|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2004 M. LAPKRIČIO 2 D. NUTARIMO NR. IX-2532 „DĖL ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a :
1 straipsnis.
Pakeisti Etninės kultūros globos tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“, ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).
2 straipsnis.
1. Šis nutarimas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
2. Iki Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymu įstatymo įsigaliojimo paskirtų Etninės kultūros globos tarybos narių ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos.
Seimo pirmininkas
Teikia:
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Seimo
2016 m. ...... d. .....
nutarimu Nr. ......
ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS
N U O S T A T A I
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) yra iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga. Valstybės, kaip įstaigos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitų bankuose. Taryba yra atskaitinga Seimui.
2. Taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertas bei patarėjas sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.
3.
Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo patvirtintais Tarybos nuostatais
bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat UNESCO Nematerialaus
kultūros paveldo apsaugos konvencija, Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių
nuostatomis teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis dėl tautinio
identiteto apsaugos bei priemonių kultūros ir kalbos etniniam savitumui
išsaugoti, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti..
4. Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitas bankuose.
5. Tarybos buveinė yra Vilniuje.
II. TARYBOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.
7. Tarybos, kaip ekspertinės institucijos,
pagrindinės strateginės veiklos kryptys yra apima šias sritis:
1) etninės kultūros plėtrą ir integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje;
2) tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimą ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugą, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtrą;
3) etnokultūrinio ugdymo integravimą į švietimo sistemą;
4) specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimą;
5) etninės kultūros sklaidos plėtojimą;
6) etninės kultūros integravimą į kultūrinį turizmą;
7) tradicinių amatų tęstinumą ir plėtrą;
8) etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimą;
9) etninės kultūros puoselėjimą užsienio lietuvių bendruomenėse.
8. Svarbiausi Tarybos uždaviniai:
1)
patarti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros politikos ir strategijos
formavimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais, skatinti bei
ir koordinuoti etninės kultūros plėtrą ir valstybinę globą;
2)
teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms bei ir savivaldybėms
etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo klausimais;
3)
analizuoti etninės kultūros globos bei ir plėtros, nematerialaus
kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje būklę ir teikti išvadas Seimui, Vyriausybei,
savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms bei ir visuomenei;
4) ugdyti visuomenės tautinę savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą;
5)
dalyvauti įgyvendinant programinį konkursinį etninės kultūros plėtros bei
ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos finansavimą.
9. Įgyvendindama savo uždavinius, Taryba:
1)
rengia, vertina ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl etninės kultūros
valstybinės globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos
strategijos, jos prioritetų ir įgyvendinimo koordinavimo;
2) vertina Lietuvoje vykdomą etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos veiklą, rengia Seimui ir Vyriausybei siūlymus, kaip šią veiklą tobulinti ir plėtoti;
3)
analizuoja su etnine kultūra ir nematerialiu kultūros paveldu susijusius teisės
aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia Seimui bei
ir Vyriausybei siūlymus dėl jų tobulinimo;
4) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa ir plėtra bei nematerialaus kultūros paveldo apsauga projektus, teikia juos Seimui ir Vyriausybei;
5)
teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninei
kultūrai, nematerialiam kultūros paveldui skiriamų valstybės biudžeto
asignavimų, dėl finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir
konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;
6)
atlieka konkursinio finansavimo Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų
programos įgyvendinimo ekspertavimą ir koordinavimą ir įgyvendinimo
priemonių ekspertavimą;
7) inicijuoja valstybinės Etninės kultūros plėtros programos rengimą ir padeda Vyriausybei koordinuoti bei prižiūrėti jos įgyvendinimą;
8) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninės kultūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, dėl naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;
9) tvirtina Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus, organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį;
10) teikia visuomenei informaciją apie Tarybos veiklą savo internetinėje svetainėje;
11)
kasmet kiekvienais metais iki kovo 1 dienos pateikia Seimui savo
veiklos metinę ataskaitą;
12) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
III. TARYBOS TEISĖS
10. Taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų rengiamus projektus ir kitus dokumentus, susijusius su etninės kultūros globa ir plėtra, nematerialaus kultūros paveldo apsauga;
2) teikti išvadas bei siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nematerialaus etnokultūrinio paveldo nustatymo, kaupimo, saugojimo ir tyrimo, etninės kultūros gyvosios tradicijos apraiškų palaikymo bei sklaidos, etninės kultūros ugdymo, tautinio paveldo produktų ir kultūrinio turizmo, kitais etninės kultūros plėtros ir globos klausimais;
3) teikti siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, taip pat viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl etninės kultūros sklaidos;
4) sudaryti nuolatines ir laikinas darbo grupes, pasitelkti kviestinius konsultantus įvairių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti bei sprendimams priimti, teisės aktų projektams rengti;
5) organizuoti konferencijas ir kitus renginius strateginiais etninės kultūros plėtros ir valstybinės globos, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais;
6) siūlyti kandidatus Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai, valstybinėms ir kitoms premijoms už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą gauti;
7) leisti informacinius ir tiriamuosius leidinius.
IV. TARYBOS STRUKTŪRA IR SUDARYMAS
11.
Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos
deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios
institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne
mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir
tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų
sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija,
Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės
kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos
universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei
Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams
susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami 2 nariai),
Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus
etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10
dalyje šių Nuostatų 20 punkte
nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės
tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai - 4
metai, jos nariai eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu
datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius. Naujos
sudėties Tarybos sudarymas Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose
nustatyta tvarka pradedamas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki senos sudėties
Tarybos kadencijos pabaigos.
12. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas, išskyrus šių nuostatų 14 ir 18 dalyse nustatytas sąlygas, kai Tarybos posėdyje renkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas.
13. Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kurio teikimu Seimas tvirtina Tarybos sudėtį.
14. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų rengiamas pirmasis Tarybos posėdis. Pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių, rengia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šiame posėdyje Taryba iš savo narių išsirenka pirmininką, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių.
15. Tarybos pirmininko rinkimai vyksta tokia tvarka:
1) Taryba išrenka šio posėdžio pirmininkaujantįjį;
2) kandidatai pristato savo veiklos programas, atsako į Tarybos narių ir posėdžio dalyvių klausimus;
3)
kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje
dalyvaujančių visų Tarybos narių;
4) jeigu būti Tarybos pirmininku kandidatuoja daugiau negu du Tarybos nariai ir nė vienas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tą pačią dieną skelbiamas antras balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kai po antrojo balsavimo nei vienas iš kandidatų nesurenka pusės visų Tarybos narių balsų, Tarybos pirmininku laikomas išrinktu daugiausia surinkęs balsų.
16. Tarybos teikiamą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms
4 metams skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Jei Seimas nepatvirtina Tarybos
išrinkto pirmininko nepaskiria į Tarybos
pirmininko pareigas tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą
kandidatą. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki
naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali
būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja
Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas.
Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti
mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei
kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo
ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai
valstybės tarnyboje dirbtam laikui.
17. Tarybos pirmininkas:
1) veikia Tarybos vardu, organizuoja Tarybos darbą, jai vadovauja ir atsako už jos veiklą;
2) atstovauja Tarybai ar įgalioja tai daryti kitus Tarybos narius;
3) šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu;
4) pasirašo raštus Tarybos vardu
– Tarybos priimtus sprendimus – nutarimus, išvadas, siūlymus,
rekomendacijas, bendradarbiavimo sutartis, taip pat posėdžių protokolus,
ataskaitas ir kitus Tarybos dokumentus;
5)
kontroliuoja Tarybos nutarimų priimtų
sprendimų įgyvendinimą;
6) įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia Tarybos administracijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus;
7) yra Tarybai skirtų lėšų ir asignavimų valdytojas, teikia Tarybai tvirtinti Tarybos išlaidų sąmatą;
8) leidžia įsakymus;
9)
kasmet kiekvienais metais iki kovo 1 dienos atsiskaito Seimui už Tarybos darbą,
pateikdamas metinę Tarybos veiklos ataskaitą;
10) sprendžia kitus su Tarybos veikla susijusius klausimus.
18. Seimui patvirtinus Tarybos pirmininką, Tarybos posėdyje, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių, Taryba tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu. Atšaukus Tarybos pirmininko pavaduotoją, renkamas naujas Tarybos pirmininko pavaduotojas aukščiau nustatyta tvarka.
19.
Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų,
jo funkcijas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 15 dalies 6 ir 7 punktuose, dalį
jo funkcijų atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas: atstovauja Tarybai,
šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų
nutarimų projektų rengimu, pasirašo tų posėdžių protokolus, tuomet priimtus
Tarybos siūlymus ir kitus dokumentus.
20. Taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Tarybos patvirtintus Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus (toliau – Regioninių tarybų nuostatai). Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatų nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį.
21. Regioninės tarybos sudaromos pagal Regioninių tarybų nuostatuose nustatytą tvarką.
22. Kiekviena regioninė taryba pirmajame savo posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma renka savo pirmininką ir jo pavaduotoją(-us), juos tvirtina Taryba.
23. Regioninės tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė regioninės tarybos narių. Regioninės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių regioninės tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas.
V. Tarybos ir regioninių tarybų narių teisės ir pareigos
24. Tarybos (regioninės tarybos) nario teisės:
1) skleisti informaciją apie savo veiklą Taryboje (regioninėje taryboje);
2) pasisakyti Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiuose, siūlyti įtraukti į posėdžio darbotvarkę papildomus klausimus, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio nutarimo;
3) siūlyti sušaukti neeilinį Tarybos (regioninės tarybos) posėdį;
4) siūlyti kandidatūras į Tarybos (regioninės tarybos) pirmininkus ir jų pavaduotojus;
5) susipažinti su Tarybos (regioninės tarybos) dokumentais ir jų projektais.
25. Tarybos (regioninės tarybos) nario pareigos:
1) dalyvauti Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiuose;
2) Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba jos pirmininko pavedimu vadovauti Tarybos (regioninės tarybos) nuolatinėms ar laikinoms darbo grupėms ir dalyvauti jų veikloje;
3) laikytis Tarybos nustatyto darbo reglamento;
4) Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba pirmininko pavedimu dalyvauti institucijų ar organizacijų posėdžiuose, kituose renginiuose, kuriuose nagrinėjami su etninės kultūros globa ir plėtra susiję klausimai;
5) Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba pirmininko pavedimu atstovauti Tarybai Lietuvoje ir užsienyje;
6) teikti informaciją jį delegavusiai institucijai ar organizacijai apie savo veiklą Taryboje (regioninėje taryboje).
26. Tarybos nario įgaliojimai nutraukiami
arba nutrūksta:
1) kai pasibaigia įgaliojimų laikas ir Seimas (Taryba) patvirtina naujos sudėties Tarybą (regioninę tarybą);
2) jam mirus;
3) jam atsistatydinus savo noru;
4)
kai pagal
medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos išvadą jis negalint atlikti
nario negali eiti pareigų dėl
sveikatos būklės, patvirtintos medicinine pažyma;
5)
kai dėl jo yra įsiteisėjęs jį
apkaltinusiam apkaltinamasis teismo nuosprendis, išskyrus nuosprendžius dėl netyčinio
nusikaltimo ar kito mažesnio sunkumo nei baudžiamasis prasižengimas nusikaltimo
padarymo;
6)
atšaukus jį delegavusiai institucijai ar organizacijai;
7) kai Tarybos (regioninės
tarybos) narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo keturiuose trijuose
Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiuose iš eilės ir jo įgaliojimus Tarybos pirmininko teikimu panaikina Seimas (Taryba).
27.
Šių nuostatų 26 punkto 3-6
papunkčiuose nurodytais atvejais Seimas priima atitinkamą sprendimą dėl Tarybos
nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai. Nutraukus Tarybos ar
regioninės tarybos nario įgaliojimus dėl priežasčių, nurodytų šių nuostatų 26 punkto 2-7 papunkčiuose Tarybos (regioninės
tarybos) nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus kadencijai, Taryba ar regioninė taryba vadovaujasi savo sprendimu ir
Tarybos ar regioninės tarybos pirmininkas kreipiasi į tą narį paskyrusią
delegavusią instituciją dėl kito asmens skyrimo delegavimo
į Tarybą ar regioninę tarybą iki kadencijos pabaigos. Pasiūlytas į Tarybos
narius kitas asmuo teikiamas tvirtinti Seimui Etninės kultūros valstybinės
globos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o pasiūlytas į regioninės tarybos
narius asmuo teikiamas tvirtinti Tarybai šių nuostatų nustatyta tvarka.
VI. TARYBOS ir regioninių tarybų DARBO ORGANIZAVIMAS
28. Tarybos darbo tvarką nustato jos patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas. Regioninės tarybos dirba pagal Tarybos patvirtintą kiekvienos regioninės tarybos darbo reglamentą.
29. Eiliniai Tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o regioninės tarybos – 4 kartus per metus. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Tarybos (regioninės tarybos) pirmininkas, jam nesant – jo pavaduotojas, o nesant pirmininkui ir jo pavaduotojui – Tarybos (regioninės tarybos) sprendimu paskirtas jos narys.
30. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžio darbotvarkė ir medžiaga Tarybos (regioninės tarybos) nariams pateikiamos ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki Tarybos (regioninės tarybos) posėdžio.
31. Taryba (regioninė taryba) gali keisti savo posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
32. Prireikus į Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius kviečiami specialistai, suinteresuotų įstaigų atstovai ir suinteresuoti asmenys.
33. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiai protokoluojami, daromas garso įrašas. Išvažiuojamųjų posėdžių metu, nesant techninių galimybių, posėdžių garso įrašai nedaromi.
34. Visi posėdžio metu priimti oficialūs dokumentai saugomi ir tvarkomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
35. Tarybos (regioninės tarybos) sprendimu skirtingų etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti ir sprendimams priimti iš Tarybos (regioninės tarybos) narių sudaromos nuolatinės ir laikinos darbo grupės, kurioms vadovauja vienas iš Tarybos (regioninės tarybos) narių. Į nuolatines ir laikinas darbo grupes gali būti įtraukiami kviestiniai svarstomo klausimo srities ekspertai ir kiti kompetentingi asmenys. Nuolatinių ir laikinų darbo grupių posėdžiai protokoluojami, parengti dokumentų projektai ir siūlymai teikiami svarstyti Tarybai (regioninei tarybai);
36. Tarybos (regioninės tarybos) sprendimai skelbiami Tarybos tinklalapyje.
VII. Tarybos administracija
37 Tarybai pavestus uždavinius įgyvendinti padeda Tarybos administracija, atliekanti Tarybos ir regioninių tarybų organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba. Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba. Administracijai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Tarybos pirmininkas.
38. Tarybos administracijos direktorius:
1) veikia Tarybos administracijos vardu, yra atsakingas už jos
personalo veiklą, Tarybos ir regioninių tarybų nutarimų įgyvendinimą;
2) pagal savo kompetenciją užtikrina, kad Tarybos veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir kad teisės aktai būtų vykdomi;
3) teikia Tarybai Tarybos pirmininkui tvirtinti
administracijos struktūrą ir etatų sąrašą;
4) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tvirtina su Tarybos pirmininku suderintas Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigines instrukcijas, suderinęs su Tarybos pirmininku skiria jiems nuobaudas ir juos skatina;
5) skiria administracijos darbuotojus Tarybos ir regioninių tarybų, nuolatinių ir laikinų darbo grupių posėdžiams organizuoti ir protokoluoti, jų dokumentacijai tvarkyti;
6) vadovaudamasis Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentu, sudaro
darbo apmokėjimo sutartis atsako už sutarčių su Tarybos nariais,
ekspertais, programų ir kitų dokumentų projektų rengimo grupių nariais ir
kitais Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais
asmenimis, kurių paslaugų reikia Tarybos uždaviniams atlikti, parengimą;
7) organizuoja Tarybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimą;
8) pagal kompetenciją leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;
9) organizuoja Tarybos finansinės veiklos auditą, teikia Tarybos pirmininkui parengtas Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms jų nustatyta tvarka lėšų naudojimo apyskaitas;
10) atsako už Tarybos, kaip asignavimų valdytojos, lėšų naudojimą
pagal patvirtintas programas ir sąmatas;
11) konsultuoja pagal savo kompetenciją piliečius, juridinius
asmenis etninės kultūros globos klausimais;
12) atlieka kitas teisės aktais jam pavestas
funkcijas.
VIII. TARYBOS LĖŠOS
39. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
40. Tarybos lėšos naudojamos:
1) Tarybos uždaviniams įgyvendinti;
2) Tarybos veiklą aptarnaujančios administracijos
valstybės tarnautojų (tarp jų ir Tarybos pirmininko) ir darbuotojų, dirbančių
pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui;
3) Tarybos pirmininko
pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui
nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą vadovaujantis Lietuvos
Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu Tarybos pirmininko,
tarybos narių ir Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui (Tarybos pirmininko
pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui pagal
pareiginės algos dydį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu);
4) 3) Tarybos ir
regioninių tarybų narių, nuolatinių ir laikinų darbo grupių narių, atvykstančių
iš kitų Lietuvos miestų į Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius, kelionių
išlaidoms apmokėti;
5) 4) Tarybos
(regioninės tarybos) narių ir kviečiamų ekspertų honorarams už parengtas
studijas, pranešimus, ekspertizes ir kitus autorinius darbus, Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programai vykdyti;
6) 5) kitoms Tarybos
(regioninės tarybos) narių išlaidoms apmokėti, kiek tai susiję su Tarybos
uždavinių įgyvendinimu;
7) 6) pagrindinėms
priemonėms įsigyti;
8) 7) Tarybos ir
regioninių tarybų organizuojamų konferencijų bei kitų renginių organizavimo
išlaidoms apmokėti;
9) 8) ekspertinę
veiklą apibendrinančių bei informacinio pobūdžio etninės kultūros
leidinių leidybai;
10) 9) informacijai
apie Tarybos veiklą ir aktualias etninės kultūros problemas skleisti;
11) 10) ūkio išlaidoms;
12) 11) kitoms šiuose Nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti..
41. Tarybos lėšos naudojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarybos finansinę veiklą kontroliuoja įstatymu įgaliotos institucijos.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42. Taryba pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.