Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 54, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 8, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 102
STENOGRAMA
2021 m. spalio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame spalio 14 dienos, ketvirtadienio, Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 117 Seimo narių.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. spalio 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF*). Ačiū, Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės porą klausimų – Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-95(2) ir lydimąjį Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96(2). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, aš noriu taip pat pasiūlyti. Praeitą kartą siūliau įtraukti Konstitucijos pataisą į darbotvarkę, tačiau nepasakiau registracijos numerio, Sekretoriatas nerado. Čia dėl asmenų, apkaltos būdu nušalintų nuo pareigų. Tai būtų projektas Nr. XIVP-619. Registracijos data – 2021 m. birželio 8 d. Projektas Nr. XIVP-619.
Ir dar siūlau. Esu parengęs rezoliuciją dėl mūsų strateginės partnerės Lenkijos palaikymo nuolat konfliktuojant su Baltarusija, su šita Europos Sąjunga bei Baltarusija, čia mažai kuo skiriasi, jie stengiasi primesti, kaip sakoma, savo gyvenimo būdą. Mano rezoliucijos projektas Nr. XIVP-925. Registracijos data – 2021 m. spalio 12 d. Tikiuosi, kad paremsime Lenkiją ne žodžiais, o darbais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turime apsispręsti dėl siūlymų. Aš taip pat iš savo pusės norėčiau pasiūlyti šiandien šiek tiek paankstinti balsavimo pradžią. Kadangi nuo darbotvarkės 1-8 klausimo turime daug pataisų, tai siūlyčiau nuo 11 valandos pradėti balsavimą.
Einame iš eilės. Pirmasis siūlymas buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Buvo siūloma išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-11 klausimą ir lydimąjį. Tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-95(2). Kas pritariate tokiam Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 50, prieš – 59, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
P. Gražulio, matyt, frakcijos vardu buvo prašymas įtraukti projektą Nr. XIVP-619, tačiau dėl šio klausimo nėra Teisės departamento išvados, todėl balsuoti ir įtraukti į darbotvarkę mes šio klausimo negalime. (Balsai salėje) Dėl jūsų pirmojo prašymo.
Dabar turime apsispręsti dėl Seimo rezoliucijos „Dėl solidarumo su Lenkija, ginančia savo konstitucinį suverenumą, prigimtinę šeimą, klasikines moralės normas ir tautinį tapatumą“. Kas pritariate šios rezoliucijos įtraukimui į šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už įtraukimą – 45, prieš – 57, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Trumpa replika. Gaila, kad mes remiame tik žodžiais, darbais – ne.
Dar viena pastaba. Padėjo Lenkija pargabenti visus iš Afganistano mūsų kareivius, rėmėjus, tuos, kurie talkino. Ačiū jiems pasakėme viešai? Ne, nepasakėme.
Antras dalykas. Dabar dėl Konstitucijos pataisos. Išėjo S. Šedbaras, pasakė, kad mes apsvarstėme, kad mes šitą klausimą dėl Konstitucijos pataisos apsvarstėme, išvados yra. Tai kodėl mes netraukiame, prie ko dabar Teisės departamentas? Teisės departamento išvados anksčiau ir tik po to svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Salėje buvo pasakyta netiesa, asmeniškai esu padėkojusi Lenkijos Ministrui Pirmininkui už pagalbą pargabenant mums talkinusius žmones iš Afganistano, bet ponui P. Gražuliui tai yra visai neįdomu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame dėl siūlymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad balsavimas šiandien rytiniame posėdyje prasidėtų 11 valandą? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei? Reikalaujate balsuoti, balsuojame. Kas pritaria darbotvarkei, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 125: už – 93, prieš – 2. Susilaikė 30. Darbotvarkei pritarta.
10.07 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 15, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-542(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-542(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Šį įstatymo pakeitimą sudaro penki straipsniai, dėl nė vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl šio įstatymo projekto numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas šiandien yra nuo 11 valandos.
10.07 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-330(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-330(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Dėl nė vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl šio įstatymo projekto numatytu laiku.
10.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-266 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-787(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-787(2). Priėmimo stadija.
Šį įstatymo pakeitimą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.09 val.
Baudžiamojo kodekso XX skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3746(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso XX skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3746(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės departamentas ne tiek dėl paties projekto, kiek atkreipė dėmesį, jog reikia papildyti ir Baudžiamojo proceso kodeksą, nes tai yra veika, dėl kurios tyrimas gali prasidėti tik dėl nukentėjusiojo skundo. Komitetas tokį projektą yra parengęs, jis gal jau įregistruotas arba bus įregistruotas. Taigi buvo pritarta Teisės departamento išvadai visais 7 balsais už ir šitas pasiūlymas bus įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto nuomonę.
Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimo projektą sudaro du straipsniai. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už norėtų kalbėti A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, jeigu nėra prieš, tai aš tada turbūt nieko ir nekalbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsavimas dėl šio projekto – numatytu laiku.
10.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-975 „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-650(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-650(2) ir lydimasis. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Komitetas svarstė minėtą nutarimą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau pakomentuoti. Yra dėl 4 straipsnio pataisa, teikta jūsų.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų įsiklausius į kai kurių parlamentarų nuogąstavimus, kad iš tikrųjų iki 2023–2024 metų lieka labai mažai laiko, nes dvejų metų periodas tučtuojau ateis, komitete pasiūlyta priimti siūlymą, kad vis dėlto šiam periodui būtų numatytas pusės metų terminas iki tol, kol vienas ar kitas parlamentaras pateiks siūlymą dėl minėtinų metų. Komitetas šiam siūlymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnis. Ką tik buvo pristatyta Seimo nario E. Pupinio… (Balsas salėje) Ir 4 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu, naujai redakcijai? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui… Pagal naują redakciją ir pagal Seimo nario E. Pupinio pataisą atsiranda naujas 2 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti K. Masiulis. Norėtų kalbėti už. Salėje K. Masiulio nėra. Kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų paskutiniais metais mes pamatėme gausą minėtinų metų. Vienuose metuose telpa daugiau negu dešimt minėtinų metų. To turbūt neturėtų būti. Šiuo metu teikiamos Statuto pataisos ir šis nutarimas turbūt leis šiek tiek labiau įvertinti tų minėtinų metų reikšmę, nes, savaime suprantama, kas susiję su valstybės kūrimu, su mūsų šviesuoliais, žymiais žmonėmis, iš tikrųjų tie metai turėtų būti skelbiami, bet kitokie, kitokio pobūdžio – ūkinės reikšmės metai, tarkim, Gyvūnų gerovės ar galbūt kokių kitų priemonių diegimo metai – galbūt nėra lygiareikšmiai lyginant su valstybei svarbiais metais.
Todėl nutarime ir siūloma, kad vis dėlto Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstytų šiuos klausimus, įvertintų, taip pat Švietimo ir mokslo komitetas priimtų sprendimus ir kad vis dėlto parlamentarai atsakingiau žiūrėtų teikdami šiuos metus, nes kiekvieniems metams minėti reikalingos valstybės biudžeto lėšos. Iš tikrųjų turėtų būti tam tikras periodas, kad Vyriausybė sugebėtų tinkamai parengti programą, taip pat tie, kurie inicijuoja, prisidėtų prie tos programos ir, aišku, būtų numatytos biudžete lėšos.
Siūlau pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Tam, ką pasakė E. Pupinis, aš irgi pritariu šioms pataisoms, tačiau yra daug rimtesnių problemų, apie kurias kalbėjau ir prieš porą savaičių iš Seimo tribūnos, bet, deja, nebuvau visiškai išgirstas. Kad tų problemų yra daugybė su atmintinų metų minėjimais rodo ir vakarykštis Valstybės istorinės atminties komisijos posėdis, kur net trys profesoriai, profesorius V. Juozapaitis, profesorius V. Rakutis, profesorius E. Jovaiša, išsakė daugybę pastabų dėl šių visų dalykų: atmintinų metų programos rengimo problemų, koordinacinės tarybos reikalingumo ir panašiai. Taigi, aš manyčiau, kad reikėjo neskubėti ir dar parengti patobulintą variantą atmintinų metų rengimo, nes ten yra tokių dalykų, kur iš principo nesutinku, pavyzdžiui, kad yra skelbiami tik treji atmintini metai. Tai kas pasvers, kurie geresni tie metai, ar Krepšinio šimtmečio metai, ar „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metai, ar Lietuvos jaunimo metai, ar Jono Meko metai, ar Pranciškaus Skorinos metai, ir taip toliau, ir taip toliau.
Vadinasi, aš manau, kad reikėjo dar padirbėti prie šio visuminio projekto ir tada pateikti kaip visumą. Tada nebūtų opozicijos ir pozicijos. Nes dabar bus treji metai skelbiami. Faktiškai lems, ko gero, irgi politiniai sprendimai, o ne tai, koks yra dabar demokratinis procesas, kur yra vienas iš nedaugelio tų problemų aptarimų, kai nesvarbu, kokia partija. Ačiū. Tokios būtų mano pastabos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime ir balsuosime dėl šio klausimo numatytu laiku.
10.17 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 803 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-651(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-651(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritaria. Ar galime pritarti? Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti visam straipsniui? (Balsai salėje) Balsuosime numatytu laiku. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra.
10.17 val.
Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-761(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-761(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.19 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 9, 35, 39, 56, 57, 60 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-811(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 12 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-812(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-813(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 2.1 klausimas – Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-811(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją S. Šedbarą. Jo nematau salėje. Ar galėčiau pakviesti J. Sabatauską, kad pristatytų komiteto nuomonę? Prašau.
Rezervinis 2.1 klausimas – Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-811(2). Svarstymo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Advokatūros įstatymo projektą, atsižvelgęs į Teisės departamento bei Teisingumo ministerijos pastabas, pritarė. Už – 4, susilaikė 3.
Iš karto dėl visų trijų?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtumėte taip pat pristatyti dėl lydimųjų?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl Antstolių įstatymo projekto buvo nepritarta Teisės departamento pastaboms.
Balsavimo rezultatai tokie patys, už – 4, susilaikė 3, buvo pritarta po svarstymo. Notariato įstatymo projekto pataisos. Taip pat nepritarus Teisės departamento pastaboms, jos buvo kritinės, už – 4, susilaikė 3 – įstatymo projektui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Galėčiau paprašyti dar likti ir pristatyti kitą klausimą, gerbiamas Juliau? Dėl motyvų užsirašiusių nėra, balsuosime numatytu laiku.
10.21 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-249 (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-249. Svarstymo stadija. Prašom pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Advokatūros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šį kartą pastabų buvo gausiau, tačiau iš esmės buvo pritarta tiek Teisės departamento, tiek Advokatų tarybos, tiek Teisingumo ministerijos. Komitetas visais 7 balsavusiųjų balsais pritarė, kad projektą reikėtų atmesti…
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nes siūlomas reguliavimas yra perteklinis, netikslingas. Jeigu specialūs komisijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustatys tam tikrus reikalavimus ar ribojimus komisijos nariams, tokie reikalavimai bus taikomi ir advokatams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-670(2) (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-670(2). Svarstymo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą komitetas svarstė atsižvelgęs į Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas. Pritarė, kad dėl savivaldybių tarybų patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų būtų minimali nuobauda, įspėjimas, kad būtų jos atsisakyta. Visais 7 balsavusiųjų balsais projektui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pristatėte komiteto išvadas. Diskutuoti dėl šio klausimo užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas. Kviečiu į tribūną gerbiamą M. Skritulską, kuris pristatys Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-875. Pateikimo stadija. Prašom.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu siūloma suvienodinti atsakomybę už greičio viršijimą tiek motociklininkams, tiek lengvųjų automobilių vairuotojams. Primintina, kad šiuo metu už greičio viršijimą, jeigu viršijama 30 kilometrų, atimama teisė vairuoti motociklininkams mažiausiai keturis mėnesius, o už žymiai didesnį nusižengimą automobilių vairuotojams, už 50 kilometrų, atimama tik mėnesį. Manyčiau, kad ši nuostata akivaizdžiai diskriminuoja daugiau negu 30 tūkst. vairuotojų, yra nelogiška ir siūlau keisti suvienodinant administracinę atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte projektą. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ten vairuotojo pažymėjimo atėmimas, tai yra atėmimas profesijos. Ar gerai tokios kraštutinės priemonės, galima sakyti, jau ekstremistinės? Mano nuomone, turbūt nereikėtų eiti prie tų, baudos ganėtinai normaliai susitvarko su lietuvių mentalitetu. Imti profesijas, neturėti žmogui galimybės dirbti, aš manau, kad ir socialdemokratai palaikys, kad taip žmonių negalima skriausti. Čia galbūt liberalų ar kitų ekstremistinių organizacijų. Kaip jūs manote?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Iš esmės sutinku su jumis ir noriu atkreipti dėmesį, kad motociklininkams atimama teisė ne tik vairuoti motociklą keturis mėnesius, kaip minėjau, bet ir teisė vairuoti lengvąjį automobilį, galbūt kitokią transporto priemonę. Taigi jie tuo metu gali netekti galimybės ir važiuoti, vykti į darbą, ir neturėtų pragyvenimo šaltinio. Būtent šitą diskriminaciją aš ir siūlau panaikinti, suvienodinant atsakomybę su lengvųjų automobilių vairuotojais. Norėčiau pažymėti, kad tokios diskriminacijos nėra nė vienoje Europos šalyje, kiek aš domėjausi, ir, ko gero, nė vienoje pasaulio šalyje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamasis pranešėjau, aš palaikau jūsų idėją – šito teisės akto keitimą, nes manau, kad tikrai per 30 metų pasikeitė pirmiausia kultūra. Motociklo vairavimo, apskritai vairavimo kultūra į gera pasikeitė. Pasikeitė galų gale technika, visiškai kiti tie motociklai yra. Galų gale visiškai neseniai svarstėme netgi keisti mažų motociklų vairuotojo pažymėjimo gavimo praktiką. Prašom pasakyti, nors iš dalies jau atsakėte į klausimą, bent jau artimiausioje aplinkoje, tokiose šalyse kaip Latvija, Estija, Skandinavijos šalys, Lenkija galbūt, kaip ten yra, kokia praktika? Mentalitetas lyg ir panašus ir gamtinės sąlygos panašios. Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, pakartosiu, kad neradau, kiek aš domėjausi, nė vienoje Europos šalyje, kad būtų taip diskriminuojama. Aš tiesiog siūlau neišsiskirti mums iš viso konteksto ir suvienodinti. Juo labiau kad kažkada buvo taip suvienodinta, tik kažkuriuo metu buvo pakeista ši nuostata.
PIRMININKĖ. M. Majauskas klausia.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš irgi labai palaikau ir pritariu gerbiamam A. Stončaičiui. Man atrodo, tikrai labai absurdiška situacija, kad mes Lietuvoje turime tokias diskriminacines sąlygas dviratėms transporto priemonėms. Iš tikrųjų sunku suvokti, kaip apskritai atsirado tokia nuostata, a priori sakanti, kad kiekvienas dviratės priemonės vairuotojas, motociklininkas yra pažeidėjas, šiurkštus pažeidėjas ir jam reikia taikyti papildomas drausmines priemones, dar griežtesnes, negu važinėjantiems kitomis transporto priemonėmis. Čia lyg a priori kaip kiekvienas biurokratas laikomas vagimi, taip kiekvienas motociklininkas pažeidėju. Man atrodo, mes tikrai turėtume atsisakyti tos nuostatos. Esame brandi visuomenė, vakarietiška visuomenė ir turime skatinti dviračių transporto priemonių naudojimą. Mano klausimas jums: kada mes galėtume tikėtis, kad šis įstatymas jau galėtų būti priimtas? Kokie yra terminai?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš įstatymo projekte esu numatęs nuo kitų metų sausio 1 dienos ir tikiuosi, kad šią rudens sesiją mums pavyks priimti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, Teisės departamentas savo trumpose pastabose atkreipė dėmesį dėl politikos formavimo ir siūlo, kad būtų gauta Vyriausybės nuomonė. Aš paklausiu kitaip: ar jūs pasitikite savo Vyriausybe?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip, pasitikiu. Kodėl gi ne?
PIRMININKĖ. Klausia…
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Bet, kita vertus, aš nemanau, kad šiuo klausimu reikėtų ją apkrauti, nes jos darbotvarkė tikrai yra įtempta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš esu čia, priešais jus tiesiai. Norėjau paklausti jūsų dėl paspirtukų. Gyvenimas bėga į priekį. Teko ne per seniausiai apvažiuoti Kinijos didžiausius miestus, lankytis, ten – ir elektromotoroleriai, ir įvairiausios elektrinės priemonės. Kaip minėjo kolega buvęs generalinio komisaro pavaduotojas A. Stončaitis, įstatymas kažkaip nukreiptas į praeitį: motociklai labai patobulėjo, bet ir gyvenimas nestovi vietoje. Galbūt jūs galėtumėte pasakyti, kodėl neįtraukėte ir kitų elektrinių priemonių, kurių greitis yra gana nemažas ir didės. Jie taip pat kelia didelę grėsmę – šiomis transporto priemonėmis taip pat važinėja neblaivūs asmenys. Kodėl nežengiate koja kojon su gyvenimu?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, bet aš atkreipiu dėmesį, kad šis straipsnis nereglamentuoja jūsų išvardintų priemonių. Kiek aš žinau, jas kaip tik yra siūloma teisiškai reglamentuoti ir apibrėžti kituose straipsniuose. Bet aš jums pritariu, kad ateityje, ko gero, reikės kalbėti apie tam tikrą šių transporto priemonių atsakomybę ir dėl greičio viršijimo, ir panašių klausimų, bet čia ateities klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto matome, kad motociklininkai – ne patys tvarkingiausi eismo dalyviai, iš tikrųjų gana dideli greičiai. Prieš tai buvo viena nuostata, bet kas dabar paskatino jus teikti šį projektą? Ar jūs turite kokią nors tikslesnę statistiką, ar jus paskatino kokie nors įvykiai, ar tam tikros organizacijos?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, mano argumentai yra išsakyti, kad būtent logikos nebuvimas, vadinasi, už didesnį nusižengimą, tai yra viršijant 50 kilometrų, yra taikoma žymiai mažesnė, keturis kartus mažesnė atsakomybė, aš turiu omeny automobilių vairuotojus, o motociklininkams taikoma neproporcinga ir nelogiškai didelė. Juolab kad tiek vienos, tiek kitos transporto priemonės gali važiuoti vienodu leistinu maksimaliu greičiu, o tokių nuostatų, diskriminuojančių daugiau negu 30 tūkst. vairuotojų, nėra nė vienoje Europos, o, ko gero, ir viso pasaulio šalyje. Aš manau, kad tai pakankami motyvai, dėl ko šį įstatymą reikėtų priimti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs kalbėdamas minėjote, kad vis dėlto anksčiau buvo vienodos nuobaudos nuostata, o po to buvo įvestos kitokios. Nemanau, kad be priežasties jos buvo įvestos. Aš palaikau, kad vis dėlto teisingai turi būti, galbūt čia teisingas sprendimas, bet gal galėtumėte priminti, kodėl buvo įvestos tokios neproporcingos nuostatos taikyti nuobaudas už greičio viršijimą? Labai ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai negaliu nuodugniai atsakyti, kodėl buvo įvesta ši nuostata. Kiek aš žinau, nėra išsamių tyrimų, kurie galėtų pagrįsti, kad būtent motociklų vairuotojai proporcingai sukelia žymiai didesnį avaringumą, palyginti su automobilių vairuotojais.
Kita vertus, aš galiu numanyti tam tikrą skepsį ir nusistatymą, išankstinę negatyvią nuostatą. Mes kartais matome, kaip pralekia kelis kartus leistiną greitį viršijantys motociklai, man ir pačiam negatyvias nuostatas kelia tokie važinėjimai, bet iš tikrųjų ši įstatymo nuostata jų nereguliuoja, nes jie, kaip aš minėjau, kelis kartus viršija didžiausią leistiną greitį: kai galima važiuoti 100 kilometrų, jie, sakykime, važiuoja 200 kilometrų. Tai aš prilyginčiau daugiau chuliganiškam, sąmoningai chuliganiškam vairavimui, už kurį ir šiuo atveju grėstų teisių atėmimas.
Galbūt reikėtų dar netgi labiau sugriežtinti atsakomybę už tokį chuliganišką vairavimą. Šiuo atveju, sakykime, galima viršyti leistiną greitį 30 kilometrų tiesiog nepastebėjus šalutinio keliuko sankryžos, kur pasikeičia reguliavimas. Aš vertinu jūsų pastabą, bet šiuo atveju ji nesusijusi turbūt su šiuo įstatymo pakeitimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Galite grįžti. (Balsai salėje) Prašau nešaukti iš vietos, gerbiamas Valdemarai. Motyvai už – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Dėkoju Mindaugui už šitą iniciatyvą, kuri tikrai sprendžia žmonių diskriminavimo problemą. Sutikite, tikrai nėra normalu, kai tos pačios nuostatos, esant beveik toms pačioms aplinkybėms, sukelia skirtingus teisinius padarinius. Jeigu mes galvojame, kad motociklų vairuotojai vairuoja prasčiau, tai visada turime suprasti, kad motociklų vairuotojai prastai vairuoja ir automobilius, ar ne? Jeigu mes galvojame, kad ši veikla yra pavojinga, tai pavojingumui apspręsti jau yra apribojimų teisės aktuose – A kategorijos teisės yra išduodamos nuo 24 metų. Vadinasi, teisės vairuoti motociklą yra išduodamos jau turint tam tikros patirties. Tikrai nematau visiškai jokio tikslo, kodėl turėtų būti diskriminuojami šie žmonės ir kodėl turėtų būti atimamos visos kategorijos, pavairavus motociklą daugiau kaip 30 kilometrų viršijant nustatytą leistiną greitį.
Tikrai kolegas kviečiu palaikyti. Net nežinau motyvų, kodėl šios nuostatos buvo priimtos, bet, kaip minėjau, pavojingumui suvaldyti yra skirtos visai kitos priemonės – tai stažas, tai patirtis ir kiti dalykai. Balsuokime už ir panaikinkime tuos diskriminacinius rodiklius, jie tikrai niekam nereikalingi.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, kaip žmogus iš tikro palaikyčiau, atrodo, tokias nuostatas, bet kaip politikas negaliu, nes jūs prieštaraujate Europos Sąjungos visokioms nuostatoms. Dabar žiūrėkite, Europos Parlamentas pasiūlė, kad mieste negalima važiuoti greičiau nei 30 kilometrų per valandą. Aš esu paruošęs pataisą, kad tikrai būtų galima važiuoti ne daugiau nei 5 kilometrų per valandą greičiu miesto ribose. Įsivaizduokite, kas atsitiks. Tada visi vaikščios pėsti, važinės arkliukais, bus ekologiška gamta, neteršime gamtos. Tikrai labai naudinga žmogaus sveikatai, daugiau judės, išvis keisis požiūris į gyvenimą. Bet šį kartą, na, kaip nepalaikysi savo kolegos, savo kaimyno? Palaikau. Man atrodo, kad dar proto neprarado. Už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas prasidės 11 valandą.
10.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-894 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo dėl tarnybos nuostatų pakeitimo projektas Nr. XIVP-894. Kviečiu jį pateikti pranešėją A. Žukauską.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, jūsų dėmesiui teikiami nauji Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai. Poreikis juos keisti atsirado mums priėmus Mokslo ir studijų įstatymo 4 ir 17 straipsnių pakeitimus, jie įsigalios šių metų gruodžio 1 dieną. Todėl yra būtina perkelti šias naujas įstatymines nuostatas ir į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatus.
Pagrindiniai pakeitimai ir yra susiję su įstatymo įgyvendinimu. Pavyzdžiui, tokie dalykai, kad naujai apibrėžta akademinės etikos sąvoka, yra nustatoma kontrolieriaus nusišalinimo tvarka dėl skundo, galinčio sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, ir kitos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Tikriausiai jums, gerbiamas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke, teko susipažinti su Teisės departamento išvadomis, mes jau šiek tiek nuostatus aptarėme ir komitete. Mano subjektyviu požiūriu, tragikomiškai atrodo kai kurios nuostatos, kai, viena vertus, kontrolieriaus tarnyba labai išplečia savo įgaliojimus, kita vertus, susiaurina įstatymuose numatytas tam tikras įstatymines nuostatas.
Kaip jums atrodo, ar mums komitete pavyks kompetentingai pataisyti šiuos nuostatus? Vis dėlto matyti, kad jie rengti tikrai visiškai nekompetentingai ir taip pat priskiria tarnybai teisių virš įstatymo. Ar jūs sutinkate su tuo, kad mums vis dėlto reikėtų griežtai vadovautis įtvirtintomis įstatyminėmis nuostatomis ir pagal tai priderinti kontrolieriaus tarnybos nuostatus?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū. Iš tikrųjų Teisės departamentas pateikė daug pastabų, tačiau dauguma jų yra dėl juridinės technikos. Manau, kad komitete mes atsižvelgsime ir sutvarkysime šiuos dalykus. Šiandien tik pateikimo stadija. Dar padirbėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Dėkoju.
10.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-945 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-945. Tribūnoje J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jus čia vis varginu su tais formaliais komisijų, komitetų, delegacijų sudėties ir vadovų formavimais, bet taip jau atsitiko, kad yra tam tikrų pajudėjimų po frakcijų struktūros pasikeitimo. Šiuo projektu yra siūlomas vienas visiškai formalus veiksmas – tiesiog iš Lietuvos Respublikos Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų atleisti Seimo narį Z. Streikų, kuris, kaip žinome, perėjo į kitą komisiją ir šioje net nebėra narys, bet turime atlikti formalų veiksmą – išbraukti jo pavardę iš pavaduotojų sąrašo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausiančiųjų nėra. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Svarstymas. Niekas diskutuoti nenori. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų… Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-946 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prašau pristatyti kitą rezervinį 8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-946.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo nutarimo projektu siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko pavaduotoją Seimo narę O. Leiputę. Kaip žinome, ši kvota yra skirta Socialdemokratų frakcijai, ji pakeitė savo atstovą delegacijoje, atitinkamai delegacija išrinko ją į pavaduotojo pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų norėjau pasiteirauti, ar tikrai atitinka kvotą, nes mes prieš dvi dienas pakeitėme delegacijų sudėtį ir O. Leiputė įrašyta į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos delegacijos sudėtį, ir tapo pavaduotoja. Aš nežinau, ar čia nepažeidžiame vėl kokios nors kvotos. Aš asmeniškai, kaip Baltijos Asamblėjos delegacijos pirmininkas, tikrai sutinku, nes mes su miela Orinta dirbome Kauno miesto savivaldybėje, jinai buvo vicemerė. Mes bendrą kalbą tikrai rasime, bet norėjau pasiteirauti, kad nebūtų pretenzijų iš kitų frakcijų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tas pats Seimo narys gali būti vadovu ar pavaduotoju ir keliose delegacijose, dėl to problemų nėra, tokių ribojimų nėra. Yra ribojimų tik dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų, kur negali užimti dviejų pozicijų. Šiuo atveju pareigas užėmė socialdemokratų atstovas ir kvotos frakcijoms toje dalyje nebuvo keistos, todėl natūraliai jų nauja atstovė vėl tas pareigas užima.
PIRMININKĖ. Daugiau klausiančiųjų nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Nėra užsirašiusiųjų diskutuoti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui, yra vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-186 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-947 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 9 klausimas – projektas Nr. XIVP-947. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo nutarimo projektu siūloma Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininku patvirtinti A. Vinkų, o jo pavaduotoju – Seimo narį Z. Streikų. Tikėkimės, kad netrukus ši komisija pradės darbą ir sulauksime šio svarbaus apdovanojimo teikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-948 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-948. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau turime Seime suformuotą antrą pakomitetį, šiuo atveju tai yra Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitetis. Seniūnų sueigoje buvo patvirtinta kvota šio komiteto vadovo pareigoms eiti, ji pagal proporcinį pasiskirstymą tenka Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai. Pakomitetis į šias pareigas išrinko Seimo narį L. Slušnį. Siūloma jį patvirtinti šio pakomitečio pirmininku.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kandidate, kaip žinome, psichinė sveikata yra ypač svarbi žmogaus sveikatai šalia jo kūniškos sveikatos. Bet mes dabar matome vieną keistą procesą. Girdime, kad žmonės nesiskiepija todėl, kad jie bijo. Gąsdinimai ir bauginimai, pasirodo, padėties nekeičia. Ar galėtumėte patvirtinti, kad jūs dabar tame naujai įkurtame pakomitetyje tikrai peržiūrėsite žmonių agitacijos ir propagandos strategiją, pradėsite raminti, įtikinėti ir taip gal pasieksime teigiamų rezultatų. Dabar kuo daugiau skiepijame, tuo daugiau sergame. Gerbiamas Linai Slušny, kaip jums atrodo, ar pavyks pakeisti mūsų veiklos kryptį? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, turbūt būsimasis pakomitečio pirmininkas neturi galimybės pagal mūsų procedūras jums tiesiogiai atsakyti. Bet aš tikrai įsivaizduoju, kad pakomitečio akiratyje turėtų būti pandemijos poveikis žmonių psichikos sveikatai ir visi su tuo susiję aspektai, tarp jų ir jūsų paminėtas. Aš manau, kad jūs galėsite ir raštu kreiptis į pakomitetį su tam tikrais siūlymais ir jie privalės nagrinėti. Manau, kad jūsų paminėtos galimybės yra.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mano toks techninis klausimas. Aš matau, kad šiame pakomitetyje yra ir vadovas, ir pavaduotojas iš pozicijos, o prieš tai dėl A. Stulginskio žvaigždės – atvirkščiai. Ar čia nebesilaikome principo kaip nors derinti, kad būtų kvotos ir pozicijai, ir opozicijai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kiekvienose struktūrose tos kvotos skirstomos nepriklausomai ir žiūrima jų suma. Sekretoriatas rūpestingai apskaičiuoja, kad, tarkim, komisijų vadovybėje kokiai nors frakcijai tenka penkios vietos, ir nėra labai išskirtinai žiūrima, kad jos būtinai būtų tarp daugumos ir mažumos visur skirtingai padalinamos kiekvienoje komisijoje ar šiuo atveju pakomitetyje. Žiūrima į bendrą sumą. Tuo požiūriu viskas yra gerai, yra likusios nedidelės komitetų, komisijų vadovybių kvotų disproporcijos, jos yra žinomos, Seniūnų sueigoje aptartos ir tikiuosi, kad artimiausiu metu bus išspręstos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už kalba A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Viena vertus, dar kartą noriu pasidžiaugti, kad toks pakomitetis Seime atsirado, nes psichikos sveikata yra viena iš šios Vyriausybės prioritetinių krypčių.
Antras dalykas, aišku, noriu pasidžiaugti ir pirmininko kandidatūra – L. Slušnio, su sąlyga, kad jis nepabėgs iš Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos. Tikiuosi, kad ne, ir tikiuosi, kad šie dariniai Seime galės sėkmingai bendradarbiauti. Šiuo atveju tik noriu pasakyti, kad tai nėra toks… Aišku, gana formaliai mes tai tvirtiname, bet tai yra gana svarbus žingsnis, man atrodo, įgyvendinant Vyriausybės programą ir galvojant apie tą kryptį, kurią pasirinko ši valdančioji dauguma. Labai ačiū ir sėkmės Linui.
PIRMININKĖ. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Noriu pacituoti būsimo pakomitečio pirmininko citatą iš jo pasisakymo per Lietuvos televiziją: „Mielieji, pasiskiepykite kuo greičiau. Nereikės mirti natūralia mirtimi.“ Taip sako psichiatras, būsimas pakomitečio vadovas. Tai, gerbiamasis Slušny, ar jūs čia juokavote, ar čia netyčia išsprūdo? Kai kas galvoja, kad netyčia. Prašau pasakyti. Jūs gi puikiai suprantate, kad stresas ir įtampa yra patys didžiausi imuniteto griovėjai, tai yra žmogaus sveikatos priešas Nr. 1, ir jūs drįstate žmones toliau gąsdinti. Nė karto negirdėjau, kad jūs šioje skiepų kampanijoje nors kartą būtumėte pasisakęs teigiama linkme, daręs įtaką žmonėms argumentais, bet ne gąsdinimais ir prievarta. Dabar žmonės visko bijo – ir testuotis bijo, ir skiepytis bijo tik dėl to, kad tokie, atsiprašant, psichologai elgiasi tiesiog priešingai, negu jų profesinė etika reikalauja. Ar jūs turite garbės jausmą, ar turite atsakomybės jausmą, ar galvojate, ką jūs darote? Ir ką veiks jūsų pakomitetis, jeigu nenorite keisti jo krypties? Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Dėl vedimo tvarkos – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Tik repliką, kadangi paminėjo mano pavardę, tai aš labai atsiprašau už trukdymą. Manau, kad mano garbę ne jūs, pone, piešiate. Jau ką turiu, tai turiu. O dėl to, ką aš pasakiau televizijoje, iš tiesų tai buvo lapsus linguae, aš galbūt atsiprašau, aš po to pasitaisiau ir ten tikrai kupiruota citata ne visai taip. Ačiū, neturiu daugiau ką sakyti ir iš tiesų į diskusiją su jumis nelabai noriu leistis.
PIRMININKĖ. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Primenu, mes kalbame apie rezervinį 10 klausimą.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Motyvai. Dėl motyvų už nėra užsirašiusių. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Savo pasisakymuose motyvus aš jau išdėsčiau, tik noriu dar kartą priminti, kad jeigu mes dabar suprantame, ką darome, o matome, kad Lietuva šalia Australijos yra tarp pačių nesėkmingiausiai valdančių pandemijos situaciją, mes, pasaulio ekspertų nuomone, esame vieni iš nesėkmingiausiai valdančių, ir prie to prisideda mūsų psichikos sveikatos ekspertai. Jeigu mes toliau taip dirbsime, tai turbūt jau būsime patys pačiausi. Aš linkiu šiam pakomitečiui tikrai aptarti situaciją, peržiūrėti ją iš esmės ir pagalvoti, ką darome. O šiaip nepritariu nei pakomitečiui, nei jo pirmininkui, nes jokios perspektyvos iš jų būsimos veiklos aš nematau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Aš labai norėčiau dėl psichikos sveikatos labai susirūpinusiam D. Kepeniui dabar atsisukti ir peržiūrėti, ką jis per 10 minučių yra pasakęs, kiek yra suskaldęs ir kokią įtaką psichikos sveikatai tai galėjo turėti. Bent jau mane tai tikrai neigiamai paveikė jo dabartiniai pasisakymai. O šiaip pačiam pakomitečiui aš labai pritariu, tikrai su psichikos sveikata ne vieną dešimtmetį Lietuvoje turime labai didelių problemų, neabejoju, kad pakomitetis yra reikalingas, kad jo pirmininkas, komitete taip pat turime ir kitų psichikos sveikatos specialistų, tikrai prisidės prie labai reikiamų ir laukiamų sprendimų Lietuvoje dėl mūsų visų psichikos sveikatos gerinimo. Labai kviečiu palaikyti šitą sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui. Jeigu galima, kad šalimais atsistoję žmonės nustotų kalbėti, iš viso būtų džiaugsminga, nes svarstome tikrai gana svarbų klausimą, kuriam, man atrodo, skiriame galbūt ir per mažai dėmesio. Jau sakiau savo motyvus už L. Slušnį, jau sakiau motyvus dėl šio pakomitečio ir gal nebūčiau kalbėjęs, jei ne ponas D. Kepenis. Aš tik siūlau palyginti: ponas D. Kepenis yra Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas ir pažiūrėkime jo kompetenciją, o dabar mes tvirtiname L. Slušnį kaip pakomitečio pirmininką. Tai, žinote, aš manau, kad į abejas pareigas kur kas labiau tiktų Linas, bet ką padarysi. Man atrodo, D. Kepenis gal kada atsakys už savo, galbūt prieš Dievą atsakys už tai, ką jis kalba ir ką jis padarė, kiek jis kaltas dėl Lietuvoje mirusių žmonių. Man labai gėda, kai jis kalba apie mūsų blogiausią situaciją, kaip mes valdome pandemiją, nes, man atrodo, jei neturėtume tokių žmonių kaip D. Kepenis, galbūt situacija Lietuvoje būtų kur kas geresnė.
PIRMININKĖ. Pasisako R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų į asmeniškumus irgi nenoriu leistis. Mes turime esminį dalyką, kad pakomitetis esamoje valstybės situacijoje yra išties būtinas ir labai reikalingas. Tad noriu palinkėti sėkmės ir kuo mažiau vaidų tarpusavyje. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – Z. Streikus.
Z. STREIKUS (DFVL). Šio pakomitečio įsteigimas iš tikrųjų yra labai svarbi žinia ir reikalinga Lietuvai, nes pati didžiausia problema yra siejama su žmonių psichine būsena. Aš linkiu geriausios sėkmės savo kolegai darbuojantis šiame bare.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, dėl rezervinio 10 klausimo, projekto Nr. XIVP-948 priėmimo stadijoje motyvai yra išsakyti. Jau artėja balsavimo laikas ir siūlau pradėti balsuoti dėl rezervinio 10 klausimo, jį ką tik apsvarstėme, buvo išsakyti visi motyvai už ir prieš. Taigi kas pritariate rezerviniam 10 klausimui – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininko patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-948, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Primenu, balsuojame dėl rezervinio 10 klausimo – projekto Nr. XIVP-948.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 94, prieš – 2, susilaikė 11. Projektas priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 15, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-542(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame į darbotvarkės pradžią ir dabar balsuodami apsispręsime dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Branduolinės energijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-542(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai, pritarta vienbalsiai. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-330(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – projektas Nr. XIVP-330(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-266 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-787(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – projektas Nr. XIVP-787. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 124: už – 121, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Baudžiamojo kodekso XX skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3746(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3746. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 101, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-975 „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-650(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-650. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 126: už – 101, prieš – 4, susilaikė 21. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 803 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-651(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl lydimojo darbotvarkės 1-6.2 klausimo – projekto Nr. XIVP-651. Kadangi tai yra Statuto pakeitimas, tai pirmiausia turime balsuodami apsispręsti dėl straipsnio. Balsuojame dėl straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 131: už – 106, prieš – 2, susilaikė 23. Straipsniui pritarta.
Balsuojame dėl viso pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 130: už – 106, prieš – 1, susilaikė 23. Pakeitimas priimtas. Statuto pakeitimas priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-761(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-761(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129: už – 125, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 81, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-643(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-643(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną M. Majauską. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. (Triukšmas salėje) Balsuojame. Reikalaujate balsuoti? Gerai, balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kad manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 125: už – 103, prieš – 6, susilaikė 16. Pritarta 1 straipsniui. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame? Gerai, kolegos reikalauja balsuoti. Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 124: už – 105, prieš – 2, susilaikė 17. Pritarta 2 straipsniui. Ar 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip!“) Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pateikta pastaba nėra susijusi su įstatymo projektu. Taip pat keičiamo įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja tik leidimų atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus ir organizuoti nuotolinius lošimus išdavimo tvarką. Taigi pastaba vertinga, bet ji niekaip nėra susijusi su įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto nuomonę ir argumentus. Ar galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio yra gauta Teisės departamento išvada. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė Teisės departamento išvadai iš dalies, nes dėl to paties straipsnio taip pat yra pateikta ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada. Komitetas šį rytą susirinkęs patikslino projektą. Nustatė tokį dalyką: kad priežiūros tarnybos sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ar jų galiojimo termino pratęsimo gali būti priimami tik bendrovei gavus savivaldybės, kurios teritorijoje ketinama atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar ketinama tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, tarybos sutikimą. Savivaldybės tarybos sutikimas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki prašymo išduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą ar pratęsti leidimo galiojimo terminą pateikimo priežiūros tarnybai dienos. Savivaldybės taryba, nagrinėdama bendrovės prašymą išduoti sutikimą atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, vadovaujasi konkrečios lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai įvertinimo kriterijais. Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečius vertinimo kriterijus ir prašymų nagrinėjimo tvarką nustato savivaldybių tarybos. Komitetas šį rytą balsavo ir, 2 nariams susilaikius, visiems kitiems balsavus už, pritarė tokiam patobulintam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat buvo gauta Vyriausybės pastaba. Ar galėtumėte pakomentuoti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Šiai pastabai lygiai taip pat buvo pritarta, nes ji kalba apie poreikį savivaldybių taryboms nustatyti kriterijus. Pagal patobulintą Biudžeto ir finansų komiteto projektą yra nustatomi kriterijai savivaldybėms, jais vadovaujantis jos galės periodiškai išduoti ar neišduoti leidimus.
PIRMININKĖ. Taip pat buvo gautos dar trys Teisės departamento pastabos. Ar galėtumėte jas pakomentuoti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio pastabos, mes joms visoms pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto suredaguotam 7 straipsniui? Galime pritarti bendru sutarimu? Reikalaujate balsuoti. Balsuojame dėl 7 straipsnio.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 105, prieš – 2, susilaikė 16. Pritarta 7 straipsniui.
Dėl 8 straipsnio buvo gauta Teisės departamento pastabų. Prašom jas pakomentuoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas visoms pastaboms pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat buvo Vyriausybės nuomonė. Ar galėtumėte ją pakomentuoti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė, įvertinusi įstatymo projektą, jam pritarė ir pateikė siūlymą, jog savivaldybėms turėtų būti nustatomi kriterijai. Jais vadovaujantis savivaldybės nuspręstų, ar išduoti, ar neišduoti leidimus. Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į Vyriausybės nuomonę, patikslino įstatymo projektą ir numatė konkrečius kriterijus.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl 8 straipsnio. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad negalima fiksuoti tokios piniginės išraiškos ir šiame įstatyme, ir projekte Nr. XIVP-644. Kai dabar nusimato, jau eina infliacija, tai tos sumos už metų bus niekinės, 50 % ir daugiau infliacija. Todėl aš manau ir noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad techniškai blogai parengtas įstatymo projektas, reikėtų perdaryti nuo minimalios mėnesinės algos ar kita išraiška, kad nebūtų galima manipuliuoti ir kad tos į biudžetą gautos lėšos už metų ar dvejų netaptų niekinės.
PIRMININKĖ. Motyvai už – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ką tik kalbėjęs kolega greičiausiai tiesiog supainiojo straipsnius arba apskritai įstatymus. Man rodos, čia reikia atkreipti dėmesį, kad komitetas atsižvelgė į Vyriausybės pastabas ir suteikė didesnes galimybes vietos savivaldai spręsti vietos bendruomenių klausimus, atsižvelgė į situaciją. Visi kalbame apie savivaldos įgalinimą, tai štai puikus pavyzdys, kai iš tikrųjų mes pasitikime savivaldybe, savivaldybių tarybomis, ir jos galės priimti atitinkamus sprendimus. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl 8 straipsnio, kaip yra suredaguota komiteto.
Balsavo 124: už – 110, prieš – 2, susilaikė 12. Pritarta 8 straipsniui.
Dabar turime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto, darbotvarkės 1-8.1 klausimo – projektas Nr. XIVP-643(2). Motyvai. Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo nariai. Pirmasis už kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Iš tikrųjų svarbus įstatymo projektas, bet tai yra tik pradžia išskaidrinant lošimų rinką, įgalinant bendruomenę. Aš kartu kviesčiau M. Majauską ir tikiuosi, kad bus laikomasi pažado žengti ir kitus žingsnius, kurie liečia, pavyzdžiui, santykį tarp lošimų, loterijų ir sporto. Tai yra labai svarbu.
Kitas dalykas. Aš taip pat tikiuosi, kad mes galėsime užtikrinti tinkamą parlamentinę priežiūrą, nes vis dėlto ne visos Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktos pastabos yra įgyvendintos. Aišku, jas reikės įgyvendinti teikiant kitas projekto iniciatyvas, bet iš principo aš tikrai balsuosiu už šį projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų pats įstatymo tikslas skaidrinti azartinių lošimų rinką yra labai labai geras ir reikalingas Lietuvai, taip pat liberalizuoti tą rinką, šiek tiek įsileisti naujų žaidėjų. Tačiau pats suredaguotas įstatymas nėra pabaigtas ir nėra tinkamai tai padaryta. Tai sako tiek mūsų Teisės departamentas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Aš šiandien klausiau Biudžeto ir finansų komiteto posėdį. Iš tikrųjų net nebuvo atsakyta į visus keliamus klausimus. Štai gerbiamas A. Palionis uždavė labai konkrečius klausimus, į kuriuos neturėjo galimybės atsakyti nė pirmininkas. Pirmininkas gana greitai ir nutraukinėjo tuos dalykus.
Reguliavimas yra išskiriamas ir sukuriamas skirtingas nuotoliniams ir antžeminiams lošimams, tai nėra teisinga praktika. Sakoma, kad savivaldybės turės kriterijus, tai ne, tai nebus kriterijai, tai bus tik tam tikros nuorodos, į ką reikėtų atsižvelgti kalbant apie lošimų poveikį savivaldybėse. Todėl įstatymas labai stokoja konkretumo, reguliavimo, sklandumo ir tokio įstatymo negaliu palaikyti, nors pačius tikslus tikrai labai labai palaikau.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas. Kortelę. Prašom. Per šoninį mikrofoną – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų buvo ilgas ir nelengvas kelias einant, rengiant ir įgyvendinant šį įstatymo projektą. Jeigu Seimo valia bus pritarti šiam parengtam lošimų priežiūros paketui, pasieksime kelis tikslus. Pirma, panaikinsime diskriminacines konkurenciją valdančias nuostatas ir bus skaldomas šiuo metu galiojantis monopolis, kuris yra apsaugotas neadekvačiomis konkurenciją ribojančiomis sąlygomis.
Antra, bus padidinti mokesčiai tūkstantį kartų. Šiuo metu rinkliava yra 1 tūkst. 279 eurai ir ji tiesiog atspindi kaštus išduoti tokį leidimą. Tuo tarpu mokesčių tokių kaip ir nėra už licenciją. Todėl įvedami mokesčiai, kurie bus tūkstantį kartų didesni, negu šiuo metu yra. Norint gauti visus leidimus, bus milijonas eurų. Tai, vadinasi, papildys valstybės biudžetą ir bus sudarytos galimybės finansuoti priklausomybių prevenciją.
Ir trečias dalykas, ką gerbiamas D. Griškevičius minėjo, įgalinamos savivaldybės. Mes turime pasitikėti savivaldybėmis ir suteikti joms galimybę prižiūrėti azartinių žaidimų organizatorius taip, kad būtų išsprendžiama kriminogeninė situacija, socialinė situacija. Įsivaizduokite, jeigu šalia mokyklos atidaromas automatų salonas, o savivaldybė absoliučiai nieko dėl to padaryti negali.
Taigi šiais sprendimais suteiktume daugiau teisių ir savivaldybėms.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Matyt, prieš keletą savaičių išreikštą didelę abejonę šiuo įstatymu vainikavo Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcijos vertinimo išvada. Ji yra labai neigiama šio įstatymo atžvilgiu. Keista, kad komitetas faktiškai į ją net neatsižvelgė. O įdomiausia tai, kad viskas yra paliekama savivaldai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Ji, matyt, turės gana daug veiklos (…).
Baisu yra tai, kad komiteto pirmininkas ir autorius buvo viešai pažadėjęs plenarinių posėdžių salėje, kad jis ištaisys klausimą, susijusį su asmenimis, kurie yra užpildę prašymą, draudžiantį jiems žaisti azartinius lošimus. Jei šiandieną žmogus fiziškai nori patekti į lošimo namus arba į bet kokią kitą instituciją, kur stovi lošimo automatai, ir jeigu jis yra užpildęs prašymą, jo neįleidžia. Dabar šiuo įstatymo projektu jūs tiesiog atidarote didelę Pandoros skrynią, ale liberalizuodami ir didindami konkurenciją, visiems šiems žmonėms žaisti ir pražaisti savo šeimos pinigus. Kas nors praloš savo vaiko ateitį, kas nors praloš savo šeimos, kas nors praloš butą, namą, mašiną, o kas nors praloš ir savo gyvybę. Ne veltui aš jį pavadinau savižudybių įstatymo projektu.
Mieli kolegos konservatoriai, jūs tikrai įeisite į Lietuvos istoriją kaip žmonės, skatinantys ir didinantys savižudybes tokiais teisės aktais. Aš tikrai noriu fiksuoti: kai šitas įstatymas įsigalios, kad institucijos, kurios seka ir kontroliuoja žmonių savižudybių klausimą… kiek tokių žmonių padaugės. O jų tikrai bus.
O įdomiausia yra tai, kad aš taip ir nesulaukiau autoriaus atsakymo, kokie santykiai sieja jį su D. Bauboniu ir jo šeima bei dukra E. Baubonyte, kokie turtiniai santykiai juos sieja, kokie nuomos ir kito nekilnojamojo turto santykiai sieja, nes būtent šitas žmogus, galimai šitas žmogus, užsiima azartiniais lošimais Lietuvoje, šitas žmogus kaip tik ir yra suinteresuotas ir susijęs su šiuo teisės aktu. Keista, kad vienam asmeniui…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …artimai susijusiam šeimos santykiais, gimsta įstatymo projektas. Sėkmės, mieli konservatoriai, balsuojant už korupcinius įstatymus.
PIRMININKĖ. Laikas. Už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). O Dieve mano! Man sunku net kalbėti po R. Žemaitaičio demagogijos. (Balsai salėje) Viską sugebėti išversti į priešingą pusę ir dar ištepti degutu – na, jis tai moka.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pritarė šiam įstatymui, tik nurodė kai kurias spragas, kurios buvo pataisytos. Specialiųjų tyrimų tarnyba pasakė vieną dalyką: kad reikėtų nurodyti konkrečius atvejus, kada, dėl kokių aplinkybių savivaldybės galėtų drausti, nepratęsti leidimo toliau dirbti lošimo namams. Ir tiek. Tos aplinkybės nurodytos. Dabar čia iš Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo padarytas baubas.
Iš tikro geras įstatymas. Jo kaip tik ir nenori lošimų organizatoriai. Jo nenori. Ne veltui čia lakstė vienas mūsų kolega ir įtikinėjo kitą mūsų kolegą (dabar mes turime bylą), nes nenorėjo tokio įstatymo. Mielieji, čia korupcija reikėtų kaltinti tuos, kurie balsuos prieš šitą įstatymą. Aš labai įdėmiai žiūrėsiu, kas ir kaip čia balsavo, kas atstovauja verslui, kas nenori, kad čia būtų iš tikro didesnė konkurencija. Visi apribojimai, kurie buvo, išlieka šitiems žmonėms, niekas čia neatveria priklausomiems žmonėms kelio. Aš labai pritariu gerbiamam V. Bakui. Jis labai teisingai pasakė: reikia tęsti, nes lošimų ir loterijų rinka yra dar didesnė, reikia tęsti tuos darbus.
PIRMININKĖ. Prieš kalba A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man tikrai šiandien apmaudu, kad net ir Seimo nariai painioja projektus, dėl kurių kažkas lakstė. Čia yra visai kiti projektai. Šiandien aš buvau paruošęs visai kitą kalbą, bet ir V. Bakui norėčiau pasakyti, kad mūsų komitetas negalės vykdyti parlamentinės kontrolės, nes komitetas neatsižvelgė į STT antikorupcinį vertinimą. Ir ne kartą Administracinis teismas yra pasisakęs, kad negali žemesniuose teisės aktuose būti nustatyti kriterijai. Jie gali būti tik nebent plačiau išaiškinti, o pagrindas turi būti įtvirtintas įstatyme. Labai gaila, šiandien mes Biudžeto ir finansų komitete tų kriterijų nenustatėme.
Kita STT pastaba, kad mes kaip tik su šiuo projektu iškreipiame konkurencines sąlygas lošimų organizatoriams. Į tai irgi neatsižvelgėme.
Lygiai taip pat šiandien Finansų ministerija nesugebėjo atsakyti į prieš tris savaites užduotą klausimą, kiek valstybė praras netiesioginių pajamų, kai nebus steigiami antžeminiai lošimo namai. Tai yra ir darbo vietos. Šiandien yra 1,5 tūkst. darbo vietų regionuose. Lygiai taip pat tie, kurie dabar vykdo veiklą, nebus priversti išlaikyti tų antžeminių salonų. Dėl to valstybė praras žymiai didesnius pinigus, negu mes susirinksime su licencijų mokesčio vienkartiniais ir ateityje nuvertėsiančiais pinigais. Aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš visgi nesutiksiu su prieš tai kalbėjusiu kolega. Manau, kad azartiniai lošimai nėra ta vieta, kurioje reikėtų kurti darbo vietas ir džiaugtis, kad ten dirba žmonės, nes kiekvienas prieinamumo padidinimas yra susijęs, kaip kolega Remigijus teisingai ir minėjo, su žmogiškomis netektimis.
Aišku, kad tas projektas nėra labai tobulas. Replikuodamas kolegai Kęstučiui noriu tik palinkėti, kad jūs ir kitų projektų atvejais, kai ateis alkoholio įstatymų projektai, matytumėte, kas už jų stovi, suprastumėte tikrąją prasmę ir nepritartumėte jiems.
O už šį projektą aš visgi raginčiau balsuoti už, nes manau, kad be tam tikrų trūkumų yra ir daug gerų dalykų, kurie čia atsiranda. Vienas iš svarbiausių, kur, aš manau, yra svarbus, tai yra savivaldos įgalinimas dalyvauti priimant tam tikrus sprendimus. Kitas dalykas yra didelis mokestis už licenciją, jis Lietuvoje tikrai buvo neadekvačiai mažas, jeigu lygintume su kitomis valstybėmis. Man, kaip dirbusiam šioje srityje nevyriausybinėse organizacijose, jeigu tam prieštarauja reguliuojamasis verslas, nėra geresnio argumento balsuoti už. Aš tikrai siūlau ir kviečiu balsuoti už ir palaikyti šitą projektą.
PIRMININKĖ. Ir prieš kalba R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Kolegos, nepainiokime skirtingų azartinių lošimų įstatymų. Čia taip pat noriu priminti, kad visai ne tie įstatymų projektai. Vis dėlto aš čia įžvelgčiau daugiau netikslumų ir nepatobulinimo to įstatymo negu teigiamų pusių.
Vis dėlto mes sudarome plačias galimybes steigtis azartinių lošimų organizatoriams nuotoliniu būdu, tai, be abejo, kontrolę susilpnina, nes ir dabar mūsų departamento kontrolė nėra blizganti, jeigu kalbėtume apie nuotolinių lošimų ir azartinių žaidimų organizavimo vykdymą. Bet taip pat per tam tikrą laikotarpį buvo panaikinta net 800 tokių pasiekiamų žaidimų mūsų Lietuvos piliečiams. Tai rodo, kad vis dėlto steigiasi masiškai ir labai daug. Aišku, tos sumos galbūt šiek tiek ir apribos, bet kontrolės prasme mes dedame ant svarstyklių konkurencijos ribojimus ir kitoje pusėje jaunimo įtraukimą į azartinius žaidimus.
Todėl išvis visais atvejais pasisakau prieš azartinius lošimus. Jų turėtume mažinti ir kuo daugiau, tuo geriau, nes vėliau susidurs valstybė su kitomis problemomis, kurių čia ne vienas kolega ir yra paminėjęs. Todėl matydama, kad ta kontrolė iš tikrųjų nebus tinkamai organizuota ir savivaldybės išplečia galimybes antžeminių lošimų, aš neįsivaizduoju, kaip užtikrinsime kontrolę viską pervedę į nuotolinius žaidimus ir jų organizavimą. Įvertinkime rizikas, kurias kelia šis įstatymas. Tikrai linkėčiau geresnio patobulinimo, jeigu mes su ta skaidrumo ir tobulinimo vėliava nešame įstatymą balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išsakyti. Balsuojame dėl Azartinių lošimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projekto. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 94, prieš – 5, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 1, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-644(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-644(2). Lydimasis. Kviečiu pranešėją M. Majauską. O toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų, pastabų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Buvo S. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Gerbiamas M. Majauskas gal pakomentuos Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Turime licencijų mokestį ir licencijų mokestį iš esmės darome tūkstantį kartų didesnį, nei šiuo metu yra galiojanti rinkliava. Pateikta yra gerbiamo Seimo nario S. Jovaišos pataisa, ja tam tikrą licencijos mokestį jisai siūlo didinti nuo 300 iki 400 tūkst. eurų. Mes kreipėmės į Vyriausybę su prašymu pateikti išvadą ir Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą, todėl komitetas šiam siūlymui taip pat nepritarė. Vyriausybės pateikta neigiama išvada atkreipia dėmesį, kad nėra labiau rizikingų ar nuosaikesnių lošimų, todėl iš esmės panašaus pobūdžio lošimams turi būti taikomi ir panašūs licencijų mokesčiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs čia aptarėte viską, kas buvo pristatyta. Dabar, gerbiami kolegos, dėl Teisės departamento pasiūlymo, jam komitetas pritarė. Ar gali Seimas tada pritarti komiteto redakcijai? Dėkoju. O dėl S. Jovaišos… Aš tada autorių kviesiu pasisakyti, įjungsiu mikrofoną. Prašom, tuoj.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Matome, įstatymas tikrai griežtas, reikalaujantis daug diskusijų ir jau jos įvyko, bet aš vieną strateginį neatitikimą noriu ištaisyti pasiūlydamas atskirti A ir B kategorijų automatų apmokestinimą. Būtent A kategorijos automatai žymia dalimi savo rizikingumu skiriasi nuo B kategorijos, jų pajamingumas yra apie 10 kartų didesnis, be to, iki šiol netgi buvo nustatytas mokestis už kiekvieną A ir B automatą skirtingas. Skiriasi du kartus, tai man tikrai nesuprantama, kodėl paliekamas vienodas mokesnis skirtingų tipų automatams. Todėl aš prašyčiau dėl šito mano siūlymo balsuoti, plius 1,5 mln. į biudžetą ir būtų ištaisytas tas netolygumas, kuris akivaizdus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Seimas sutinka, kad yra 29 palaikantys? Mes svarstome toliau šitą pasiūlymą. Gerai, netgi yra nemažai užsirašiusių už. Gerbiamasis A. Palionis kalbėtų už pasiūlymą. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis S. Jovaiša atkreipė dėmesį į tikrai aktualų klausimą, nes A kategorijos lošimo aparatai yra neriboto lošimo ir žaidėjas gali greitai prasilošti, ir lošimo organizatoriui pelningumas irgi yra daug didesnis negu iš B kategorijos aparato, kur yra riboti ir statymai, ir išlošimo ribos. Siūlyčiau pritarti šiam Seimo nario pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar komiteto pirmininkas norėtų ką nors pridurti dėl šio pasiūlymo, ar jau išsakė savo nuomonę?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gal tik labai trumpai. Atkreipsiu dėmesį, kad, remiantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos atliekamomis apklausomis, B kategorijos lošimo automatų salonai dažnai būna būtent pirmojo lošimo vieta. Ir respondentai, atsakydami į klausimą, kokiose azartinių lošimų vietose azartinius lošimus lošė pirmą kartą, daugiausiai, net 38 %, nurodė, kad tai buvo B kategorijos lošimo automatų salonas. Skirtingai nei pasiūlymo autoriaus, kuris teigia, kad B kategorijos yra nuosaikesni, moksliniai tyrimai ir specialistų nuomonė, ir reguliuojančios tarnybos nuomonė yra, kad neturėtume jiems pritaikyti mažesnio mokesčio, o turėtų būti lygūs mokesčiai tiek A, tiek B kategorijai. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, nepritarė ir Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, atsakėte labai trumpai. Dabar balsuosime dėl S. Jovaišos pasiūlymo. Prašom, įjungiame balsavimą. Kas palaikote pasiūlymą, balsuojate už, kas prieš, balsuojate kitaip. Balsuojame dėl S. Jovaišos pasiūlymo, jis ką tik buvo pristatytas ir apsvarstytas.
Užsiregistravo 111, balsavo 108 Seimo nariai: už – 37, prieš – 6, susilaikė 65. Pasiūlymui nepritarta. Daugiau pasiūlymų dėl šio straipsnio nebuvo. Ar galėtume 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Su komiteto redakcija ir visais priimtais mūsų sprendimais. Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
4 straipsnis. Čia buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galėtume?.. Netgi du iš eilės buvo, abiem pritarė. Atsiprašau. Vienas pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galėtume pritarti komiteto redakcijai? Dėkoju, pritarta. Visam 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime analogiškai pritarti? Dėkoju. Yra dar vienas Teisės departamento, jam komitetas taip pat pritarė. Ar galime komiteto redakcijai pritarti? Dėkoju, pritarta. Visam 5 straipsniui su minėtais pasiūlymais ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Ar pirmininkas nori? Čia dar buvo įvairių diskusinių pasiūlymų, diskusinių pastabų…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. …kurių neprivalome apsvarstyti. Jeigu nenori, tai tada pastraipsniui procedūrą baigėme. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Dabar dėl viso – motyvai už ir prieš. Gerbiamas A. Navickas kalbės už. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Iš principo čia, aišku, lydimasis įstatymas to, kurį jau priėmėme, tai tikrai jam siūlau pritarti, nors man dar, aišku, ausyse aidi pono R. Žemaitaičio kalbėjimai apie savižudybes, kas prisiims atsakomybę. Kaip Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas galiu pasakyti, kad tokie, net nežinau, kaip juos pavadinti nemedicininiais terminais, teiginiai yra labai pavojingi, ir man atrodo, kad labai pavojinga, kai žmonės balta vadina juoda, o juoda – balta.
Ir dar prisimindamas antrą dalį, ką sakė ponas R. Žemaitaitis, turėčiau užduoti tokį klausimą, ar ponas R. Žemaitaitis nėra giminė V. Leninui, nes, žvelgiant į jo kalbėjimo manierą, greitį ir visa, tai labai primena dokumentinius filmus, kuriuos mes matome apie V. Leniną. Šiuo atveju jis ten bandė aiškintis kažkokius giminystės ryšius, tai man irgi atrodo, kad jis įneša į Seimo darbą tokio leninizmo, kurio galbūt visiškai nereikėtų. Tik norėčiau pasakyti, kad kai balta vadinama juoda, tai irgi negražu. Noriu pasakyti, kad šitas įstatymas tikrai gina žmones, o ne verslą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, pirmininke. Mano techninė pastaba. Psichologai sako, kad norint atsiminti reikia pakartoti devynis kartus. Kartoju antrą kartą, kad Vyriausybė turbūt praradusi racionalų norą dirbti, paskui Vyriausybė teikia nekompetentingas technines išvadas ir paskui verkia dėl finansų. Dar kartą kartoju, kad kitame turi būti piniginė išraiška MMA, baudos – MMA, nes po metų kitų šios sumos bus niekinės. Noriu atkreipti dėmesį, kad paskui Vyriausybė neverktų ir nepersvarstytume biudžeto, kad trūksta lėšų. Mąstykite racionaliai ir elkitės praktiškai!
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taupydamas laiką labai trumpai pasakysiu. Įvairūs lošimai, loterijos yra labai didelė rinka ir ją reikėtų stipriau reglamentuoti, stipriau suvaržyti. Toks yra mano principinis požiūris.
Pritariu R. Tamašunienei ir noriu pasakyti, kad yra dar ir įvairių kompiuterinių žaidimų, prie kurių jungiasi vaikai, o paskui nesunkiai jie pavirsta lošimais, kai iš vaikų traukia pinigus už stipresnius ginklus, už stipresnį tą, aną, trečią, ketvirtą ir panašiai. Niekaip ten nėra reglamentuojama – absoliučiai. Yra įvairių tarptautinių internetinių lošimų, juose galima prasilošti. Čia tų galimybių yra labai daug. Aš siūlau žengti pirmąjį žingsnį ir labai gerą žingsnį. Sveikinu M. Majauską už gerą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas P. Gražulis, matyt, mano kitaip. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu tik išsakyti savo poziciją. Čia labai kritikuojamas šis įstatymas ir kalbama nevisiška tiesa. Aiškina, kad nebus galima kontroliuoti arba tie priklausomi lošėjai negalės atsisakyti, parašyti pareiškimo ir nuotoliniu būdu negalima bus jų kontroliuoti. Tai yra netiesa. Ir šiuo metu, jeigu žmogus parašo pareiškimą, nuotoliniu būdu jam neleidžiama lošti, ir ateityje taip pat nebus leidžiama lošti. Kiek aš kalbėjau su lošimų priežiūros darbuotojais, dar lengviau kontroliuoti tą nuotolinį lošimą negu antžeminius lošėjus.
Vis tiek reikia pripažinti, kad suteikiame savivaldai teisių. Gali išvis savivaldybė neišduoti leidimų ir gali nebūti visai lošimo namų. O ir atsiras, manau, ne viena savivaldybė, gal apribos tą lošimo aparatų kiekį. Žinoma, gali atsirasti ir lobizmo, ir korupcijos, bet, manau, kadangi savivalda arčiau žmonių, ir jei visuomenė bus aktyvi ir nenorės, kad būtų ten lošimo namai, atsiras galimybė uždaryti lošimo namus. Turime būti objektyvūs ir turime suprasti. Aš manyčiau, jei lyginčiau du įstatymus – buvusį ir dabartinį įstatymą, nepaisant didelės kritikos, jis yra progresyvesnis, jis yra geresnis, ir, man atrodo, reikėtų jį paremti.
Žinoma, lošimas yra socialinis blogis, bet mes puikiai žinome, kad mes jo neatsikratysime ir neuždrausime. Geriau tegu būna suteiktos didesnės galimybės kontroliuoti, negu susieti su antžeminiu ir skatinti dar ir antžeminę veiklą. Matydamas už ir prieš, palaikau šį įstatymą, už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar A. Petrošius kalbės už. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš būsiu dar trumpiau kalbantis nei Kęstutis. Iš esmės aš džiaugiuosi, kad mes šiandien svarstome šiuos klausimus. Yra keli momentai: pirmiausia tai yra veikla, griaunanti žmonių gyvenimą.
Jeigu kalbėtume konkrečiai apie šį įstatymo projektą, mus gali gąsdinti licencijų kainos, bet mes turime suvokti labai paprastą dalyką, kad tai sudaro labai mažą dalį metinio šių lošimų organizatorių pelno, net ir metinio pelno, o kalbame apie kur kas ilgesnio laikotarpio veiklas.
Ką norėčiau, kad suvoktų tie žmonės, kurie tikrai intensyviai tiek viešojoje erdvėje, tiek savo veiksmais šiuo klausimu dirbo prieš? Man norėtųsi, kad tie žmonės suprastų, jog Seimas pasikeitė, nebeveikia senos priemonės, nebeveikia seni gąsdinimai, nebeveikia tas purvo pylimas viešojoje erdvėje, kad Seimas išsigąstų. Tikiuosi, šis balsavimas tai dar kartą įrodys. Petras kalba apie kontrolę, tai tikrai tos kontrolės bus gerokai daugiau, mes pirmiausia kalbame apie finansinę kontrolę, tų instrumentų atsiranda gerokai daugiau, skaidrumo nuo šio teisės akto priėmimo momento irgi bus gerokai daugiau. Tikrai kolegas raginu nepasiduoti spaudimui, nepasiduoti visiems tiems renginiams, ne laiku organizuojamiems Seime, ir užbaigti šitą procesą iki galo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti prieš. Už dar gerbiamas V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šiek tiek po diskusijų dėl šio įstatymo išsiplovė tai, dėl ko mes čia balsuojame. Balsuojame dėl paprasto tikslo – iš esmės padidinti licencijų kainas, jos buvo gėdingai ir tiesiog nelogiškai mažos, šiek tiek virš 1 tūkst. eurų siekusios licencijų kainos verslui, ir darančiam tam tikrą žalą visuomenei, ir keliančiam socialines problemas, kurias vėliau valstybė turi spręsti. Čia mes tikrai darome didelį žingsnį į priekį, kai vos 1 tūkst. eurų siekusias licencijas didiname iki 0,5 mln., iki 1 mln. 300 tūkst. Kas yra keista, kad Seime tarsi apsivertė kairė ir dešinė. Kai aš girdžiu iš kairės raginimus balsuoti prieš didinamas licencijas, o iš dešinės – siūlymus didinti įkainius, man atrodo, šiandien Seimas trumpam apsivertė. Tikrai sveikinu šitą projektą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada balsuosime. Svarbus balsavimas, susikaupkime. Balsuojame dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 104, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 3, 91, 10, 11, 12, 14, 25, 26 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo, II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5126(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu gerbiamą L. Slušnį į tribūną. Prašom.
Taigi procedūra pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Bet komitetas jam pritarė, tai, aš galvoju, gal Seimas tiesiog pritars.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, jog svarstyta Sveikatos reikalų komitete. Balsavimo rezultatai dėl visų šių pataisų – pritarta bendru sutarimu. Yra paties komiteto, Seimo nario A. Matulo pataisų, joms visoms yra pritarta. Mano siūlymas yra pritarti bendru sutarimu iš karto visoms pataisoms, nes tai yra redakcinio pobūdžio pataisos, jos iš esmės nekeičia paties įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, išgirdome jūsų siūlymą. Vis tiek eisime pastraipsniui, kiekvienam straipsniui pritarsime. Bet jeigu jaučiate, kad iš esmės darbą atlikote, galite užimti savo vietą, labai aiškiai paaiškinote. Tai ar galime pritarti bendru sutarimu tuomet? Dėkui.
Ar galime visam 1 straipsniui su minėtu pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
2 straipsnis. Čia taip pat buvo gerbiamo A. Matulo pasiūlymas. Analogiškai bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju, pritariame. Tada visam 2 straipsniui su visais A. Matulo pasiūlymais, jiems komitetas pritaria, galime pritarti? Ir komitete bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. Taigi ir 2 straipsniui yra pritarta.
3 straipsnis. Čia nebuvo jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Čia taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Informuoju, taip pat buvo A. Matulo pasiūlymas, jam komitetas irgi pritarė. Siūlome pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. Visam 7 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis. Čia labai ilgas straipsnis, bet tuoj pažiūrėsime, pasiūlymų gal net ir… Yra. Taip pat A. Matulo, jam komitetas irgi pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir visam 8 straipsniui tada galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis. Analogiškai A. Matulo vienas, du pasiūlymai, jiems komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir visam 9 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta. 10 straipsnis. Čia visiškai taip pat, buvo A. Matulo pasiūlymai, jiems komitetas pritarė. Ar galime pritarti pasiūlymams bendru sutarimu? Pritarta. Tada 10 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 11 straipsnis. Taip pat nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 12 straipsnis. Taip pat A. Matulo pasiūlymas, jam pritarė. Ar galime pritarti pasiūlymui? Pritarta. Ir tada 12 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta. 13 straipsnis. Buvo A. Matulo pasiūlymas. Ar galime pritarti pasiūlymui? Pritarta. Ir visam straipsniui? Dėkoju, pritarta. Tada 14 straipsnis. Taip pat A. Matulo pasiūlymas, jam pritarė komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir 14 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi pastraipsniui procedūra įveikta.
Dabar yra pasisakymai už, prieš, tačiau nematau norinčių kalbėti. Ar galime tada balsuoti dėl 1-9.1 klausimo – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5126(2)? Balsuojame dėl Tabako, tabako gaminių įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už balsavo – 115, prieš – 0, susilaikė 1. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 132 ir 170 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5127(2) (priėmimas)
Toliau 1-9.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja gerbiama A. Širinskienė iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Ar galėtumėte? Ateina gerbiama A. Širinskienė. Dėkoju. Čia jums nebus daug darbo, tiesiog formaliai.
Irgi tada pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Turbūt galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Ir taip pat buvo A. Matulo pasiūlymas dėl įsigaliojimo, jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Dėkoju, pritarta. Ir tada visam 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėkoju gerbiamai A. Širinskienei už sunkų darbą. Dėkui.
Dabar pereisime prie pasisakymų. Už, prieš nematau norinčių kalbėti.
Taigi pereiname prie balsavimo. Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5127(2). Balsavimas. Leidžiame balsavimą. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Priėmimas. Vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: visi 117 – už. Labai džiaugiuosi – įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 4, 12, 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553(2) (priėmimas)
Dabar 1-10 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-553(2). Gerbiamas J. Urbanavičius eina į tribūną.
Vėlgi ta pati procedūra. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių T. Tomilino, L. Jonausko, L. Girskienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gal komiteto nuomonę.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė šiam siūlymui. Atsakomybė, neišvengiamumo principas, įtvirtinant siekiamybę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ir pareigūnams nustatyti ir patraukti atsakomybėn kiekvieną asmenį, padariusį aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimą, apibrėžiamas deklaratyviai ir neobjektyviai. Mūsų toks siūlymas. Siūlome nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiami Seimo nariai, teikiantys pasiūlymą, jūs nesutinkate ir norite, kad būtų svarstoma? (Balsai salėje) Nori, kad būtų svarstoma. Gerai, aš matau, gerbiama L. Girskienė norėtų kalbėti. Atstovė, matau, kalba, tai prašom… (Balsai salėje) Tomas. Gerai, T. Tomilinas pristatys pasiūlymą. Jūs nesutinkate su komitetu. Svarstome pasiūlymą. Ar yra 29 palaikantys? (Balsai salėje) Gerai, laikome, kad yra. Tiesiog taupome laiką. Gerbiamas Tomas pristatys pasiūlymą.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad šis pasiūlymas iš esmės nekeičia pataisos, kurią mes priėmėme komitete, bet įtvirtina labai svarbų principą, kad visi pranešimai, smulkesni ir stambesni, dėl aplinkosaugos pažeidimų bus tiriami, kaip šiuo metu ir yra nustatyta. Būtent dabartinis reguliavimas ir nulemia, kad mes turėjome ir po „Grigeo“ skandalo pakeitimų dėl žmonių pilietiškumo.
Kokius signalus mes siunčiame dabar, keisdami esamą tvarką S. Gentvilo pataisos pagrindu? Beje, pati pataisa, mano galva, ne visai korektiškai pateikta, nes svarstant visai kitus klausimus ministras pateikė pasiūlymą, kurio niekas nevertino net antikorupciniu požiūriu. Taigi ministro pataisos esmė, kad atsiras galimybė ministro įsakymu nustatyti atvejus, kai iš viso pareigūnai nereaguoja į pranešimus, iš esmės keičiant dabartinę tvarką. Tai yra labai pavojinga, kokį signalą mes siunčiame žmogui, kuris praneša…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
T. TOMILINAS (DFVL). …apie svarbius gamtosaugos pažeidimus, nes jeigu į jo pranešimus nebus reaguojama, jis kitą kartą nepraneš ir apie stambesnius pažeidimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas kolega išsakė nuomonę. Kadangi komitetas jau yra išsakęs savo nepritariančią nuomonę, tai dabar pasisakymai už, prieš. Gerbiamasis L. Jonauskas kalba už.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kai 2015 metais įsteigėme aplinkosaugininkų dispečerinę, pasirodo, tūkstančiai žmonių norėjo skambinti ir pranešti apie aplinkosaugos pažeidimus, apie kuriuos anksčiau nebuvo galimybės nei kur pranešti, nei kam paskambinti, tą reikėjo daryti bendruoju pagalbos telefonu, todėl labai didelė dalis visų aplinkosaugos pažeidimų tiesiog likdavo nepatikrinti, neišaiškinti ir daugeliu atvejų net nežinomi.
Situacija dabar iš esmės yra pasikeitusi, aplinkosaugos pažeidimai yra fiksuojami, o pareigūnai turi prievolę tikrinti, kokia yra situacija, ar iš tikrųjų yra tam tikros nusikalstamos veiklos daromos gamtai. Šiuo atveju grįžti atgal į tą laikotarpį iki 2015 metų, kuomet nebuvo aplinkosaugininkų dispečerinės, iš tikrųjų būtų nelogiška ir nesąžininga gamtos atžvilgiu, nes vėl turėti situaciją, kad į šimtus pranešimų nebūtų reaguojama, būtų tikrai blogai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, noriu nuraminti, kad Aplinkos apsaugos departamentas reaguos į visus pranešimus, tik klausimas, ar ištirs visus. Būtent įstatyme mes aiškiai ir sąžiningai parašome, kad koncentruosimės į didžiausią riziką keliančius pažeidimus, o įstatyme iki šiol buvo reikalaujama ištirti kiekvieną. Resursai buvo išblaškomi tiriant kiekvieną pranešimą. Tai neįmanoma nė vienoje institucijoje: nei Mokesčių inspekcijoje, nei Darbo inspekcijoje nėra ištiriami visi pranešimai. Todėl prašome neįrašyti žodžio „kiekvienas“, kas yra siūloma grąžinti, ir tikrai noriu nuraminti. Pavyzdžiui, lyginant su policija, kuri yra reaguojanti institucija, Aplinkos apsaugos departamentas, aplinkosauga daro planinius patikrinimus, tuos, kurie yra nematomi, kur reikia išsamiai ištirti įmonės ir gyventojų kartais pažeidimus. Negalime mes susikoncentruoti tik į skambučius, nes, palyginti su policija, kuri yra reaguojanti institucija, Aplinkos apsaugos departamentas turi tiek mokestinius planinius patikrinimus, tiek techninius patikrinimus, todėl neturėtų būti įrašyta, kad turima sureaguoti į kiekvieną ir ištirti kiekvieną. Tai labai prašom leisti Aplinkos departamentui turės rizikos vertinimo sistemą, tą patį, ką turi kiekviena Darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija ir kitos verslą kontroliuojančios institucijos. Kviesčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime dėl T. Tomilino, L. Jonausko, L. Girskienės pasiūlymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 46, prieš – 11, susilaikė 59. Pasiūlymui nėra pritarta. Taip pat dėl šio straipsnio…
Dabar aš dar noriu su kolegomis pasitarti dėl vedimo tvarkos. Aš matau, kad gerbiami ministrai jau atsisėdo, labai jūsų atsiprašau, bet mes ir Seniūnų sueigoje kalbėjome, ir dabar matome, kad tikrai labai įtempta darbotvarkė. Gerbiami kolegos, ar galėtume sutarti dėl Vyriausybės pusvalandžio ir kad klausia mažuma? (Balsai salėje) Negalėtume? (Balsai salėje) Ar jūs norite balsuoti dėl to? Opozicija? Gerai. Žodžiu, valdantieji neklausia. Sutariame, pusvalandis nuo pusės pirmos. Atsiprašau ministrų, jums teks šiek tiek palaukti, mes turime neatidėliotinų darbų. Labai ačiū.
Gerbiami kolegos, tęsiame darbą. Kitas pasiūlymas buvo L. Jonausko, T. Tomilino. Kadangi komitetas nepritarė, čia reikalausite balsuoti, tai aš iš karto suteiksiu žodį ir paklausiu Seimo narių. Turbūt yra 29 salėje, neskaičiuojame. Kas kalbės dabar? L. Jonauskas. Prašom pristatyti.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė tik pirmininko lemiamu balsu, bet balsai pasiskirstė lygiai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisos yra reikalingos, tačiau jos šiandien tik aiškiau reglamentuoja neetatinių inspektorių veiklą, bet iš esmės nesprendžia tų aplinkosaugos problemų, su kuriomis susiduriame.
Ir iš tikrųjų šiandien yra likę apie 300 neetatinių inspektorių, kurie padeda valstybiniams inspektoriams, bet jų galios šiandien yra lygiai tokios pačios kaip ir bet kurio Lietuvos piliečio. Tai reiškia, kad jie gali tik pamatę aplinkosauginį pažeidimą paskambinti į aplinkosaugininkų dispečerinę ir iškviesti inspektorius, kad atvažiuotų ir fiksuotų. Ir dar tuo atveju, jeigu tas pažeidimas dar vyktų ir pažeidėjai nebūtų pabėgę.
O situacija, kad suprastumėte, yra labai prasta. Būna tokių dienų, kai apskrityje dirba vos du gyvosios gamtos inspektoriai, ir tai reiškia, kad jiems reikia labai daug pagalbos iš tų neetatinių visuomeninių padėjėjų, jie tikrai galėtų būti didelė jėga. Kitas dalykas, būna pusė Lietuvos naktimis nepadengta, tai yra nėra būdraujančių pareigūnų, jie nedirba, o tai reiškia, kad visi pažeidėjai nuo brakonierių iki teršėjų turi laisvas rankas daryti įvairiausius pažeidimus, pavyzdžiui, tokius, kurie vyko „Grigeo“ atveju.
Kad suprastumėte dar situaciją, kokia ji yra iš tikrųjų, galima pasakyti ir paminėti argumentą, kad šiandien trūksta apie 60–70 valstybinių inspektorių, tai yra tiek etatų yra laisvų. Ir ši situacija rodo, kad neetatiniams inspektoriams reikia suteikti daugiau galių, nes tai yra institutas, kuris tikrai gali padėti merdinčiai aplinkosaugos sistemai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, kad yra norinčių kalbėti už. K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų keista situacija, prieš tai dėl pasiūlymo ministras irgi pasisakė prieš, komiteto pirmininkė irgi aktyviai ragino balsuoti prieš, kai situacija jau beveik metai, kai Aplinkos apsaugos departamentas neturi nuolatinio vadovo, kai tie patys inspektoriai chaotiškai… jų, neetatinių inspektorių padaugėjo gal kokių dešimt per visą Lietuvą. Tai tie patriotai, kurie dar tiki kažkuo, dar jų yra. Bet jų yra tik dviejų rankų pirštų. Iš tiesų palikti likimo valiai ir nukreipti dėmesį nuo tikrai didelių problemų gamtoje ir įmonėje su teršėjais, ir tuos žmones vaikyti faktiškai po visą apskritį, manau, tai tikrai yra darbas dėl darbo, kad turėtų pasiteisinimą nieko nedaryti ir neišaiškinti. Iš tiesų pasiūlymas, manau, yra logiškas, kad būtų suteiktos galios tiems žmonėms, kurie yra vietoje, kurie tikrai gali atlikti pirmą prevencinį darbą, o šis po to gali duoti rezultatą ir išaiškinti pasekmes. Tos politinės valios, kokia yra šiandien, aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu ir manau, kad tai tikrai yra bevaisis rezultatas. Kviečiu pritarti pasiūlymui ir turėti įrankį, kuris tuos mūsų gamtos išteklius padėtų išsaugoti ir tausoti.
PIRMININKAS. Atsirado norinčių kalbėti. Prieš – gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tik labai trumpai. Apie ką L. Jonausko pasiūlymas yra iš esmės, kad neetatinis inspektorius galėtų sulaikyti asmenį. Mums tai atrodo perteklinis dalykas. Neetatinis inspektorius nėra valstybės pareigūnas, nėra statutinis pareigūnas ir neturėtų būti neetatiniams inspektoriams leista suvaržyti žmonių laisvės. Kviečiame nepritarti, nors gerą intenciją ir suprantu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė – J. Urbanavičius. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šias kolegų pataisas ir joms nepritarė. Mūsų motyvai: suteikus teisę naudoti fizinę prievartą asmenims, kurie nėra tam tinkamai pasirengę, neturi tinkamų savybių, gebėjimų ir patirties, kiltų didelė konfliktinių situacijų, neadekvačių sprendimų ir veiksmų grėsmė, taip pat grėsmė ne tik pačių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, tačiau ir aplinkinių asmenų, asmenų, kurių atžvilgiu minėti veiksmai būtų naudojami, saugumui. Mes nepritariame.
PIRMININKAS. Gerbiamas L. Jonauskas nori per šoninį mikrofoną. Tik labai trumpai.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Norėjau pasakyti, kad ministras kolega S. Gentvilas klaidina visus Seimo narius. Mano ir kolegos pasiūlyme tikrai nėra žodžio „sulaikyti“ ir mes to tikrai nesiūlome. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, išsiaiškinome. Dabar vyks balsavimas dėl pasiūlymo. Gerbiami kolegos, susikaupiame. L. Jonausko ir T. Tomilino pasiūlymas, dėl jo dabar balsuosime. Ką tik aptartas, komitetas jam nepritarė. Grįžtame į savo vietas. Vyksta balsavimas dėl L. Jonausko ir T. Tomilino pasiūlymo.
Užsiregistravo 114, balsavo 112: už – 36, prieš – 14, susilaikė 62. Taigi nepritarta pasiūlymui. Pasiūlymai apsvarstyti. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Galime.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio taip pat T. Tomilino, L. Jonausko ir L. Girskienės pasiūlymai, jiems komitetas nepritarė. Ar norėsite, kolegos, kad būtų svarstoma, kaip suprantu? Ir tada, ar yra 29? Yra. Taupykime laiką. T. Tomilinas nori pristatyti, ar ne? Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Šiandien ministras tikrai mus visus klaidina ne tik dėl prieš tai buvusios pataisos, bet ir dėl šios, kurią aš pirmą pristačiau. Čia yra panaši, susijusi pataisa, bet neanalogiška, todėl balsuoti reikėtų atskirai. Mano pataisos esmė yra iš esmės pažodžiui perteikti, ką parašė ministras savo pasiūlymu dėl įstatymo, bet įdėti žodį „laikas“. Ir tai atitiktų būtent tai, apie ką kalbėjo ministras. Kad būtų reaguojama į visus pranešimus, bet būtų tam tikras algoritmas dėl laiko, per kiek turėtų būti reaguojama į nereikšmingus. Tai, kaip vyko svarstymas komitete, tikrai neatrodė labai skaniai ir tik pirmininkės balsu tai mano pataisai nėra pritarta. Buvo daug klaidinimų dėl to, kad žmonės vos ne piktnaudžiauja savo teise. Palaukite, jeigu mes siunčiame bendrą žinią, kad žmonės piktnaudžiauja savo teise skųsti pažeidimus, tai kaip mes galime tikėtis, kad jie dėl rimtų pažeidimų kada nors iš viso kreipsis? Jeigu yra problema dėl melagingų pranešimų, tai yra tam institucijos, policija, kuri gali tai tirti.
Taigi neatgrasykime žmonių nuo pranešimų apie aplinkosaugos pažeidimus, neleiskime ministrui… Šiandien yra geras ministras, rytoj bus kitas ministras ir jis nustatys atvejus, kada iš viso pareigūnai nereaguos į pranešimus dėl pažeidimų. Kolegos, ką mes darome? Komiteto posėdyje buvo paskleista netiksli arba net klaidinanti informacija apie tūkstančius skambučių. Nėra jų tūkstančiai, yra keli šimtai, rimtai tiriama tik dešimtys pažeidimų. Todėl, na, kalbėti reikia visada faktais. Aš paskelbiau tikslius duomenis, kiek pažeidimų paprastai yra tiriama. Taigi viskas yra įmanoma. Nesiųskime žmonėms žinios, kad iš viso nereaguosime į jų problemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonę prašom pristatyti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas, kaip ir minėjau, svarstė kolegų pasiūlymus, taip pat nepritarė. Mūsų argumentai. Nustačius galimybę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai priimti sprendimą tik dėl laiko, per kurį turi būti reaguojama į pranešimus, nebūtų sudaroma galimybė nereaguoti į akivaizdžiai melagingus, nepasitvirtinančius pranešimus, taip užkertant kelią ne tik racionaliai ir efektyviai naudoti turimus išteklius, tačiau ir išteklius reaguoti į menamus pažeidimus. Sumažėja galimybių tinkamai reaguoti ir nustatyti pažeidimus, kurie iš tiesų yra daromi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dovanokite, gerbiamas Stončaiti, kad jus pacituosiu. Dėl policijos. Vidaus reikalų ministras nustato kriterijus ir tvarką, kada ir kaip tiriami pranešimai ir kurie ištiriami. Kolegos, na, nepadarykime įstatymo raide, kad kiekvienas skambutis turi būti ištirtas, ir tada Valstybės kontrolė, Seimo kontrolierius skambina į instituciją ir sako, kodėl neištirtas tas, anas, trečias. Visi šakiniai ministrai, kurie turi kontroliuojančias institucijas, turi teisę numatyti kriterijus. Jūs dabar liepiate įstatyme įrašyti, kad kiekvienas skambutis turi būti…
Ir, gerbiamas Tomai, supraskime šito nonsenso kainą. Planiniai patikrinimai aplinkosaugoje yra esminiai patikrinimai ir juos būtina vykdyti. Kai jūs pasakote, viską, kiekvieną skambutį ištirti, vadinasi, jūs pasakote, kad nebus daromi rimti, kvalifikacijos reikalaujantys planiniai patikrinimai. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, per šoninį mikrofoną gal tada vėliau. Išklausykime visus motyvus, gal tada nereikės ir jums kalbėti.
K. Vilkauskas kalbės už, gal atsakys į tai. Prašau. Tuoj įjungsime mikrofoną, sekundėlę, čia mūsų kaltė. Nedega. Dabar dega. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, kad įjungėte. Pilietinio įsitraukimo indeksas ir taip, mieli kolegos, yra labai žemas, piliečiai vis labiau nusivilia. Jie raštiškai rašo dėl įvairių atvejų, o šiais atvejais, aplinkosauginiais atvejais, reikia labai greitos reakcijos. Aš manau, kad geriau tegu būna vienas kitas perteklinis, negu mes ignoruotume tuos aktyvių piliečių skambučius ir kreipimusis, o dažnai reikia vykdyti labai greitai ir skubiai. Todėl aš pritariu ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dabar, jeigu dar nori repliką, tai gerbiamas T. Tomilinas. Prašau, bet labai trumpai prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš norėčiau, kad bent jau ministras neklaidintų. Jūs išbraukėte kiekvieną žodį, jūs keičiate dabar galiojantį įstatymą, ne aš keičiu. Aš tiesiog konstatuoju, kad dabar galiojantis įstatymas veikia gerai. Mes pagavome arba jūs pagavote, visi mes pagavome už uodegos „Grigeo“ problemą. Dabar jūs norite palengvinimų tiems, kurie pažeidinės, dabar jūs siekiate, kad būtų mažiau reaguojama. Per planinius patikrinimus jūs tikitės pagauti didžiausius nusižengimus. Na, nejuokaukite.
Jūs tikrai turite nesiųsti šitos žinios pranešėjams, kad į jų skambučius nebus reaguojama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas kolega, bet tai – motyvai. Jūs neužsiregistravote kalbėti dėl motyvų ir dar šiek tiek papildote. Gerai.
Dabar balsuosime dėl šio gerbiamų T. Tomilino, L. Jonausko, L. Girskienės pasiūlymo, jis ką tik buvo aptartas. Dabar balsuojame dėl pasiūlymo. Kas nespėjo prieiti… T. Tomilinas, L. Jonauskas, L. Girskienė pateikė pasiūlymą dėl reagavimo laiko. Prašom.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 47, prieš – 8, susilaikė 53. Taigi pasiūlymui nepritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Čia taip pat buvo pasiūlymų. Gerbiama Seimo narė L. Girskienė pateikė pasiūlymą, jam komitetas pritarė. Ar jūs sutinkate, kad viskas yra gerai ir mes galime tada bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Gerbiama Ligita Girskiene, taip? Dėkui. Seimas, kaip suprantu, pritaria, ar ne?
V. Jukna toliau pasiūlė, jam komitetas nepritarė. Čia jau yra kitokia situacija. Gerbiamas Vigilijau… Paklausiu, ar yra 29? Turbūt manome, kad yra, ar ne? Čia svarbūs dalykai. Gerbiamas V. Jukna pristatys pasiūlymą.
V. JUKNA (DPF). Dėkui. Iš tiesų šį siūlymą aš atsiimu ir tada siūlau nesvarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Tada kaip ir viskas išspręsta. 3 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Buvo Seimo nario V. Juknos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Kokia jūsų nuomonė?
V. JUKNA (DPF). Dėkui. Šito irgi tada nesvarstykime. Atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiėmė. Taigi ir šiam 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia galime pagal komiteto redakciją pritarti? Dėkoju, pritarta. Buvo ir antrasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu dėl pritartos komiteto redakcijos? Pritarta. Taigi visam 8 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis. Nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Tada dėl viso. Dėl viso už kalba L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Vakar Aplinkos apsaugos departamentas įteikė privalomąjį nurodymą Klaipėdos krovinių kompanijai „Klasco“ ir įpareigojo įmonę nutraukti palaidos geležies rūdos krovos operacijas. Sprendimas priimtas gavus iš Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitą. Tyrimai buvo atliekami įgyvendinant Seimo dar 2020 metų sausį priimtų įstatymų nuostatas ir reaguojant į daugkartinius klaipėdiečių skundus, užfiksuotus pažeidimus. Ačiū klaipėdiečiams už principingumą.
Prieš daugiau nei mėnesį Klaipėdoje buvo sustabdyta dar keleto įmonių veikla ir vėl pažeidimus užfiksavo klaipėdiečiai: pateikė institucijoms vaizdo įrašus, nuotraukas. Paprasti gyventojai, kuriems rūpi jų gyvenamoji aplinka, ne kartą užkardė aplinkai daromus nusikaltimus pranešdami apie juos institucijoms. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau šiandien savo balsavimu įgalinsime aplinkosaugai neabejingą visuomenę dar aktyviau kibti į talką dėl švaresnės ir saugesnės gyvenamosios aplinkos.
Džiaugiuosi, kad mūsų visuomenė pagaliau subrendo ir nepakančiai žiūri į brakonierius, šiukšlintojus, teršėjus. Nepaisant to, kad kolegos nepalaikė mūsų teikiamų korekcijų, raginu visus nebijoti ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Na, atsirado prie šio įstatymo toks korupcijos kvapelis. Aš tikrai neprieštarauju pačiai įstatymo iniciatyvai. Mes visi komitete balsavome už ją, tačiau kai netikėtai staiga atsirado asmeniška ministro pataisėlė, iš esmės pakeitusi visą algoritmą, kaip yra reaguojama į pranešimus dėl aplinkosaugos pažeidimų, tai pasidarė nejuokinga. Čia visi postringavimai apie tai, kad mes turime tūkstančius skambučių, štai yra statistika. Per savaitę 67 skubūs iškvietimai per visą Lietuvą, savaitgalį. Na ir kas, 600 darbuotojų, tvarka, galbūt yra per daug savaitgalį 67 iškvietimai, o gal ir ne, o gal būtent tiek, kiek reikia, kai žmonės iš tiesų tampa pilietiški ir praneša apie viską, kas vyksta. Jeigu yra melagienų, arba, kitaip tariant, melagingų iškvietimų, tvarka, yra bendra administracinė atsakomybė, tada jau važiuokite patys į policiją. Tikrai neapeliuokite į policiją, policija vykdo įstatymus, policijos algoritmas yra tik apie laiką, apie reakcijos laiką. Lygiai taip pat ir čia mes siūlėme įtvirtinti logiką, kad nereikšmingiems pažeidimams būtų skiriamas minimalus laikas, bet vis tiek būtų skiriamas. Dabar mes siunčiame žinią visuomenei, kad valdininkai patys nuspręs, ar jūs galite, ar jūsų pranešimas yra reikšmingas, ar ne, arba iš anksto preziumuos, kad jūs piktnaudžiaujate savo teise. Tai nėra tinkama aplinkosaugos politika, tiesiog mes galėjome susitarti, galėjome susitarti dėl mūsų siūlomų iš esmės kompromisinių sprendimų dėl laiko, bet ministras užsispyrė. Nežinau, man atrodo, kad tai yra labai bloga žinia, todėl siūlau balsuoti prieš įstatymą, nors pats įstatymas buvo tik sugadintas, kaip galima lengvai sugadinti medaus statinę savo keista ir labai neskaniai kvepiančia pataisa.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tuoj suteiksiu žodį, tik aš apeliuoju į kolegų supratimą, mes labai vėluojame su darbotvarke, labai reikia pasispausti. Kalbame, bet, jeigu įmanoma, gal ne visą laiką. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Tomai, gerbiami kolegos, EBPO vadovas lankėsi prieš mėnesį Lietuvoje, didelė, stora ataskaita padaryta, taip pat su rekomendacijomis, kaip pertvarkyti Aplinkos apsaugos departamentą. Esminė rekomendacija – mažiau reaktyvių reagavimų, daugiau planinių patikrinimų. Būtent tai ir yra padaryta šiuo įstatymu.
O šiaip norėčiau pareklamuoti. Po šio įstatymo priėmimo du kaimynai, išlaikę kursus, išlaikę egzaminą, gali iš anksto pranešę apeiti savo upelius, ežerus, miškus ir kontroliuoti savo gyvenamąją aplinką. Neetatinių inspektorių, planuojame, padaugės kartais. Kaip L. Girskienė sakė, neabejingi piliečiai, brandi visuomenė tikrai turi teisę saugoti savo gyvenamąją aplinką. Po šio įstatymo priėmimo trejus metus be jokių papildomų ataskaitų galės dviese kaimynai, turėdami neetatinio inspektoriaus pažymėjimą, apeiti, kontroliuoti savo gyvąją gamtą ir savo kaimynystę. Valstybiniai inspektoriai turėtų susitelkti prie aukštos kvalifikacijos reikalaujančio patikrinimo, ten, kur reikia inžinerinių žinių, ten, kur reikia biurokratijos išmanymo, ten, kur reikia chemijos žinių ir biologijos žinių. To nepadarys visuomenė už valstybę, ten bus koncentruojama Aplinkos apsaugos departamento veikla, o ten, kur visuomenė pati gali save prižiūrėti, saugi kaimynystė, leiskime jai tai daryti. Kviečiu tapti neetatiniais inspektoriais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų nesu visiškai prieš, net ir pritariu tai daliai, kur kalbama apie neetatinius inspektorius, tačiau pataisysiu ministrą. Nebent aš blogai skaitau įstatyme, du kaimynai bet kur vaikščioti tikrai negalės, nei po upelius, nei po miškus, nei po kvartalus, nes suprantu, kad turi būti to vandens telkinio arba to medžioklės ploto vieneto naudotojai, tik tokiu atveju galės vaikščioti. Kol mes daliname saldainius ir lyg sakome, kad čia bus viskas labai gerai, man tikrai kelia nerimą tokie pavyzdžiai kaip „Grigeo“, kai žmonių pranešimai bus ignoruojami. Jeigu ministras kažkada siūlė pusę taršos mokesčio kompensuoti prisijungiant prie Klaipėdos valymo įrengimų, teikė įstatymus, tai dabar lygiai taip pat tie žmonės, kurie gaudys kilbukus Kuršių mariose, bus tikrinami, o tie teršėjai lauks planinio patikrinimo. Kaip žinome, dažnai tie planiniai patikrinimai vyko iki šiol. Kol nėra institucijoje ambicingo vadovo, kol ta struktūra ir reforma tęsiasi, nežinau, n metų, tų abejonių kyla labai daug. Taip, galbūt ežeruose brakonierių sumažės, galbūt miškuose tikrai medžiotojai kontroliuos gamtos išteklius, bet tai jie daro ir dabar, jiems reikėjo tik įrankio, kurį galėjome suteikti. Tačiau nereaguoti į smulkius pranešimus, nenustatyti laiko, taip pat dėl kitų dalykų yra tikrai daug abejonių. Tikrai geras pasiūlymas, ką sakė ir kolega, buvo sugadintas su tuo šaukštu deguto. Ir man labai apmaudu, kad tiek ministras, tiek komiteto pirmininkė mojuoja rankomis ir rodo balsuoti prieš gerus pasiūlymus. Kolegos, tikrai apmaudu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas K. Vilkauskas. Primenu prašymą dėl asmeninio laiko taupymo. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerai yra visos priemonės, kurios skatina mūsų piliečius būti aktyvesnius, ypač aplinkosaugoje. Planinės yra gerai, bet, visą laiką priiminėdami sprendimus, turime suprasti, kad jeigu norime aktyvių piliečių, tai juos turime įtraukti į tuos procesus, o ne riboti galimybę būti aktyviems. Apskritai už šį projektą kviečiu balsuoti prieš, bet visą laiką pagalvoti, kad žmonės turi didesnę galimybę dalyvauti tuose procesuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir prieš kalbės gerbiamas L. Jonauskas. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Kolegos, šiandien išgirdome daug įvairių argumentų ar faktų, kurie yra klaidinantys, gaila, kad jie sklinda iš ministro lūpų. Iš tikrųjų situacija, kai naudojamasi planinių patikrinimų korta, EBPO korta, yra nesąžininga.
Aš ministrui užduočiau vieną retorinį klausimą. Jūs man atsakykite, per visus planinius patikrinimus įmonėje „Grigeo“ kiek buvo nustatyta pažeidimų? Kai pažeidėjas žino, kad pas jį atvažiuos inspektoriai, normalu, kad jokių pažeidimų nebus. Arba jūs pasakykite brakonieriui – šiandien prie Neries upės darysime planinį patikrinimą. Kaip jūs įsivaizduojate, kiek tų pažeidėjų gali ten būti? Nepaisant to, noriu pasakyti, kad vis tiek didžioji dalis šio įstatymo yra nusirašyta nuo prieš tai, anksčiau, mano teikto įstatymo projekto ir, nepaisant šaukšto deguto, siūlau pritarti šiam įstatymui. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas J. Urbanavičius. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš labai trumpai, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Tik noriu pasakyti, kad tikrai ta pavojinga riba nėra šiandien peržengta, kai neetatiniai inspektoriai paleidžiami vieni, jiems suteikiama galimybė surašyti protokolus, vieniems tikrinti – vis tiek yra sudėti saugikliai. Aš manau, kad tikrai turėtų funkcionuoti, ir kviečiu kolegas pasisakyti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, balsuojame dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projekto Nr. XIVP-553(2). Priėmimas. Gerbiami kolegos, balsavimas dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo. Priėmimas. Skubame į vietas ir balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 117 Seimo narių: už – 106, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas) Sveikinu.
Toliau darbotvarkėje turime 1-11.1 klausimą… (Balsai salėje)
Gerai, kolegos, supratau jūsų šauksmus. Norėjau pasitarti. (Balsai salėje) Taip, garsiai išsakomos pastabos, priimu pastabas. Iš tikrųjų buvome sutarę, kad bus Vyriausybės pusvalandis, kuris dabar prasidės. Aš viltingai žiūriu į tuos kelis gerbiamus ministrus ir ten sėdinčius, ir čia. Gerbiami kolegos, ar galėtume pratęsti darbus? Šiandien mes turime… (Balsai salėje) Nešaukite, neišklausę pasiūlymo iki galo. Iš tikrųjų turime labai daug darbo ir šiandien, ir antradienį – ateina biudžetas. Šiandien ir antradienį mes labai ilgai dirbsime. Šiandien taip pat labai ilgai dirbsime. Vėluojame pagal darbotvarkę, tikrai apgailestauju, kad yra tokia intensyvi darbotvarkė, bet siūlau dirbti ir apsvarstyti dar vieną svarbų įstatymą, tai yra dekriminalizavimo įstatymą, iki pietų, tada turėti Vyriausybės pusvalandį 13 valandą ir tada eiti visiems pietauti. Kaip suprantu, bendru sutarimu tokio sprendimo neišeina priimti, tai aš siūlau Seimui balsuoti dėl mano siūlymo pakeisti darbotvarkę: Vyriausybės pusvalandį daryti 13 valandą, dabar dar apsvarstyti likusius svarbius įstatymus – darbotvarkės 1-11.1 ir 1-11.2 klausimus. Tai yra mano siūlymas eiti pagal darbotvarkę.
Pirmiausia gerbiama J. Sejonienė buvo prie mikrofono, tai aš duosiu žodį jums.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui.
PIRMININKAS. Garsiau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėl paskutinio balsavimo prašau mano balsą už pakeisti dėl protokolo.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl paskutinio balsavimo jūsų balsas už.
Toliau. Buvo gerbiamas A. Palionis prie mikrofono.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šita sumaištis jau ne pirmą kartą posėdžių salėje ir aš manau, kad balsavimas, kada yra numatomas laikas, tą sumaištį ir daro. Niekada taip nebuvo. Mes rytinės darbotvarkės klausimus apsvarstėme anksčiau, paėmėme klausimų iš popietinės, dešimt klausimų apsvarstėme, ir dabar norime nukelti rytinės darbotvarkės posėdį, kad bus užimta popietinė darbotvarkė. Tai gal tada šį klausimą nukelkime į popietinę darbotvarkę, nes jau dešimt klausimų yra apsvarstyta. Siūlau Seimo valdybai pagalvoti, kad balsavimai būtų po kiekvieno svarstomo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas A. Skardžius per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Jūs po balsavimu buldozeriu valdančiosios daugumos bandote pakišti opozicijos teisę į Vyriausybės valandą. Nedarykite taip, pirmininke.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų labai didelio buldozerio aš čia nematau. Gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs pažiūrėkite, kiek yra užsirašę kolegų diskutuoti. Tikrai manau, kad tas laikas nusitemps labai nepadoriai. Galbūt išleiskime ministrus dirbti. Tikrai yra daug ekstremalių įvairių situacijų, tegul jie nelaukia, kol mes čia diskutuosime.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą, gerbiamas kolega. Ministrų mes paklausime. Užsirašyti galima kiekvienu klausimu kad ir visiems 141, tai nieko nereiškia. Kiek susitarsime pagal darbotvarkę, tiek mes ir diskutuosime.
Daugiau nematau norinčių pasisakyti. Siūlau Seimui apsispręsti dėl mano siūlymo dėl darbotvarkės pakeitimo. Jau ir dabar 2 minutes sugaišome. Darome, ministrai sutinka, kiek aš žinau, 13 valandą Vyriausybės pusvalandį, o dabar baigiame dekriminalizacijos įstatymą.
Prašom balsuoti. Kas už tokį siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo? Aš, gerbiami kolegos, tikrai prašau supratimo, nes darbotvarkė labai įtempta. Aš suprantu ir jūsų teises, ir viską, ir replikas, bet darbotvarkė šiandien yra labai įtempta.
Užsiregistravo 118, balsavo 116: už – 76, prieš – 30, susilaikė 10. Taigi dirbame pagal numatytą mano pasiūlytą darbotvarkę.
Jūs norėsite per šoninį mikrofoną? Ar jūs tik tariatės, gerbiamas Sysai? Tik tariatės. Gerai, labai malonu. Dėkoju.
12.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95(2), Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96(2) (svarstymas)
Pradedame kitą darbotvarkės klausimą – tai darbotvarkės 1-11.1 klausimas. Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-95(2). Kviečiu pristatyti komitetų išvadas.
Gerbiamas A. Sysas buvo prie šoninio mikrofono pirmas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai, pertrauka iki kito posėdžio. Yra siūlymas frakcijos vardu. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 41, prieš – 50, susilaikė 20. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis. Čia yra replika. Iš tikrųjų Laisvės partijai. Tai jūs negalvokite, kad jie tai tyčia nepadarė. Visa tai buvo gerai surežisuotas dalykas, kad šiandien jūs to klausimo net nepateiktumėte, ir po pietų jūs tikrai jo nepateiksite, nes ministrai visi išvažiuos ir išeis. Dėl ko sakau – tyčia? Jūs pažiūrėkite, kaip buvo sudėliota darbotvarkė. Kiekvienam klausimui buvo sudėta po 10–15 minučių, kai vien už ir prieš pasisakyti užtrunka po minutę. Tai 8 minutės iš karto buvo išimamos. Plius per svarstymą, pataisų svarstymą, vienam klausimui turėjo būti skirta mažiausiai 30–45 minutės. Tai buvo gerai organizuotas dalykas, kad jūsų klausimas šiandien nebūtų pateiktas.
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ir pasitikrinkite būtent darbotvarkės prieš tai buvusius tris klausimus.
PIRMININKAS. Geriausiai organizuotas dalykas buvo pasisakymai per šoninį mikrofoną, tai ir suėdė visą laiką. Gerbiamas A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Remigijau, atleiskite, bet man atrodo, kad ne tą profesiją pasirinkai. Tu tikrai esi geras orakulas, atidaryk saloną Kelmėje, Šilalėje, bus daugiau naudos.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) A. Mazuronis dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau paklausti. Kaip aš supratau, mes Vyriausybės pusvalandį jau patvirtinome 13 valandą.
PIRMININKAS. Tuoj susitarsime ir patvirtinsime kitaip. (Triukšmas salėje) Balsuosime dar kartą, nes jūs paėmėte pertrauką.
Gerbiami kolegos, dabar kalba posėdžio pirmininkas, iš vietos nešaukiame. Aš pasakiau, kad darome Vyriausybės valandą 13 valandą, kad apsvarstytume dekriminalizavimo įstatymą, dėl jo jūs paėmėte pertrauką. Mes neturime ko svarstyti, visi ministrai salėje, todėl aš dar kartą siūlau Seimui pakeisti dar kartą darbotvarkę, daryti Vyriausybės pusvalandį nuo dabar ir išeiti pietų pertraukos, posėdį pradėti 14 valandą. Ar galime bendru sutarimu taip sutarti? (Balsai salėje) Balsuojame dėl mano siūlymo. Vyriausybės pusvalandis, tada pertrauka ir dirbame 14 valandą.
Jeigu jūs darysite prieš, tai dabar bus techninė pertrauka ir Vyriausybės pusvalandis bus nuo 13 valandos, kas iš to? Jūs sugaišinsite dar 20 minučių laiko, brangaus Seimo darbo laiko. Aš kviečiu balsuoti už.
Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 52, prieš – 18, susilaikė 12. Taigi siūlymui pritarta.
Gerbiami ministrai susėdo į savo vietas, pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Ir dar J. Razma dėl vedimo tvarkos vieną sakinį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Būtų gerai, kad posėdžio pirmininkas pasakytų, kokiu laiku po pietų bus dekriminalizavimo projektas, kai mes jį nukėlėme. Ar jis bus iš karto 14 valandą, ar bus po diskusijos? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kad atkreipėte dėmesį. Kadangi mes padarėme pusvalandį, o mes jį jau pradėjome svarstyti, tai, žinoma, prasidėjus posėdžiui mes jį iš karto ir svarstysime. Taigi 14 valandą. Atsiprašau, ne pusvalandį, mes paėmėme pertrauką iki kito posėdžio, nuo jo ir pradėsime.
12.37 val.
Vyriausybės valanda
Dabar, gerbiami kolegos, sėdame į savo vietas, vyksta Vyriausybės pusvalandis. Pirmas norėtų paklausti gerbiamas D. Gaižauskas. Įjungsiu mikrofoną ir klauskite.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas bus vidaus reikalų ministrei. Aš jau trečią kartą Vyriausybės valandoje keliu tą patį klausimą, konkrečiai dėl grėsmių, kurios galimai patenka į Lietuvą ir Europos Sąjungą kartu su migrantais. Du kartus premjerė man į šį klausimą neatsakė, tik patvirtino, kad neva tų grėsmių nėra.
Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete susirinkus visoms specialiosioms tarnyboms buvo pateikta slapta informacija, dabar galiu pasakyti konkrečiai, kad mano nuogąstavimai pasitvirtino 100 %, kartoju, 100 %, kad grėsmės tikrai ateina ir patenka kartu su nelegaliais migrantais.
Tačiau vakar paaiškėjo dar viena aplinkybė, kad Lietuva, ko gero, dėl savo nekompetencijos daro labai didelius pažeidimus ir jie vėliau mums neleis apsiginti būtent šioje hibridinėje atakoje, nes paaiškėjo, kad tie migrantai, kurie patenka į Lietuvos Respubliką toliau negu siena, gali būti 10–15 kilometrų, vėliau surenkami ir metami atgal per Baltarusijos sieną. Pabrėžiu, kad asmenys, kirtę Lietuvos sieną nelegaliai, galimai yra padarę nusikalstamą veiką ir privalo būti įvertinti, tai yra baudžiamoji byla arba atsisakymas pradėti tyrimą.
Pareigūnai, o tiksliau vakar dar ir komiteto pirmininkas patvirtino, kad toks nurodymas pareigūnams duotas vidaus reikalų ministrės, tai yra operacijų vadovės, nurodymas ir kartu NSGK pirmininkui. Klausiu ministrės: ar jūs esate davusi tokį nurodymą, kad tuos asmenis, kurie nelegaliai kirto sieną ir galimai padarė nusikalstamą veiką, turi atgal pareigūnai grąžinti į Baltarusijos Respubliką neįvertinę jų padarytos nusikalstamos veikos?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Jūs, kaip buvęs pareigūnas, aš tikrai tikiuosi, kad turėtumėte būti kompetentingas. Kalbant apie situaciją.
Lietuvos siena neteisėtiems migrantams yra uždaryta. Ir taškas. Patekti į Lietuvą galima tiktai teisėtais būdais, tai yra per pasienio kontrolės punktus arba kreipiantis į ambasadas. Esant tam tikroms išimtinėms situacijoms, mūsų pareigūnai reaguoja ir suteikia humanitarinę pagalbą neteisėtiems migrantams. Taip, jūs teisingai pažymėjote, jau nuo rugpjūčio 3 dienos yra įsigalėjęs operacijų vadovo sprendimas, kuris ir leidžia mūsų pareigūnams vykdyti tą sprendimą, kad mūsų siena visiems neteisėtiems migrantams yra uždaryta. Tos pozicijos mes ir toliau laikysimės. Taip, jūs visiškai teisus – Lietuva turi daug grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui. Tai, kas yra daroma, yra daroma sąmoningai A. Lukašenkos režimo. Yra dezinformacijos ataka, yra šaudymas…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Atsakykite konkrečiai. Mes…
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). …neteisėtiems migrantams. Aš jums pakomentavau. Jeigu jūs nežinote, kas yra Lietuvoje nuo rugpjūčio 3 dienos, man kyla klausimas, ką jūs veikiate Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete? Negi jūs nežinote tos situacijos? Nuolatos yra informuojama. Šiuo metu yra toks skaičius – apie 4 tūkst. neteisėtų migrantų yra neįleisti dėl operacijų vadovo sprendimo į Lietuvos Respubliką. Taškas.
PIRMININKAS. Viskas yra labai svarbu. Jums atsakė. Toliau klausia gerbiamas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei dėl žmonių, kurie yra įsiregistravę biržose arba tiesiog… Statybininkų asociacija atliko tokį tyrimą. Prieš vieną mėnesį jie padarė apklausą ir pamatė, kad maždaug 2 tūkst. apdailos darbuotojų yra užregistruoti Užimtumo tarnyboje, jiems buvo pasiūlytas atlyginimas nuo 800 eurų iki 1 tūkst. 200 eurų. Atsiliepė tik 2 iš 2 tūkst. registruotų bedarbių, tinkančių dirbti apdailos darbus. Ar jums neatrodo, kad tie visi 2 tūkst. darbuotojų dirba šešėliniame versle, ypač šiuo metu, kai reikia įrenginėti apdailą butuose, gyvenamuosiuose namuose? Po papildomo dar susitikimo su statybininkų organizacijų vadovais, jie tuo tikrai įsitikinę, kad dirba šešėlyje ir dar iš Užimtumo tarnybos gauna išmokas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Aš gal truputėlį papasakosiu, kaip atrodo portretas registruotų Užimtumo tarnyboje žmonių, gaunančių išmokas. Pusė žmonių, kurie yra registruoti, kažką gauna: 10 % iš jų gauna socialines išmokas, 40 % gauna nedarbo draudimo išmokas ir tai yra būtent ta grupė žmonių, kurie reintegruojasi atgal į darbo rinką greičiausiai. Visi kiti žmonės, tai yra apie 50 % registruotų bedarbių, negauna nieko, išskyrus sveikatos draudimą. Mes dabar tikrai inicijuojame pokyčius, kaip reikėtų toliau dirbti su tais žmonėmis, kurie yra nemotyvuoti ir galimai dirba šešėlyje. Tikrai šešėlio problema, manau, yra labai didelė ir įsišaknijusi. Važiuodami per savivaldybes matome ir gerųjų pavyzdžių. Tarkim, kaip Joniškio savivaldybėje su ta problema yra tvarkomasi.
Gal tiktai pasakysiu tiek, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip žinote, inicijuoja statybininko ID projektą, tai skaidriai dirbančiojo projektą. Jis padės identifikuoti daugiau žmonių, kurie galimai dirba šešėlyje ir nemoka mokesčių. O visi kiti žmonės, ypač tie, kurie dabar gauna nedarbo draudimo išmoką, perkvalifikavimo pagalbą, galėtų kuo greičiau integruotis atgal į darbo rinką. Atsakant jums į klausimą – taip, šešėlinio darbo problema yra, jinai yra svarbi, turime ieškoti ir kompleksinių sprendimų, ir kaip tą toleranciją šešėliui savivaldybėse mažinti, ir teisės aktų tvarka stiprinti kontrolę.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Toliau klausia gerbiamas A. Sysas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė, A. Palionis, R. Baškienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus G. Skaistei. Pavėlavote, bet džiaugiuosi. Mano klausimas būtų dėl biudžeto, nes dar kol kas neregistruoti nei įstatymas, nei lydimieji. Jūs buvote labai principinga kritikuodama gyvulių ūkį, kuris egzistuoja mūsų mokesčių sistemoje. Dėl naujų mokesčių jūs rezervuotai žiūrite, todėl aš klausiu būtent dėl gyvulių ūkio tų lengvatų, išlygų ir visokių kitų dalykų. Ką pasiūlysite su šituo biudžetu panaikinti iš to sąrašo, kuriame yra per 60… gyvulių ūkio, egzistuojančio mūsų mokesčių sistemoje? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Biudžeto rengimo metu buvo apsispręsta, kad pandemijos laikotarpis – visgi ne tas laikas, kai reikėtų teikti esminius mokestinius pakeitimus. Buvo diskutuota darbo grupėje ir buvo pasakyta, kad visų pakeitimų, kurie bus sutarti tarp politinių partijų, derinant su visuomene, įsigaliojimas bus pasiūlytas nuo 2023 metų. Todėl su šių metų biudžetu yra mokestiniai pokyčiai, tai yra akcizų pakeitimai, kuriuos jau esame priėmę ir kuriems galioja šešių mėnesių įsigaliojimo terminas, taip pat neapmokestinamojo pajamų dydžio pokyčiai, nukreipiant pagrindinę papildomą naudą žmonėms, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, o visi kiti mokestiniai pasiūlymai bus svarstomi ir jų įsigaliojimas siūlomas nuo 2023 metų, ir niekada nebuvo kitaip sakyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Toliau – A. Palionis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų dirbdama dar nuo vasaros įvairiose srityse pastebėjau aiškų atvirų duomenų trūkumą, pradedant nuo Užimtumo tarnybos klientų charakteristikų, biudžeto sandaros, ieškojau konkrečių PVM duomenų pagal rūšis, kiek yra surenkama iš kiekvienos paslaugos ar prekių rūšių, taip pat su ta pačia pandemija susijusių dalykų, tarkime, kiek šiuo metu sergančiųjų yra pilnai vakcinuoti. Šiandien premjerė prasitarė, kad trečdalis yra jauni žmonės ar vaikai. Iš tikrųjų su tais duomenimis nėra galimybės susipažinti, norint kokybiškai atlikti savo, pavyzdžiui, netgi kaip Seimo narės darbą, aš jau nekalbu apie visos visuomenės pasitikėjimo stiprinimą. Tai gal aš kreipiuosi į premjerę, nežinau, ar į ekonomikos ir inovacijų ministrę. Kada planuojate atverti tiek ministerijų, tiek kitų įstaigų duomenis taip, kad jais būtų galima operuoti, kasdieninėje veikloje naudoti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal pradėsiu, Aušrinė mane papildys. Žinote, miela kolege, aš esu pastebėjusi, kad labai dažnai gyvenime žmonės skaičius pažįsta, bet jų nesupranta. Aš nesu tikra, kad duomenų atvėrimas būtinai kiekvienam padės atsakyti į įvairius klausimus, ypač tada, kai žmonės leidžia sau turėti atskirąją nuomonę apie tai, kas yra tikimybės, arba tai, kas yra imtys ar kitos matematinės sąvokos.
Šiaip kalbant, kadangi jūsų kalbos, kad ir kaip ten žiūrėsi, yra visada kažkaip susijusios su pandemija, tai vakar paskutinį kartą Statistikos departamentas buvo paskelbęs savo analizę apie tai, kur yra dauguma atvejų. Ir šiaip jau pandemijos klausimu informacijos, atvirų duomenų ir statistikos, man atrodo, mes skelbiame kaip niekas daug. Jeigu jūs palygintumėte Our World in Data, kur galima palyginti skirtingų valstybių informaciją, tai Lietuvos duomenys yra faktiškai pagal visas pozicijas, ko apie kitas valstybes negalima pasakyti. Daugiau apie duomenų atvėrimą Aušrinė pakomentuos.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Iš tikrųjų gera proga ir pasakyti, ką veikiame. Seimas dar pavasario sesijoje priėmė Teisės gauti informaciją įstatymo pakeitimus, kurie įpareigoja institucijas, ne tik valstybės įstaigas, bet netgi ir akcines bendroves, įmones atverti duomenis. Šią savaitę Vyriausybė priėmė šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, vadinasi, įstaigos nuo šiol turi ne šiaip Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rekomendaciją, bet pareigą atverti duomenis. Pareiga dar nėra viskas, iš tikrųjų suprantame, jog techniškai ne visi yra pasiruošę ir netgi ne visi supranta, kodėl tai yra svarbu. Mes iš tiesų nemažai darome konsultuodami ir padėdami įstaigoms, tačiau yra dar vienas svarbus dalykas, ką Lietuva turi, tiesą sakant, turi ne tik šios Vyriausybės valdymo metais, bet ir anksčiau, tai yra Atvirų duomenų portalą. Mūsų dabartinis tikslas, kad tas įrankis, kuris šiuo metu yra, būtų realiai naudojamas, kad institucijos duomenis ten skelbtų ir kad ne tik žiniasklaida, visuomenė, politikai galėtų su jais susipažinti, bet ir tie žmonės, kurie supranta, kaip apdoroti duomenis, ir galbūt galėtų iš jų sukurti naujus produktus.
Tikiuosi, kad po mūsų darbų mes pakilsime ir EBPO reitinguose, kur neblizgame, taip pat bus daugiau skaidrumo.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymus. Toliau klausia gerbiamas A. Palionis. Ruošiasi R. Baškienė, V. Targamadzė, A. Skardžius.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos ministrui S. Gentvilui. Lietuvai priimant strateginius planus ir įgyvendinant atliekų deginimo gamyklų tinklą vienas iš prioritetų buvo sumažinti į sąvartynus vežamų šiukšlių kiekį ir kad atliekos, surūšiuotos, būtų deginamos deginimo gamyklose. Šiandienė situacija rodo, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai negali, tiksliau iš jų nepriima tų rūšiuotų atliekų ir deginimo gamyklos prioritetą teikia komerciniam srautui arba, kaip mes matėme iš viešosios erdvės, atsiveža iš kitų šalių. Ar nereikėtų privalomai nustatyti ir įpareigoti deginimo gamyklas, kad pirmiausia priimtų rūšiuotas atliekas, kad jos nepatektų į sąvartynus, nes ir buvo toks pagrindinis tikslas, ar kaip nors kitaip Aplinkos ministerija planuoja spręsti šią problemą?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, labai geras klausimas. Aš gal pradėsiu iš toliau, kad atliekų deginimo gamyklos atliekų problemų neišspręs, išspręs rūšiavimas. Ir čia žinutė po žiedinės ekonomikos paketo priėmimo, kad savivaldybės tikrai turės visiškai naujų galimybių nuo kitų metų gauti finansavimą ir žymiai intensyviau rūšiuoti.
Taip, dabar prie atliekų deginimo jėgainių krosnių yra pasistumdymas. Atvažiuoja lenkiškų atliekų. Mes pagavome už rankos – iki 10 % atliekų yra greičiausiai iš Lenkijos. Atvažiuoja komercinių atliekų. Ir mes vis dar plastiko sutvarkymą skaičiuojame, išduodami pažymas, kad sudeginus yra sutvarkyta. Tai yra absurdiška.
Nuo 2024 metų, mes ką tik birželį priėmėme, nebeleisime tvarkyti išrūšiuotų pakuočių sudeginant. Man atrodo, kad valstybiniai objektai buvo statomi Lietuvos problemoms spręsti, o ne Lenkijos ar kitų valstybių. Todėl šiuo metu Seime yra Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų, Aplinkos apsaugos komitete diskutuojama dėl kainų reguliavimo. Ir kainų reguliavimas iš esmės išspręstų kai kurias problemas, kad nebūtų taip, kad atliekos, kurios iš tikrųjų turėtų būti sudeginamos, būtų nedeginamos, o mes degintume kažką kitą.
Aš labai daug pastangų ir lūkesčių dedu į tai, kas dabar svarstoma Aplinkos apsaugos komitete. Kainas reguliuodami, man atrodo, išspręsime, o kontroliuodami atgrasysime ir lenkiškus srautus.
PIRMININKAS. Dėkoju, dabar klausia gerbiama R. Baškienė, vėliau – V. Targamadzė, A. Skardžius, R. Žemaitaitis.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Norėčiau klausti aplinkos ministro. Gerbiamas ministre, gaunu daug gyventojų klausimų dėl asbestinių stogų keitimo. Galvojame apie švarų orą, švarią aplinką, prisimename Žemės ūkio ministerijos vykdytą programą kaimo teritorijose. Sakykite, ar jūsų ministerija, būtent jūsų ministerija, nenumato kokių nors sprendimo kelių ar būdų, tariantis su Europos Sąjunga, ieškant programų, kad spręstume šią problemą ne tik kaimo teritorijose, kaip buvo anksčiau vykdoma, bet ir miestuose? Gal turite ką nors naujo? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Kolega žemės ūkio ministras pagal Kaimo plėtros programą finansuoja asbestinių stogų keitimą – 2 tūkst. eurų kompensacija kaimo teritorijose. Aplinkos ministerija neturi tų europinių pinigų, kad galėtų padėti, tačiau ką mes tikrai padedame, tai savivaldybėms sumokame už nuimto asbesto išvežimą į sąvartyną, taršos mokesčio ir sąvartynų vartų mokesčio užmokėjimą. Tai tikrai tęsime, bet dėl paties stogo kompensacijos mes neturime tiek pinigų, iš Europos irgi nenusimato, kad būtų skirta miestų gyventojams asbesto stogams pakeisti.
Aš, matydamas Trakus, kur atvažiuoja kas penktas Lietuvą aplankantis turistas, matydamas tuos šiferio stogus, suprantu dilemą, kad tikrai ne šiferio atvažiuoja, o karaimų Trakų pamatyti. Keisti kol kas, kompensuoti galima tik per Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės mokėjimų agentūros priemones, kai kaimo teritorijose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiama V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Klausimas švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Yra parengtas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo planas, ten jau yra kolizija su įstatymu, nes įstatyme parašyta, kad 2024 metais visi specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai gali lankyti bendrojo ugdymo mokyklas, o čia yra parašyta, kad 2024 metais – 80 %, 2025 metais – 85 %.
Bet net ne čia yra esmė. Esmė yra dėl racionalumo ir logikos. Rašoma – atnaujintas Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų skirstymo į lygius tvarkos aprašas. Iš esmės tai yra kaita nuo medicininio aprašo. Visi kiti veiksmai turėtų remtis šiuo aprašu. Tuo tarpu ir laikas neteisingai yra išdėliotas, ir taip toliau. Taigi klausimas. Kaip jūs koreguosite šitą planą ir kas prisiims personalinę atsakomybę už neracionaliai panaudotus pinigus? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesore. Tikrai nežinau, kodėl pinigai neracionaliai panaudoti. Tikrai taip, visi vaikai, kurie mokosi specialiose mokyklose, nebus perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas. Tai yra neįmanoma. Tai priklauso nuo jų sunkumo, poreikių, kaip sakoma, jų turimų. To nedaro nė viena valstybė. Ką tik lankiausi Suomijoje. Suomijos puikus pavyzdys. Veikia regioniniai centrai, juose kai kurie vaikai, negalintys lankyti bendrojo ugdymo mokyklų, mokosi, tačiau jų yra kur kas mažiau negu pas mus, faktas. Tai yra tikrai nedidelė dalis. O visi, kuriuos galima integruoti, mokosi bendrojo ugdymo mokyklose. Mes palaipsniui žygiuojame to link. Nežinau, galbūt nesuprantu jūsų klausimo, nes jūs vis purtote galvą, tai patikslinkite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi šiandien aplinkos ministro tokia diena, tai mano klausimas būtų gerbiamam S. Gentvilui. Ką tik jūs atsakėte į klausimą dėl atliekų deginimo įmonių kolegai A. Palioniui. Mano klausimas būtų toks. Vis dėlto steigiant tas gamyklas buvo išleista vos ne 1 mlrd. eurų tiek Lietuvos pinigų, tiek investuotojų, tiek europinių pinigų. Tai buvo valstybės reikšmės projektas su labai tiksline funkcija – atliekų tvarkymo grandinės dalis. Dabar šie subjektai tapo komerciniai, jie nurodinėja, iš kur kas turi jiems vežti. Būtent tos atliekos pagal prioritetą, kurios neturėtų keliauti į sąvartyną, turėjo būti deginamos tose jėgainėse. Mano klausimas ir būtų, kaip jūs sukontroliuosite tą neteisėtą importą atliekų, būtent visų dioksinų ir išmetamų furanų kiekį? Kaip jūs jas priversite būti atliekų tvarkymo grandinės dalimi? Ačiū, gerbiamas ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už aktualų klausimą. Gal porą tezių pasakysiu. Kontrolė vyksta. Būtent Aplinkos apsaugos departamentas ir pagavo lenkišką srautą, apgręžia lenkiškus sunkvežimius, jų važiuoja šimtai. Praeitais metais važiavo į atliekų deginimo jėgaines. Mes kalbame apie dešimtis tūkstančių tonų nelietuviškų atliekų. Bet čia noriu kartu apginti ir atliekų deginimo jėgaines, nes ne jos yra kaltos šioje istorijoje, o atliekų tvarkytojai. Jie gudriai sukeičia kodus, dokumentus, kilmės dokumentus, dėl to vyksta tyrimas.
Dabar apie ateitį kalbant. Visi šie objektai yra komerciniai objektai, tai ir suomiško kapitalo, lietuviško, dabar dar kažkokio kapitalo. Aš už jų komerciją neatsakau. Čia tegul atsako Finansų ministerija, ji yra akcininkė. Mano interesas yra, kad šitos įstaigos, jeigu degina komercines atliekas, mokėtų ir dalyvautų aplinkos taršos leidimų sistemoje, jeigu jos pasirenka deginti mišrias komunalines atliekas, tai yra gyventojų atliekas, tada tikrai taikysime išimtis ir nereikalausime, kad jos dalyvautų aplinkos taršos leidimų sektoriuje, nes jos sprendžia gyventojų problemas. Tai tokios nuostatos, o kontrolė turi būti visą laiką laiku ir taikli.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sveikindami gražų būrį moksleivių, atvykusių iš Kauno rajono, toliau suteiksime žodį gerbiamam R. Žemaitaičiui, vėliau klausia D. Kepenis, T. Tomilinas, K. Vilkauskas. Prašom. Jeigu gerbiamo R. Žemaitaičio nėra, tada iš karto gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Klausimą turiu sveikatos ministrui. Jums pakaks įvardinti keturis skaičius ir dvi pavardes atsakant į mano klausimą.
Pirmas skaičius apie tai, kiek kitų metų biudžeto lėšų jūs numatote panaudoti vakcinacijos kampanijos komunikacijai, propagavimui? Antras skaičius. Kiek tų lėšų šiemet panaudota vakcinacijos kampanijos komunikacijai? (Balsai salėje) Kampanijai, taip taip, kampanijai. Taip pat, kiek biudžeto lėšų numatote panaudoti kitais metais propaguodami natūralų imunitetą ir kiek lėšų šiais metais propagavimui?
Na, dvi pavardės. Kas atsakingas už komunikaciją ir kas atsakingas už tai, kad stebėtų visą propagandą, kuri ateina iš įvairiausių šalių ir kuria šimtai tūkstančių žmonių dalinasi? Koks specialistas pas jus atsako į klausimus žmonėms ir pašalina įtampą, kuri sklinda iš interneto? Tai va, dvi pavardės ir keturi skaičiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors atsakyti iš ministrų? Prašom.
A. DULKYS. Iš ministrų, matyt, niekas nenorėtų.
Žiūrėkite, neturiu aš čia jums tokio tikslaus skaičiaus, matyt, atsakysime raštu ir detaliai, bet dar ir praėjusios Vyriausybės, pamenu, po susitikimo su medija buvo skirta apie 700 tūkst. eurų vakcinacijos edukacijai ir kitoms temoms. Iš mūsų atitinkamo fondo, iš kurio yra skiriama, ir iš Vyriausybės buvo numatyta apie 3 mln., bet tiek nėra išleista. Kiek tiksliai, bus galima jus informuoti atskirai, ir kažin, ar juos visus panaudosime.
Matyt, kur kas svarbesnė yra žinutė, kad tiek šiais metais, tiek kitų metų biudžete esame numatę ženkliai didesnes sumas visoms sveikatinimo programoms, prevencijai, reabilitacijai ir, matyt, tie skaičiai ir jums, ir Seimui bus kur kas įdomesni kartu su pateiktu biudžetu.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Gerbiamas kolega, turėjau minty, kad ilgai delsiate atsakyti, dėl to pasitikslinau, gal kas nors kitas norės.
Toliau klausia T. Tomilinas, K. Vilkauskas, A. Gedvilas, jeigu spėsime, nes jau čia laiko lieka labai nedaug, 3 minutės. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Šiandien Europos Komisijos narė, atsakinga už vidaus reikalus, Y. Johanson tviteryje paskelbė, kad yra giliai susirūpinusi dėl žmonių, tarp jų ir dėl užstrigusiųjų su vaikais tarp valstybių, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos miškuose.
Mano klausimas jums, Europos Sąjungos ministrams, žmonėms, kurie neabejingi žmogaus teisėms, ar jūs ieškote sprendimų su kitais ministrais, kaip skubiai gal kokį nors humanitarinį koridorių sukurti į oro uostą ar ką nors panašaus? Tiems žmonėms, kurie ne tai, kad neprašo prieglobsčio, jie maldauja pagalbos grįžti į savo šalį, net pinigų siūlo už tai, kad galėtų grįžti atgal į Iraką ar kur nors kitur, nes tiesiog miršta nuo bado. Mes jų neįleidžiame, bet, kaip suprantu, pamaitiname, lenkai tikrai jų nemaitina ir neįleidžia ir baltarusiai atgal taip pat neįleidžia. Žmogus nedingsta kaip dūmas. Aš tik primenu, kad karo belaisviams irgi yra tam tikros konvencijos, tuo tarpu dabartiniai žmonės užstrigę tarp valstybių. Aš nekalbu apie naujus, bet tuos, kurie jau užstrigo, kurie neįleisti iš visų pusių ir ten jau yra kurį laiką. Aš suprantu, kad pažeidžiami asmenys yra vaikai…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega. Be to, ministras suprato, žada jums labai konkrečiai atsakyti. Laikas jau. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Tomai, gal, jeigu Agnė leistų, aš tada atsakyčiau į šitą klausimą, nes esame šiek tiek veiksmų ėmęsi.
Pirmas patikslinimas. Nėra tokios žemės, kuri būtų vadinama niekieno žeme. Arba užstringama vienoje teritorijoje, arba kitoje teritorijoje. Lenkijos atveju yra užstrigę Baltarusijos teritorijoje žmonės, kurie neįleisti į Lenkijos teritoriją. Prie Lietuvos sienos Baltarusijos pusėje tokių atvejų nėra. Šiandien neturime tokios informacijos. Apie tai mūsų atstovas Briuselyje ponią Y. Johanson šiandien (bent jau taip buvome sutarę ryte) turėjo informuoti. Mūsų situacija yra išskirtinė ir tai yra pripažįstama Briuselyje. Mes tvarkomės kitaip: atvirai, skaidriai, priimdami patarimus ir pagalbą iš europinių partnerių.
Dabar problema iš tikrųjų egzistuoja. Jinai egzistuoja jau kurį laiką, turbūt nuo to, kai Lietuva uždarė savo sieną. Mes padarėme tai netgi anksčiau, negu buvo sustabdyti skrydžiai. Tai reiškia, kad Baltarusijos teritorijoje asmenų, ketinusių nelegaliai kirsti sieną, skaičius augo. Galimai jisai ir šiandieną vis dar auga, bet tie žmonės kuria neteisėtų migrantų problemą Baltarusijoje. Mes ėmėmės žingsnių. Mes kreipėmės į tarptautines organizacijas. Aš pats kreipiausi ir į Jungtines Tautas, kreipiausi į Raudonąjį Kryžių ir į kitas institucijas prašydamas padėti Baltarusijai išspręsti jos pačios sukeltą nelegalių migrantų krizę.
Dar daugiau. Mes turime šiandien sutarimą su Irako Vyriausybe, jie yra pasiruošę siųsti lėktuvus į Minską tiek, kiek reikės, kad žmonėms būtų sudaryta galimybė grįžti. Baltarusijos Vyriausybė atsisakė bet kokiu būdu kooperuotis ir tą problemą apskritai neigia. Ta problema egzistuoja. Mes apie ją esame informavę. Taip pat ir šiandien ponią Y. Johanson informavome, kad reikia spręsti problemą ne jau galutinėje valstybėje, nors ir kuri tai būtų – Lietuva, Lenkija, Vokietija, o kuo arčiau prie jos šaknų. Tai Baltarusija yra arčiau prie problemos šaknų. Mes turime ją spręsti ten.
Kokie dabar yra galimi būdai? Pirmas – padėti tiems žmonėms, kurie yra užstrigę. Kaip ir jūs sakote, padėti grįžti jiems į oro uostą, grąžinti juos atgal į namus, nes teisingai, pritariu, dauguma jų nori grįžti namo.
Antras dalykas – stabdyti tolesnius srautus. Irakas yra vienas žingsnis, Jordanijoje buvo sustabdyti ir taip toliau, bet tų skrydžių vis tiek yra daugiau. Čia reikia toliau dirbti ir čia yra didelė Europos Sąjungos atsakomybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas, skirtas Vyriausybės pusvalandžiui, jau gerokai baigėsi. Mes dėkojame ministrams. Atsiprašome, kad jus sutrukdėme šiandien gerokai ilgiau. Seimas pakeitė darbotvarkę, bet vis tiek nepadarė darbų.
Gerbiami kolegos, rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.