mėn. pasirašė sutartį su Alytaus miesto savivaldybės administracija, pagal kurią įsipareigojo finansuoti paminklo Dainavos apygardos partizanams gamybos ir pastatymo darbus Alytuje. Paminklo atidegimo iškilmės, kuriose numato dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidentas, planuojamos 2020 m. lapkričio 20 d. Šios sutarties įgyvendinimui trūksta 50 tūkst. eurų.

Kadangi 2021 m. sausio 12 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Centro Dvaro rūmuose turi būti atverta moderni ekspozicija „Projektas – homo sovieticus“, o paruošiamieji darbai atliekami šiais metais neturint pilno finansavimo, bei siekiant išnaudoti esamas galimybes maksimaliam rezultatui pasiekti būtinas audio-video asistentas, be kurio šios ekspozicijos lankymas negalimas, jo paskirtis – interaktyviai ir patraukliai suteikti informaciją apie muziejaus ekspoziciją. Atsižvelgiant į tai, prašome rasti galimybę papildomai skirti 60 tūkst. eurų.

Pritarti.

Genocido ir rezistencijos tyrimų centro raštas dėl papildomų asignavimų 2020 metams rengtas 2020 m. rugsėjo 11 d., todėl turi būti įvertinta, ar rengdama įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 LRV atsižvelgė į rašte nurodytus siūlymus.

Mokestinių ginčų komisija prie LRV,

2020-11-10

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) yra vienintelė išimtinai mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, kuri Europos Sąjungos Teisingumo Teismo yra pripažinta teismine institucija (byloje Nr. C-385/09). Ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje praktikoje mokestiniai ginčai yra priskiriami sudėtingų bylų kategorijai.

Vis daugiau sprendimų, susijusių su tarptautinėmis apmokestinimo situacijomis, ,,holdinginėmis“ ar dirbtinėmis struktūromis, PVM sandorių grandinėmis, turinio viršenybės prieš formą principo taikymu, kai naudojami ,,intelektualūs“ mokesčių vengimo būdai. Šių situacijų nagrinėjimas reikalauja žinių ne tik mokesčių, civilinės, tarptautinės teisės, bet ir finansų apskaitos, ekonomikos srityse. Nagrinėjant sprendimus neapsiribojama nacionalinių teisės aktų analize ir taikymu, o nagrinėjami ir taikomi ES reglamentai, direktyvos, ES Teisingumo teismo sprendimai.

Pažymime, kad nuo 2021 metų Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjamas ginčų ratas dar labiau išsiplės. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. XIII–3158 11 straipsnį Mokestinių ginčų komisija perims aplinkosaugos mokesčių mokestinių ginčų nagrinėjimą ir taps privaloma ikiteismine institucija šioje srityje. Tai pareikalaus kompetencijų stiprinimo ir darbuotojų aukšto profesionalumo išlaikymo.

Komisijoje yra 20 pareigybių (įskaitant Komisijos narius) – šiuo metu užimta 19 pareigybių, iš jų 8 pareigybės yra susijusios su skundų nagrinėjimu ir pagalba šioje srityje. Viena iš šių pareigybių iki šiol neužimta, nes pagal turimus asignavimus darbo užmokesčiui komisijos nario padėjėjo koeficientas yra 9,45, o pagal viešojo sektoriaus praktiką tokį atlyginimą gauna tik specialistai su maža darbo patirtimi. Šie specialistai įgiję darbo patirties Komisijoje išeina į geriau apmokamas darbo vietas privačiame sektoriuje ar valstybės tarnyboje. Dėl to nukenčia mokestinių ginčų bylų nagrinėjimo kokybė. Susidarė situacija, kai į Komisijos nario padėjėjus nepretenduoja aukštą kvalifikaciją mokesčių teisės srityje turintys asmenys. Reikia pažymėti, jog didelę patirtį ir kvalifikaciją turinčių valstybės tarnautojų, dirbančių panašaus pobūdžio darbą, pavyzdžiui, VMI, tarnybinių atlyginimų koeficientai yra didesni, svyruoja nuo 10,1 iki 11, 45. Esant tokiam skirtumui, sudėtinga užtikrinti kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą, juos motyvuoti bei užtikrinti nuolatinius jų tarnybinius santykius.

Atsižvelgiant į tai, kad Covid-19 pandemijos metu mokestiniai ginčai nagrinėjami nuotoliniu būdu, didėja našiai veikiančios kompiuterinės technikos, mobilaus komunikavimo ir programinės įrangos poreikis. Komisijoje naudojama kompiuterinė technika yra nusidėvėjusi, tai apsunkina mokestinių ginčų nagrinėjimą nuotoliniu būdu, atsiranda papildomos techninės problemos proceso šalims. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procese bei rengiant ir pasirašant Komisijos sprendimus planuojame naudoti ir mobilų el. parašą. Todėl siūlome Komisijos biudžetą įsigijimams padidinti bent 20 tūkst. eurų.

Atsižvelgdami į pateiktą informaciją, t.y. kad būtų galima priimti kvalifikuotą darbuotoją į Komisijos nario padėjėjo pareigybę bei nustatyti didesnius koeficientus kitiems specialistams, taip pat įsigyti bei atnaujinti kompiuterinę bei organizacinę techniką, prašome papildomai numatyti 2021 metams: darbo užmokesčiui 50 tūkst. eurų, turtui įsigyti 20 tūkst. eurų, iš viso – 70 tūkst. eurų.

Pritarti.

Savivaldybės

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Biržų rajono savivaldybė,

2020-10-19

Biržų rajono savivaldybė susipažino su parengtu ir pateiktu svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau – Projektas).

Mūsų susirūpinimą ir nerimą kelia tai, kad Savivaldybėms 2021 metams numatomos prognozuojamos pajamos yra ženkliai mažesnės, nei 2020 metais: visoms savivaldybėms prognozuojamų pajamų suma mažėja 4,3 proc., o Biržų rajono savivaldybės – 5,5 proc., arba 824,0 tūkst. Eur. Biržų rajono savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos – 14196, tūkst. Eur (2020 m. – 15020,0 tūkst. Eur), iš jų gyventojų pajamų mokestis – 13315,0 tūkst. Eur (2020 m. – 14038,0 tūkst. Eur, arba 5,4 proc. daugiau). Skaičiuojant savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio kintamąją dalį, nenumatytos sumos savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti, nors tai numatyta Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2.c papunktis).

Nežiūrint į tai, kad Savivaldybės 2021 metais prognozuojamos pajamos, lyginant su 2020 metais, yra mažinamos, Savivaldybės, kaip ir kitų savivaldybių išlaidos 2021 metais didės dėl planuojamo minimalios mėnesio algos bei pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo bei kitų teisės aktų, nurodytų Projekto 6 priede, įgyvendinimo. Dėl išvardintų teisės aktų įgyvendinimo Biržų rajono savivaldybės išlaidos 2021 metais didės 260,0 tūkst. Eur. Savivaldybė šiuo metu įgyvendina eilę ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų investicijų projektų, prie kurių nuosavų lėšų dalimi turi prisidėti savivaldybė, didžioji dalis projektų bus tęsiama ir 2021 metais. Ateinančiais metais taip pat bus pradėti įgyvendinti nauji investicijų projektai, kuriems skirtas ES fondų finansavimas. Savivaldybės prisidėjimas prie vykdomų investicijų projektų 2021 metais sudarys daugiau kaip 1,5 mln. Eur. Savivaldybė planuoja skolintis tiek, kiek leidžia Įstatymo projektu nustatomi skolinimosi limitai, taip pat yra pateikusi paraiškas Savivaldybių dotacijai iš VIPA gauti, tačiau šių numatomų pasiskolinti lėšų užtikrinti vykdomų projektų nuosavos lėšų dalies finansavimui nepakaks, todėl Savivaldybė investicijų projektams finansuoti 2021 m., kaip ir 2020 m., turės skirti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų savarankiškosioms funkcijoms finansuoti. Šalyje esanti ekstremali padėtis dėl COVID-19 turi įtakos ir Savivaldybės finansinei būklei: Savivaldybės 2020 metų biudžeto pajamų planas nevykdomas, Savivaldybė patiria neplanuotų papildomų išlaidų, kurios ne visos yra kompensuojamos, todėl tikėtina, kad biudžetinius metus Savivaldybė baigs turėdama daugiau įsiskolinimų, nei metų pradžioje. Šie įsiskolinimai turės būti dengiami iš 2021 metų Savivaldybės biudžeto. Akivaizdu, kad subalansuoti Savivaldybės 2021 metų biudžeto pajamas ir asignavimus bus labai sudėtinga. Suprantame, kad dėl su COVID-19 pandemijos raida susijusių rizikų ir jos poveikio šalies ekonomikai ir viešiesiems finansams, Savivaldybių biudžetai 2021 metais turės būti įtempti, tačiau prašome rasti galimybę peržiūrėti prognozuojamus 2021 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius ir Savivaldybės biudžetui prognozuojamas pajamas padidinti bent iki 2020 metų lygio.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

Druskininkų savivaldybė,

2020-10-21

Turizmas yra viena iš prioritetinių verslo šakų Lietuvoje, turizmo sektorius aprūpina darbu didelę dalį gyventojų visose šalies savivaldybės, kiekvienais metais augantis turizmo mastas įtakoja ne tik naujų darbo vietų kūrimą, bet ir duoda papildomas lėšas savivaldybių biudžetams. Lietuvoje į turizmo verslą niekada nebuvo žiūrima kaip į atskirą, pridėtinę vertę ir ekonominę naudą šaliai nešančią ūkio šaką. Turizmo, kaip atskiros ūkio šakos, išskyrimas ir didesnis valstybės dėmesys neabejotinai turėtų teigiamą įtaką šalies įvaizdžio formavimui, naujų darbo vietų kūrimui, skatintų ekonomikos augimą. Plėtojant infrastruktūrą turizmo reikmėms, prisidedama prie vietos plėtros, kuriamos ar išsaugomos darbo vietos padeda spręsti pramonės ar kaimo vietovių nuosmukio problemas.

Atsižvelgiant į keliamą turizmo plėtros skatinimo svarbą visoje Lietuvoje, ne tik kurortinėse savivaldybėse, teikiame siūlymą dėl turizmo skatinimo priemonių Lietuvos savivaldybėms įgyvendinimo, kuriam pritarė Lietuvos kurortų asociacija. Šios lėšos būtų naudojamos kaip tikslinės lėšos turizmo skatinimui.

GPM surenkamą į konsoliduotus valstybės ir savivaldybių biudžetus sumą, tenkančią valstybės biudžetui, siūlome skirstyti į tris dalis: 0,5% Verslo plėtrai, 0,5% Turizmo plėtros skatinimui (nauja) ir 99,0% valstybės reikmėms. Taip nenukentės nei viena savivaldybė ir padidės procentinė GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams 0,27% ir sudarys 46,48% (analizuojant 2020 metų biudžetą).

Naujajai priemonei įgyvendinti iš GPM dalies, tenkančios valstybės biudžetui, būtų perskirstyta 10 040,0 tūkst. eurų. Minėta suma kiekvienai savivaldybei paskirstoma pagal savivaldybės metinį nakvynių skaičių, remiantis Statistikos departamento duomenimis. Taip kiekviena savivaldybė bus skatinama plėtoti turizmo skatinimą.

GPM dalies, tenkančios savivaldybių biudžetams apskaičiavimo schemoje įtraukimas naujos GPM dalies – turizmo skatinimas. Turizmo skatinimo dalies suma apskaičiuojama iš GPM sumos, tenkančios Valstybės biudžetui ir sudarytų 0,5 %. Tokiu atveju, iš Valstybės biudžeto būtų perskirstyta turizmo skatinimui 10 040,0 tūkst. eurų. (Tūkst. eurų)

2020 m. prognozė	GPM į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus	Suma, tenkanti VALSTYBĖS BIUDŽETUI	Suma, tenkanti SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS
	3713912	2007915	1705997
2020 m. prognozė	GPM į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus	Procentinė GPM dalis, tenkanti SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS	Suma, tenkanti SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS
	3.713.912	46,21%	1.716.037		1736116,2
PASTOVIOJI	KINTAMOJI	VERSLO PLĖTRAI	TURIZMO SKATINIMUI		46,48 %
42,84%	3,10%	0,27%	0,27%
Paskaičiuotas procentas nuo VALSTYBĖS BIUDŽETUI tenkančios dalies (2007915)			0,50%
				10.039,6

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

Lazdijų rajono savivaldybė,

2020-10-21

Lazdijų rajono savivaldybė, išnagrinėjusi 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Projektą), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ ir kuris yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, reiškia susirūpinimą dėl Projekte nenumatyto savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų sumažėjimo kompensavimo. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas (toliau – Metodikos įstatymas) 2021 m. numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, tačiau pateiktame tvirtinti Projekte kompensavimas nėra numatytas. Tikėtina, kad Projekto rengėjas vadovaujasi Metodikos įstatyme įteisinta išimtimi, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viešai skelbiamą Ekonominės raidos scenarijų 2021 m. yra numatomas 3,3 proc. BVP augimas, todėl manome, kad ši išimtis neturi būti taikoma ir nenumatytas prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimas yra neteisingas savivaldybių atžvilgiu. Lazdijų rajono savivaldybės atveju 2021 m. yra prognozuojamas 755 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto pajamų palyginamosiomis sąlygomis sumažėjimas, kuris gali sukelti didelių problemų vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus.

Prašome svarstant Projektą atsižvelgti į šias įžvalgas ir siekti, kad savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimas būtų kompensuotas 100 proc. bei savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimas nebūtų mažinamas.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

Molėtų rajono savivaldybė,

2020-10-21

Remiantis pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, Molėtų rajono savivaldybei prognozuojama lėšų suma savarankiškosioms funkcijoms vykdyti 2021 m. yra sumažinama 5,5 proc. arba 568 tūkst. Eur. (palyginamosiomis sąlygomis), kai 2020 metams buvo numatytas 9,6 proc. (904 tūkst. Eur) padidėjimas lyginant su 2019 m.

Toks ženklus pajamų sumažėjimas Molėtų rajono savivaldybei turėtų didelę įtaką suplanuotiems naujiems investiciniams projektams ir tęsiamiems 2020 m. projektams, įvertinant paskolų grąžinimo ir įsipareigojimų vykdymo galimybes, įgyvendinat kitas savarankiškąsias funkcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybė patiria daugiau išlaidų, įgyvendindama Seimo ar Vyriausybės priimtus sprendimus dėl darbo užmokesčio didinimo (socialiniai, kultūros darbuotojai), verslo sąlygų gerinimo. Pavyzdžiui, 2020 m. pagal teisės aktus darbo užmokesčiui padidinti buvo skirta 292 tūkst. Eur, Molėtų savivaldybė skyrė 476,2 tūkst. Eur., nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio, 10 dalies, 2 punktą, vertinant darbuotoją „gerai“ kintamoji dalis nustatoma ne mažesnė nei 5 procentai. 20 proc. padidinti atlyginimai socialiniams darbuotojams, 10 proc.- kultūros darbuotojams. 2021 metų projekte palikta ta pati, nepadidinta (69 tūkst. Eur) valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti suma.

2020 metų rugsėjo 30 d. duomenimis, Molėtų rajono savivaldybė neteko 627,4 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio (8,10 proc.), paimta trumpalaikė paskola (suma 600 tūkst. Eur), planuojama prašyti papildomos paskolos (suma 700 tūkst. Eur) iš Finansų ministerijos.

2021 m. biudžeto projekte (12 straipsnio 3 punktas) numatytas 2020 m. negautų pajamų savivaldybėms paskirstymas, tačiau tuo pačiu (13 straipsnio 11 punktas) nurodo, kad „kartu nustatyti šių lėšų įskaitymą kaip savivaldybių 2020 metų iš valstybes biudžeto suteiktas trumpalaikes paskolas laikinam pajamų trūkumui dėl negautų pajamų padengti ir nustatyti šių lėšų (paskolų) grąžinimo sąlygas“. Jei teisingai suprantame, 2020 metų negautų pajamų kompensavimas 2021 metų biudžeto projekte nenumatomas.

Svarstant ir tvirtinant biudžetą, prašome įvertinti savivaldybės 2020 m. negautų pajamų kompensavimo galimybes šimtu procentų ir padidinti savarankiškųjų funkcijų finansavimą iki 2020 m. biudžeto lygio.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

Joniškio rajono savivaldybė,

2020-10-21

Vyriausybė pateikė Seimui 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – įstatymas) projektą. Joniškio rajono savivaldybės administracija susipažino su pateiktu įstatymo projektu ir jame nustatytais savivaldybių biudžeto finansiniais rodikliais.

Įstatymo projekte savivaldybėms numatyta bendra lėšų suma 2021 m. palyginus su 2020 m. išaugs, tačiau šis augimas susidaro dėl savivaldybėms skiriamų dotacijų valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti ženklaus padidėjimo, o savivaldybėms prognozuojama lėšų suma savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2021 m. sumažės apie 98 mln. eurų (palyginamosiomis sąlygomis), Joniškio rajono savivaldybei – 0,6 mln. Eur.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, tačiau 2021 m. projekte kompensavimas nėra numatytas, remiantis Metodikos įstatyme įteisinta išlyga, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies. Savivaldybės nuomone, ši išlyga neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metams pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas.

2021 metams numatytas savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad jau 2020 m. savivaldybės biudžetų pajamų planų vykdymas atsilieka ir nėra aišku kokia negautų pajamų dalis bus kompensuota 2021 m. Joniškio rajono savivaldybė, kaip ir kitos savivaldybės, dėl negautų pajamų, kad užtikrintų savarankiškų funkcijų finansavimą, ima trumpalaikę paskolą iš Finansų ministerijos. Taigi, 2021 m. nekompensavus visų 2020 m. negautų prognozuotų pajamų, dalį paskolos savivaldybėms reikės grąžinti iš 2021 m. pajamų ir atitinkamai mažės savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimas.

Prašome, svarstant įstatymo projektą Seime, peržiūrėti savivaldybių prognozuojamus finansinius rodiklius ir 2021 m. savivaldybėms išlaikyti savarankiškų funkcijų finansavimą bent jau 2020 m. lygyje.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

Telšių rajono savivaldybė,

2020-10-23

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau - Vyriausybė) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui (toliau -Seimas) Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo (toliau -Rodiklių įstatymas) projektą. Pajamos savivaldybėms savarankiškosioms funkcijoms vykdyti vidutiniškai mažėja 5,6 proc., Telšių rajono savivaldybei mažėja 6,5 proc.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos

įstatymu (toliau - Pajamų metodikos įstatymas) savivaldybių prognozuojam ų pajamų mažėjimas turi būti kompensuojamas 100 proc.. Šio įstatymo 10 str. nuostatomis, esant ekonomikos sunkmečiui savivaldybių pajamos gali būti mažinamos. Mes suprantame, kad siekiant šalinti C ovid-19 ligos padarinius, įvairūs apribojimai nusmukdė šalies ekonomiką, tačiau savivaldybėms turi būti skiriamos lėšos Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti. 2020 m tam buvo padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos, pvz., minimali mėnesinė alga

didėjo iki 607 eurų (+52 eurais), pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 176 eurų (+3 eurais)

ir kt. (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos). Šių išlaidų nebuvo numatyta kompensuoti

planuojant 2021 metų Rodiklių įstatymą, vadovaujantis Pajamų metodikos įstatymo pakeitimu, kuris galioja tik 2020 m tam . Ši išimtis teigia, jo padidintos išlaidos nekompensuojamos tik tuo atveju, jeigu prognozuojam o savivaldybių pajamų augimo pakanka padidėjusioms išlaidoms padengti. Kadangi 2021 metams numatomas savivaldybių pajamų mažėjimas, savivaldybės neturės lėšų 2020 m tais padidintiems įsipareigojimams vykdyti. Prašome Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetų narius svarstant 2021 m etų Rodiklių įstatymo projektą atkreipti dėmesį į išsakytas problemas ir peržiūrėti projektą kompensuojant savivaldybėms planuojamą pajamų mažėjimą 100 proc., priešingu atveju savivaldybės bus priverstos mažinti finansavimą savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, augs kreditorinis įsiskolinimas.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

Anykščių rajono savivaldybė,

2020-10-26

Siekdamas, kad Anykščių rajono savivaldybei nekiltų problemų vykdant savivaldybės savarankiškas funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus, atkreipiu dėmesį į tai, kad 2021 metų biudžeto projekte Anykščių rajono savivaldybei yra numatytas 914 tūkst. eurų mažesnis finansavimas, t. y. 5,4 proc. mažiau nei buvo 2020 metais. Realus finansavimas mažesnis dar 229 tūkst. eurų, nes numatyta didinti finansavimą biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui dėl pasikeitusių teisės aktų.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą , todėl 2021 metams Metodikos įstatyme įteisinta išlyga, kad ekonomikos sunkmečio metu pajamų mažėjimas gali būti kompensuojamas iš dalies, neturėtų būti taikoma, nes savivaldybės ekonomikos sunkmečio metu neturi mechanizmų sumažinti esamų sutartinių įsipareigojimų ar sumažinti darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojams, stabdyti investicinių projektų įgyvendinimą.

Matydamas būtinybę, kad savarankiškų funkcijų finansavimui būtų numatyta bent jau 2020 metų suma, reiškiu susirūpinimą ir prašau į tai atsižvelgti tvirtinant 2021 metų biudžetą.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

Kupiškio rajono savivaldybė,

2020-10-26

Analizuodami Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, matome, kad Kupiškio rajono savivaldybei 2021 metų pajamos savarankiškosioms funkcijoms atlikti planuojamos 3,9 proc., arba 433 tūkst. eurų mažesnės nei patvirtintos 2020 metams. Toks planuojamų pajamų mažėjimas neleis Savivaldybei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus įgyvendinant investicinius projektus. 2021 metais baigiamų ir tęstinių investicinių projektų išlaidoms iš Savivaldybės biudžeto reikia 1050,0 tūkst. eurų. Planuojamas baigti projektas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kupiškio rajono savivaldybėje“. Vykdant projektą 2020 metais iš Europos Sąjungos fondų finansinės paramos lėšų įsigytas namas ir atliktas dalinis patalpų remontas. Visiškai pabaigti remontuoti, sutvarkyti aplinką ir pradėti veiklą (darbuotojų darbo užmokesčiui, globojamų vaikų gerbūviui sukurti ir kitoms veiklos išlaidoms) papildomai iš Savivaldybės biudžeto reikia – 140 tūkst. eurų. Taip pat 2020 metais pradėta Kupiškio sveikatingumo komplekso (baseino) statyba. 2021–2023 metų Valstybės investicijų programos projekte šio projekto išlaidoms iš valstybės biudžeto numatyta 450 tūkst. eurų. Vertinant bendrą projekto vertę – 6460 tūkst. eurų, Valstybės investicijų programoje numatoma skirti valstybės lėšų suma yra labai maža, todėl Savivaldybė, atsižvelgdama į prognozuojamų pajamų dydį ir tikėdamasi, kad jos bus ne mažesnės kaip patvirtintos 2020 metais, planavo skirti kaip galima didesnę sumą iš savarankiškųjų pajamų.

Planuojamos mažesnės 2021 metų prognozuojamos pajamos ribos Savivaldybės prisidėjimo galimybes įgyvendinant investicijų projektus ir atliekant kitas savarankiškąsias funkcijas (ugdymo aplinkos, sveikatos priežiūros programų, kultūros projektų ir kitų priemonių finansavimą).

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

Kazlų Rūdos savivaldybė,

2020-10-26

LR Vyriausybė pateikė LR Seimui Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau tekste – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto 5 priede „Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybinės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ iš viso visoms savivaldybėms prognozuojama 2021 metais 110 458 tūkst. Eur (arba 11 proc.) specialiųjų tikslinių dotacijų daugiau negu 2020 metais. Įstatymo projekto 6 priede „Lietuvos Respublikos 2021 metų savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, savivaldybių biudžetams skiriamos gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais) ir apskaičiuotos sumos sprendimams įgyvendinti“ iš viso visoms savivaldybėms prognozuojama 2021 metais 81 725 tūkst. Eur (arba 4,4 proc.) mažiau negu skirta 2020 metais.

Kazlų Rūdos savivaldybei Įstatymo projekto 6 priede savarankiškosioms funkcijoms vykdyti prognozuojama 6 422 tūkst. Eur, t.y. 420,0 tūkst. Eur mažiau (arba 6,2 proc.) negu 2020 m. (6842 tūkst. Eur). Gyventojų pajamų mokesčio 2021 metais prognozuojama 5947 tūkst. Eur, t.y. 430,0 tūkst. Eur ( arba 6,7 proc.) mažiau negu 2020 metais (6377 tūkst. Eur).

2021 metais numatytas savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas Kazlų Rūdos savivaldybei sukels didelių problemų vykdant az37 R8d5savivaldybių savarankiškąsias funkcijas ir įgyvendinant investicinius projektus. 2020 metais prasidėjęs ekonominis nuosmukis daro ženklią įtaką Kazlų Rūdos savivaldybės biudžeto pajamų surinkimui. Beveik per 10 mėnesių Kazlų Rūdos savivaldybė 2020 metais negavo iš viso 611 tūkst. Eur pajamų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti (10 mėn. pajamų planas įvykdytas 88,8 proc.) ir iki 2020 metų pabaigos nesurinkta 1995,4 tūkst. Eur arba 2020 m. planas įvykdytas 70,8 proc.

Dėl COVID-19 susidariusios ekonominės situacijos Kazlų Rūdos savivaldybė su LR Finansų ministerija sudarė trumpalaikės paskolos sutartį (960,0 tūkst. Eur sumai), nes Savivaldybei nepakanka biudžeto apyvartos lėšų. 2020 m. spalio 21 d. duomenimis Savivaldybei suteikta 300,0 tūkst. Eur trumpalaikė paskola. Atsižvelgiant į LR Finansų ministerijos interneto svetainėje pateiktą informaciją apie prognozuojamus savivaldybių biudžetų negautų planuotų gyventojų pajamų mokesčių dydžius (informacija atnaujinta 2020 m. spalio 20 d.), Kazlų Rūdos savivaldybei prognozuojamas 2020 metais 490,0 tūkst. Eur GPM negavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kazlų Rūdos savivaldybė planuoti trumpalaikės paskolos grąžinimą 2020 m. gruodžio mėn. galimybės neturi.

LR Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo penktas skirsnis reglamentuoja savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimą, o LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 8 d. pasitarimo protokolo Nr. 18 darbotvarkės 19 klausimo „Dėl koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių savivaldybių biudžetams“ priimto sprendimo 3 punktas reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme turės būti numatytos lėšos 2020 m. negautoms pajamoms kompensuoti.

Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punktas reglamentuoja, kad „Finansų ministerija netaiko išieškojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. negrąžintoms 2020 metais suteiktoms valstybės biudžeto trumpalaikėms paskoloms, iki bus priimamas sprendimas dėl Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų 2020 metų savivaldybių negautoms pajamoms padengti paskirstymo.“ Mūsų nuomone, įstatymo nuostatoje savivaldybėms trūksta užtikrintumo dėl 2020 metais negautų pajamų kompensavimo, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 13 straipsnio 5 punktu „Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio“ – tai reikėtų suprasti, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečio metu gali būti kompensuojamas tik iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad savivaldybėms savarankiškoms funkcijoms vykdyti:

1. Prognozuojama 2020 metais GPM netekties suma (Kazlų Rūdos savivaldybei 490,0 tūkst. Eur);

2. Neaiškiai apibrėžta 2021 metais finansinių rodiklių įstatyme negautų pajamų ir trumpalaikių įsipareigojimų kompensavimo nuostata;

3. Sumažinta 2021 metų finansinių rodiklių įstatyme prognozuojama lėšų suma savarankiškosioms funkcijoms vykdyti (Kazlų Rūdos savivaldybei 420,0 tūkst. Eur). Įstatymo projekto 6 priede prognozuojamų pajamų nepakanka priimtiems ar numatomiems priimti sprendimams įgyvendinti – valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti, MMA nuo 607 iki 642 eurų padidinti, pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti ir kitiems 6 priede numatytiems sprendimams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje reglamentuotos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, už kurių tinkamą atlikimą yra atsakingos savivaldybės.

4. Dėl sumažintos prognozuojamos lėšų sumos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, Savivaldybės neturės galimybės laiku įgyvendinti investicinių projektų, nes nuosavai daliai apmokėti, vadovaujantis patvirtintais skolinimosi limitais, nepakaks skolintų lėšų ir trūks lėšų savarankiškoms funkcijoms vykdyti.

Svarstant ir tvirtinant 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, prašome atkreipti dėmesį į savivaldybėms prognozuojamą lėšų sumą savarankiškosioms funkcijoms vykdyti ir priimti kuo palankesnius spendimus, nemažinant savivaldybėms prognozuojamų pajamų ir paliekant praėjusių 2020 metų lygį.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

10,

Druskininkų savivaldybė,

2020-10-26

Išanalizavę LR 2021 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į pastebėtas problemas:

1. 2020 metams LR Finansų ministerija dar balandžio mėnesį parengė informaciją dėl COVID-19 įtakos savivaldybių biudžetams ir pateikė visoms savivaldybėms 2020 m. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) netekčių prognozę. Druskininkų savivaldybei (toliau – Savivaldybė) prognozuojama 2020 m. GPM netekties suma -1,4 mln. eurų. Per 2020 metų devynis mėnesius pagal Druskininkų savivaldybės patvirtinto biudžeto planą negauta beveik 1,0 mln. eurų planuotų pajamų, iš jų: GPM - 650 tūkst. eurų ir kitų (nemokestinių) pajamų - beveik 300 tūkst. eurų (iš jų didžiausią dalį – 200 tūkst. eurų – sudaro kurorto rinkliava). Įvertinus faktiškai nesurenkamas Savivaldybės planuotas biudžeto pajamas ir atlikus vertinimą, prognozuojamas visų pajamų nesurinkimas apie 2,5 mln. eurų. Dėl planuotų pajamų nesurinkimo susidaręs apyvartinių lėšų trūkumas einamuoju laikotarpiu neleidžia Savivaldybei tinkamai vykdyti funkcijų, įsisavinti skirtas valstybės vardu pasiskolintas lėšas tęstinių projektų įgyvendinimui, atsiskaityti su rangovais pagal sudarytas sutartis. Dėl minėtos priežasties, Savivaldybės kreditinis įsiskolinimas 2020 m. gruodžio 31 d, gali ženkliai išaugti. Todėl 2020 metais prasidėjęs ekonominis nuosmukis turės įtakos savivaldybių biudžetų pajamoms ir 2021 metais. Be to, 2020 metais Savivaldybės tarybos priimtu sprendimu savarankiško biudžeto sąskaita nustatyta parama verslui apie 300 tūkst. eurų dėl pandemijos metu patirtų nuostolių, kuri taip pat turės įtaką 2021 metų biudžeto pajamų surinkimui.

LR Vyriausybė įpareigojo LR finansų ministeriją, rengiant 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti nuostatas dėl savivaldybių netektų pajamų kompensavimo, kurios Įstatymo projekte nėra pateiktos.

2.Vadovaujantis LR Vyriausybė 2020 m. balandžio 8 d. pasitarime priėmė protokoliniu sprendimu Nr. 18 „Dėl koronaviruso (COVID 19) sukeltų pasekmių savivaldybių biudžetams“ (toliau – Protokolas), 2020 metais Savivaldybės išlaidos 1,5 procento gali viršyti pajamas, t.y. biudžetas gali būti su deficitu, pajamų ir išlaidų rodiklius vertinant pinigų srautais. Remiantis šiuo sprendimu, Savivaldybė toliau vykdydama Tarybos patvirtintą biudžetą, paėmė trumpalaikę 337 tūkst. eurų paskolą iš LR finansų ministerijos biudžeto pajamų trūkumui, kurį sąlygoja koronaviruso (COVID-19) keliamos rizikos Savivaldybės biudžetui, padengti. Gauta paskola naudojama prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidoms, susijusioms su ekstremalios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių sumažinimu, o patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų nesurinkimo atveju ir trūkstant apyvartinių lėšų visų savarankiškų funkcijų vykdymui.

Minėtame Protokole LR Vyriausybė numatė, kad 2021 metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme turės būti numatytos lėšos savivaldybių 2020 metų negautoms pajamoms (išskyrus savarankiškai administruojamas pajamas ir vietines rinkliavas) kompensuoti. Tokios pajamos kompensuojamos LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo[7] 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tik iš šių kompensacijoms numatytų lėšų savivaldybės turės galimybę grąžinti trumpalaikes paskolas, suteiktas iš valstybės biudžeto, kurios nebus grąžintos iki 2020 biudžetinių metų pabaigos. Įstatymo projekte nenumatytos Savivaldybėms suteiktų trumpalaikių paskolų grąžinimo sąlygos.

3. LR savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo 10¹straipsnis numato, kad atitinkamų metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis verslo plėtros sąlygoms gerinti. 2020 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą buvo apskaičiuotas šio rodiklio dydis ir paskirstytas savivaldybėms. Tačiau pateiktame Įstatymo projekte 2021 metams minėtas rodiklis neskaičiuojamas, remiantis tuo, kad iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

Norime pabrėžti, kad 2020 metų ekonomikos sunkmetis kaip tik turėjo didelę įtaką verlui ir dar gali tęstis ilgą laikotarpį, kurį sunku prognozuoti. Atsižvelgiant į šiandieninę verslo situaciją, ne vienam kyla net išlikimo klausimas. Sustojus veikloms jie patyrė didelius nuostolius, šiandien vis dar nedirba pilnu pajėgumu. Savivaldybės taryba savarankiško biudžeto sąskaita dėl COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo Druskininkų savivaldybėje, siekdama palaikyti verslo bei bendruomenės ekonominį stabilumą taip išsaugant darbo vietas ir iš dalies kompensuojant karantino laikotarpiu susidariusius nuostolius, priėmė sprendimą nustatyti 25 procentų lengvatą 2020 metų mokestiniam laikotarpiui visiems nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio mokėtojams, išskyrus apleistą ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą ir apleistą žemę. Akivaizdu, kad parama verslui bus būtina ir ateityje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti ir 2021 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžta, kad savivaldybių bendros pajamos 2021 metais didėja beveik 250 mln. eurų, tačiau prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti mažėja daugiau kaip 98 mln. eurų. Toks savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus. 2020 metais Savivaldybė du kartus kreipėsi į LR finansų ministeriją dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kadangi Savivaldybės gaunamo savarankiško biudžeto srauto nepakako einamosioms savivaldybės funkcijoms užtikrinti, t.y. darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti, atsiskaityti už komunalines ir kitas būtinas paslaugas.

Savivaldybė šiuo metu įgyvendina projektus ir prie visų projektų savivaldybė turi prisidėti ne mažiau kaip 15 % savo lėšomis. Iki 2020 metų pabaigos Savivaldybės prisidėjimas savarankiško biudžeto lėšomis dar sudarys apie 3,0 mln. eurų. Taip pat daugelis projektų vykdomi kompensacinio mechanizmo pagrindu, todėl Savivaldybė turi surasti nemažą dalį savarankiško biudžeto apyvartos lėšų, kurios kompensuojamos savivaldybei ES lėšomis jau kitais biudžetiniais metais ir tai sudaro labai didelį einamųjų metų savivaldybės biudžeto poreikį. Be to savivaldybė privalo padengti ir netinkamas projektų išlaidas. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad 2021 m. toliau bus įgyvendinamas didelės apimties, labai svarbus savivaldybei projektas „Kultūros centro modernizavimas“, kurio bendra vertė su visais pakeitimais 31,2 mln. eurų. 2021 metais planuojama užbaigti minėtą projektą ir tam reikia dar 16 mln. eurų lėšų, iš jų 6 mln. eurų prisidės Savivaldybė. Kitas labai reikšmingas savivaldybės projektas - 2021 metais Druskininkuose numatytos XI pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Savivaldybė jau pateikė 5 paraiškas valstybiniam Sporto rėmimo fondui, kurių bendra vertė siekia 1,6 mln. eurų ir numatomas 10 % Savivaldybės prisidėjimas. Minėti projektai finansuojami taip pat kompensacinio mechanizmo principu, t.y. Savivaldybė turės surasti nemažai apyvartos lėšų, kad užtikrinti šių projektų įgyvendinimą.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Savivaldybė yra PVM mokėtoja, vykdanti ekonominę ir neekonominę veiklą. PVM įstatymo nuostatų įgyvendinimas Savivaldybei, kaip PVM mokėtojai, sukelia ypatingai daug problemų ir sunkumų, kurie įtakoja savivaldybės finansinius srautus. Savivaldybė privalo avansu, kas ketvirtį iki kito mėnesio 25 dienos, sumokėti atvirkštinį PVM į valstybės biudžetą nuo visų įgyvendinamų projektų statybos darbų. Savivaldybės beveik visi įgyvendinami statybos projektai yra viešosios infrastruktūros, t.y. negeneruojantys pajamų ir dėl to nesuteikiantys teisės įdėti į atskaitą pirkimo PVM. Savivaldybė nuolat susiduria su problema, privalėdama susimokėti atvirkštinį PVM, nes šie kaštai Savivaldybės biudžete nėra numatyti, tam yra būtinos apyvartos lėšos. Reikia įvertinti, kad Savivaldybė daugelį projektų vykdo ES paramos ar kitų fondų ar valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų bei KPPP lėšomis, t.y. privalėdama sumokėti atvirkštinį PVM nustatytais terminais, dažnu atveju, dar negavusi aukščiau išvardintų valstybės lėšų. Savivaldybei tai yra ne tik didžiulė administracinė našta, bet ir išbalansuoja Savivaldybės pinigų srautus, kurie ir taip yra nepakankami, dėl to yra būtinos apyvartos lėšos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kyla grėsmė, kad Savivaldybei gali pritrūkti lėšų užtikrinti biudžete numatytų įsipareigojimų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti, atsiskaityti už komunalines ir kitas įstaigų funkcijoms užtikrinti būtinas paslaugas. Būtina prognozuojamas pajamas savivaldybių savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti išlaikyti bent 2020 metų lygyje, nes Savivaldybė, net ir tokiu atveju, bus priversta kreiptis į LR finansų ministeriją dėl šių lėšų trūkumo apyvartai.

Prašome atsižvelgti į pateiktą Savivaldybių problematiką ir numatyti 2021 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme prašomas lėšas.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

11.

Šiaulių miesto savivaldybė,

2020-10-27

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 828 „Dėl biudžetinės įstaigos Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei“ 2 punktu, Šiaulių miesto savivaldybei 5 metų laikotarpiui (2020-2024 m.), kasmet papildomai iš valstybės biudžeto numatyta skirti po 370,0 tūkst. Eur įstaigos funkcionavimui užtikrinti.

Pagal 2020 m. spalio 15 d. pateiktą Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 6 priedą, Šiaulių miesto savivaldybei minėta suma (370,0 tūkst. Eur) 2021 m. nenumatyta.

Prašome atsižvelgti į 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 828 „Dėl biudžetinės įstaigos Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei“ 2 punktą ir padidinti Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. prognozuojamas pajamas 370,0 tūkst. Eur įstaigos funkcionavimui užtikrinti.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

12.

Kelmės rajono savivaldybė,

2020-10-27

Susipažinome su Vyriausybės pateiktu LR Seimui 2021 m. biudžeto projektu, kuriame numatyta, kad bendra lėšų suma savivaldybėms išaugs, tačiau šis augimas susidaro dėl savivaldybėms skiriamų dotacijų valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti ženklaus padidėjimo. Tačiau Kelmės rajono savivaldybei prognozuojama lėšų suma savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2021m. sumažės 1 139,0 tūkst. Eur (palyginamosiomis sąlygomis).

2021 metais prognozuojama, kad Kelmės rajono savivaldybės biudžeto pajamos sumažės 1 028,0 tūkst. Eur. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, tačiau ateinančių metų biudžeto projekte kompensavimas nėra numatytas.

2021 metams numatytas savivaldybės prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų vykdant Kelmės rajono savivaldybės savarankiškąsias funkcijas: trūks lėšų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui, įstaigų išlaikymui ir infrastruktūrai gerinti, įgyvendinant investicinius projektus. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad UAB „Kelmės vanduo“ tiekiamas geriamasis vanduo gyventojams neatitinka higienos normos reikalavimų (viršijamas fluorido kiekis), dėl lėšų stygiaus negalėsime imtis visų reikiamų priemonių problemos išsprendimui.

Susipažinus su LR 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių ir patvirtinimo įstatymo preambule, mūsų nuomone neaiškiai apibrėžtos savivaldybės skolinimosi galimybės (įstatymo 12 straipsnis):

- kuris straipsnio punktas taikomas mažesnėms savivaldybėms;

- kada bus paskaičiuotas ir pateiktas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydis, kurį apskaičiuos Finansų ministerija (12 str. 3 punktas), kur ir kada jis bus skelbiamas.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

13.

Alytaus miesto savivaldybė,

2020-10-28

Vyriausybė pateikė Seimui 2021 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame Alytaus miesto savivaldybei savarankiškoms funkcijoms vykdyti numatomas 2400,0 tūkst. Eur (-7,04 proc.) prognozuojamų pajamų mažėjimas, tačiau šių pajamų kompensavimas 2021 m. projekte nėra numatytas. Vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikoje įteisinta išlyga, kad savivaldybių pajamų mažėjimas ekonomikos sunkmečiu gali būti kompensuojamas tik iš dalies, šiišlyga 2021 m. neturėtų būti taikoma, kadangi 2021 metais pagal Ekonominės raidos scenarijų numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Numatytas 2021 m. savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas sukels labai didelių problemų vykdant savivaldybės savarankiškąsias funkcijas. Keičiami teisės aktai, numatantys darbo apmokėjimo išlaidų didinimą. Sumažinus net 2400,0 tūkst. eurų pajamas, nors teisės aktais numatoma didinti savarankiškųjų funkcijų išlaidas, savivaldybė negalės įgyvendinti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo

įstatymo numatytų darbo užmokesčio pokyčių, nes pateiktame Finansinių rodiklių įstatymo projekte savivaldybei įskaičiuotos į pajamas sumos neužtenka net biudžetinių įstaigų poreikiui dėl didinamų MMA ir BD savivaldybėje patenkinti. O darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams įgyvendinti lėšų (apie 1000,0 tūkst. eurų) visiškai nelieka. Negalėsime subalansuoti 2021 m. biudžeto. Iškyla didžiulė grėsmė projektų vykdymui: negalėsime įgyvendinti jau vykdomų ir pradėti vykdyti naujų investicinių projektų.

Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus argumentus, savivaldybės pajamoms užtikrinti papildomai reiktų numatytų 2400.0 tūkst. eurų (2020 m lygis) ir bent 1000,0 tūkst. eurų naujiems teisės aktams įgyvendinti, o ne 2400,0 tūkst. eurų mažinti savivaldybės pajamas. Prašome pirmiau įvardytame įstatymo projekte finansinį rodiklį ir savivaldybės savarankiškųjų funkcijų finansavimą padidinti 3400,0 tūkst. eurų.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

14.

Visagino savivaldybė,

2020-10-30

Visagino savivaldybė išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių dalį. Teikiame savo pastebėjimus ir pastabas:

1. Pastovioji gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalis, įvertinus 2021 m. kompensavimo sumą savivaldybėms dėl koreguojamų sprendimų, kurie įtakoja savivaldybių biudžeto pajamų keitimą, lyginant su 2020 metais mažėja 6,21 proc. Be to, Valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių mažėja tik 3,17 proc. Kadangi Savivaldybių pajamų netektys susidaro dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų, manome, kad ir pajamų netekčių našta turėtų solidariai pasidalinti valstybės ir savivaldybės biudžetai, todėl būtų logiška padidinti procentinę pastoviąją GPM dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams iki 45,69 proc.

2. Norime atkreipti dėmesį, kad Visagino savivaldybei numatytas pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM mažėjimas sudaro net 11,2 proc. arba 1 117,0 tūkst. eurų mažiau negu buvo numatyta 2020 m. praktiškai nepasikeitus gyventojų skaičiui savivaldybėje (tuo tarpu savivaldybių pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM mažėjimas vidutiniškai sudaro tik 3,77 proc.). Atsižvelgdami į tai, kad gyventojų pajamų mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, savivaldybės neturi pakankamai informacijos dėl konkrečių savivaldybės gyventojų pajamų įplaukų ir jų keitimo tendencijų, pasikeitimo priežasčių, todėl neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių taip drastiškai sumažinamas planuojamas Visagino savivaldybės pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM surinkimas. Mūsų savivaldybės atveju pastoviosios dalies pagal procentinę dalį GPM skyrimas planuojamas 2017 m. lygyje.

3. Nenumatytos sumos savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2c papunkčio nuostatomis. Norime pabrėžti, kad 2020 m. savivaldybėms nepakankamai buvo skirta lėšų Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams, įsigaliojusiems nuo 2020 m. sausio 1 d., įgyvendinti ir dėl kitų valstybės mastu priimtų teisės aktų darbo užmokesčio padidinimui per GPM kintamąjį dalį. Todėl Visagino savivaldybė (kaip ir kitos savivaldybės), tvirtinant 2020 m. savivaldybės biudžetą, buvo priversta papildomai iš bendrų savivaldybės pajamų skirti 364 254 Eur biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms padidinti (atitinkamai vietoje 523 000 Eur, skirtų per GPM kintamąjį dalį, skirti 887 254 Eur). Taip pat 2020 m. biudžete ir planuojamame 2021 m. biudžete Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 5 priede planuojamose valstybės biudžeto specialiosiose tikslinėse dotacijose savivaldybių biudžetams numatomi darbo užmokesčio pakeitimai neįvertinti arba įvertinti iš dalies, be to, numatytos nepakankamos lėšos socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia. Dėl tos priežasties, kad savivaldybėms dėl priimtų centrinės valdžios sprendimų ir taip nepakankamai kompensuojamas išlaidų padidėjimas, savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimo nekompensavimas turės ženklios įtakos savivaldybių biudžetams, ypač Visagino savivaldybei.

4. Atkreipiame dėmesį, kad 2021 metų biudžeto projekte savivaldybėms taip pat nenumatytos pajamos pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10¹ straipsnio finansiniam rodikliui verslo plėtros sąlygoms gerinti.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tokia pajamų netektis savivaldybių biudžetams bus žymiai skausmingesnė, negu valstybės biudžetui. Būtų neteisinga mažinti savivaldybių GPM ta pačia suma, kaip ir valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į biudžetų lyginamąjį svorį. Pažymėtina, kad GPM yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, tuo tarpu kai valstybė turi galimybę subalansuoti biudžetą kitais būdais (kitų mokestinių pajamų didinimas, skolinimasis ir pan.). Todėl prašome užtikrinti savivaldybių pajamų stabilumą (savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą išlaikyti 2020 m. lygyje), nes kitu atveju bus žlugdomas savivaldybių finansinis savarankiškumas.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

15.

Švenčionių rajono savivaldybė,

2020-10-30

Švenčionių rajono savivaldybei 2021 metai finansiškai bus labai sudėtingi, nes patvirtinus Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Švenčionių rajono savivaldybei prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti, palyginus su 2020 metais , mažesnės 791 000 eurų. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas numato šimtaprocentinį šių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, tačiau 2021 m. projekte kompensavimas nėra numatytas.

2021 m. nustatytas Švenčionių rajono savivaldybei prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų kokybiškai vykdant savarankiškąsias savivaldybės funkcijas bei įgyvendinant jau pradėtus investicinius projektus, mokant darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojams.

Vadovaujantis 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.641 „Dėl biudžetinės įstaigos Pabradės vaikų globos namų savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo Švenčionių rajono savivaldybei“, Švenčionių rajono savivaldybė nuo 2019 m. liepos 1 d. iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmė Pabradės vaikų globos namų savininko teises ir pareigas. Pagal nutarimo 2 punktą savivaldybei turi būti užtikrintas finansavimas kasmet po 338 000 eurų iki 2023 metų Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti.

Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad 2021 m. projekte taip pat nėra numatytos 338 000 eurų lėšos Pabradės vaikų globos namų veiklai finansuoti. Siekiant ir toliau užtikrinti šios įstaigos paslaugų kokybę bei plėtoti alternatyvias vaikų globos paslaugas Švenčionių rajone bei užtikrinti savivaldybės kokybišką savarankiškų funkcijų vykdymą, prašome numatyti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą ir finansavimą Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti pagal teisės aktus.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

16.

Pakruojo rajono savivaldybė,

2020-11-03

Pakruojo rajono savivaldybė susipažino su parengtu ir pateiktu svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau – Projektas).

Savivaldybei susirūpinimą ir nerimą kelia tai, kad Savivaldybėms 2021 metais numatomos prognozuojamos pajamos yra žymiai mažesnės nei 2020 metais: visoms savivaldybėms prognozuojamų pajamų suma mažėja 4,3 proc. Pakruojo rajono savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos – 13006,0 tūkst. Eur (2020 m. – 13529,0 tūkst. Eur), iš jų gyventojų pajamų mokestis – 11227,0 tūkst. Eur (2020 m. – 11853,0 tūkst. Eur, arba 5,5 proc. daugiau). Skaičiuojant savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio kintamąją dalį, nenumatytos sumos savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti, nors tai numatyta Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

2021 metais numatytas savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimas gali sukelti didelių problemų vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei įgyvendinant investicinius projektus. Savivaldybė šiuo metu įgyvendina nemažai ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų investicijų projektų, prie kurių nuosavų lėšų dalimi turi prisidėti savivaldybė, didžioji dalis projektų bus tęsiama ir 2021 metais. Ateinančiais metais taip pat bus pradėti įgyvendinti nauji investicijų projektai, kuriems skirtas ES fondų finansavimas. Savivaldybė planuoja skolintis tiek, kiek leidžia Įstatymo projektu nustatomi skolinimosi limitai, tačiau numatomų pasiskolinti lėšų užtikrinti vykdomų projektų nuosavos lėšų dalies finansavimui nepakaks, todėl Savivaldybė investicijų projektams finansuoti 2021 m. , kaip ir 2020 m. , turės skirti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų savarankiškosioms funkcijoms finansuoti. Šalyje esanti ekstremali padėtis dėl COVID-19 turi įtakos ir Savivaldybės finansinei būklei: Savivaldybės 2020 metų biudžeto pajamų planas nevykdomas, Savivaldybė patiria neplanuotų papildomų išlaidų, kurios ne visos yra kompensuojamos, todėl tikėtina, kad biudžetinius metus Savivaldybė baigs turėdama daugiau įsiskolinimų nei metų pradžioje. Šie įsiskolinimai turės būti dengiami iš 2021 metų savivaldybės biudžeto. Subalansuoti Savivaldybės 2021 metų biudžeto pajamas ir asignavimus bus labai sudėtinga. Suprantame, kad dėl rizikų, susijusių su COVID-19 pandemija, ir pandemijos poveikio šalies ekonomikai ir viešiesiems finansams, savivaldybių biudžetai 2021 metais bus įtempti, tačiau prašome rasti galimybę peržiūrėti prognozuojamus 2021 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius ir savivaldybės biudžetui prognozuojamas pajamas padidinti iki 2020 metų lygio.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

17.

Plungės rajono savivaldybė,

2020-11-05

Plungės rajono savivaldybė išnagrinėjo Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 (toliau – Projektas) ir pastebėjo, kad projekte prognozuojamos 2021 metams Plungės rajono savivaldybės pajamos mažėja 934 tūkst. eurų arba 4,9 procento lyginant su prognozuotomis 2020 metams pajamomis.

Sumažėjus savivaldybės pajamoms labai nukentės savarankiškų funkcijų finansavimas. Savivaldybė 2021 metais negalės tinkamai atlikti savarankiškų funkcijų bei įsipareigojimų įgyvendinant investicinius projektus.

Prašome Plungės rajono savivaldybės savarankiškų funkcijų finansavimą išlaikyti bent jau tokį pat kaip 2020 metais ir Projekte Plungės rajono savivaldybei numatyti 934 tūkst. eurų sumą, reikalingą kompensuoti prognozuojamų pajamų mažėjimą.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

18.

Kauno miesto savivaldybė,

2020-11-05

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) pateikiame pastabas ir pasiūlymus.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose prognozėse Kauno miesto gyventojų skaičius 2021 metais lyginant su 2020 metais didės 2266, o gyventojų pajamų mokesčio suma tenkanti vienam gyventojui mažės 256 eurais, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 metams minimalią mėnesinę algą padidino 35 eurais (nuo 607 eurų iki 642 eurų). Taip pat prognozuojama, kad nuo 176 iki 177 eurų didės pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių darbuotojams, politikams ir teisėjams. Be to, Ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 m. numatomas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas, tačiau Įstatymo projekte 2021 metams Savivaldybei prognozuojamas gyventojų pajamų mokestis yra gerokai mažesnis – 8911 tūkst. eurų, nei prognozuotas 2020 metams, o tai sukels didelių problemų subalansuojant savivaldybės biudžetą.

Siūlome nemažinti Savivaldybei prognozuojamo gyventojų pajamų mokesčio ir palikti 2020 m. nustatytą dydį.

Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta, kad Finansų ministerijos asignavimuose įvertintos lėšos savivaldybių negautoms pajamoms padengti, tačiau neužtikrintas 100 proc. negautų pajamų kompensavimas, kuris numatytas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 str., todėl Savivaldybė paliekama nežinioje ir kyla grėsmė, kad negautos pajamos gali būti kompensuotos iš dalies, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita.

Prašome inicijuoti įstatymo projekto 14 str. 1 punkto, 11 papunkčio papildymą nuostata užtikrinančia 100 proc. Savivaldybės negautų pajamų kompensavimą.

Savivaldybės finansinę padėtį jau ir taip labai apsunkino daug metų drastiškai apribotos skolinimosi galimybės (nuo 2018 m. savivaldybėms leidžiama skolintis tik tiek, kiek atitinkamais metais padengiama skolinių įsipareigojimų). Nors 2021 m. įstatymo projekte numatyta, kad metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu (kuri priklauso nuo Ekonominės raidos scenarijaus ir gali kisti), tačiau tai neužtikrina tęstinio esamų investicinių projektų, kurie finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdymo (projektų: Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymas; Mokslo ir inovacijų sklaidos centro sukūrimas Kaune; Aleksoto inovacijų pramonės parko sukūrimas; Kompleksiškas Ąžuolyno parke esančios infrastuktūros sutvarkymas, pritaikant ją visuomenės poreikiams). Rengiant ES struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamus projektus atliekama detali situacijos, poreikio ir alternatyvų analizė, įvertinama socialinė ir ekonominė nauda ir finansavimas skiriamas tik pagrįstai reikalingiems projektams, tačiau jų įgyvendinimui reikalingas Savivaldybės prisidėjimas.

Siekiant užtikrinti sklandų jau prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir pradėtų darbų užbaigimą, siūlome į metinį grynojo skolinimosi limitą neįskaityti skolintų lėšų, kurios skirtos ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamų projektų bendrajam finansavimui.

Dėl apribotų skolinimosi galimybių ir prognozuojamų pajamų biudžeto savarankiškoms funkcijoms vykdyti akivaizdu, kad Savivaldybei 2021 metais gali kilti iššūkių finansuojant miestui ypač aktualių investicinių projektų vykdymą (projektų: S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono rekonstrukcija; Lengvosios atletikos maniežo statyba; Daugiafunkcio sveikatinimo ir laisvalaikio centro įkūrimas Nemuno saloje).

Išvardinti projektai galėtų būti finansuojami Ateities ekonomikos DNR plano lėšomis, tačiau Seimui pateiktame įstatymo projekte ir su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose nėra projektų atrankos kriterijų ir siektinų rodiklių, kuriais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė atrinks projektus ir paskirstys asignavimus.

Prašome atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir pateiktus pasiūlymus svarstant Įstatymo projektą.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

19.

Trakų rajono savivaldybė,

2020-11-05

Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtame ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte savivaldybėms prognozuojamos pajamos 2021 metams ženkliai mažėja. Lyginant su 2020 metais, savivaldybių pajamos mažėja 4,9 proc. dėl GPM, tenkančio savivaldybių biudžetams, mažėjimo. Iš viso savivaldybėms prognozuojama lėšų suma savarankiškosioms funkcijoms vykdyti mažėja 81 725 tūkst. Eur arba 4,3 proc. Trakų rajono savivaldybei prognozuojamos pajamos 2021 metams 1 504 tūkst. Eur arba 6,7 proc. mažesnės negu 2020 metais.

Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas parengtas, vadovaujantis LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu (toliau – Metodikos įstatymas). Metodikos 10 straipsnis numato 100 procentų prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimą, rengiant 2019, 2020 ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus arba dalinį kompensavimą, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, kai valstybės ekonominė ir finansinė būklė iš esmės pablogėja. 2021 metų parengtame projekte kompensavimas savivaldybėms iš viso nėra numatytas. Manome, kad savivaldybėms turėtų būti numatytas šimtaprocentinis prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimas, kadangi pagal 2021 metų Ekonominės raidos scenarijų šalyje numatomas 3,3 proc. BVP augimas. Nenumačius 2021 metų projekte savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimo kompensavimo, savivaldybės susidurs su didelėmis problemomis, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, taip pat įgyvendinant investicinius projektus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas dėl fiskalinės drausmės užtikrinimo, savivaldybėms iškyla daug problemų dėl investicinių projektų finansavimo, tačiau, nenumatant 2021 metais finansavimo bent 2020 metų lygyje, savivaldybės atsidurs dar blogesnėje finansinėje situacijoje.

Prašome atkreipti dėmesį į savivaldybėms prognozuojamus finansinius rodiklius 2021 metams ir, tvirtinant ateinančių metų biudžetą, užtikrinti, kad savivaldybių pajamos 2021 metams nemažėtų, lyginant su 2020 metų planuotomis pajamomis.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai: siekiant gerinti mokinių mokymosi sąlygas, gimnazijos darbuotojų darbo sąlygas, Rietavo savivaldybė parengė Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pastato renovacijos projektą, kuriame numatyta: apšiltinti fasadą, sutvarkyti sanitarinius mazgus, elektros instaliaciją, apšvietimą, remontuoti kabinetus ir bendrąsias erdves. Pasiūlymas: Siūloma skirti 1,1 mln. eurų Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos renovacijai. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.
2.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai. Siekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą ir pratęsti Plungės rajono Kulių gimnazijos pastato remonto darbus. Kulių gimnazija pastatyta 1957 m. rekonstruojama nuo 2007 m. (tvirtintos pastato konstrukcijos, atlikti kiti remonto darbai), tačiau vis dar neatitinka higienos normų reikalavimų, gimnazijos aplinka nesudaro tinkamų sąlygų švietimo veiklų organizavimui ir vykdymui. Pažymėtina, kad mokinių skaičius gimnazijoje išlieka stabilus. Pasiūlymas: Siūloma skirti 460 tūkst. eurų „Plungės r. Kulių gimnazijos, Aušros g. 24, Kuliai, Plungės r. remontui“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę.	Pritarti.
3.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai. Siekiama didinti Plungės rajono savivaldybės gyventojų fizinį aktyvumą, sveikatingumą, užimtumą, sudaryti sąlygas „Plungės futbolo“ treniruotėms šaltuoju metų laiku ir įrengti dengtą futbolo maniežą Plungės mieste. Pasiūlymas: Siūloma skirti 600 tūkst. eurų dengto futbolo maniežo Plungės mieste įrengimui. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.
4.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai: siekiant gerinti Rietavo savivaldybės žmonių sveikatingumą, užimtumą siūloma skirti lėšų Rietavo plaukimo baseino rekonstrukcijai: stogo konstrukcijos ir dangos remontui, langų keitimui, fasado šiltinimui, plaukimo baseino ir pirčių renovacijai. Pasiūlymas: Siūloma skirti 1 mln. 200 tūkst. eurų VŠĮ „Veiklus Rietavas“ pastato „Plaukimo baseinas rekonstrukcijai“. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.
5.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai: Siekiama plėtoti kultūrines paslaugas, kuriant naujas edukacines erdves ir kitas kultūrines veiklas Plungės rajono savivaldybėje, norima užbaigti M. Oginskio dvaro sodybos pastato-žirgyno rekonstrukciją. Dalis pastato remonto darbų buvo atlikta iš ES fondų ir Plungės rajono savivaldybės lėšų, tačiau trūksta lėšų įrangos bei baldų įsigijimui, pastato fasado sutvarkymo darbams. Pažymėtina, kad įgyvendinus projektą, didės Plungės miesto, rajono bei Telšių regiono patrauklumas vietos gyventojams ir investicijoms bei vietos verslo plėtrai. Pasiūlymas: Siūloma skirti 500 tūkst. eurų Plungės M. Oginskio dvaro pastato-žirgyno pritaikymui visuomenes kultūros ir rekreacinėms reikmėms. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę.	Pritarti.
6.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai. Siekiama plėtoti Rietavo savivaldybėje socialinių paslaugų plėtrą ir buvusio Žemaitijos kolegijos bendrabučio (Ivinskio g. 3, Rietavo m.) pastatą, pritaikyti socialiniams būstams. Būtina apšiltinti pastato fasadą, atlikti pastato vidaus rekonstrukciją, atnaujinti susidėvėjusius sanitarinius mazgus, šildymo sistemą ir kita. Atlikus pastato renovaciją, būtų suteiktas socialinis būstas 16 šeimų. Pasiūlymas: Siūloma skirti 700 tūkst. eurų pastato L. Ivinskio g. 3 Rietavo m. pritaikymui socialiniams būstams. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę.	Pritarti.
7.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai. Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas užtikrins geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas Plungės rajono visuomenei. Tai vienas iš efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją regione. Pasiūlymas: Siūloma skirti 2 500 tūkst. eurų Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungės mieste. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.
8.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai: Siekiama plėtoti Plungės rajone socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūrą, kurioje būtų teikiamos kokybiškos socialinės, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos neįgaliesiems, socialinę riziką patiriantiems asmenims, senjorams ir kitoms socialiai jautrioms grupėms. Plungės bendruomenės centro pastatą, kuriame siekiame plėtoti socialinių paslaugų teikimą, būtina rekonstruoti: reikalinga fasado rekonstrukcija, I aukšto dalies vidaus įrengimo darbai, lifto (pritaikyto neįgaliesiems) įrengimas ir kiti darbai. Pasiūlymas: Siūloma skirti 300 tūkst. eurų socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėje plėtrai Plungės rajone. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę.	Pritarti.
9.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-21					Argumentai. Seimui paskelbtus 2021 metus - poeto Vytauto Mačernio metais - siekiama paminėti, organizuojant renginius Plungės rajono savivaldybėje bei atnaujinant Vytauto Mačernio muziejaus ekspoziciją, sutvarkant privažiavimą prie poeto kapo. Pasiūlymas: Siūloma skirti 173 tūkst. eurų Vytauto Mačernio metams paminėti. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.
10.	Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Valius Ąžuolas, 2020-10-21					Argumentai: VšĮ Mažeikių ligoninė nuo 2013 m. funkcionuoja kaip regioninė ligoninė, telkianti aplinkinių savivaldybių ligonių srautus, teikianti kvalifikuotas, kokybiškas I ir II lygio ambulatorines bei stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas. Dabartinio projekto tikslas – modernizuoti Mažeikių ligoninę koncentruojant stebėsenos paslaugas skubiosios pagalbos skyriuje, pagal dabartinius SAM reikalavimus praplečiant šio skyriaus veiklą. Tuo pačiu pagal dabartinės kadencijos LR Vyriausybės programą numatoma atlikti gydymo įstaigos būtinosios pagalbos paslaugų konversiją mažinant stacionaro aktyvaus gydymo 30 lovų bei plečiant slaugos ir geriatrijos bei specializuotas ambulatorines paslaugas. Skirti VšĮ Mažeikių ligoninės modernizavimui 3 077 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
11.	Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Valius Ąžuolas, 2020-10-21					Argumentai: Mažeikių miestas, pritraukiantis užsienio kapitalo investicijas ir vykdantis įvairius tarptautinius projektus, būdamas aštuntu pagal dydį šalyje, turintis techninį, kultūrinį, sportinį bei žmogiškąjį potencialą, - iki šiol neturi galimybės pilnai jo atskleisti ir panaudoti. Mažeikiuose vis dar nėra sporto ir pramogų centro. Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos yra labai svarbus ir reikalingas projektas visiems Mažeikių krašto gyventojams bei svečiams. Tikslinga yra atsižvelgti į viešojo intereso svarbą, teisėtus bei pagrįstus gyventojų lūkesčius, įvertinti galimą visų krašto gyventojų užimtumą bei sveikos gyvensenos skatinimą. Siekiant, kad minėti tikslai būtų įgyvendinti, Mažeikių sporto ir pramogų centro statybai reikalinga 3200 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas: Skirti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbams – 3200 000 Eur. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
12.	Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Valius Ąžuolas, 2020-10-21					Argumentai: VšĮ Mažeikių ligoninė nuo 2013 m. funkcionuoja kaip regioninė ligoninė, telkianti aplinkinių savivaldybių ligonių srautus, teikianti kvalifikuotas, kokybiškas I ir II lygio ambulatorines bei stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas. Mažeikių ligoninės modernizavimo investicinis projektas yra tęstinis. 2006-2015 m. ligoninė vykdė valstybės investicijų projektus, kurių bendra vertė 999 404,29 eur. Projekto įgyvendinimo eigoje per du etapus rekonstruotas ligoninei priklausantis statinys, adresu Birutės g. 17, Mažeikiai. Neatlikti darbai išskirti į trečią etapą. Jų vertė 1 800 tūkst. Eur. Skirti VšĮ Mažeikių ligoninės modernizavimo trečio etapo darbams 1 800 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
13.	Seimo narys Kęstutis Bartkevičius, 2020-10-21					Argumentai: Mažeikių lopšelis-darželis „Delfinas“ renovuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Pagal šią programą baseino pastato renovacija nefinansuojama. Dar 2016 m. skirtos Valstybės investicijų programos lėšos baseino sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų, koridoriaus, baseino patalpų ir stogo remonto darbams atlikti. Plaukymo baseino įrangai, pastato išorei sutvarkyti lėšų nepakako. Norint užbaigti pradėtus darbus, džiaugtis galimybe vaikams mokytis plaukti, grūdintis ir visokeriopai stiprinti sveikatą, reikalinga 180 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas: Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Delfinas" baseino remonto darbams – 180 000 Eur. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
14.	Seimo narys Robertas Šarknickas, 2020-10-22					Argumentai: Alytaus Šv. Liudviko parapijos bažnyčia yra seniausias pastatas Alytuje. Bažnyčioje yra 17 kultūros paveldo saugomų objektų, 3 objektai yra restauruoti, o vienas jų – vargonai – yra nekilnojami. Alytaus šv. Liudviko bažnyčia yra įtraukta į šv. Jokūbo kelią Lietuvoje. Pagal atliktą ekspertizę bažnyčios pastato būklė yra pripažinta avarine. Kaišiadorių vyskupijos Alytaus Šv. Liudviko parapija nurodo, kad objektinė kapitalinio remonto sąmata pagal 2017 m. spalio mėn. kainas yra 242 000 Eur (du šimtai keturiasdešimt du tūkstančiai eurų). Pažymėtina, kad reikiamos sumos neįmanoma gauti jokiais kitais būdais. Kaišiadorių vyskupijos Alytaus Šv. Liudviko parapija jau kreipėsi į Kaišiadorių vyskupijos kuriją (Alytaus šv. Liudviko parapija priklauso Kaišiadorių vyskupijai) ir gavo išaiškinimą, kad Finansų ministerijos vyskupijoms skiriamos lėšos yra skirstomos proporcingai pagal gyventojų skaičių. Kaišiadorių vyskupija yra mažiausia, tad jai yra skiriama labai maža šių lėšų dalis, kurių neužtenka būtiniems kapitalinio remonto darbams atlikti. Remonto darbai negali būti atliekami ir finansuojami mažais etapais, kadangi, anot parapijos, bažnyčios pastatui likus be stogo nukentėtų nekilnojamasis bažnyčios inventorius: altoriai, vargonai, sienos, grindys ir kt. Be kita ko, nors Alytaus Šv. Liudviko parapijos bažnyčios pastatas yra seniausias pastatas Alytuje, visgi jis nėra priskirtinas nekilnojamam kultūros paveldui, dėl ko finansavimo neįmanoma gauti kitomis valstybės finansavimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: Skirti 242 000 Eur (du šimtus keturiasdešimt du tūkstančius eurų) Alytaus šv. Liudviko bažnyčios avarinės būklės pastato kapitalinio remonto darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
15.	Seimo narys Robertas Šarknickas, 2020-10-22					Argumentai: Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė yra didžiausia II lygio gydymo įstaiga Pietų Lietuvoje, teikianti medicinos pagalbą pacientams, joje šiuo metu dirba daugiau kaip 900 darbuotojų. Ligoninėje dirba visų pagrindinių specialybių gydytojai bei teikiama didžioji dalis visų reikiamų apskrities gyventojams planinės bei skubios pagalbos paslaugų. Nuolat plėtojamos diagnostinės bei gydomosios ligoninės galimybės kasmet pritraukia vis didesnį pacientų skaičių ne tik iš Alytaus, bet ir iš kitų Alytaus apskrities rajonų. Įstaiga užtikrina galimybę Varėnos, Druskininkų, Lazdijų ir kitų regiono miestų ir miestelių gyventojams gauti aukšto lygio medicinos pagalbą. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė jau keliolika metų vykdo strateginį laipsninį VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pastatų Alytuje, Ligoninės g. 12, rekonstravimo projektą. Tai tęstinis ilgalaikis įstaigos projektas. Ligoninės pastatų rekonstrukcija tęsiama nuo 2003 metų. Įgyvendinant projektą toliau planuojama tęsti strateginius ligoninės korpusų rekonstrukcijos darbus – kompleksiškai tvarkyti ligoninės pastatus, derinti bendrą įstaigos infrastruktūrą, planingai išdėstyti veiklą, kuri buvo suskirstyta etapais. Vienas paskutiniųjų etapų – Chirurgijos skyriaus patalpų kapitalinis remontas pagal parengtą techninį projektą. Chirurgijos skyriaus patalpos yra ypač susidėvėję tiek morališkai, tiek fiziškai, dėl to labai nukenčia paslaugų kokybė, darbų apimtys bei ligoninės ekonominiai rodikliai. Šis strategiškai svarbus skyrius nebuvo kapitaliai remontuotas nuo ligoninės patalpų pastatymo – 1983 metų. Iki šiol šios stacionaro dalies patalpos ir funkciniai kabinetai labai prastos būklės bei stipriai nusidėvėję. Sanitarinės sąlygos palaikomos ligoninės lėšomis atliekant būtiniausius nedidelės apimties remontus. Patalpų planavimas neatitinka šiuolaikiškų standartų. Jos nėra pritaikytos riboto mobilumo pacientų poreikiams, sanitariniai mazgai nusidėvėję ir nėra pritaikyti neįgaliems pacientams, koridoriuje neįrengti turėklai patogiam ir saugiam pacientų judėjimui. Lubų ir sienų dažai sutrūkinėję ir atsilupę. Sena grindų danga suplyšusi, vietomis sulopyta. Komunikacijos pasenę, dažnai genda ir trikdo skyriaus darbą. Kaip nurodo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė chirurgijos skyriaus kapitalinio remonto darbų vertė pagal parengto techninio darbų projekto paskaičiuotą sąmatinę vertę – 2,3 mln. Eur. Alytaus miesto savivaldybės taryba yra priėmusi 2020-02-27 sprendimą Nr. T-42 „Dėl ilgalaikės paskolos“ organizuoti ir įgyvendinti 1 mln. Eur ilgalaikės paskolos ėmimo pagal konkursą dėl investicijų projekto – kapitaliai remontuoti Chirurgijos skyrių. Taigi valstybės investicijų poreikis – 1,3 mln. Šių lėšų poreikis Alytaus miesto savivaldybei yra atsiradęs dar 2016 m., kuomet buvo parengtas techninis projektas, tačiau finansavimas vis dar nėra gautas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: Skirti 1 300 000 eurų VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus patalpų, esančių Ligoninės g. 12, Alytus, rekonstrukcijos darbams pagal parengtą techninį projektą atlikti. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
16.	Seimo narys Jonas Varkalys, 2020-10-23					Argumentai: siekiant gerinti Rietavo savivaldybėje turizmo plėtrą ir žmonių užimtumą, numatyta pastatyti šiuolaikišką jojimo maniežą. Pastačius maniežą ir sutvarkius aplinką bus sudaryta galimybė mokytis jojimo ir treniruotis ištisus metus, patekimas į patalpas bus pritaikytas negalią turintiems asmenis, bus patraukli turistinė vieta. Pasiūlymas: Siūloma skirti 300 tūkst. eurų VšĮ Rietavo žirgyno infrastruktūros pritaikymui turizmo plėtrai. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.
17.	Seimo narys Algis Strelčiūnas, 2020-10-26					Argumentai: Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė ir vienas iš sparčiausiai Lietuvoje augančių miestų. Gyventojų skaičius Vilniuje nuolat didėja. Vien pernai (2019 m.) Vilniaus mieste apsilankė daugiau nei 1,6 mln. turistų. Tiek miesto gyventojams patogiai gyventi, tiek ir turistams pritraukti bei jų poreikiams tenkinti reikia modernios ir kokybiškos infrastruktūros. Siekiant gerinti Vilniaus kaip Lietuvos Respublikos sostinės ir gausiai turistų lankomo miesto patrauklumą, patogumą gyventi, mažinti transporto spūstis mieste, tikslinga kiekvienais metais, pradedant 2021 metais, Vilniaus miestui papildomai skirti po 1 mln. eurų tiksline paskirtimi - Vilniaus miesto kaip Lietuvos Respublikos sostinės infrastruktūrai gerinti. Šie asignavimai būtų tikslingai nukreipiami Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimui ir visų pirma, Vilniaus miesto gatvėms tiesti, remontuoti, tvarkyti, skirtingų lygių sankryžoms bei garsą izoliuojančioms sienelėms ir kt. įrengti. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 4 dalimi jį išdėstyti taip: Papildomai skirti po 1 mln. eurų tiksline paskirtimi - Vilniaus miesto kaip Lietuvos Respublikos sotinės infrastruktūrai gerinti. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir iš valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.	Pritarti.
18.	Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2020-10-28					Argumentai: Pagal 2020 m II ketv. Lietuvos statistikos departamento duomenis: - Viešojo sektoriaus kultūros darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) sudaro tik 74 proc. šalies viešojo sektoriaus vidurkio. - Viešojo sektoriaus kultūros darbuotojų VDU – 1120,9 eurų, kai šalies viešojo sektoriaus VDU – 1514,6 eurų. Sėkmingai įgyvendinant Kultūros ministerijos inicijuotą Memorandumą pastaraisiais metais valstybė ir solidariai sava dalimi prisidėdamos šalies savivaldybės tikslingai skyrė papildomą finansavimą kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui (DU) didinti. Tačiau skiriamos lėšos yra sąlyginai mažos, o nepakankamas kultūros darbuotojų DU išlieka vienu didžiausių iššūkių, nepritraukiama jaunų, kvalifikuotų kultūros ir meno darbuotojų į viešąjį kultūros sektorių, o tai sietina su kylančiais iššūkiais užtikrinant kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumą ir tolygumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti skirti papildomai 15 milijonų eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.	Pritarti.
19.	Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2020-10-28					Argumentai: Dėl visuotinės pandemijos Lietuvos teritorijoje uždraudus ar apribojus kultūros paslaugų teikimą, KMĮ susiduria su finansiniais sunkumais. Tai išryškino būtinybę užtikrinti tinkamą bazinį KMĮ finansavimą, vertinant ir toliau galimai ribojamus lankytojų srautus ir pasikeitusius gyventojų įpročius, kas turės ženklios įtakos įstaigų uždirbamų pajamų apimtims 2021 m., taip pat planuojant ir vykdant jų pagrindines kultūrines veiklas ir teikiant kultūros paslaugas. KMĮ 2020 m. planuotos pajamų įmokos sudaro 11,2 proc. jų biudžeto. Siekiant „surinkti“ planuotus biudžetus KMĮ per metus turi uždirbti 17 mln., iš kurių 5,8 mln. yra nukreipiama DU mokėti. Pasiūlymas: Kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių kultūros ir meno įstaigų (KMĮ) bazinio finansavimo užtikrinimui papildomai skirti 5 milijonus eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.	Pritarti.
20.	Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2020-10-28					Argumentai: Siekiant ES vidurkio, kad vienam gyventojui šalies viešosiose bibliotekose skiriama 1,22 euro, 2021 m. reikalingas papildomas 1,1 mln. finansavimas knygų įsigijimui ir 0,3 mln. kompensaciniam atlyginimui autoriams už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose užtikrinti (teisės aktuose įtvirtinta prievolė). 2020 m. buvo papildomai skirta 1,7 mln. knygų įsigijimui užtikrinant leidybos sektoriaus gyvybingumą, todėl ir 2021 m. metais reikia išlaikyti atitinkamą finansavimo lygį. Pasiūlymas: Knygoms ir kitiems dokumentams bibliotekose įsigyti ir autoriniam atlyginimui už jų panaudojimą papildomai skirti 1,4 milijonų eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.	Pritarti.
21.	Seimo narys Stasys Tumėnas, 2020-10-30					Argumentai: Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss) (1785–1822) yra elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas, kurio gyvenimas glaudžiai susijęs su Žiemgalos kraštu. Nuo 1808 Grotusas gyveno ir dirbo Gedučių dvare. Artėjant 200-osioms šio žymaus mokslininko mirties metinėms 2022-aisiais metais, prasminga ir reikalinga įamžinti Teodoro Grotuso atminimą, pastatant Žeimelio centrinėje aikštėje bronzinį paminklą Teodorui Grotusui atminti. Būtent todėl Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio bendruomenė, su Pakruojo rajono savivaldybe bendradarbiavimo sutartį pasirašiusi Lietuvos mokslų akademija aktyviai rengiasi ir ieško būdų, kaip tinkamai įamžinti šio garsaus žmogaus atminimą. Beje, Grotusas buvo Paryžiaus galvanikų draugijos (1807), Turino mokslo ir menų akademijos (1808), Miuncheno mokslų akademijos (1814), Kuršo literatūros ir meno draugijos (1817) narys. Bronzinio paminklo sukūrimui ir pastatymui Žeimelio centrinėje aikštėje reikalingi 70 000 eurų, o tokių lėšų neturi nei Pakruojo rajono savivaldybė, nei Lietuvos mokslų akademija. Pabrėžtina, kad Pakruojo rajono savivaldybė žada prisidėti apie 20 000 eurų suma, kad skulptorius Kęstutis Balčiūnas yra sukūręs Teodoro Grotuso gipsinę skulptūrą, kuri eksponuojama Žeimelyje esančiame Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“; kad yra parengta Teodorui Grotusui skirto paminklo projekto vizualizacija ir paminklo Teodorui Grotusui Žeimelio Vienybės aikštėje projekto vizualizacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: Bronzinio paminklo Teodorui Grotusui sukūrimui ir pastatymui Žeimelio Vienybės aikštėje skirti 50 000 eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.	Pritarti.
22.	Seimo narys Valentinas Bukauskas, 2020-11-03					Argumentai: sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, Telšiai kapitalinio remonto darbams užbaigti. Suremontavus baseiną bus sudaryta galimybė mokytis plaukti ir treniruotis ištisus metus, patekimas į patalpas bus pritaikytas negalią turintiems asmenis, bus patraukli turistinė vieta. Pasiūlymas: Siūloma skirti 1700306,21 eurų sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, Telšiai baseino kapitalinio remonto darbų užbaigimui. Lėšų šaltinis: 2021 metų DNR plano.	Pritarti.
23.	Seimo narė Rima Baškienė, 2020-11-03					Argumentai: 2009 m. Lietuva šventė vardo paminėjimo tūkstantmetį. Į šio svarbaus jubiliejaus minėjimo programą buvo įtrauktas vienas fundamentaliausių mūsų valstybės istorinių įvykių – Saulės mūšio pergalė. 2016-uosius Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Saulės mūšio pergalės metais. Buvo skirtas dalinis finansavimas, memorialo statybos darbai vyko sparčiai ir labai sėkmingai. Deja, vėliau memorialo statybos užbaigimo finansavimas ir statybos darbai nutrūko. Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė yra labai reikšmingas siekiant išsaugoti ir puoselėti istorinę atminti, todėl prašome skirti 500 tūkst. Eur. Saulės mūšio memorialo užbaigimui. Skirti „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“ investicijų projekto užbaigimui - 500 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Iš Kultūros ministro valdymo srities programoms, priemonės ir projektams finansuoti lėšų, neviršijant jai nustatytų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų sumų 2021-2023 m.	Pritarti.
24.	Seimo narys Valentinas Bukauskas, 2020-11-04					Argumentai: Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos Varnių regioninio parko direkcijos Debesnų botaninio tako avarinės būklės likvidavimo. Sutvarkius taką Varnių regioninio parko lankytojai ir gyventojai turės unikalią galimybę susipažinti su natūralia pelke, jos augalija ir gyvūnija, gamtotvarkos darbais, bus pritaikytas negalią turintiems asmenis. Pasiūlymas: Siūloma skirti 289576,28 eurų Varnių regioninio parko direkcijos Debesnų botaninio tako avarinės būklės likvidavimui Lėšų šaltinis: 2021 metų DNR plano.	Pritarti.
25.	Seimo narys Antanas Vinkus, 2020-11-04					Argumentai: Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Per metus čia atvyksta apie 130 tūkst. lankytojų. 2019 m. gegužės 22 d. sudaryta komisija įvertino Kretingos dvaro sodybos Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos stiklinių konstrukcijų būklę bei nustatė, kad oranžerijos aliumininė konstrukcija yra blogos būklės, fiziškai susidėvėjusi, neatitinka šilumos ir mechaninio atsparumo normatyvinio reikalavimo, stiklo paketai pažeisti, dalis suskilę, išdužę, nehermetiški, medinis išorinis tiltelis virš oranžerijos yra pažeistas puvinio, todėl netinkamas eksploatuoti, stiklo paketų ir aliuminio konstrukcijų rėmo sujungimai yra nesandarūs, pralaidūs krituliams. Muziejaus žinomumą ir išaugusį lankomumą lėmė tai, kad per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės lėšomis buvo restauruoti 6 paminkliniai pastatai ir įrengtos 7 naujos ekspozicijos. Tačiau šių lėšų nepakako Žiemos sodo-oran žerijos restauracijai. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas investicijų projektas „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“, kurio tikslas padidinti šio kultūros paveldo objekto žinomumą, prieinamumą neįgaliesiems, pagerinti paslaugų kokybę, išlaikant esamus ir skatinant papildomus lankytojų srautus. Bendra projekto vertė 1 067 mln. eurų, iš jų prašoma iš Valstybės investicijų programos 484 tūkst. eurų, iš Kultūros paveldo departamento – 316 tūkst. eurų, iš savivaldybės – 267 tūkst. eurų. Projekto įgyvendinimo metu bus atliekamas Žiemos sodo-oranžerijos aliuminio konstrukcijos su dvigubais stiklo paketais keitimas, oranžerijos konstrukcijų montavimas, apsauginių žaliuzių nuo saulės įrengimas, tiltelio ant oranžerijos remontas ir restauracija, vandens filtrų baseinams įrengimas, vėdinimo-rekuperacijos sistemos įrengimas, oranžerijos apšvietimo sistema, pandusų žmonėms su negalia įrengimas, keltuvo iš antro į trečią aukštą įrengimas, remonto darbai po kapitalinių pertvarkymų, projektavimo, techninės priežiūros ir kitos su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusios paslaugos. Įvertinant tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: Skirti 484 000 eurų Kretingos rajono savivaldybės investicinio projekto „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“ finansavimui. Lėšų šaltinis: Iš sutaupytų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų.	Pritarti.
26.	Seimo narys Ričardas Juška, 2020-11-05					Argumentai: „Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ - tęstinis projektas nuo 2016 m., kuriuo siekiama pagerinti Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos mokinių mokymosi, o darbuotojų darbo sąlygas. Įrengiant projekte numatytą baseiną – skatinti vaikų fizinį aktyvumą, sveikatingumą ir užimtumą. Projekto baigtumas siekia 95 proc., trūksta lėšų baseino įrengimui. Savivaldybė vien savo lėšomis užbaigti projekto neturi galimybės. Pasiūlymas: Siūloma skirti 200 tūkst. eurų „Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ projekto užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.
27.	Seimo nariai Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Viktoras Rinkevičius Vida Ačienė, 2020-11-05					Argumentai: Projekto 5 priede „Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ numatomas nepakankamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui. Planuojama skirti 31 104 tūkst. Eur suma nepakankama nuo 2021-01-01 didinamam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti bei būtinai įrangai įsigyti. Vyriausybė 2020-10-14 nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 35 eurais nuo šiuo metu nustatytos 607 Eur iki 642 Eur sumos. 2020-10-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės su nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis sudarytoje 2021 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bei Vyriausybės Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 <...> pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-5293 numatomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 1 euru iki 177 eurų bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas nuo esamo minimalaus 4-4,08 iki 4,2-4,5. Iš viso lėšų poreikis 2021 metams minėtam savivaldybių ugniagesių minimalaus darbo užmokesčio didėjimui: 3.64 mln. eurų. Biudžeto projekte, palyginti su 2020 metais, dotacijų suma savivaldybių priešgaisrinei saugai padidinta tik 0.645 mln. eurų, trūkumas 2.99 mln. eurų. Be to, biudžeto projekte savivaldybėms nenumatytos lėšos ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.), ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėms įsigyti, gaisriniams automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), kitai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai. Pasiūlymas: Papildomai skirti ne mažiau kaip 2.99 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, prioritetiškai - nuo 2021-01-01 didėjančiam minimaliam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, gyvybiškai būtinoms ugniagesio apsaugos priemonėms, gesinimo bei gelbėjimo įrangai įsigyti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų bei iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano.	Pritarti.
28.	Seimo nariai Irena Šiaulienė, Dainius Kepenis, Simonas Gentvilas, Agnė Bilotaitė, 2020-11-05					Argumentai: 2018-08-01 Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas Klaipėdos universiteto Tarybos sprendimu sujungtas į vieną pastatą. Sutelkus dviejų fakultetų studentus viename pastate pilnaverčiam ir kokybiškam studijų procesui užtikrinti būtina didesnė mokymo erdvė, nes šiuo metu didžiausia auditorija talpina tik 70 studentų. Tuo tarpu fakultete studijuoja 1200 studentų, dirba per 100 pedagogų ir mokslo darbuotojų. Fakulteto patalpose yra didelė erdvė nuo 1908 m veikusi ir 182 m2dydžio Vitražinė salė, talpinanti 200 – 250 klausytojų, tačiau jai reikia kapitalinio remonto. Nors remonto projektas buvo parengtas dar 2006 m., tačiau lėšų iki šiol nebuvo skirta. Preliminariais skaičiavimais salės renovacijos suma sudarytų 400000 EUR, taip pat salės būtinai įrangai įsigijimui – 200000 EUR. Pasiūlymas: Klaipėdos universitetui papildomai skirti 400000 EUR universiteto Vitražinės salės renovacijos darbams ir 200000 EUR reikiamos įrangos įsigijimui. Lėšų šaltinis: Iš valstybės skolos aptarnavimo lėšų.	Pritarti.
29.	Seimo narė Irena Haase, 2020-11-05					Argumentai: Šakių r. Kidulių pagrindinėje mokykloje 2020 m. pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas mokosi 169 mokiniai. 2020 m. rugsėjo 1 d. mokykloje įsteigtos visos dienos ikimokyklinio ir mišri ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupės, kurias lanko 42 ugdytiniai. Į ikimokyklinio ugdymo grupes pateikti prašymai ne tik 2021 metais, bet ir 2022 metais. Kidulių miestelyje daugėja jaunų šeimų, todėl ateityje numatomas mokinių skaičiaus augimas. 2020-2022 metais mokykla dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-v-719-01-0001”Kokybės krepšelis“. Vienas svarbiausių mokyklos uždavinių - funkcionalios, šiuolaikiškos mokymo aplinkos, naujų edukacinių erdvių kūrimas, kurios atitiktų mokyklos bendruomenės lūkesčius ir švietimo aprūpinimo standartų funkcionalumo ir šiuolaikiškumo principus. Viena pagrindinių problemų, įgyvendinant mokyklos strateginius tikslus - mokyklos sporto salė. Sporto salė neatitinka šiuolaikinių higienos reikalavimų (supuvusios lubos, grindys, aptrupėjusios sienos, pasenęs sportinis inventorius, reikalingas pasenusių ir pavojingų inžinierinių sistemų atnaujinimas, būtinas pagalbinės patalpos įrengimas ir pan.). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kidulių pagrindinės mokyklos direktorius yra gavęs įspėjimą dėl draudimo naudoti sporto salę mokinių sportinei veiklai. Sporto salės remonto darbams atlikti reikalinga 42 245 Eur. Mokykla tokių finansinių išteklių neturi. Tai vienintelė sportinei veiklai pritaikyta salė Kidulių seniūnijoje. Salė reikalinga ir kitų kultūrinių ir edukacinių renginių organizavimui, kurioje susiburia visa mokyklos bendruomenė. Visa prašoma suma yra 42 245 Eur . Pasiūlymas: Skirti papildomai 42 245 Eur Šakių r. Kidulių pagrindinės mokyklos sporto salės remontui (sporto salės - 39789 Eur su PVM ir pagalbinei patalpai - 2456 Eur su PVM) Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Pritarti.
30.	Seimo narys Ričardas Juška, 2020-11-05					Argumentai: „Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ - tęstinis projektas nuo 2016 m., kuriuo siekiama pagerinti Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos mokinių mokymosi, o darbuotojų darbo sąlygas. Įrengiant projekte numatytą baseiną – skatinti vaikų fizinį aktyvumą, sveikatingumą ir užimtumą. Projekto baigtumas siekia 95 proc., trūksta lėšų baseino įrengimui. Savivaldybė vien savo lėšomis užbaigti projekto neturi galimybės. Pasiūlymas: Siūloma skirti 200 tūkst. eurų „Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos pastato adresu Vilniaus g. 48, Pagėgiai, modernizavimas“ projekto užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.
31.	Seimo narys Juozas Baublys, 2020-11-05					Argumentai: VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų fasadų ir dalies stogo atnaujinimo darbai nebuvo atliekami nuo pat pastatų statybos pabaigos metų (1968 ir 1984 m.). Šiuo metu pastatų fasadas yra fiziškai nusidėvėjęs, nuolat krentantis tinkas kelia grėsmę žmonių saugumui, pastatai neatitinka keliamų energetinio efektyvumo reikalavimų. Varėnos PSPC yra pagrindinė įstaiga, teikianti rajono gyventojams ambulatorines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Siekiant, užtikrinti tinkamą gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, senus pastatus būtina renovuoti. Renovavus Varėnos PSPC pastatų fasadus, padidėtų jų energetinis efektyvumas, būtų pagerintas pastatų estetinis vaizdas, pagerintos patalpų sanitarinės ir higieninės sąlygos. Kiekvienais metais būtų sutaupoma apie 30-40% išlaidų, patiriamų patalpų šildymui, bei apie 10-15% išlaidų už elektros energiją, patiriamų dėl papildomo dalies patalpų šildymo. Preliminari investicijų suma 651 000 Eur. Pasiūlymas: Skirti VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai 651 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
32.	Seimo narys Juozas Baublys, 2020-11-05					Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija yra viena didžiausių savivaldybės mokyklų ir vienintelė gimnazija Varėnos mieste. 2017 m., gavus finansavimą pagal Švietimo įstaigų modernizavimo programą, gimnazijos pastate J. Basanavičiaus g. 33 buvo įrengti keturi modernūs, kūrybiškumą skatinantys technologijų kabinetai, perkeliant juos iš avarinės būklės ir higienos reikalavimų neatitinkančių gimnazijos pastatų M. K. Čiurlionio g. 47 ir Aušros g. 17, Varėnoje. Šiuo metu gimnazijos pastatas J. Basanavičiaus g. 33, Varėnoje, yra vienintelis gimnazijos mokslo paskirties pastatas, kurį būtina modernizuoti. Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo bei ugdymo sąlygas gimnazijos mokiniams ir darbuotojams, taupyti šiluminės energijos resursus ir išlaidas, Varėnos rajono savivaldybė parengė investicinį projektą. Pasiūlymas: Skirti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos pastato J. Basanavičiaus g. 33, Varėnoje, modernizavimo darbams 300 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
33.	Seimo narys Juozas Baublys, 2020-11-05					Argumentai: Viešosios įstaigos Varėnos ligoninė pastatų kompleksą sudaro atskiri ne vienu metu pastatyti korpusai. Seniausias korpusas pastatytas 1956 metais, kiti du – 1975 ir 1979 metais. Dėl ilgametės eksploatacijos pastatai yra fiziškai nusidėvėję, patiriami dideli šilumos nuostoliai. Siekiant užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams, būtina atlikti fasadų, stogų, cokolių, vamzdynų ir šilumos punktų renovaciją. Atlikti darbai ženkliai pagerintų pastatų būklę, padidintų jų energetinį efektyvumą, užtikrintų tinkamas higienos normas darbo ir paslaugų teikimo vietose, padėtų taupyti pinigines lėšas. Kasmet būtų sutaupoma 30-50 % išlaidų, tenkančių pastatų šildymui, bei 10-20 % - išlaidų elektros energijai. Bendra preliminari darbų vertė – 950 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Skirti VšĮ Varėnos ligoninės pastatų renovacijos ir apšiltinimo darbams 950 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš valstybės investicijų programos lėšų.	Pritarti.
34.	Seimo narys Valius Ąžuolas, 2020-11-05					Argumentai. Naujosios Akmenės savivaldybė miesto centre per dvejus metus planuoja užbaigti pastatyti sporto ir sveikatingumo kompleksą. Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba Akmenės krašte - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas, kuris užtikrins ir padės pasiekti geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas Šiaurės Žemaitijoje. Tai vienas veiksmingiausių ir efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją visame regione. Pasiūlymas: Remiantis Valstybės investicijų 2020–2022 metų programa yra numatyti asignavimai Naujosios Akmenės sporto rūmų atnaujinimui ir sveikatingumo komplekso Naujojoje Akmenėje, Žemaitijos g. 2, įrengimui. Siūlome užtikrinti tęstinį finansavimą Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo komplekso statybai. Lėšų šaltinis: Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą Valstybės investicijų programa – dokumentas, kuriame numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, ir šių projektų finansavimo šaltiniai, kadangi Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo komplekso statyba yra įtraukta į Valstybės investicijų programos objektų sąrašą, tad siūlome finansavimą 2021 m. kompleksui užtikrinti iš minimos programos lėšų.	Pritarti.
35.	Seimo narys Mykolas Majauskas, 2020-11-05	15	3			Argumentai: Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, deramą finansavimą, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir yra skirtas visuomeninio transliuotojo institutas. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį imperatyvą yra būtina įstatymų lygmeniu įtvirtinti stabilų ir nepriklausomą LRT finansavimo modelį, nes Konstitucinis Teismas yra ypač pabrėžęs, kad Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepakankamo, ypatingai jo konstitucinei misijai vykdyti, finansavimo iš valstybės biudžeto (ar jo mažinimo), kai tuo siekiama (arba gali būti siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką jo transliuojamoms programoms ir laidoms. Taigi, vadovaujantis Konstitucinio teismo doktrina „turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti konstitucinę misiją, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“. Tačiau šio Projekto 15 straipsnio 3 dalimi yra siekiama priešingų tikslų, t. y. nustačius, kad LRT 2021 metų mokėjimams gali naudoti 2 120 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais suplanuota lėšų šiai įstaigai, kyla grėsmė, kad nacionalinis transliuotojas negalės tinkamai atlikti jam iš Konstitucijos kylančios misijos, negalės užtikrinti viešojo intereso – Konstitucijoje įtvirtinto, jos ginamo ir saugomo visuomenės intereso būti tinkamai informuotai, t. y. nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendras žmogiškąsias vertybes, inter alia ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai. Taip pat neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis Projekte yra nustatytas minėtas apribojimas. LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydis yra nustatytas specialiajame Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. Minėto įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Atsižvelgiant į tai Finansų ministerija negali apriboti skiriamų biudžetinių asignavimų LRT remiantis 2020 m. fiskaliniais rodikliais, nes 2020 m. surinkti mokesčiai įtakos 2022 m. LRT skiriamus biudžetinius asignavimus, o 2020 m. biudžetinius asignavimus įtakojo 2018 m. surinktos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo. Kiekvienais metais LRT lėšos yra planuojamos pagal patvirtintus biudžetinius asignavimus. Kasmet LRT pajamų ir išlaidų sąmatos yra patvirtinamos LRT Taryboje, o asignavimai suderinami su LR Finansų ministerija, pristatant LRT Strateginį veiklos planą. Projekte LRT nustatyti asignavimų apribojimai neigiamai įtakos konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos veiksmingą vykdymą, neleis tinkamai LRT įgyvendinti jau suplanuotų tikslų ir uždavinių, be to, tai paveiks suplanuotus resursus, skirtus programų transliavimui, taigi, bus pažeistas tinkamas ir sklandaus nacionalinio transliuotojo veiklos funkcionavimas. 2020 m. lapkričio 3 d. Konstitucinis Teismas nutarime Nr. KT187-N15/2020 pažymėjo, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nustatęs tokį nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, pagal kurį pagrindinis nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis yra valstybės biudžeto lėšos, uždraudžiant nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui gauti lėšų už transliuojamą reklamą ir nenumatant kitų reikšmingų finansavimo šaltinių (inter alia specialios rinkliavos), privalo užtikrinti, kad planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai įgyvendinti nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos, inter alia transliuojamų programų ir laidų. Priešingu atveju, jeigu vienintelis reikšmingas nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis būtų valstybės biudžeto lėšos ir Vyriausybė rengdama valstybės biudžeto projektą bei Seimas tvirtindamas valstybės biudžetą turėtų plačią diskreciją nuspręsti dėl kiekvienais metais nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydžių, būtų sudarytos prielaidos pažeisti institucinį ir redakcinį nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, kitas konstitucines vertybes, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti yra skirtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institutas“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siekiant užkirsti kelią galimam politiniam ir ekonominiam valstybės valdžios institucijų kišimuisi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklą, neleidžiant netiesiogiai, t. y. ribojant LRT finansavimą, kištis į jo redakcinį ir institucinį nepriklausomumą, siūlau pakeisti Projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas 1. Susisiekimo ministerija 2021 metų mokėjimams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gali naudoti 13 000 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais į valstybės biudžetą įmokėta lėšų šiai programai finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Susisiekimo ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos. 2. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2021 metų mokėjimams gali naudoti 2 120 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais suplanuota lėšų šiai įstaigai. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos. 2.3. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2021 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui. 3. 4. Asignavimų valdytojai, kurių programoms (priemonėms), projektams ir fondams finansuoti 2021 metais valstybės biudžete numatytos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, gali jas naudoti suderinę su Finansų ministerija“.	Svarstyti Vyriausybei.
36.	Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2020-11-09					Argumentai: Siekiant sudaryti palankias sąlygas Lietuvos kultūros bei jos europinio konteksto tyrimams, Lietuvos kultūros tyrimų institutas (toliau – LKTI) 2020 metais įsteigė naują „Antikos ir Viduramžių kultūros tyrimų“ skyrių. Tarp svarbiausių šio skyriaus darbo tikslų – užtikrinti mokslinę ankstyvosios Lietuvos kultūros istorijos refleksiją bei formuoti ir skleisti šiuolaikiniais moksliniais tyrimais pagrįstą lietuviškąją Lietuvos kultūros bei jos ištakų analizę bei interpretaciją. Šie tikslai yra itin svarbūs nūdienos geopolitiniame kontekste, kuriame gausu politizuotų kai kurių užsienio šalių skleidžiamų LDK istorijos vertinimų. Nuo pat įkūrimo naujame skyriuje dirba 4 mokslininkai Antikos ir Viduramžių kultūros ekspertai, tačiau problematikos įvairovė bei didelė chronologinė tiriamo laikotarpio apimtis reikalauja sustiprinti LKTI pajėgas plėtoti vykdomus bei inicijuoti naujus šios srities tyrimus. Dėl šios priežasties LKTI 2021 metų biudžete būtina skirti papildomus 50 tūkst. Eur, kurie leistų naujajame LKTI skyriuje įdarbinti du naujus Lietuvos Viduramžių kultūros specialistus. Pasiūlymas: Lietuvos kultūros tyrimų institutui papildomai skirti 50 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio.	Pritarti.
37.	Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2020-11-09					Argumentai: Europos Sąjungos valstybės narių pagal skiriamas lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) rodiklio vidurkis ‒ 2,11 proc. nuo BVP. Tuo tarpu Lietuvos MTEP skiriamų valstybės biudžeto lėšų dalis nuo BVP nesiekia 1 proc. Nacionalinės pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998, nustatyta, kad Lietuvos MTEP išlaidos, palyginti su BVP, 2025 m. turi siekti 1,5 proc., o 2030 m. – 2,2 proc. Kad būtų pasiekti strateginiame dokumente nustatyti rodikliai, būtina nuosekliai kasmet didinti lėšų dalį, skiriamą MTEP iš valstybės biudžeto, todėl siūloma padidinti Lietuvos mokslo tarybai numatytus asignavimus 1 500 tūkst. eurų. Pasiūlymas: padidinti Lietuvos mokslo tarybos asignavimus 1 500 tūkst. eurų, juos skiriant MTEP plėtros priemonėms. Lėšas prašome skirti iš Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio.	Pritarti.
38.	Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2020-11-09					Argumentai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje (toliau – Tarnyba) naudojami 5 stacionarūs kompiuteriai, įsigyti 2013-2014 metais. Šių kompiuterių garantinis aptarnavimas negalioja nuo 2018-2019 metų. 2019 m. spalio mėn. Tarnyba, siekdama optimalaus sprendimo pagal 2019 m. turėtas finansines galimybes, atnaujino kompiuterių kietuosius diskus ir monitorius - toks susidariusios situacijos sprendimas leido laikinai pratęsti techniškai nusidėvėjusių 5 kompiuterių naudojimą iki 2021 m. spalio mėn. Taip pat 2019 m. lapkričio mėn. Tarnyba sudarė 4 nešiojamųjų kompiuterių nuomos sutartį, kuri baigsis 2021 m. gruodžio 10 d. Įpusėjus 2021 m. IV ketvirčiui, iškyla didelė rizika dėl 10 darbuotojų kompiuterizuotų darbo vietų sąlygų užtikrinimo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso tinkamo nuostatų, susijusių su nuotoliniu darbu, įgyvendinimo ir Tarnybos veiklos tęstinumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome skirti lėšų ilgalaikiam turtui - 11 kompiuterių įsigyti. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 metų biudžetui papildomai skirti 17 tūkst. eurų ilgalaikiui turtui įsigyti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio.	Pritarti.
39.	Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2020-11-09					Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 6 str. 1 dalyje pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei: rengiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, atsižvelgti į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu plane numatytą finansavimo poreikį <...> ; Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (2020-02-15 aktuali redakcija) buvo numatytos lėšos Vytauto Didžiojo universitetui, kurios institucijos nepasiekė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtus nutarimus, prašome skirti 4 750 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Padidinti Vytauto Didžiojo universiteto finansavimą, skiriant papildomus 4 750 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio.	Pritarti.
40.	Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2020-11-09					Argumentai: “Tautiškos giesmės” giedojimo iniciatyva gimė 2009 m. ir tapo jau nenuginčijamai tapo nauja Lietuvos tradicija. 2020 m. liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ jau vienuoliktą kartą apskriejo visą pasaulį. Prie Tautiškos giesmės giedojimo kasmet prisijungia vis daugiau pasaulio lietuvių organizacijų, lietuviai pasaulyje asmeniškai skleidžia žinią ir kviečia drauge giedoti himną. Liepos 6-ąją miestų aikštėse, ant piliakalnių, istorinėse vietose giedamas himnas vienija visus pasaulio lietuvius. Seimui nusprendus, nuo 2019 m. liepos 6-ąją švenčiame ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir Tautiškos giesmės dieną. Nuo pat pradžių “Tautiškos giesmės” giedojimo iniciatyva buvo vystoma kūrėjų privačiomis lėšomis ir resursais. Viso per “Tautiškos giesmės“ giedojimo visame pasaulyje organizavimui ir vystymui investuota 860 tūkst. Eur. Valstybės finansavimas šiai iniciatyvai prasidėjo 2015 m. ir iki šiol siekė 240,5 tūkst. Eur. Siekiant, jog pasiekti rezultatai išliktų ir Tautos sukurtas nematerialus turtas, toliau augtų ir vystytųsi, yra būtina valstybės parama tiek komunikacijai su užsienio lietuviais vykdyti, reklaminei kampanijai (kuria neatlygintinai dalinasi visi Lietuvos interneto portalai ir televizijos) sukurti ir vykdyti, o taip pat centriniam iniciatyvos renginiui surengti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: „Tautiškos giesmės“ giedojimo iniciatyvai skirti 150 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.	Pritarti.
41.	Seimo narys Edmundas Pupinis, 2020-11-10					Argumentai: STEAM centrai regionuose kuriami nuo 2019 m. vykdant nacionalinio ES investicijų projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis“ veiklą „STEAM centrų kūrimas“. Projekto lėšomis rengiamos programos, perkama įranga. Pastatų pritaikymui iš projekto lėšų skiriama palyginti nedidelė dalis (40 000 Eur vienam centrui). Utenos regioninį STEAM atviros prieigos centrą numatoma įkurti istoriniame, Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame pastate (adresu K. Ladygos g. 20, Utena) – buvusio Utenos dvaro sodybos rūmuose. Viso pastato remonto skaičiuojamoji kaina pagal sąmatą yra 972.235,00 Eur (su PVM), iš jų 705.000,00 Eur (su PVM) reikalingi STEAM laboratorijoms skirtų patalpų remontui. Tačiau infrastruktūros kūrimo ir įveiklinimo finansavimas pilna apimtimi Utenos rajono savivaldybei yra per didelis finansinis iššūkis. Todėl siūlymu siekiama nustatyti, jog STEAM centro steigimui Utenoje iš valstybės biudžeto būtų numatyta 700 tūkst. eurų suma. Pasiūlymas: Skirti 700 tūkst. eurų finansavimą STEAM centro steigimui Utenoje. Lėšų šaltinis: Iš valstybės investicijų programos lėšų arba Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano lėšų.	Pritarti.
42.	Seimo narys Arvydas Nekrošius, 2020-11-10					Argumentai: Raseinių mieste reikalingas sporto kompleksas su baseinu, kuris leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Gali būti numatytas etapinis finansavimas. Šis projektas yra numatytas Raseinių rajono savivaldybės 2021 - 2030 metų strateginiame plėtros plane. Pirmojo etapo dalį projekto turėtų finansuoti Vyriausybė ir likusius 300 000 eurų prisidėtų Raseinių rajono savivaldybė. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 2 000 000 Eur. (du milijonai Eurų). Pasiūlymas: Skirti „Sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos“ pirmojo etapo įgyvendinimui finansavimą. Baseino statybai skirti 1 700 000 Eur. (vieno milijono septynių šimtų tūkstančių Eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Pritarti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2020-11-04					Pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti pasiūlymams, kuriems pritarta Komitete.	Pritarti.
						1. 2021 m. liepos 1 d. yra numatyta įgyvendinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos pertvarkos II etapą (toliau - Pertvarka). Tačiau jos įgyvendinimui numatyta skirti tik 500 tūkst. Eur. LAASDPS paskaičiavimais tokiai Pertvarkai sėkmingai įgyvendinti prireiks papildomai mažiausiai 86 pareigybių, kurių išlaikymui vien darbo užmokesčiui reikės papildomų 1,49 mln. Eur. Be to, Aplinkos ministerija šiais metais yra padidinusi AAD maksimalų leistiną pareigybių skaičių 20 pareigybių. Tačiau tam neskyrė papildomų lėšų, nors šių pareigybių išlaikymui, vien tiktai darbo užmokesčiui minimaliai būtinas finansavimas yra 400 tūkst. Eur. Taip pat siekiant, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atliekantiems sudėtingas ir atsakingas pareigas būtų atitinkamai motyvuojami būtina skirti papildomus asignavimus jų skatinimui, kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui ir atlyginimų kėlimui. Tam reikėtų skirti bent 10 proc. papildomų asignavimų nuo numatyto biudžeto – t.y. 949 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Siekiant, kad AAD numatyta Pertvarka įvyktų sėkmingai, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema tinkamai ir efektyviai veiktų reikia skirti papildomai 2,84 mln. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos.	Pritarti.
						Argumentai: Pagal maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus 2020-2021 metams, 2021 metams numatomi asignavimai darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto visai saugomų teritorijų sistemai, t.y. 33 saugomų teritorijų direkcijoms ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinko ministerijos yra 6228 tūkst. EUR, kitoms išlaidoms -532 tūkst. Eur, 2020 m. skelbiamas vidutinis Lietuvos Respublikos darbo užmokestis bruto yra 1381 EUR, tuo tarpu saugomų teritorijų direkcijų darbuotojų vidutis darbo užmokestis, net ir skaičiuojant kartu su vadovų darbo užmokesčiu, kuris yra 50 procentų didesnis nei darbuotojų, yra tik 1153 EUR. Norint išlaikyti kvalifikuotus specialistus, būtina didinti darbo užmokestį direkcijų specialistas bent 15 procentų. Visai saugomų teritorijų sistemai tam reiktų papildomai 885,5 tūkst. EUR. Tokiu atveju direkcijų specialistai galėtų gauti vidutiniškai apie 1380 EUR (arba 830 EUR po mokesčių) atlyginimą. Atkreipiant dėmesį į didelį darbo kiekio krūvį bei itin reikalingą darbuotojų atlyginimo kėlimą siūloma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos skirti papildomų lėšų: darbo užmokesčiui 885,5 tūkst. Eur. Pasiūlymas paruoštas bendradarbiaujant su Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesine sąjunga. Pasiūlymas: 1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai skirti papildomus 885 500 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos.	Pritarti.
						Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad planuojama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarka ir numatoma sukurti 112 naujas darbo vietas, o vienos darbo vietos sukūrimui reikia 6086 eurų, siūloma skirti papildomą finansavimą naujų darbo vietų sukūrimui. Pasiūlymas: Naujų darbo vietų sukūrimui skirti papildomus 681 632 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos.	Pritarti.

2.	Ekonomikos komitetas, 2020-11-04					Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą XIIIP-5302 naujai Vyriausybei tobulinti.	Atsižvelgti.
						Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnybos 2020-09-23 raštas (reg. Nr. G-2020-7831). Pasiūlymas: Viešųjų pirkimų tarnybai 2021 metų biudžete numatyti 357 tūkst. Eur papildomą finansavimą. Lėšų šaltinis: DNR plane numatytų lėšų kitoms sritims peržiūra.	Pritarti.

3.	Europos reikalų komitetas, 2020-10-28					6.1. Sprendimas: 6.1.1. Pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis, bendrafinansavimu. 6.1.2. Atkreipti pagrindinio Komiteto dėmesį, kad esant COVID-19 pandemijai ir neapibrėžtumui dėl jos raidos bei poveikio sveikatai ir ekonomikai, dėmesys turi būti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo tempams, bet nacionalinių ir ES lėšų nukreipimui labiausiai reikalingoms finansavimo kryptims: sveikatos apsaugai ir jos sistemos stiprinimui, produktyvioms, ilgalaikes aukštą pridėtinę vertę darbo vietas kuriančioms, ekonomikos atsigavimą skatinančioms ir ekonomikos potencialą didinančioms investicijoms ir įgyvendinti struktūrines reformas, kurios iš esmės tobulintų viešojo valdymo sritis (pvz. švietimas, sveikatos apsauga ir kt). Todėl svarbu laiku parengti kokybišką Lietuvos Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo planą, kad Lietuva galėtų efektyviai pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis.	Pritarti.
						6.2. Pasiūlymai: 6.2.1. Siūlyti pagrindiniam Komitetui atsižvelgti į Komiteto 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtą sprendimą, kad Seimo specializuoti Komitetai, svarstydami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą arba šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, turi atsižvelgti į paskutines ES Tarybos rekomendacijas.	Atsižvelgti.
						6.2.2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į 2018 m. spalio 26 d. Europos reikalų komiteto išvadą dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715, kurioje Komitetas pasisakė dėl būtinybės teisiškai įtvirtinti aiškią sąsają tarp Europos semestro dokumentų, Vyriausybės prioritetų ir valstybės biudžeto rengimo. Komiteto nuomone turi būti užtikrinta, kad Lietuvai kasmet teikiamos ES Tarybos rekomendacijos būtų susietos su kasmetiniais Vyriausybės veiklos prioritetais, kurių įgyvendinimo finansavimas būtų numatytas būsimųjų metų biudžete, o už jų įgyvendinimą būtų atsiskaitoma pateikiant Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą.	Pritarti.	Atkreipti dėmesį, kad Seimas priėmė Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3308, kuriame nustatyta, kad rengiant ataskaitų rinkinius už 2022 m. Valstybės pažangos ataskaita, Valstybės finansinių ataskaitų ir Valstybės Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai teikiami Seimui iki atitinkamų metų gegužės 15 d.
						6.2.3. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų komitetui pateiktą asignavimų poreikį.	Atsižvelgti.
						6.2.4. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų 3 823 tūkst. eurų asignavimų poreikį neatidėliotinam poreikiui atnaujinti aukščiausios kategorijos valstybės informacinės sistemų infrastruktūrą ir toliau nuosekliai įgyvendinti tęstinį investicijų projektą.	Pritarti.

4.	Kaimo reikalų komitetas, 2020-10-28					Pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams.	Pritarti.
						Argumentai: Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau – VMVT) dėl lėšų darbo užmokesčiui trūkumo neužtikrinamas 100 proc. efektyvus funkcijų vykdymas, orientuojamasi tik į prioritetines sritis, susijusias su maisto sauga, užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimu, Afrikinio kiaulių mato plitimo stabdymu, eksporto/importo kontrole, kompleksinės paramos kontrole, todėl nėra pilnai užtikrinamas kitų funkcijų įgyvendinimas. Darbo užmokesčio lėšų trūkumas atsirado įsigaliojus naujiems teisės aktams, kuomet VMVT privalėjo didinti minimalius pareigybių koeficientų dydžius neturėdama tam skirtų asignavimų. Todėl VMVT neturi galimybės įdarbinti reikiamo kiekio personalo ir yra nekonkurencinga darbo rinkoje (neužimta apie 200 pareigybių). Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 2 100 tūkst. Eur darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Papildomos lėšos būtinos įsipareigojimams VĮ „Turto bankas“ už patalpų naudojimą padengti (dėl 2015 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 148 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimo”). Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 1 400 tūkst. Eur įsipareigojimams VĮ Turto bankas padengti. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Vadovaujantis nuo 2019 m. gruodžio 14 d. visoje Europos Sąjungoje oficialiai maisto kontrolei organizuoti pradėtu taikyti Reglamentu (ES) Nr. 2017/625, kuris pakeitė galiojusį oficialiai maisto kontrolei organizuoti taikomą teisinį reguliavimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra įgaliota atlikti naujas funkcijas, padėsiančias užtikrinti veiksmingesnę vartotojų interesų apsaugą. Pagal Reglamento (ES) 2017/625 113 straipsnio 1 d. kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. turi pateikti Europos Komisijai oficialiosios kontrolės, neatitikties atvejų ir daugiamečio nacionalinio kontrolės plano įgyvendinimo metinę ataskaitą. Būtina atitinkamai pritaikyti ir modernizuoti VMVT valstybinės kontrolės sistemas. Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 530 tūkst. Eur naujos funkcijos – valstybinės kontrolės duomenų rinkimas ir teikimas Europos Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/625 – įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Būtinos papildomos lėšos VMVT naujos funkcijos –turgavietėse parduodamų maisto produktų kiekio ir gautų pajamų apskaitos kontrolės vykdymo – įgyvendinimui. Taip pat lėšos reikalingos kontrolės duomenų mainų su Valstybine mokesčių inspekcija užtikrinimui, duomenų bazių suderinimui. Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 40 tūkst. Eur naujos funkcijos – kontrolės duomenų mainų funkcionalumo dėl turgavietėse parduodamų maisto produktų kiekio ir gautų pajamų apskaitos kontrolės vykdymo – įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: VMVT privalo užtikrinti saugų ir higienos reikalavimus atitinkantį VMVT kontroliuojamų įvežamų į ES gyvūnų ir prekių veterinarinį patikrinimą. Pasienio veterinarijos postai buvo pastatyti 2003-2004 m., todėl būtina atlikti pastatų ir įrenginių einamąjį remontą, t. y. pataisyti rampas, užtikrinti šaldymo įrenginių veiklą, atnaujinti nuotekų įrenginius ir kt. Pasiūlymas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 100 tūkst. Eur pasienio veterinarijos postų (skyrių) patalpų ir įrenginių einamajam remontui. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Išsamiai įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vykdomų funkcijų ir teikiamų paslaugų mastą, problemas dėl darbuotojų kaitos ir trūkumo, indėlį surenkant pinigines lėšas į valstybės ir savivaldybių biudžetus, didėjančią darbų apimtį ir siekiant užtikrinti NŽT pavestų uždavinių įgyvendinimą bei sklandų vykdymą, 2021 m. biudžete reikalinga numatyti ir skirti NŽT darbuotojų darbo užmokesčiui reikalingą papildomą finansavimą. Pasiūlymas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos papildomai skirti 1 630 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus.	Pritarti.
						Argumentai: Didelį susirūpinimą kelia Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo užmokesčio fondo formavimas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos buvo padidinti valstybės tarnautojo pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientai bei pareiginės algos koeficientų intervalai, ir pagal kuriuos perskaičiuota valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyta pareiginė alga. Pritaikius valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą ženkliai išaugo lėšų poreikis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondui. Taip pat siekiant spręsti susidariusią problemą įstaigos turi didelį neužimtų etatų skaičių, tačiau kartu jos negali užtikrinti tinkamo ir kokybiško priskirtų funkcijų vykdymo. Trūksta lėšų neužimtiems etatams finansuoti. Įstaigoms trūksta kompetentingų darbuotojų, nes dėl nepakankamo darbo užmokesčio fondo šios įstaigos negali pasiūlyti konkurencingo atlyginimo. Paskelbus konkursus į laisvas pareigybes, dažnu atveju nesulaukiama pretendentų. Pasiūlymas: papildomai skirti 270 tūkst. Eur Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų (išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos) valstybės tarnautojų darbuotojų darbo užmokesčiui ir papildomai 180 tūkst. Eur neužimtiems etatams finansuoti. Lėšų šaltinis: valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Neskirta 0,481 mln. Eur Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos investicinio projekto „Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos poskyrio tvenkinių ir hidrotechninių statinių, esančių Vilniuje, Vinkšnų g. 6, rekonstravimas“ (I etapas) įgyvendinimui užbaigti (bendra projekto vertė – 0,950 mln. Eur). Projektas pradėtas įgyvendinti 2018 m., panaudota 0,1368 mln. Eur. 2021 m. Projektas būtų užbaigtas, atlikta žuvų auginimo baseinėlių rekonstrukcija. Neskyrus lėšų pradėtas Projektas nebus baigtas įgyvendinti. Pasiūlymas: skirti 481 tūkst. Eur Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos investicinio projekto „Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos poskyrio tvenkinių ir hidrotechninių statinių, esančių Vilniuje, Vinkšnų g. 6, rekonstravimas“ (I etapas). Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM (toliau – NMA) savo funkcijas vykdo ir paramą administruoja Žemės ūkio paramos administravimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽŪPAIS). Šiuo metu būtina vykdyti ŽŪPAIS duomenų bazių ir aplikacijų serverių programinės įrangos (toliau – PĮ) atnaujinimo darbus, nes ŽŪPAIS naudojama PĮ yra pasenusi ir nebepalaikoma gamintojo, egzistuoja PĮ kritiniai saugumo pažeidžiamumai, kyla suderinamumo su išorės informacinėmis sistemomis problemos. Neįgyvendinus ŽŪPAIS atnaujinimo ir technologinio modernizavimo darbų, NMA būtų ribojama galimybė orientuotis į paramos teikimo mechanizmo supaprastinimą, administravimo procesų optimizavimą, pažeidimų prevencijos tikslų (monitoringo) įgyvendinimą, asmens duomenų apsaugą. Taip pat, jei nevykdomas esamos infrastruktūros atnaujinimas, tai tiesiogiai lemia tolimesnį ŽŪPAIS vystymą iš technologinės pusės, t. y. neįmanoma bus vystyti naujų funkcijų, susijusių su pasirengimu naujam 2021–2027 m. programiniam laikotarpiui. Nebuvo skirta 0,25 mln. Eur ŽŪPAIS serverių programinės įrangos atnaujinimo darbams vykdyti. Pasiūlymas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai papildomai skirti 250 tūkst. Eur ŽŪPAIS serverių programinės įrangos atnaujinimo darbams vykdyti. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Lietuva turi perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. balandžio 17 d. direktyvos (ES) 2019/633/ES dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje nuostatas ir paskirti vykdymui užtikrinti konkrečias priežiūros institucijas, vieną iš jų – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Įstatymams įgyvendinti 2021 m. lėšos neskirtos, poreikis VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai numatomoms pavesti funkcijoms vykdyti 2021 m. – 0,214 mln. Eur (papildomas lėšų poreikis 2022 m. – 0,616 mln. Eur ir 2023 m. – 0,566 mln. Eur). Pasiūlymas: VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai skirti 214 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti skirta tik 2,88 mln. Eur, trūksta – 33,2 mln. Eur. 2012–2017 m. melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti (VIP Melioracijos programos projektams įgyvendinti) lėšų nebuvo skirta, 2018–2019 m. skirta po 2,88 mln. Eur kelių savivaldybių (kiekvienais metais po 3 savivaldybių) polderių sistemoms rekonstruoti. Melioracijos sistemos ir statiniai vidutiniškai funkcionuoja apie 50 metų. Melioracijos statiniai kas metus nusidėvi apie 1,3 proc. Vidutinis melioracijos statinių nusidėvėjimas Lietuvoje jau siekia 70 proc., o atskirų statinių grupių net iki 72-86 proc. Todėl jų tarnavimo laikas baigiasi. Dauguma statinių yra nusidėvėję, blogos būklės, kas daro neigiamą įtaką žemdirbiams, žemės ūkio plėtrai, žemdirbių ūkininkavimo veiklai, kelia grėsmę kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Pasiūlymas: Melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti papildomai skirti 33 200 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Reikalingi papildomi 6,099 mln. Eur ŽŪM kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. Regionų forume Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos ir Lietuvos savivaldybės pasirašė Memorandumą, kuriuo susitarta užtikrinti šimtaprocentinį valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą. Pasiūlymas: papildomai skirti 6 099 tūkst. Eur ŽŪM kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas gali būti labai gera priemonė jau 2021 metais pradėti įgyvendinti priemones, kurios pagerins bendrą aplinkosauginę situaciją žemės ūkyje ir leis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą. Lietuvos žemės ūkio taryba kartu su Žemės ūkio ministerija yra pateikė projektą „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“, kuris nebuvo įtrauktas į DNR planą, nurodant, kad tai gali padidinti valstybės biudžeto deficitą. Toks argumentas yra visiškai nepriimtinas, nes visi projektai, kuriuos numatoma finansuoti iš DNR plano papildomų lėšų (2,2 mlrd. eurų) vienaip ar kitaip didins valstybės biudžeto deficitą. Pasiūlymas: Padidinti Žemės ūkio ministerijos asignavimus 121 400 tūkst. Eur projekto „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“ finansavimui ir įtraukti šį projektą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Lėšų šaltinis: Ekonomikos gaivinimo atsparumo priemonės (EGAP) lėšos arba pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.
						Argumentai: Žemės ūkio ministerijai yra pateikta studija, kuri nagrinėja Bendro Lietuvos pieno logistikos projekto sukūrimą. Pavykus sukonsoliduoti nuo 1/3 iki ½ Lietuvos gaminamo pieno, teorinis taupymas dėl logistikos kaštų būtų nuo 4 iki 7 mln EUR/metus. Padidinus derybines pieno ūkių galias, tikėtinas pieno supirkimo kainos kilimas apie 1ct/kg. Tai sudarytų apie 14 mln. Eur/metus (t.y. apie 14 mln. Eur pajamų per metus pieno ūkiai galėtų tikėtis gauti daugiau lyginant su esama situacija). Bendra tokio projekto investicinė vertė siektų apie 10 mln. Eur, įvertinant projekto vystymo etapą. Pasiūlymas: Padidinti Žemės ūkio ministerijos asignavimus 10 000 tūkst. Eur „Bendro Lietuvos pieno logistikos projekto“ finansavimui ir įtraukti šį projektą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Lėšų šaltinis: Ekonomikos gaivinimo atsparumo priemonės (EGAP) lėšos arba pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos.	Pritarti.

5.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-11-05					Pritarti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus.	Pritarti.
						Argumentai: Atsižvelgti į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus dėl papildomo finansavimo įstaigoms prie ministerijos ir ministerijai pagal ministerijos pateiktus prioritetinius poreikius. Siūlymas: Padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus bendra 64 646 tūkst. eurų suma, atsižvelgiant į valstybės institucijų poreikius, paskirstant ją taip: PAGD – 17 633 tūkst. eurų; VSAT – 23 875 tūkst. eurų; Policijos dep. – 13 644 tūkst. eurų; VST – 3 475 tūkst. eurų; FNTT – 320 tūkst. eurų; Migracijos dep. – 787 tūkst. eurų; VRM – 4 912 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.	Pritarti.
						Argumentai: Atsižvelgti į Valstybės saugumo departamento argumentus dėl papildomo finansavimo prioritetiniams žvalgybos informacijos poreikiams užtikrinti. Siūlymas: Padidinti Valstybės saugumo departamentui numatytus asignavimus 5 262 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų, taip pat pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.	Pritarti.
						Argumentai: Būtina numatyti finansavimą Turto civilinio konfiskavimo įstatymo įgyvendinimui, taip pat papildomus asignavimus dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo skaičiuojant priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pasiūlymas: Padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatytus asignavimus 281 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų, taip pat pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.	Pritarti.
						Argumentai: Atsižvelgti į Komiteto posėdžio metu išdėstytus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo argumentus dėl papildomo finansavimo siekiant užtikrinti: - veiksmingą kovą su šešėline ekonomika pasitelkiant kriminalinės žvalgybos metodus (280 tūkst.); - Turto civilinio konfiskavimo įstatymo įgyvendinimą (700 tūkst.); - finansinių technologijų sektoriaus priežiūrą (300 tūkst.); - Vidaus tarnybos statuto nuostatų dėl pareigūnų darbo užmokesčio įgyvendinimą (320 tūkst. sumą įskaitant į Komiteto pasiūlymą Nr. 1). Pasiūlymas: Padidinti asignavimus Vidaus reikalų ministerijai 1 280 tūkst. eurų juos paskiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų, taip pat pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.	Pritarti.

6.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-11-04					Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:	Pritarti.
						1. Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 42 925 tūkst. eurų asignavimų, iš jų: 1.1. Skirti 925 tūkst. eurų išmokoms besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti nuo 2021 m. sausio 1 d. - Seime svarstomam Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4504(2) įgyvendinti. Vyriausybė šiam projektui pritarė. Lėšų šaltinis: iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonei 02008010205 „Mokėti išmokas vaikams“;	Pritarti.
						1.2. Skirti 5300 tūkst. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondui (VSDF) bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti - Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5181(2) ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5182(2) įgyvendinti. Šiais įstatymų projektais gerinama pasirinkusių išankstinę pensiją asmenų padėtis. Vyriausybė ir Komitetas šiems projektams pritarė. Asignavimai projektams įgyvendinti nėra numatyti;	Pritarti.
						1.3. Skirti 36 700 tūkst. eurų (ir 30 300 tūkst. eurų VSDF biudžete, iš viso 67 000 tūkst. eurų) socialinio draudimo pensijoms papildomai indeksuoti, jeigu Seime būtų nepritarta Vyriausybės 2020-10-21 nutarimo Nr. 1167 3 punkte pateiktam pasiūlymui parengti Seime įstatymo projektą dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2651 kai kurių nuostatų pripažinimo netekusiomis galios. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Asignavimai šiam įstatymui (Nr. XIII-2651) įgyvendinti nėra numatyti.	Pritarti.
						2. Įvertinti ir spręsti dėl Nacionalinės teismų administracijos prašymų, ypač dėl prašymo skirti papildomai 953 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijos mokėti.	Pritarti.
						3. Įvertinti ir spręsti dėl Švenčionių rajono savivaldybės prašymo skirti 338 tūkst. eurų Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti. Taip pat įvertinti ir spręsti dėl 175 tūkst. eurų skyrimo Jurbarko rajono savivaldybei Skalvijos vaikų globos namų veiklai užtikrinti ir 370 tūkst. eurų Šiaulių miesto savivaldybei skyrimo Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ veiklai užtikrinti. Vyriausybė nutarimais dėl šių vaikų globos namų perdavimo įsipareigojo skirti asignavimus šioms savivaldybėms, tačiau asignavimai nėra numatyti, nors dėl minėtų įstaigų perdavimo jie yra sumažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.	Pritarti.
						4. Įvertinti ir spręsti dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Molėtų rajono, Druskininkų bei Visagino rajono savivaldybių prašymų.	Pritarti.	Pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams, kurie pateikti įvertinus ir apibendrinus atskirų savivaldybių pasiūlymus.
						5. Įvertinti ir spręsti dėl Seimo nario Jono Varkalio pasiūlymų skirti 300 tūkst. eurų socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėje plėtrai Plungės rajone ir 700 tūkst. eurų pastato, adresu: Rietavas, L. Ivinskio g. 3, socialiniams būstams pritaikyti.	Pritarti.

7.	Sveikatos reikalų komitetas, 2020-10-28					6.1. Sprendimas: grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą XIIIP-5302 Vyriausybei tobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus.	Pritarti.
						Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei: Spręsti dėl lėšų skyrimo šioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms: 1) VšĮ Mažeikių ligoninei dėl 3077 tūkst. Eurų skyrimo investicinio projekto “Mažeikių ligoninės modernizavimas” įgyvendinimui; 2) VšĮ Mažeikių ligoninei dėl 1800 tūkst. Eurų skyrimo investicinio projekto “Mažeikių ligoninės modernizavimas” įgyvendinimui (trečio etapo darbams); 3) VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei dėl 1300 tūkst. eurų skyrimo investicijų projekto „Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus Alytuje, Ligoninės g. 12, kapitalinis remontas” įgyvendinimui.	Pritarti.

8.	Švietimo ir mokslo Komitetas, 2020-11-09					6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir teikti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal pasiūlymus, kuriems pritarė Švietimo ir mokslo komitetas:	Pritarti.
						1. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268, priimto 2020-06-30, įsigaliojimo veikloms užtikrinti ir sąlygų įtraukiajam ugdymui sudarymui 2021 m. skirti 27,7 mln. eurų.	Pritarti.
						2. Švietimo pagalbos specialistų DU suvienodinimui su mokytojų DU 2021 m. skirti 33 mln. arba 60 mln. eurų (papildomų lėšų poreikis pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti sudarytų apie 60 mln. eurų (iš jų: 24 mln. eurų - jau esamiems darbuotojams, 36 mln. eurų - naujai įsteigtoms pareigybėms). Jeigu naujos pareigybės steigiamos palaipsniui per 4 m. (kasmet po 1525, iš viso 6100), tai vieniems metams reikia po 9 mln. eurų papildomai, o jau dirbantiems darbuotojams reikia 24 mln. iš karto.)	Pritarti.
						3. Švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai turimų etatų išlaikymui skirti 20 mln. eurų.	Pritarti.
						4. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto, siekiant kompensuoti centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų padidintas savivaldybių biudžetų išlaidas: 4.1. 2020 metams buvo padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos, pvz., minimaliai mėnesinei algai iki 607 eurų padidinti ir kt. (iš viso 39,9 mln. eurų papildomos išlaidos). Šių išlaidų nebuvo numatyta kompensuoti, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau - Metodikos įstatymas) pakeitimu, kuris galioja tik 2020 metams. 4.2. 2021 m. 14,2 mln. eurų išaugs savivaldybių išlaidos ikimokykliniam ugdymui dėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintų ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientų. 4.3. Mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje, nemokamo maitinimo nevertinant pajamų gamybos išlaidoms finansuoti iš savivaldybių biudžetų 2021 metais papildomai prireiks apie 1,0 mln. eurų.	Pritarti.
						5. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 0,075 mln. eurų lėšų ilgalaikio turto (0,017 mln. eurų), darbo užmokesčio (0,052 mln. eurų) ir kitoms išlaidoms Tarnybos 2021 metų biudžetui.	Pritarti.
						6. Lietuvos mokslo akademijos veiklai užtikrinti papildomai skirti 0,435 mln. eurų.	Pritarti.
						7. Lietuvos mokslo tarybos veiklai (tarp veiklų – MTEP plėtrai) užtikrinti papildomai skirti 3,2 mln. eurų.	Pritarti.
						8. Vyriausybei spręsti dėl Seimo narių pateiktų siūlymų.	Atsižvelgti.

9.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2020-10-28					6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5302 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:	Pritarti.
						1. Konstituciniam Teismui papildomai skirti 98 tūkst. eurų asignavimų, įvertinus situaciją dėl Konstitucinio Teismo teisėjų rotacijos ir lėšų kadenciją baigusių teisėjų išeitinėms pašalpoms sumokėti poreikio.	Pritarti.
						2. Teisėjų tarybai: papildomai skirti 1610 tūkst. eurų asignavimų, iš jų 1291 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.	Pritarti.
						3. Nacionalinei teismų administracijai: papildomai skirti 1118 tūkst. eurų asignavimų (952,9 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijos mokėti ir 165 tūkst. eurų nešiojamiems kompiuteriams pirkti).	Pritarti.
						4. Generalinei prokuratūrai: papildomai skirti 1000 tūkst. eurų asignavimų kreditoriniam įsipareigojimui darbo užmokesčiui išmokėti.	Pritarti.
						5. Teisingumo ministerijai: papildomai skirti 1489 tūkst. eurų asignavimų VĮ Registrų centro informacinių ir ryšių technologijų investicijų projekto „Registrų ir valstybės informacinių sistemų tobulinimas ir modernizavimas priimtų teisės aktų nuostatoms įgyvendinti“ tęstinumo užtikrinimui.	Pritarti.	Projektą įgyvendinti DNR plano lėšomis.
						6. Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 1577 tūkst. eurų asignavimų (iš jų: 1) 790 tūkst. eurų (iš jų 779 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) VRM Medicinos centro sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui (įskaitant socialinio draudimo įmokas); 2) 787 tūkst. eurų (iš jų 776 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) Migracijos departamento prie VRM darbuotojų darbo užmokesčiui (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Pajamų šaltiniai: padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų.	Pritarti iš dalies.	Komitetas siūlo Vidaus reikalų ministerijai ir jos įstaigoms skirti 64 646 tūkst. Eur.

10.	Užsienio reikalų komitetas 2020-11-04					Siūlyti pagrindiniam komitetui priimti Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5302.	Pritarti.
						Argumentai: Lietuvos Respublikos vykdomi Vystomojo bendradarbiavimo programos projektai tiesiogiai prisideda prie Lietuvos Respublikos užsienio politikos įgyvendinimo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo teikti oficialią paramą vystymuisi iki 2030 m. ne mažiau kaip 0,33 proc. BNP. Deja, Lietuvos skiriama oficiali parama vystymuisi 2019 m. sudarė tik 0,11 proc., o 2020 m. – 0,10 proc. BNP, Lietuvos įsitraukimas įgyvendinant dvišalius (ypač Rytų kaimynystės šalyse) ir daugiašalius vystomojo bendradarbiavimo projektus yra labai svarbi Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimo dalis, kuri tiesiogiai prisideda prie Lietuvos interesų gynimo bei pristato Lietuvą kaip stiprią ir patikimą partnerę. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Užsienio reikalų ministerija koordinuoja pagalbos Baltarusijos žmonėms planą, kuriame numatyta pagalba Baltarusijos žmonių ir jų šeimos narių gydymui, reabilitacijai, lėšos teisinėms konsultacijoms. Numatytos galimybės skirti valstybines stipendijas ne tik studentams, bet ir mokslininkams bei tyrėjams, kurie buvo pašalinti iš Baltarusijos mokslo įstaigų; skirti papildomų lėšų pilietinės visuomenės iniciatyvoms, remti informaciją ir faktais pagrįstas žinias teikiančias žiniasklaidos priemones ir kt. Kai kurios plane numatytos veiklos jau finansuojamos iš 2020 m. asignavimų. Tačiau 2021 m. būtina tęsti plane numatytų priemonių įgyvendinimą. Nepaisant kuria kryptimi plėtosis įvykiai Baltarusijoje, lėšų poreikis vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinei pagalbai šiai šaliai ženkliai augs. Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 1600 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų.	Pritarti.
						Argumentai: Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, kylant kompleksiniams iššūkiams saugumui pagrindiniu diplomatinės tarnybos tikslu išlieka visų galimybių Lietuvos saugumui plačiąja prasme stiprinti išnaudojimas, galimų neigiamų pasekmių minimizavimas, nuoseklios, nacionaliniais interesais ir vertybėmis paremtos užsienio politikos tęstinumo užtikrinimas. Svarbiausia tokios veiklos dalis sritis yra veikla NATO, JT, ESBO, ET, EBPO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Siekiant deramai atstovauti Lietuvos interesus tarptautinėse organizacijose, būtina vykdyti ir prisiimtus įsipareigojimus, t. y. mokesčių ir įnašų mokėjimus. Įvertinus jau numatytus asignavimus, Lietuvos įsipareigojimams padengti papildomai reikia 300 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 300 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų.	Pritarti.
						Argumentai: Siekiant sustiprinti diplomatinių atstovybių saugų funkcionavimą, planuojama sukurti specializuotą saugos informacinę sistemą, kuri leistų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse už saugą paskirtiems asmenims vieningai saugoti ir apdoroti informaciją, būtiną kasdienėje veikloje, leistų automatizuoti procesus ir stiprinti veiklos kontrolę. Taip pat planuojama įdiegti diplomatinių atstovybių apsauginių sistemų centralizuotą priežiūrą, kuri leistų operatyviau vykdyti techninės priežiūros ir eksploatacijos darbus, nustatyti ir šalinti sistemų gedimus. Užtikrinant informacinės sistemos saugą, numatomas materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas susijęs su IT saugos didinimu (pvz., kibernetinio saugumo ekspertų konsultavimo paslaugos, programinių įrangų atnaujinimas ir kt.). Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos Programai 03.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 400 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų.	Pritarti.
						Argumentai: Veiklai su diaspora yra numatyta lėšų 2021 m. URM biudžete, tačiau perdavus dalį funkcijų Kultūros ministerijai (kultūros ir meno specialistų, teikiančių paslaugas užsienio lietuvių organizacijose ir kultūros įstaigose, darbo organizavimas), buvo sumažintos ir lėšos. Įvertinus jau numatytus asignavimus, papildomai veiklai su diaspora, skirti 50 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ papildomai skirti 50 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų.	Pritarti.

11.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-11-04					Grąžinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302 Vyriausybei tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą ir suinteresuotų institucijų bei subjektų pasiūlymus, kuriems pritarta komitete.	Pritarti.
						Pasiūlymai:
						Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos 2020-10-27 rašte Nr. V-2020-5837 nurodytą papildomą asignavimų darbo užmokesčiui poreikį galiojantiems įstatymams įgyvendinti, Komiteto vardu teikiame Vyriausybei apsvarstyti pasiūlymą dėl 2,510 tūkst. Eur skyrimo, iš kurių: 1) 2,202 tūkst. Eur. įgyvendinti 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. 6 p., kuriame nustatyta, kad visų Seimo nariui įsteigtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų intervalo vidurkių sumos. Šiuo metu Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų vidurkis yra 7,27 koeficiento, o pareiginių algų koeficientų intervalo vidurkis turėtų būti 9,35 koeficiento. Planuota, kad 2021 metais palaipsniui nuo 2019 metų turėtų būti skirti reikiami asignavimai Seimo kanceliarijai įgyvendinti minėtą Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. 6 p. nuostatą. 2) 90 tūkst. Eur didėjantiems priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėti, įgyvendinant Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 3 d. ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 2 d. nuostatas; 3) 98 tūkst. Eur karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybiniam vertinimui, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 27 str. ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 str. nuostatas; 4) 120 tūkst. Eur Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientams padidinti nuo 10 iki 11, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2609 nuostatas. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai skirti 2,510 tūkst. Eur asignavimų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto turto pajamos.	Pritarti iš dalies.	Komitetas siūlo Seimo kanceliarijai 2021 m. skirti papildomai skirti 3 823 tūkst. Eur.
						Vidaus reikalų ministerijai skirti 64 646 tūkst. Eur.	Pritarti.
						Atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais numatoma skelbti naujus mero rinkimus Radviliškio savivaldybėje, Vyriausiajai rinkimų komisijai skirti papildomai 487,0 tūkst. eurų šių rinkimų organizavimo ir vykdymo išlaidoms.	Pritarti.
						Savivaldybių asociacijos, savivaldybių pasiūlymai, kuriems pritarė VVSK:	Pritarti.
						1) Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, kompensuoti visą 2021 m. savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimą – t. y. 98,1 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 2,82 procentinio punkto; 2) Remiantis Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, turi būti papildomai kompensuotos centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. eurų ( dėl MMA padidinimo, ikimokykliniam ugdymui dėl nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidintų ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientų, dėl mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje, nemokamo maitinimo) (39,9 (+14,2+1) padidintos savivaldybių biudžetų išlaidos. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto; 3) remiantis Metodikos įstatymo 101 straipsniu, Projekte ir 2021 metams numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti, kurio dydis sudarytų 9,27 mln. eurų (0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios GPM dalies). Projekto 2 straipsnį papildyti tokia dalimi (ši dalis išdėstyta Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme): „3. Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą. Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.“ Pritarus aukščiau išdėstytiems 1, 2 ir 3 punktams, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta visų savivaldybių biudžetams tenkanti GPM dalis turėtų sudaryti 51,6 proc. (padidėtų 4,67 procentinio punkto), o kintamoji GPM dalis turėtų sudaryti 8,47 proc. (padidėtų 4,4 procentinio punkto).
						Šiuo metu Metodikos įstatyme nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių. Keisti šią proporciją palaipsniui artėjant prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams ir Metodikos įstatyme nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių. Todėl siūlome pakeisti Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,3 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip: „PSBGPM = GPMKVSBNS·GPM % (pt) – 0,2·GPMKVSBNS Be to, pakeitus minėtą Metodikos įstatymo formulę, reikės 0,45 mln. eurų suma arba 0.01 procentinio punkto padidinti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei pastoviąją GPM dalį.“	Pritarti.
						Siekiant įgyvendinti Memorandumo 9 straipsnį, išbraukti Projekto 3 straipsnio 4 dalį: „4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.“ Tai skatintų savivaldybes racionaliau ir taupiau naudoti iš valstybės biudžeto skiriamas specialiąsias tikslines dotacijas.	Pritarti.
						Kadangi savivaldybės turės įgyvendinti investicinius projektus daugiausia skolintomis lėšomis, padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes. Papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu, numatant įgalioti Finansų ministeriją steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą, šiam tikslui skiriant 100 mln. eurų.	Pritarti.
						Turizmo plėtros skatinimui (naujai priemonei įgyvendinti) iš GPM dalies, tenkančios valstybės biudžetui, skirti 10 040,0 tūkst. eurų.	Pritarti.

12.	Žmogaus teisių komitetas, 2020-11-04					Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5302 ir siūlyti pagrindiam komitetui jį tobulinti pagal Žmogaus teisių komiteto pateiktus pasiūlymus dėl papildomų asignavimų skyrimo, kuriems pritarė komitetas.	Pritarti.
						Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau - Tarnyba) 2021 m. Finansų ministerijos numatyti 505 tūkst. eurų asignavimai yra nepakankami siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas. Atsižvelgiant Tarnybos pateiktą raštą, numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Tarnybos veiklos (nepriklausomos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES) nacionalinio įgyvendinimo priežiūros; 2) lygių galimybių kontrolieriaus kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos išmokėjimo, jeigu nebus paskirtas antrajai kadencijai; 3) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo įgyvendinimo; 4) švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje užtikrinimo; 5) Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimo; 6) Tarnybos darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimo. Pasiūlymas: Siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas, siūloma 2021 metais Tarnybai papildomai skirti 282 tūkst. eurų, iš kurių: 1) darbo užmokesčiui skirti 165,3 tūkst. eurų per metus (163 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 2,3 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui); 2) Švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti 34,5 tūkst. eurų; 3) vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatų įgyvendinimui – 10 tūkst. eurų; 4) jeigu kontrolierė nebūtų skiriama antrajai kadencijai, išeitinei išmokai - 4,6 tūkst. eurų; 5) Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams organizuoti - 19,6 tūkst. eurų; 6) Tarnybos darbo efektyvumui ir veiksmingumui didinti 2021 m. reikalinga 48 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką	Pritarti.
						Argumentai: Vaiko teisių apsagos kontrolieriaus pasiūlyme pateikti argumentai dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų) konstatavimo, kad 2006 metais teikta rekomendacija stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą nebuvo įgyvendinta. 2020 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių komitetui Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išsakė poziciją, kad įstaigai numatomas skirti biudžetas yra nepakankamas įstaigos įstatymu nustatytoms funkcijoms įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5302 planuojamuose skirti asignavimuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai nėra numatytos lėšos, skirtos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išeitinei išmokai. Jei naujos kadencijos kontrolieriaus klausimas būtų perkeltas į 2021 metus, atleidus vaiko teisių apsaugos kontrolierių pasibaigus kadencijai, įstaiga neturėtų galimybių įvykdyti teisės aktų nustatytų reikalavimų, susijusių su išeitinės išmokos išmokėjimu. Pasiūlymas: Svarstant Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302, siūloma įvertinti būtinų lėšų poreikį tarnybos funkcionavimui , būtina įvertinti realius įstaigos poreikius bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išsakytus argumentus argumentus ir papilomai skirti: 1. 5 tūkst. eurų, reikalingus įstaigos daliniam biuro, kompiuterinės technikos, programinės įrangos atnaujinimui, kurie būtini įvertinant jų susidėvėjimą, reikalavimus įstaigoje tvarkomų asmens ir privataus gyvenimo duomenų apsaugai užtikrinti (kas itin aktualu, dėl pakartotino karantino ir kitų ekstremalios situacijos valdymo priemonių užtikrinant nuotolinį ar mišrų darbo režimą), taip pat, esant poreikiui, nuotolinio darbo organizavimui (telefoninio ryšio peradresavimo paslaugai ir pan.). 2. 5 tūkst. eurų, reikalingus Įstaigos dokumentų valdymo sistemos atnaujinimui bei tobulinimui. 3. 2 tūkst. eurų, reikalingus prognozuojamam paslaugų, reikalingų įstaigos patalpų išlaikymui (komunalinės ir kt. paslaugos), pabrangimui. Įstaigos atlikta šios grupės išlaidų analizė rodo, kad kelis metus stebimas valymo paslaugų, komunalinių atliekų tvarkymo, kitų komunalinių mokesčių didėjimas, kuris, prognozuojama sudarys nurodytą sumą (įvertinant valstybėje atliktus valstybės turto valdymo pokyčius). 4. 7 tūkst. eurų, reikalingus nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir audito įstatymo įgyvendinimui (nepriklausomo vidaus audito paslaugų pirkimo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka). Viso: papildomai skirti 19 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu skirtuose asignavimuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai buvo numatytos tikslinės lėšos, skirtos išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlytina 2021 metams papildomai, kaip tikslines lėšas (kurios, jei bus nepanaudotos pagal nurodytą paskirtį, bus grąžintos į valstybės biudžetą) skirti 19 tūkst. eurų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai. Taigi siūloma atsiželgti į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus prašymą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai nustatyti 647 tūkst. eurų asignavimus, iš jų 531 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Pritarti.

13.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2020-11-04					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

PASIŪLYTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI TEIKIANT SEIMUI ANTRAJAM SVARSTYMUI PATAISYTĄ PROJEKTĄ:

I. APSVARSTYTI IR ĮVERTINTI:

1) Valstybės kontrolės išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti" ir ataskaitoje “ 2021 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas" pateiktas pastabas ir pasiūlymus;

2) Lietuvos banko išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus;

II. PATOBULINTI ĮSTATYMO PROJEKTĄ ATSIŽVELGIANT Į SEIMO KOMITETŲ PASIŪLYMUS:

PADIDINTI (SKIRTI) ASIGNAVIMUS:

· 3 823 tūkst. Eur Seimo kanceliarijai įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms darbo apmokėjimą, investicijų projektui „Teisės aktų registro ir kitų Seimo kanceliarijos valdomų valstybės informacinių sistemų fizinės infrastruktūros įrangos virtualizavimas“ įgyvendinti ir statinio avarinei būklei pašalinti;

· 282 tūkst. Eur Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, funkcijoms vykdyti;

· 19 tūkst. Eur Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, veiklai vykdyti;

· 487 tūkst. Eur Vyriausiajai rinkimų komisijai mero rinkimų organizavimo ir vykdymo išlaidoms;

· 357 tūkst. Eur Viešųjų pirkimų tarnybai, nustatytoms funkcijoms vykdyti;

· 2 840 tūkst. Eur Aplinkos apsaugos departamentui aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos pertvarkos II etapui įgyvendinti;

· 681,6 tūkst. Eur vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarką naujoms darbo vietoms sukurti;

· 885,5 tūkst. Eur Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM, darbo užmokesčiui;

· 4 170 tūkst. Eur Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, iš jų: 2 100 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, 1 400 tūkst. Eur įsipareigojimams VĮ Turto bankas padengti, 530 tūkst. Eur naujai funkcijai – valstybinės kontrolės duomenų rinkimas ir teikimas Europos Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/625 – įgyvendinti, 40 tūkst. Eur naujai funkcijai – kontrolės duomenų mainų funkcionalumo dėl turgavietėse parduodamų maisto produktų kiekio ir gautų pajamų apskaitos kontrolės vykdymo – įgyvendinti, 100 tūkst. Eur pasienio veterinarijos postų (skyrių) patalpų ir įrenginių einamajam remontui;

· 1 630 tūkst. Eur Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos darbo užmokesčiui;

· 450 tūkst. Eur Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms (išskyrus Nacionalinės žemės tarnybą ir Žuvininkystės tarnybą), iš jų: 270 tūkst. Eur valstybės tarnautojų darbuotojų darbo užmokesčiui , 180 tūkst. Eur neužimtiems etatams finansuoti;

· 481 tūkst. Eur Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos investicinio projekto „Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos poskyrio tvenkinių ir hidrotechninių statinių, esančių Vilniuje, Vinkšnų g. 6, rekonstravimas“ (I etapas);

· 250 tūkst. Eur Nacionalinei mokėjimo agentūrai papildomai skirti ŽŪPAIS serverių programinės įrangos atnaujinimo darbams vykdyti;

· 214 tūkst. Eur VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai pavestoms funkcijoms vykdyti;

· 33 200 tūkst. Eur Melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti;

· 6 099 tūkst. Eur ŽŪM kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti;

· 121 400 tūkst. Eur projekto „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“ finansavimui ir įtraukti šį projektą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą;

· 10 000 tūkst. Eur „Bendro Lietuvos pieno logistikos projekto“ finansavimui ir įtraukti šį projektą į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą;

· 3 077 tūkst. Eur VšĮ Mažeikių ligoninei investicinio projekto “Mažeikių ligoninės modernizavimas” įgyvendinimui;

· 1 800 tūkst. Eur VšĮ Mažeikių ligoninei investicinio projekto “Mažeikių ligoninės modernizavimas” įgyvendinimui (trečio etapo darbams);

· 1 300 tūkst. Eur VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei dėl skyrimo investicijų projekto „Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus Alytuje, Ligoninės g. 12, kapitalinis remontas” įgyvendinimui;

· 98 tūkst. Eur Konstituciniam Teismui, įvertinus situaciją dėl Konstitucinio Teismo teisėjų rotacijos ir lėšų kadenciją baigusių teisėjų išeitinėms pašalpoms išmokėti poreikio;

· 1 610 tūkst. Eur Teisėjų tarybai išlaidoms, iš jų 1291 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;

· 1 118 tūkst. Eur Nacionalinei teismų administracijai (952,9 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijos mokėti ir 165 tūkst. eurų nešiojamiems kompiuteriams pirkti);

· 1 000 tūkst. Eur Generalinei prokuratūrai kreditoriniam įsipareigojimui darbo užmokesčiui išmokėti;

· 1 489 tūkst. Eur Teisingumo ministerijai VĮ Registrų centro informacinių ir ryšių technologijų investicijų projekto „Registrų ir valstybės informacinių sistemų tobulinimas ir modernizavimas priimtų teisės aktų nuostatoms įgyvendinti“ tęstinumui užtikrinti;

(siūlytina įgyvendinti DNR plano lėšomis)

· 2 350 tūkst. Eur Užsienio reikalų ministerijai, iš jų: 1 600 tūkst. Eur Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“, 300 tūkst. Eur Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“, 400 tūkst. Eur Programai 03.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“ 50 tūkst. Eur Programai 02.001 „Užsienio reikalų politikos formavimas“;

· 64 646 tūkst. Eur Vidaus reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijos ir ministerijos įstaigų prioritetiniams poreikiams užtikrinti;

· 5 262 tūkst. Eur Valstybės saugumo departamentui žvalgybos informacijos poreikiams užtikrinti;

· 281 tūkst. Eur Specialiųjų tyrimų tarnybai, Turto civilinio konfiskavimo įstatymui įgyvendinti ir dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo skaičiuojant priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

· 1 280 tūkst. Eur Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kovai su šešėline ekonomika pasitelkiant kriminalinės žvalgybos metodus, Turto civilinio konfiskavimo įstatymui įgyvendinti, finansinių technologijų sektoriaus priežiūrai užtikrinti;

· 925 tūkst. Eur išmokoms besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti nuo 2021 m. sausio 1 d.; (iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonei 02008010205 „Mokėti išmokas vaikams“)

· 5 300 tūkst. Eur Valstybinio socialinio draudimo fondui (VSDF) bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti (asmenų, pasirinkusių gauti išankstinę pensiją padėčiai gerinti);

· 36 700 tūkst. Eur (ir 30 300 tūkst. eurų VSDF biudžete, iš viso 67 000 tūkst. eurų) socialinio draudimo pensijoms papildomai indeksuoti;

· 70 tūkst. Eur Mokestinių ginčų komisijai prie LRV, iš jų: darbo užmokesčiui 50 tūkst. Eur, turtui įsigyti 20 tūkst. Eur;

· 883 tūkst. Eur savivaldybėms perduotų vaikų globos namų veiklai užtikrinti, iš jų: 175 tūkst. Eur Jurbarko rajono savivaldybei Skalvijos vaikų globos namų veiklai užtikrinti, 338 tūkst. eurų Švenčionių rajono savivaldybei Pabradės vaikų globos namų veiklai užtikrinti,370 tūkst. eurų Šiaulių miesto savivaldybei Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ veiklai užtikrinti;

· 27 700 tūkst. Eur Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268, priimto 2020-06-30, įsigaliojimo veikloms užtikrinti ir sąlygoms įtraukiajam ugdymui sudaryti;

· 33 000 tūkst. Eur švietimo pagalbos specialistų DU suvienodinimui su mokytojų DU (papildomų lėšų poreikis pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti sudarytų apie 60 mln. eurų;

· 20 000 tūkst. eurų švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai turimiems etatams išlaikyti;

· 75 tūkst. Eur Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai darbo užmokesčiui, kitoms išlaidoms ir ilgalaikiam turtui įsigyti;

· 435 tūkst. Eur Lietuvos mokslo akademijos veiklai užtikrinti;

· 3 200 tūkst. Eur Lietuvos mokslo tarybos veiklai (tarp veiklų – MTEP plėtrai) užtikrinti;

· 63 tūkst. Eur Etninės kultūros globos tarybai Tarybos narių darbui apmokėti, veiklai vykdyti;

· 1 435,1 tūkst. Eur Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai darbo užmokesčiui, veiklai vykdyti ir remonto darbams atlikti;

· 4 000 tūkst. Eur viešųjų bibliotekų knygoms įsigyti ir dokumentų fondams finansuoti;

· 150 tūkst. Eur Lietuvos nacionaliniam muziejui LNM turimų įsipareigojimų vykdymui bei sklandžiai visų padalinių veiklai užtikrinti;

· 555 tūkst. Eur Nacionaliniam Kauno dramos teatrui spektaklių aptarnavimui skirtos aparatūros įsigijimui, spektaklių sklaidai, transporto atnaujinimui ir teatro gamybinių ir ūkinių erdvių remontui, jaunųjų aktorių darbo užmokesčiui;

· 15 000 tūkst. Eur kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti;

· 5 000 tūkst. Eur Kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių kultūros ir meno įstaigų (KMĮ) baziniam finansavimui užtikrinti;

· 500 tūkst. Eur Plungės M. Oginskio dvaro pastato-žirgyno pritaikymui visuomenes kultūros ir rekreacinėms reikmėms;

· 173 tūkst. Eur Vytauto Mačernio metams paminėti;

· 242 tūkst. Eur Alytaus šv. Liudviko bažnyčios avarinės būklės pastato kapitalinio remonto darbams atlikti;

· 50 tūkst. Eur Bronzinio paminklo Teodorui Grotusui sukūrimui ir pastatymui Žeimelio Vienybės aikštėje;

· 270 tūkst. Eur Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (80 tūkst. Eur Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui Lietuvos partizano Antano Kraujelio namo remonto ir rekonstrukcijos darbų projektui įgyvendinti, 130 tūkst. Eur Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui skirti papildomus asignavimus, 60 tūkst. Eur. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspozicijai „Projektas – homo sovieticus“).

· 500 tūkst. Eur Joniškio rajono savivaldybei „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“ investicijų projektui užbaigti.

DĖL SAVIVALDYBIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ

· Dėl pajamų ir išlaidų:

1) kompensuoti 2021 m. savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimą –98 100 tūkst. Eur, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 2,82 procentinio punkto;

2) kompensuoti centrinės valdžios sprendimais 55 100 tūkst. Eur (39 900+14 200+1000) padidintos savivaldybių biudžetų išlaidas, Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei kintamąją GPM dalį padidinti 1,58 procentinio punkto;

3) remiantis Metodikos įstatymo 10¹ straipsniu, 2021 metams numatyti finansinį rodiklį verslo plėtros sąlygoms gerinti, kurio dydis sudarytų 9 270 tūkst. Eur (0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios GPM dalies);

( Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta visų savivaldybių biudžetams tenkanti GPM dalis turėtų sudaryti 51,6 proc. (padidėtų 4,67 procentinio punkto), o kintamoji GPM dalis turėtų sudaryti 8,47 proc. (padidėtų 4,4 procentinio punkto)

4) 10 040 tūkst. Eur turizmo plėtros skatinimui (naujai priemonei įgyvendinti) iš GPM dalies, tenkančios valstybės biudžetui;

· Dėl Metodikos įstatymo pakeitimo.

Metodikos įstatyme nustatyta, kad planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius, dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams 30 proc. GPM netekčių.

Keisti šią proporciją palaipsniui artėjant prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams ir Metodikos įstatyme

nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių.

Pakeisti Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,3 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:

„P_SBGPM = GPM_KVSBNS·GPM_{% (pt)} – 0,2·GPM_KVSBNS

Pakeitus minėtą Metodikos įstatymo formulę, reikės 450 tūkst. Eur suma arba 0.01 procentinio punkto padidinti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei pastoviąją GPM dalį.“

· Dėl savivaldybių skolinimosi galimybių padidinimo.

Papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu, numatant, įgalioti Finansų ministeriją steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą, šiam tikslui skiriant 100 000 tūkst. Eur.

· Dėl Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo įgyvendinimo

Siekiant įgyvendinti Memorandumo 9 straipsnį, išbraukti Projekto 3 straipsnio 4 dalį:

„4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.“

Tai skatintų savivaldybes racionaliau ir taupiau naudoti iš valstybės biudžeto skiriamas specialiąsias tikslines dotacijas.

III. PATOBULINTI ĮSTATYMO PROJEKTĄ ATSIŽVELGIANT Į SEIMO NARIŲ PASIŪLYMUS, KURIEMS PRITARĖ KOMITETAS

IV. APSVARSTYTI VALSTYBĖS ĮSTAIGŲ, ASOCIACIJŲ, KITŲ SUINTERESUOTŲ ASMENŲ PASIŪLYMUS, KURIUOS KOMITETAS SAVO IŠVADOJE PASIŪLĖ SVARSTYTI VYRIAUSYBEI

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

Komiteto pirmininkas

Valius Ąžuolas

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė

Komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė

[1] Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-5302, 2020 m. spalio 15 d.;

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13380(2), 2020 m. spalio 14 d.;

Lietuvos Respublikos 2021 m. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 20-13826(2), 2020 m. spalio 14 d.;

2021 metų Lietuvos biudžeto projektas, 2020 m. spalio 16 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2021_dbp_lt_lt_0.pdf).

[2] Palyginti, LR finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. ekonominės raidos scenarijaus vidutinės metinės infliacijos pagal SVKI prognozė 2021-2023 m. atitinkamai buvo 1,8, 2,0, 2,0 proc.

[3] Pastaba: iš 813 mln. eurų 95 mln. eurų yra numatyta kaip rezervas, todėl dėl šios RRF lėšų dalies rizikos nėra.

[4] Galimas valdžios sektoriaus deficito pokytis pateiktas atsižvelgiant į tai, kad apie 100 mln. eurų (0,2 % BVP) COVID-19 plano priemonėms 2021 m. biudžete yra numatyta (plačiau žr. 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto, 2020 m. spalio 16 d. pateikto Europos Komisijai ir Eurogrupei, 16 lentelę, nuoroda čia).

[5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2020 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1).

[6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas, 2019 m. spalio 1 d. (https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1).

[7] Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, 1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-385