LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

AUDITO KOMITETas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9(1) STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2020

2022-12-14 Nr. 141-P-34

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė.

Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento direktorė Aura Šalugienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo politikos skyriaus vedėja Inga Puzienė, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Monika Juodvalkė, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedratienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	1 (9^1)	(8N)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9^1 straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad „Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, jos apibrėžti nėra siūloma ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	1 (9^1)	(8N)		Antra, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius. Pažymėtina, kad pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, kurią ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ turėtų teisę perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat statinius išnuomoti ir panašiai. Taigi, jie kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, galėtų gauti pelną, tik esminis skirtumas, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, nes projekto aiškinamajame rašte minimas siauresnis subjektų, kuriems reikėtų taikyti atitinkamas lengvatas, ratas. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai ne ūkinę komercinę vykdantys subjektai galėtų gauti turtinę naudą valstybės turto sąskaita, t. y. neatlygintinai gaudami teisę vykdyti statybas valstybinėje žemėje.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	1 (9^1)	(8N)		Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „ne komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius“ turinys, nes iš jų nėra aišku, kaip šios įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir aiškinamos, t. y. neaišku, kokie Statybos įstatyme apibrėžti statybos dalyviai - statytojai (užsakovai), kurie investuoja lėšas į statybą, bet patys jos nevykdo, ar statinio statybos rangovai, kurie turi teisę užsiimti statyba - turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėti subjektai būtų susiję su valstybinės žemės nuoma (pvz., jie yra valstybinės žemės nuomininkai ar būtų suprantami kažkaip kitaip). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9^1 straipsnis reglamentuoja, būtent, valstybinės žemės nuomininkų teisę statyti jų nuomojamoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	1 (9^1)	(8N)		Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9^1 straipsnio 7 dalyje jau yra reglamentuojama viena šio straipsnio netaikymo išimtis, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų išdėstyti papildant keičiamo įstatymo 9^1 straipsnio 7 dalį, o ne dar vieną išimtį dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	1 (9^1)	(8N)		<...> 1.1. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“; 1.2. reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	*			2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinimo datas, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma tų subjektų atžvilgiu, kurie jau pradėjo pagal galiojantį teisinį reguliavimą statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	*			3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2023 m. sausio 4 d. Siekiant, kad projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas galiotų ir įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, reikėtų atitinkamai teikti minėto Žemės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektą.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	*			4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybinės žemės sklypų nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.	Pritarti	Argumentai: 2022-12-07 pateikta Vyriausybės išvada Nr. 1216.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	*			5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statybas valstybinėje išnuomotoje žemėje. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas.	Pritarti	Argumentai: 2022-11-04 pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-8828.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	I			6. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas: 6.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“;	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21	*			6.2. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisingumo ministerija, 2022-10-03	1 (9^1)	(8N)		Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9^1 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti
2.	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-27	1 (9^1)	(8N)		<...> 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: <...> 1.1. Projektu siūloma įtvirtinti reikšmingas išimtis ir lengvatas neapibrėžtam subjektų ratui Nei Projekto, nei aktualios redakcijos Žemės įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kurie subjektai, siekiantys statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius lengvatine tvarka be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) išsinuomotame valstybinės žemės sklype, laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos. <...> Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiausios galios teisės akte – įstatyme – aiškiai ir nedviprasmiškai nedetalizuojant privalomų ne ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinio (arba nuorodos į įstatymą, kuriame jis apibrėžtas) bei jį atitinkantiems subjektams taikytinų kitų privalomų reikalavimų, praktikoje ne tik sukeltų problemų dėl šių nuostatų traktavimo bei taikymo, bei ir suteiktų teisę nemokėti Žemės įstatymo 9^1 nustatyto atlyginimo už papildomas naudojimosi valstybine žeme galimybes pernelyg plačiam subjektų ratui. 1.1.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nenumato sprendimo dėl atleidimo ar neatleidimo nuo Žemės įstatymo 9^1 straipsnyje numatyto atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje procedūros, šį sprendimą priimsiančio subjekto (-ų), jo (jų) teigiamam ar neigiamam sprendimui įtakos turinčių motyvų, faktų, aplinkybių, pan., o tokia situacija, kiekvieną atvejį atsakingam subjektui (-ams) nagrinėjant individualiai be nustatytų objektyvių kriterijų, taip pat keltų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai. <...> 1.2. Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas neužtikrintų, kad nemokant atlyginimo už teisę statyti ant be aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti Projekto nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį (dalis) išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių^[1], tokiu atveju (naujo ar rekonstruoto statinio, įrenginio ar jų dalies perleidimo), pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti. <...> 1.3. Projektu nepagrįstai išplečiamos kai kurių subjektų teisės statyti valstybinėje žemėje, išvengiant ne tik papildomo atlyginimo už šią teisę mokėjimo, bet ir galimai apeinant kitus Žemės įstatyme nustatytus apribojimus <...> Loginė-lingvistinė analizuojamos Projekto nuostatos konstrukcija suponuoja, kad teisės aktuose neapibrėžtą ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 9^1straipsnio 3–6 dalys), bet ir galimai nereikėtų įrašyti galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jiems negaliotų kitos būtinos sąlygos – dėl valstybinės žemės sklypo išnuomavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės įstatymo 9^1straipsnio 1 dalis). Taip pat tokiems subjektams galimai nebūtų taikomos Žemės įstatymo 9^1 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad priėmus Projektą būtų pažeisti racionalaus, efektyvaus ir valstybės bei visuomenės interesus atitinkančio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl Projekto nuostatos – tobulintinos, siekiant užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Projekte ir Žemės įstatyme įtvirtinta įrenginio sąvoka gali būti skirtingai interpretuojama Nei Projekte, nei aktualios redakcijos Žemės įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleidžiama įrenginio sąvoka ir nėra papildomai detalizuojami su valstybinės žemės nuoma po įrenginiais, naujų įrenginių statyba ar jų rekonstravimu bei papildomo atlyginimo už tai, įrenginių išpirkimu susiję aktualūs aspektai, kurie yra svarbūs tiek Projekto, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 9^1 straipsnio nuostatų kontekste. <...> Todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tiek Projekto nuostatų, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 9^1 nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kai vienas objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, kitais galbūt analogiškais atvejais – ne). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projektu nebūtų pasiekti jo aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai. <...> 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame. <...>	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Vyriausybė, 2022-12-07	1 (9^1)	(8N)		<...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9^1 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2020 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projektu siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9^1 straipsnio netaikymo išimtį tam tikriems subjektams – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą. Įstatymo projekte vartojama subjektų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, sąvoka nėra apibrėžta. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kokių teisės aktų nuostatomis būtų vadovaujamasi, kokie kriterijai būtų taikomi priimant sprendimą, kad asmuo laikomas subjektu, vykdančiu ne ūkinę komercinę veiklą. Įtvirtinus tokią išimtį, valstybinės žemės nuomininkai – asmenys, vykdantys ne ūkinę komercinę veiklą – nuomojamame valstybinės žemės sklype statantys naujus ar rekonstruojantys esamus statinius, nemokėtų Žemės įstatymo 9^1 straipsnyje nustatyto atlyginimo. Pagal Įstatymo projekto formuluotę išimtis būtų taikoma tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims, nenumatant, ar šių asmenų vykdoma veikla turi būti susijusi su ketinamų statyti (rekonstruoti) statinių paskirtimi. Apibrėžiant Žemės įstatymo 9^1 straipsnio netaikymo atvejus, nenumatoma, kokius objektus statant (rekonstruojant) nemokamas šiame straipsnyje numatytas atlyginimas. Nustatant atvejus, kai galimybė statyti nuomojamame žemės sklype suteikiama neatlygintinai, tokios išimties nustatymas turi būti susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kadangi valstybinė žemė yra visuomeninė vertybė. Įstatymo projektu siekiant nustatyti išimtį plačiam ir neapibrėžtam subjektų ratui – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą, sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir tai neatitinka valstybės kaip žemės savininkės interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų. Įstatymo projekte, numatant Žemės įstatymo 9^1 straipsnio netaikymo išimtį, neįvertinta Įstatymo projekte vartojamos asmenų grupės – asmenų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, veiklos ar (ir) jų statomų (rekonstruojamų) statinių, įrenginių sąsajos su viešojo intereso tenkinimu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad nustatant subjektus, kuriems netaikomas Žemės įstatymo 9^1 straipsnis, įvertinta tai, jog tokie asmenys, naudodamiesi valstybine žeme, negauna finansinės naudos. Pažymėtina, kad naudojimosi valstybine žeme lengvatos, remiantis valstybinės žemės kaip visuomeninės vertybės statusu, gali būti nustatomos atsižvelgiant į tai, ar tokių asmenų (kurių atžvilgiu nustatoma lengvata) veikla ir (ar) valstybinėje žemėje statomi statiniai naudingi visai visuomenei ir atitinka viešąjį interesą. Įtvirtinus Žemės įstatymo 9^1 straipsnio netaikymo išimtį labai plačiam subjektų ratui, galimai būtų pažeidžiami lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas pagrindimas neatitinka siūlomo teisinio reguliavimo. Jame nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog fiziniai asmenys (daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai) galėtų lengvatinėmis sąlygomis statyti (rekonstruoti) inžinerinės infrastruktūros statinius prie daugiabučių gyvenamųjų namų, tačiau Įstatymo projekte numatoma, kad lengvata taikoma platesniam subjektų ratui, ir nenurodyta, kad išimtis taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų inžinerinės infrastruktūros statybos (rekonstravimo) atveju. Nustatant lengvatą tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams ir (ar) daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, kiltų klausimas, ar nustatant tokią lengvatą nediskriminuojami individualių gyvenamųjų namų savininkai. Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad finansinė nauda gali būti gaunama, nes naudojantis valstybine žeme, yra sukuriamas naujas nekilnojamasis daiktas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės nuomininkui. Tais atvejais, kai daugiabučiame gyvenamajame name esančiame bute ar kitoje patalpoje vykdoma ūkinė komercinė veikla, nuomojami butai ar prie daugiabučių namų esančios stovėjimo aikštelės, valstybinės žemės nuomininkas taip pat gauna finansinę naudą.	Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad:

- įstatymo projekte nedetalizuotas ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinys, kas gali sukelti šios nuostatos traktavimo problemų praktikoje, nes sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti privalomo atlyginimo pernelyg plačiam subjektų ratui, taip pat nėra aišku, kurie subjektai yra laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos. Taip sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir neatitinka valstybės, kaip valstybinės žemės savininkės, interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų,

- neužtikrinama, kad nemokant atlyginimo už teisę statyti ant be aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti. Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad gausiai susiduriama su atvejais, kai pakeitus žemės naudojimo būdą, nuomininkas tame lengvatinėmis sąlygomis išnuomotame valstybinės žemės sklype, vykdo naujų statinių statybas, o vėliau tuos naujai pastatytus statinius parduoda, taip lengvatinėmis sąlygomis valstybės sąskaita gaudamas naudą iš esmės tik sau. Be kita ko, Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupcinio vertinimo išvadoje šio įstatymo projekto akcentavo, kad nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių, tokiu atveju, pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti,

- eliminuojama galimybė įvertinti ir apsvarstyti šiuo metu atliekamos sisteminės viso Žemės įstatymo nuostatų įgyvendinimo ir taikymo peržiūros rezultatus. Įgyvendinant žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo ir kontrolės pertvarkos pirmąjį etapą, 2022 m. birželio 30 d. Seime priimtas naujos redakcijos Žemės įstatymas ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimai. Tęsiant šią pertvarką, Aplinkos ministras įsakymu^[2] sudarė darbo grupę, kuri iki 2022 m. gruodžio 1 d. turi įvertinti ir pateikti Aplinkos ministerijai siūlymus dėl minėto Žemės ir kitų su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės teisinio reguliavimo tobulinimo. Taigi, šiuo metu atliekant visapusišką Žemės ir su juo susijusių įstatymų, taip pat šios srities procesų ir institucijų funkcijų peržiūrą, yra sistemiškai vertinamos, be kita ko, ir Žemės įstatymo 9(1) straipsnio nuostatos, kurias siūlo keisti įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 iniciatoriai,

siūlyti iniciatorių pateiktą Žemės įstatymo Nr. I-446 9(1) straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2020 atmesti.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Razma.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Zigmantas Balčytis

(Komiteto biuro patarėja A. Buragienė)

---

[1] Į šį aspektą dėmesys atkreiptas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/24a0565039a811edbf47f0036855e731?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=c217116c-7913-4a83-abca-8191e416cb32.

[2] Aplinkos ministro 2022-09-09 įsakymas Nr. V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“.