Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 302
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame rugsėjo 19 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. rugsėjo 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG*). Šį kartą be šokoladuko. Labas rytas. Prašyčiau frakcijos vardu išbraukti R. Žemaitaičio apkaltos klausimą, nes, kaip ir minėjau Seniūnų sueigoje, medžiaga buvo išsiųsta seniūnams, bet ne Seimo nariams, 18 val., atrodo, 19 min. Ten, kur medžiagą jūs išplatinote savaitgalį (aš rašiau ir žymą DVS), buvo nuskaityta tiesiog skenuojant ne visa medžiaga ir Seimo nariai gavo tiktai pirmą puslapį ir priedus. Seimo narys R. Žemaitaitis nespėjo susipažinti per šiąnakt, nežinodamas, kad yra įtraukta, nes tiesiog paryčiais jau buvo viešai paskelbta darbotvarkėje. Tai labai prašom išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Aš norėčiau tik jus patikslinti, medžiaga buvo įkelta 13 val. 43 min. penktadienį ir tikrai buvo įkeltas tik vienas puslapis. 14 val. 16 min. Dokumentų valdymo skyriuje buvo įkelta visa medžiaga. Taigi, praėjus šiek tiek mažiau negu pusvalandžiui, nuo penktadienio 14 val. 16 min. visa ši medžiaga buvo prieinama visiems Seimo nariams. Tai čia šiek tiek klaidinate Seimą, o gal pati tiesiog nuoširdžiai klystate. R. Žemaitaitis dėl darbotvarkės. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Na, iš tikrųjų teisė į teisminę gynybą – Lietuvoje toks principas, žinokite, veikia. Suprantu, kad jūsų valdančiajai daugumai šitas principas neveikia, nes finansų ministrės vyras gali vadinti mokytojus komuniagomis ir broileriais ir, pasirodo, nereikia net jokios apkaltos. Bet iš tikrųjų, gerbiama Pirmininke, jūs esate neteisi, darbotvarkėje klausimo nebuvo. Į darbotvarkę klausimas dar net šiandien ryte 6 valandą nebuvo įtrauktas, o įtraukėte Seniūnų sueigoje. Bent jau turėkite moralinės gėdos ir sąžinės ketvirtadienį tą klausimą įtraukti.
PIRMININKĖ. Remigijau Žemaitaiti, aš atsakiau į A. Širinskienės teiginį, kad apkaltos tekstas nebuvo įkeltas į sistemą. Jis neatitinka realybės – tą ir pasakiau. Daugiau pasiūlymų nėra gauta. Apsispręskime dėl A. Širinskienės siūlymo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektą Nr. XIVP-3085. Balsuojame. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 50, prieš – 60, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta. Dėl visos darbotvarkės dar A. Širinskienė nori pasisakyti. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, Pirmininke, dar kartą. Kiek aš matau, viešame Teisės aktų registre tekstas yra įregistruotas viešai tiktai vakar. Seimo narys sužinoti, kada tas tekstas bus darbotvarkėje, ir pasiruošti atitinkamos kalbos negalėjo, nes seniūnams privačiai buvo išsiųsta jau naktį, 18 valandą. Apie tekstą, kuris buvo įkeltas į DVS savaitgalį. Teksto buvo įkeltas tiktai pirmas lapas, ne visas. Šiuo atveju nereikia meluoti, kad jūs kažką pataisėte, nes DVS jokio priminimo, kad pažiūrėkite į pakeitimus, savaitgalį neatsiuntė.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, negaliu net suskaičiuoti, kiek jūsų teiginiuose melagingų faktų yra. Pirmiausia, ne savaitgalį, o penktadienį 14 val. 16 min. buvo įkelta informacija į DVS, su ja galėjo susipažinti visi Seimo nariai. Bet dėl šio klausimo jau apsisprendėme.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Yra prašymas balsuoti. Balsuokime. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 67, prieš – 12, susilaikė 43. Darbotvarkei pritarta.
10.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3060(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3060(2). Svarstymo stadija. Gerbiami kolegos, prieš pakviesdama komitetų atstovus, primenu, kad balsavimai dėl projektų prasidės nuo 11 valandos. Balsavimo intervalas numatytas tarp 11 valandos ir 11 val. 40 min.
Pirmiausia norėčiau pakviesti A. Gedvilienę, kad pristatytų Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl pateiktos rudens sesijos darbų programos.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerą dieną, mieli kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas praėjusį trečiadienį svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą. Pasiūlymų nebuvo duota ir projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti Z. Balčytį, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas rugsėjo 13 dienos posėdyje priėmė sprendimą pritarti Seimo rudens sesijos darbų programai ir pasiūlė ją tobulinti atsižvelgiant į Audito komiteto pateiktus pasiūlymus, tai yra darbų programoje nurodyti devynis įstatymų projektus, kurie yra susiję su Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimu, jie pažymėti VK žyme, taip pat į darbų programą įtraukti keturis mūsų komiteto pasiūlytus projektus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Lopata – Ateities komiteto išvada. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Ponia Seimo Pirmininke, Ateities komitetas posėdžiavo rugsėjo 12 dieną. Dalyvavo 11 komiteto narių: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Lingė – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Rugsėjo 13 dieną komitetas apsvarstė nutarimo projektą ir bendru sutarimu nutarė jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komitetas – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė nutarimo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – Europos reikalų komiteto nuomonė dėl rudens darbų programos.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Svarstėme rudens sesijos darbų programą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 7. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kaimo reikalų komitetas – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 13 dieną 10 val. 5 min. svarstė sesijos darbų programą ir balsuojant (dalyvaujant visiems komiteto nariams) buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kultūros komitetas – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, garbusis Seime, Kultūros komitetas rugsėjo 13 dieną apsvarstė ir pritarė. Rezultatas: už – 5, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pirmininkas L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Na, tai pritariame, pritariame: 6 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Noriu dar akcentuoti ir kreiptis į A. Ažubalį, kad buvo pritarta ir Komunistų partijos pripažinimo kaip nusikalstamos organizacijos projekto įtraukimui į darbotvarkę. Labai ačiū NSGK nariams. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkui. J. Džiugelis – Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė. J. Džiugelio šiuo metu salėje nėra. Komiteto sprendimas – pritarti Seimo nutarimo dėl rudens sesijos darbų programos projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 6. Komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą.
Sveikatos reikalų komitetas – pirmininkas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimą rugsėjo 13 dieną, jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Švietimo ir mokslo komitetas – A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė klausimą rugsėjo 13 dieną. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 5.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą ir bendru sutarimu – 8 komiteto narių balsais – pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsienio reikalų komitetas – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas pritarė darbų programai: 4 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Sabutis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, rugsėjo 11 dieną Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį klausimą. Balsavime dalyvavo 8 komiteto nariai: už – 4 , susilaikė 4 ir komiteto pirmininko balsu pritarta.
PIRMININKĖ. Žmogaus teisių komitetas – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Žmogaus teisių komitetas rugsėjo 13 dienos posėdyje svarstė Seimo nutarimo projektą. 3 komiteto nariams susilaikius ir 3 komiteto nariams balsavus už nutarimo projektą, buvo pritarta. Nulėmė komiteto pirmininko balsas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visų komitetų išvados yra pristatytos. Dabar pereiname prie diskusijos. Pirmasis frakcijos vardu kalbės A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Pirmininkė prašė kalbėti kuo ilgiau – 7 minutės, daugiau niekaip, išjungs mikrofoną. Manau, gal tiek ir nereikėtų kalbėti. Spręsdamas iš to, koks buvo komitetų pristatymas šios programos svarstymo, kai daugelis ten vienbalsiai, suprantu, kad ta programa yra formalus dalykas, taip sakant, liaudiškai kalbant, dzin, praėjo ir praėjo. Tik keli komitetai galbūt atkreipė daugiau dėmesio į tai. Man tai šiek tiek kelia nerimą. Jei jūs rimtai būtumėte pasižiūrėję į šią programą, ką Vyriausybė parašiusi… Man ypač patinka gražūs žodžiai, kurie išdėstyti kiekvieno skirsnio pradžioje. Aš pacituosiu keletą, pakartosiu, ką aš sakiau komitete ir koks turinys yra viduje, ir koks yra realus gyvenimas, na, tai visiškas neatitikimas. Suprantu, kad buvo rašyta prieš trejetą metų ir, taip sakant, dideli norai ir gera valia, lyg ir viskas gerai, bet manau, kad tas programas reikėtų koreguoti, nes, ko gero, svarbiausia sritis – finansai – vadinasi „Atsakinga finansų politika“. Taip, aš tikrai turiu pasakyti, kad Vyriausybė atsakingai žiūri į tai, bet ar ji tvari, ar šitos finansų politikos Lietuvai užtenka spręsti toms problemoms, kurias kelia laikmetis, žmonių poreikiai, įsipareigojimai ir kiti dalykai. Tai niekaip negaliu pasakyti, kad šita finansų politika yra tai, ko laukia Lietuvos žmonės. Ne veltui turbūt jau galbūt ir prasidėjo derybos su švietimiečiais, ar jie pradės streikuoti, ar ne. Ten pagrindinis klausimas pinigai, ar jie bus, taip sakant, kaip „12 kėdžių“ – vakare, tai yra ne kitais metais, o nuo šio mėnesio, ar jie bus atidėti kitiems metams ir galbūt net kitai Vyriausybei. Tai yra labai svarbūs dalykai. Na, nekalbėsiu apie daug ką, apie socialines, socialiai pažeidžiamas grupes, jų įgalinimą, nes čia yra iš viso atskira kalba, didelė. Turbūt labiausiai aš norėčiau, kad mes patys įsigalintume ką nors priimti ir rimtai nuspręsti.
Pastabos. Žiūrėkite, su kokiomis problemomis šiandien susiduria miestelių, miestų gyventojai dėl sveikatos. Skirsnis vadinasi „Ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas“. Matote, ir skirsnyje parašyta, kad tik sveiko žmogaus gyvenimas. O ką daryti tiems nesveikiems, kurie laukia porą mėnesių, kad patektų pas gydytoją? Tie, kuriems reikia nuvažiuoti už 30 ar 40 kilometrų? Ar paslauga šiandien priartėjo prie žmogaus, ar tolsta? Kas man gali paaiškinti, dėl ko čia staigiai po 70, po 20, po 8 gydytojus palieka gydymo įstaigas? Turbūt ne iš gero gyvenimo tą jie daro.
Dar vienas dalykas. Labai gerai skamba skirsnis „Atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema“. Na, man toks susidaro įspūdis, kad iki šiol Lietuvoje 30 metų nebuvo teisingo teisingumo ir va dabar mes per kelerius metus tą teisingumą įvykdysime.
Na ir, ko gero, šauniausiai šitoje programoje skamba skirsnis, kuris vadinasi „Visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius“. Gerbiamieji, šliaužianti privatizacija vyksta kasdien, ypač švietimo, sveikatos srityse. Nenoriu kartotis. Taigi kas vyksta sveikatos srityje? Švietimo, sveikatos reformos, o paslauga nuo žmogaus tolsta, prieinamumas mažėja ir visi kiti dalykai. Tai kaip čia su tuo viešuoju sektoriumi? Mes turėtume padaryti viską, kad tas viešasis sektorius atitiktų tuos poreikius, kurie reikalingi šiandien Lietuvos piliečiams.
Na ir Lietuvoje vykdomos apklausos. Tai aš norėčiau, kad šioje programoje irgi būtų kažkokia reakcija į tai, ką pasako žmonės. Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų kalba apie tai, kad II pensijų pakopa, taip sakant, neatlaiko kritikos, kad mes nepasiekėme pagrindinio tikslo, kad prie socialinio draudimo pensijos, kaip anksčiau ekspertai sakė, nedidelės, būtų didelis priedas visiems pensininkams iš II pensijų pakopos. Ką mes šiandien turime? Pakankamai dideles socialinio draudimo pensijas, kurių pavydi kitų buvusių respublikų gyventojai, kai čia atvažiuoja, ir mizerną, arba mikroskopinį, priedą iš II pensijų pakopos, o svarbiausia, kad ne iš visos. Tai turim kažką daryti. Darbų programoje turi būti akivaizdu, kad šitą sistemą reikia kuo greičiau tvarkyti ir neapgaudinėti Lietuvos piliečių, kurie įtikėjo į šventą reikalą – II pensijų pakopą, ir ją paprasčiausiai likviduoti, kaip tai yra padaryta kitose šalyse. Jeigu tai yra savarankiškas draudimas, tai savarankiškai turi ir draustis, o iš tų 225 mln. (man sako, gali būti ir daugiau), kuriuos mes šiemet pervesime į II pensijų pakopą, tikrai didinti bazinę pensiją visiems pensininkams. Tada mes pasieksime tą tikslą, kurio tikėjomės kalbėdami apie šitą sistemą.
Taigi, gerbiami kolegos, tikrai klausimų daug, o atsakymų, tuo labiau registruotų įstatymų, dar mažiau. Todėl negaliu pritarti tokiai programai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu kalbės S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Išties diskusija, matyt, dažniausiai būna tokia paties su tribūna, bet aš nenoriu būti, kaip vienas garsus politikas pasakė, nei broileris, nei komuniaga, neverkšlensiu.
Kalbėdami apie programą, noriu, kad visi pasvarstytume ir padiskutuotume pliusus, minusus, ar verta už ją balsuoti, ar ne. Pažiūrėjus į programą pirmiausia norisi kalbėti apie pliusus ir galbūt pasakyti, dėl ko verta už ją balsuoti. Programa yra labai skurdi. Pagal Seimo posėdžių darbotvarkes mes matome, kad posėdžiai baigiasi apie 15–16 valandą. Tai samdomiems darbuotojams nėra blogai, mes visi esame samdomi darbuotojai, pasamdyti tautos, trumpa darbo diena. Tai yra kaip ir pliusas balsuoti už programą.
Aišku, reikia atkreipti dėmesį, kad čia yra ne Seimo nuopelnas, kad tokia skurdi programa, bet Vyriausybės darbo trūkumas, nes iš tų skurdžių virš 70 pateiktų įstatymų projektų 2/3 nėra registruoti, jų nėra. Žiūriu į kolegą E. Gentvilą, kuris, prisimenu, ketverius metus prieš kiekvieną sesiją sakydavo, kodėl ten 10 % ar 20 % Vyriausybės projektų nėra registruoti, dabar turime atvirkščią proporciją. Išties nėra apie ką diskutuoti. Tos diskusijos dažniausiai persimeta į gatves ir būna nelabai konstruktyvios. Visgi vienas pliusas, kadangi dirbame labai trumpai ir neintensyviai, būtų už programą.
Antras pliusas. Kada yra tokia menka programa, nėra projektų, tai galbūt bus padaryta iš valdančiųjų pusės mažiau klaidų, kurias būtų galima arba kažkam reikėtų atitaisyti. Kaip premjerė sakė, nėra tokių klaidų, kurių nebūtų galima atitaisyti. Kuo programa mažesnė, tuo kažkam kitoje kadencijoje reikės mažiau tų atitaisymų daryti. Tai būtų kaip ir antras pliusas, kviečiant palaikyti programą.
Bet kai pasižiūri visgi į kai kuriuos klausimus, kurie išlenda artimiausiame posėdyje, įstatymų projektai, kurie nukreipti prieš šalies gynybą, prieš jos saugumą, visgi, matyt, yra ir nemažai minusų, kad mes šiandien sprendžiame ne socialinius, ekonominius klausimus, bet bandome daryti tokius sprendimus ir tokias klaidas, kurias gali būti sunku atitaisyti ir kurios gali būti tiesiogiai susijusios su mūsų šalies nacionaliniu saugumu. Tai yra minusas.
Įvertinęs visus pliusus ir minusus, siūlau susilaikyti. Kaip jau minėjau, programa iš esmės yra be turinio ir neatliepia šiandien svarbiausių Lietuvos žmonėms rūpimų klausimų, ypač kalbant apie socialinę, ekonominę politiką. Mūsų Seime pagal šios sesijos darbotvarkę panašu į lėktuvą, kai kviečia keleivius prieš nusileidimą prisisegti saugos diržus, nes mūsų kadencija leidžiasi į pabaigą. Bet labai svarbus lėktuve būna ir kitas pasakymas: atidarykime langų užsklandas ir pažiūrėkime į žemę iš viršaus, ką gi mes padarėme arba ko nepadarėme per tą kadenciją, ir dar padarykime išvadas. Visgi dar yra likusios ir šita, ir kita sesijos. Reikėtų nepasiduoti rinkimų nuotaikoms, o spręsti tuos klausimus ir spręsti taip, kad nebūtų daromos tos klaidos, kurių negalima atitaisyti kitoje kadencijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Fiodorovas kalbės frakcijos vardu.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuva šią Seimo rudens sesiją pasitinka su didele infliacija ir dešimtą kartą pakeltomis palūkanų normomis, vadinasi, gyventojai rudenį pasitinka su dar didesnėmis išlaidomis ir nerimu. Tačiau kaip tai rūpi tiems, kurie gali priimti sprendimus, ir tiems, kurie kažkada, prieš trejus metus, turėjo rinkėjų pasitikėjimą? Kol kas žmonių išlaidos didėja, piniginės plonėja, o Seimo valdantieji ir Vyriausybė sau ramiai konkuruoja, kas pasiūlys didesnę nesąmonę. Rudenį pasitinkame su valdančiųjų pasiūlymais kelti mokesčius, toliau laužome ietis dėl civilinės sąjungos, vadinamojo Partnerystės įstatymo, ir kažkodėl esame verčiami dalyvauti nesąmones socialiniuose tinkluose rašančio R. Žemaitaičio reikaluose, o tai, kas išties svarbu, lieka valdančiųjų dėmesio užribyje. Visi kiti prioritetiniai rudens sesijos klausimai, tokie kaip socialinės atskirties mažinimas, Nacionalinio švietimo susitarimo įgyvendinimas, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimas, valstybės reformos tąsa ir taip toliau, ir panašiai (daug dalykų yra prirašyta į šios sesijos veiklos programą), lieka kažkur šalia ir nevirsta į naudingus darbus žmonėms. Aš suprantu, kad daugeliui valdančiųjų gretose esančių politikų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas būtų pats didžiausias šios sesijos nuveiktas darbas, juolab jaučia, kad į pagalbą čia labai nori ateiti socialdemokratai ir jų pirmininkė Vilija. Tačiau žmonės, gyventojai piketuoja ne dėl to ir skursta tikrai ne dėl to.
Nacionalinis švietimo susitarimas neįgyvendinamas, mokyklų reforma ir neaiški bei netvirta ministro pozicija, ypač rajono mokyklų klausimu, tikrai nesuteikia jokių vilčių mokytojams. Jie streikuoja, jie jau streikuoja. Negalime palaikyti ir nepalaikysime tokios valdančiųjų pozicijos. Ne tik pedagogai nebetenka kantrybės. Keista vidaus reikalų ministrės pozicija dėl valstybės reformos, ypač statutinių darbuotojų. Jų netenkina teikiami pasiūlymai, jie piketuos, streikuos šią savaitę. Nepalaikome tokio vangaus požiūrio į vienus svarbiausių mūsų valstybės tarnautojų ir mes. Negalime palaikyti ir siūlomo mokesčių kėlimo, ypač mokesčių, susijusių su individualios veiklos ir nekilnojamojo turto apmokestinimu.
Dėl vadinamosios mokesčių reformos mūsų frakcija užregistravo nemažai pasiūlymų, kuriems, tikiuosi, Seimas pritars, žinoma, jei prioritetą skirs žmonėms, kaip ir turėtų šiame Seime būti. Valdantieji sako, kad mažins socialinę atskirtį, tačiau sesijos darbų programoje lieka nesprendžiamas daugelį žmonių diskriminuojantis klausimas dėl pensijų fonduose kaupiamos pensijos išmokėjimo. Ar valdantieji išgirs varu į pensijų fondus suvarytus žmones? Kažin.
Vyriausybės programoje labai skambiai parašyta ir sesijos darbų programoje apie tai kalbama: nė vieno žmogaus visuomenės užribyje. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdoma socialinė programa, socialinė politika, tie, kas atsakingi ministerijoje, akivaizdu, kad ten mėgsta juokus. Akivaizdu ir tai, kad vadinamoji ligoninių reforma stringa ir šiai problemai darbų programoje vietos beveik nepalikta, na, bet vietos yra visoms kitoms minėtoms nesąmonėms ir jos pakankamai.
Pasigedome ir dėmesio keliams. Konkrečių pažadų dėl jų būklės gerinimo, dėl tvarkymo, dėl saugumo priemonių mes, komitetuose svarstydami darbų programą, taip ir neišgirdome. Seimas šiais metais jau kėlė kuro akcizus, kelių mokesčius, vadinasi, vien iš šio pakėlimo mes turėsime bent 1,5 mln. papildomų pajamų, lyginant su praėjusiais metais. Premjerė prašė finansavimo šaltinio įvairiausiems pasiūlymams. Štai jums pasiūlymas, štai jums šaltinis. Padarykime, kad keliai pagaliau gautų deramą dėmesį, nes, akivaizdu, tas finansavimas, daug metų skiriamas, yra katastrofiškai per mažas.
Aš sutinku, kai yra kalbama, kad, žinote, daug dalykų prasidės dėl rinkimų. Bet ir vyko visą laiką dėl rinkimų – juk dalis turtingųjų konservatorių, turtingųjų konservatorių rinkėjų, kurie dažniausiai gyvena didmiesčiuose, visa tai priima pakankamai pozityviai. Jie gali, kaip jiems ir apskritai visą laiką siūloma iš valdančiųjų ir ypač premjerės, palaukti. Jie gali palaukti kada nors mažėsiančių palūkanų, jie gali palaukti kada nors mažėsiančių kainų, jie gali palaukti kada nors didėsiančių atlyginimų. Jie gali palaukti ir aš dėl to džiaugiuosi, bet daug žmonių, ypač gyvenančių regionuose, laukti negali. Jie turi ir nori kuo greičiau sulaukti sprendimų, kuriuos Seimas ir gali padaryti; sprendimų, o ne moralizavimo, kas vyksta šiame Seime labai dažnai. Taigi, įvertinusi, kaip ir kolegos iš opozicijos, pateiktą sesijos darbų programą, mūsų frakcija nusprendė susilaikyti. Raginame tai padaryti ir jus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Svarstymo stadijoje turime vieną registruotą pasiūlymą, dėl jo turėsime apsispręsti balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2740GR) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar judėkime į priekį. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740. Tai yra grąžintas, vetuotas. Norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą R. Jušką, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė Lietuvos Respublikos Prezidento 2023 m. liepos 5 d. dekrete Nr. 1K-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 (nevardinsiu, kaip projekte) kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2089 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ teikiamam siūlymui. Siūloma Seimui priimti įstatymą su Respublikos Prezidento teikiama pataisa. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – A. Vinkus. Prašom. Ruošiasi V. Semeška.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai. Bandžiau susisteminti visą turimą medžiagą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo ir išsikristalizavau tris tikslus, kurių siekiama šiuo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktu projektu. Pirmas ir pagrindinis tikslas – patobulinti komisijos veiklos reglamentavimą. Tai taip pat reikštų komisijos veiklos pagerinimą. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas apibrėžia, kad (cituoju): „Ši institucija turi užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms.“ Taigi suprantama, kad jos veiklos kokybė yra labai svarbus veiksnys vykdant jai pavestas funkcijas.
Antra. Padėti mažinti korupcijos apraiškas, padidinant lobistinės veiklos proceso skaidrumą. Lobistinė veikla mūsų praktikoje apskritai dar neturi solidesnės patirties, todėl gyvenimas savaime parodė kai kurias tobulintinas, silpnas šių santykių teisinio reglamentavimo vietas.
Trečia. Didinti teisėkūros ekonomiškumą. To numatyta siekti strateginiuose valstybės dokumentuose. Tai reiškia, kad reikia vengti tų pačių nuostatų dubliavimosi keliuose įstatymuose. Tai ne tik daro teisėkūros sistemą neefektyvią, bet dažnai išprovokuoja skirtingą atskirų įstatymų tų pačių santykių reglamentavimo sampratą ir interpretaciją.
Apibendrindamas galiu pakartoti tai, ką jau esu sakęs. Kai įstatymai keičiami atsižvelgus į jų praktinio taikymo metu išaiškėjusias spragas, tai savaime kelia didesnį pasitikėjimą dėl naujų nuostatų tikslingumo ir reikalingumo. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, pirmiausia iš šios garbingos tribūnos tikrai norėjau padėkoti Seimo nariams, pasirašiusiems kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl veto. Tai yra ir iš Tėvynės sąjungos, ir iš Liberalų frakcijos, ir taip pat iš Mišrios grupės, gerbiamai A. Širinskienei ir S. Skverneliui. Buvo padaryta klaida. Nėra nieko džiugiau kaip ne gyventi klaidoje, o ją pripažinti ir ištaisyti. Tą šiandien Seimas, neabejoju, ir padarys. Raginu tai padaryti. Reikia pripažinti, kad palikus įstatymą tokį, kokį priima Seimas, savivaldybių etikos komisijos vis dėlto yra labai politizuotos. Tuo atveju, jeigu politikai negalės veikti ir skaidriai priimti sprendimų dėl kolegų savo savivaldos teritorijoje, ypač kuomet savivaldybių etikos komisijos sudaromos iš daugumos, ir negalės priimti nešališkų sprendimų, tuomet pasitikėjimas tiek savivalda, tiek demokratine valstybe, tiek pačiomis partijomis ir politikais, žinoma, ženkliai sumenks. Taip pat reikia pripažinti, kad vis dėlto Vyriausioji tarnybinės etikos komisija šiandien iš dalies yra ir bedantė institucija. Mes matome, kiek pripažinta politikų, pažeidusių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą arba politiko elgesio normas, tačiau neretai tuo viskas ir apsiriboja. Būtų neblogai mums, Seimo nariams, galvoti, kaip įstatyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai aštrius dantis, kad jų sprendimai būtų tikrai įtakingi ir turėtų pasekmes tiems politikams, kurie pripažįstami, kad yra supainioję viešuosius ir privačius interesus.
Taigi norėjau pasidžiaugti, kad jau pateikimo stadijoje balsavome iš principo visi už, kad Prezidento veto palaikytume. Kviečiu taip pat balsuoti ir šiandien. Mes gerokai sustiprinsime pasitikėjimą valstybe, o savivaldybių etikos komisijos galės ir toliau tirti savivaldybių narius ir merus dėl jų etikos kodeksų pažeidimų, tačiau dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimų vis dėlto turėtų spręsti nešališka ir kompetentinga Etikos komisija, kitaip visi tyrimai, kurie vyksta ir susiję su savivalda, gali trukti neterminuotą laiką, gali būti apskritai nepriimama jokių sprendimų, ypač tose savivaldybėse, kur etikos komisiją sudaro viena dauguma. Jūs patys puikiai suprantate, kad dauguma, tirianti daugumos politikų ar daugumos mero galimus įstatymo pažeidimus, gali būti ir nesuinteresuota priimti skaidraus, savalaikio ir nešališko sprendimo, o visas tyrimo procesas gali trukti iki begalybės, nes savivaldybės etikos komisijos sprendimus turės revizuoti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vėliau galima bus skųsti teismams, o tai gali užtrukti iki keleto metų, kol bus galutinis sprendimas. Kviečiu palaikyti Prezidento veto. Dar kartą džiaugiuosi ir dėkoju tiems Seimo nariams, kurie pasirašė kreipimąsi į Prezidentą. Tai tikrai mūsų klaidos atitaisymas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi, užsirašę diskutuoti, pasisakė.
Einame prie priėmimo stadijos. Per priėmimą mes balsuosime visų pirma dėl to, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, darysime tai balsuoti numatytu laiku, tačiau dėl motyvų galime pasisakyti. Pirmasis prieš kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų pasisakau prieš, kad priimtume įstatymą be Prezidento pataisų. Jeigu taip pasielgsime, tai galėsime priimti įstatymą su Prezidento pataisomis, kurios atliepia mūsų su kolegomis kreipimąsi, kai mes iškart sakėme, jog neverta patikėti savivaldybių etikos komisijoms nagrinėti interesų konfliktų atvejų – merų, tarybos narių, nes nelengva tikėtis, kad objektyviai tokia komisija išnagrinės valdančiųjų politikų atvejus, o priešingai – opozicijos atstovų atvejus gali dirbtinai kritiškai vertinti. Manau, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tuos klausimus tikrai išnagrinės objektyviau ir visuomenei bus duodami aiškūs atsakymai, todėl kviečiu ir neginti to pirminio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Balsuosime numatytu laiku. Dar turime apie 20 minučių iki to meto.
10.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-893(3) (svarstymas)
Dabar siūlau apsvarstyti klausimą iš darbotvarkės pabaigos, tai yra 2-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą Nr. XIVP-893(3). Pranešėjas – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos Seimo nariai ir narės. Žmogaus teisių komitetas teikia patobulintą – trečiąjį – nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Seimas po svarstymo stadijos grąžino šį nutarimo projektą komitetui tobulinti. Atlikę šią užduotį, grįžtame į svarstymo stadiją plenarinių posėdžių salėje.
Šių metų gegužės 1 dieną įsigaliojus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio naujai redakcijai, Seimas yra įpareigotas nuo gegužės 1 dienos per 3 mėnesius priimti sprendimą dėl tų religinių bendruomenių valstybės pripažinimo, dėl kurių Teisingumo ministerija jau yra pateikusi išvadą. Teisingumo ministerijos išvada dėl bendruomenės „Romuva“ buvo pateikta dar 2017 m. gruodžio 29 d., todėl manau, kad šiandien būtų tinkamas laikas dėl to apsispręsti.
Pritarus šiam nutarimo projektui ir suteikus valstybės pripažinimą šiai religinei bendrijai, ne tik būtų laikomasi Teisingumo ministerijos suformuluotos rekomendacijos, bet ir tuo pačiu metu įgyvendinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 metų birželio mėnesio sprendimas ir tų pačių metų rugsėjo 7 dienos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo tikslinama Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio atitiktis mūsų pagrindiniam šalies įstatymui. Prašau visų Seimo narių palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Motyvai po svarstymo. A. Širinskienė užsirašė už, bet jos salėje šiuo metu nėra. R. Tamašunienė norėtų kalbėti prieš. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų Europa kūrėsi krikščionybės pagrindu ir visos demokratinės vertybės atėjo būtent iš krikščioniškos Europos. Lietuva viena iš paskutiniųjų, prisijungusių prie šitos bendruomenės. Dabar, na, reikia tikėtis, kad ateina ta keršto galbūt valanda po 600 metų, nes iš to paties Strasbūro ateina sprendimas vis dėlto viską suniveliuoti, padaryti daug visiems ir apie nieką. Dėl to galvoju, kad mūsų parlamentas turi tvirtai pasisakyti, išsaugoti tas vertybes, kurios, na, mūsų visuomenėje iš tikrųjų yra gyvos, mūsų visuomenei ir mūsų krikščionims, mūsų katalikams yra labai svarbios, nemenkindamas „Romuvos“ propaguojamos ir puoselėjamos baltų kultūros – ji yra iš tikrųjų graži, baltiška kultūra, ne kartą tą pabrėžiau, ir labai įdomi, ten garbinami gamtos reiškiniai, gamta. Įgyvendinti kultūros lygmeniu kaip žmonių pasirinktą jų gyvenimo ar laisvalaikio formą, bet jokiais būdais, na, nepripažinti kaip religijos ir nepastatyti jos su šimtmečiais gyvuojančia religija vienoje gretoje, nes iš to išplaukia tolesnės pasekmės. Toliau, na, galės siekti valstybės paramos ir ugdymo mokyklose, ir, na, kitų teisių, kurios priklausytų. Man atrodo, vis dėlto nemeskime kelio ir nenubriskime takeliais, o puoselėkime tai, ko siekė mūsų didieji kunigaikščiai, kurie atvedė Lietuvą į bendrą bendruomenę. Dėl to tikrai negaliu balsuoti už šitą sprendimą.
PIRMININKĖ. Matau, kad A. Širinskienė grįžo į salę. Ar norėtumėte pasisakyti dėl motyvų? Taip. Motyvai už.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Čia, matyt, kolegos, ne tik klausimas dėl religinės bendruomenės pripažinimo, čia yra visų pirma klausimas dėl to, ar Seimas laikosi savo paties nustatytų taisyklių. Žmogaus Teisių Teismas, pripažinkime, jau kartą konstatavo, kad yra pažeidimas ir Seimas tiesiog nevykdė savo įsipareigojimų. Aš tikrai palinkėčiau pagaliau priimti sprendimus, kad paskui vieną kartą neatsibustume su antra Žmogaus Teisių Teismo byla, kur jis įvertina ir Konstitucijos normas, dėl kurių visa šita procedūra atsirado. Tikrai siūlau įvykdyti pirmąjį Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir pabaigti šitą istoriją su „Romuva“, nes, man atrodo, mes savo diskusijomis tą bendruomenę patys to nesuvokdami jau taip išreklamavome, kad jinai tos reklamos greičiausiai tiek būtų nenusipirkusi.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime jau netrukus.
10.45 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3023, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3024, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3025 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti į tribūną J. Razmą, kad pristatytų 2-6.1 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3023 ir lydimuosius. Tai yra pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt suprantame, kad istoriškai sveikatos priežiūros įstaigoms yra atitekę įvairūs pastatai. Kartais tai yra vienas vienintelis didelis ligoninės korpusas, kartais yra keli atskiri pastatai. Kai kurie iš jų neatitinka tų poreikių, kurie keliami teikiant atitinkamas gydymo paslaugas, yra neefektyvūs, neapšiltinti ir taip toliau. Natūralu – gydymo įstaigai iškyla poreikis atsisakyti to netinkamo, neefektyvaus pastato ir yra noras koncentruoti visas gydymo paslaugas vienoje vietoje, nes tai leidžia taupyti ir efektyviau užtikrinti diagnostiką, galima turėti tik vieną bendrą laboratoriją ir taip toliau.
Norint, kad gydymo įstaigos turėtų tokias galimybes, šiuo paketu ir yra siūloma numatyti teisę, kaip dabar yra dėl valstybės administracinių pastatų, leisti sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms, kur valstybė turi 50 % ar daugiau, taip pat dalyvauti tokioje nekilnojamojo turto atnaujinimo programoje.
Kitaip sakant, kaip dabar yra su administraciniais pastatais, gydymo įstaiga perduotų Turto bankui parduoti nereikalingą pastatą, kurio nori atsisakyti, ir turėtų galimybę statyti naują pastatą. Kaip žinote, panašiai, kaip dabar vyksta ministerijų naujojo miestelio statybos, kai yra numatyta ministerijų buvusius pastatus parduoti ir iš esmės tomis gautomis lėšomis ir finansuoti tą naują statybą.
Panašus dalykas siūlomas mano projektais dėl sveikatos įstaigų, kaip minėjau, tų, kur valstybė turi virš 50 %. Paprastai kitus 50 % turi universitetai. Iš esmės mes kalbame apie tokias gydymo įstaigas, kurios, galima sakyti, 100 % valdomos valstybės.
Procedūros čia numatomos tikrai skaidrios. Pirmiausia reikalingas pačių steigėjų sprendimas konstatuojant, kad atskiras pastatas nebeatitinka reikalavimų, ir toliau Vyriausybės nutarimas, leidžiantis eiti į tą atnaujinimo programą. Manau, toks principas leidžia užtikrinti, kad viskas vyks gana skaidriai ir nebus kokių nors dirbtinai sugalvotų piktnaudžiavimų parduodant atskirus pastatus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia O. Leiputė, ruošiasi R. Šarknickas. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Per 30 metų mes matėme, kaip savivaldybės elgėsi su nekilnojamuoju turtu: pirkimai, pardavimai, karteliniai susitarimai, galimai buvę susitarimai, kurie buvo ir neskaidrūs. Dabar šitas dalykas, kurį jūs pristatote: kiek tai bus iš tikrųjų saugu ir ar nevertėtų dar teikiant šitą projektą kreiptis į STT, kad ji pasidomėtų, kiek skaidrus bus šitas dalykas, kurį vėliau įgyvendins savivaldybės, administruojančios savo medicininius pastatus? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū. Aš tikrai pritariu, kad visos abejonės dėl galimų neskaidrumų būtų išsklaidytos. Dėl to pats siūlysiu, kad būtų Seimo nutarimas kreiptis į STT atlikti antikorupcinį vertinimą.
Dabar, kaip aš matau, tikrai kokių nors neskaidrumo galimybių čia yra minimumas. Jeigu pati gydymo įstaiga parduotų tą pastatą, tai taip, galima įsivaizduoti, kad gydymo įstaigos vadovas ką nors susitarė, ką nors pasiplanavo ir ten kaip nors pardavė. Dabar tą pastatą atiduoda Turto bankui. Turto bankas pagal savo principus parduoda. Tai čia, na, tada mes turime išvis abejoti Turto banko pardavimais, bet aš nepastebėjau, kad ten būtų kokių nors skandalų iš tų pardavimų, o jų jau nemažai yra buvę. Tai yra aukcionų principas ir viskas vyksta gana tvarkingai. Kaip sakiau, aš neįžvelgiu čia neskaidrumo, bet pasitikrinkime ir balsuokime už tai, kad būtų antikorupcinis vertinimas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi A. Sysas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas kolega, aš noriu pasitikslinti. Ar jūs norite išskirti sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas iš visų viešųjų įstaigų? Galbūt ta problema yra ne tik sveikatos srityje, galbūt ir kiti susiduria, kad nežino, ką su savo turtu padaryti, galbūt būtų ir netgi dalininkų noras perduoti Turto bankui, nes šiuo metu, aš taip supratau iš jūsų pristatymo, jie to padaryti negali.
O antras dalykas, perdavus Turto bankui, jau tada sveikatos priežiūros institucija praranda galimybę tą pastatą, kaip jūs minėjote, renovuoti ar pritaikyti sveikatos priežiūros poreikiams, nes Turto bankas gali nebūtinai aukcione kelti sąlygą, kad turi būti sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tame pastate. Jie vienodai visus pastatus parduoda aukcionuose arba valstybės poreikiams dar, tiesa, galima perimti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėkui. Tai žiūrėkite, galbūt aš nepakankamai aiškiai pakomentavau. Čia ir yra ta mintis, kai kokiame nors atskirame pastate teikiamos konkrečios sveikatos paslaugos, jos būtų ateityje teikiamos naujai pastatytame korpuse, pardavus šį pastatą. Tai nėra poreikio tame likusiame pastate reikalauti, kad būtų toliau tęsiama gydymo veikla. Ji būtų perkeliama į tą naują, modernų pastatą, kur viskas jau turi būti pagal šiuolaikinius reikalavimus pritaikyta geresnėms toms gydymo paslaugoms teikti. O tą pastatą jau Turto bankas gali, aš manau, parduoti laisvai, be kokių nors funkcijų reikalavimų. Nebent gali būti tik tie bendri reikalavimai, jeigu yra paveldosauginis pastatas ar kas nors tokio, ten užstatymo didinimas ar dar kas nors. Čia jau yra bendri dalykai.
Ir dar pabrėšiu, kad, kaip ir mes priėmėme kiek anksčiau pavasario sesijoje panašų projektą dėl tų pastatų, kurie priklauso pačioms gydymo įstaigoms, pasiūlydami tą pačią schemą, pastatas turi būti parduodamas kartu su žemės sklypu, kad vėlgi čia nebūtų kokių nors gudravimų po to įgyjant vienokį ar kitokį žemės sklypą.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, neabejoju, kad tai, ko gero, reikalingas įstatymo projektas. Mane domina, kodėl J. Razma teikia šį įstatymą, o ne sveikatos įstaigos ar dar kas nors? Tai kas daro įtaką – sveikatos įstaigų lobistai, pacientai, gydytojai? Iš kur iniciatyva? Neskaičiau aiškinamojo rašto, todėl iškart ir klausiu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Natūralu, kad iniciatyva kyla iš gydymo įstaigų. Čia lobistais, matyt, viešai viešųjų įstaigų vadinti mes neturėtume, tai yra viešasis sektorius, viešasis interesas, kad tos viešosios gydymo įstaigos kuo efektyviau teiktų gydymo paslaugas. Tai čia mes neturėtume painioti, kai kokie nors privatūs subjektai ateina su privačiais interesais. Aš manau, visi kalbamės su įvairiomis struktūromis, su įvairiais žmonėmis ir sužinome tam tikras problemas, registruojame projektus. Tai tikrai projektas nuo paties pirmo sakinio yra rengtas mano kartu su patarėja R. Ruškyte. Tikrai nėra atneštas jokio lobisto, kaip kartais būna. Derinomės su kai kuriomis ministerijomis ir su Turto banku. Žodžiu, tiesiog žinant problemą yra parengtas tas projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų po pateikimo už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, mes dar tikrai turime nemažai problemų su tuo, kad neracionaliai naudojame tą turtą. Aišku, yra toks supratimas, kad jeigu tu nieko už tai negauni, tai geriau laikyti, gal tada ateis laikas, kai galėsi tą turtą panaudoti arba jo prireiks ir panašiai. Tai iš tikrųjų siūlomas variantas, gal ne tik sveikatos sistemoje, kad vis dėlto tuos nereikalingus pastatus būtų galima paversti lėšomis, kurios galėtų būti investuojamos į reikiamas visas reikmes ir kartu į gydymo sistemą. Tikrai manau, kad, kaip čia ir pats pranešėjas siūlė, bus ir Vyriausybės išvados ir iš tikrųjų galbūt jeigu bus reikalas ir abejonių, tai ir kitų įstaigų galime paprašyti išvadų. Tačiau šiuo atveju tikrai mes turime suprasti, kad vis dėlto nenaudojamas turtas neša ne pridedamąją vertę, o didžiulį nuostolį, o blogiausia tai, kai laikomas turtas jau pasidaro ne tik nefunkcionalus, bet ir pavojingas kaip statinys. Taigi siūlau pritarti ir laukti išvadų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime jau netrukus, balsuoti numatytu laiku.
10.58 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie NATO“ projektas Nr. XIVP-3075 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, dabar kviečiu į tribūną Ž. Pavilionį, kad pristatytų darbotvarkės 1-5 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie NATO“ projektą Nr. XIVP-3075. Tai yra pateikimo stadija. Po šios rezoliucijos tekstu pasirašė 32 Seimo nariai. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama Pirmininke, Prezidente, gerbiami Seimo nariai, jūs puikiai atsimenate, kad prieš 5 mėnesius mes svarstėme panašią rezoliuciją dėl Vilniaus NATO viršūnių susitikimo ir įvardijome ten mūsų strateginius tikslus. Daugumą iš jų vienaip ar kitaip pasiekėme arba padarėme strateginį lūžį, tai yra dėl gynimo pagal paneigimą. Žinote, kad buvo pritarta gynybos planams – 2 % kaip grindys, ne lubos. Švedija – buvo priimtas sprendimas, kuris, tikėkimės, virs ratifikavimu jau spalio mėnesį. Vokiečių brigada – sprendimas buvo priimtas iki Vilniaus susitikimo. Tačiau dėl Ukrainos visuotinai pripažinta, kad nebuvo pasiekta ta pažanga, kurios mes norėjome. Mes norėjome pakvietimo. Todėl aš labai dėkingas, kad vasarą keli signatarai: V. Landsbergis, P. Vaitiekūnas, E. Zingeris, A. Januška, taip pat jūs, 32 Seimo nariai iš įvairių frakcijų, kartu padirbėjote ir sudėliojote savo, galima sakyti, darbo planą iki Vašingtono. Tai yra to, kas nebuvo padaryta Vilniuje, tikimės, kad per 10 mėnesių mes galėsime pasiekti Vašingtone, kai vyks liepos 9–10 dienomis, turėtų prasidėti, kitais metais susitikimas.
Taip, kaip dirbome iki šiol iki Vilniaus kartu, taip turėtume dirbti ir iki Vašingtono kartu. Ir čia aš labai norėčiau padėkoti ir mūsų Seimo Pirmininkei, kuri sukvietė pirmą kartą istorijoje NATO parlamentų pirmininkų susitikimą. Tikrai dirbome visi kartu, visos partijos, visi komitetai, Vyriausybė, ministrai, Prezidentas. Panašiai turėtume dirbti ir iki Vašingtono. Žinodami, kad artėja rinkimai tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek Vašingtone, mes neturėtume nukrypti nuo savo strateginių esminių tikslų. Juk žinome, kas gali įvykti, jeigu jie nebus pasiekti. Žinome, kad gresia įvairūs kitokie variantai, jeigu Ukrainos narystė nebus įtvirtinta, – bloga taika, ir žinome, kaip tai gali atsiliepti mūsų tėvynei.
Taigi šitoje rezoliucijoje mes visų pirma nurodome į mūsų ankstesnę rezoliuciją, nes tų tikslų toliau siekiame, taip pat nurodome į Vilniaus sprendimus, kur sakoma, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Ukraina tapo sąveiki ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė didelę pažangą vykdydama reformas. Ir nurodome į tą sakinį, kuris mums sukelia tam tikrų klausimų. Galėsime pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai savininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos. Mes nurodome šitoje rezoliucijoje į pačios NATO 10 straipsnį, kuriame sakoma (cituoju): „NATO nare gali tapti bet kuri Europos valstybė, nutarusi remti šios sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo.“ Kai kalbama „bet kuri Europos valstybė“, tai, mielieji, jau Europos Komisija, visa Viršūnių Taryba nusprendė suteikti Ukrainai kandidatės statusą ir šiais metais tikimės istorinio sprendimo – pradėti derybas dėl Ukrainos.
Kadangi patys europiečiai pasakė, kad Ukraina yra Europa, ir bando daryti viską, kad ji taptų nare, būtų labai logiška, kad NATO suteiktų tą geležinę sieną, kad mūsų pinigai nebūtų išmesti veltui, kad tos reformos iš tikrųjų būtų įvykdytos ir kad Ukraina taptų tiek Europos Sąjungos, tiek NATO nare. Teisiškai prisidėti prie šios sutarties principų. Mielieji, ukrainiečiai kiekvieną dieną savo gyvybes aukoja dėl šios NATO sutarties principų. Mes tuo neturime abejoti. Ir kai kalbama šiame straipsnyje apie Ukrainos prisidėjimą prie NATO saugumo, mielieji, šiandien savo ginkluotosiomis pajėgomis Ukraina yra pagal savo gebėjimą įveikti NATO priešą, tai yra Rusiją, numeris vienas, lenkia daugelį NATO šalių. Taigi nei karinių, nei teisinių, nei politinių argumentų, kodėl Ukrainos negalima priimti, iš esmės nėra.
Atkreipiame dėmesį savo rezoliucijoje į dar vieną mitą, kuris buvo kartojamas aplink Vilniaus viršūnių susitikimą, kad pakvietimas Ukrainos narystei įgalins 5 straipsnį. Ne, mielieji, pakvietimas yra tik derybų pradžia, mes pradėsime derėtis. Po to vyks ratifikacija ir tik po to, kai paskutinė NATO šalis ratifikuos, 5 straipsnis pradės galioti. Tai yra mes turime laiko išspręsti tuos klausimus, kurie galbūt kai kuriose sostinėse kelia klausimų. Tačiau ir čia prieinu prie svarbiausių paskutinių dviejų punktų.
Mums, kaip Seimui, klausimų nekyla. Todėl mes norėtume šiandien, tikiuosi, visuotiniu pritarimu, nes teks įtikinti visas NATO šalis, šiandien mes turėtume paskelbti (prašau jūsų), kad Lietuvos Seimas, kaip vienos iš NATO valstybių narių parlamentas, jau dabar pritaria Ukrainos, kaip narystės NATO kriterijus atitinkančios valstybės, pakvietimui prisijungti prie Aljanso ir nekelia jokių aktualių šios dienos sąlygų. Kreipiasi į NATO valstybių parlamentus, siūlydamas pritarti Ukrainos oficialiam prašymui prisijungti prie NATO ir paskatinti NATO valstybių narių vyriausybes remti sprendimą pakviesti Ukrainą narystei NATO aukščiausio lygio susitikime Vašingtone liepos 9–10 dienomis, po kurio nedelsiant prasidėtų derybos dėl Ukrainos narystės Aljanse.
Mielieji, visa tai, ką pasiekėme Vilniaus viršūnių susitikime, buvo tik dėl mūsų solidarumo. Net ir tie žingsniai, kuriais Ukraina buvo priartinta prie NATO, visi buvo pasiūlyti Lietuvos, ar tai būtų Ukrainos NATO taryba, ar tai būtų veiksmų plano jiems panaikinimas, kai iš esmės liko tik vienas žingsnis iki narystės. Tai labai prašau jūsų, norint įtikinti NATO nepadaryti dar vienos klaidos, norint, kad NATO, minėdama savo 75 metus kitais metais Vašingtone, minėtų ne tik praeitį, bet ir nutiestų kelius į ateitį, pritarti šiai rezoliucijai vienbalsiai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Prašom likti, gerbiamas Žygimantai. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Ažubalis. Ruošiasi V. Semeška.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Klausimas toks. Parodžius lyderystę tarp NATO valstybių narių šiuo klausimu, tai rodo, kad mūsų Seimas ir Vyriausybė yra pasirengę prisiimti tą atsakomybę būti lyderiais. Jūsų nuomone, kiek tokia lyderystė galėtų, na, taip liaudiškai kalbant, užkabinti kitas valstybes, kurios prisidėtų, kurių parlamentai pirmiausia prisidėtų ir taptų tokios idėjos kaip ši rezoliucija sekėjais?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Audroniau, ir už paties nuoširdų darbą NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nuolat bandant tą vienybę sukurti. Atvirai šnekant, manau, kad visi NATO parlamentai jau yra mūsų pusėje, ką mes patyrėme net prieš Vilniaus viršūnių susitikimą. Keturios didžiosios Vokietijos partijos palaiko Ukrainos pakvietimą narystei. Kongresas, mes turime Kongreso Užsienio reikalų komiteto pirmininko parašą šalia kitų pirmininkų parašų. Tačiau ne visos administracijos dar tam pritaria. Tačiau puikiai žinome, kad NATO yra demokratinis aljansas, kad kongresmenų balsai iš tikrųjų lemia labai daug. Jeigu visi aktyviai toliau dirbsime su kongresmenais, su kitais parlamentarais (ir čia aš ypač dėkoju ir Dovilei, kuri puikiai dirba, na, su faktiškai didžiąją dalį europinių parlamentų valdančių socdemų partijomis, žaliaisiais, liberalais), jeigu visi dirbsime kartu, aš manau, kad mes tikrai pasieksime rezultatą. Be mūsų, kitaip sakant, be mūsų šito susitelkimo, rezultato gali nebūti ir jokio. Jeigu mes įjungsime visus pedalus dešimčiai mėnesių iki Vašingtono, aš manau, rezultatas bus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia V. Semeška. Ruošiasi D. Kepenis.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas Žygimantai, dėkoju jums už rezoliuciją ir ypač stiprius teiginius, jog Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai ir negali formuoti pilkųjų saugumo zonų Europoje. Tikrai stipru.
Klausimas būtų… Nepasisekus Vilniuje, samite, pakviesti Ukrainos, išsiųsti kvietimo, galbūt su tam tikra sąlyga, turėsime tikrai daug nuveikti, kad 2024 metais Vašingtone tas stebuklas vis dėlto įvyktų. Klausimas, ar ketinama jungtis į valstybių koaliciją, na, kaip yra, pavyzdžiui, Ramšteino valstybių koalicija ir kitos, kad susivieniję eitume kartu ir Ukraina būtų besąlygiškai pakviesta 2024-aisiais metais? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Be abejonės. Kaip jau minėjau, mes tą koaliciją parlamentų lygiu turime, bet dar ją stiprinsime, nes, matote, prieš rinkimus, kaip žinome, kartais tos koalicijos ir suyra grynai dėl vidaus politikos priežasčių. Tačiau mes tikrai negalime prarasti Ukrainos šiame kelyje. Atsiminkime, kad ši Rusijos veto teisė, ši pilkoji zona galioja realiai nuo Bukarešto NATO viršūnių susitikimo. Kiek jau metų?.. Mes tikėjomės tai pataisyti Vilniuje, dabar tikimės tai pataisyti Vašingtone, demokratijos sostinėje, kur tikrai pasakyta daug tvirtų kalbų, bet mes labai tikimės, kad tos kalbos bus apgintos žodžiais, ir todėl turime dirbti su kiekvienu amerikiečiu, kiekvienu vokiečiu, kiekvienu ispanu, kiekvienu italu per likusius artimiausius 10 mėnesių. Jūs turite daugybę susitikimų su šitais žmonėmis įvairiais formatais, tai panaudokite šiuos kontaktus Ukrainos gynybai ne tik Rytų, ir Vakarų fronte.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi R. Šarknickas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, atrodo, Lietuva bus pirmoji, kuri priėmė tokią rezoliuciją. Vadinasi, mes dabar turėtume pagalvoti, kaip mes paveiksime Jungtines Amerikos Valstijas, kurios nedavė šitokių lūkesčių, kuriuos mes norime duoti? Antra dalis klausimo, kaip mes žadame padėti Ukrainai įveikti tą masinę korupciją? Dabar girdime Krašto apsaugos ministerijoje – vienas po kito, tai yra krenta galvos už korupciją. Ir trečioji mano klausimo dalis, po to, kai Ukraina taps NATO nare, mes įsijungiame į karą, o į mūsų Lietuvos kariuomenę nepriimama… 70 % mūsų jaunuolių netinka karo tarnybai. Kaip mes šitą problemą įveiksime, jau mes esame numatę? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Na, kadangi salėje mūsų klauso ir V. Landsbergis, kažkada nebijojome būti pirmieji, paskelbę nepriklausomybę, ir dabar didžiuojamės tuo sprendimu, kažkada nebijojome būti vieni pirmųjų iš Baltijos šalių, drįsę pateikti paraišką narystei, ir pasiekėme tai. Jeigu nebūtume tų sprendimų įtvirtinę, bijau, kad šiandien mūsų lauktų kitoks likimas. Tai nebijokime tos lyderystės, tuo labiau kad ši lyderystė šiandien yra už jūsų ir mūsų laisvę. Mes šiandien esame Ukrainos balsas NATO. Nors, matau, mūsų klauso ir Ukrainos ambasadorius, jis nesupyks, jeigu taip pasakysiu: tol, kol Ukrainos ambasadoriai nesėdės prie NATO stalo, mes giname jų interesus. Todėl ne vienąkart dėkoju visiems Seimo nariams, kurie lankėsi Kijeve, ir mūsų Seimo Pirmininkei, kuri viena iš pirmųjų apsilankė Kijeve po šitos agresijos. Mes esame jų politinis balsas ir todėl, na, aš nesakyčiau, kad mes esame pirmieji, aš sakyčiau, kad šis balsas jau seniai turėjo būti išgirstas. Jis neišgirstas nuo pat 2008 metų, kai Ukraina siekė, kad NATO paraiška būtų įtvirtinta. Mes turbūt esame vieni iš paskutiniųjų, kuriuos girdi, bet mes nenorime būti neišgirsti, mes privalome šitą istorinę klaidą pataisyti. Tai čia tikrai nesame kažkuo stebuklingi, čia yra… Pasaulis atsilieka šiais klausimais, bandydamas priimti teisingus sprendimus.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausimas – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Taip, nors Lietuva maža, bet visada buvo drąsi šalis, visada parodydavo gerą pavyzdį ne tik Europai, bet ir visam pasauliui. Prisiminkime Baltijos kelią ir kitus žygius į laisvę. Turbūt pamenate, Prezidentas V. Zelenskis taip pat čia, Seimo salėje, per ekranus sveikino Lietuvą už paramą Ukrainai. Man tokie žodžiai yra įstrigę: „Tik nepavarkite, nesustokite.“ Bet kartu jis įvertino ir tokį dalyką, kad mums patiems reikia tvarkytis su korupcija. Tą jis ryžtingai irgi daro. Aš tikiuosi, kad šiandien mūsų visų balsas bus vieningas – už. Taip pat jis padėkojo ir buvusiai Vyriausybei, ji taip pat ryžtingai padėjo, dirbo Ukrainai, už visus tuos dabar akivaizdžius dalykus. Bet mes tikrai negalime sustoti.
Noriu paklausti. NATO bloko, kuris…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …posėdžiavo Vilniuje, deja, sprendimas buvo kitoks, ne Ukrainos naudai. Jūs vėl ryžtatės žengti tą žingsnį. Sveikintina. Iš tikrųjų sustoti, tylėti, ko gero, negalime, turime toliau tai dirbti. Koks būtų vertinimas po NATO posėdžio Vilniuje, kai Ukraina sulaukė kitokio atsakymo? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gal pradėsiu nuo to, kad prezidentas V. Zelenskis yra ne tik visos Europos lyderis, kovojantis taip, kaip turėjome kovoti prieš šį blogį jau dešimtmečius, bet jis kartu yra ir kovos su korupcija simbolis. Šalyje veikia nepriklausomos institucijos, korupcijai yra nulinė tolerancija. Taip, teks išbristi iš to liūno. Bet tai, kad Europos Komisija dirba kartu su Ukraina šioje srityje, ir tai, kad Komisija pritaria kandidato statusui, tikėkimės, ką pasakė derybų pradžioje Komisijos prezidentė savo raporte, man tai yra didžiulis Ukrainos veiksmų įvertinimas.
Dėl NATO sprendimo. Puikiai žinome, NATO yra vienbalsiai… Mechanizmo, sukurto net vienai šaliai prieštaraujant, jau neturi būti. Todėl mes turime padaryti viską, kad tie mūsų nuomonių skirtumai būtų kuo mažesni. Lietuviai toje pačioje Amerikoje yra žinomi nuo XVIII amžiaus. Mus ten žino žymiai geriau negu Europoje tam tikra prasme. Todėl tikrai panaudokime visus savo ryšius paaiškinti amerikiečiams, kad, nepaisant jų vidaus kovų, kaip ir Kanadoje turi lenktyniauti abidvi partijos, kas daugiau parems Ukrainą, taip mes apginsime ne tik Amerikos interesus regione, bet ir apskritai visą taisyklėmis grįstą tvarką pasaulyje. Kaip žinome, ne vienas režimas norėtų pasielgti taip, kaip šiuo metu elgiasi Rusija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Svarstymo stadija. Diskusija. Diskusijoje užsirašė kalbėti keturi Seimo nariai. Pirmasis kalba V. Semeška, ruošiasi D. Šakalienė.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas atkurtos Lietuvos vadove profesoriau Vytautai Landsbergi, mieli kolegos. Dar neprasidėjus karui, Lietuva viena iš pirmųjų valstybių į Ukrainą nusiuntė NATO ginkluotę, raketas „Stinger“. Vėliau sekė ir iki šiol siunčiama šimtamilijoninė parama – ginkluotė ir ne tik. Lietuvos valstybė ir mūsų šeimos atvėrė ukrainiečiams savo namų duris, savo darbo rinką, mūsų universitetus ir mokyklas. Lietuvos Vyriausybė ir parlamentas visų demokratinių pasaulio šalių prašė įvairiais būdais remti Ukrainą. Man asmeniškai teko keliauti į Pietų Korėją, Taivaną, Šveicariją, Izraelį. Deja, ne visos demokratinės šalys išdrįso paremti Ukrainą ginkluote. Rėmėme ir remsime mes, Lietuva, Ukrainos narystę ir Europos Sąjungoje.
NATO samitas Vilniuje įvyko, tačiau neįvyko tas stebuklas, kurio mes tikėjomės, tai yra Ukrainos pakvietimas į Aljansą. Tenka prisiminti Lukiškių aikštėje liūdnas Ukrainos prezidento V. Zelenskio akis, nes tiek Ukraina, tiek jos kovotojai tokio kvietimo, galbūt net su tam tikromis sąlygomis, nesulaukia. Ir šiandien mes, besąlygiškai remdami Ukrainą, neretai savo kostiumų atlapuose, savo širdyse nešiojame Lietuvos ir Ukrainos vėliavas, tačiau kartais reikia stabtelėti prie veidrodžio ir pažiūrėti į save, ar nėra mūsų piniginėse kruvinų pinigų, ar nėra mūsų piniginėse kruvinų prekių. Šiandien Ukraina savo tinklalapyje leave-russia.org skelbia virš 1 tūkst. 436 bendrovių pavadinimus, kurios iki šiol tiekia prekes ir veikia, vykdo savo veiklą Rusijoje. Noriu išvardinti kelias, galbūt jūsų namuose yra tų prekių arba jūs vartojate tas prekes: „Philip Morris“, „PepsiCo“, „Metro AG“, „Nestle“, „Procter & Gamble“, „Mondelez“ su „Milka“, „Oreo“ sausainiais, „Loreal“, „GlaxoSmithKline“, „Berlin-Chemie“, „Kercher“, „Ecco“, Danijos batų gamintojas, ir taip toliau. Dar didesnė gėda, kad tarp šitų bendrovių yra ir kruvinus pinigus uždirbančios Lietuvos bendrovės, ypač žinomo politiko Kaune šeimos verslas. Vakar girdėjome net ir Klaipėdos, ir Panevėžio savivaldybių įmones, kurios prekiauja bilietais į Maskvą.
Mes, Seimo nariai, kreipėmės į didžiuosius Lietuvos prekybos centrus prašydami pažymėti tų gamintojų prekes, kurios iki šiol tiekia Rusijai savo gaminius, tačiau iš prekybos tinklų nesulaukėme jokios reakcijos. Aš suprantu, kodėl – nes galbūt reikėtų žymėti didžiąją asortimento dalį. Dėl to šiandien labai liūdna, nes kruvini pinigai, sutepti ukrainiečių žūtimis, šiandien cirkuliuoja tarp mūsų. Reikia pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką mes galime padaryti, kad to išvengtume. Galbūt kruvinų pinigų plakatą reikėtų pakabinti Seime ir kiekvieną savaitę po tos bendrovės logotipą priklijuoti ir matyti, kas šiandien dar tiekia ir dirba Rusijoje, ir finansuoja taip karą, finansuoja žūtis.
Dėkoju iniciatoriams, remiu jūsų iniciatyvą. Kaip ir minėjau, Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai, ir šventa. Pritariu, jog Seimas, kaip NATO valstybės parlamentas, o Lietuva yra drąsi valstybė, pirma valstybė, ji jau dabar besąlygiškai pritaria Ukrainos, kaip narystės NATO kriterijus atitinkančios valstybės, pakvietimui prisijungti prie Aljanso. Taip pat pritariu kvietimui kreiptis į NATO valstybių parlamentus, siūlant pritarti Ukrainos oficialiam prašymui prisijungti prie NATO. Vašingtonas yra ta vieta, kur turi būti priimtas istorinis sprendimas. Dėkime pastangas visi – ne tik nešiodami Ukrainos atributiką, ne tik keldami vėliavas, bet ir nevartodami tų bendrovių produkcijos, kuri šiandien uždirba kruvinus eurus.
PIRMININKĖ. Laikas!
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. D. Šakalienė. Ruošiasi E. Zingeris. Dėl vedimo tvarkos – L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik noriu prieš tai kalbėjusio kolegos paprašyti, kad patikrintų, ar jūsų bendrapartietis A. Kaveckis jau išvedė savo verslą iš Rusijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. D. Šakalienė. Žodis jums.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man atrodo, kad artėjant rinkimams šioje salėje bus vis mažiau temų, dėl kurių mes visi sutarsime. Džiaugiuosi, kad yra bent keletas, kai mes vis dėlto galime rasti bendrą sutarimą, nes, valstybiškai mąstant, Ukrainos narystė NATO yra ne tik Ukrainos tikslas, bet ir Lietuvos tikslas. Manau, kad labai daug kas užmiršo, ypač iš mūsų didžiųjų partnerių NATO bloke, kad vis dėlto NATO Aljansas buvo sukurtas kaip gynybinis Aljansas saugotis ir gintis nuo Rusijos. Šita paskutinioji Rusijos agresija, ne pirmoji, o paskutinioji, nes per 30 metų jų buvo bent septynios, atrodo, kad aiškiai sudėliojo taškus ir labai aiškiai parodė, kad tik aiškus raudonų linijų nubrėžimas yra tai, kas stabdo Rusijos agresiją. Jokie kompromisai ne tik nepadeda, bet dar labiau ją skatina. Todėl labai raginu balsuoti už šią rezoliuciją, bet dar labiau raginu pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios jums prieinamos, visais įmanomais keliais: parlamentine diplomatija, partiniais ryšiais, asmeniniais ryšiais. Kalbėtis su mūsų kolegomis Vašingtone, Europos sostinėse ir labai aiškiai sutarti, kad tik Ukrainos pakvietimas į NATO gali stabilizuoti artėjančio dešimtmečio situaciją. Jis bus labai sunkus, ir ne tik Europoje, bet ir dar didesni globalūs sukrėtimai, kurie mūsų laukia, galės būti lengviau įveikti, jeigu mes turėsime didesnes saugumo garantijas čia, šalia mūsų. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Zingerį. Ruošiasi P. Gražulis.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Sveiki, bičiuliai. Ši salė kaip niekada vieninga. Sveikiname Ukrainos ambasadorių P. Beštą, kuris su savo kolektyvu stebi mūsų pasisakymus. Noriu pasakyti, kad dėkingas Žygimantui, kad jis priėmė signatarų siūlymą. Jis buvo širdingai apsvarstytas, įskaitant ir opozicijos atstovus, ir kaip niekada vieningai priimtas. Profesoriau, šis pasiūlymas buvo nepaprastai rimtai, skrupulingai svarstomas ir buvo juntama bendra dvasia – 1990 m. kovo 11 d. dvasia. Šitoje salėje irgi ją juntame.
Mes tęsiame savo 1990 metų darbus ir atsimename pasipriešinimą mūsų įstojimui į NATO. Ar jūs atsimenate, mielas Žygi, ar atsimeni, kai pasirodė tyrimai, rodantys, kad mūsų Baltijos šalių neįmanoma apginti geopolitiškai? Tai buvo iki mums įstojant į NATO. Būtų labai įdomu pavėlavus sužinoti, kas užsakė tuos tyrimus, kad mes esame neapginami. Bet mes jau 20 metų esame NATO nariai ir viduje bandome įsiklausyti, ką mums sako Jungtinės Amerikos Valstijos. Ką sakė Jungtinės Amerikos Valstijos čia, Vilniuje? Aš noriu atsakyti tiems, kurie įdėmiai uždavė tuos klausimus. Jie sakė mūsų Vakarų kolegoms, Prancūzijai, Vokietijai: 2 % jūsų biudžeto privalo būti skiriami karo dalykams. Karo pramonė turi vėl atgimti Vakarų Europoje: vėl turi būti amunicijai skirtas dėmesys, turime ruoštis galimam karui. Mes puikiai žinome, kad gindami narystę NATO nenubrėžę Vilniuje linijos… turime pradėti inicijuoti jos nubrėžimą, nes tos linijos nenubrėžimas paleidžia pilkąją zoną – neaiškumą, kuris vėl provokuoja Rusiją karui. Mes esame pirmieji eilėje.
Dėl firmų, apie kurias ką tik kalbėjo žmogus, mūsų kolega, mielas bičiulis. Kalbėjo apie tas, kurios gyvena iš Ukrainos kraujo. Europos Taryba priima atskirą nutarimą ir rezoliuciją, kad būtų įsteigtas registras ir oficialiai visos firmos, kurios šiuo metu užsiima prekyba su Rusija ir kurios turėtų būti sankcionuotos, būtų išbrauktos ir būtų atimta jų teisė būti tarptautinės rinkos atstovėmis. Kitaip sakant, Europa po truputėlį žengia žingsnį tų firmų atžvilgiu, ir aš siūlyčiau, ypač tiems Lietuvoje, kurie užsiima prekyba, žinoti, kad ateis laikas, kai jų licencijos bus atimtos.
Aš dar sykį sveikinu visus: ir signatarus, kurie prisidėjo prie iniciatyvos, ir Užsienio reikalų komitetą. Pasakysiu paprastai – šį kartą mes neturime pavėluoti. Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvių išeivija, lenkų išeivija, ukrainiečių išeivija, žydų kilmės žmonės iš Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų valstybių, tie, kurie remia Taivaną, o mes parodėme, kad esame Taivano gynėjai, lotynų amerikiečiai, kurie žino, kad mes šitoje salėje nepritariame Kubos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarčiai, todėl mes turime daugybę simpatijų tarp Lotynų Amerikos kilmės kongresmenų Jungtinėse Amerikos Valstijose… Tokiu būdu panaudoti visą spektrą ir neleisti, kad Ukraina taptų antra žinia. Ukraina yra pirma žinia pasaulyje. Kol mes neapginsime jos nepriklausomybės, suvereniteto, ir tų ribų, kurios yra paskelbtos 1990 metais, tol mes stovėsime eilėje laukdami kitos agresijos prieš mus, prieš Lietuvą, prieš Lenkiją. Tad čia yra mūsų dalykas ir mūsų išeivijos didžiulis darbas, kurį mes dabar pradedame per artimiausius 10 mėnesių. Patikėkite, mes nesame romantikai – mes esame praktikai.
Ačiū, gerbiama Pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Emanueli. Kviečiu P. Gražulį į tribūną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Čia tokią audringą kalbą pasakė konservatorius ponas V. Semeška apie kruvinus pinigus. Kaip visada, konservatoriai mato kitus, bet savo kruvinų pinigų nemato. Štai ką tik ateidamas į šią tribūną pažiūrėjau. Atsiverčiu internetą, net LRT filmuoja, kaip D. Kreivio įmonėse „Moki veži“ kraunamos baltarusiškos prekės: čebatai, kaliošai ir visa kita. Tai čia jau ne kruvini pinigai? Ne kruvini kaliošai, pone?
Kur jūs apgyvendinote poną Dž. Baideną? Taigi viešbutyje „Kempinski“, kuris turi savo filialus ir Maskvoje. Jūs pasiskambinkite ir pažiūrėkite, kiek kainuoja. Tai kaip čia suprasti? Jums – vieni standartai, visiems kitiems – kiti standartai.
Mes galime kalbėti apie kitus, pavyzdžiui, apie A. Avulio verslus, kurie yra jūsų rėmėjai. Mes galime kalbėti apie „Teltoniką“, kuri turi įmones Rusijoje. Tai jie gali turėti, nes jie yra jūsų rėmėjai, ir tie pinigai jau nėra kruvini. Nebūkite veidmainiai, kokie esate, ir taikykite visiems vienodus standartus.
Kitas dalykas, ką aš noriu pasakyti. Gerbiamieji, net A. Kubilius jau kalba internete, kad dėl karo Ukrainoje pasirašytas antras slaptas Molotovo–Ribentropo paktas tarp Amerikos ir Rusijos. Ar jūs neprisimenate, kaip dabartinis prezidentas Dž. Baidenas mėnesį laiko kartojo dar neprasidėjus karui, kad Ukrainos neginsime? Tik nepasakė žodžių „greičiau, rusai, pulkite Ukrainą, mes jos neginsime“. Bet atšaukė savo ambasadorius, visus instruktorius išvarė į lauką – pulkite.
Štai pažiūrėkite, kas vyksta. Šiandien mes kalbame apie NATO. Bet ar ne svarbiausias dalykas, kad Vakarai, NATO skirtų Ukrainai tiek ginklų ir tokių ginklų, kad ji galų gale pradėtų kontrpuolimą? Šiandien vyksta, tūkstančiai jaunų žmonių žūsta, o Vakarai žaidžia žmonių mirtimis, jie nėra ryžtingi. Jie atseit bijo atominio karo. O kodėl, kai pagrasino Kinija Taivanui, Amerika, nors Taivanas nėra NATO šalis, pasakė, kad ginsime ginklu Taivaną? Kas čia yra? Kodėl? Ir kodėl dvigubi standartai?
Tai jūs gal geriau kreipkitės šiomis rezoliucijomis į Vakarus, į NATO šalis, jas gėdinkite, kad jos neskiria tiek ginklų, kiek reikia, ir tokių ginklų, kokių reikia. Vyksta slaptas susitarimas tarp V. Putino ir Amerikos. Be abejonės, kam naudingiausias šis karas Ukrainos sąskaita? Amerikai. Jai nereikalingi nei stiprūs Vakarai, nei stipri Rusija. Galų gale ji šituo pasinaudoja. Tai pati amoraliausia politika, kurią vykdo NATO kartu su Amerika priešakyje. Mano tokia kategoriška pozicija šiandien matant vykstantį karą Ukrainoje daugiau kaip pusantrų metų. Ne ten jūs taikote. Kiek jūs čia?.. Net uždraudėte lietuviškas vėliavas kelti. Iškelsite visur ukrainietiškas vėliavas, tai tada jau NATO samito, viršūnių susitikime NATO priims Ukrainą į NATO. Nieko nepriėmė ir Ukraina iškeliavo visiškai tuščiomis rankomis iš šio mūsų rengto NATO viršūnių susitikimo.
PIRMININKĖ. Visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Priėmimo stadija. Dėl motyvų užsirašė kalbėti keturi Seimo nariai. Už kalba G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš kalbu už, aš ir balsuosiu už, tikiuosi, kad nepaisant pasisakymų toks bus visų mūsų balsas. Norėčiau tris argumentus pasakyti, kodėl, mano galva, mes turėtume palaikyti šią rezoliuciją.
Pirmiausia, kova dėl Ukrainos tebesitęsia ir NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tebuvo tik vienas etapas. Taip, rezultatai galbūt nuvylė, tačiau tai tik vienas etapas ir mes turime nepaliaudami eiti pirmyn.
Antras dalykas, lyg ir pasigirsta tokių nuovargio gaidelių, lyg ir pasigirsta iš mūsų rinkėjų priekaištų, kad nustokite jūs kalbėti apie Ukrainą, pagalvokite apie Lietuvos žmones, bet net neabejokime, kad vyksta kova ir už mūsų laisvę, ir net neabejokime, kad jeigu konfliktas įšals arba jeigu karas Ukrainoje baigsis ne taip, kaip mes visi tikimės ir meldžiamės, kad Rusijos batas neateis į Baltarusiją, ką jis jau šiaip sėkmingai ir padarė, ir neateis į kitas šalis. Taigi tai yra kova už mus, už mūsų laisvę ir mūsų nepriklausomybę.
Ir trečias momentas. Čia jau linkstu prie diplomatinės metodikos. Taip, savo pirma balandžio 6 dienos rezoliucija, taip, savo surengtu parlamentų pirmininkų susitikimu prieš NATO viršūnių susitarimą Vilniuje mes žengėme ne į savo teritoriją, nes tai įprastai būna žinybinės derybos. Bet štai ši rezoliucija, kur mes kalbame apie tai, kad mūsų parlamentas yra pasiruošęs, jau kalba konkrečiai apie mūsų darbus.
Tai šiandien padarykime tą darbą ir pakvieskime kitų šalių parlamentus tą patį padaryti, o padarę, priėmę šią rezoliuciją, taip, dar turime laiko, dirbkime tam, kad mūsų sprendimai, kurie šiandien, atrodo, galbūt pirmi, taptų visų, visos NATO sprendimais. Susitelkime, nepadarykime to tik kelių Seimo narių ekskursijomis į JAV. Susitelkime, dirbkime ir pasiekime šį rezultatą. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Gentvilas. Ruošiasi J. Jarutis.
E. GENTVILAS (LSF). Nepaisant gilių geopolitinių P. Gražulio įžvalgų, turiu savo nuomonę apie šiuos procesus. NATO stiprėja. NATO stiprėjimas yra naudingas ir būtinas ir Lietuvai, ir visai geopolitinei erdvei. Smagu, kad šią rezoliuciją inicijavo mano ir Emanuelio kolegos signatarai, ir tai tikrai prideda papildomos emocinės vertės ir istorinės vertės šiai rezoliucijai.
Proveržis NATO viduje vyksta. Suomijos tapimas NATO nare, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau Švedijos galutinis procesų įforminimas tikrai stiprina NATO. Dar turime galvoti ir apie pietinį langą, Ukrainą, galvodami ir apie Lietuvos interesus. Visi išvedžiojimai, kad Ukraina dėl vienų ar kitų priežasčių, pavyzdžiui, sienų nekontroliavimo, negalėtų būti priimama, turi būti paneigiami istorinėmis paralelėmis. Pavyzdžiui, Vakarų Vokietijos, Vokietijos Federacinės Respublikos priėmimas į NATO, kai didelė dalis Vokietijos buvo kontroliuojama Tarybų Sąjungos, Vokietijos Demokratinės Respublikos.
Galų gale matau, kad tie pokyčiai vyksta, ir paskutinis U. fon der Lejen pranešimas iš tikrųjų jau kalba apie Ukrainos ir kitų šalių ėjimą į NATO ar į Europos Sąjungą kitomis kategorijomis – ne ar, o kada ir kaip. Tai matome tas realijas ir turime būti priešakyje. Ir aš labai džiaugiuosi, kad mūsų parlamentinė demokratija žengia priešakyje.
Aš tikrai dėkingas Ž. Pavilioniui, kuris sutelkė tą parlamentinių komitetų formatą, dėkingas ir Seimo Pirmininkei, kuri parlamentų pirmininkų formatą sutelkė šitiems tikslams. Aš neabejoju, kad palaikysime šią rezoliuciją, bet dar labiau neabejoju, kad anksčiau ar vėliau ši rezoliucija taps pagrindu sprendimams, teigiamiems sprendimams, priimti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Jarutis. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kaip yra pasakyta: belskis ir bus atidaryta, stenkis, turėk tikslą, atkakliai jo siek ir jis bus pasiektas. Ir aš tikiu, kad mūsų pastangos duos vaisių ir išgirs visas civilizuotas pasaulis tuos žingsnius, kokius reikia padaryti.
NATO viršūnių susitikime Vilniuje mes tikėjomės galbūt šiek tiek daugiau, bet bet kuriuo atveju progresas yra pasiektas, tam tikri žingsniai padaryti. Taip, de jure Ukraina nėra NATO šalis, bet de facto, manau, jau visus 18 ar 19 mėnesių yra NATO šalis, nes jinai valdo visą NATO šalių ginkluotę. Parodykite man dar bent vieną šalį net NATO viduje, kuri turėtų tokius gebėjimus ir tokius resursus, ir tik laiko klausimas, kada NATO Aljansas turės įsijungti visa savo karine galia ir numalšinti šį mūsų priešą.
Tik tenka apgailestauti, kad tas laikas yra vis delsiamas ir delsiamas, bet bet kuriuo atveju finalas bus toks. Tai kviečiu visus palaikyti ir siekime, kad Ukraina būtų laisva, kad Ukraina būtų NATO, kad Ukraina būtų Europos Sąjungoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Aleknaitė-Abramikienė – motyvai už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Balsuosiu už šią rezoliuciją kaip laisvos Lietuvos pilietė, bet, prisipažinsiu, širdyje šiandien jaučiuosi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietė. Neretai tarptautiniuose forumuose svarstoma, klausiama, kas gi buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tai aš visuomet atsakau: visų pirma, tai buvo prieš keletą šimtmečių sudaryta gynybinė sąjunga. Kelios tautos susijungė į vieną kumštį tam, kad pasipriešintų priešams, kurie puolė iš Rytų, tais laikais ir iš Vakarų.
Kas gi kitas, jeigu ne mes, iškelsime šitą vėliavą pirmieji? Kas gi kitas, jeigu ne mes, pastatysime dar vieną barikadą, kuri gina Ukrainą ir kuri užtikrina jai vietą laisvų tautų bendruomenėje? Taip, čia yra rezoliucija. Tai nėra koks nors sprendimas, priimtas Vašingtone, tačiau, man atrodo, šiame pasaulyje, kuriame yra tiek daug įtampos, ir ne vien mūsų regione, būtina nuolat veikti, kad Ukrainos klausimas nebūtų užmirštas, kad jis nebūtų padėtas kur nors į paraštes. Mūsų vaidmuo čia yra labai svarbus, aš tuo tikiu. Kas benutiktų, mes visada turime būti už Ukrainą, nes tuo pačiu metu esame ir už save, ir už visą Europą. Taivano sąsiauryje sprendžiamas geopolitinis turbūt viso pasaulio likimas, o Europos likimas šiandien sprendžiamas Ukrainoje. O mes esame Europos dalis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, išsakyti visi motyvai. Taigi apsispręskime balsuodami, vadovaudamiesi 184 straipsniu. Kas pritariate rezoliucijai be pataisų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. (Plojimai) Seimo rezoliucija „Dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie NATO“ priimta. (Gongas)
Dėkoju šią posėdžio dalį stebėjusiems pirmajam atkurtos valstybės vadovui V. Landsbergiui ir Ukrainos ambasadoriui P. Beštai. Ačiū. (Plojimai)
11.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3060(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Mieli kolegos, grįžtame į mūsų darbotvarkės pačią pradžią. Dabar turime apsispręsti dėl 1-2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3060. Diskusijoje visi užsirašę pasisakė. Turime vieną pataisą. Prieš perduodama žodį gerbiamai A. Širinskienei, tiesiog noriu pasakyti, kad kaip posėdžio pirmininkė pasinaudoju teise pratęsti balsavimo intervalą iki tol, kol pabalsuosime dėl visų iki šiol apsvarstytų klausimų. Prašau. A. Širinskienė pristatys savo įregistruotą siūlymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mano pasiūlymo esmė yra iš rudens sesijos darbų programos išbraukti Partnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Tiesiog suvokiame tai, kad ir patys valdantieji praėjusią savaitę visuose įmanomuose eteriuose kalbėjo apie tai, kad šiam įstatymui priimti balsų neturi. Manyčiau, kad, neturint balsų ir nerandant konsensuso tiek Seimo viduje, tiek kartu nerandant konsensuso ir su visuomene, tikrai nėra pagrindo dirginti visuomenės ir svarstyti tuos projektus, kurie Seime perspektyvų neturi.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Palaikau kolegės pateiktą pasiūlymą. Tikrai neverta kelti įtampos. Žinome, kokį rezonansą sukelia vien tik šio įstatymo paminėjimas Seime, todėl manau, kad jau šitą kadenciją pabaikime be šių įstatymų. Tikrai Lietuvoje yra pakankamai teisės aktų. Yra Civilinis kodeksas, kuriuo galima, bent kiek įdėjus pastangų, sureguliuoti savo gyvenimą su partneriu ir pasidalinti viskuo, kas rūpi ir kuo negali dažnai pasidalinti ateityje. Vis dėlto manyčiau, kad konstitucinė nuostata saugo šeimą, ir nesuteikime galimybės šeimos, tai yra moters ir vyro santuokoje sukurtos šeimos, prilyginti visoms kitoms formoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, na, vis dėlto Seimas yra demokratinė institucija. Ir lygiai taip pat kaip niekas iš pozicijos nekvestionuoja opozicinių frakcijų teikiamų pasiūlymų dėl Seimo darbotvarkės ir visiškai nesvarsto, ar turi šansų tie projektai, ar neturi šansų, tiesiog frakcijos pasiūlė tuos projektus, į darbotvarkę tie projektai yra įtraukti. Nors galbūt apie juos aš irgi turiu savo atskirąją nuomonę ir norėčiau labai karštai ginčytis dabar, bet tada, kada klausimas ateis į Seimo darbotvarkę, tą savo nuomonę reikia ir išsakyti.
Dabar tarsi atrodo, kad yra vienas vienintelis klausimas, kuris, ponios A. Širinskienės nuomone, negali patekti į darbotvarkę dėl to, kad ji žinanti, kaip susiklostys priėmimas Seime. Tai aš pavydžiu jūsų įžvalgumo jau ne pirmą kartą. Bet vis dėlto tai turbūt būtų galima taikyti ir kitų projektų, dabar įtrauktų, kurių niekas nesiūlo išbraukti, atžvilgiu, ir todėl būtų be galo neetiška, turint mintyje, kad pozicija tikrai nesiūlo išbraukti opozicijos projektų, iš kurių vienus priimsime, kitų nepriimsime, apie kitus galbūt diskutuosime ateinančių 20 metų, na, vis dėlto būtų be galo neetiška, įsikandus šitą vieną projektą jam vienam staiga pritaikyti kokią nors labai keistą taisyklę. Jeigu esame demokratinis parlamentas, tai toks ir būkime iki galo. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Turime apsispręsti balsuodami dėl A. Širinskienės pataisos. Kas pritariate A. Širinskienės pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 49, prieš – 57, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta.
Turime apsispręsti dėl visos darbų programos po svarstymo. Balsuokime.
Atsiprašau, dar yra norinčių dėl motyvų. E. Gentvilas norėtų kalbėti už po svarstymo. Ruošiasi A. Širinskienė dėl motyvų prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, svarstant sesijos darbų programą skambėjo daug visokių bandymų pasakyti, kad štai valdantieji primetinėja, na, bet, žiūrėkite, tas pabandymas išbraukti valdančiųjų ir ne tik valdančiųjų pasirašytą projektą iš sesijos darbų programos rodo, kad opozicija irgi bando primesti. Na, matyt, tai yra tokia parlamentinių dvikovų forma. Apsiribokime tuo, kas yra, ir nekaltinkime vieni kitų.
Man svarstant kitą klausimą labai įstrigo D. Šakalienės pasakymas, kad tai bus sesija, kurioje bus vis mažiau klausimų, dėl kurių sutarsime. Taip, tokia logika yra, artėja rinkimai ir, matyt, bus sunkiau sutarti, bet svarbiausia, leiskime vieni kitiems pristatyti ir svarstyti tuos klausimus, kurie yra numatomai, numanomai svarbūs.
Aš noriu priminti praėjusių metų Seimo sesijos darbų programos pristatymą, kai opozicija teikė daugybę projektų, kaltindama valdančiuosius, kad nesprendžia augančios infliacijos iššūkių, bet viskas stojo į savo vietas, kai Vyriausybė pateikė biudžeto projektą. Pasirodo, atsižvelgta, įvertinta, biudžetas buvo priimtas ir buvo išspręstos infliacijos iššūkių sukeltos problemos. Lygiai taip pat aš ir dabar matau projektų, kurie registruoti, neregistruoti, bet jie tikrai eina ta kryptimi, kad gerintų valstybės gyvenimą.
Dar viena konkreti V. Fiodorovo pastaba, kad pensijų fondų klausimas niekaip nesprendžiamas. Ir mes esame registravę pataisų, bet, kolegos, jūs gi patys kreipėtės į Konstitucinį Teismą, prašydami, kad Konstitucinis Teismas duotų atsakymą dėl pensijų fondų legitimumo, sakykime. Tai dabar ir negalime spręsti! Va, patys stabdote procesą, paskui sakote, kad mes nesprendžiame. Mes negalime spręsti, kol nėra Konstitucinio Teismo verdikto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tokios orakulo dovanos neturiu kaip kolega E. Gentvilas, kuris sako, kad projektai yra neregistruoti. Bet aš matau, kad ir neregistruoti projektai gerina valstybės gyvenimą. Kadangi nesu orakulas, tai man situacija su Seimo darbotvarkėmis ir darbų programa labiau panašėja į tą Kūlverstuką, kuris viename filmuke aiškino, kad mes statėme, statėme… Tik Kūlverstukas galėjo pasigirti, kad pastatė, o mes tuo pasigirti nebegalime. Taip statėme, statėme ir niekaip nepastatome tos pačios civilinės sąjungos, bet ją nuolat traukiame į darbotvarkes ir erziname žmones. Taip statėme, statėme ir niekaip nepastatome ir nepastatysime, matyt, mokesčių reformos, kuri, skambiai pavadinta, faktiškai pačioje koalicijoje patyrė fiasko ir dabar yra bandoma surasti kažkokius būdus gėdingai atsitraukti. O darbotvarkės yra užpildomos „labai prasmingais“ klausimais – R. Žemaitaičio apkalta, arba I. Šimonytė rašinėja skundus naktimis prieš A. Širinskienę į Etikos ir procedūrų komisiją.
Tikrai labai apgailestauju, bet už tokias darbotvarkes, kurios nesukuria turinio, kur patys valdantieji sako, projektai yra neregistruoti, bet matome iš neregistruotų projektų, kad jie bus naudingi valstybei, tai tikrai dėl tokio abstraktaus turinio aš negalėsiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi svarstymo stadija, po vieną kalba dėl motyvų. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate rudens sesijos darbų programai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 127: už – 68, prieš – 14, susilaikė 45. Pritarta po svarstymo. Replika po balsavimo – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti apie tą erzelį, kuris čia kyla ar nekyla svarstant vieną ar kitą projektą. Aš tikrai dėkoju tiems Seimo nariams, kurie pritarė ir visam projektui ir nepritarė kolegės siūlymui, A. Širinskienės. Man atrodo, kad, jeigu jūs neerzintumėte žmonių, jie ir nesierzintų, galėtume priimti įstatymą ir gyventi toliau. O matematika rodo, kad yra 68 Seimo nariai, kurie iš tikrųjų jau, atrodo, yra palankūs civilinės sąjungos idėjai. Trūksta trijų ir priimsime. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Priėmimo stadija. Nutarimo projektą sudaro vienas straipsnis. Motyvai už. Kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu artėjančių rinkimų poveikį, tai bandoma čia dabar prie tos darbų programos kabinėtis, nors ji sudaryta pagal tuos pačius principus, kaip buvo ir kitos, ankstesnės valdančiosios koalicijos. Mes sudedame čia viską, ką pasiūlo frakcijos, komitetai, Vyriausybė, Prezidentas, ir aš nesuprantu, kur čia pagrindas pulti tokį kūrinį. Dabar, jeigu kalbėtume apie tą svarbiausią dalį, programą dėl Vyriausybės teikimų, tai tikrai galima išskirti keletą teigiamų momentų: būtent kad Vyriausybė pakankamai atidžiai pasižiūrėjo, kuriuos projektus ministerijos tikrai spės pateikti, kurie yra tikrai dabar reikalingi, kurie gali palaukti, ir pateikė žymiai mažiau projektų negu ankstesnėse sesijose. Ir tai yra gerai, nes mes nuolat esame kaltinami, kad Lietuvai yra būdingas toks reiškinys kaip teisėkūros infliacija, kai mes svarstome ir priimame kur kas daugiau teisės aktų negu kitos demokratinės šalys. Tai Vyriausybė čia parodė gerą pavyzdį. Dar pastebėsiu, kad ir Vyriausybės teikiamų neregistruotų projektų yra mažesnis procentas. Frakcijos, ką padarysi, ta kryptimi kol kas nedaug pajudėjo. Telieka man tik džiaugtis, kad mano frakcija irgi teikia nedaug projektų ir prisideda prie to teisėkūros infliacijos tramdymo. O apie atskirus projektus čia nėra ką kalbėti, tai darysime, kai tie projektai atsiras darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Mazuronis. Nematau salėje. Taigi A. Širinskienė kalbės prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš suprantu kolegos J. Razmos tokią apologiją, kai jis yra atsakingas už darbotvarkes, o į tas darbotvarkes, kaip ir į darbų programą, nėra ką dėti. Seimas jau kelintą savaitę iš esmės neturi iš Vyriausybės jokių rimtesnių darbų, tik sužlugusias reformas, net neužpildo plenarinių posėdžių darbotvarkių. Mes šiandien baigiame prieš 16 valandą, ketvirtadienį vėl baigsime. Aš tikrai siūlyčiau valdantiesiems persižiūrėti tuos savo darbus, nes daug Vyriausybės įsipareigojimų yra neįvykdytų, tarp jų ir sveikatos srityje, tarkime, dėl ligonių kasų, ir bent jau paskutiniais metais pagaliau pradėti dirbti. O kol tų darbų ir idėjų nėra, tai, matyt, ir paramos abstraktiems projektams, kurių turinį gali atspėti tik patys valdantieji, atitinkamai nėra.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau pakartoti, kad ši Seimo dauguma ir ši Vyriausybė yra vis dėlto geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai. Tai yra tikrai stipri Vyriausybė ir stipri dauguma, įsiklausanti tiek į opozicijos, tiek į visuomenės nuomonę. Ačiū moksleiviams, esantiems šiandien čia ir matantiems mūsų darnų parlamentą, dirbantį valstybės naudai, tarnaujantį valstybei. Be jokios abejonės, visi pateikti įstatymų projektai turėtų būti svarstomi. Tai užtikrina mūsų demokratinės ir skaidrios valstybės esminius principus. O gyvenantieji sovietinių filmukų herojų būsenoje, kūlverstukų, krokodilų ir panašiai, matyt, iš ten niekados ir neišsikraustys. Todėl tie keisti siūlymai mus vesti Rytų politikos link, V. Putino politikos link, kuomet žmogaus teisės XXI amžiuje dar laikomos XIX amžiaus vertybėmis, manau, šiam Seimui tikrai nėra priimtini. Mūsų jaunoji karta laukia iš mūsų XXI amžiaus aktualijų ir joms svarbių sprendimų. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis kalba prieš. Nėra jo salėje. Taigi A. Butkevičius. (Balsas salėje) P. Gražulis sako, kad jo salėje nėra. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Tikrai kalbėsiu tam tikrus faktus, bet ne kokias nors pasakėles, matyt, galvos perkaitimo simptomams pasireiškus. Pirmiausia, ši Vyriausybė prižadėjo, kad 2022 metais tikrai baigs mokesčių reformą. Mielieji! Apie tai visiškai neseniai kalbėjo ir V. Dombrovskis, Europos Komisijos viceprezidentas, lankydamasis Vilniuje. Taip pat jau nuo 2023 metų turėjo įsigalioti mokesčių reforma.
Gerbiamieji, tikriausiai atsimenate, kai Biudžeto ir finansų komitete svarstėme klausimą dėl kriptovaliutų sumažinto skaičiaus. Tada komiteto sprendimas buvo, kad mes nebūtume lyderiai Europoje, tikrai tą skaičių reikėjo labiau mažinti, nes tai yra vienas iš šaltinių, galimybių pinigams plauti. Šiandien skaitau naujausią informaciją. Tarptautinio valiutos fondo signalai Lietuvai kelia nerimą. Siūlo susirūpinti dėl pinigų plovimo ir kriptoįmonių kontrolės. Pabrėžta, kad Lietuva turi 500 kriptovaliutų keityklų, tai antra šalis Europoje, o jeigu paskaičiuosime vienam gyventojui, tai stebuklingai būsime lyderiai visame pasaulyje.
Mielieji, matome, kiek yra įvairiausių problemų. I ketvirčio Lietuvos banko informacija: valdžios sektoriaus deficitas – jau 0,6 % BVP, II ketvirčio: valdžios sektoriaus deficitas – jau 1,5 % BVP, pajamos mažėja, socialinės išlaidos, išmokos auga. Tai gal numatykime prioritetus šitoje programoje, apie tai kalbėkime ir galvokime, kaip tai išspręsti? Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Klausiau prieš tai pasisakančiųjų ir negaliu atsistebėti. Greitai į Seimą pateks valstybės biudžeto projektas ir tada aš bandysiu stebėti, kaip kritikuojantys kolegos, ką tik kalbėję, registruos pasiūlymus, numatančius prioritetus. Tikrai sugalvosiu, ką čia turiu nestandartinio padaryti, jeigu pamatysiu pasiūlymus mažinti kokias nors išlaidas arba didinti biudžeto pajamas. Turbūt būtų kas nors absoliučiai neįtikėtino ir dar labiau didinti deficitą.
Aš norėčiau apie programą vis dėlto pasisakyti. Suprantu, kad yra žmonių, kurie mano, kad Seimas turi dirbti kaip kuliamoji ir dar labiau didinti priimamų įstatymų skaičių, nors už tai būtent Seimas yra kritikuojamas. Suprantu, kad Seimas, kai kas iš Seimo nori dirbti taip, kaip dirbo aną kadenciją, kai kiekvieną kartą buvo vis kokia nors nauja komisija, kuri užsiima kokiais nors archeologiniais tyrinėjimais, ne klausimu, kas dabar vyksta ir kas savo pasisakymais žemina valstybę ir parlamento vardą, bet archeologiniais tyrinėjimais tam, kad būtų galima įkąsti oponentams. Tai taip, šitame Seime šito nėra. Yra darbotvarkė tokia, kokią ją diktuoja gyvenimas. Jeigu jums norisi domėtis sveikatos reforma, švietimo reforma ir visais kitais dalykais, yra puikiausi parlamentinės kontrolės instrumentai, jie vadinami komitetų posėdžiais, komitetų klausymais ir taip toliau, ir panašiai. Visai nebūtina, kad Seimas užsibrėžtų sau, kaip – kadangi jums ten kūlverstukai, tai gal ir A. Stachanovas prie širdies? – A. Stachanovas užsibrėžtų kokią nors užduotį – nukulti va tiek įstatymų per duotą laiko vienetą. Manau, kad mažiau yra geriau, lėtesnė teisėkūra paprastai būna išmintingesnė teisėkūra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kūlverstukas populiarus čia, na, o A. Širinskienė be galo aktyvi. Tenai, antrame aukšte, tuo metu, kai jinai šnekėjo, sėdėjo daug vaikučių, mojavo mums, ir aš galvoju, ar bent vienas iš jų žino, kas tas Kūlverstukas. Jinai kalbėjo jiems. Aš dar pamenu, bet, žinokite, man tai… (Balsas salėje) …bet man tai ne rimtas argumentas kalbant apie rimtus klausimus. Na, gerai, P. Gražulis pradės „Senelės pasaką“ cituoti. Tikrai nereikėtų apie tai šnekėti. Lygiai taip pat nereikėtų kalbėti, kad šioje kadencijoje arba šioje sesijoje nėra reformos klausimų, arba reformos paketo. Yra, ir mes ką tik balsavome dėl vieno klausimo, kuris ypač jums nepatinka. Man keista, kada visa opozicija balsavo prieš, net ir socdemai, dar kažkas. Taip, dėl darbotvarkės, tvirtinant darbotvarkę. Tai kodėl, kodėl mes turėtume nekalbėti rimtais klausimais, kodėl reikėtų juos išbraukti, o kalbėti apie kūlverstukus? Tai yra daug rimtų klausimų, juos ir svarstykime.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 128: už – 69, prieš – 14, susilaikė 45. Seimo nutarimas „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
P. Gražulis norėtų replikuoti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip. Gerbiami Seimo nariai, mes visi žinome, kad konservatoriai kartu su K. Bartoševičiumi žiūri tik į berniukus. Ponas K. Masiulis nematė, kad čia buvo ir mergaičių, matė tik berniukus. Man atrodo, kad reikėtų plačiau matyti, ir mergaites matyti.
12.00 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2740GR) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2740. Tai yra Prezidento veto – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas. Priėmimo stadija. Motyvai jau yra išsakyti, mums liko tiktai balsavimas. Vadovaudamiesi Statuto 167 straipsniu, pirmiausia turime apsispręsti balsavimu dėl to, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Kas pritariate tam, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 129: už – 4, prieš – 108, susilaikė 17.
Dabar antrasis balsavimas. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Kas pritariate tam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 124, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas su visomis Respublikos Prezidento pataisomis priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2). Primenu, gerbiami kolegos, čia yra likęs tiktai balsavimas priėmimo stadijoje. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 67: už – 67. Trūksta kelių balsų iki 71. Įstatymas nepriimtas. Balsavimą kol kas teks atidėti.
Darau prielaidą, kad nėra prasmės ir 1-4.2 klausimo kartoti.
12.03 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3023, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3024, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3025 (pateikimo tęsinys)
Judame toliau. Mes esame apsvarstę 2-6.1 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektą Nr. XIVP-3023 bei lydimuosius. Įvyko pateikimas. Apsispręskime balsavimu. Kas pritariate Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektui Nr. XIVP-3023, balsuojate už, kas manote kitaip… ir dviem lydimiesiems. Kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, pateikdamas projektus, minėjau, kad reikėtų Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo. Gal tą galime fiksuoti bendru sutarimu?
PIRMININKĖ. Kadangi pats iniciatorius siūlo, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-893(3) (svarstymo tęsinys)
Turėtume apsispręsti dėl dar vieno mūsų jau apsvarstyto klausimo, darbotvarkės 2-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projekto Nr. XIVP-893(3). Balsuojame po svarstymo. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
Balsavo 109: už – 48, prieš – 31, susilaikė 30. Po svarstymo nepritarta.
Perduodu pirmininkavimą J. Razmai.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kaip žinote, nepritarę po svarstymo projektui, mes pagal Seimo statutą turime keletą sprendimo variantų: vienas yra grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, atmesti projektą, prireikus parengti naują. Nežinau, kokie būtų siūlymai.
T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Vadovaudamiesi Statuto normomis, kadangi mes jau vieną kartą grąžinome pagrindiniam komitetui tobulinti, antrą kartą to daryti jau nebegalime. Aš siūlau šitą projektą dėl pripažinimo suteikimo šitoje stadijoje atmesti ir tada po pietų aš pateiksiu alternatyvų nutarimo projektą dėl galimybės nesuteikti valstybės pripažinimo šiai religinei bendrijai.
PIRMININKAS. Yra siūlymas atmesti. Kitokių siūlymų negirdžiu. Ar galime bendru sutarimu priimti tokį sprendimą? (Balsai salėje) Jeigu yra prieštaraujančių, prašau pakelti rankas. Yra prieštaraujančių, todėl balsuojame, ar atmetame projektą. Kas už, balsuoja už atmetimą.
Už – 74, prieš – 15, susilaikė 15. Taigi projektas yra atmestas.
Liko dar balsavimų? (Balsas salėje: „Ne, viskas, grįžtame.“) Šį balsavimo intervalą baigėme. Antras balsavimo intervalas tegul lieka taip, kaip numatyta. Vadinasi, balsuosime po kiekvieno projekto.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3085(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3085. Pateikimas. Pranešėjas, kiek žinau, sutarta, yra A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien iš tikrųjų Lietuvos parlamentarizmui yra gana liūdna diena. Liūdna todėl, kad mes apskritai turime svarstyti apkaltos procedūrą Seimo nariui, kuris savo aktyviais veiksmais galimai kurstė neapykantą, skatino antisemitizmą ir tautinę nesantaiką. Atlikdamas šiuos apgailėtinus veiksmus, Seimo narys R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą Seimo nario priesaiką.
Teikimo pristatymą norėčiau pradėti nuo paties antisemitizmo reiškinio, kodėl jis kyla ir kodėl jis yra viena aukščiausių blogio formų, kokias yra sukūrusi žmogaus mintis. Antisemitizmas yra politiniais motyvais grįsta neapykantos forma, glaudžiai besisiejanti su totalitarinėmis ideologijomis. Tai nėra vien tautinio, religinio pobūdžio fenomenas. Antisemitizmas visada turėjo labai aiškią politinę potekstę, tokių politikų kaip R. Žemaitaitis lūpose visados yra naudojamas kaip politinis įrankis. Įrankis, kuris leidžia manipuliuoti žmonių jausmais ir emocijomis tam, kad demagogas pasiektų savo ciniškų tikslų, politinių tikslų.
Antisemitizmas yra pagrįstas žmonių skirstymu į savus ir svetimus, savų telkimu aplink neapykanta ir emocija grįstą žinutę. Bene geriausiai šį reiškinį apibūdina žymus austrų ekonomistas ir mąstytojas F. Hajekas, savo knygoje „Kelias į vergovę“ ieškojęs atsakymo, kodėl iškyla blogiausieji. Jis teigė, kad, deja, vienas iš žmogaus prigimties dėsnių yra tai, kad žmonėms lengviau sutarti dėl negatyvios programos, neapykantos priešui, pavydo labiau pasiturintiems negu dėl kokio nors pozityvaus uždavinio. Kontrastas tarp mūsų ir jų, bendra kova su tais, kurie nepriklauso grupei, pasak F. Hajeko, yra efektyviausia priemonė tvirtai suburti grupę bendram veiksmui. Todėl šiuo kontrastu visuomet naudojasi tie, kurie siekia ne vien paramos tam tikrai politikai, bet ir besąlygiško masių palaikymo. F. Hajeko teigimu, priešas, nesvarbu, ar vidaus, kaip antai žydai ar buožė, ar išorės, yra būtina totalitarinio vado ginkluotės dalis.
Nelaikau R. Žemaitaičio kokiu nors vadu ar juo labiau lyderiu. Laikau jį uoliu demagogu, kuris naudoja tas pačias priešpriešų skatinimo taktikas ir naratyvus, kurie veikė prieš daugybę metų kruvinų diktatorių lūpose. Kaip tada, taip ir dabar antisemitizmas, neapykantos ir tautinės priešpriešos kurstymas yra politinių tikslų vedamas. Siekiama ne tik įžeisti kitaip atrodantį ar kalbantį asmenį, bet ir paskatinti kitus žmones daryti tą patį. Tą puikiai parodė ir įvairių radikalių grupuočių bei pavienių veikėjų šlovinančios reakcijos į R. Žemaitaičio antisemitinį išpuolį.
Dar kartą pabrėžiu: antisemitizmas nėra tik neapykanta konkrečiai tautai ir jis nėra vien prieš žydų tautybės žmones. Lietuvos kontekste antisemitizmas yra paneigimas Lietuvos idėjos. Lietuvos, kuri nuo seno buvo atvira visoms kultūroms ir tikėjimams. Lietuvos, kurioje, kaip tvirtina Gegužės 3-iosios Konstitucija, visi žmonės, kurie myli laisvę ir gerbia Statutą, yra mūsų bendruomenės nariai. Lietuvos konstitucijos visados buvo grindžiamos pilietinės tautos koncepcija: žydų etninės tautybės asmenys yra mūsų politinės tautos dalis. Taip buvo per amžius, taip yra šiandien ir taip tikrai bus ateityje.
R. Žemaitaičio komentarai neigia šimtmečius Lietuvos istorijos, kuri neįsivaizduojama be turtingo žydų paveldo, ir užteršia visą Lietuvos žydų gelbėtojų, kurių pagal proporciją Lietuvoje yra daugiausia visoje Europoje po Nyderlandų, istoriją. R. Žemaitaitis savo žodžiais ir veiksmais neigia herojiškus žmoniškumo aktus, kuriuos Lietuvoje įkūnija O. Šimaitė, S. Ladigienė, K. Binkis ir kiti lietuviai, paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais.
Antisemitiniai komentarai iš Seimo tribūnos daro milžinišką žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai. Nenuostabu, kad R. Žemaitaičio komentarus pasmerkė visų pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių ambasadoriai, reziduojantys Lietuvoje. Nenuostabu ir tai, kad R. Žemaitaičio pykčio išpuolių sulaukė ir Izraelio diplomatė. Tai yra aprašoma ir šiame apkaltos teikime. Kaip sakė šviesaus atminimo visuomenininkė I. Veisaitė, pati išgyvenusi nacių okupaciją, Holokausto vilkas gali apsigyventi kiekviename iš mūsų, todėl labai svarbu laiku jį įveikti.
Mielieji kolegos, neleiskime Holokausto vilkui, kurio augimas prasideda nuo nesutramdomo antisemitizmo, apsigyventi ir mūsų Seime. Supraskime pagaliau, jeigu mes nieko nedarysime šiandien, jeigu leisime R. Žemaitaičiui praslysti dėl pacituotos neva lietuviškos patarlės, atviro smurto kurstymo prieš mūsų bendrapiliečius, atviros neapykantos ir tautinės nesantaikos skatinimo, tai net neabejoju, kad kitą dieną atsibudę išvysime iš Seimo tribūnos cituojant „Mein Kampf“. Gal ir tada gūžčiosime pečiais sakydami ir matydami Seimo narį R. Žemaitaitį teisinantis, o kas čia tokio, juk čia tik knyga, juk aną dieną leidote cituoti patarlę, tai kuo blogai šiandien knyga? Mes negalime to leisti ir turime stabdyti bet kokias antisemitizmo apraiškas čia ir dabar. Todėl siūlome pradėti R. Žemaitaičio apkaltos procesą.
Šią apkaltą, šį apkaltos teikimą ir šį nutarimą grindžiame labai aiškiais konstituciniais pagrindais. Neabejoju, kad Seimo narys, kuriam yra teikiama apkalta, bandys žongliruoti žodžio laisvės ir laisvo mandato argumentais. Užbėgdamas už akių noriu pabrėžti, kad Konstitucijos 25 straipsnis numato kiekvieno asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje mūsų Konstitucijos tėvai aiškiai sako, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės, religinės ir visokios kitokios prievartos, neapykantos skatinimu. Šioje vietoje svarbu pabrėžti tai, kad pagal konstitucinę doktriną nusikalstami veiksmai apima ne vien tai, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ši sąvoka apima bet kokią teisinę atsakomybę, todėl Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostatas turime traktuoti plačiausia įmanoma prasme. Taigi vertinant Seimo nario R. Žemaitaičio sisteminius, pakartotinius veiksmus sąmoningai ir tikslingai skleidžiant antisemitinio pobūdžio pareiškimus, kurstant neapykantą ir tautinę nesantaiką, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo oficialią doktriną, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 25 straipsnį.
Pažymėtina, kad Seimo nario veiksmai taip pat sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad buvo sulaužyta Seimo nario priesaika. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nelaužyti.
Pažymėta, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją. Iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantys reikalavimai gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti tautos ir Lietuvos valstybės interesais, vengti elgesio, žeminančio Seimo reputaciją ir autoritetą, lemia pareigą Seimo nariui gerbti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas žmogaus teises, nesinaudoti savo, kaip Tautos atstovo, konstituciniu statusu kitų asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms pažeisti.
Pažymėtina, jog Seimo nario R. Žemaitaičio antisemitiniai pareiškimai yra nesuderinami su konstitucinėmis vertybėmis ir neabejotinai priešingi Lietuvos Respublikos interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimo nario R. Žemaitaičio antisemitinio pobūdžio pareiškimai, nukreipti prieš žydų tautą, yra nesuderinami ir su Seimo nario, kaip Tautos atstovo, įgaliojimais atstovauti visai tautai, įskaitant ir tautines mažumas, nepaisant jų etninės kilmės. Konstitucinis Seimo nario – Tautos atstovo – statusas reiškia, kad Seimo narys nėra kurios nors teritorinės bendruomenės, piliečių bendrijos ar grupės atstovas. Tai yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pasisakęs, jog mūsų tauta yra grindžiama pilietinės tautos koncepcija.
PIRMININKAS. Laikas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Baigiu. Mieli kolegos, teikime nurodomi konkretūs R. Žemaitaičio žodžiai ir veiksmai, kuriais jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Kviečiu turėti drąsos ir ryžto pradėti apkaltos procedūrą.
PIRMININKAS. Dabar klausimai, atsakymai. Pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega, nežinau, ar jūs nejaučiate kartais dvigubų standartų, kai Etikos ir procedūrų komisija G. Landsbergio žodžius, kuriuos jis adresavo E. Gentvilui, sakydamas, kad jisai yra „mažiau vagis“, pripažįsta nepažeidžiančiais etikos standartų? Ir kaip aš dabar supratau iš Etikos komisijos sprendimo, mes greičiausiai visi galėsime kolegą šitaip apmaudžiai ir gėdingai vadinti. Tai šiuo atveju jūs savo balsais pasakėte, kad kolegą, dar koalicijos partnerį, išvadinti „mažiau vagimi“ yra nieko tokio. Ir dabar kitą žodį, tai yra žodį „barbaras“, kuris buvo pasakytas kito žmogaus atžvilgiu, jūs dedate į apkaltos tekstą. Ar jums neatrodo, kad, na, iš tikrųjų apkalta yra grįsta tokiais baltais siūlais? Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, o kaip jūs jaučiatės vykdydami apkaltą iš esmės be opozicijos deleguotų narių į komisiją? Išskyrus ponią D. Šakalienę, ten daugiau jokia opozicinė frakcija nėra delegavusi savo narių, taip aiškiai parodo, kad tokiame jūsų cirke, kuomet už žodį „barbaras“ yra keliama apkalta, o už G. Landsbergio žodžius, kad kitas yra „mažiau vagis“, na, tokiame cirke opozicija nedalyvauja.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Na, gerbiama kolege, man labiausiai gaila, kad jūs bandote kažkaip pritempti, kažkokius žodžius ištraukti ir tokiu būdu manipuliuoti. Šios apkaltos esmė yra antisemitizmas, neapykantos kurstymas, kas yra aiškiai išdėstyta šitame teikime. Seimo narys skatino susidoroti su žydų tautybės žmonėmis. Ir jeigu jums tai neatrodo pakankamas pagrindas ginti kitus žmones, ginti Konstituciją, man dėl to yra labai gaila.
Man labai gaila, kad opozicinės partijos dėl savo politinių išskaičiavimų, dėl baimės, kad jūs juos apšauksite, parašysite kokį piktą komentarą, staiga ima ir deda į krūmus. (Balsai salėje) Todėl, kad tai yra vertybinis klausimas, ir ypač kolegoms kairėje, socialdemokratams. Jie visada stovėdavo žmogaus teisių pusėje, o šiandien tiktai vos viena jų narė sugeba tą poziciją išlaikyti. Man labai labai apmaudu, kad politinius tikslus iškeliate aukščiau konstitucinių vertybių.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas kolega, aš tikrai noriu paneigti jūsų žodžius, kad opozicijoje yra koks nors minimalus pono R. Žemaitaičio palaikymas. Jo pasisakymai absoliučiai nepriimtini, absoliučiai gėdingi ir jie žemina Seimo vardą, žemina Lietuvos piliečius ir iš esmės traukia į tai, kad turėtų būti svarstoma, ar jam neturėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė už tai, ką jis daro. Tai mano ir yra klausimas. Visada lazda turi du galus. Ar mes turime jam padėti sukurti pretekstą dėl didesnio populiarumo, ar vis dėlto sulaukti teisėsaugos institucijų griežto vertinimo ir atitinkamai turbūt po jo vieningai nutarti dėl apkaltos. Tai mano klausimas, ar jūs nebėgate prieš traukinį, ar tai tikrai tas laikas dabar prieš institucijų išvadą daryti politinę išvadą?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Na, gerbiamas kolega, man atrodo, mes, kaip Seimo nariai, turime aiškiai suprasti, kad mes negalime turėti ir daryti kažkokios įtakos kažkokioms institucijoms, turėti nuomonę apie jų atliekamus tyrimus, viltis, kad bus kažkas nustatyta. Kiek man yra žinoma, kiek buvo viešojoje erdvėje, prokuratūra atlieka savo veiksmus ir tai yra jos darbo dalykas, ji vykdo savo prievolę, kuri numatyta vėlgi toje pačioje Konstitucijoje. Šitame teikime mes kalbame apie priesaikos sulaužymą ir tam pagrindo yra labai daug, aš visa tai išdėsčiau. Man atrodo, kad šiandien svarbu šito proceso pradžia parodyti Seimo valią, kaip Seimas žiūri į Seimo nario antisemitinius išpuolius, neapykantos kurstymą, kitų žmonių įžeidinėjimą, raginimą su jais susidoroti ir panašiai. Man atrodo, kad tai yra mūsų, kaip Tautos atstovų, vertybinis, moralinis klausimas. Šiandien, manau, pamatysime, kaip balsuosime, kas palaiko, kas ne. Kas yra su R. Žemaitaičiu, o kas yra visgi su Konstitucija.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Andriau, dvi dienos beliko iki mūsų minėjimo, skirto atminti įvykiams, kai prieš 80 metų naciai įžengė į Rūdninkų aikštę ir nuvedė galabyti į Panerius paskutinius Vilniaus gyventojus.
Mano klausimas būtų susijęs su tuo, kad Lietuvoje šiuo metu iš 250 tūkst. Lietuvos žydų liko 1 tūkst. ar 2 tūkst. Mes neturime savo politinių atstovų. Aš norėčiau padėkoti tiems, kurie perima tą estafetę atstovauti žuvusios Lietuvos tautos daliai ir kalba jų vardu, apgindami jų atmintį ir neleisdami vešėti tiems stereotipams, kuriuos sukūrė naciai, vokiečiai. Tas folkloras, kuris buvo, kurį mes, aš pats nuo mažumės Kaune girdėjau, iš esmės buvo išpūstas nacių laikotarpiu ir kartojamas tam, kad pagrįstų, kad lietuvių tauta pati norėjo, kad žydai žūtų ir žydai būtų nužudyti. To nebuvo. Mes turime daugybę visiškai kitokio folkloro apie gerus santykius, apie Žagarės žydus. Aš atsimenu pasakymus, kurie kupini šilumos lietuvių tautos istorinėje, folklorinėje atmintyje.
Mano klausimas yra jums toksai. Šitas Seimas turi ar neturi atstovauti visai Lietuvai, kuri istoriškai buvo kuriama per 700–800 metų? Miestai, miesteliai… Mano klausimas yra, ar jūs… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Laikas seniai!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ar mes balsuodami atstovausime tiems žmonėms, kurie žuvo? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš sutinku su jūsų pozicija. Aš manau, kad mums, kaip Seimui, turi būti svarbūs visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės ir kitų socialinių charakteristikų. Man atrodo, kad mes turime saugoti žydų paveldą, žydų kultūrą ir žydų atmintį, nes tai yra mūsų istorijos dalis. Mano mieste Marijampolėje iki karo 40 % gyventojų buvo žydų tautybės asmenys. Neliko nė vieno. Nė vieno. Man atrodo, kad yra svarbu apie tai kalbėti, svarbu įprasminti, prisiminti ir suprasti savo istoriją, nes žydų tautos istorija yra mūsų istorija.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, ir vėl konservatorių dvigubi standartai. Kiek laiko skirta minutei paklausti? Minutė. Kiek klausė E. Zingeris? 2 minutes. Visur, sako, dvigubi standartai konservatoriams. Ir čia jie matosi.
Aš noriu pranešėjo paklausti, ar jūs jau gal pamiršote, pone pranešėjau, kaip buvęs Seimo Pirmininkas A. Valinskas viešai pasiūlė visus lenkus šaudyti po vieną, pradedant nuo W. Tomaszewskio? Ar tai nėra neapykantos kurstymas? Kodėl net prokuratūra, ir niekas, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nematė nusikaltimo sudėties? Ar ne dvigubi standartai? Ar ne jūs darote įtaką visoms ikiteisminio tyrimo institucijoms, prieš ką pradėti tyrimą ir prieš ką nutraukti tyrimą? Kada jūs baigsite taikyti dvigubus standartus? Ir nemeluokite, kad R. Žemaitaitis apkaltino žydų tautą, pavienius žydus, kurie kolaboravo kartu su NKVD. Tai yra faktas. Tokių buvo lietuvių, tokių buvo žydų ir kitų tautybių.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Na, aš pradėčiau nuo to, kad aš labai raginčiau susilaikyti, nors jūsų, kolega, neįmanoma sustabdyti ir priversti kažkaip susilaikyti nuo tokių vėlgi antisemitinių žodžių, kokius jūs pasakėte.
Kalbant apie buvusio Seimo Pirmininko A. Valinsko žodžius, nuoširdžiai galiu pasakyti, smerkiu tokią kalbą, smerkiu tokius žodžius ir manau, kad tai, ką jis padarė, yra blogai. Kodėl prokuratūra nesiėmė tyrimų, kitų dalykų? Jūs esate Seimo narys, va, turite ir R. Žemaitaitį, ir kitus, rašykite, rinkite parašus, kvieskite į tribūną ir, matyt, bus atsakyta.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jūs nemanote, kad jums, konservatoriams, reikėtų patiems pasižiūrėti į veidrodį? Aš tikrai nepritariu Remigijaus išsakytoms mintims, viešai išsakytoms ir tomis komunikacijos priemonėmis, kuriomis tos mintys buvo skleidžiamos, tačiau ar šis veiksmas sukėlė ypatingos svarbos klausimą Seime, valstybėje, kad reikia sudaryti specialiąją tyrimo komisiją ir pradėti apkaltos procesą? Aš siūlyčiau, gerbiami kolegos konservatoriai, pasižiūrėti į jūsų vykdytus veiksmus. Aš per du dešimtmečius visą laiką mačiau, kad paprastai po tokiais veiksmais yra slepiamos aferos, bandoma sukurti dūmų uždangas. (Balsas salėje) Aš jau nekalbu apie 2007 metų tyrimą, kai jūsų organizaciją Seimas pripažino turinčia teroristinės organizacijos požymių. Mano šeima ir artimieji savo kailiu išgyveno tą jūsų psichologinį terorą, faktų klastojimą, tyrimų klastojimą. Aš nežinau, pasižiūrėkite į veidrodį prieš eidamas į tribūną, gerbiamas konservatorių seniūne.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Į veidrodį žiūriu kiekvieną rytą, kaip, matau, ir jūs žiūrite į veidrodį kiekvieną rytą, nes esate susišukavęs.
PIRMININKAS. Klausimai baigėsi. Dabar motyvai. Aš tik pastebėsiu dėl paties nutarimo projekto. Socialdemokratų frakcija buvo pateikusi savo kandidatę į komisiją – D. Šakalienę, bet staiga pranešė, kad tą kandidatę atšaukė. Ar teisingai? O. Leiputės klausiu.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Frakcija svarstė ir diskutavo, tačiau prieš oficialiai pateikdami mes pasakėme, kad nedalyvausime, smerkiame pasisakymus, bet tokios komisijos veikloje nedalyvausime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Taigi kai dabar balsuosime po pateikimo, turėkime omenyje, kad D. Šakalienės tarp komisijos narių nėra, nors tekste jos pavardė yra išspausdinta pagal buvusį ankstesnį teikimą.
Dabar motyvai už, prieš. Už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, saviraiškos laisvė yra pamatinė demokratinės valstybės laisvė, tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Kuomet sistemingai ir pakartotinai skleidžiamas antisemitinio pobūdžio pareiškimas arba pareiškimai, tai yra tam tikra raudona linija tiek mūsų parlamentui, tiek kiekvienam piliečiui. Šis nutarimo projektas nėra savaime jau kaltinimas, tai yra mūsų pareiga įvertinti, kokią žalą tokie pareiškimai daro, ar tai nėra Seimo nario priesaikos sulaužymas. Todėl nereaguoti būtų didesnis nusikaltimas, negu reaguoti ir priimti šį sprendimą. Dėl to siūlau balsuoti už. Labai liūdnai ką tik šiandien nuskambėjo socialdemokratų pareiškimas, kad jie nedeleguoja nario. Tai yra tam tikra pozicija, kurios tikrai nesitikėjau iš tokios svarbios partijos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė kalbės prieš nutarimo projektą. Kažkas blogai su jūsų kortele.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Dabar, atrodo, gerai. Tai palinkėsiu kolegoms konservatoriams sėkmės, įrodinėjant komisijoje, kad žodis „barbaras“ yra vertas apkaltos. Bet lygiai taip pat linkėčiau elementaraus etikos suvokimo ir nevadinti savo koalicijos partnerių mažiau vagimis, nors tuomet kažkodėl jūs to etikos suvokimo stebuklingai netenkate. Sėkmės dirbti, bent jau tokį darbą rudens sesijoje turėsite, kada nepavyksta padaryti kažkokių kitų darbų. Tikrai balsavime, šitame jūsų politiniame cirke, kurį jūs leidžiate kaip dūmų uždangą savo neveikimui pateisinti, nematau prasmės dalyvauti, taigi ir balsavime nedalyvausiu.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo. Pasiekėme balsavimo intervalą. Kaip minėjau, balsavimai dabar bus ištisai.
Balsavo 69: už – 66, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta.
Pirmasis dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų ačiū, kolegos, kurie balsavote. Matyt, šitai temai mes galėsime toliau skirti papildomai daugiau finansavimo ir aptikti tam tikrus istorinius šaltinius. Šiandien noriu pagarsinti vieną iš tokių įdomiausių istorinių šaltinių iš Genocido centro ir iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos surinktų dokumentų. 1940–1941 metai, Lietuvos gyventojų genocido organizatoriai ir vykdytojai… (Balsai salėje) …paklausykite… (Balsai salėje) …organizatoriai ir vykdytojai: M. Zingeris, Kauno liaudies milicijos skyriaus viršininkas, anketa. Siūlau susipažinti su labai įspūdinga anketa ir ten surašytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ačiū už komisiją. O toliau mes galėsime viešinti 169 asmenis, susijusius būtent su šitais dalykais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai dar nutarimo nepriimame, dar nedėkokite, kol kas yra tik po pateikimo. V. Mitalas, prašom.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, man tiesiog labai apmaudu matyti, kad opozicija, matydama, pateikdama tai kaip tam tikrą nedalyvavimą, iš tikrųjų visą politinę sistemą į tokią bejėgystę stumia. Man atrodo, kad mes turėtume turėti savyje jėgų užkirsti kelią visiškai nelogiškiems, visiškai nepateisinamiems, visiškai gėdingiems pareiškimams. Man atrodo, kad tai yra kiekvieno politiko pareiga, nesvarbu, kurioje rinkimų distancijos vietoje mes būtume ir kurioje salės vietoje besėdėtume. Na, susiimkime.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tai norėčiau paklausti retoriškai: kiek vagių ir niekšų turi Žemaitaičio pavardę?
PIRMININKAS. Jeigu klausimas man, nelabai žinau, ką čia atsakyti. D. Šakalienė – replika po balsavimo.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš siūlyčiau, kolegos, neapibendrinti, kodėl mes priėmėme tokį sprendimą, nes labai gerai žinote, kad man yra tekę vadovauti irgi labai nemaloniai apkaltos komisijai. Vieną dalyką tikrai išmokau per šitą procesą – kad tie žmonės, kurie yra pasielgę neetiškai, nepateisinamai, aš tikrai smerkiu tokį elgesį, dažniausiai iš to padaro šou. Šiuo atveju mes turime kolegą, kuris turi puikių teisinių žinių. Manau, kad viskas, ką mes tikrai turėtume šiuo atveju padaryti, tai užtikrinti, kad nebūtų pagrindo skųstis, jog nebuvo užtikrinta teisė į teisingą procesą. Mums yra nepriimtini jo pasisakymai, Socialdemokratų frakcija ir partija tai labai aiškiai pasakė. (Balsai salėje) Labai norėtume matyti šį procesą atliktą tinkamai ir teisingai. Kadangi turėjau garbės atstovauti Seimui Konstituciniame Teisme ir apkaltos procesą, kuriam vadovavau, manau, tikrai atlikau teisingai, nepaisant visų advokatų skundų ir panašių žeminimų, tai šiuo atveju ir sakau, kad procedūrinių reikalavimų laikymasis yra tai, kas padidina tikimybę, kad pasieksime teisingumą, ir bet kas iš teisėsaugos jums pasakys tą patį.
PIRMININKAS. Gaila, kad jūs nesutikote būti komisijoje, galėjote tada kaip tik prisidėti prie to, kad viskas vyktų labai tvarkingai ir teisingai. Aš manau, kad iš ankstesnių patirčių išvados yra padarytos ir procedūros bus išlaikytos preciziškai. A. Vyšniauskas – replika.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visi procedūriniai reikalavimai pagal Statutą yra visiškai išpildyti šitame etape. Toliau laukia komisija. Bet man atrodo, žiūrint į kolegas kairėje, kai jūs kalbate, kad reikia teisinių argumentų ir kitų dalykų, jeigu jūs nesabotuotumėte šito proceso ir, pavyzdžiui, į komisiją deleguotumėte labiausiai patyrusį šio Seimo teisininką J. Sabatauską, žmogų, kuris vadovavo R. Pakso apkaltos komisijai, tai mes turėtume ir kur kas didesnį pastiprinimą, galėtume normaliai diskutuoti komisijoje. Šiandien jūs dėjote į krūmus labai paprastai ir pamynėte žmogaus teises. Tai yra gėda. (Plojimai)
PIRMININKAS. Toliau replikuoti prašė K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Truputėlį gaila, ne truputėlį, o labai gaila, kad opozicija taip elgiasi. Aš gerai atsimenu, man teko pirmininkauti kitai komisijai, vadinamajai A. Sacharuko ir L. Karaliaus apkaltos komisijai. Atsimenu, kad tuo metu L. Karalius buvo valdančiojoje daugumoje ir valdančioji dauguma elgėsi panašiai kaip opozicija, palaikė apkaltą. L. Karalius, tiesą sakant… (Balsai salėje) Taip. O A. Sacharukas…
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, gerbiamas Kęstuti, supratome.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsiprašau, A. Sacharukas perėjo. Atsiprašau, Petrai, aš nenoriu polemizuoti, aš noriu pasakyti. (Balsai salėje) Ar galima man pasakyti tai, ką aš noriu? (Balsai salėje) Kolegos, leiskite kalbėti. Aš vis dėlto matau, kad kairėje pusėje tik vienas žmogus iš socdemų partijos išdrįso paspausti mygtuką ir balsuoti taip, kaip reikalautų politiko sąžinė, tai A. Sysas. Tai vienintelis garbingas politikas šioje pusėje. (Plojimai)
PIRMININKAS. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žinote, pone Žemaitaiti, jūsų bandymas žmones, kurie žuvo karo metu, paversti pramonės rūšimi čia, Lietuvoje, ir atgaivinti visą tą lietuvišką dugną, kurį mes buvome primiršę per 30 metų, gal ir duos pasekmių… (Balsai salėje) Minutėlę. Pone Gražuli, būkite geras! Aš norėčiau pasakyti, kad aš atsakau už savo žodžius. Aš visą gyvenimą korektiškai kalbu. Nekorektiškumas glūdi pasisakymuose, kuriais bandoma tęsti tų žmonių, kurie žuvo ir neturi balso, juodinimą. Todėl aš, likus 2 dienoms iki Lietuvos Holokausto 80-mečio ir Vilniaus geto žuvimo, norėčiau paklausti anos pusės. Aš visus jus laikydavau žmonėmis. Jidiš kalba yra žodis a mentsh – žmogus. Tai aš vis ieškau žmonių tarp jūsų, kad jūs suprastumėte, kad tos ribos tarp žmonių, kurie žuvo ir neturi balso, o jūs jiems atstovaujate, nederėtų peržengti.
Dėl čia paminėto manęs gąsdinimo mano tėveliu mes su jumis išsiaiškinsime kitais būdais. Ačiū jums. Ačiū. (Balsas salėje: „Oho!“) Aš turiu galvoje, etikos įvairiais būdais, kurie patenka į įstatymų apibrėžtas ribas. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – replika.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš čia tiems besistebėjusiems, kad opozicija nieko nedeleguoja, tik iškelsiu retorinį klausimą: o jūs nemanote, kad opozicijai yra gėda dalyvauti apkaltose, kur yra nagrinėjami Seimo nario pasisakymai apie barbarus, kur yra grynai etinė diskusija? Šiuo atveju bent jau apkaltos tekstą sugebėkite normaliai parašyti. Čia buvo paminėta R. Pakso apkalta, kuri tikrai buvo vykdoma ir garbingai, ir pagrįstai, ir turint VSD informaciją, o dabar mes nesulaukėme baudžiamosios bylos baigties, yra ikiteisminis tyrimas ir iš esmės to tyrimo pagrindu bandome daryti apkaltą neturėdami jokių rezultatų. Tai tiesiog pasižiūrėkite į save ir, matyt, suprasite, kodėl opozicija jūsų rinkiminiame šou, susidorojant su kolegomis ir visokius burbulus pučiant, dūmų uždangas leidžiant, nedalyvauja.
PIRMININKAS. Na, dabar paskutinė replika šitoje stadijoje Seimo Pirmininkei, nes mes jau labai pradedame vėluoti, nes aš turiu teisę nesuteikti žodžio replikuoti. Prašau, Seimo Pirmininke.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš kolegei A. Širinskienei ir kitiems, čia kalbėjusiems, norėčiau pasakyti, kad vis dėlto didžiosios dalies opozicijos nedalyvavimas yra, na, jūsų vertinimas ir jūsų labai rimta pozicija. Aš labai noriu padėkoti R. Baškienei ir A. Sysui, kurie rado drąsos pabalsuoti už. Tai viena.
Antra. Taip, Seimas turi vos kelis įrankius savo rankose įvertinti pasisakymams, kurie peržengia tam tikras linijas, ir tai, ką darome šiandieną, ir yra pasiūlymas padaryti tokį įvertinimą. Labai apmaudu, kad didžioji dalis opozicijos, įvairiausiais argumentais argumentuodama, nedalyvauja, ir man tiesiog labai smalsu sužinoti, kas gi įvyko socialdemokratams, kurie dar tik posėdžio pradžioje svarstė deleguoti vieną iš dviejų labai tikrai solidžių žmonių į šią komisiją, bet per valandėlę apsisprendė, kad to nedarys. Tai labai apmaudu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau, replikų daugiau nebesuteiksiu. Posėdžio pirmininkas turi tokią teisę. Dabar svarstymo stadija, diskusija. Joje užsirašė dalyvauti vienintelis P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kad patylėti progą praleido ponia Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, kurios senelis V. Čmil, tėvas taip pat, atvažiavo ir „laisvę“ atvežė į Lietuvą su tanku, o senelis buvo ar 37-as NKVD rezervistų sąraše, tėvo tėvas. Ponia Pirmininke, jūs nė karto viešai neatsiprašėte už savo senelio ir tėvo padarytus nusikaltimus Lietuvai. Nė karto. Kažin, jeigu čia pasisuktų vėl politinė situacija, ar jūs neatkristumėte į senelio ir tėvo politines nuostatas? Aš labai abejoju. Šitas vėliavas, labai plačias Ukrainos, greitai pakeistų gal rusiškomis vėliavomis… arba išsitrauktumėte senelio ir tėvo dokumentus ir mylėtumėte kitą sistemą. Štai jūsų patriotiškumas. Jums reikėjo geriau patylėti.
O ponui E. Zingeriui. Tai jūs kalbėkite apie savo tėvo anketą. Ar jos nebuvo, ar tai melas? Duokite R. Žemaitaitį dabar į teismą ir ginkitės.
Gerbiamieji, šiandieną mes matome – nėra nė vienos šventos tautos, kiekvienoje tautoje yra didvyrių ir nusikaltėlių. Ne išimtis ir žydų tauta. Ir melagis šitas A. Vyšniauskas. Nekaltino visos žydų tautos R. Žemaitaitis – kaltino atskirus asmenis ir atskirus veiksmus Izraelio. Tai jūs pritariate, kad Izraelio vyriausybė griautų už Europos Sąjungos… pastatytas mokyklas? Pritariate tam? Ar tai, vienu žodžiu, tikrai yra nusikaltimas, kurį reikia pasmerkti? Žinoma, galbūt jis prisiminė tokį pasakymą ir senovišką folklorą, kurį visi mes atmintinai žinojome apie žydus, bet dėl to reikia apkaltą daryti? Žiūrėkite į esmę, į principą.
Jeigu aš dabar pasakysiu iš Seimo tribūnos, kad Kristų nužudė žydų tauta ir žydai, man apkaltą pradėsite? Taip? Taip, bet buvo tarp žydų ir apaštalų, kurie mirė už Kristų, bet buvo Judas, kuris išdavė Kristų. Tai ką, man apkaltą padarysite, dabar visa tauta šventa?
Gerbiamieji, kur jūs einate? Bolševizmas! Baisiau negu stalinizmas. Jūs einate stalinizmo keliais. Žodžio negalima pasakyti, tiesos negalima pasakyti. Apkaltos už tiesą. Atsipeikėkite vieną kartą! Aš džiaugiuosi dėl opozicijos, kuri išklausė A. Vyšniausko kaltinimus ir atsiėmė, ir nedalyvauja šitame absurdiškame procese. Jūs kurstote antisemitizmą, o ne R. Žemaitaitis. Jūs bandote paslėpti tiesą. Visokių buvo žmonių, raskite vyresnio amžiaus žmogų, kuris pasakytų, kuris neprisimintų, kad žydai dalyvavo taip pat, kaip sakoma, NKVD veikloje, lygiai kaip lietuviai, kitų tautybių žmonės, bet buvo ir didvyrių.
Ką jūs čia darote? Ar mes visi turime mąstyti ir galvoti taip, kaip mąsto ir elgiasi konservatoriai ir ypač A. Vyšniauskas? Jūs atsipeikėkite vieną kartą.
PIRMININKAS. Dabar motyvai po svarstymo. A. Navickas – už nutarimo projektą.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš nežinau, aš norėčiau pradėti nuo labai baisaus dalyko, bet bijau dėl Petro psichologinės ir emocinės būsenos, bet gal Petras atlaikys. Petrai, Kristus buvo žydas. (Balsai salėje) Tikiuosi, atlaikė.
Dabar pereinu prie rimto dalyko. Aš nežinau, galima kalbėti apie procedūras, galima kalbėti apie kitus dalykus, bet, man atrodo, mes šią akimirką pasiekėme tam tikrą apsisprendimo ribą. Šiuo atveju čia apeliuoju net ne į politiką, apeliuoju į kiekvieno žmogaus sąžinę, metafizinius dalykus. Čia mes jau kalbame net ne apie teisinius dalykus. Ar mes manome, kad daryti politinį šou iš vieno baisiausio žmonijos įvykio yra normalu, ar ne? Jeigu manome, kad normalu, mes visada galėsime pasislėpti po procedūromis.
Lietuvoje gal ir populiarus antisemitizmas, bet žinote elementarų dalyką, kad kiekvienas mes atsakysime ne tik prieš rinkėjus, mes kažkada atsakysime prieš Dievą ir prieš savo sąžinę. Ir šiandien man… Ką aš žinau, jeigu jūsų sąžinė leidžia, jeigu jums atrodo, kad visa tai normalu, niekas turbūt čia jau nieko nepadarys, bet aš sakau, visi dangstymai procedūriniais dalykais… Šiuo atveju mes tikrai atsidūrėme situacijoje, kur nėra nieko nevienareikšmiško. Šiuo atveju yra labai aiškus pamatinis vertybinis apsisprendimas. Ir tiek.
PIRMININKAS. Prieš niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui po svarstymo.
Balsavo 68: už – 68, prieš, susilaikiusių nėra.
Balsavimo intervalą šiek tiek pratęsiu, kol baigsime būtent balsavimus dėl šio nutarimo projekto, o Baudžiamojo kodekso ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų pataisų projektai bus nukelti po pietų, į vakarinį posėdį.
Dabar pereiname prie šio projekto priėmimo. Aš dar atsiklausiu opozicinių frakcijų: ar nė viena nepersigalvojo ir nedeleguoja atstovų į komisiją? (Balsai salėje)
T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Jurgi, akivaizdu, kad ši apkalta žlugs, nes opozicija nedalyvauja. Aš siūlau jums padaryti pertrauką. Padarykite pasitarimus su frakcijų vadovais, suraskite naują kompromisą ir padarykite darbą iki galo, nes kitaip čia bus tiktai šou.
PIRMININKAS. Na, čia kokie nors kompromisai, pradėjus apkaltos formalią procedūrą, ir keitinėjimai vargu ar įmanomi. Tiesiog tęsiame procedūrą ir priėmimo stadijoje apsisprendžiame pastraipsniui. Yra 1 straipsnis – sudaryti komisiją. Pradiniame tekste buvo 11 narių, bet dabar, kai opozicija nedeleguoja, turime rašyti iš 6 narių. Tiek yra valdančiųjų atstovų šioje komisijoje. Tai balsuosime dėl 1 straipsnio.
Ar tikrai dar nori pasisakyti Ž. Pavilionis dėl 1 straipsnio?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog nespėjau pasakyti, dar kartą apeliuodamas į kairiąją pusę, žinote, kai buvau ambasadoriumi Vašingtone, man dažnai amerikiečiai ir kiti ekspertai pasakydavo, kad Holokaustas ne tik sunaikino jūsų žydų kilmės piliečius, bet sunaikino jūsų žmogiškumą. Iš tikrųjų kairėje pusėje yra garbingos, tradicinės kairiosios partijos. Kaip jūs pažiūrėsite į akis savo rinkėjams, kurie nuoširdžiai tiki jūsų socialdemokratų ir kitomis vertybėmis, po šio balsavimo? Ką jūs galėsite jiems paaiškinti? Tai darėte grynai dėl savo politinių išskaičiavimų? Noriu pasakyti, mums reikia visavertės opozicijos, kuri gintų žmonių teises Lietuvoje ir tuos vertybinius principus. Kur jūs esate, kur jūsų žmogiškumas? Tai toks daugiau retorinis klausimas.
PIRMININKAS. Taip, čia pasisakymas nelabai ką bendra turėjo su 1 straipsniu. Tiesiog iš šešių narių būtų sudaroma komisija. Balsuojame už tokią 1 straipsnio redakciją.
Balsavo 69, už – 69, prieš, susilaikiusių nėra. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsnis. Aš jį perskaitysiu: „Patvirtinti šios sudėties komisiją: A. Valinskas, M. Maldeikis, B. Matelis, A. Navickas, A. Žukauskas, R. Lopata.“ Dabar balsuosime dėl 2 straipsnio, dėl jo niekas nepasisako. Balsuojame, ar pritariame 2 straipsniui.
Dabar taip: balsavo 68, už – 68, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 2 straipsniui pritarta.
Dabar darome nedidelę nutarimo priėmimo pauzę. Aš prašau tuos šešis komisijos narius susirinkti turbūt čia, laisvalaikio zonoje šitoje pusėje, ir išsirinkti komisijos pirmininką ir pavaduotoją. O per tą laiką mes galime išklausyti vieną pareiškimą, manau, kad tik vieną spėsime. Tai V. Gapšys.
12.57 val.
Seimo narių pareiškimai
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Pasinaudodamas Seimo statuto numatyta teise, noriu padaryti pareiškimą dėl Vyriausybės neveiklumo, tiksliau sakant, apsileidimo, augant EURIBOR’o tarpbankinių palūkanų normai. Europos Centrinio Banko valdančioji taryba dar kartą pakėlė palūkanų normą, į tai netruko sureaguoti EURIBOR’as, kuris peržengė dar vieną simbolinę 4 % kartelę. Kaip pasakytų mūsų centrinio banko vadovas, tai kartus vaistas, bet būtinas gydant sunkią infliacijos infekciją. Nesiruošiu leistis į teorinius ginčus, ar tas vaistas padės išgydyti ligą, ar tiesiog turės nemalonų šalutinį poveikį, telieka tai naujai iškepto konservatoriaus R. Kuodžio, N. Rubinio ar kitų ekonomistų ginčų objektas. Ką tikrai žinau, tai tas gydymo metodas jau yra labai skaudus būsto paskolų turėtojams. Skaudus jis ir verslams dėl brangstančių pinigų ir valstybės biudžetui, nes paskolų aptarnavimas irgi brangs. Bet šiandien sustokime prie tų, kurie neturi daug pasirinkimų: pasiskolinusių vieninteliam būstui ir studentų, paėmusių paskolas studijoms.
Turiu drąsos iš šios tribūnos kalbėti, kad Vyriausybė yra apsileidusi ir visiškai nejautri tūkstančių savo piliečių atžvilgiu. Dar daugiau, turiu teisę taip kalbėti, nes rodžiau pirštu į besitelkiančius debesis ir galimas pasekmes. Bet, kaip ir daugelyje kitų sričių, kol nėra streiko ar mitingo, šiai Vyriausybei problemos tiesiog nėra. EURIBOR’ui dar esant žemumose, neigiamam, Biudžeto ir finansų komitete kėliau klausimus dėl galimybių fiksuoti būsto paskolų palūkanas, instrumento, kuris puikiai veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir kitose šalyse, deja, ne Lietuvoje. Tada tas instrumentas būtų turėjęs prasmę, šiandien Lietuvos bankas kalba apie bent dalinį sprendimą, bet jis aktualumą turėtų tik ateityje ir greičiausiai gana tolimoje, Vyriausybė tiesiog pražiopsojo galimybę veikti. Užuot pripažinusi klaidą ir suteikusi bent šiokį tokį atokvėpį dėl, tikėkimės, palūkanų piko būsto paskolų turėtojams ir laikinai, vieneriems metams, sukūrusi gyventojų pajamų mokesčio lengvatą (modelis jau yra išbandytas), tiesiog tyli ir laukia. Aišku, taip paprasčiau. Juk mamos, tėčiai su vaikais, gyvenantys už būsto paskolą pirktame bute, vargu ar susiburs kaip ūkininkai ar mokytojai ties valdžios institucijų langais. Jie tiesiog kentės, atsisakys atostogų, gal naujesnio rūbo vaikams ar pasiskolins iš senelių. Gal todėl Vyriausybei jie svarbesni kaip besiformuojanti vidurinė klasė, kuriai galima užmesti dar didesnę mokesčių naštą per kokią nors reformą.
Panašiai palikti ir studentai. Paskolos studijoms, atrodo, turėtų būti saugus instrumentas, kad jaunas žmogus investuotų į save, bet kad neapkrautų jaunimo paskolų maišu. Kadangi jau kadencijos pradžioje buvo aišku, kad EURIBORʼas augs, o studijų paskolos su juo taip pat susietos, kartu su Darbo partijos kolegomis 2021 metais teikiau Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kad paskolų palūkanos būtų plačiau kompensuojamos.
Valdantieji 2023 metų birželį galutinai atmetė projektą, sakydami, kad Vyriausybė viską sutvarkys. Tuo buvo tikras ir TS-LKD karžygys atmetimo klausimais E. Pupinis. Per liepą pateiksime Vyriausybei, nutarimas Vyriausybėje turėtų būti priimtas iki rugsėjo pabaigos, bet tikimės, kad priėmimas nutiks greičiau. Šis terminas svarbus, nes spalio mėnesį prasidės kitų metų bankų atrankos procesas, su jais reikia pasirašyti sutartis iki vasario 1 dienos – toks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laiškas mane pasiekė birželio pabaigoje. Deja, tikėjimas, kad viskas vyks greičiau, panašu, kad neturėjo pagrindo. Belieka viltis, jog paskutinės rugsėjo savaitės posėdyje Vyriausybė susizgribs, nes rytdienos darbotvarkėje apie tai nekalbama. Bet man žadėjo šį klausimą išspręsti 2021, 2022 metais, daugiau nei pusę 2023-iųjų, tai nežinau, kiek dar galima kliautis tikėjimu.
Dėl būsto paskolų turėtojų Vyriausybė apie jokius veiksmus net nekalba. Tad Darbo partijos frakcija kartu su kitais opozicijos atstovais, kurie pritaria šiam problemos sprendimui, registruos projektą dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos paskolų turėtojams. Taip pat kad klausimas dėl valstybės veiksmų, išaugusių EURIBOR’o akivaizdoje, nebūtų marinuojamas valdančiųjų, prašau posėdžio pirmininką vadovaujantis Seimo statuto 97 straipsnio 2 dalimi pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui problemą išnagrinėti komiteto posėdyje, aptariant palūkanų fiksavimo mechanizmus būsto paskoloms, pagalbą verslui dėl išaugusių paskolų kaštų, galimas priemones padedant vienintelio būsto turėtojams dėl išaugusių paskolų kaštų, ir įvertinti, ar Vyriausybė ėmėsi pakankamų veiksmų studijų paskolų turėtojų situacijai gerinti. Vadovaudamasis Statutu prašau balsuoti ir pavesti šį klausimą spręsti Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKAS. Gerai, yra konkretus pasiūlymas įvardintą problemą apsvarstyti Biudžeto ir finansų komitetui. Balsuodami galime apsispręsti ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tai gal tada pasakykite, pagal kokį Statuto straipsnį po pareiškimo galima daryti kokį nors balsavimą?
PIRMININKAS. Yra 97 straipsnio 3 dalis: „Dėl Seimo narių pareikštos nuomonės nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti Seimo nario siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai.“ Tai tikrai viskas yra pagal Statutą. Bet nebetęskime replikų, ir taip vėluojame. Jeigu čia yra abejonių, aš teikiu balsuoti. Teikiu balsuoti, ar pavedame klausimą apsvarstyti Biudžeto ir finansų komitetui.
Už – 52, prieš – 3, susilaikė 40. V. Gapšio pageidavimas yra Seimo priimtas. Perduokite Sekretoriatui savo tekstą, kad galėtų perduoti Biudžeto ir finansų komitetui.
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3085(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar mes jau gavome informaciją iš komisijos narių. Taigi mes galime apsispręsti dėl 3 straipsnio. Jis būtų toks: „Paskirti komisijos pirmininku A. Valinską.“ Taip apsisprendė komisija. Nėra kalbančių dėl motyvų, tai balsuojame, ar paskirti A. Valinską komisijos pirmininku.
Balsavo 69, už – 69. Taigi 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis skamba taip: „Paskirti komisijos pirmininko pavaduotoju A. Žukauską.“ Tai irgi yra komisijos narių teikimas. Dėl šio straipsnio taip pat nėra pageidaujančių kalbėti. Balsuojame, ar pritariame 4 straipsniui.
Už – 65, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta 4 straipsniui.
5 straipsnyje keistųsi data. Pagal komisijos narių pasitarimo išvadą būtų pavedama komisijai darbą atlikti iki spalio 10 dienos. Balsuosime už 5 straipsnį su tokia data.
Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta ir šiam straipsniui.
Dabar apsispręsime dėl viso nutarimo projekto. Vienintelis užsirašęs dėl motyvų – V. Mitalas. Atsisako žodžio. Balsuojame už visą nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70: už – 70, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Šiuo sprendimu ir baigiame rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.