LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 4, 5, 6 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIp-1762

 

2018-09-19   Nr. 113-P-34

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyriausioji specialistė Justina Dzičkancaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje nustatytą šio įstatymo paskirtį, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnyje siūlomos apibrėžti sąvokos ,,savivaldybės (municipalinis) būstas“, ,,socialinis būstas“, ,,išperkamoji nuoma“, ,,jaunas žmogus“, ,,jauna šeima“ yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, todėl šiame įstatyme jos neturėtų būti apibrėžiamos, juolab, kad ir pačių sąvokų turinys nėra apibrėžiamas, o tik teikiamos nuorodos į kitus įstatymus.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

1

 

 

2. Tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos ,,savivaldybės (municipalinis) būstas“ turinys. Visų pirma nesuprantamas jame nurodytas subjektų ratas, kuriam skiriamas savivaldybės (municipalinis) būstas (jaunos šeimos, žmonės ir atvykstantys aukštos kvalifikacijos specialistai). Antra, šių subjektų ratas skiriasi nuo šio projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų grupių (jaunimas ir jaunos šeimos). Trečia, nėra aiški apibrėžtyje siūloma sąvoka „aukštesnės energetinės klasės būstas“. Atkreiptinas dėmesys, jog statybos techniniuose reglamentuose (pavyzdžiui STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ ) yra naudojama energinio, o ne energetinio naudingumo sąvoka. Be to, nėra aišku, kas yra laikoma „aukštesne“ energine klase. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reguliavimas tikslintinas.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

2

 

 

3. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 15 punktą, kadangi neaišku, kokia informacija apimtų savivaldybės demografinius klausimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 52 straipsnio 9 dalyje vartojama sąvoka ,,savivaldybės demografinių rodiklių statistiniai duomenys“.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

2

 

 

 

4. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 15 punkto nuostata, pagal kurią savivaldybė savo interneto svetainėje turi skelbti atrankos kriterijus savivaldybės (municipalinio) būsto ir savivaldybės socialiniam būstui gauti tarpusavyje derintina su įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 31 punktu (jame nėra numatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina atrankos kriterijus).

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

2

 

 

5. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 15 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybė savo interneto svetainėje turi skelbti ,,savivaldybės ir partnerių lėšas savivaldybės (municipalinio) būsto ir savivaldybės socialinio būsto projektams finansuoti“. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 5 straipsnio 3 dalį,  socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, būsto pardavimo ir kitų teisėtai gautų lėšų. Todėl svarstytina, ar neturėtų skelbiami visi finansavimo šaltiniai.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

3

 

 

6. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią ,,savivaldybė teikia pagalbą ir paramą jaunimui ir jaunoms šeimos būstui įsigyti, statydama (pirkdama) savivaldybės (municipalinį) būstą ir formuodama savivaldybės socialinio būsto fondą“ tikslintina keliais aspektais.

Visų pirma, tokia savivaldybės ,,pagalbos“ funkcija pagal jos veiklos pobūdį nėra numatyta keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (čia numatyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo).

Antra, siūloma nuostata tarpusavyje derintina su įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 15 punktu, kuriame numatoma sudaryti ne tik savivaldybės socialinio būsto fondą, bet ir savivaldybės (municipalinio) būsto fondą.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

3

 

 

7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus nustato šis, Lietuvos Respublikos koncesijų ir kiti įstatymai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytus partnerystės būdus, derinat juos su Investicijų įstatymo 4 straipsnyje nurodytais investavimo būdais.     

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

6

 

 

8. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 6 straipsnio turinį, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas.

Pritarti

 

9,

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

6

1

 

9. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

6

2

 

10. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomos nuostatos yra susijusios su savivaldybės tarybos kompetencija, todėl poįstatyminius teisės aktus turėtų priimti savivaldybės taryba, bet ne Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, tikslintina įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-19

 

 

 

11. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:

– įstatymo projekto pavadinime jungtukas ,,ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis;

– tikslintina įstatymo projekto 4 straipsnio pakeitimo esmė (prieš žodį ,,taip“ turi būti įrašyti žodžiai ,,ir jį išdėstyti“);

– įstatymo projekto 5 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: ,,Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 31 punktą ir jį išdėstyti taip:“;

–        įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis.

Pritarti

 

12.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2018-03-28

1

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 5, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1762 (toliau – Projektas), pažymime, jog pritariame 2018 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai Nr. XIIIP-1762 ir teikiame toliau nurodytas pastabas.

Pagal Projekto 1 straipsnio nuostatas, kreiptis dėl savivaldybės (municipalinio) būsto, be kita ko, galėtų jauni žmonės ir jaunos šeimos, t.y. 14-29 metų amžiaus asmenys bei šeimos, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Tai reiškia, jog kartu gyvenantys, tačiau nesusituokę vyras ir moteris, ar tokie asmenys kartu auginantys vaikus (įvaikius), nepatenkantys į jauno žmogaus sąvoką, t.y. vyresni nei 29 metų, negalėtų kreiptis dėl savivaldybės (municipalinio) būsto nuomos. Tuo tarpu esant analogiškai situacijai, sudarę santuoką asmenys dėl tokio būsto galėtų kreiptis iki 35 metų. Atkreipiame dėmesį į 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame išaiškinta, jog nuostatose „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ tik santuokos pagrindu sukurtos (buvusios sukurtos) darnios šeimos, daugiavaikės šeimos, išplėstinės šeimos, krizę išgyvenančios šeimos, nepilnos šeimos, socialinės rizikos šeimos ir šeimos sąvokos įtvirtinimas prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucija saugo visas šeimas, nepriklausomai nuo ja sukurtų santykių formos. Nors Projekto 1 straipsnyje nurodyta, jog jame įtvirtinta jaunos šeimos sąvoka atitinka apibrėžtąją Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, manome, kad šeimos sąvoka tiek minėtame įstatyme, tiek Projekte, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra koreguotina.

Pritarti

 

13.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2018-03-28

2

 

 

Projekto 2 straipsnyje nurodyta informacija, kurią savivaldybė skelbia ir atnaujina savo internetinėje svetainėje, įskaitant informaciją apie atrankos kriterijus nuomotis savivaldybės (municipalinį) būstą. Projekto 5 straipsnyje nustatyta, jog sprendimus dėl būsto suteikimo tvarkos priima savivaldybės taryba, o 6 straipsnyje nurodyta, iki kada turi būti priimami Projektą įgyvendinantys teisės aktai. Atkreipiame dėmesį, jog pačiame Projekte nėra nurodyta atrankos kriterijų, kurie būtų taikomi asmenims, siekiantiems pasinaudoti Projektu įtvirtinamomis nuostatomis – tai reiškia, jog juos siekiama nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš Konstitucijos kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo[1]. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, turi būti priimami remiantis įstatymais ir yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo[2]. Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu[3]. Todėl manome, kad būtent įstatyme turi būti numatyti esminiai asmenims, siekiantiems pasinaudoti Projekte numatyta galimybe nuomotis savivaldybės municipalinį būstą, keliami reikalavimai, t.y. tokie reikalavimai turi būti atskleisti būtent įstatyminiu, o ne poįstatyminiu lygmeniu.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2018-07-04

Nr. 646

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. SV-S-702 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 5, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1762 dėl šios priežasties.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą (toliau – Įstatymas), kurio projektą įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 9.6 papunktį – kurti priemones, kurios padėtų visoms jaunoms (iki 35 m.) šeimoms, nepaisant jų pajamų, įsigyti būstą ne didmiesčiuose, palengvinti materialinę jaunų šeimų padėtį, prisidėti prie emigracijos mažinimo, regionų atsigavimo, vidinės migracijos srautų subalansavimo – Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo tikslas – padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, apsirūpinti pirmuoju būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Tokiu būdu siekiama mažinti jaunų šeimų emigraciją, gerinti Lietuvos Respublikos demografinę padėtį. Įstatyme nustatytos finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose, teikimo sąlygos, tvarka ir finansavimas, todėl įsigaliojus Įstatymui, bus sudarytos sąlygos spręsti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 5, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1762 aiškinamajame rašte nurodytas problemas ir įgyvendinti šio įstatymo projekto tikslus ir uždavinius.

Nepritarti

Įstatymo projekte siūloma spręsti jaunų šeimų, asmenų ir aukštos kvalifikacijos specialistų aprūpinimo būstu klausimą sukuriant savivaldybės (municipalinio) būsto fondą. Savivaldybės, ieškodamos reikiamų specialistų, galėtų pasiūlyti jiems patrauklų būsto sprendimo variantą – nuomoti jiems municipalinį būstą ar suteikti galimybę įsigyti jį išperkamosios nuomos būdu.  Savivaldybei priklausantis būstas galėtų būti patogus jaunimui , kuris, keičiantis aplinkybėms, karjeros galimybėms, turėtų galimybę neprisirišti prie būsto visam gyvenimui. Taip pat, sukūrus savivaldybės (municipalinio) būsto fondą, galėtų būti sprendžiami Lietuvos demografiniai klausimai, būtų sudarytos palankios galimybės pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus į atitinkamus regionus, stabdoma vidinė gyventojų migracija.

2.

Seimo narys

E. Pupinis

2018-04-24

 

1

 

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas teikiamas siekiant suteikti galimybę pačioms savivaldybėms spręsti dėl municipalinio būsto nuomos prioritetų atsižvelgiant į realius poreikius.
Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamą LR vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį ir naują 21 dalį  išdėstyti taip:

„21. Savivaldybės (municipalinis) būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis aukštesnės energetinės klasės būstas, atitinkantis sertifikavimo reikalavimus, skirtas jaunų šeimų, žmonių ir atvykusių aukštos kvalifikacijos specialistų nuomai (nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis) ir išperkamajai nuomai atsižvelgiant į savivaldybės tarybos numatytus savivaldybės (municipalinio) būsto nuomos prioritetus ir patvirtintą tvarką.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

6. Komiteto išvadų rengėjų sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1762 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintautas Kindurys.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                                                          Guoda Burokienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė