LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 483¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-95

2021-06-23  Nr. 102-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo nariai Morgana Danielė, Tomas Bičiūnas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma, patarėjai Sonata Gendvilaitė, Martynas Dobrovolskis, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Jurgita Žilinskaitė, Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Koalicijos „Galiu Gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Matas Tamošaitis, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjai Simonas Mikšys, Svetlana Nekrasova.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Po įstatymo projekto pavadinimu nurodant įstatymo priėmimo datą mėnesio ir dienos nurodyti nereikia.	Pritarti	juridinės technikos pastaba
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			2. Siūlytina įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 71 straipsnio pavadinimą formuluoti taip: „71 straipsnis. Disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be tikslo jas platinti“.	Pritarti	Projektu pastaboje minimas pavadinimas yra kitame straipsnyje. Jis dėstytinas taip: „71^1 straipsnis. Neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti“.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			3. ANK 71 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis“ vietoje jungtuko „ir“ turėtų būti vartojamas jungtukas „ar“, kadangi ne visų kartu, o bet kurio iš nurodytų veiksmų padarymas turėtų užtraukti administracinę atsakomybę	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	1			4. Nors įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir su tuo susijusios rizikos klausimas privalo būti sprendžiamas“, tačiau įstatymo projektu siūloma panaikinti galiojančios redakcijos ANK 71 straipsnio nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo^[1]. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik atitinkamų medžiagų vartojimo faktas neleistų savaime konstatuoti, kad šios medžiagos prieš tai buvo gamintos, perdirbtos, įgytos, laikytos, gabentos ar parsisiųstos be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kadangi kiekvienas iš šių išvardintų veiksmų turi savarankišką turinį ir kiekvieną iš jų reikėtų atitinkamai įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jau yra atkreipęs dėmesį, kad „konstatuojant, kad buvo padarytos kelios BK 259 ar 260 straipsniuose nurodytos alternatyvios veikos, kiekvienos jų padarymas turi būti ne preziumuojamas (pavyzdžiui, jei kaltininkas medžiagas laikė, tai jas ir įsigijo), bet pagrindžiamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma“^[2]. Šiuo atveju tai reiškia, kad vien tik vartojimo fakto nustatymas neleistų asmens patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnį už atitinkamų medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir pan. Dėl to abejotina, ar pagrįstai siūloma atsisakyti minėto galiojančios redakcijos ANK 71 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo.	Pritarti	Dėl to paties pasisakė ir LAT, GP, NTAKD ir LRV savo išvadose. Patobulintame įstatymo projekte neatsisakoma straipsnio nuostatų, susijusių su atsakomybe už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			5. Lingvistinė ANK 71 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinė atsakomybė galėtų kilti ne tik už neteisėtą, bet ir už teisėtą nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimąsi be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – NPMKĮ) nuostatomis, pagal kurias narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (įskaitant gaminimą, importavimą, eksportavimą ir pan.) yra leidžiama, jeigu atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK 71 straipsnio 4 dalyje kalbama tik apie tokį atleidimą nuo administracinės atsakomybės, kai asmuo kreipiasi į valstybės institucijas norėdamas atiduoti būtent neteisėtai (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) pasigamintas, įgytas, laikytas ar parsiųstas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ANK 71 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „gaminimas“ įrašyti „neteisėtas“.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			6. ANK 71 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad atleistas nuo administracinės atsakomybės galėtų būti asmuo, kuris kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas ar parsiųstas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Neaišku, ar ši atleidimo nuo administracinės atsakomybės rūšis galėtų būti taikoma, jeigu atitinkamos medžiagos prieš tai būtų gabentos arba perdirbtos, t. y. su jomis atlikti veiksmai, nurodyti ANK 71 straipsnio 1 dalyje, tačiau nenurodyti ANK 71 straipsnio 4 dalyje.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			7. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 71 straipsnyje numatomo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nedidelio kiekio vertinamieji kriterijai įtvirtinti ne pačiame ANK, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, manytina, jog į šį teisės aktą ANK 71 straipsnyje turėtų būti pateikta nuoroda. Pastebėtina, jog analogiško pobūdžio nuoroda pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 269 straipsnio 2 dalyje.	Pritarti	BK 269 str. 2 d. nurodyta: „2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			8. ANK 71 straipsnyje trūksta nuostatų dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų privalomo konfiskavimo.	Pritarti	Yra ir LRV išvadoje pasisakyta dėl to paties. ANK 29 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta:  „3. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			9. Diskutuotina, ar keičiamame ANK 71 straipsnyje numatomi baudų dydžiai yra proporcingi įstatymo projektu siūlomų įtvirtinti administracinių nusižengimų pavojingumo laipsniui. Pažymėtina, kad jeigu asmuo neturėdamas tikslo platinti neteisėtai gamintų, perdirbtų, įgytų, laikytų, gabentų ar siųstųsi narkotines ar psichotropines medžiagas, kurių kiekis yra didesnis nei nedidelis, tačiau mažesnis negu labai didelis, tuomet jis atsakytų jau pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam grėstų arba bauda nuo 15 iki 500 MGL (nuo 750 iki 25 000 eurų), arba areštas, arba laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Tuo tarpu už analogiškų veikų padarymą, kai atitinkamų medžiagų kiekis yra nedidelis, grėstų tik įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų, arba bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų, kai veika padaryta pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad riba tarp nedidelio bei didesnio nei nedidelis narkotinių ir psichtropinių medžiagų kiekio gali būti itin menka, svarstytina, ar padarius ganėtinai panašaus pavojingumo veikas teisiniai padariniai turėtų būti tokie skirtingi.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Seimo nario A.Dumbravos pasiūlymą yra padidintos maksimalios baudos ribos 71^1 straipsnyje. Prieš įsigaliojant LR Administracinių nusižengimų kodeksui, LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str.  už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais  be tikslo parduoti ar kitaip platinti buvo numatyta bauda iki 289 eurų.  2020 m. NTAKD duomenimis, neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti, tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, 2019 m. sudarė 77 proc. Tai rodo, jog didžioji dalis asmenų, kuriems yra taikoma teisinė atsakomybė už su narkotinių medžiagų disponavimu susijusias veikas, patys vartoja narkotines medžiagas ir yra nuo jų priklausomi, t. y. priklauso pažeidžiamoms grupėms. Kaip nurodyta įstatymų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, įstatymų projektas yra skirtas įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką ir pradėti spręsti sveikatai kylančias rizikas ar jau esamas sveikatos bei socialines problemas.  Neproporcingai didelių baudų skyrimas pažeidžiamiems asmenims, kurie generuoja itin mažas pajamas ar negeneruoja jų visai,  nepadės pasiekti įstatymo tikslo – į pagalbą žmogui nukreiptos narkotikų politikos.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			10. ANK specialiąją dalį pildant nauju straipsniu su novela naujajame straipsnyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis turėtų būti bent minimaliai susijusi su administracinio nusižengimo sudėtimi, įtvirtinta ANK specialiosios dalies straipsnyje be novelos. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ANK 483^1 straipsnyje numatomos naujos administracinio nusižengimo sudėties vieta ANK specialiosios dalies sistemoje parinkta netinkamai, kadangi narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens pasirodymas viešose vietose iš esmės neturi jokių turinio sąsajų su civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimu (galiojančios redakcijos ANK 483 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina naująją administracinio nusižengimo sudėtį įtvirtinti ANK 484^2 straipsnyje.	Pritarti iš dalies	Projektas patobulintas kiek kitaip, nei buvo siūloma pirminiame variante. Paliekama atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo nepriklausomai nuo to, kur yra vartojama, ar viešojoje vietoje, ar privačiai, ir atsisakius baudžiamosios atsakomybės, nustatoma administracinė atsakomybė už neteisėto nedidelio kiekio narkotinių, prichotropinių medžiagų disponavimu be tikslo jas platinti naujame 71^1 straipsnyje.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	3(N)			11. Norint ANK specialiąją dalį papildyti nauju straipsniu, įtvirtinančiu administracinio nusižengimo sudėtį, kartu turėtų būti pildomas ir galiojančios redakcijos ANK 589 straipsnis, nustatantis, kokios konkrečios institucijos pareigūnai turėtų tirti atitinkamus administracinius nusižengimus ir surašyti dėl jų protokolus. Priešingu atveju atsakomybės įtvirtinimas už atitinkamą administracinį nusižengimą būtų tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nebūtų subjektų, kurie galėtų ją taikyti.	Pritarti	Pagal analogiją pasirinktos tos institucijos, kurios nagrinėja nusižengimus dėl 71 straipsnio. Dėl 71^1 straipsnio numatyta teisė nagrinėti: Kalėjimų departamento, Karo policijos, policijos pareigūnams, papildomai – muitinės pareigūnams.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			12. Už ANK 483^1straipsnyje numatomo administracinio nusižengimo padarymą grėstų bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų bei nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų, kai veika padaryta pakartotinai. Abejotina, ar tokio dydžio sankcijos tinkamai atspindėtų šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir ar jos būtų sistemiškai suderinamas su galiojančios redakcijos ANK 484 straipsniu „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose“. Antai tiek už alkoholinių gėrimų, tiek už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose galimos skirti baudos minimali bei maksimali ribos būtų visiškai identiškos nepaisant to, kad pastarųjų medžiagų, priešingai negu alkoholinių gėrimų, turėjimas savo žinioje jau pats savaime yra neteisėtas (išskyrus atvejus, kai tai daroma laikantis NPMKĮ, Farmacijos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų) ir turėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal įstatymo projekte numatomą teisinį reguliavimą (ANK 71 straipsnis).	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Seimo nario A.Dumbravos pasiūlymą yra padidintos maksimalios baudos ribos 71^1 straipsnyje. Neproporcingai didelės baudos narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, kurie dažniausiai priklauso itin pažeidžiamoms socialinėms grupėms, nepadės pasiekti įstatymo projekto tikslų - į pagalbą, sveikatos apsaugą ir žalos mažinimą nukreiptos narkotikų politikos.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			13. Atsižvelgiant į kėsinimosi objekto skirtumus, veikų padarymo vietos ypatumus bei kitus ANK 71 bei 483^1straipsniuose numatomų administracinių nusižengimų sudėčių objektyviųjų požymių skirtumus, manytina, jog ANK 483^1straipsnyje numatomos baudos turėtų būti griežtesnės lyginant ir su ANK 71 straipsniu.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10				14. ANK 483^1straipsnio pavadinime kalbama apie atitinkamų veikų darymą viešose vietose. Viešąja vieta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažįstama vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo, taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems^[3]. Manytina, kad ANK 483^1straipsnio 1 dalyje nurodomas automobilio salonas išvardintų ir teismų praktikoje visuotinai pripažįstamų viešosios vietos kriterijų neatitinka, todėl siūlytina jo atsisakyti^[4].	Atsižvelgti	Patobulintas projektas konstruojamas kiek kitaip, todėl ši pastaba tampa nebeaktualia.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10				15. Kita vertus, pastebėtina, kad konkrečių viešų vietų vardinimas ANK 483^1straipsnio 1 dalyje apskritai yra perteklinis, kadangi šių vietų sąrašas bet kuriuo atveju turėtų būti nebaigtinis. Dėl to siūlytina ANK 483^1straipsnio 1 dalies pradžią formuluoti taip: „Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose <...>“.	Atsižvelgti	Patobulintas projektas konstruojamas kiek kitaip, todėl ši pastaba tampa nebeaktualia.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10				16. Jeigu 15 pastabai būtų nepritarta, tuomet ANK 483^1straipsnio 1 dalyje po žodžių „ir kitose“ įrašytinas žodis „viešose“.	Atsižvelgti	Patobulintas projektas konstruojamas kiek kitaip, todėl ši pastaba tampa nebeaktualia.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10				17. ANK 483^1 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „apsvaigusio asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę“ turėtų būti įrašyti žodžiai „nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“.	Atsižvelgti	Patobulintas projektas konstruojamas kiek kitaip, todėl ši pastaba tampa nebeaktualia.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	2			18. Remiantis NPMKĮ bei Farmacijos įstatymu, tam tikrais atvejais narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimas laikytinas teisėtu (pvz., kai šios medžiagos yra sudedamoji vaistinio preparato dalis^[5]). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ANK 483^1 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostatomis, pagal kurias administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose galėtų būti taikoma tik tada, kai atitinkamos medžiagos vartojamos nesilaikant teisės aktų reikalavimų.	Pritarti	Naujasis 71^1 straipsnis, papildytas žodžiu „neteisėtas“.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-12-10	1,2			19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles: 19.1. Projekto 1 straipsnio pavadinimas ir esmė turėtų būti dėstomi taip: „1 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Straipsnio pavadinimas    (Straipsnio tekstas).“ 19.2. Projekto 2 straipsnio pavadinimas ir esmė turėtų būti dėstomi taip: „2 straipsnis. Kodekso papildymas 483^1 straipsniu Papildyti Kodeksą 483^1 straipsniu: „483^1 straipsnis. Straipsnio pavadinimas (Straipsnio tekstas).“	Pritarti
20.	Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-12-28				Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP95 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2020-12-20				Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIV-96 (toliau – BK pakeitimo projektas) ir administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 pakeitimo ir 483 (1) straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIV-95 (toliau – ANK pakeitimo ir papildymo projektas) iš esmės pritariame. Abiem projektais žengiami žingsniai įgyvendinant Seimo 2018 metų gruodžio 13 d. nutarimu patvirtintą Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą (toliau – Programa). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo asmeniniams poreikiams be tikslo jų platinti reguliavimo švelninimas, socialinio, o ne baudžiamojo požiūrio akcentavimas yra plačiai moksliškai pripažintas kelias, kuris yra nurodomas ir šios programos 89-93 punktuose. Kita vertus, BK pakeitimo projektas nėra pakankamai išsamus, neatspindi Programos 92 punkte minimos problemos, susijusios su neproporcingai griežtu baudimu už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą iš užsienio (kontrabandą). <...toliau pastabos skirtos BK pakeitimo projektui Nr. XIVP-96...>	Atsižvelgti
2.	Lietuvos advokatūra 2021-02-11				Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-96 (toliau – Projektas) ir jo aiškinamuoju raštu, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma panaikinti BK 259 straipsnio 2 dalį ir šio 1 straipsnio dalyje įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tokiu būdu siekiama dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kai neturima tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad lygiagrečiai teikiamu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1straipsniu įstatymo projektu (toliau – ANK pakeitimai) siūloma įtvirtinti, kad už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo jų platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pritartina Projekto rengėjų aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jas platinti yra perteklinis, sukuriantis pernelyg didelį darbo krūvį teisėsaugos institucijoms ir kad, tokias medžiagas vartojantiems asmenims turi būti teikiama socialinė, psichologinė, medicininė pagalba. Tačiau, Lietuvos advokatūros nuomone, Projektas ir ANK pakeitimai nėra pakankami, siekiant Projekto rengėjų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. <pastabos skirtos projektui XIVP-96). Lietuvos advokatūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, todėl prašome atsižvelgti į Lietuvos advokatūros pateiktą nuomonę, svarstant Projektą Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje.	Atsižvelgti
3.	Asociacija „Kalinių sąjunga“				Šių dienų realijos, apgailėtina padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose, teisiamų, įkalintų, jaunų žmonių kiekiai Lietuvoje, verčia reaguoti Asociaciją „Kalinių Sąjunga“ į susiklosčiusią padėtį bei išreikštą iniciatyvą Lietuvos Respublikos Seime, siekiant pakeisti gėdingą situaciją. Niekam nėra paslaptis kas vyksta Lietuvos įkalinimo įstaigose, nėra paslaptis ir tai, kad resocializacijos šiose įstaigose taip pat nėra, nėra priklausomų žmonių gydymo, reabilitacijos, nėra galimybės įgyti aukštąjį mokslą, kaip nėra, beje niekad ir nebuvo skaidrumo, viešumo. Tokia situacija, su periodiškais, desperatiškais bandymais, politiškai populistiškomis trumpalaikėmis iniciatyvomis, trūkusiomis trisdešimt metų, išliko iki šių dienų. Tokios situacijos pasėkoje, daugelis socialiai pažeidžiamų įkalintųjų, neturėdami alternatyvų, atsiranda užburtame rate, kai už vartojimą įkalinimo vietose yra persekiojami ir pakartotinai baudžiami, taip prarasdami galimybę į lygtinį paleidimą, dažnai prailgindami bausmės atlikimo laiką (pakartotinis teistumas įkalinimo įstaigoje), ne retas atvejis kai tokie asmenys tampa pastoviais Lietuvos lagerių gyventojais, užkrečiamų lygų židiniais (tame tarpe ŽIV, hepatito C, B), o bylas kurpiantiems pareigūnams „lengvas grobis“, karjeros laiptais kilti užtikrinantis veiksnys. Nužmogėjimas, sadizmas, smurtas (tame tarpe psichologinis smurtas), piktnaudžiavimas, biurokratizmas, korupcija, narkotinių medžiagų prekybos-vartotojų monopolio kontroliavimas yra tikrieji darbo su nuteistaisiais, principai, instrumentai. Raginame neapsisprendusius, kitaminčius, bei palaikome iniciatorius dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų DEKRIMINALIZAVIMO.	Atsižvelgti
4.	M.S. pilietis				Sveiki, tikiuosi neignoruosite ir perskaitysit istorija kuri susijus su šių dienų aktualiausiu dalyku. Augau provincijoje, mažame mieste. Mane visada, nuo pat vaikystės traukė kompiuteris, tad prie jo praleisdavau daugiausia laiko. Neturėjau draugų, tėvai buvo labai užsiėmę darbu, prižiūrėdavau savo brolį, kuris turi negalią nuo vaikystės. Būdamas 17 metų susirgau depresija. Mano tėvai tuo metu dirbo teisėsaugoje. Lankydavausi pas psichologą, gerdavau antidepresantus. Kartą mokykloje man pasiūlė parūkyti “žolės”. Sakė tai padeda atsipalaiduoti, pagerėja miegas. Taigi, pabandžiau ir man visai patiko. Parūkydavau dažniausiai prieš miegą. Po 3 mėnesių pastebėjau, kad dingo nemiga, nebebūdavau toks įsitempęs ir labai gerai išsimiegodavau. Parūkius labiau norėdavosi valgyt, tad priaugau svorio. Nuo to laiko ir neberūkau. Vieną dieną naršydamas internete radau ,kad galima užsisakyti medicininės žolės iš Olandijos. Sugalvojau pabandyti užsisakyti, nes iš gydytojų girdėjau, kad Lietuvoje mažai kokybiškos žolės, dėl didesnio pelno jas mirko visokioje chemijoje. Taigi, užsisakiau. Laukiau siuntos, bet ji neatėjo. Vietoj jos sulaukiau muitinės kriminalistų, kurie atvažiavo pas mane i namus, paėmė mano kompiuterį, bei telefoną. Kadangi mano tėvai užėmė aukštas pareigas teisėsaugoje, dėl to jiems teko išeiti iš darbo. Tada man teko važinėti po 300km į apklausas pas ikiteisminio proceso pareigūnus. Nuo pat pradžių prasidėjo psichologinis smurtas. Mane žemino tokiomis frazėmis kaip “tu esi visuomenės atmata”, “narkomanas” “,tokių gražuoliukų kaip tu seni kaleimčikai oi kaip laukia”, “tu kalėjime neišgyvensi”, “nesvarbu prisipažinsi ar ne vis tiek keliausi į kalėjimą, ten kur ir vieta tokiems kaip tu”. Aš labai nerimavau. Neturėjau pinigų samdomam advokatui. Gavau nemokamą valstybės advokatą. Jis man pasakė, kad man baudžiamojo kodekso 2 straipsniai: už disponavimą narkotikais mažu kiekiu be tikslo platinti ir narkotiku kontrabanda, o už tai gresia laisvės atėmimas. Nuo tada aš kiekvieną dieną jaučiau nerimą, baimę ir nežinomybę. Galiausiai mane ištiko panikos ataka ir buvau hospitalizuotas į psichiatrinę ligoninę. Ten man pasakė, kad nuo streso man atsirado serotonino disbalansas ir man buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Dabar kiekvieną savaitę lankausi pas psichologą, o kartą į mėnesį pas psichiatrą. Tėvai iki šiol mane kaltina dėl prarasto darbo, nes jie dirbo jį iš pašaukimo ir tai jiems teikė didelę laimę- kovoti su tikrais nusikaltėliais. Paradoksalu tai, kad aš, pagal įstatymus, atsiradau kitoje barikados pusėje. Negaliu susirasti darbo dėl žymės, kad esu teistas. Apart to, dabar turiu psichinę negalią. Iš gydytojų girdžiu tik tai, kad reikia gerti vaistus, nes bus geriau, o mano liga nepagydoma, tik apgydoma. Kartą bandžiau nusižudyti išgėręs vaistų, kurie, taip pat, yra psichoaktyvios medžiagos, narkotikai, turintys begalę šalutinių poveikių, tokių kaip: drebulys, nuovargis, kaulų laužymas, nevaisingumas, atminties sutrikimai ir t.t. Džiaugiuosi, kad tėvai laiku mane rado ir man nepavyko nusižudyti. Štai kiek man kainavo smalsumas ir noras parūkyti žolės. Pats dabar neberūkau, bet kreipiuosi į visuomenę- ar adekvati bausmė už jaunatvišką pakvailiojimą, norint parūkyt žolės? Nesu nusikaltėlis . Visą gyvenimą gyvenau dorai. Mes visi išsilavinę žmonės: mano tėvai dirbo teisėsaugoje, dabar giminės dirba. Aš nepakenkiau jokiam žmogui. Tad kodėl švelnesnes bausmes gauna tie, kurie smurtauja, prievartauja žmones? Ar aš nusipelniau šitokios bausmės?	Atsižvelgti
5.	A.S. - pilietis				Kviečiu balsuoti už dekriminalizacijos projektą. Taip bus nukeltas didelis krūvis nuo policijos ir teismų rankų, sutaupyta pinigų. Taip pat, suteikiama galimybė pasveikti priklausomybe sergantiems žmonėms. Tikiu, kad pasirinksite teisingai.	Atsižvelgti
	V.V. - pilietis				Kreipiuosi į Jus dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo ir raginu Jus dalyvauti balsavime pasisakant už mažų kiekių narkotinių medžiagų (be tikslo platinti) dekriminalizavimą. Tai turėtų būti baudžiamosios atsakomybės už mažų narkotikų kiekių turėjimą pakeitimas administracine - bauda arba areštas. Mokslo įrodymai rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas, kokį turime dabar, yra ydingas ir neracionalus. Taip pat tai kelia didelę naštą visuomenės sveikatai, o taip pat ir teisinei sistemai, kuri turi spręsti vis daugiau tokių bylų, kurių pasekmė paprastai yra tik sudarkytas žmogaus gyvenimas, o ne pasimokymas ar nubaudimas, atitinkantis (!) padarytą nusižengimą. Todėl šis įstatymas turėtų būti priimtas kuo skubiau, kad Lietuvoje galima būtų formuoti tikrai veiksmingą, šiuolaikišką ir žmogų beigi į sveikatos apsaugą orientuotą narkotikų politiką. Be to taip "bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose" (LR Seimo Kanceliarijos Teisės Departamentas. Išvada Dėl Lietuvos Respublikos BK 259 str. pakeitimo įstatymo projekto, 2020-12-10 Nr. XIVP-96), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą, nei į tikslą tik nubausti. Į aklą griežčiausią baudimą orientuota narkotikų politika yra visiškai neveiksminga ir nesprendžia problemų, o yra netgi žalinga praktika. Vietoj bausmių turėtų būti taikoma efektyvi prevencija, griežta platinimo kontrolė ir lengvai prieinamas priklausomybių gydymas visoms socialinėms grupėms. Tikiuosi žengsite žingsnį į racionalesnę ir efektyvesnę, paremtą šiuolaikiniais tyrimais, narkotikų politiką ir balsuosite už mažų kiekių narkotikų dekriminalizavimą.	Atsižvelgti
6.	L.B. - pilietis				Visų pirma norėčiau šį laišką laikyti anonimišku ir pasidalinta savo istorija, kuria nukentėjo žmonės nuo išleisto buvusios valdžios įstatymo. Visų pirma aš suprantu, kad šis laiškas yra ir turbūt bus bevertis, bet gal netyčia jis bent dalinai prisidės prie geresnės Lietuvos ateities. Aš manau puikiai suprantu, kodėl taip sunku dekriminalizuoti “žolę”, nes seime labai didelis yra kartų ar gal net amžiaus skirtumas. Vieni žmonės augo vadinamos tarybos laikais kiti negražiai gal pasakysiu, bet civilizuotais laikais. Dėl to tikrai sunku rasti bendrą nutarimą ir požiūrį į šį vykstantį judėjimą. Bet prašau paskaitykit istorija kurią parašysiu ir pabandykit suprasti kaip griaunat gyvenimus tokiais įstatymais jauniems ir perspektyviems žmonėms. Aš esu studentas, ir mokinuosi gana stropiai, bet mėgstu susitikti su draugais, taip ir įvyko vieną diena, mes sėdėjom mašinoj miškeli atokiau nuo miesto. Staiga privažiavus policijai mes labai įtartinai kaip jie sakė atrodėme, tai nusprendė mums kratą atlikti, įsiklausykit į šiuos žodžius, mes sėdėjome mašinoj, ir tik dėl to, kad buvome nuo miesto šurmulio mums atliko kratą. Aišku kiti vadintu šią krata naudinga ir pasisekusia, nes policija rado TUŠČIĄ žolės smulkintuvą ir nieko daugiau, ir dėl to mums buvo atliktas narkologinis testas 5 valandas buvom laikomi policijos būstinėje. Mano draugai visi perspektyvus jaunuoliai. Aš mokausi kolegijoje, draugas mokos universitete, vienas iš draugų dirba banke, o žmogus kieno buvo smulkintuvas yra jau kelerius metus dirbantis šefas kuris planavo išvykti siekti savo svajonių ir pagerinti savo meistriškumą į užsienį. Bet kadangi smulkintuvas buvo jo. Jis to negalėjo padaryti mes visi praleidom paskaitas dėl šio incidento, žmogus i banką į savo darbovietę pavėlavo, o blogiausiai tai, kad žmogus kurio buvo smulkintuvas “TUŠČIAS” pabrėžiu “TUŠČIAS”, gavo per teismus eiti, samdytis advokatą, ir galų gale gavo pasirinkti. Ar pusmeti sėdėti už grotų, ar 400 valandų viešųjų darbų. Tai jūs pagalvokit apie tai ir apie vaikus kurie bando tobulėti gyvenime kažką nuveikti gyvenime. Mano nuomone jūs bijot tų žmonių ar jaunimo kurie nieko nesiekia gyvenime, kad jie galėtu laisvai naudoti narkotines medžiagas, bet galų gale legalizuokite jas, kaip Amerika, Korolado valstija pirma legalizavo ir iš to pasipelnė 1 milijardą Jav dolerių per metus, dėl tokių skaičių ir kitos valstijos legalizavo. Pagalvokit vis sakot nėra pinigų biudžete, atsižvelkit į alternatyvas kurios gali užkamšyti spragas biudžete, ir leisti jauniems asmenims tobulėti, o ne sėsti už grotų. Pažiurėkit koks žmogus problematiškas tampa išgėręs ir koks ale “parukęs” neatskirtumėt parūkusio nuo blaivo. Tikrai tikiu, kad Lietuva pakeis požiūri ir tikrai nors karta pradės dairytis į vakarų Europos supratingumą į gyvenimą, o ne į Rusijos rytu puse kur niekas nejuda iš vietos ir nevyksta evoliucija Rusijoj jau daugiau kaip 100 metų. Ačiū jei bent kažkas paskaitysit, tikiuosi atsimerks Lietuva kažkada...	Atsižvelgti
7.	Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija "Galiu gyventi" 2021-02-26				Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ pritaria ir palaiko teikiamą teisės akto projektą. Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti su vartojimu susijusias problemas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą yra nurodžiusi, kad valstybės į narkotinių medžiagų vartojimo problemą visų pirma turėtų žiūrėti per socialinę ir sveikatos prizmę, o ne taikyti teisines priemones. Tyrimai rodo, kad represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas. Atkreipiame dėmesį, kad dar 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (UNGASS) metu priimtoje rezoliucijoje valstybės narės raginamos siekti proporcingos ir efektyvios narkotikų politikos, vystant alternatyvias priemones vietoj įkalinimo ar baudimo.	Atsižvelgti
8.	Lietuvos medicinos studentų asociacija 2021-03-26				Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), atstovaudama Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos sričių studentams, kreipiasi į Jus ragindama palaikyti LR Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo bei LR Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymų projektus. Europos Sąjungos (ES) Tarybos patvirtintoje ES narkotikų strategijoje 2021-2025 metams pabrėžiama, jog ES šalys narės įsipareigoja vadovautis mokslo įrodymais pagrįstais sprendimais. Manome, jog siūlomi įstatymų projektai prisideda įgyvendinant ES strategiją bei mažinant su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas Lietuvoje: • Užkrečiamų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų) plitimą; • Vengimą gydytis priklausomybes; • Prastą priklausomybę turinčių žmonių psichikos sveikatos būklę; • Narkotines medžiagas vartojančių asmenų artimųjų patiriamą stigmą; • Priklausomybę turinčių žmonių nedarbą. Norime pabrėžti, jog, remiantis užsienio šalių patirtimi, dekriminalizavus nedidelius narkotikų kiekius, narkotinių medžiagų vartojimo mastai nepakito, tačiau žymiai sumažėjo mirčių nuo narkotinių medžiagų perdozavimo. Mes, būsimi medicinos srities specialistai, nepalaikome narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau palaikome mokslu ir gerąja praktika grįstus žalos mažinimo metodus, todėl raginam palaikyti šiuos įstatymų projektus, kurie prisideda prie visuomenės sveikatos gerovės kūrimo.	Atsižvelgti
9.	Pil. G.Ž. 2021-04-27				Aš, Lietuvos Respublikos pilietis, G. Ž., IŠREIŠKIU POŽIŪRĮ IR Griežtai pasisakau PRIEŠ dabartinio Seimo dabartinės vyriausybės vykdomą narkotinių medžiagų dekriminalizavo procesą ir PRIEŠ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ši iniciatyva, mano nuomone, yra absoliučiai kenksminga Lietuvos piliečiams ir tikėtina gali pasitarnauti nusikalstamoms grupuotėms. Nuo pat pradžios esamo Seimo ir vyriausybės suformavimo pradžios ir dabartiniu momentu LR vyriausybės ir Seimo narių vykdomi svarstymai ir posėdžiai dekriminalizuoti narkotines medžiagas prieštarauja LR Konstitucijai, kadangi visos narkotinės medžiagos - ar dideliais ar nedideliais kiekiais – tiesiogiai žaloja žmonių sveikatą. ******************************************** Todėl, kad įstatymų leidėjai prisiimtų galimas pasekmes Lietuvos piliečių sveikatai, jei toks įstatymas būtų priimtas , siūlau: Siūlymai: 1--Priimti papildomą įstatymą , jog asmenys dalyvavę ir išreiškę sutikimą tokio tipo dokumento priėmime , asmeniškai būtų įpareigoti už pasekmes , jei ateity kiltų teisinių ieškinių dėl kilusių padarinių žmonių sveikatai. 2--Uždrausti ir pašalinti bet kokią reklamą susijusią su narkotikų dekriminalizacijos, vizualinę, audio ir kitokią. 3--Įpareigoti visus seimo narius , pateikusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymą viešai pasisakyti savo nuomonę, atvirose tiesioginėse diskusijose su rinkėjais LR piliečiais. Tuo atveju Seimo nariai išklausytų ir rinkėjų nuomonės. ********************************************Ar LR Vyriausybės ir Seimo Ruošiamas ruošiamas narkotikų dekriminalizavimo įstatymas iš esmės prieštarauja šiems Konstitucijos straipsniams?: 19 straipsnis Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. 53 straipsnis Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.... ********************************************PRAŠYMAI: 1 ) Prašau išsakyti savo nuomonę apie mano išsakytus siūlymus 1, 2 ir 3. 2) Prašau pakomentuoti ar šis dabartinės vyriausybės vykdomas narkotinių medžiagų dekriminalizavo procesas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai 19 ir 53 straipsniams?	Atsižvelgti	Komitetas organizavo klausymus, kurie yra vieši ir juose galėjo dalyvauti visi, pateikę pastabas ir pasiūlymus. Taip pat TTK iniciatyva Seime buvo surengta diskusija „Mažiau pavojingų, su narkotikų vartojimu susijusių veikų, dekriminalizavimas, siekiant taikyti švelnesnes arba alternatyvias sankcijas, į pagalbą asmeniui nukreiptas alternatyvas“, kurioje pranešėjai pristatė aktualijas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problematika, vaikų ir paauglių žalingo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmėmis ir pagalbos plėtros galimybėmis, gydymo aktualijomis, nusikalstamų veikų, susijusių su šiomis medžiagomis nagrinėjimo teisinius aspektus, atsakomybės už narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą vartojimą raidą ir praktinį taikymą, valstybės nusiteikimą ne tik bausti, bet ir pasirengimą padėti priklausomybę turintiems asmenims.
10.	Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos pirmininkė				Psichikos sveikatos priežiūros specialistai su dideliu nerimu stebi narkotikų, alkoholio, tabako verslo pastangas plėsti vartotojų skaičių.       Pasigendame išsamios analizės,  kaip mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, alkoholio pardavimo apribojimų atlaisvinimo ir gal net marihuanos legalizavimo įstatymai paveiktų psichotropinių medžiagų vartojimo mąstą, kokia papildoma finansinė našta tektų sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos, švietimo sritims.    Šiuo metu galime konstatuoti, kad psichikos sveikatos sistema nepajėgi suteikti savalaikę, pilnavertę pagalbą nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims.       Lietuva  neturi psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos, priklausomybių gydymo, reabilitacijos strategijos, taktikos, nėra įvardinti visuomenei ir specialistams suprantami tikslai, uždaviniai, finansavimo poreikiai ir šaltiniai. Raginame šiuos neatidėliotinus darbus atlikti prieš svarstant psichoaktyvių medžiagų vartojimo atlaisvinimo įstatymus.	Pritarti iš dalies	Žr. aukščiau

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-23	1			Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96 teikiamos šios pastabos: Iš tiesų iki 2017 m. už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti galėjo būti taikoma tiek administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 44 straipsnis), tiek baudžiamoji (BK 259 straipsnio 2 dalis) atsakomybė. Sprendžiant šių atsakomybių takoskyros problemą teismų praktikoje buvo atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – konkretų narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų pobūdį, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Toks aiškinimas reiškė, kad pavienis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio kriterijus yra nepakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti. Taigi medžiagos kiekis, sprendžiant apie padarytos veikos pavojingumą, laikytinas tik vienu iš galimų kriterijų ir taikytinas kartu su kitais veikos pavojingumą leidžiančiais nustatyti kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų rūšių narkotinės ir psichotropinės medžiagos kelia nevienodą poveikį (pavojų) žmogaus sveikatai, svarstytina, ar administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atskyrimui yra pakankamas tik kiekio kriterijus (pavyzdžiui, skiriasi situacijos, kai disponuojama nedideliu kiekiu kanapių ar nedideliu kiekiu heroino, amfetamino ir pan.). Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurios 97.1 punkte nurodoma „dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę <...>“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, ar veikos pavojingumas neturėtų būti siejamas ir su, pavyzdžiui, disponuotos medžiagos rūšimi. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-95 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos: 1. Sprendžiant dėl ANK 71 straipsnio pakeitimų pirmiausia siūlytina apsvarstyti pastabas, pateiktas dėl siūlomų BK 259 straipsnio pakeitimų.	Pritarti iš dalies	ANK suderintinas su patobulintu BK projektu.
2.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-23	2			2. Projektu siūlomais ANK 71 straipsnio pakeitimais siekiama suderinti šio ANK ir BK 259 straipsnių nuostatas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 71 straipsnyje nurodomas alternatyvus dalykas – „kitos psichiką veikiančios medžiagos“ BK 259 straipsnyje nenustatytas. Šios medžiagos bendriausia prasme gali atitikti „stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas“, nurodytas kitame – BK 267 straipsnyje. Kita vertus, šiame BK straipsnyje nėra apibrėžiamas disponuotų medžiagų kiekis, taip pat tokių medžiagų kiekio (nedidelio), aktualaus taikant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, neapibrėžia ir kiti teisės aktai.	Pritarti	Nuostatos suderintos su BK
3.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-23	1			3. Projektu siūlomais ANK 71 straipsnio pakeitimais yra siūloma atsisakyti administracinio nusižengimo – narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo. Pažymėtina, kad ši veika pagal savo pobūdį nėra analogiška tokioms ANK 71 straipsnyje siūlomos įtvirtinti narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimo veikoms kaip gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas.	Pritarti	Dėl to paties pasisakė ir TD, GP, NTAKD ir LRV savo išvadose. Patobulintame įstatymo projekte neatsisakoma straipsnio nuostatų, susijusių su atsakomybe už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.
4.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-23	1			4. Galiojant ATPK 44 straipsniui, administracinė atsakomybė buvo nustatyta tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą, kitų veikų, pavyzdžiui, gaminimo ar perdirbimo, siuntimo ar gabenimo atveju taikyta baudžiamoji atsakomybė. Šiuo aspektu siūlytina apsvarstyti galimas dekriminalizavimo apimtis, pavyzdžiui, ar turėtų būti nustatyta administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė už veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu ir perdirbimu (pavyzdžiui, heroino gamyba).	Nepritarti	ANK projektas patobulintas, atsižvelgiant į patobulintą BK projektą. Dekriminalizuojamas nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimasis be tikslo jas platinti.
5.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-23	1,2			5. Administracinė atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą (pagal Projektu siūlomą ANK 71 straipsnį) turėtų kilti tik tuo atveju, jei šios veikos yra padaromos neteisėtai. Į tai atkreipiamas dėmesys ir Projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis ANK straipsnis turi būti papildytas minėtu sudėties požymiu. Šiuo aspektu pildytinas ir Projektu siūlomas ANK 483^1 straipsnis.	Pritarti
6.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-23	1,2			6. Gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ir siuntimo veikos laikytinos alternatyviomis, todėl Projektu siūlomame ANK 71 straipsnyje jos turi būti sujungtos jungtuku „ar“, o ne „ir“. Atitinkamai turėtų būti peržiūrimas ir Projektu siūlomas ANK 483^1 straipsnis.	Pritarti
7.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-23				7. Nustačius administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gabenimą ar siuntimą (be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti), siūlytina spręstina ir dėl BK 199 straipsnio 4 dalies reglamentavimo. Aktualu tai, kad siunčiant ar gabenant per valstybės sieną net ir nedidelį kiekį narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų neturint tikslo jų platinti, yra taikoma baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų kontrabandą.	Pritarti	Yra dėl to ir GP, NTAKD, TI pastabos. Seime yra įregistruotas Seimo narės M.Danielės Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-690, spręsiantis įvardintą problemą.
8.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-23	2			8. Projektu siūlomame ANK 483^1 straipsnio 3 dalyje nustačius administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), tokia priemone pildytinas ir ANK 27 straipsnis, įtvirtinantis baigtinį administracinių poveikio priemonių sąrašą.  Pažymėtina, kad šios pastabos buvo apsvarstytos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2021 m. vasario 18 d.	Nepritarti	Tokia priemonė yra numatyta ANK 27 straipsnyje.
9.	Policijos departamentas prie VRM 2021-02-18	2			Informuojame, kad įvertinome Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96. Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas), nepritariame siūlomai ANK 71 straipsnio 1 dalies sankcijai. Jeigu sankcijos konstrukcijoje numatomas įspėjimas ir bauda, tai praktikoje bauda iš esmės netaikoma. ANK 608 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Taigi siūlome atsisakyti įspėjimo, kaip nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje.	Nepritarti	Į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos  argumentus dėl vienos iš sankcijų  (įspėjimo) atsisakymo, neatsižvelgta LR Vyriausybės nutarime, derinimo pažymoje nurodant  argumentus. Argumentai: 1) įspėjimas yra administracinė nuobauda ir turi atgrasomąjį poveikį; 2) jeigu pažeidimai kartojasi, taikoma bauda; 3) esant tam tikroms aplinkybėms (ANK 610 str. 2 d.), asmeniui skiriama bauda.
10.	Policijos departamentas prie VRM 2021-02-18	1			Siūlome ANK 483^1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte ir transporto priemonėse, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, mažmeninės prekybos ir viešo maitinimo vietose, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, arba apsvaigusio asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo;“.	Atsižvelgti	Patobulintas projektas konstruojamas kiek kitaip, todėl ši pastaba tampa nebeaktualia.
11.	Policijos departamentas prie VRM 2021-02-18				Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas), jam pritariame iš dalies. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už ypač mažus narkotinių medžiagų kiekius nėra proporcinga ir asmenims, kurie savo reikmėms disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nedaro jokio poveikio. Lėšas, skirtas baudžiamajam persekiojimui už tokių baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tikslinga skirti narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Taigi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti dekriminalizavimas ir administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio teisės pažeidimą galėtų prisidėti prie ilgalaikės valstybės politikos narkotikų kontrolės srityje, kuri labiau turėtų būti orientuota į socialinių problemų sprendimą ne baudžiamosiomis priemonėmis, į pagalbą gaunančių asmenų stigmatizavimą, šių medžiagų vartojimo keliamą žalą asmeniui ir visuomenei. Pažymime, kad toks BK projektas, koks yra pateiktas šiuo metu, iki galo neišsprendžia visų praktinių problemų. Pritarus siūlomiems pakeitimams, pats tyrimo procesas kompetentingoms valstybės institucijoms, ypač policijai, taps paprastesniu tik iš dalies, nes ir toliau bus privalu atlikti tyrimus dėl medžiagos kiekio nustatymo, kaip šiuo metu baudžiamajame procese. Taigi kartu su siūlomais pakeitimais labai svarbu spręsti klausimą dėl narkotinių medžiagų kiekių peržiūros ir dėl grynosios masės nustatymo būtinumo kriminalizuojant nusikalstamas veikas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Priešingu atveju valstybės institucijos, ypač policija, susidurs su neproporcingai dideliu skaičiumi tyrimų dėl narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo, iš esmės administraciniame procese. Manome, kad tokiu atveju administracinio proceso sąnaudos bus per didelės, neproporcingai siekiamiems tikslams naudojamos valstybės lėšos. Šiuo metu šalyje yra susiformavusi praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamas veikas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, remiamasi grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o ne mišinio, darinio ar kito produkto, į kurio sudėtį įeina narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kiekiu. Konkretūs narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, kuriais remiantis kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, yra nustatyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad „medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją masę (pvz., laisvosios bazės kiekį)“. Norėdamas nustatyti grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas privalo kreiptis į specialistus, kad šie nustatytų, kokia grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos masė yra pateiktos tyrimui medžiagos mišinyje. Manome, kad ši praktika yra netinkama ir neefektyvi, nes nusikalstamos veikos subjektas paprastai įgyja (realizuoja) narkotinės ar psichotropinės medžiagos mišinį, darinį ar kitą produktą nežinodamas, kokia jame yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos grynoji masė, todėl asmens atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėtų būti siejama su disponuojamos medžiagos mišinio, darinio ar gaminio svoriu, į kurį nukreipta jo tyčia, o ne į jame esančios grynosios medžiagos kiekį. Be to, narkotinės ar psichotropinės medžiagos (mišinio) kainą lemia tik medžiagos rūšis ir kiekis. Pažymėtina, kad grynosios medžiagos masės nustatymo tyrimas (kiekybinis tyrimas) yra neįmanomas be atitinkamų pamatinių medžiagų – narkotinių medžiagų standartų. Neteisėtoje apyvartoje nuolat atsiranda naujų psichoaktyviųjų medžiagų, todėl ekspertinės įstaigos, turėdamos ribotus asignavimus, neturi galimybių įsigyti visų pamatinių medžiagų, kurių kainos svyruoja nuo 350 iki 4 000 eurų už 100 mg. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavestos objektų užduotys atliekamos ne iki galo, nes nustatoma tik, kokia medžiaga yra pateikta tyrimui, tačiau nenurodomas grynosios medžiagos kiekis. Praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamą veiką nustatinėjamas tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos svoris, neišskiriant grynosios medžiagos kiekio, yra taikoma Suomijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Atsižvelgdami į tai, manome, kad esamo teisinio reguliavimo, kai būtina nustatyti grynąją medžiagos masę, pakeitimas, paliekant teismams galimybę, pasitelkus į pagalbą ekspertus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai, lemtų trumpesnį ir mažiau lėšų reikalaujantį baudžiamąjį procesą. Siūlomu atveju taip pat ir administracinį procesą dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Kaip alternatyvą pateiktam pasiūlymui, siūlome svarstyti galimybę papildyti Rekomendacijas, tam tikroms darinių grupėms nustatant išimtį ir šių darinių kiekius nurodyti neperskaičiuojant į grynąją masę. Šiuo atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patenkančių į nurodytų darinių grupę, kiekį reikėtų vertinti neperskaičiuojant į grynąją masę. Taip pat pažymėtina, kad vertinant BK projektą svarbu įvertinti, ar dekriminalizavimas tikslingas už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) visų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.	Pritarti	Dalis pastabų skirta BK projektui XIVP-96. Dalis pastabų yra skirta ne konkrečiai šiam projektui, bet poįstatyminiam teisiniam reguliavimui, t.y. poreikiui peržiūrėti LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Komitetas ketina rudenį tuo klausimu organizuoti pasitarimą.
12.	Generalinė prokuratūra 2021-03-01				Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483 (1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIV-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIV-96,  teikia siūlymus dėl šių projektų tobulinimo: 1. Pažymėtina, kad reikalinga sistemiškai peržiūrėti ir įvertinti siūlomų BK 259 straipsnio pakeitimų santykį su kitomis BK specialiosios dalies normomis. Galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį asmuo atsako nepriklausomai nei nuo gabenamo narkotinių ar psichotropinių medžiagų per valstybės sieną kiekio (atsakomybė kyla ir gabenant nedidelį kiekį), nei nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti (sankcija – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų). Taigi, pagal įstatymo projektais Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 siūlomus pakeitimus, gabenant nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį Lietuvoje neturint tikslo jų platinti grėstų administracinė atsakomybė, o gabenant šias medžiagas per valstybės sieną – jau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, už sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina spręsti dėl sisteminės BK ir ANK straipsnių analizės, įvertinant šių normų santykį su siūlomu numatyti reglamentavimu ir sprendžiant dėl normų suderinimo, taip išvengiant pavienių straipsnių keitimo, išbalansuojančių baudžiamąją politiką.	Pritarti	Yra dėl to ir LAT, NTAKD, TI pastabos. Seime yra įregistruotas Seimo narės M.Danielės Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-690, spręsiantis įvardintą problemą.
13.	Generalinė prokuratūra 2021-03-01				2. Siekiant aiškios takoskyros kalbant apie administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už šių veikų padarymą, tikslinga, kad BK 259 straipsnyje būtų aiškiai apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygos (peržiūrint nustatytus atitinkamų medžiagų kiekius ir nustatant ne tris, o daugiau šių medžiagų kiekių standartų, kurių mažiausiam būtų taikomas ANK, o kitiems jau BK, galimai numatant ir sistematiškumo požymį kaip vieną iš galimų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo požymių).	Nepritarti	Į šį pasiūlymą nebuvo atsižvelgta 2021 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96“ (toliau – LR Vyriausybės nutarimas), derinimo pažymoje  nurodant pagrindimą, jog „Vien tai, kad vertinamais Įstatymų projektais įgyvendinamos ne visos programos nuostatos, savaime negali būti priežastimi pripažinti juos tobulintinais.“
14.	Generalinė prokuratūra 2021-03-01	2			3. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlant BK nenumatyti atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti ir už tokius veiksmus siūlant numatyti administracinę atsakomybę, ženkliai sušvelnėja už šiuos veiksmus siūlomos skirti baudos dydis. Galiojančioje BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatyta bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio (nuo 750 iki 25 000 eurų), kai tuo tarpu siūlomoje ANK 71 straipsnio redakcijoje siūloma maksimali baudos riba siekia 100 eurų, o už pakartotinai atliktus veiksmus – 200 eurų. Svarstytina, ar tikrai yra pagrįstas toks ženklus baudos dydžio ribų sumažinimas. Be to, ANK 71 straipsnyje siūlant numatyti atsakomybę už nedidelio kiekio minėtų medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, nėra numatytas tokių veiksmų neteisėtumo požymis. Taigi, kyla klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie disponuoja tokiomis medžiagomis turėdami gydytojo paskyrimą.	Pritarti iš dalies	Patobulintame projekte numatyta atsakomybė už neteisėtą nedidelio kiekio minėtų medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti. Sankcijoje baudos maksimali riba yra padidinta, iš dalies atsižvelgiant į Seimo nario A.Dumbravos pasiūlymą. Moksliniai įrodymai ir valstybių, taikančių dekriminalizuojančius įstatymus, statistika rodo, jog  narkotikų vartojimas nepadidėjo tose šalyse, kurios netaiko baudžiamosios atsakomybės, kaip atsako į narkotikų vartojimą.
15.	Generalinė prokuratūra 2021-03-01	2			4. Įstatymo projekto ANK 483^1 straipsnyje siūlant numatyti administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vardinamos konkrečios viešos vietos, paliekant neapibrėžtai nurodytas ir kitas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė kelia nemažai klausimų, tarkim nurodyta, kad draudžiama atitinkamas medžiagas vartoti automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Taigi, jei toks reikalavimas įvykdytas, už minėtų medžiagų vartojimą atsakomybė pagal dabartinę formuluotę nekiltų. Pažymėtina, kad neteisėtai vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas draudžiama ne tik nurodytose viešose vietose, bet apskritai visose vietose. Atitinkamas narkotines ir psichotropines medžiagas galima vartoti tais atvejais, kai jos paskirtos gydytojo, tačiau pagal siūlomą šio straipsnio formuluotę net ir asmeniui, kuriam tokios medžiagos paskirtos ir kuris jas vartoja viešojoje vietoje, grėstų administracinė atsakomybė. Taigi, svarstytina, ar tikslingai atsisakoma šiuo metu ANK 71 straipsnyje numatytos atsakomybės už nurodytų medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir draudimą vartoti nurodytas medžiagas siejant tik su tokių veiksmų darymu viešosiose vietose.	Pritarti
16.	Generalinė prokuratūra 2021-03-01				5. Pažymėtina, kad įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 aiškinamajame rašte vienas iš šių projektų rengimo argumentų nurodytas LRS patvirtintos Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos nuostatų įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomais pakeitimais įgyvendinami atskiri programos elementai (dekriminalizuojamos mažiau pavojingos veikos ir atsakomybė už jas numatoma ANK), todėl pasigendama nuoseklios baudžiamosios politikos, taikomos asmenims vartojantiems narkotikus, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje, peržiūrėjimo. Reikalingas nuoseklus visos programos elementų įgyvendinimo užtikrinimas, nes atskirų elementų įgyvendinimas savaime situacijos nepagerins. Taigi, siekiant visapusiško ir efektyvaus šios programos įgyvendinimo, tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir apsvarstyti nuostatų, susijusių su atsakomybės asmenims, kurie yra priklausomi nuo minėtų medžiagų, taikymu ir spręsti dėl įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 tobulinimo krypčių.	Pritarti	TTK patobulino pateiktus projektus ir inicijuoja papildomus pakeitimus, kurie spręstų keliamą klausimą, susijusį su neproporcingai griežtu baudimu už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą iš užsienio (kontrabandą).
17.	Generalinė prokuratūra 2021-03-01				6. Taip pat, pažymėtina, kad į patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka itin platus spektras medžiagų, pradedant kanapėmis ar jų dalimis ir baigiant heroinu bei kokainu. Šių medžiagų pavojingumas, atsižvelgiant į jų savybes, charakteristikas, poveikį žmogui ir pan., yra labai skirtingas. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis Lietuvoje vyrauja neteisėtas disponavimas kanapėmis ir jų dalimis. Yra pagrindas manyti, kad pritarus siūlymui dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą (nors ir nedideliu kiekiu) be išimties visomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų, tokių kaip heroinas, amfetaminas, LSD, kitų sintetinių medžiagų disponavimas, jų vartojimas.	Nepritarti	Projekto nuostatos suderintos su BK projektu Nr. XIVP-96.
18.	Lietuvos apeliacinis teismas 2021-02-25	2			2021 m. sausio 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Jūsų 2021 m. sausio 13 d. raštas Nr. S-2021-173, kuriuo prašėte pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-95 (Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projektas) ir Nr. XIVP-96 (Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas). Atsakydami į Jūsų raštą, informuojame, kad Lietuvos apeliaciniame teisme iš esmės pritarta pagrindiniam siūlomų pakeitimų tikslui – švelninti atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, t. y už tokią veiką numatyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Tuo pačiu dėl siūlomų įstatymų pakeitimų buvo pareikštos kelios pastabos: 1.<pastabos skirtos BK projektui> 2.Vertinant siūlomo naujo ANK 483^1 straipsnio dispoziciją, kyla abejonių, ar tikrai reikia Kodekse naujo straipsnio. Šiuo atveju gal būtų tikslinga tiesiog atitinkamai praplėsti jau esančio ANK 484 straipsnio (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) dispoziciją, nes neblaivumas bei apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų praktikoje bet kuriuo atveju dažnai nurodomi kartu, o ir šių veikų objektyvieji požymiai beveik tapatūs; 3.<pastabos, skirtos BK projektui>	Pritarti iš dalies	Projektas konstruojamas kiek kitaip, nei pirminiame variante buvo teiktas. Nebelieka naujo 483^1 straipsnio.
19.	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2021-02-27				Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas), ir visiškai pritaria šių įstatymų projektų tikslui, kuris atitinka nuoseklią Departamento poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės už su narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimu susijusias veikas peržiūros, siekiant subalansuotos, įrodymais pagrįstos ir humaniškos baudžiamosios politikos, numatant veikos pavojingumui proporcingas bausmes, sumažinant su priverstinėmis bausmėmis susijusį neigiamą šalutinį poveikį asmenims, kuriems jos yra taikomos, t. y. stigmatizavimą, socialinės reintegracijos bei reabilitacijos problemas. Departamentas pažymi, kad projektų tikslas atitinka 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 metų konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“, kurios yra laikomos pagrindiniais tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos dokumentais, nuostatas. Pirmiausia šiose konvencijose nustatoma giežta narkotikų  kontrolės sistema, ir šalys įpareigojamos užtikrinti, kad bet kokia neteisėta tyčinė disponavimo narkotikais veika būtų laikoma baudžiamaisiais teisės pažeidimais. Tačiau kartu konvencijos palieka šalims teisę tais atvejais, kai pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys, numatyti, kad vietoj nuteisimo ar bausmės, ar papildomai su bausme tokiems asmenims būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama juos gydyti, auklėti, stebėti baigus gydymą, atkurti jų darbingumą ir grąžinti juos į visuomenę. Projektų tikslas taip pat atitinka 2004 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, nuostatą, kad neteisėtos veikos, kurias kaltininkai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neįtraukiamos į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį. Lietuvoje po Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. stebėtas žymus nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičiaus augimas, t. y. 14,6 proc. (2017 m.), kai asmenims, turėjusiems nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, pradėta taikyti ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji. Šį ryšį patvirtina ir tai, kad 2017 m. buvo registruota 1516 nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, o 2016 m. – 1555, t. y. 2,5 proc. nusikaltimų mažiau, tačiau baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su neteisėtu disponavimu nedidelio kiekio narkotikų, skaičius padidėjo nuo 733 2016 metais, iki 1 106 – 2017 m., t. y. net 50,9 proc. Lyginant 2019 ir 2020 m. matyti, kad tiek bendras nusikalstamų veikų skaičius Lietuvoje, tiek nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo atitinkamai 10 proc. ir 3,8 proc. Be abejonės, nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo COVID-19 situacija šalyje ir taikyti judėjimo apribojimai. Tačiau 2020 metais išliko ta pati tendencija kaip ir ankstesniais metais, kad nusikalstamo veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudaro vis didesnę registruoto nusikalstamumo dalį: 2020 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,98 proc., 2018 m. – 5,6 proc., 2017 m. – 4,1 proc., 2016 m. – 3,8 proc., 2015 m. – 3,4 proc., 2014 m. – 3,0 proc., 2013 m. – 2,7 proc. Vertinant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, pagal baudžiamąją teisinę klasifikaciją, stebima neteisėto disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti (BK 259 str.) atvejų skaičiaus didėjimo tendencija – 2014 m. neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59,6 proc., o 2019 m. – net 77 proc., 2020 m. – 74,5 proc. Šios tendencijos rodo, kad baudžiamoji politika už neteisėtą disponavimą narkotikais savo reikmėms yra orientuota į baudžiamąjį narkotikų vartotojų persekiojimą. Tai patvirtina ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti (BK 259 str. 2 d.) atvejų skaičiaus nuoseklus didėjimas – 2015 m. buvo užregistruota 617, o 2019 m. – 1310 (2020 m. – 1142) baudžiamųjų nusižengimų. 2019 m. užregistruotų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, buvo užregistruoti 127 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupėmis nuo 18 iki 29 m. sudarė daugiau kaip pusę visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų, t. y. 63 proc. Nors 2020 m. duomenys dėl COVID-19 aplinkybių neturėtų būti vertinami reprezentatyviais lyginant su ankstesniais metais, bendras asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo nuo 2389 2019 metais iki 2103 2020 metais, tačiau 2020 m. buvo užregistruoti 128 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupe nuo 18 iki 29 m. sudarė 65 proc. visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų. Šie didėjantys skaičiai[1] rodo, kad narkotikų vartojimo ir su tuo susijusio nusikalstamumo problemos niekur nedingsta, nemažėja, o priešingai, toliau gilėja, ir baudžiamosios teisės priemonės nėra raktas joms spręsti. Viena dažniausiai pateikiamų sėkmės istorijų keičiant požiūrį į narkotikų vartojimo problemą yra taip vadinamas Portugalijos modelis[2]. Portugalija dekriminalizavo su asmeniniu vartojimu susijusį neteisėtą disponavimą narkotikais 2001 metais, ir jau du dešimtmečius duomenys, gaunami iš šios šalies, rodo šio sprendimo didelę įtaką ir naudą visuomenės sveikatai ir visuomenei, kuri pasiekiama derinant dekriminalizavimo sprendimus ir žymiai didesnes investicijas į gydymo ir žalos mažinimo paslaugas. Tačiau Portugalija nėra vienintelė šalis, priėmusi dekriminalizavimo sprendimus[3]. Šiuo metu Norvegijos Vyriausybė svarsto narkotikų vartojimo ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų asmeniniam vartojimui dekriminalizavimo klausimą[4]. Šalys yra laisvos nustatyti tokį reglamentavimą, kuris, jų manymu, geriausiai atspindėtų šių nuostatų dvasią, t. y. rūpintis žmogaus sveikata ir gerove, kartu užtikrinant balansą tarp visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo, todėl Departamentas mano esant tikslinga nagrinėjant ANK ir BK projektus įvertinti šiuos aspektus: - atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą II ir III narkotikų sąrašuose įrašytas medžiagas galima vartoti tik sveikatos priežiūros tikslais, o I sąraše įrašytas medžiagas vartoti sveikatos priežiūros tikslais yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai šios medžiagos yra registruotų vaistinių preparatų sudėtyje. Taigi visais atvejais vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra I sąrašo medžiagų bei į II ir III sąrašus įrašytas medžiagas vartoti galima tik esant gydytojo paskyrimui. Pagal dabar galiojančią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio redakciją numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo. ANK projekte atsisakoma sąvokos „neteisėtas vartojimas be gydytojo paskyrimo“ ir siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotikų vartojimą tik viešose vietose (siūlymas papildyti ANK 483^1 straipsniu), o tai reiškia, kad už vartojimą bet kurioje kitoje vietoje asmuo nebūtų baudžiamas, nepaisant to, kad narkotikus vartoti be gydytojo paskyrimo yra draudžiama. Rengėjai projektų aiškinamajame rašte nenurodo motyvų, kodėl yra siūloma nenustatyti arba atsisakoma administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą ne viešose vietose, nepaisant to, kad narkotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo yra draudžiamas apskritai bet kurioje vietoje. Toks siūlomas požiūris į neteisėtą narkotikų vartojimą, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, tiek tarptautinei bei ES formuojamai narkotikų politikai, kurios centre yra žmogus ir jo sveikata, kuomet skatinama asmenis ne bausti, o nukreipti į prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, reabilitacijos, reintegracijos ar pan. programas. Tačiau lygiai taip pat reikia pripažinti, kad administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą apskritai, nepaisant vietos, numatymas neprieštarauja nurodytiems dokumentams ir puoselėjamai politikai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar esantį reglamentavimą už neteisėtą narkotikų vartojimą pakartotinai galima asmens sutikimu paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos ir t.t. programose. Jeigu būtų pritarta projektų siūlomam reglamentavimui, pirmiausia, manytina, būtų paskleista klaidinga žinutė visuomenei, kad yra legalizuojamas narkotikų vartojimas namie. Ir šioje vietoje, deja, negelbėtų net visų suinteresuotų institucijų bendros pastangos tinkamai iškomunikuoti siūlomo reglamentavimo ir pakeitimų tikslus ir esmę. Taip pat būtų dar sunkiau pasiekti asmenis, kurie vartoja narkotikus, ypač švirkščiamuosius, suteikti jiems pagalbą ir nukreipti juos į atitinkamas programas. Taigi apibendrindami manome, kad siūlomas reglamentavimas, akivaizdu, stipriai įtakotų narkotikus vartojančių asmenų padėtį vertinant jų neteisėtus veiksmus, tačiau siekiant išlaikyti balansą tarp visuomenės sveikatos ir viešojo saugumo, reikalinga išsami ir detali politinė diskusija Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, įvertinant visus už ir prieš argumentus, kad būtų priimtas tikrai pasvertas ir subalansuotas sprendimas. - neteisėtas disponavimas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas). Pagal ANK ir BK projektus yra siūloma šiuo metu galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalies baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. visas alternatyvias neteisėto disponavimo nedideliu narkotikų kiekiu be tikslo platinti veikas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas), perkelti į ANK 71 straipsnį. Toks siūlomas reguliavimas, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, kurios leidžia šalims numatyti kitokias poveikio priemones nei baudžiamosios už visas alternatyvias neteisėto disponavimo narkotikais veikas, tais atvejais, kai šiuos teisės pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys arba kai veikos padarytos išimtinai asmeniniam vartojimui. Taip pat toks reglamentavimas visiškai atitinka ir įgyvendina projektų aiškinamajame rašte nurodytą tikslą užtikrinti tinkamą, protingumo, proporcingumo, teisingumo ir baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. Kartu, atkreipiame dėmesį, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, yra kontroliuojama daugiau nei tūkstantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Narkotikų nedidelio kiekio dydis yra nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Šiuo įsakymu nustatomos nedidelio kiekio grynos medžiagos ribos nereiškia vienos narkotikų dozės, iš tokio nedidelio kiekio kartais gali būti gaunamos kelios ar kelios dešimtys dozių atitinkamos rūšies narkotikų. Todėl turėtų būti išsamiai politiškai ir ekspertų lygmenyje išdiskutuota, pasverta ir įvertinta asmeninio vartojimo samprata, koks kiekis laikytinas skirtu asmeniniam vartojimui, bei lygiagrečiai peržiūrėtos nedidelio narkotikų kiekio ribos asmeninio vartojimo kontekste. - nedidelio kiekio narkotikų kontrabanda. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną neturint leidimo, baudžiant laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Šiuo atveju nėra atsižvelgiama nei į gabenamų medžiagų kiekį, nei į tai, ar medžiagos buvo gabenamos siekiant jas platinti ar asmeniniam vartojimui, o vienintelė numatyta bausmė yra laisvės atėmimas, kurio žemiausia riba yra trys metai. Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis[5], didžioji dalis (pvz., 2018, 2019, 2020 metais virš 90 proc.) pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo jais paprastai yra susiję su draudžiamų medžiagų siuntimusi pašto siuntomis. Didžiąja dalimi asmenys siuntėsi medžiagas nedideliais kiekiais ir asmeniniam vartojimui (be tikslo platinti). Abejotina, ar tokiais atvejais toks itin griežtas reglamentavimas ir numatyta sankcija yra proporcingi aptariamų veikų pavojingumui. Be to, esant tokiam griežtam reglamentavimui (sunkus tyčinis nusikaltimas), neatsižvelgiant į gabentos medžiagos kiekį ir nediferencijuojant veikos pavojingumo, taip pat sumažėja galimybės asmeniui taikyti alternatyvias priverstinėms bausmėms poveikio priemones, numatytas įstatyme (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atidėjimas). Taigi siekiant dekriminalizuoti atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų neturint tikslo platinti (savo reikmėms), t. y. nustatyti administracinę atsakomybę vietoje baudžiamosios, kartu tikslinga įvertinti atsakomybę už su šia nusikalstama veika, kaip minėta, dažnai susijusį teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą nedidelio kiekio narkotikų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kai tai yra daroma išimtinai asmeninėms reikmėms. - projektai koreguotini ir kitais aspektais, kurie yra plačiai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose, kurioms Departamentas visiškai pritaria. Įvertinus projektus manome, kad bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis ir sistemiškai koreguojant šiuos projektus, įgyvendindami ir plačiau bei dažniau taikydami jau esamus instrumentus (pvz., alternatyvas priverstinėms bausmėms), o taip pat lygiagrečiai finansiškai sustiprinę ir labiau įgalinę prevencijos, gydymo, socialinės pagalbos ir pan. sektorius, kartu bendromis pastangomis pasieksime, kad projektais būtų įgyvendintas Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos patvirtinimo“, penktasis tikslas t. y. užtikrinti pagalbos teikimu grįstas atsako priemones narkotikų vartotojams, plėtojant humanistinę, į asmens sveikatą orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką. Kartu pasieksime, kad Lietuvos vykdoma narkotikų politika atitiktų tiek Jungtinių Tautų dokumentuose[6], tiek Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose[7] išskirtinai pabrėžiamą subalansuotą narkotikų politiką bei žmogaus teisių užtikrinimą, sveikatos dimensiją, kaip įrankį ir tikslą.	Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti
20.	Lietuvos teisės institutas 2020-12-29				Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIV-96 (toliau – BK pakeitimo projektas) ir administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 pakeitimo ir 483 (1) straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIV-95 (toliau – ANK pakeitimo ir papildymo projektas) iš esmės pritariame.      Abiem projektais žengiami žingsniai įgyvendinant Seimo 2018 metų gruodžio 13 d. nutarimu patvirtintą Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą (toliau – Programa). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo asmeniniams poreikiams be tikslo jų platinti reguliavimo švelninimas, socialinio, o ne baudžiamojo požiūrio akcentavimas yra plačiai moksliškai pripažintas kelias, kuris yra nurodomas ir šios programos 89-93 punktuose.      Kita vertus, BK pakeitimo projektas nėra pakankamai išsamus, neatspindi Programos 92 punkte minimos problemos, susijusios su neproporcingai griežtu baudimu už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą iš užsienio (kontrabandą). Lietuvos BK yra išskirtinis tuo, kad jame disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra reguliuojamas ne viename specialiame skyriuje (BK XXXVII skyriuje, kurį sutrumpintai pavadintume „nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis“), bet ir skyriuje, skirtame nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXII skyrius). Toks reguliavimas prieštarauja BK struktūrai, yra perteklinis ir būtent BK XXXII skyriuje numatyta atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (jų kontrabandą, BK 199 straipsnio 4 dalis) yra pati problematiškiausia atsakomybės proporcingumo požiūriu. Tačiau BK pakeitimo projektu nesiūloma keisti BK 199 straipsnio 4 dalies. Tokiam požiūriui nepritariame ir siūlome projektą papildyti nuostata, keičiančia BK 199 straipsnio 4 dalį. Pakeitimo esmė – iš skyriaus „Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ pašalinti nuostatas, numatančias atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jas sukoncentruojant skyriuje, specialiai skirtame atsakomybei už neteisėtą disponavimą tokiomis medžiagomis (XXXVII skyrių).      Argumentai: 1) Dabartinis reguliavimas prieštarauja BK struktūrai ir kodekso logikai      BK nusikalstamos veikos yra suskirstytos į skyrius pagal tai, kokią vertybę jos pažeidžia. Vertybė dažniausiai įvardijama skyriaus pavadinime. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, akivaizdu, nėra susijusi su ekonomika ir verslo tvarka, tai visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo problema. Tad atsakomybė už tokią veiką neturėtų būti numatyta skyriuje, kuris numato atsakomybę už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriame yra numatytas kontrabandos nusikaltimas (BK 199 straipsnis).^[14]      Dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos reguliavimas netinkamame skyriuje yra ydingos „tradicijos“ pasekmė. Toks reguliavimo modelis perimtas iš senojo baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), kuriame lygiai taip pat atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo numatyta  skirsnyje „nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai“, nors disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su ūkininkavimo tvarka iš esmės neturi nieko bendro.^[15]     Tinkamas reguliavimo pavyzdys galėtų būti Vokietijos baudžiamoji teisė. Vokietijoje atsakomybė už visas baudžiamąsias veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra numatytos viename, specialiai disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis reguliavimui skirtame įstatyme^[16] (Lietuvoje atitikmuo būtų BK XXXVII skyrius). Jame numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (29-30b straipsniai) apima ir jų kontrabandą (lygiai kaip Lietuvos BK 259-261 straipsniai). Vokietijos įstatyme, numatančiame atsakomybę už kontrabandą (370 ir 372 straipsniai),^[17] narkotinės ir psichotropinės medžiagos neminimos (kaip ir turėtų būti Lietuvos BK 199 straipsnyje).      Pabrėžtina ir tai, kad vokiškasis reguliavimo modelis visiškai atitinka tarptautinių įpareigojimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės reikalavimus. 2) Dabartinis reguliavimas yra perteklinis      Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda praktikoje visuomet kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis tarp BK 199 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai BK 259 arba 260 straipsnių. Praktiniu požiūriu tai yra perteklinis kvalifikavimas. BK 259 ir 260 straipsniai yra savaime pakankami apibrėžti minėtų medžiagų kontrabandą (kuri yra tas pats disponavimas (gabenimas, siuntimas, įgijimas) ir numato pakankamai griežtas bausmes (BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalys numato netgi daug griežtesnes sankcijas, nei BK 199 straipsnio 4 dalis), kurios leistų tinkamai įvertinti nusikalstamą veiką net jei tai būtų tarptautinės organizuotos grupės daroma stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabanda. Tad iš BK 199 straipsnio 4 dalies pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius, teisinė spraga ar nepagrįstai švelnios atsakomybės galimybė nesusidarytų.  3) Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu      Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu, kai sprendžiama dėl atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą. Palyginkime: į Vilnių atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių iš Kauno, grėstų atsakomybė pagal BK 259 straipsnį kaip už baudžiamąjį nusižengimą (griežčiausia – iki 45 parų arešto, teistumo neužtraukia, plačios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės), o tokį patį daiktą atsisiuntus iš Lenkijos ar kitos užsienio šalies, grėstų atsakomybė ne tik pagal BK 259 straipsnį, bet ir už narkotinės medžiagos kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, teistumas už sunkų nusikaltimą, itin ribotos galimybės švelninti bausmę). Toks reguliavimas yra nenuoseklus ir neadekvatus, pernelyg sureikšminantis aplinkybę iš kur daiktas atsisiųstas, nors tokia aplinkybė neturėtų turėti reikšmės. Didelė reikšmė daiktų atsisiuntimui iš užsienio istoriškai būdavo teikiama tarybiniais laikais, kai kontrabanda buvo laikoma valstybiniu nusikaltimu. Bet laikai yra stipriai pasikeitę. Atsakomybės griežtumas turi priklausyti nuo medžiagų kiekio ir disponavimo jomis tikslo (platinti ar savo reikmėms), bet ne nuo to, iš kur medžiagos išsiųstos.      Manytina, būtų logiška atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą siuntimąsi suvienodinti, ją taikyti nepriklausomai nuo to, iš kur medžiagos siunčiamos (pagal BK 259-260 straipsnius). Jeigu medžiagų kiekis nedidelis ir jos skirtos asmeniniam vartojimui, pakaktų atsakomybės pagal ANK 71 straipsnį, kaip jį siūloma apibrėžti ANK pakeitimo ir papildymo projekte. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Seimo narys M. Majauskas yra pateikęs BK 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3166, taip pat Vyriausybė yra parengusi BK pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-4856, kuriuo taip pat siūloma keisti BK 199 straipsnį, tačiau abu šie projektai minėtų problemų neišsprendžia. Jas galima išspręsti tik iš šio straipsnio pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius.	Pritarti Pritarti	Yra dėl to ir LAT, GP, NTAKD pastabos. Seime yra įregistruotas Seimo narės M.Danielės Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-690, spręsiantis įvardintą problemą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Tomas Bičiūnas 2021-03-23	2				Argumentai: atsižvelgdamas į 2020-12-10 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą teikiu siūlymą: Pakeisti 1 straipsnį jį išdėstant taip: 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimas be tikslo jas platinti 1. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt penkių šimtų iki vieno šimto tūkstančio eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto tūkstančio iki dviejų šimtų tūkstančių eurų.	Nepritarti	Komitetas pritaria siūlymams didinti administracines baudas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be tikslo platinti bei vartojimą be gydytojo paskyrimo, tačiau siūlo atsižvelgti į tai, kad  neproporcingai didelių baudų skyrimas pažeidžiamiems asmenims, kurie generuoja itin mažas pajamas ar negeneruoja jų visai,  nepadės pasiekti įstatymo tikslo – į pagalbą žmogui nukreiptos narkotikų politikos. Komitetas iš dalies pritardamas Seimo nario A.Dumbravos pasiūlymui, ANK 71^1 straipsnios sankcijoje siūlo nustatyti tokias baudas: 1 dalyje – įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų; 2 dalyje (už pakartotinumą) – nuo 250 iki 400 eurų.
2.	Seimo narys Tomas Bičiūnas 2021-03-23	1				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstant taip: 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso papildymas 483^1 straipsniu Papildyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą 483^1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „483^1 straipsnis. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens pasirodymas viešose vietose 1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, mažmeninės prekybos ir viešo maitinimo vietose, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, arba apsvaigusio asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo, užtraukia baudą nuo dvidešimt septyni šimtai penkiasdešimt iki vieno šimto tūkstančio penkių šimtų  eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto tūkstančio penkių šimtų iki trijų šimtų tūkstančių eurų.	Nepritarti	Komitetas iš dalies pritardamas Teisės departamento bei Seimo nario A.Dumbravos pasiūlymui, siūlo nustatyti tokias baudas už narkotinių ir psichotropinių vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 str.): 1 dalyje – įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 200 eurų; 2 dalyje (už pakartotinumą) – nuo 200 iki 300 eurų.
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-07 Nr. 219				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-26  12 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti juos tobulinti pagal pateiktas pastabas: 1.  BK projektu siūloma dekriminalizuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), kartu siūlant už aptariamus neteisėtus veiksmus numatyti administracinę atsakomybę ir papildyti minėtais veiksmais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnį (ANK projekto 1 straipsnis). ANK projekto 1 straipsniu siekiama ANK įtvirtinti administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl siūlymas keisti BK 259 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių aprašymą, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą kiltų tuo atveju, jeigu asmuo gamintų, perdirbtų, įgytų, laikytų, gabentų ar siųstų „didesnį nei nedidelis kiekį“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, kad ANK projektu siūloma numatyti atsakomybę už neteisėtus veiksmus, atliekamus su „nedideliu“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas savaime užtrauks baudžiamąją atsakomybę tik už neteisėtus veiksmus, atliekamus su didesniu nei nedidelis narkotinių medžiagų kiekiu, neatsižvelgiant į tai, ar bus pakeistas šio straipsnio pavadinimas ir objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai įtvirtinant formuluotę „didesnis nei nedidelis kiekis“. Be to, BK projekto autorių siūloma įtvirtinti formuluotė „didesnis nei nedidelis kiekis“ nėra vartojama baudžiamajame įstatyme ir nedera su baudžiamojo įstatymo normų konstravimo praktika, kadangi konstruojant nusikalstamų veikų sudėtis, kuriose baudžiamosios atsakomybės laipsnis yra graduojamas, atsižvelgiant į kiekybinį rodiklį, tarpiniai dydžiai, esantys tarp minimalios ir maksimalios ribos, BK straipsnio dispozicijoje nėra savarankiškai įtvirtinami. Pavyzdžiui, BK 182 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už „nedidelės vertės svetimo turto įgijimą“, šio straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už „didelės vertės svetimo turto įgijimą“, tačiau šio straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą nusikalstamų padarinių formą – „svetimo turto įgijimas“, kuri, atsižvelgiant į kitas šio straipsnio dalis, suponuoja baudžiamosios atsakomybės taikymą už didesnio nei nedidelis, bet mažesnio nei didelis svetimo turto įgijimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti tiek BK 259 straipsnio pavadinimo, tiek šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų požymių aprašymo keitimo kaip perteklinio ir neatitinkančio baudžiamojo įstatymo normų konstravimo praktikos.	Atsižvelgti	Pastaba skirta projektui Nr. XIVP-96
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-07 Nr. 219				*	2.  Įstatymų projektų aiškinamajame rašte BK projekto autoriai nurodo Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos patvirtinimo“, 97.2 papunktį, kuriame numatyta priemonė „peržiūrėti baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytas sankcijas ir depenalizavimo galimybes, siekiant riboti perteklinį laisvės atėmimo bausmės taikymą ir pernelyg ilgą jo trukmę, kai bausmės tikslų galima siekti taikant švelnesnes arba alternatyvias sankcijas, į pagalbą asmeniui nukreiptas alternatyvas;“. Taip pat BK projekto autoriai Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 4 dalyje teigia, kad siūlomais BK pakeitimais „<...> bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose, o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą <...>“. Taigi vienas iš BK projekto tikslų – riboti galimybes taikyti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie disponuoja (ar atlieka kitus BK 259 straipsnyje numatytus neteisėtus veiksmus) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Neabejotina, kad Įstatymų projektais siūlomi ANK ir BK pakeitimai labai prisidės prie šio pozityvaus tikslo įgyvendinimo, tačiau siekiant dar efektyviau apriboti galimybes taikyti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie yra priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, siūlytina įvertinti galimybę švelninti baudžiamąją atsakomybę už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos šiuo metu daugiausia yra orientuotos į būtent su laisvės atėmimu susijusias bausmes (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų), o tai ne tik nepagrįstai sukuria prielaidas aptariamiems asmenims itin dažnai taikyti į laisvės atėmimą orientuotas bausmes, bet ir iš esmės prieštarauja nesunkios nusikalstamos veikos paskirčiai – sukurti prielaidas pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Konstatuotina, kad, siekiant į asmens gydymą, o ne į jo nubaudimą orientuotos narkotinių ir psichotropinių medžiagų baudžiamosios politikos, tikslinga sukurti platesnes galimybes kaltininkui pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti BK 259 straipsnio 1 dalies sankciją švelnesnėmis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis – laisvės apribojimu ir viešaisiais darbais.	Atsižvelgti	Pastaba skirta projektui Nr. XIVP-96
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-07 Nr. 219	1,2				3. ANK 29 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais, todėl ANK projekte (71 straipsnyje) turėtų būti įtvirtinta ir administracinio poveikio priemonė – narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų konfiskavimas.	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-07 Nr. 219	2				4.   ANK projekte siekiama už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti taikyti administracinę atsakomybę vietoje šiuo metu numatytos baudžiamosios atsakomybės. Dekriminalizuojamo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatyta minimali bauda – nuo 750 eurų. ANK projekte už aptariamą veiką numatyta maksimali bauda – 100 eurų. Taigi ANK projekte numatytas baudos maksimalus dydis yra 7,5 karto mažesnis už BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą minimalų baudos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ANK projekte maksimalų baudos dydį yra siūloma gerokai mažinti, šis aspektas turi būti detaliau pagrįstas arba gali būti sprendžiama dėl ANK projekte numatyto maksimalaus baudos dydžio padidinimo, jį labiau priartinat prie dekriminalizuojamo baudžiamojo nusižengimo minimalios baudos ribos.	Pritarti iš dalies	Komitetas iš dalies pritardamas Teisės departamento bei Seimo nario pasiūlymui, siūlo nustatyti tokias baudas už neteisėtą disponavimą nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti (ANK 71^1 str.): 1 dalyje – įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų; 2 dalyje (už pakartotinumą) – nuo 250 iki 400 eurų. Prieš įsigaliojant LR Administracinių nusižengimų kodeksui, LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str.  už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais  be tikslo parduoti ar kitaip platinti buvo numatyta bauda iki 289 eurų.  2020 m. NTAKD duomenimis, neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti, tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, 2019 m. sudarė 77 proc. Tai rodo, jog didžioji dalis asmenų, kuriems yra taikoma teisinė atsakomybė už su narkotinių medžiagų disponavimu susijusias veikas, patys vartoja narkotines medžiagas ir yra nuo jų priklausomi, t. y. priklauso pažeidžiamoms grupėms. Kaip nurodyta įstatymų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, įstatymų projektas yra skirtas įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką ir pradėti spręsti sveikatai kylančias rizikas ar jau esamas sveikatos bei socialines problemas.  Neproporcingai didelių baudų skyrimas pažeidžiamiems asmenims, kurie generuoja itin mažas pajamas ar negeneruoja jų visai,  nepadės pasiekti įstatymo tikslo – į pagalbą žmogui nukreiptos narkotikų politikos.
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-07 Nr. 219	3(N)				5.   Numatant atsakomybę už tam tikrą neteisėtą veiklą, ANK 589 straipsnyje nurodoma, kokių institucijų pareigūnams pavedama pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Atsižvelgus į tai, ANK pildant nauju 483^1 straipsniu, keistinas ir ANK 589 straipsnis, nurodant instituciją (-as), kurios (-ių) pareigūnai atliks minėtus veiksmus.	Pritarti	Pagal analogiją pasirinktos tos institucijos, kurios nagrinėja nusižengimus dėl 71 straipsnio. Dėl 71^1 straipsnio numatyta teisė nagrinėti: Kalėjimų departamento, Karo policijos, policijos pareigūnams, papildomai – muitinės pareigūnams.
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-07 Nr. 219	1,2				6. ANK projekte siūloma atsisakyti galiojančio ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir ANK 483^1 straipsnyje numatyti administracinę atsakomybę už šių medžiagų vartojimą viešose ir kitose vietose. Jei mintyje turėta tai, kad žodžių junginys „kitose vietose“ apima visas vietas, taip pat privačias, ši nuostata iš ANK XXIV skyriaus „Administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka“ perkeltina į ANK VIII skyriaus „Su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję administraciniai nusižengimai“ 71 straipsnį. Jei vis dėlto ANK projekto 2 straipsnyje dėstomo ANK 483^1 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą tik viešose vietose, asmenys, neteisėtai vartojantys šias medžiagas privačioje erdvėje, išvengtų administracinės atsakomybės. Atsižvelgus į tai, kad narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, išskyrus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme numatytus atvejus, laikytinas neteisėtu, ANK turėtų būti nustatyta administracinė atsakomybė už šių medžiagų vartojimą ir privačioje erdvėje.	Pritarti	Atsižvelgiant į LRV išvadą bei Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Generalinės prokuratūros bei Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento pastabas, administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo nustatoma nepriklausomai nuo to, kur bus pavartota – viešojoje ar privačioje erdvėje.
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-07 Nr. 219	1,2				7. ANK projekto 1 straipsnyje keičiamo ANK 71 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti galimybę atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės, tačiau, ANK projekto 2 straipsnyje dėstomame ANK 483^1 straipsnyje įtvirtinus administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose arba apsvaigusio nuo šių medžiagų asmens pasirodymą viešose vietose, toks asmuo negalės būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Tam, kad ANK pakeitimai leistų įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką, o socialinės problemos būtų sprendžiamos pasitelkiant ne baudžiamojo pobūdžio priemones, ANK 483^1 straipsnyje turėtų būti įtvirtinta analogiška siūlomai ANK projekto ANK 71 straipsnio 4 dalyje nuostata.	Pritarti	Tiek ANK 71, tiek 71^1 straipsniuose tokia galimybė - atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės nustatoma.
10.	Seimo narys Algimantas Dumbrava 2021-04-29	1				Argumentai: Baudos dydis 20 eurų yra labai menka suma, nemotyvuojanti nedaryti administracinio nusižengimo, todėl siūlau šią sumą padidinti: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimas be tikslo jas platinti 1. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt vieno šimto iki vieno šimto dviejų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto trijų šimtų iki dviejų keturių šimtų eurų.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra skirtas įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką ir pradėti spręsti sveikatai kylančias rizikas ar jau esamas sveikatos bei socialines problemas bei į tai, kad neproporcingai didelių baudų skyrimas pažeidžiamiems asmenims, kurie generuoja itin mažas pajamas ar negeneruoja jų visai,  nepadės pasiekti įstatymo tikslo – į pagalbą žmogui nukreiptos narkotikų politikos, komitetas iš dalies pritardamas Teisės departamento bei Seimo nario pasiūlymui, siūlo nustatyti tokias baudas už neteisėtą disponavimą nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti (ANK 71^1 str.): 1 dalyje – įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų; 2 dalyje (už pakartotinumą) – nuo 250 iki 400 eurų.
11.	Seimo narys Algimantas Dumbrava 2021-04-29	1				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstant taip: 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso papildymas 483^1 straipsniu Papildyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą 4831 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „483^1 straipsnis. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens pasirodymas viešose vietose 1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, mažmeninės prekybos ir viešo maitinimo vietose, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, arba apsvaigusio asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo, užtraukia baudą nuo dvidešimt vieno šimto iki vieno šimto dviejų šimtų  eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto trijų šimtų iki keturių šimtų eurų.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra skirtas įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką ir pradėti spręsti sveikatai kylančias rizikas ar jau esamas sveikatos bei socialines problemas bei į tai, kad neproporcingai didelių baudų skyrimas pažeidžiamiems asmenims, kurie generuoja itin mažas pajamas ar negeneruoja jų visai,  nepadės pasiekti įstatymo tikslo – į pagalbą žmogui nukreiptos narkotikų politikos, komitetas iš dalies pritardamas Teisės departamento bei Seimo nario pasiūlymui, siūlo nustatyti tokias baudas už narkotinių ir psichotropinių vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 str.): 1 dalyje – įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 200 eurų; 2 dalyje (už pakartotinumą) – nuo 200 iki 300 eurų.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Neįgaliųjų teisių komisija 2021-03-08				*	iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-95 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pastabas.	Pritarti
2.	SSPK-ja 2021-03-17				*	iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483^1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-95 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos advokatūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos teisės instituto pastabas ir pasiūlymus.	Pritarti
3.	Priklausomybių prevencijos komisija 2021-04-21				*	siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti Įstatymo projektą Nr. XIVP-95 iniciatoriams patobulinti.	Nepritarti	Komitetas patobulino įstatymo projektą.
4.	Žmogaus teisių komitetas 2021-04-28				*	- iš esmės pritarti įstatymo projektui XIVP-95 ir komiteto išvadoms;            - siūlyti pagrindiniam komitetui nustatyti tokias sankcijas, kad administracine nuobauda būtų siekiama ne tik atgrasyti nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, bet ir užkristi kelią situacijoms, kai taikoma administracinė nuobauda tampa per didelė našta pažeidžiamiems ir su priklausomybėmis susiduriantiems žmonėms. Komitetas siūlo skirti ypatingą dėmesį baudoms už pakartotinį administracinio nusižengimo įvykdymą.	Pritarti
5.	Sveikatos reikalų komitetas 2021-05-20				*	iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-95 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos teisės instituto pastabas bei pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė

---

[1] Aptariant nusikalstamumą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotikais, remtasi Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos oficialiai pateikiamais duomenimis https://ird.lt/lt/paslaugos/tvarkomu-valdomu-registru-ir-informaciniu-sistemu-paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-atviri-duomenys-paslaugos/ataskaitos-1/nusikalstamumo-ir-ikiteisminiu-tyrimu-statistika-1?year=2020&period=1-12&group=163

[2] https://watermark.silverchair.com/azq038.pdf?token=AQECAHi208BE49Ooan9kkhW_Ercy7Dm3ZL_9Cf3qfKAc485ysgAAApswggKXBgkqhkiG9w0BBwagggKIMIIChAIBADCCAn0GCSqGSIb3DQEHATAeBglghkgBZQMEAS4wEQQMPlUoJvlmF8VEt2qPAgEQgIICTqE-qNkSQiRH22uxM10wyHrlaB-GpJWI1HMXqfIAXEerD9vkLCVp-UGzgR7hf8JCLxm_7peB8NfPTa9fpO6rDQqLNfQiEEj7QupBoi0Bj-qgW97_zkaCheg_4NIoeiG5u5ipgYMDWlk3WDGRWycCSN-bo9wGHRVBB9WLanc0uWWK4iUq-gVhF_FTfzddFORT90oFKeFIWfih3lZbaEIeUHivlhy11cShpal3cdqYkqetDvnKltStf7FWL5Y-Owja-iKA6CJBO5XeV78bkEpfjma1YTkfYwwu-QQnFsOKG7MxZpfM7hjEUF9cJ0jxffglNqz0stv1gAq62LF5tyJFM1Zt4GnpP-Ay63p7LG_hs2LYckcC0MThHJfcWtF2cXYR8PF6QM_VlYbr0iFWcthFbLwo-IPy_RA9q7nYQ8OqB8qZQodttmvQeqM7AU7J2TIVbr30BEluGAANL4HjL-vK3FSu_1MnEbi04lPfvbE5oF17MYdelWTFCHutPGjlP1YoeuZcC3p7bhsaXAelloVq4Q_Myb518nJpiPQCFjojwCVryKTgknTy5kDcXV7f5VzavE9vgnZUGrHGmMU1fSBKeD6F6OXYU6dlpEwrHbIxHeQ61HzXWofWDvx1M5jaB6bU8soHywEs32gWoWqC3JESrrulLQHTkSdUrjW6Sr_n8Iugm6uwOdlLSuA6I0ImPKr9F7W7Yx23BfmXOrs86Faaxyy5QOjkQHok7eedMmB4b7axDA7o5n4fjtBvkWdms14KlsrTunhJRPcSIxVn5buF ; https://transformdrugs.org/assets/files/PDFs/decriminalisation-in-portugal-briefing-2018.pdf ;

http://fileserver.idpc.net/library/IA12_Portuguese-decriminalisation_EN.pdf

[3] https://www.opensocietyfoundations.org/uploads/8c6213b8-9a9f-453a-9702-ff832f29afa5/release-quiet-revolution-drug-decriminalisation-policies-20120709.pdf

[4] https://gizmodo.com/norway-to-decriminalize-personal-purchase-possession-1846309869

[5] Lietuvos Respublikos muitinės ataskaitos https://www.lrmuitine.lt/web/guest/veikla/kryptys/ataskaita

[6] Outcome Document of the 2016 United Nations General Assembly Special Session on the World Drug Problem „Our Joint Commitment to Effectively Addressing and Countering the World Drug Problem“. https://www.unodc.org/documents/postungass2016/outcome/V1603301-E.pdf

[7] ES narkotikų strategija 2021-2025 m.