LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BŪTINŲJŲ PRIEMONIŲ, SKIRTŲ APSISAUGOTI NUO TREČIŲJŲ ŠALIŲ NESAUGIŲ BRANDUOLINIŲ ELEKTRINIŲ KELIAMŲ GRĖSMIŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-306 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-220

2021-10-20 Nr. 104-P-63

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Agnija Tumkevič, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys.

Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-15	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekte vietoje formuluotės „Pakeisti 4 straipsnį 4 dalimi:” įrašytina formuluotė “Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi:“, o vietoje skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „4“. Be to, naujos straipsnio dalies dėstymas turėtų prasidėti didžiąja raide.	Pritarti	Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą (2)
2.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-15	1			2. Neaiški formuluotė „priklausantys subjektui“. Tobulinant projektą reikėtų įrašyti, kokiais konkrečiais ryšiais sandorio šalis turi būti susijusi su subjektu, kuris dalyvauja nesaugios branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose.	Pritarti	Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą (2)

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-23	1			Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-220 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projektu siekiama įtvirtinti, kad „investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis, dalyvaujantys įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, arba priklausantys subjektui, dalyvaujančiam nesaugios branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, negali dalyvauti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamuose energetikos sistemos projektuose.“ Atkreipiame dėmesį, kad Projekte minimas investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis inter alia gali būti ir ES įsisteigusi bendrovė. Tokiu atveju, Projektu įtvirtinamas reguliavimas galėtų nulemti įsisteigimo laisvės, laisvo kapitalo judėjimo ir (ar) paslaugų teikimo laisvės ES bendrojoje rinkoje ribojimus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pripažinęs, kad, „<...> kalbant apie įmones, veikiančias naftos, telekomunikacijų ir elektros sektoriuose, tokių produktų ar tokių paslaugų aprūpinimo arba tiekimo užtikrinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje krizės atveju tikslas gali būti visuomenės saugumo priežastis ir todėl tai gali pateisinti pagrindinės laisvės apribojimą.“ Vis dėlto, nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, kaip leidžiančius nukrypti ir pateisinti pagrindinės laisvės ribojimą, *šie reikalavimai turi būti suprantami siaurai – taip, kad kiekviena valstybė narė be Europos Sąjungos institucijų kontrolės negalėtų vienašališkai nustatyti jų apimties. Todėl viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui* (žr. Byla C-326/07, Komisija prieš Italiją [2009] ECLI:EU:C:2009:193, para. 69-70). ESTT praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad ribojimai gali būti taikomi tik laikantis ES steigimo sutartyse nustatytų ribų, o būtent – proporcingumo principo, reikalaujančio, jog priemonės, kurių imamasi, *būtų tinkamos įgyvendinti siekiamą tikslą* ir *neviršytų to, kas būtina norint jį pasiekti* (Žr. Byla C-106/91 Ramrath [1992] ECLI:EU:C:1992:230, para. 29-30). Vadovaujantis aktualia ESTT praktika bei turint omenyje tai, kad Projektu tam tikrų ryšių turinčioms bendrovėms iš esmės nustatomas absoliutus draudimas vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje, toks ribojimas privalo būti pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti papildytas Projekto aiškinamasis raštas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas jau numato atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo mechanizmą, suderintą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis (žr. 1 straipsnio 4 dalį), ir kurio kontekste yra vertinami ESTT praktikoje minimi tikslingumo ir proporcingumo aspektai. Egzistuojančio reguliavimo kontekste, galimai grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys subjektai (ar sandoriai) vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galinčias kelti grėsmę svarbiam visuomenės interesui. Todėl svarstytina, ar esamas reguliavimas nėra pakankamas Projektu siekiamiems tikslams pasiekti.	Pritarti iš dalies	Komiteto patobulintame įstatymo projekte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, iš esmės atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-23

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-220 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus.

Projektu siekiama įtvirtinti, kad „investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis, dalyvaujantys įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, arba priklausantys subjektui, dalyvaujančiam nesaugios branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, negali dalyvauti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamuose energetikos sistemos projektuose.“

Atkreipiame dėmesį, kad Projekte minimas investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis inter alia gali būti ir ES įsisteigusi bendrovė. Tokiu atveju, Projektu įtvirtinamas reguliavimas galėtų nulemti įsisteigimo laisvės, laisvo kapitalo judėjimo ir (ar) paslaugų teikimo laisvės ES bendrojoje rinkoje ribojimus.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pripažinęs, kad, „<...> kalbant apie įmones, veikiančias naftos, telekomunikacijų ir elektros sektoriuose, tokių produktų ar tokių paslaugų aprūpinimo arba tiekimo užtikrinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje krizės atveju tikslas gali būti visuomenės saugumo priežastis ir todėl tai gali pateisinti pagrindinės laisvės apribojimą.“ Vis dėlto, nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, kaip leidžiančius nukrypti ir pateisinti pagrindinės laisvės ribojimą, šie reikalavimai turi būti suprantami siaurai – taip, kad kiekviena valstybė narė be Europos Sąjungos institucijų kontrolės negalėtų vienašališkai nustatyti jų apimties. Todėl viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui (žr. Byla C-326/07, Komisija prieš Italiją [2009] ECLI:EU:C:2009:193, para. 69-70). ESTT praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad ribojimai gali būti taikomi tik laikantis ES steigimo sutartyse nustatytų ribų, o būtent – proporcingumo principo, reikalaujančio, jog priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršytų to, kas būtina norint jį pasiekti (Žr. Byla C-106/91 Ramrath [1992] ECLI:EU:C:1992:230, para. 29-30).

Vadovaujantis aktualia ESTT praktika bei turint omenyje tai, kad Projektu tam tikrų ryšių turinčioms bendrovėms iš esmės nustatomas absoliutus draudimas vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje, toks ribojimas privalo būti pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti papildytas Projekto aiškinamasis raštas.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas jau numato atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo mechanizmą, suderintą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis (žr. 1 straipsnio 4 dalį), ir kurio kontekste yra vertinami ESTT praktikoje minimi tikslingumo ir proporcingumo aspektai. Egzistuojančio reguliavimo kontekste, galimai grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys subjektai (ar sandoriai) vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galinčias kelti grėsmę svarbiam visuomenės interesui. Todėl svarstytina, ar esamas reguliavimas nėra pakankamas Projektu siekiamiems tikslams pasiekti.

Pritarti iš dalies

Komiteto patobulintame įstatymo projekte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, iš esmės atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-09-29				Iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. 2 (t.y. XIVP-220 projektui) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: Įstatymų projektų Nr. 1 ir Nr. 2 aiškinamajame rašte pateikiamos projektų rengimą paskatinusios priežastys ir informacija, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Komisija ne visais atvejais yra informuojama apie energetikos projektams įgyvendinti sudaromų sandorių rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui ir gali jas įvertinti. Atitinkamai Įstatymo projektu Nr. 1 yra siūloma įpareigoti nacionaliniam saugumui svarbias įmones pranešti Komisijai apie sandorius nepriklausomai nuo jų vertės, kai sandorio šalis yra susijusi su įstatymu pripažintų nesaugiomis trečiųjų šalių branduolinių elektrinių projektų įgyvendinimu. Taigi, projektų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti yra siūloma pasinaudoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme jau numatytu atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo mechanizmu, o Įstatymo projektu Nr. 2 yra siūloma nustatyti iš esmės absoliutų draudimą vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje asmenims, kurie susiję su įstatymu pripažintų nesaugiomis trečiųjų šalių branduolinių elektrinių projektų įgyvendinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte Nr. 2 minimas investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis inter alia gali būti ir Europos Sąjungoje įsisteigusi bendrovė. Tokiu atveju Įstatymo projektu Nr. 2 įtvirtinamas reguliavimas galėtų nulemti įsisteigimo laisvės, laisvo kapitalo judėjimo ir (ar) paslaugų teikimo laisvės ES bendrojoje rinkoje ribojimus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pripažinęs, kad, „<...> kalbant apie įmones, veikiančias naftos, telekomunikacijų ir elektros sektoriuose, tokių produktų ar tokių paslaugų aprūpinimo arba tiekimo užtikrinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje krizės atveju tikslas gali būti visuomenės saugumo priežastis ir todėl tai gali pateisinti pagrindinės laisvės apribojimą.“ Vis dėlto, nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, kaip leidžiančius nukrypti ir pateisinti pagrindinės laisvės ribojimą, šie reikalavimai turi būti suprantami siaurai – taip, kad kiekviena valstybė narė be Europos Sąjungos institucijų kontrolės negalėtų vienašališkai nustatyti jų apimties. Todėl viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui (žr. Byla C-326/07, Komisija prieš Italiją [2009] ECLI:EU:C:2009:193, p. 69–70). ESTT praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad ribojimai gali būti taikomi tik laikantis ES steigimo sutartyse nustatytų ribų, o būtent – proporcingumo principo, reikalaujančio, jog priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršytų to, kas būtina norint jį pasiekti (Žr. Byla C-106/91 Ramrath [1992] ECLI:EU:C:1992:230, p. 29–30). Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas jau numato atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo mechanizmą, suderintą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis (įstatymo 1 straipsnio 4 dalis). Egzistuojančio reguliavimo kontekste galimai grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys subjektai (ar sandoriai) vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galinčias kelti grėsmę svarbiam visuomenės interesui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinant Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus pakeitimus, siūlytina Įstatymo projekte Nr. 2 atsisakyti nuostatų, susijusių su absoliutaus draudimo vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje asmenims, kurie susiję su įstatymu pripažintų nesaugiomis trečiųjų šalių branduolinių elektrinių projektų įgyvendinimu, nustatymu, o Įstatymo projekto Nr. 2 tikslui įgyvendinti pasinaudoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnyje numatytu sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros mechanizmu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Asmenų, dalyvaujančių įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, arba jų kontroliuojamų asmenų sandoriams su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų energetikos sistemos projektų yra taikoma Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnyje numatyta sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.“	Pritarti	Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, siūloma išdėstyti taip: „4. Asmenų, dalyvaujančių įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, arba jų kontroliuojamų asmenų ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytiems sandoriams dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų energetikos sistemos projektų yra taikoma Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnyje numatyta sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.“

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-09-29

Iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. 2 (t.y. XIVP-220 projektui) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

Įstatymų projektų Nr. 1 ir Nr. 2 aiškinamajame rašte pateikiamos projektų rengimą paskatinusios priežastys ir informacija, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Komisija ne visais atvejais yra informuojama apie energetikos projektams įgyvendinti sudaromų sandorių rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui ir gali jas įvertinti. Atitinkamai Įstatymo projektu Nr. 1 yra siūloma įpareigoti nacionaliniam saugumui svarbias įmones pranešti Komisijai apie sandorius nepriklausomai nuo jų vertės, kai sandorio šalis yra susijusi su įstatymu pripažintų nesaugiomis trečiųjų šalių branduolinių elektrinių projektų įgyvendinimu. Taigi, projektų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti yra siūloma pasinaudoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme jau numatytu atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo mechanizmu, o Įstatymo projektu Nr. 2 yra siūloma nustatyti iš esmės absoliutų draudimą vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje asmenims, kurie susiję su įstatymu pripažintų nesaugiomis trečiųjų šalių branduolinių elektrinių projektų įgyvendinimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte Nr. 2 minimas investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis inter alia gali būti ir Europos Sąjungoje įsisteigusi bendrovė. Tokiu atveju Įstatymo projektu Nr. 2 įtvirtinamas reguliavimas galėtų nulemti įsisteigimo laisvės, laisvo kapitalo judėjimo ir (ar) paslaugų teikimo laisvės ES bendrojoje rinkoje ribojimus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pripažinęs, kad, „<...> kalbant apie įmones, veikiančias naftos, telekomunikacijų ir elektros sektoriuose, tokių produktų ar tokių paslaugų aprūpinimo arba tiekimo užtikrinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje krizės atveju tikslas gali būti visuomenės saugumo priežastis ir todėl tai gali pateisinti pagrindinės laisvės apribojimą.“ Vis dėlto, nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, kaip leidžiančius nukrypti ir pateisinti pagrindinės laisvės ribojimą, šie reikalavimai turi būti suprantami siaurai – taip, kad kiekviena valstybė narė be Europos Sąjungos institucijų kontrolės negalėtų vienašališkai nustatyti jų apimties. Todėl viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui (žr. Byla C-326/07, Komisija prieš Italiją [2009] ECLI:EU:C:2009:193, p. 69–70). ESTT praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad ribojimai gali būti taikomi tik laikantis ES steigimo sutartyse nustatytų ribų, o būtent – proporcingumo principo, reikalaujančio, jog priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršytų to, kas būtina norint jį pasiekti (Žr. Byla C-106/91 Ramrath [1992] ECLI:EU:C:1992:230, p. 29–30). Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas jau numato atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo mechanizmą, suderintą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis (įstatymo 1 straipsnio 4 dalis). Egzistuojančio reguliavimo kontekste galimai grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys subjektai (ar sandoriai) vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galinčias kelti grėsmę svarbiam visuomenės interesui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinant Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus pakeitimus, siūlytina Įstatymo projekte Nr. 2 atsisakyti nuostatų, susijusių su absoliutaus draudimo vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje asmenims, kurie susiję su įstatymu pripažintų nesaugiomis trečiųjų šalių branduolinių elektrinių projektų įgyvendinimu, nustatymu, o Įstatymo projekto Nr. 2 tikslui įgyvendinti pasinaudoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnyje numatytu sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros mechanizmu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Asmenų, dalyvaujančių įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, arba jų kontroliuojamų asmenų sandoriams su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų energetikos sistemos projektų yra taikoma Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnyje numatyta sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.“

Pritarti

Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, siūloma išdėstyti taip:
„4. Asmenų, dalyvaujančių įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, arba jų kontroliuojamų asmenų ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytiems sandoriams dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų energetikos sistemos projektų yra taikoma Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnyje numatyta sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2021-05-06				Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2021-05-06

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.

Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-220(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymas:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2021-10-20

Argumentai:

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimui nereikia priimti įgyvendinamųjų teisės aktų, siūloma įstatymo projekte atsisakyti įsigaliojimo datos.

Pasiūlymas:

~~2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas~~

~~Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.~~

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. Pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Teisės akto projektas XIVP-220(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Laurynas Kasčiūnas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Agnija Tumkevič