LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-533(2)

 

 2022-01-18 Nr. 106-P-3

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, S. Lengvinienė, L. Nagienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, B. Petkevič, E. Pupinis, E. Rudelienė, K. Bartoševičius (pavaduojantis A. Anušauską).

Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė.

Kiti asmenys: Seimo narys M. Matijošaitis, LR Prezidento patarėjas P. Baltokas, LR Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras L. Obcarskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vadovas R. Zuoza, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja I. Šimkūnaitė.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

2

 

3

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 ir 4 dalys, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimą dėstyti sąvokas abėcėlės tvarka, turi būti tarpusavyje keičiamos vietomis.

 

Pritarti

 

2.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

6

 

5

7

 

2.    Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 7 punkte vietoj žodžių „Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“ įrašytini žodžiai „švietimo, mokslo ir sporto ministro“.

Pritarti

 

3.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

7

 

3

 

 

3.    Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje yra išbraukiamas trumpinys „(toliau – skėtinė organizacija)“, kai kituose keičiamo įstatymo straipsniuose šis trumpinys yra toliau naudojamas, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 17 straipsnyje.

 

Pritarti

Trumpinio neišbraukti

4.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

15

 

5

 

 

4.    Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje siūlytina neįrašyti vietoj žodžio „atitinkamą“ žodžio „reikiamą“, o palikti šiuo metu esančią formuluotę.

Pritarti

Palikti formuluotę „reikiamą politikos įstaigą“.

5.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

2

 

 

5.        Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pastraipoje iki dvitaškio vietoj žodžio „teikiančios“ įrašytinas žodis „vykdančios“.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo 17 str. 2 dalyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti skėtinės organizacijos, siekiančios gauti valstybės biudžeto lėšų nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti. Tai reiškia, kad jos negalėtų net pateikti paraiškos, jeigu neatitiktų nustatytų reikalavimų.

Toks pat principas taikomas ir organizacijoms, siekiančioms gauti lėšų aukšto meistriškumo programoms įgyvendinti – Įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad “sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų, turi atitikti šiuo kriterijus“.

 

6.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

2, 4

 

 

6.        Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje jau yra numatyta, kad nacionalinės fizinio aktyvumo programos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, todėl siūlytina šio straipsnio 2 dalyje analogiškos nuostatos atsisakyti kaip perteklinės. Atitinkama pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 daliai.

 

Nepritarti

Argumentai:

17 str. 1 d. kalbama bendrai apie  fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo finansavimą, tuo tarpu 17 str. 2 dalis reglamentuoja konkrečiai nacionalinių fizinio aktyvumo programų finansavimą, 17 str. 4 dalis – nacionalinių ir regionų fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimą.

17 str. 4 d. pabrėžiama, kad projektai finansuojami sudarius Sporto rėmimo fondą (nacionalinės fizinio aktyvumo programos bus finansuojamos ne per fondą, o viešųjų pirkimų būdu).

Dėl teisinio aiškumo geriau palikti šiuo metu siūlomas formuluotes, nes nacionalinės fizinio aktyvumo programos ir projektai bus finansuojami pagal du atskirus ministro patvirtintus įsakymus.

 

7.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

2

 

 

7.        Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje po žodžio „organizacijos“ įrašyti formuluotę „siekiančios būti finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 2 d. dėstyti taip:

„Nacionalines fizinio aktyvumo programas teikiančios skėtinės organizacijos, siekiančios šioms programoms įgyvendinti gauti valstybės biudžeto lėšas, turi atitikti šiuos kriterijus:“

 

8.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

2

 

 

8.        Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, siūlytina šias dalis sukeisti vietomis.

Pritarti

 

9.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

2

1

 

9.        Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą sąvokos „skėtinė nacionalinė nevyriausybinė organizacija“ apibrėžimą, kuriame aiškiai nustatyta, kad tokia organizacija yra įsteigta Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka, ir jį išdėstyti taip: „1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme skėtinei nacionalinei nevyriausybinei organizacijai keliamus reikalavimus“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 2 d. 1 punktą dėstyti taip:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms skėtinei nacionalinei nevyriausybinei organizacijai keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;“.

 

10.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

2

3

 

10.    Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas neturėtų būti patikslintas, numatant, kad steigimo dokumente turi būti numatyta valdymo organų narių rotacija ir ne daugiau kaip 2 kadencijos po 4 metus arba 4 kadencijos po 2 metus iš eilės. Be to, pažymime, kad tokio konkretaus imperatyvaus turinio formuluotė užkirstų kelią vykdyti nacionalinę fizinio aktyvumo programą organizacijai, kurios steigimo dokumente būtų numatyta, pavyzdžiui, dvi 3 metų valdymo organo narių kadencijos iš eilės.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 2 d. 3 punktą dėstyti taip:

3) steigimo dokumente turi būti įtvirtinta skėtinės organizacijos valdymo organų narių rotacija, numatant ne daugiau kaip 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus iš eilės;“.

 

11.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

19

 

2

1

4

11

 

11.    Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą patikslinti, nurodant subjektą, kuriam turi būti pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 11 punktui.

 

Pritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad audito išvada bus teikiama kartu su nacionaline fizinio aktyvumo programa arba aukšto meistriškumo sporto programa švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, siūloma išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 2 d. 4 punktą dėstyti taip:

„4) skėtinė organizacija turi būti atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą (valstybės biudžeto lėšos nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti neskiriamos pateikus nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą);“

 

Pasiūlymas:

Įstatymo 19 str. 1 d.11 punktą dėstyti taip:

„11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą (valstybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti neskiriamos pateikus nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą);“

 

12.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

2

4

 

12.    Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte skliausteliuose esančią nuostatą perkelti į keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kurioje yra reglamentuojama valstybės biudžeto lėšų neskyrimo pagrindai. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 11 punktui.

 

Pritarti

 

13.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17, 18, 19

 

 

 

 

13.          Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte skliausteliuose prieš žodžius „nuo skirtų“ įrašytinas žodis „dalį“. Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 daliai, 18 straipsnio 8 daliai, 19 straipsnio 1 dalies 9 punktui bei projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 9 punktui.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

14.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

4

 

 

14.          Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje dėstomas nuostatas, siūlytina šios dalies antrąjį sakinį dėstyti atskira dalimi.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo 17 str. 4 dalis reglamentuoja projektų, finansuojamų sudarius Sporto rėmimo fondą, finansavimą. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga, kad visos nuostatos, susijusios su Sporto rėmimo fondo lėšomis, būtų dėstomos vienoje straipsnio dalyje.

 

15.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

4

 

 

15.          Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti patikslintas reikalavimas dėl minimalaus savivaldybių skaičiaus vykdant regioninį fizinio aktyvumo projektą apskrityje, nes pagal siūlomą formuluotę, net ir vienoje savivaldybėje vykdomas fizinio aktyvumo projektas būtų laikomas regioninio lygio.

 

Nepritarti

Argumentai:

Išskiriant regioninius ir nacionalinius fizinio aktyvumo projektus, numatoma, kad regioniniai fizinio aktyvumo projektai bus daug smulkesni, taip pat jie galės būti vykdomi ir vienoje savivaldybėje, pateks į vienos apskrities teritoriją.

 

16.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

6

2

 

16.          Pažymėtina, kad nėra aiškus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 2 punkto, nustatančio, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama nacionalines fizinio aktyvumo programas, šių programų atranką organizuoja ir atlieka viešųjų pirkimų būdu, turinys ir tikslas.

Pabrėžtina, kad viešasis pirkimas - tai vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.

Tuo tarpu nacionalinio fizinio aktyvumo programų vykdymas nėra perkama paslauga, tai yra nevyriausybinių organizacijų, veikiančių fizinio aktyvumo bei sporto srityse, pagal planavimo dokumentą vykdoma veikla, kurią valstybė ne perka, o prisiima iš dalies finansuoti, jei ji atitinka iš anksto nustatytus kriterijus.

Pažymėtina, kad valstybinis įvairių programų ir projektų, kuriuos gali pateikti visi norintys subjektai, finansavimas iš esmės nedera su viešųjų pirkimų institutu.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariama poreikiui patikslinti nacionalinės fizinio aktyvumo programos sąvoką akcentuojant, kad tai ne organizacijos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos planavimo dokumentas, o nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos parengtas dokumentas, atitinkantis ministro nustatytus reikalavimus konkrečiam tikslui pasiekti (pvz., Mokymo plaukti programa, Seniūnijų žaidynių programa ir kt.).

Ministerija parengs specifikaciją viešiesiems pirkimams, kurioje bus nustatyta, kokia programa turėtų būti finansuojama, kokie reikalavimai jai bus keliami ir organizacijos, pagal specifikacijoje nustatytus reikalavimus, parengs savo programas ir dalyvaus viešuosiuose pirkimuose.

Taip pat siūloma Įstatymo 17 str. 3 dalyje patikslinti, kad nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą ir joms keliamus reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 str. papildyti nauja 19 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„19. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa  ketverių kalendorinių metų trukmės nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantys tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.“

 

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Nacionalinėms fizinio aktyvumo programomsų sąrašą ir joms keliamus reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių.“

 

17.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

6

3

 

17.          Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos priimamų sprendimų dėl projektų finansavimo ir komisijos šiai institucijai teikiamų siūlymų dėl konkrečių šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo santykį, t. y. nėra aiškus tokių komisijos siūlymų teisinė galia ir privalomumas, ar institucija į juos turi atsižvelgti, ar tik įvertinti, tačiau dėl finansavimo spręsti savo nuožiūra.

 

Pritarti

Argumentai:

Siūloma patikslinti komisijos teikiamų siūlymų statusą ir aiškiai nurodyti, kad jie yra rekomendaciniai, o galutinį sprendimą dėl projektų finansavimo (pagal 17 str. 6 d. 3 punktą) priima švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 8 d. dėstyti taip:

„8. Komisija įvertina jai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia rekomendacinius pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo.“

 

18.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

7

 

 

18.          Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai ir klaidinantys žodžiai „pagal šio straipsnio 6 dalį“, nes ne administruojama pagal 6 dalį, o tiesiog 6 dalyje nurodytos administravimo funkcijos.

 

Pritarti

 

19.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

9

 

 

19.          Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje vietoj formuluotės „įtraukiami atstovai“ siūlytina vartoti formuluotę „skiriami atstovai“, be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje po žodžių „po vieną“ brauktinas žodis „atstovą“, o po žodžių „trijų valstybės institucijų“ brauktinas perteklinis kablelis.

Pritarti

„Į komisiją po vieną atstovą įtraukiami skiriami trijų valstybės institucijų, atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijoms, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba.“

 

20.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

11

 

 

20.          Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje turi būti patikslinta nuoroda ne į šio straipsnio 4, o 5 dalyje nurodytus bendruosius projektų vertinimo kriterijus.

Pritarti

 

21.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

17

 

12

 

 

21.          Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 12 dalį siūlytina redaguoti, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje kelis kartus vartojamos nuostatos „sprendimai dėl lėšų skyrimo (neskyrimo)“. Be to, šią dalį reikėtų patikslinti nurodant, kad ne pačios savivaldybės, o savivaldybės, kurios teritorijoje vykdomos atitinkamos programos ir projektai, vykdomosios institucijos atitinkamoje interneto svetainėje skelbia šioje dalyje nurodytą informaciją.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 17 str. 12 dalį dėstyti taip:

„12. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, savivaldybės, kurios teritorijoje vykdomos programos ir projektai, vykdomosios institucijos savo interneto svetainėse skelbia su šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytomis programomis ir projektais susijusią informaciją: sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams skyrimo, programas ir projektus pateikusių subjektų sąrašus, programų ir projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų ir projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų atitikimo nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, programoms ir projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie programų ir projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“

 

22.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

18

 

8

 

 

22.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje esančioje formuluotėje po žodžio „nuosavų“ įrašyti žodį „lėšų“.

Pritarti

 

23.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

19

 

3

 

 

23.          Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktus, kadangi 19 straipsnio 1 dalyje yra tik 10 punktų.

Pritarti

 

24.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

20

 

1

7

 

24.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos iki dvitaškio pabaigoje dvitaškis turėtų būti rašomas neparyškintai.

Pritarti

 

25.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

20

 

1

7

 

25.    Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis tikslintinas:

Pirma, atitinkamas pareigas juridiniame asmenyje einančio fizinio asmens teistumas net ir dėl vieno iš šiame papunktyje minimų nusikaltimų padarymo turėtų sąlygoti draudimą juridiniam asmeniui skirti valstybės biudžeto lėšas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytų programų ir projektų įgyvendinimui. Dėl to formuluotėje „už korupcinio pobūdžio nusikaltimus arba nusikaltimus” žodžiai „nusikaltimus” turėtų būti rašomi vienaskaitos galininko forma.

Antra, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktyje išskiriami du savarankiški valstybės biudžeto lėšų neskyrimo pagrindai – arba atitinkamas pareigas juridiniame asmenyje einantis fizinis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą dėl keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktyje nurodyto nusikaltimo padarymo („turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už”), arba fiziniam asmeniui yra skirta bausmė už šiame papunktyje nurodyto nusikaltimo padarymą ir jis yra nebaigęs jos atlikti („arba jam yra skirta bausmė už minėtus nusikaltimus ir jis yra nebaigęs jos atlikti”). Pastebėtina, kad antrasis pagrindas aptariamo papunkčio kontekste neturi jokios savarankiškos teisinės reikšmės, kadangi tais atvejais, kai fiziniam asmeniui būtų paskirta bausmė už keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktyje nurodyto nusikaltimo padarymą ir fizinis asmuo šios bausmės nebūtų baigęs atlikti, tuomet, remiantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalimi, bausmės atlikimo laikotarpiu fizinis asmuo visada būtų laikomas ir turinčiu teistumą. Kitaip tariant, tokiais atvejais antrąjį pagrindą apimtų pirmasis pagrindas – neišnykusio ar nepanaikinto teistumo turėjimas.

Trečia, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktyje minimi nusikaltimai, susiję „su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti”. Vertinant pacituotos teisinės konstrukcijos santykį su BK specialiosios dalies straipsniais, nustatančiais atsakomybę už minėtas veikas, pažymėtina, kad ji apimtų neteisėtą disponavimą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 2761 straipsnis), Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų platinimą nepilnamečiams (BK 2762 straipsnis) ir lenkimą vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas (BK 2763 straipsnis), tačiau neapimtų vaiko įtraukimo vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas (BK 160 straipsnis)[1]. Atsižvelgiant į visų išvardintų nusikalstamų veikų tarpusavio sąsajas, manytina, jog keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktyje turėtų atsispindėti ir BK 160 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlytina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktį dėstyti taip: „a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti;“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomam keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčiui.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 20 str. 1 dalies 7 punkto ą papunktį dėstyti taip:

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimusą arba nusikaltimusą, susijusiusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už minėtus nusikaltimus ir jis yra nebaigęs jos atlikti;

 

26.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

(2)

 

 

 

26.          Atsižvelgus į projekto 2 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“.

Pritarti

 

27.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

(2)

(1)

 

 

27.          Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

 

Pritarti

 

28.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

(2)

(2)

 

 

28.          Projekto 2 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „1 straipsnio“ brauktina kaip perteklinė.

 

Pritarti

 

29.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-01-13

(2)

 

 

 

29.           Projekto 2 straipsnio 3-7 dalys turi būti dėstomos, atsižvelgiant į jų įsigaliojimo datas, o ne į jomis keičiamų Sporto įstatymo straipsnių numerius.

Pritarti

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo narys

M. Matijošaitis

2022-01-14

19

1

4c

 

Argumentai:

Tiek premijų skyrimas, tiek sporto šakų federacijų finansavimo klausimas šiuo metu yra apribotas 16 valstybių atstovų privalomumo kriterijumi, jis dėl kai kurių sporto šakų varžybų bei čempionatų specifikos ar saugumo yra faktiškai nepasiekiamas. Tokios sąlygos sudaro netolygias galimybes finansavimui gauti ir tam tikros sporto šakos net neturėdamos techninių galimybių kriterijams įgyvendinti – lieka nuošalyje siekdamos gauti finansavimą. Tokie pakeitimai paskatintų platesnį sporto šakų rėmimą ir galimybę didesniam kiekiui federacijų siekti finansavimo už pasiektus rezultatus bei atneštas pergales šaliai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 c punktą ir jį išdėstyti taip:

,,c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 12 valstybių atstovai;

 

Nepritarti

Argumentai:

Klausimas neišdiskutuotas, susijęs su didesniu valstybės biudžeto lėšų poreikiu. Tikslinga toliau diskutuoti šiuo klausimu ir ieškoti galimų sprendimų.

16 valstybių skaičius šiuo metu taikomas atsižvelgiant į tai, kad tai yra minimalus pasaulyje išplėtotų sporto šakų svarbiausių varžybų (pasaulio, Europos čempionatų) finalinio etapo dalyvių skaičius, tiek individualiose, tiek komandinėse, tiek ir komandinių sporto žaidimų rungtyse. 

Toks reikalavimas dėl 16 valstybių taikomas apie 10 metų, buvo nustatytas iki Sporto įstatymo galiojusiame Vyriausybės nutarime.

Neolimpinės sporto šakos ar olimpinių sporto šakų neolimpinės rungtys – nėra populiarios ir pasaulyje menkai išplėtotos, jose, lyginant su olimpinėmis sporto šakomis, ne visur yra taikoma atrankos sistema, yra gerokai mažesnė konkurencija, kai kur sportininkai atstovauja save, o ne valstybę (pvz., kai kuriose techninėse sporto šakose sportininkai savarankiškai registruoja save, o ne valstybę), todėl sportininkai gali lengviau laimėti medalius, iš vienų varžybų atsivežti net po keliolika medalių (alyš, kyokushin ir kt.) ir neolimpinių sporto šakų sportininkams premijų būtų skirta keliskart daugiau nei olimpinių sporto šakų sportininkams (pvz., galima kelti klausimą, jei pasaulio čempionate nedalyvauja bent 16 valstybių, ar tai tikrai yra pasaulio čempionatas).

Toks reguliavimas Sporto įstatyme nustatytas atsižvelgiant į skirtumus tarp olimpinių ir neolimpinių sporto šakų. Priešingu atveju būtų diskriminuojamos olimpinės sporto šakos, kuriose yra taikoma atrankos sistema, didelė konkurencija ir kuriose iškovoti medalį yra nepalyginamai sunkiau. Šiuo atveju neolimpinių ir olimpinių sporto šakų padėtis iš esmės skiriasi, todėl toks nustatytas reguliavimas neolimpinėms sporto šakoms nelaikytinas diskriminacija.

 

2.        

Seimo narys

M. Matijošaitis

2022-01-14

23

3

 

 

Argumentai:

Premijų skyrimas už pasiekimus varžybose ir čempionatuose šiuo metu yra neteisingas.

Teisės aktuose nustatytas mažiausiai 16 valstybių atstovų privalomumo kriterijus, jis dėl kai kurių sporto šakų varžybų bei čempionatų specifikos ar saugumo yra faktiškai sunkiai įgyvendinamas. Tai reiškia, kad netgi „Formulės-1“ čempionatą laimėjęs lietuvis nepretenduotų į jokią premiją iš valstybės už savo pasiekimą dėl nepakankamo skaičiaus šalių, kurias atstovauja varžovai – nepaisant fakto, jog tai ir būtų vienas iš didžiausių laimėjimų per visą Lietuvos sporto istoriją. Taip pat, šiuo metu daugelyje sporto šakų nėra nustatyto kriterijaus, jog šalį gali atstovauti tik vienas jos atstovas, o dėl šios priežasties dalyvių būna ženkliai daugiau, nei atstovaujamų šalių (pvz., laimint aukso medalį varžybose yra aplenkiami 60 sportininkų iš 11 valstybių).

Be to, šiuo metu nemaža dalis sportininkų renkasi komercines varžybas, už kurias gauna didelius honorarus, o varžybose, kuriose dalyvaujama dėl savo šalies atstovavimo, kartais ir nesusirenka dalyvių iš skirtingų šešiolikos valstybių (neįvykdomas dabar galiojantis 16 valstybių kriterijus). Būtent dėl šių priežasčių šalį garsinantys, aukštus sportinius rezultatus pasiekiantys bei apdovanojimus parvežantys sportininkai deramai nėra įvertinami, pripažįstami ir nepakankamai skatinami finansiškai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 12 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Klausimas neišdiskutuotas, susijęs su didesniu valstybės biudžeto lėšų poreikiu. Tikslinga toliau diskutuoti šiuo klausimu ir ieškoti galimų sprendimų.

16 valstybių skaičius šiuo metu taikomas atsižvelgiant į tai, kad tai yra minimalus pasaulyje išplėtotų sporto šakų svarbiausių varžybų (pasaulio, Europos čempionatų) finalinio etapo dalyvių skaičius, tiek individualiose, tiek komandinėse, tiek ir komandinių sporto žaidimų rungtyse. 

Toks reikalavimas dėl 16 valstybių taikomas apie 10 metų, buvo nustatytas iki Sporto įstatymo galiojusiame Vyriausybės nutarime.

Neolimpinės sporto šakos ar olimpinių sporto šakų neolimpinės rungtys – nėra populiarios ir pasaulyje menkai išplėtotos, jose, lyginant su olimpinėmis sporto šakomis, ne visur yra taikoma atrankos sistema, yra gerokai mažesnė konkurencija, kai kur sportininkai atstovauja save, o ne valstybę (pvz., kai kuriose techninėse sporto šakose sportininkai savarankiškai registruoja save, o ne valstybę), todėl sportininkai gali lengviau laimėti medalius, iš vienų varžybų atsivežti net po keliolika medalių (alyš, kyokushin ir kt.) ir neolimpinių sporto šakų sportininkams premijų būtų skirta keliskart daugiau nei olimpinių sporto šakų sportininkams (pvz., galima kelti klausimą, jei pasaulio čempionate nedalyvauja bent 16 valstybių, ar tai tikrai yra pasaulio čempionatas).

Toks reguliavimas Sporto įstatyme nustatytas atsižvelgiant į skirtumus tarp olimpinių ir neolimpinių sporto šakų. Priešingu atveju būtų diskriminuojamos olimpinės sporto šakos, kuriose yra taikoma atrankos sistema, didelė konkurencija ir kuriose iškovoti medalį yra nepalyginamai sunkiau. Šiuo atveju neolimpinių ir olimpinių sporto šakų padėtis iš esmės skiriasi, todėl toks nustatytas reguliavimas neolimpinėms sporto šakoms nelaikytinas diskriminacija.

 

3.        

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

 

4

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Aukšto meistriškumo sportas - asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti tokioms sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“

 

Pritarti

 

4.        

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

6

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Aukšto meistriškumo sporto programa arba nacionalinė fizinio aktyvumo programa  ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto arba fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.“

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal TD 16 pastabą buvo pritarta įstatymo 2 straipsnyje nustatyti naują nacionalinės fizinio aktyvumo programos sąvoką, reikia patikslinti ir šiuo metu 2 str. 6 dalyje nustatytą sąvoką išbraukiant iš jos nacionalinę fizinio aktyvumo programą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Aukšto meistriškumo sporto programa arba nacionalinė fizinio aktyvumo programa  ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto arba fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.“

 

5.        

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

7

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Aukšto meistriškumo sporto specialistas - (toliau – sporto specialistas) nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, vadovaujantis sportininko aukšto meistriškumo sporto pratyboms.“

 

Pritarti

 

6.        

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

9

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų amžiaus, (išskyrus veteranų amžiaus grupę) išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ir vykdomos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).“

 

Pritarti

 

7.        

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

10

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius - nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistui.

 

Pritarti

 

8.        

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

12

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.

 

Pritarti

 

9.        

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

14

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Fizinio aktyvumo specialistas – nustatytus reikalavimus atitinkantis specialistas, vadovaujantis asmens fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir taip pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.“

 

Pritarti

 

10.    

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

17

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis yra suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvoje atitinkanti įstaiga, atliekanti nacionalinės antidopingo organizacijos jai priskirtas funkcijas bei ir įgyvendinanti Pasaulinį antidopingo kodeksą.“

 

Pritarti

 

11.    

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

28

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 28 dalį ir ją išdėstyti taip:

„28. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritorijos administraciniame vienete ar visoje valstybės teritorijoje visoje valstybės teritorijoje ar jos  administraciniame vienete) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.“

 

Pritarti

 

12.    

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

2

32

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad rengiama nauja Sporto įstatymo redakcija ir keičiamos kai kurios įstatyme nustatytos sąvokų apibrėžtys, remiantis Terminų banko įstatymu, sąvokas ir jų apibrėžtis reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). VLKK Terminijos pakomisė pateikė pasiūlymus dėl sąvokų apibrėžčių tikslinimo, į kuriuos tikslinga atsižvelgti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 32 dalį ir ją išdėstyti taip:

„32. Treneris – nustatytus reikalavimus atitinkantis aukšto meistriškumo sporto specialistas, rengiantis sportininką (sportininkus) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose.“

 

Pritarti

 

13.    

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

(2)

(6)

 

 

Argumentai:

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje 20 str. redakcijoje 1 dalies 7b punkte redaguojant nebeliko žodžių “ar administracinio poveikio priemonės“, kurie yra nuo 2022 m. liepos 1 d. galiosiančioje redakcijoje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 20 str. 1 d. 7b punktą ir jį išdėstyti taip:

„b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai;“

 

Pritarti

 

14.    

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

20

 

1

9

 

Argumentai:

Nauja Sporto įstatymo redakcija įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Keli pakeitimai įsigalios vėliau – 2023 m. sausio 1 d. arba 2024 m. sausio 1 d. 20 str. 1 d. 9 punktas turėtų įsigalioti ne nuo 2022 m. liepos 1 d., o nuo 2023 m. sausio 1 d. Ilgesnis pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad juridiniai asmenys, teikiantys programas ir projektus valstybės biudžeto lėšoms gauti, turėtų laiko parengti metinius finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos pateikti Juridinių asmenų registrui. Priešingu atveju valstybės biudžeto lėšos nebus skiriamos, o skirtos – susigrąžinamos.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 20 str. 1 d. 9 punktą:

9) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.“

 

Pritarti

 

15.    

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

(2)

(5)

 

 

Argumentai:

Nauja Sporto įstatymo redakcija įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Keli pakeitimai įsigalios vėliau – 2023 m. sausio 1 d. arba 2024 m. sausio 1 d. 20 str. 1 d. 9 punktas turėtų įsigalioti ne nuo 2022 m. liepos 1 d., o nuo 2023 m. sausio 1 d. Ilgesnis pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad juridiniai asmenys, teikiantys programas ir projektus valstybės biudžeto lėšoms gauti, turėtų laiko parengti metinius finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos pateikti Juridinių asmenų registrui. Priešingu atveju valstybės biudžeto lėšos nebus skiriamos, o skirtos – susigrąžinamos.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti naują dalimi, kurioje būtų numatyta Sporto įstatymo 20 straipsnio redakcija nuo 2023  m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. ir kuri būtų papildyta nauja 20 str. 1 d. 9 dalimi:

9) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.“

 

Pritarti

 

16.    

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2022-01-14

24

7

 

 

Argumentai:

Įstatymo 24 str. 7 d. žodžiai „sporto renginys“ liko techniškai nepakeisti į „tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos“, nors toliau tame pačiame straipsnyje visur minimos būtent tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjęs vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sporto renginys tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriameiose turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamaos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, <...>“.

 

Pritarti

 

 

4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)