LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR.VIII- 1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-05-13 Nr. XIVP-3293(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo Aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies trečiajame sakinyje po žodžių „siekdama mažinti oro taršos“ įrašytinas žodis „kenksmingą“.
2. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse ir miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių ar daugiau gyventojų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje), išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse“. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnių šio įstatymo projekto variantų reg. Nr. XIVP-3293 ir reg. Nr. XIVP-3293(2) 8 straipsniuose dėstomoje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje buvo siūloma nustatyti draudimą deginti kietąjį iškastinį kurą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse. Taigi, teikiamu projektu draudimo teritoriją siūloma ženkliai sumažinti, apsiribojant draudimo taikymu tik kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse ir miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių ar daugiau gyventojų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje).
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.
Pirma, pagal nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslą, jos įgyvendinimo uždavinius, jų nustatymo teisinius pagrindus, principus ir priemones nustato Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas. Šiame įstatyme gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gamtinių gydomųjų veiksnių, rekreacinių teritorijų, vandens telkinių, išplėtota specialioji infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, ir gyvenamosios vietovės (ar jų dalys), kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir specialioji infrastruktūra šiems ištekliams naudoti sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, skirstomos į kurortus ir kurortines teritorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą deginti kietąjį iškastinį kurą tik kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse, tačiau draudimo deginti tokios pačios rūšies kurą gyvenamosiose teritorijose, kurios neturi kurorto statuso, tačiau Vyriausybės nutarimu joms yra suteiktas kurortinės teritorijos statusas, nėra siūloma nustatyti. Kyla abejonių, ar siūlomas draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, kurio tikslas, manytina, yra šiose vietovėse užtikrinti kuo geresnes sveikatinimo, poilsio, turizmo sąlygas, galėtų būti pagrįstai diferencijuotas, netaikant tokio draudimo kurortinių teritorijų statusą turinčioms gyvenamosioms vietovėms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.
Antra, svarstytina, ar siūlymas nustatyti, kad draudimas deginti iškastinį kietąjį kurą taikomas tik miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių ar daugiau gyventojų, ir nėra taikomas kaimo gyvenamosiose vietovėse, atitinka keičiamo įstatymo paskirtį ir tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte - nustatyti asmenų teises į švarų orą, pareigas saugoti aplinkos orą nuo taršos, susijusios su žmonių veikla, ir mažinti jos daromą žalą žmonių sveikatai bei aplinkai.
3. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytina formuluotė „šio straipsnio 3 dalį ir“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]