LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

 Nr. XIVP-879

 

2021-10-27  Nr. 112-P-32

Vilnius

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas; Dainius Kepenis,  Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, biuro padėjėja Ingrida Aidietienė; kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas; Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė; Rengimo šeimai asociacijos atstovas Ramūnas Aušrotas; Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas dr. Zigmas Garalevičius; Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. dr. Diana Ramašauskaitė; Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro vedėjas Rimantas Gricius; gydytoja akušerė ginekologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė Doc. dr. Eglė Drejerienė; Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė; Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė, Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (angl. ESHRE) narė; Lietuvos atstovė klinikiniais klausimais joje, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos narė Raminta Baušytė; Seimo nario Armino Lydekos  patarėja Jolita Baušytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės sk. patarėja Milda Masteikienė.

.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Įstatymo projektą pasiūlyta grąžinti iniciatoriams tobulinti, dėl pasiūlymų išvados projekte balsuota nebuvo

 

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

 

 

 

1.         Projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „įstatymo“.

(Pritarti)

 

1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

1

(1)

 

(1)

 

2.         Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „asmenų, kuriems atliekamos vaisingumo išsaugojimo procedūros“ įrašytini žodžiai „o taip pat asmenų, kuriems teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos“.

(Pritarti)

 

1.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

2

(2)

 

(1)

 

3.         Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje vietoj žodžio „galimi” siūlome įrašyti žodį „prognozuojami“, taip sveikatos sutrikimus siejant ne apskritai su jų teoriniu galimumu, o su objektyvia medicinine prognoze. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 daliai.

(Pritarti)

 

1.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

2

91

181N

 

4.         Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos yra dėstomos abėcėline tvarka, projektu siūloma sąvoka „žmogaus reprodukciniai audiniai“ turėtų būti dėstoma ne 91 dalyje (kaip numatyta projekte), o 181 dalyje.

(Pritarti)

 

1.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

(3)

 

 

(7)

 

 

10

(7,8,9)

 

(1,2,3)

 

(1)

 

5.         Projekto 1 straipsniu siūloma „sugyventinių“ sąvoką keisti į sąvoką „partneriai“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisinio aiškumo ir reglamentavimo nuoseklumo principu, vienoda sąvokų terminija turėtų būti vartojama visuose keičiamo įstatymo straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, sąvoka „sugyventiniai“ keistina į sąvoką „partneriai“ ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse bei 10 straipsnio 1 dalyje. 

(Pritarti)

 

1.6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

3

(3)

 

(1)

 

6.         Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad visi klausimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, privalo būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kaip gali būti vertinami vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesai vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju, nes šiuo atveju dar apskritai nebūtų jokios pagalbinio apvaisinimo sąlygos, o tik būtų siekiama prevenciškai išsaugoti asmens vaisingumą ateičiai. Kitaip sakant, vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju vaiko, kuris galbūt kažkada ateityje gimtų panaudojus žmogaus reprodukcinius audinius, interesai paprasčiausiai negali būti objektyviai įvertinti, nes šios procedūros tikslas ir objektas yra ne vaiko gimimas, o asmens vaisingumo išsaugojimas neapibrėžtai ateičiai. Atsižvelgiant į šią pastabą, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1-3 dalys neturėtų būti performuluotos, atskiriant pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principus.

(Pritarti)

Vaisingumo išsaugojimo tiesioginis tikslas vaiko gimimas (pagalbinio apvaisinimo būdu), todėl įtvirtintas embriono saugojimo laikas bei aiškus donavimo reglamentavimas tiesiogiai koreliuotų su saugomo embriono kokybe bei geriausiais vaiko interesais. Tačiau svarstytina galimybė atskirti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principus.

 

1.7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

4

(4)

 

(1)

 

7.         Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje siūloma nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti juridiniai asmenys, siekiantys teikti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, reikėtų atitinkamai papildyti ir keičiamo 4 straipsnio pavadinimą. Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „(toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas)“.

(Pritarti)

 

1.8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

4

(2)

 

(3,4)

 

8.         Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3-5 dalyse yra išplečiamos konservavimo, paruošimo ir autologinio naudojimo sąvokos, be žmogaus lytinių ląstelių ir embrionų nurodant ir reprodukcinius audinius, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti pildomi ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai.

(Atsižvelgti)

Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui, įvertinus medicinos aspektus,

1.9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

6

9

 

1

 

9.         Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje vaisingumo išsaugojimo paslaugų esmę ir turinį,  siūloma nustatyti, kad asmuo gali sudaryti sutartį, kad būtų paimtos lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai ir (ar) sukurti embrionai jo vaisingumui išsaugoti. Tuo tarpu projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje, apibrėžiančioje „vaisingumo išsaugojimo paslaugų“ sąvoką, nustatyta, kad tai yra sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmeniui, siekiant paimti, užšaldyti ir saugoti jo lytines ląsteles ir (ar) embrioną (-us)  ir (ar) reprodukcinius audinius. Mūsų nuomone, pastarasis apibrėžimas yra tikslesnis, nes vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju procedūros esmė yra ne embrionų sukūrimas (tai yra būtent pagalbinio apvaisinimo procedūros tikslas), o esamų embrionų ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimas ir jų užšaldymas ateičiai. Atsižvelgiant tai, siūlome patikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą.

(Pritarti)

 

1.10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

6

(9)

 

(1)

 

10.     Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „(toliau – Civilinis kodeksas)“.

 

(Pritarti)

 

1.11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

7

1

 

11.     Projekto 7 straipsnio struktūrinės dalys numeruotinos. Be to, šio straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o 2 dalies pakeitimų esmėje – vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis „pirmąją“.

(Pritarti)

 

1.12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

7

(10)

 

(1)

 

(8)

12.     Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte pateikta netinkama dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 5 dalį, nes minėtoje dalyje nėra įtvirtinti atvejai, kuriems esant embrionai sunaikinami ir (ar) nutraukiamas jų saugojimas. Galbūt turėta omenyje šio straipsnio 7 dalis, nes būtent šioje dalyje siūloma nustatyti tokius atvejus.

(Pritarti)

 

1.13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

7

(10)

 

(5)

 

13.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikėtų arba įtvirtinti konkrečią sprendimų saugoti embrionus valstybės lėšomis priėmimo tvarką ir tokio sprendimo pagrindus, arba nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti tokio pobūdžio administracinių sprendimų priėmimo reikalavimus.

(Pritarti)

 

1.14

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

7

(10)

 

(7)

 

14.     Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną ir (ar) nutraukti jo saugojimą, išskyrus, kai <...>. Tokia nuostatos formuluotė suponuoja, kad embriono sunaikinimas bei jo saugojimo nutraukimas yra dvi atskiros procedūros, kurios gali būti atliekamos tiek abi kartu, tiek ir tik viena iš jų. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kur ir kaip embrionas turėtų būti laikomas ir kas su juo daroma, jeigu (pagal projekto nuostatomis suponuojamą situaciją) būtų nutraukiamas jo saugojimas, tačiau jis pats nebūtų sunaikinamas. Mūsų nuomone, embriono saugojimo nutraukimas automatiškai suponuotų besąlyginę jo žūtį, todėl, siekiant teisinio aiškumo, aukščiau minėtą nuostatą siūlome formuluoti taip: „draudžiama nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto besivystančio embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus, kai:“

(Pritarti)

 

1.15

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

7

(10

 

(7)

 

15.     Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą siūlome dėstyti taip: „1) pasibaigia embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti embrionų saugojimo terminą“.

 

(Pritarti)

 

1.16

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

8

 

 

16.     Projekto 8 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 151 straipsniu, jame nustatant, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vertinant tokį siūlymą, pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo, reglamentuojančio Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatinimo veiklos organizavimo ir valstybinio valdymo pagrindus bei šios veiklos subjektų teises ir pareigas, 3 straipsnio 1 dalies 28 punkte imperatyviai nustatyta, jog sveikatos draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo lėšų surinkimo tvarką, savanoriškojo sveikatos draudimo teisinius pagrindus, apdraustųjų, draudėjų ir draudikų teises ir pareigas, sveikatos draudimo įstaigų steigimo ir veiklos tvarką, šių įstaigų teises ir pareigas nustato tik įstatymai. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo pagrindai, nustatantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisę naudotis PSDF biudžeto lėšomis, inter alia gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo išlaidų kompensavimą, turi būti įtvirtinti įstatyme. Atitinkamai, teisinio reguliavimo pagrindai, nustatantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės naudotis PSDF biudžeto lėšomis, kurie turi būti nustatyti įstatyme, apima ir apribojimus, apsunkinančius privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės gauti išlaidų kompensavimą iš PSDF lėšų įgyvendinimą, t. y. tokie apribojimai (jeigu jie bus) taip pat turi būti įtvirtinti pačiame įstatyme. 

 

(Atsižvelgti)

Siūlytina spręsti pagrindiniam komitetui

1.17

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

8

(151)

 

 

17.     Projekto 8 straipsniu pildomas įstatymo 151 straipsnis tikslintinas:

-            vietoj žodžio „apimant“ įrašant žodį „įskaitant“;

-            vietoj žodžių „tęsiamas saugojimas“ įrašant žodžius „laikymas tęsiamas valstybės lėšomis“;

-            patikslinant dispozicinę nuorodą, nes šiame straipsnyje minimoje įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti ne asmenys (kuriems būtų kompensuojamos jų turėtos išlaidos), o nustatomi reikalavimai rašytinio prašymo atlikti pagalbinį apvaisinimą ir informuoto paciento sutikimo atlikti pagalbinį apvaisinimą formai.

 

(Pritarti)

 

1.18

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

9

1

 

18.     Projekto 9 straipsnio 1 dalyje, vietoj skaičiaus „6“ įrašytinas skaičius „4“.

 

(Pritarti)

 

1.19

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

9

2

 

19.     Nėra aiškus projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad sutuoktiniai (partneriai), iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję pagalbinio apvaisinimo procedūras, su informacija, nurodyta įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, supažindinami raštu ir valią gali pareikšti iki 2021 m. gruodžio 31 d, tikslas ir esmė. Pažymime, kad minėtas įstatymo 7 straipsnis projektu apskritai nėra keičiamas, todėl šiame straipsnyje reglamentuota informacijos pateikimo informuotam pacientui tvarka turėtų būti taikoma ir įgyvendinama bendrąja įstatyme nustatyta tvarka (projektu siūlomos nuostatos niekaip šios tvarkos neįtakoja). Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 2 dalis brauktina.

 

(Pritarti)

 

1.20

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

9

3

 

20.     Projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims numatyta išlaidų apmokėjimo tvarka taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų“ įrašytini žodžiai „Šiame įstatyme nustatyta išlaidų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarka taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų, tačiau po įstatymo įsigaliojimo dar tęsiamų“.

 

(Pritarti)

 

1.21

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

9

4

 

21.     Projekto 9 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

 

(Pritarti)

 

1.22

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-29

 

 

 

22.    Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (o šio fondo biudžetas šiuo metu jau yra planuojamas), dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

(Pritarti)

Kreiptasi į Seimo valdybą dėl Vyriausybės išvados.

2.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2021-10-18

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-879 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

(Atsižvelgti)

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Vyskupų konferencija

2021-10-20

 

 

 

Susipažinę su Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektu (XIVP-879) (toliau - Projektas) teikiame šias pastabas: Katalikų Bažnyčia anksčiau ne kartą pasisakė, o ir šia proga primena, kad pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas turėtų būti atliekamas tik santuoką sudariusiems vyrui bei moteriai. Nedera prilyginti santuoką vienai iš partnerystės formų. Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas principas, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia - geriausi vaiko interesai. Akivaizdu, jog vaiko interesų neatitinka toks teisinis reguliavimas, kuriuo iš anksto nulemiama, jog vaikas augs ne įsipareigojusių biologinių tėčio ir mamos šeimoje ir negalės žinoti savo biologinių tėvų. Dėl šios priežasties neigiamai vertintinos visos Projekto nuostatos, kurios pažeidžia vaiko geriausių interesų prioriteto principą. Siūlomi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai sukuria prielaidas neribotam žmogaus embrionų kūrimui ir vėlesniam jų naikinimui. Tai nedera su pagarbos žmogaus gyvybei ir jo orumui principu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad “gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai. [...] žmogaus gyvybė ir orumas, kaip išreiškiantys žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę, yra aukščiau įstatymo. Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra užtikrinti šių vertybių gynimą ir gerbimą. Šie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei” (1998 m. gruodžio 9 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Todėl teisinis reguliavimas, kuris leistų neribotai kurti žmogaus embrionus, o vėliau jų atsikratyti kaip medicininių atliekų, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis teisinės valstybės vertybėmis. Ypatingą nerimą ir susirūpinimą kelia siūlymas iš galiojančio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies išbraukti nuostatą, kad „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui44. Šios svarbios nuostatos panaikinimas atveria kelią embrionų naudojimui ne tik apvaisinimui, bet ir kaip biologinės žaliavos, kas šiurkščiai pažeidžia pagarbos žmogaus gyvybei ir jos orumui principą. Solidarizuodamiesi su nevaisingais sutuoktiniais norime priminti, kad pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui, vaikui bei šeimai ribų. Teisinė valstybė negali egzistuoti, jei įstatymų leidėjai nepaiso pamatinių moralės ir konstitucinių principų. Dėl šių priežasčių kviečiame nepritarti siūlomam Projektui.

Įstatymo projektą pasiūlyta grąžinti iniciatoriams tobulinti, dėl pasiūlymų išvados projekte balsuota nebuvo

 

(Nepritarti)

Geriausių vaiko interesų vertinimas, embrionų apsaugos bei kiti projektu siekiami reguliuoti aspektai nėra Lietuvos Vyskupų konferencijos kompetencijos dalykas, todėl siūlytina šią nuomonę vertinti, kaip  Lietuvos katalikų bažnyčios požiūrį atspindinčią nuomonę. Tuo tarpu konstitucinis demokratinės valstybės principas įpareigoja įstatymų leidėją įstatymu ginti visų, taip pat ir nereligingų, asmenų teises ir  laisves. Katalikų bažnyčiai priklausantys ar tikėjimu grįstų įsitikinimų turintys asmenys turi teisę ir laisvę nesinaudoti pagalbiniu apvaisinimu ar vaisingumo išsaugojimo procedūromis, arba naudotis jomis tiek, kiek tai atitinka jų pačių įsitikinimus.     Atkreiptinas dėmesys ir į siūlomas diskriminacines nuostatas dėl tik santuokinių šeimų pripažinimo tinkamoms tėvystei, (neneigiant įsipareigojimų tėvystei būtinybės).

2.

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

 

 

 

2021-10-20 Vilnius Rengimo šeimai asociacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir LR Seimo statuto 147 str. 7 d., ir turėdama omenyje, jog Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos, pasirašytos 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede (toliau - Ovjedo konvencijos) 28 straipsnis numato Europos Tarybos valstybėms narėms įpareigojimas pasirūpinti, „“, teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas LR Seime svarstomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-879 (toliau - įstatymo projektui):

Įstatymo projektą pasiūlyta grąžinti iniciatoriams tobulinti, dėl pasiūlymų išvados projekte balsuota nebuvo

 

(Atsižvelgti)

 

 

Pritartina Ovjedo konvencijos nuostatai, kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, pirmiausia atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę, etinę ir teisinę reikšmę, ir kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo.

2.1

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

 

 

 

1.Pagal Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1 str. 1 d., Pagalbinio apvaisinimo įstatymo objektas yra moters pagalbinis apvaisinimas ir iš to kylančios asmenų, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, teisės. Iš Įstatymo projekte pateikiamo vaisingumo išsaugojimo paslaugų apibrėžimo akivaizdu, kad vaisingumo išsaugojimo paslaugų tikslas yra kitas - reprodukcinių audinių paėmimas ir jų užšaldymas ateičiai ir su tuo susijusios asmenų, kurių prašymu yra teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos, teises.  Tą pastebėjo ir Teisės departamentas savo išvadoje įstatymo projektui (9 p.: “vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju procedūros esmė yra ne embrionų sukūrimas (tai yra būtent pagalbinio apvaisinimo procedūros tikslas”, o esamų embrionų ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimas ir jų užšaldymas ateičiai.”, taip pat 6 p.: “šios procedūros tikslas ir objektas yra ne vaiko gimimas, o asmens vaisingumo išsaugojimas neapibrėžtai ateičiai.”). Todėl, vadovaujantis teisės sistemiškumo principu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina vaisingumo išsaugojimo paslaugų teisinį reglamentavimą išdėstyti atskiru įstatymu.

(Nepritarti)

Tiesioginė vaisingumo išsaugojimo siekiamybė yra vaiko gimimas pagalbinio apvaisinimo pagalba. Remiantis pasiūlymo rengėjų aiškinimu, kad vaisingumo išsaugojimo tikslas yra ne vaiko gimimas, o asmens vaisingumo išsaugojimas, kyla klausimas, kokiu tikslu tuomet saugomas asmens vaisingumas? Manytina, kad ir TD išvada interpretuojama be konteksto.

2.2

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

 

 

 

2. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 7 str. 3 d. bei BTEĮ 2 str. 20 d. pateikta embriono apibrėžtis leidžia teigti, kad įstatymo leidėjas žmogaus embrioną vienareikšmiškai laiko atskira žmogiška gyvybe genezės stadijoje, netapačia asmens (vyro ar moters) lytinėms ląstelėms ir (ar) jo (jos) reprodukciniams audiniams. Tokia pačia nuoseklia logika vadovaujantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 9 str. suformuluota autologinį naudojimą reglamentuojanti teisės norma, apimanti asmens lytines ląsteles, bet ne jų pagrindu sukurtą žmogaus embrioną. Būtent todėl, kad embrionas yra atskira žmogiška gyvybė genezės stadijoje, jam yra nustatoma atitinkama teisinė apsauga ir atitinkamas jos lygis. Sisteminė pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, jog embriono sukūrimas yra galimas tik dirbtinio apvaisinimo tikslu (žr. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 str. 1, 3, 5 dalys, 10 str. 3 dalis konjunkcijoje su Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1938 (toliau - BTEĮ) 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d., Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 6, 7 ir ypač 8 dalimi (“Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.”) Be to, paagalbinio apvaisinimo procedūros tikslas ir objektas yra vaiko gimimas, kurio būtina sąlyga yra embriono sukūrimas, o vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju procedūros tikslas ir objektas yra asmens vaisingumo išsaugojimas neapibrėžtai ateičiai, kuriam embriono sukūrimas nėra reikalingas. Tą patį pastebi ir Teisės departamentas, rekomenduodamas atskirti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principus.(6 p.)4 Todėl, atsižvelgiant į skirtingą pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų prigimtį, taip pat į tai, kad embriono sukūrimas neatitinka vaisingumo išsaugojimo procedūros tikslo ir objekto, ir šios procedūros kontekste yra perteklinis, taip pat į tai, kad embriono kūrimas vaisingumo išsaugojimo tikslu, prieštarauja Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir BTEĮ normoms, leidžiančioms kurti embrioną tik pagalbinio apvasinimo tikslu, o ypač į tai, kad įstatymo leidėjui tenkančią tesinę pareigą užtikrinti pakankamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį, siūlome įstatymo projekte atitinkamai koreguoti vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąvoką ir atsisakyti autologinio naudojimo sąvokos keitimo.

 

(Nepritarti)

Pritartina, kad embrionui turi būti taikoma teisinė apsauga, atsižvelgiant į tai, kad jis, esant atitinkamoms sąlygoms, gali išsivystyti į žmogų. Ši apsauga kuriama keičiamo įstatymo 10 straipsniu. Tačiau remiantis į tai, kad embrionas negali vystytis ir išgyventi savarankiškai, jo teisinė apsauga nėra prilyginama žmogaus (asmens) teisinei apsaugai, ar savarankiškos gyvybės teisinei apsaugai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės departamentas, rekomenduodamas atskirti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principus, nesiūlo tai daryti atskirais įstatymais, siūlo šiame įstatyme projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1-3 dalis performuluoti, atskiriant pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principus.

 Atsižvelgtina į tai, kad tiek pagalbinio apvaisinimo, tiek ir vaisingumo išsaugojimo galutinis tikslas yra vaiko gimimas.

 

2.2.1

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

2

61N

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1dalį ir išdėstyti taip:

 1. Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:

 „61. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos – sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmeniui, siekiant paimti, užšaldyti ir saugoti jo lytines ląsteles ir (ar) embrioną (-us) ir (ar) reprodukcinius audinius, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) galimi sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.“

(Pritarti iš dalies)

Paneigus galimybes laikyti ir naudoti embrioną  neatitiktų įstatymo tikslų, tačiau siūlytina pagrindiniam komitetui spręsti dėl embriono laikymo ir saugojimo paslaugos priskyrimo ne vaisingumo išsaugojimo, o pagalbinio apvaisinimo paslaugai.

2.2.2

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

2

 

 

5

 

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip:

 5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „12. Žmogaus lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių autologinis naudojimas (toliau – autologinis naudojimas) – iš žmogaus paimtų lytinių ląstelių, embrionų arba reprodukcinių audinių naudojimas jam pačiam pagalbinio apvaisinimo tikslu.“

 

(Nepritarti)

Siūloma įvertinti, ar remiantis medicinos mokslu, iš žmogaus paimtas embrionas gali būti naudojamas jam pačiam pagalbinio apvaisinimo tikslu. Gal tikslinta formuluotė embrionui taikant ždį ne paimtas, o sukurtas?

2.2.3

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

6

 

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos

 1. Veiksnus pilnametis asmuo, o nepilnametis asmuo, atstovaujamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka, gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas, kad būtų paimtos lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai ir (ar) sukurti embrionai jo vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) galimi sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.

 2. Prieš vaisingumo išsaugojimo procedūrų pradžią asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis šią procedūrą, privalo suprantamai informuoti asmenį (jei vaikas yra nepilnametis – jo tėvus, įtėvius ar globėjus įstatymų nustatyta tvarka) apie vaisingumo išsaugojimo ir autologinio naudojimo galimybes (tiek bendrai žinomas medicinos praktikoje, tiek ir konkrečiu atveju), alternatyvas, naudą, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, veiksmus, susijusius su reprodukcine sveikata, pastojimo planavimu bei pagalbinio apvaisinimo procedūrų atlikimu ateityje.“

(Pritarti iš dalies)

Tikslinti pagal Teisės departamento pasiūlymą (9 punktas)

2.3

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

1

 

 

Projekto 1 straipsniu siūloma „sugyventinių“ sąvoką keisti į sąvoką „partneriai“. Sutikdami su Teisės departamento išvadoje pateikiama argumentacija, jog “vadovaujantis teisinio aiškumo ir reglamentavimo nuoseklumo principu, vienoda sąvokų terminija turėtų būti vartojama visuose keičiamo įstatymo straipsniuose”, taip pat norime atkreipti dėmesį, kad tas pats teisinio aiškumo ir reglamentavimo nuoseklumo principas reikalauja, jog įstatymo projekte vartojamos sąvokos derėtų ir su kitais įstatymais ir teisės aktais bei juose pateikiamomis sąvokomis, šiuo atveju - su LR Civiliniu kodeksu. LR civilinis kodeksas “partnerių” sąvoką iš esmės naudoja apibūdinti asmenis, sudariusius jungtinės veiklos sutartį. Tais atvejais, kai CK kalba apie partnerystę ne jungtinės 5 veiklos kontekste, žodis "partnerystė" ir "partneriai" naudojami kaip sinonimas "kohabitacijai" ir "sugyventiniams". Kaip sinonimas kohabitacijai žodis "partnerystė" yra vartojamas CK III knygos nuostatose kalbančiose apie bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos (1 kartą), ir kaip sinonimas žodis "partneriai" yra vartojamas VI knygos dalyje, kuri kalbama apie apie atstovavimą nepilnamečiui sveikatos priežiūros įstaigoje, kiekvieną kartą nurodant, kad sugyventinis = partneris. Todėl, siekiant užtikrinti teisės sistemiškumą ir išvengti teisės normų dviprasmiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatyme sąvoka „sugyventiniai“ vartojama ir 3 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse bei 10 straipsnio 1 dalyje, siūlytina suderinti įstatymo Projekte naudojamas sąvokas su LR Civiliniu kodeksu, įstatymo projekte žodį patneriai pakeičiant žodžiu “sugyventiniai”.

 (*Kalba netaisyta)

(Nepritarti)

Pritartina TD pasiūlymui Pagalbinio apvaisinimo įstatyme naudoti „partnerių“ sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas koreliuoja ne tik su bendro gyvenimo kūrimu, bet ir su teisiniais susitarimais bei bendromis teisinėmis prievolėmis, būsima tėvų atsakomybe už gimsiantį vaiką. Priimtas partnerystės įstatymas suteiktų aiškumo sąvokose, kalbant apie įsipareigojimais, atsakomybėmis ir teisėmis grįstą partnerystę. Šiuo metu galiojanti įstatymo 1straipsnio pirma dalis stokoja logikos, kadangi sugyventinių sąvoka savo esme  nėra tapati partnerystei, kalbant apie tarpusavio susitarimus, įsipareigojimus, teisių ir pareigų santykį, t.y. prievolinius santykius.   

 

2.3.1

 

1

 

 

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų (toliau - sutuoktiniai) arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos vedančių asmenų (toliau – partneriai sugyventiniai), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, asmenų, kuriems atliekamos vaisingumo išsaugojimo procedūros teises.“

(Nepritarti)

Aukščiau išdėstyti argumentai.

2.3.4

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

3

5N

7

 

Pasiūlymas. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

 7. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka sutuoktinio ar sugyventinio, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio sugyventinio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.

 

(Nepritarti)

Aukščiau išdėstyti argumentai.

2.34

 

 

 

 

Pasiūlymas: 2.Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, įstatymo projekto 5 - 9 straipsnius atitinkamai pernumeruojant, ir jį išdėstyti taip:

 1.Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 3. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems ar bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos vedantiems veiksniems asmenims pateikus: asmens tapatybę, amžių, santuokos ar sudarymą ar bendro gyvenimo faktą neįregistravus santuokos patvirtinančius dokumentus, medicinos dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.

(Nepritarti)

Aukščiau išdėstyti argumentai.

2.4

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

 

 

 

Įstatymo projekte yra siūloma Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu. Toks pasiūlymas yra teisiškai ydingas. Pažymėtina, kad 3 straipsnis reguliuoja pagalbinio apvaisinimo principus, o moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principas yra vienas iš jų. Moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principas (pirmoji jo dalis) yra specifiškai suformuotas ir taikomas moters teisėms apsaugoti ir jos sveikatai išsaugoti, kadangi pagalbinis apvaisinimas vyksta siekiant sukelti moters nėštumą, pagalbinio apvaisinimo in 6 vivo atveju - pagalbinio apvaisinimo procedūrą atliekant moters kūne, o pagalbinio apvaisinimo in vitro atveju - implantuojant mėgintuvėlyje sukurtą embrioną į moters kūną. Taigi jis susijęs su medicininėmis intervencijomis į moters kūną ir tai tiesiogiai veikia jos sveikatą. Todėl siūlytina šio principo nekeisti, suformuoluojant naują teisinį principą arba atskirame įstatyme reguliuojančiame vaisingumo išsaugojimo teisinius santykius (kaip yra siūloma 1 punkte), arba, jei įstatymo leidėjas mano, kad atskiras įstatymas tam yra nebūtinas, suformuluojant kaip atskirą teisės principą šiame įstatyme ir jį išdėstant atskiru straipsniu. Atkrepiame dėmesį, jog atskirti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo principus, atsižvelgiant į skirtingą pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų tikslą ir objektą, siūlo ir Teisės departamentas (6.p.) (*Kalba netaisyta).

Be to, siūloma lyčiai neutrali principo formuluotė straipsnyje, kuris, kaip minėta, nustato pagalbinio apvaisinimo principus, suponuoja, jog įstatymu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save identifikuoja vyru, ar netgi vyrui, save identifikuojančiam moterimi. Tokia įstatymo formuluotė sukurs nepagrįstus teisinius lūkesčius dėl lyties tapatumo sutrikimo (gender disforijos) kenčiantiems žmonėms, jog jiems, nepriklausomai nuo jų biologinės lyties, pagalbinis apvaisinimas yra galimas. Ji yra neetiška, nes leidžia mokslu nepagrįstą įsivaizdavimą apie žmogaus lytiškumą turintiems žmonėms gyventi iliuzijoje, kad moteris gali būti vyru, ir mediciniškai nepagrįsta, nes biologinis vyras niekaip negali pastoti.

(Pritarti iš dalies)

Pritarti tuo atveju ir ta apimtimi, kiek bus pritarta Teisės departamento išvados 6 punktui.

2.4.1

 

 

 

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:

 2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „2. Visi sprendimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami vadovaujantis asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, moters sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių sugyventinių lygiateisiškumo principu.“

(Nepritarti)

Aukščiau išdėstyti argumentai.

2.4.2

 

 

 

 

Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip:

 3. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „3. Visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, priimami įvertinus galinčią kilti naudą bei žalą asmeniui, kuriam teikiamos atitinkamos paslaugos ir (ar) motinai ir (ar) vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir laikantis atsargumo priemonių.“

(Nepritarti)

Pasiūlymas neatitinka projekto tikslų dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo

2.5

Rengimo šeimai asociacija

2021-10-20

10

7

 

5. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nediviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, 7 jog embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. BTEĮ 3 str. 20 d. sakoma, jog “Žmogaus embrionas – besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos”. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2016 m., priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą (Įstatymo 2 str. 7 d.)

Kadangi embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje, įstatymo leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį. Reikalvimas nustatyti tinkamą embriono apsaugos lygį, atitinkantį Lietuvos teisėje įtvirtintą embriono sampratą, kyla iš tarptautinių įsipareigojimų.

Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos (toliau - Ovjedo konvencija) 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad „kai įstatymai leidžia atlikti tyrimus su embrionais in vitro, jie turi užtikrinti atitinkamą embriono apsaugą“. Europos žmogaus teisių teismas, laikosi pozicijos, kad embriono teisinis apibrėžimas priklauso konvencijos šalių narių jurisdikcija, tačiau taip pat kalba apie tai, kad konvencijos šalys narės turi 8 užtikrinti pakankamą embriono apsaugą, atitinkančią jų teisėje įtvirtintą embriono sampratą.

Europos sąjungos teisė reikalauja, kad nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga , kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, 9 ypač – į žmogaus orumą.” Byloje C-34/10 Oliver Brüstle prieš Greenpeace eV Europos teisingumo teismas įtvirtimo embriono, kaip žmogiškosios gyvybės genezės stadijoje, sampratą, taip pat pabrėžė, jog dėl savo ypatingos prigimties “embrionas” yra autonomiška Sąjungos teisės sąvoka, kurią Sąjugos teritorijoje būtina aiškinti plačiai ir vienodai,

 Čia pastebėtina, kad žmogiškojo orumo apsauga gali būti teikiama tik tokiam subjektui, kuris turi žmogiškąją prigimtį. Žmogiškos prigimties turėjimas nepriklausomo nuo to, ar jis teisinio subjektiškumo prasme yra laikomas asmeniu. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuva gali savarankiškai nusistatyti embriono apsaugos lygį, tačiau jis turi būti pakankamas ir atitikti šalyje įtvirtintą teisinę embriono sampratą.

Kaip minėta, Lietuvos teisėje embriono sąvoka yra apibrėžta kaip žmogaus gyvybė esanti genezės stadijoje. Lietuvos valstybė, siekdama užtikrinti pakankamą embriono apsaugą, atitinkančią Lietuvos teisėje įtvirtintą embriono sampratą, Lietuvos teisėje yra įtvirtinusi tris teisinės nuostatas: a) žmogaus embrono kūrimas kitu, ne su pagalbiniu apvaisimimu susijusiu tikslu, yra negalimas b) biomedicininiai eksperimentai su žmogaus embrionu yra ribojami c) nepanaudoti žmogaus embronai yra šaldomi neribotam laikui.

Kad žmogaus embrono kūrimas kitu, ne su pagalbiniu apvaisinimu susijusiu tikslu, yra negalimas, nurodo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 8 dalis (“Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.”), kurią dera skaityti konjunkcijoje su BTEĮ 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d. Ši nuostata kyla iš Ovjiedo konvencijos 18 str. 2 d.: “Kurti žmogaus embrionus moksliniams tyrimams yra draudžiama.”.

Reikalavimas užtikrinti pakankamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį, taip pat reiškia, jog žmogaus embriono negalima naudoti bet kokiu kitu, ne su pagalbiniu apvaisimimu susijusiu tikslu. Kad sukurtas žmogaus embrionas negali būti naudojamas bioemedicininiams eksperimentams, nurodo BTEĮ, kurio 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d. įtvirtina šiuos žmogaus gyvybės apsaugos principus: a) kad kurti embrionus biomedicininių tyrimų tikslais draudžiama, b) kad su žmogaus embrionu leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam žmogaus embrionui yra didesnė negu žala ir c) kad biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami. Tokia pati nuostata netiesiogiai kyla Ovjiedo konvencijos 18 str. 2 d. loginės analizės: jei žmogaus embrionus kurti moksliniams tyrimams draudžaima, lygiai taip pat draudžiama moksliniams tyrimams jau sukurtis, bei nepanaudotus žmogaus embrionus, nes jie buvo sukurti dirbtinio apvaisinimo tikslu. Kitaip interpretuojant būtų sukurta teisės spraga, kuria galima būtų pagalbinio apvaisinimo proceo metu sąmoningai sukurti perteklinius žmogaus embrionus, ketinant juos panaudoti ne pagalbinio apvaisinimo tikslais. Toks teisinis reguliavimas atitinka ES teisės reikalavimą, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač – į žmogaus orumą.” (ETT byla C-34/10 Oliver Brüstle prieš Greenpeace eV) Būtent todėl, siekiant išvengti galimo piktnaudžavimo ir užtikrinti tinkamą žmogaus embriono apsaugos lygį, Pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo metu sukurti ir nepanaudoti žmogaus embrionai negali būti naikinami ir turi būti šaldomi, įtvirtina Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 5 (“Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke.” Ir 7. dalys (“Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną.”). Kad toks piktnaudžiavimas yra realus, liudija faktas, vos užregistravus Įstatymo pakeitimo projektą viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Vilnuje įsikursiantį naują kamieninių ląstelių tyrimų centrą.

Iš viso to, kas pasakyta, akivaizdu, jog teisės normos, išreiškiančios aukščiau minimas teisines nuostatas, yra tampriais susijusios tarpusavyje ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą. Jų keitimas ją ardytų ir neatitiktų pakankamo žmogaus embriono apsaugos lygio, kurio iš Lietuvos reikalauja ES teisės normos ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai.

Įstatymo projektas, siūlantis išbraukti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje įrašytą nuostatą, jog “ Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui”, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų ar kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu. Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja jau minėtoms BTEĮ nuostatoms, draudžiančioms kurti ir naudoti embrionus biomedicininių tyrimų tikslais bei iškreipia 13 Lietuvoje galiojančią žmogaus embriono teisinės apsaugos sistemą.

2015 m. svarstant naują Biomedicinių tyrimų etikos įstatymo redakciją, buvo keliamas klausimas, kaip elgtis embrionais, kurie buvo kurti pagalbinio apvaisinimo tikslais, bet nebuvo tam panaudoti. Paprastai pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotus embrionus yra siekiama naudojami kamienių lastelių gavybos tikslais. Kaip žinia, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva. Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos. Todėl, žmogaus embriono apsaugos tikslais, buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, jog "biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami." (Įstatymo 3 str. 6 d.) Siūlome, vadovaujantis pakankamo žmogaus embriono apsaugos lygio reikalavimu, ir Lietuvoje jau įtvirtinta žmogaus embriono esančio vystymosi stadijoje teisinės apsaugos sistema, siūlomo teisinio reguliavimo atsisakyti. Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet jam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo. Kaip minėta, Lietuvos teisės normos, skirtos apsaugoti žmogaus gyvybę genezės stadijoje, yra susijusios tarpusavyje ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą, kurią šis siūlomas pakeitimas ardytų. Kaip minėta aukščiau, nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos teisinės embriono sampratos. Lietuvos teisėje embriono sąvoka yra apibrėžta kaip žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Pakankamos embriono apsaugos principas suponuoja, kad leidimas nepanaudotus žmogaus embrionus sunaikinti, esant realiai galimybei juos išsaugoti šaldant, Lietuvoje neatitiktų pakankamo žmogaus embriono apsaugos standarto. Todėl siūlome tokio teisinio reguliavimo atsisakyti.

 

(Pritarti nuostatai dėl embriono apsaugos lygio nustatymo poreikio (to ir siekia įstatymo iniciatoriai).

 

(Nepritarti žemiau konkrečiai suformuluotam siūlymui, vertinant realiai reikalingų sukurti embrionų poreikį pagalbiniam apvaisinimui siekiant užtikrinti moters (asmens) sveikatos prioriteto principą.)

Pritarti embriono teisinio statuso apibrėžimo reikalingumui-tokį statusą ir apibrėžia įstatymo 10 straipsnis taip pat atsižvelgtina į TD pastabą dėl pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo principų atskyrimo. Atkreiptinas dėmesys į ekspertinę Teisingumo ministerijos išvadą „Įvertinę Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-879 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime“. Pritartina projekto iniciatorių nuomonei: „Atkreiptinas dėmesys, kad „amžinas“ embrionų saugojimas diskredituoja ir embrionų donorystės programos įgyvendinimą, nes neretai poros embrionų donaciją grindžia ne noru padėti kitoms nuo nevaisingumo kenčiančioms poroms, bet vienintele likusia galimybe išvengti priverstinio „amžino“ embrionų saugojimo ir mokėjimo už tai.“ Suprantama, kad kiekvienam asmeniui kyla etinių klausimų, susijusių su žmogiškąja prigimtimi, žmogiškųjų bruožų, savybių atsiradimo pradžia. Tačiau Lietuva yra demokratinė valstybė ir vienų asmenų etiniai įsitikinimai, grįsti jų asmeniniu tikėjimu, neturėtų varžyti kitų asmenų teisės į pilnavertį šeimos gyvenimą, jei dėl medicininių priežasčių,  be mokslu grįstos medicininės intervencijos jie to daryti negali.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Amžinas embriono šaldymas kelia dideles abejones bioetikos požiūriu, atsižvelgiant į nenumatytas tokio embriono panaudojimo galimybes ateityje.

2.6.1

 

10

7

 

Pasiūlymas. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną ir (ar) nutraukti jo saugojimą. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui išskyrus, kai: 1) pasibaigia embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo embrionų donorystei arba embrionų laikymo termino pratęsimui;

2) miršta vienas ar abu sutuoktiniai (partneriai) ir nėra abiejų šių asmenų įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei; 3) pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė ir nėra abiejų šių asmenų įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei.“

(Nepritarti)

Aukščiau išdėstyti argumentai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1 Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

7. Balsavimo rezultatai: „Grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti“ – bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Tomas Vytautas Raskevičius

 

 

 

 

Patarėja Eglė Lukšienė