LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 187
STENOGRAMA
2018 m. birželio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame birželio 19 dienos (antradienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Maloniai kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. birželio 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Mūsų darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos!
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, prašome tylos.
E. GENTVILAS (LSF). Frakcijos vardu prašysiu išbraukti iš darbotvarkės 1-4a, 1-4b klausimus, t. y. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau išbraukti kompleksinį 2-6 klausimą dėl kultūros įstaigų vadovų kadencijų rotacijų. Kaip matėm, Seimas tuo klausimu yra pasidalinęs beveik lygiai per pusę. Vieną kartą Prezidentės veto dėl lygiai tokio paties turinio jau atmetėm. Tiesiog čia nėra kur skubėti, darbotvarkė perkrauta. Manau, visiems būtų sveika dar pamąstyti, ar čia galime rasti bendresnį nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labas rytas. Ir frakcijos vardu, ir kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, aš noriu informuoti kolegas, kurie praeitą kartą… Buvo pateiktas siūlymas išbraukti iš darbotvarkės klausimą, kuris atitinka Statuto 92 straipsnio 1 dalį, t. y. privalomai surinktą 1/3 parašų. 2014 metais Etikos ir procedūrų komisija yra pasisakiusi dėl analogiškos situacijos, kai buvo planuojama išbraukti iš posėdžio darbotvarkės pagal 92 straipsnio 1 dalį pateiktą įstatymo projektą, ir nusprendė, kad tokį projektą įpareigoja ne tik privalomai įtraukti, tokius klausimus, į Seimo posėdžio darbotvarkę, jeigu to reikalauja ne mažesnė kaip 1/3 Seimo narių grupė, bet ir tame pačiame posėdyje juos svarstyti. Kitokių sprendimų Etikos ir procedūrų komisija būtent dėl šios Statuto nuostatos nėra priėmusi ir nėra pagrindo manyti, kad buvusios kadencijos, 2014 metų, ne toks senas sprendimas Etikos ir procedūrų komisijos, svarstančios procedūrinius klausimus, t. y. Statuto nuostatų taikymą mūsų darbe, veikloje, galėtų būti kitoks. Būtent čia buvo kreipimasis, man atrodo, Seimo Pirmininko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, išgirdome dėl Tėvynės sąjungos, atsiprašau, dėl Liberalų frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą. Atleiskite, bet tada pritariame bendru sutarimu, kad išgirdome, ir lieka.
Dėl Tėvynės sąjungos siūlymo dėl kultūros įstaigų vadovų kadencijų, darbotvarkės 2-6 klausimas, prašome apsispręsti ir balsuoti. Buvo siūlymas išbraukti iš darbotvarkės. (Balsai salėje)
Kolegos, balsuojame dėl Tėvynės sąjungos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės 2-6 klausimą dėl kultūros įstaigų vadovų.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 51, prieš – 39, susilaikė 20. Darbotvarkėje lieka.
E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Aš sutinku, kad gerbiama kolegė Rita visiškai teisingai cituoja Etikos ir procedūrų komisijos paaiškinimą, išaiškinimą. Visa tai tiesa, tačiau tuo klausimu yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad procedūriniais klausimais, nepaisant Seimo narių parašų skaičiaus, Seimas vis tiek gali balsuoti. Kaip, beje, darbotvarkės 1-4a klausimą dėl įtraukimo į sesijos darbų programą Seimas, jūs sutinkate, taip pat gali atmesti.
Noriu pasakyti dar vieną precedentą, kuris buvo pripažintas teisėtu praėjusioje kadencijoje, kai Seimo Pirmininkė buvo L. Graužinienė. Taigi, opozicija surinko parašus, kad surengtų neeilinę sesiją, tačiau Seimas, balsuodamas dėl neeilinės sesijos darbotvarkės, jos nepatvirtino ir visi vėl išvažiavome į savo gyvenamąsias vietas. Neeilinė sesija neįvyko, nepaisant to, kad Seimo nariai surinko tinkamą parašų skaičių neeilinei sesijai rengti. Balsuoti gali Seimas bet kada – ar vienoje, ar kitoje stadijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Eugenijau. Aš kreipiuosi į Seimą tiesiog prašydama ieškoti ir rasti kompromisą. Mes turime kitus būdus – leisti pateikti, o tada priimti vieną ar kitą sprendimą ir galbūt tikrai negaišinti Seimo laiko, o dirbti toliau. Ar sutarsime taip? R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Noriu pasakyti, jūs visai teisus. Buvo Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl laikinųjų komisijų sudarymo, buvo 2006 m. balandžio 4 d. pateiktas nutarimas, tuo tarpu komisija priėmė sprendimą 2014 metais. Taigi, žinodama Konstitucinio Teismo, kuris kalbėjo taip pat ne apie tą straipsnį, o apie laikinųjų komisijų sudarymą… Ir apskritai galima atrasti, kai nori, Konstitucinio Teismo sprendime ir pritaikyti kai kurias nuostatas Seimo priimamiems sprendimams, tačiau ne apie tai buvo klausimas iš esmės.
Aš noriu pasakyti, vis dėlto reikia labai pagalvoti, čia dabar mūsų situacija, bet kiekvienos frakcijos ir Seimo nario gali būti tokia situacija.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Kam rinkti tuos parašus, jeigu čia galioja tik nuo Seniūnų sueigos iki darbotvarkės pradžios. Tai netenka jokios prasmės tas straipsnis.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Jeigu (…) nereikia, mes galime taisyti Statutą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Juo labiau, kolegos, noriu priminti, kad mes padarėme pertrauką iki kito posėdžio. Dabar yra jau kitas posėdis. Gal tikrai tęskime darbą toliau.
Galime darbotvarkę tvirtinti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Dirbame. (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas už šios dienos darbotvarkę, prašome balsuoti.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 75, prieš – 15, susilaikė 23. Darbotvarkė patvirtinta.
10.08 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-2a klausimą – projektas Nr. XIIIP-1596(2). Šis įstatymo projektas… Bus sujungti projektai Nr. XIIIP-955(3) ir Nr. XIIIP-1596.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(2). Svarstymas. Išklausysime komitetų išvadas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę G. Burokienę pateikti komiteto išvadą, tik išvadą, o po to aptarsime pasiūlymus.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė įstatymo projektui: už – 4, susilaikė 3. Taip pat yra daug pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto, (…) Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Siūlome atsižvelgti į tas išvadas.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė jūsų patobulintam įstatymo projektui.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, įstatymo variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kai kurių Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komitetų pasiūlymus. Balsuota už – 7, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją S. Šedbarą pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą 2018 m. gegužės 9 d. Komitetas pagrindiniam komitetui pateikė šešis pasiūlymus. Į kai kuriuos buvo atsižvelgta, į kai kuriuos buvo atsižvelgta iš dalies, vienam pasiūlymui nepritarta, tačiau tuo metu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl karo tarnybos, ir šiai išvadai buvo visais šešiais dalyvavusių balsais pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Kaminską pateikti Antikorupcijos komisijos išvadą dėl svarstomo įstatymo projekto. Antikorupcijos komisijos išvada.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Laba diena. Gegužės 23 dieną buvo svarstyta Antikorupcijos komisijoje ir buvo pritarta. Tuoj, atsiprašau. Sprendimas: „Komisijai projektą įvertinus antikorupciniu požiūriu, siūloma pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Antikorupcijos komisijos bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Yra užsirašę kalbėti keturi Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu A. Sysą. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, niekada nebuvau didelis valstybės tarnybos šalininkas, net 1998 metais, kai šis įstatymas buvo priimtas ir priimamas. Bet tokia politinė valia buvo, kad tokia tarnyba Lietuvoje atsirado. Aišku, mes visada norime didesnės kokybės iš bet kokios institucijos, kuri dirba. Ko gero, ne valstybės tarnyba kalta, kad yra daug priekaištų valstybės tarnybai, o pirmiausia kalti politiniai sprendimai. Mes, kalbėdami apie viešąjį administravimą, kompetenciją, paslaugas, užmirštame, kad jas atlieka žmonės. Per daug metų valstybės tarnybos atlyginimai, žiūrint paskutinį etapą, beveik 10 metų buvo įšaldyti. Praeitais metais šiek tiek buvo pakelti. Aišku, buvo sumažintas finansavimas apskritai tai pačiai kompetencijai kelti, mokymams ir kitiems dalykams. Todėl aš labai abejoju žiūrėdamas ir skaitydamas, ir diskutuodamas dėl šito įstatymo, kad priėmus šias pataisas, kurias siūlo vidaus reikalų ministras, kaip burtų lazdele viskas taip pasikeis. Būkime biedni, bet teisingi – valstybės tarnyba pirmiausia nukraujavo todėl, kad buvo labai mažas darbo užmokestis. Kompetentingų žmonių ten pirmiausia neliko todėl, kad jų atlyginimai, kaip sakiau, buvo įšaldyti ir nebuvo keliami. Reikalauti iš žmonių, kuriems mokamas mažas atlyginimas, didelės kompetencijos vargu ar išeina.
Juo labiau kad žiūrėdamas į šį įstatymą aš nematau… Noriu priminti ir jums, Seimo nariai, kad vidaus reikalų ministras ir Vyriausybė nevykdo mūsų priimtų įstatymų. Nes iki liepos 1 dienos Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kaip bus dėl bazinio dydžio. O bazinis dydis iš dalies ir lemia darbo užmokestį. Apskritai šiame įstatyme papildomų lėšų… apie jas nekalbama. Taigi bus sutaupyta arba atimta iš dalies žmonių. Sutaupyta, nes bus tušti etatai, arba bus kam nors sumažinta, o viršininkas kam nors pridės atlyginimo. Šiame įstatyme labai daug subjektyvumo.
Apskritai, jeigu mes kalbame apie darbo apmokėjimą bet kurioje sistemoje, tai žmogus, eidamas į darbą, turi žinoti aiškiai, kokį darbo užmokestį gaus. Tai yra pastoviosios ir kintamosios dalių santykis. Šiame įstatyme einama visiškai priešinga kryptimi – užuot didinę pastoviąją, didina kintamąją, t. y. žmogus kiekvieną kartą priklausys nuo to, ar patiks viršininkui, ar nepatiks. Aš manau, pats didžiausias ydingumas šio įstatymo, kad vienasmeniškai viršininkas galės ne procentais padidinti, o kartais, nes normaliai manoma, kad pastoviosios ir kintamosios dalių santykis turėtų būti 70–80 % su 20–30 %. Dabar atsiranda – kartais. Aš manau, tokiems dalykams apskritai negalime pritarti, nes meilė, nemeilė padidės kartais.
Dabar pakalbėkime apie kompetenciją arba specialistų rengimą, tų pačių valstybės tarnautojų. Nenoriu gudrauti per daug. Yra specialistų, kurie siunčia mums, politikams, Vyriausybei, savo atsiliepimus ir siūlymus. Jūs turbūt irgi gavote, gal ne visi skaitėte, yra Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija. Pacituosiu tik tris punktelius, ką rašo apie kadrų rengimą. „Iš esmės tai revoliucinis siūlymas, kuris panaikina valstybės vaidmenį ir atima iš jos visuotinai pripažintą valdymo svertą žmogiškųjų išteklių pagalba tinkamai valdyti valstybę.“ Aš manau, užtenka šito vieno sakinio, kad suprastume, kas bus padaryta.
Antras. „Lietuva bus vienintelė šalis Europos Sąjungoje, neturinti darniai veikiančios ir koordinuotos kvalifikacijos tobulinimo sistemos, kai atsakomybė už valstybės tarnautojų kompetenciją ir mokymo kokybės vertinimą iš valstybinio lygmens nukeliama į atskiros įstaigos ar organizacijos vadovo lygmenį.“
Ir galutinė išvada, kurią padaro asociacija: „Numatyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos pokyčiai gali turėti katastrofiškų padarinių valstybės valdymui.“ Siūloma ne tobulinti nevisiškai veikiančią kvalifikacijos tobulinimo sistemą, o ją sunaikinti. Noriu pabrėžti – sunaikinti, nesukuriant kitos sistemos. Artimiausioje ateityje tai gali sukelti sunkiai įveikiamą nacionalinio lygmens problemą, o sumenkusiam valstybės tarnybos potencialui atkurti reikės milžiniškų pastangų ir finansinių išteklių.
Todėl, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jeigu jau vidaus reikalų ministras siekia šiuo įstatymo projektu ne kokybės, o iš valstybės tarnybos padaryti daug mažų uabʼų, aš tai vadinu uabizacijos procesu, tai mano siūlymas – paprasčiausiai tokios valstybės tarnybos apskritai nereikia. Jeigu ministras galvoja, kad, pakvietus savo draugelį į pavaduotojus ar užimti skyriaus ar departamento vadovo vietą, pagerės visa valstybės tarnyba, padidės kompetencijos, pagerės paslaugų kokybė ir viešasis administravimas, aš tuo netikiu. Todėl siūlyčiau nebalsuoti už tokį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Žemaitaitį. Remigijus atsisako. Kviečiu R. Jušką. Jūs kalbėsite frakcijos vardu. Septynios minutės.
Mielieji kolegos, jeigu būtų mažiau triukšmo salėje, mes labiau vieni kitus girdėtume. Todėl maloniai prašau.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, aš į šį įstatymą žiūriu galbūt šiek tiek neįprastai, nes ne vieną dešimtmetį teko praktiškai jį čiupinėti gyvenime. Ir kas dabar suteikia priešiškumą tam tikrą? Tai, kad Vyriausybės programa buvo paskelbta, mes ją turime. Labai gražiai premjeras visuomet pasakydavo, metus laiko iš šitos tribūnos ir viešojoje erdvėje, kad valstybės tarnautojams biudžetininkams bazinis darbo užmokestis, bazinis dydis nedidinamas, nes su nauja reforma, kurios mes čia visi laukiam, bus galimybė visiems biudžetininkams padidinti bazinį dydį, nereikia mokėti daug didesnių atlyginimų pagal nustatytas šakutes.
Kas išeina dabar? Yra itin deklaratyvu, kai padidinom bazinį dydį, didesnį darbo užmokestį visoms jėgos struktūroms, o biudžetininkai savivaldybininkai liko visiškai užmiršti. Ir aš pasakysiu, kodėl naujasis šitas įstatymas visiškai neveiks. Neveiks teiginys, kad bus mažiau valstybės tarnautojų, ir dėl to galės savivaldybės biudžetininkams padidinti darbo užmokestį pagal naująjį įstatymą, pagal naujas šakutes. Atkreipiu dėmesį, kad savivaldybės finansavimą skirsto pačios. Etatų skaičių, mokos fondą nustato taryba. Nustato pagal savo savarankiškas funkcijas. Funkcijų skaičius, skirtas tarybai, nemažėja. Jų apie 80 yra. Jas visas reikia užtikrinti nepriklausomai nuo to, ar gyventojų skaičius mažesnis, ar didesnis. Paslauga turi būti suteikta.
Tai dabar išeis taip: mes biudžetininkams bazinio dydžio nedidiname, savivaldybės taryba nusistato mokos fondą ir skirsto. Kas įpareigoja, priėmus šitą įstatymą, sumažinti valstybės tarnautojų skaičių? Ogi niekas. Spręs savivaldybės taryba. Ir teiginys, kad sumažės valdininkų, valstybės tarnautojų, ir bus galimybė padidinti darbo užmokestį, neveiks. Aš drįsčiau teigti – priešingas efektas bus. Darbo užmokesčiui skiriamos lėšos padidės, nes iš penkių grupių naujame įstatyme lieka trys grupės. Patenkantys į trečią grupę turės galimybę pagal naujas šakutes didinti koeficientus ir išlaidos šitai armijai išlaikyti dar padidės, priešingai – nesumažės. Kontroliuoti šito proceso naujas įstatymas galimybės neturi ir neturės. Štai koks efektas bus iš naujo Valstybės tarnybos įstatymo ir manyčiau, kad norimų rezultatų tikrai nebus pasiekta.
Dabar galima dar tokius epizodus išskirti kaip rezervas. Liūdna, kai požiūris, kad visi blogi valstybės tarnautojai. Rezerve atsiranda tik tie, kurie niekur netiko, atleisti per etatų mažinimą kitose savivaldybėse. Brangieji, ant žemės gyvename. Kurie atleidžiami darbuotojai? Atleidžiami tie, kurie nelojalūs. Ir čia įžvelgiu dar didesnį pavojų, nes kitais metais treji rinkimai. Savivaldos rinkimai – vasario mėnesį, o nuo sausio 1 dienos duodame įrankį dabartiniams savivaldybių vadovams pagal politinį pasitikėjimą, kaip ir administracijos direktoriams, teisę nustatyti tas didesnes šakutes. Aš manyčiau, žinodamas, kaip praktiškai tai vyksta, kad tai net politinės kampanijos rėmimas už valstybės biudžeto lėšas. Turime savivaldybių pavyzdžių, kur maksimalūs koeficientai, ir rinkimai vykstantys… visiškai ne politines programas skaito biudžetininkai, o tai dešimtys tūkstančių žmonių, o vertina vadovą, ar jis jau maksimalų darbo užmokestį nustatė. Sako, man ta partija nepriimtina, man ta politika nepatinka, bet man šitas vadovas nustatė maksimalias šakutes, maksimalų atlyginimą.
Šitą įrankį mes atiduodame nuo sausio 1 dienos, likus dviem mėnesiams iki rinkimų. Aš manyčiau, kad neteisingas žingsnis, bent jau esu įsitikinęs, kad šito įstatymo priėmimo įsigaliojimas turėtų būti po rinkimų, jeigu mes jo nepatobulinsime, jeigu mes nepakeisime ir priimsime tokį, koks yra pateiktas.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai ačiū. S. Šedbaras. Kviečiu. Frakcijos vardu – septynios minutės.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mieli kolegos, iš tiesų nekartosiu, ką kiti kolegos pagal savo atskiras sritis kalbėjo. Su valstybės tarnyba taip pat tiesiogiai dirbu jau daug metų. Ne tiek kaip valstybės tarnautojas, kiek galbūt kaip pirmųjų įstatymų rengėjas.
Kolegos, noriu priminti, kad pirmą kartą mes turėjome pirmą įstatymą 1995 metais, tai buvo Valdininkų įstatymas, buvo pirmas žingsnis, kuris reguliavo mūsų viešąją tarnybą. 1999 metais priimtas dabar galiojantis su daugybe pataisų Valstybės tarnybos įstatymas. Nuo 2002 metų buvo esminiai pakeitimai, sakyčiau, jie buvo ne visai teisingi, buvo žingsnis atgal. Kai kuriais aspektais, kai mes matome šiandien šitas pataisas, jos truputį primena 2002 metų antireformą.
Mieli kolegos, kas nesidomi ta sritimi, aš jums pasakysiu – pasaulyje egzistuoja iš esmės dvi valstybės tarnybos sistemos.
Tai karjeros sistema, kai žmogus, patekęs į valstybės tarnybą po konkurso, daro karjerą. Jeigu paimsime Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos valstybės tarnybą, aš neįsivaizduoju, ką turi padaryti, nusikaltimą ar labai šiurkštų pažeidimą, kad žmogus būtų išstumtas iš valstybės tarnybos. Į jį yra investuojama, jis yra saugomas kaip nacionalinis turtas, ir jis saugo savo tarnybą ir savo atliekamą darbą pagal tai, kaip yra vertinamas.
Yra amerikietiška sistema, t. y. posto, arba pozicinė, kai didžioji dalis pareigūnų tam tikram laikui pasitelkiama iš privataus sektoriaus, žinoma, mokami galbūt didesni atlyginimai, ir po tam tikro laiko jie grįžta į privatų sektorių.
Aš ne kartą sakiau ir vidaus reikalų ministrui, kai jie rengė šitą projektą ir buvo šiek tiek susižavėję tomis postų sistemos idėjomis: per maža mūsų valstybė, kad mes galėtume porai metų ar penkeriems metams pasitelkti advokatą, mokėti adekvatų atlyginimą ir šitą žmogų grąžinti atgal į privatų sektorių, kai jo nebereikia. Bet galima ir tam tikra mišri, konvergencinė, sistema, ir aš šito tikėjausi iš tiesų. Bet šitame projekte, kolegos, to nėra.
Dabar noriu pasakyti dar vieną dalyką. Jeigu paimtume Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos valstybės tarnybą, ten vyriausias valstybės tarnybos vadas yra ministras pirmininkas. Galbūt ministras pirmininkas ir neturi laiko kiekvieną dieną užsiimti. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tam yra specialus ministras, bet formaliai valstybės tarnybai, viešajai tarnybai yra suteikiamas toks statusas, kad ministras pirmininkas yra jų vyriausias vadovas.
Ką mes buvome sukūrę? Aš manau, kad buvome labai gerai padarę, kad prie Vyriausybės arba prie Ministro Pirmininko, nes Ministras Pirmininkas taip pat yra ministras, ir mūsų kolega S. Skvernelis taip pat yra ministras, tik jam yra pavestos dar papildomos ir premjero pareigos… Premjeras nesiklauso, bet jis puikiai žino, studijavo valstybės tarnybą Mykolo Romerio universitete. Šiuo atveju mes matome, kad atsisakoma Valstybės tarnybos departamento. Aš sutinku, kad ministras gali šitas funkcijas atlikti, bet vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija nėra vien ta sritis, kur dirba valstybės tarnautojai. Valstybės tarnyba dirba visoje šalyje. Aš manau, kad būtų klaida atsisakyti šitos institucijos. Galbūt jos tiesioginis įvardinimas yra ydingas, bet tokia institucija prie Ministro Pirmininko, manau, privalo išlikti. Tai atitiktų europinę tradiciją.
Toliau. Jeigu šitos valstybės tarnybos pataisų tikslas yra efektyvi valstybės tarnyba, mes vieną kartą turbūt turėtume nustoti vartoti žodį „reforma“. Kiekviena proga, pasikeitus politinei valdžiai, mes kalbame „reformuosime“. Čia du kolegos kalbėjo apie atlyginimus. Taip, tai svarbu, bet man atrodo, kad žmones, kurie dirba viešajame sektoriuje, labiausiai gąsdina tas žodis „reforma“. Tik pasikeitė politinė valdžia, jau darysime reformas. Tai turbūt ne reformas reikia daryti, o ieškoti būdų, kaip padaryti efektyvesnį šį viešąjį sektorių. Ar valstybės tarnautojas yra saugus dirbdamas? Ar dabar, kai mes šiuo įstatymu sustipriname tiesioginio vadovo įtaką, bus saugesni valstybės tarnautojai, ar pirmai progai pasitaikius nepasirinks privataus sektoriaus? Pasižiūrėkime, kiek buvo aukštų departamentų ir kitokių tarnybų vadovų atleistų ir kiek jų grąžinta atgal į valstybės tarnybą išmokant didžiules kompensacijas. Ar šis metodas veiks? Ar ši patronizacija, kaip ji vadinama pagal teoriją, iš tiesų šiame įstatyme pasiteisins? Kas vertins šitą valstybės institucijos vadovą, kuris laisvai gali nustatyti atlyginimus ir laisvai gali elgtis su valstybės tarnautoju dėl jo tolesnės karjeros? Čia reikia papildomo ir mąstymo, ir saugiklių.
Dabar dar vienas dalykas. Kaip jau minėjau, visą laiką modernios valstybės stebi, kad galėtų viešasis sektorius konkuruoti su privačiu sektoriumi. Mes suprantame, kad tiek mokėti valstybės tarnautojui, kiek gali mokėti D. Mockus, turbūt negalime, bet todėl čia ir yra socialinių garantijų, valstybės tarnautojo saugumo tie dėmenys, kurie didina valstybės tarnautojo konkurenciją ir pasilikimą viešajame sektoriuje. Šiuo atveju, matyt, svarbiausi dalykai yra objektyvi atranka, socialinių garantijų paketas, kuris garantuoja, kad žmogus, tegul ir šiek tiek su mažesniu atlyginimu negu advokatų kontoroje, lieka dirbti ir investavimas į jo kvalifikaciją… Taigi projekte mes iš viso nebematome valstybės tarnautojų mokymo, kvalifikacijos kėlimo. Ačiū Dievui, kad yra dabar įtraukta į projektą komiteto iniciatyva.
Kolegos, aš tikrai raginu šio straipsnio ir šios koncepcijos neatsisakyti. Jei yra problemų dėl mokymo organizavimo, tai čia yra kitas dalykas, bet kvalifikacijos kėlimas ir gebėjimai teikti viešąsias paslaugas žmonėms yra svarbiausi dalykai. Valstybės tarnautojas yra ne dėl to, kad aptarnautų ministrą, valstybės tarnautojas yra dėl to, kad teiktų viešąsias paslaugas mums visiems, visuomenei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Kviečiu komiteto pirmininkę. Dabar svarstysime pasiūlymus. Gerbiami kolegos, suvestinį įstatymo projektą jūs tikriausiai turite. Skelbiu, kad dėl 3 straipsnio „Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai“ yra gautas G. Skaistės pasiūlymas. Gerbiamoji Gintare, prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo mano siūlymas buvo, kad atsakomybę prisiimtų valstybės tarnautojas ne tik už savo veiksmus, bet taip pat ir už neveikimą, kadangi neveikimas irgi kartais lemia pasekmes paslaugas gaunančiam žmogui ir dažnai net nuostolius. Mano nuomone, turėtų atsakyti – ne tik prisiimti atsakomybę už savo padarytus veiksmus, bet taip pat ir už delsimą padaryti veiksmus ir panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes veiksmai plačiąja prasme apima ir neveikimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti už G. Skaistės pasiūlymą nėra. Prašom apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 37, prieš – 32, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio A. Syso pasiūlyta „atsakomybės“ sąvoka. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, dėl sąvokų yra labai daug ir bus daugiau pataisų, todėl mano siūlymas, kad valstybės tarnautojas atsakytų ne už visas savo veiksmų pasekmes, nes jos gali būti teigiamos. Jam gal premiją skirs, garbės raštą duos, net leis išvykti į atostogas tuo laiku, kai viršininkas nelabai norės. Bet todėl ir siūlau rašyti, kad už neteisėtus veiksmus jis turi atsakyti. Už kitus veiksmus vargu bau, aš nesuprantu, kaip jis atsakys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Neigiamos pasekmės gali kilti ir dėl teisėtų veiksmų, todėl netikslinga siaurinti principo apimties. Taip pat žiūrėti komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kur yra įtrauktas ir jūsų pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Nuomonė už A. Syso pasiūlymą J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, man labai keista komiteto argumentacija, kad neigiamos pasekmės gali kilti ir dėl teisėtų veiksmų. Pateiksiu garsųjį pavyzdį. Ministras Pirmininkas turbūt girdi, dėl jo jis apgynė pasienietį, kurio automobilis vijosi kontrabandininkus, nes jie nepakluso, ne tik kad nepakluso, jie taranavo pasieniečių automobilį, buvo, aišku, šūviai į padangas, bet taip jau atsitiko, kad buvo sužeistas vienas kontrabandininkas. Pasienietis veikė teisėtai. Įvyko neigiamos pasekmės – žuvo žmogus. Už tai jį reikia bausti? Ministras Pirmininkas, tuometinis vidaus reikalų ministras, visiškai teisingai apgynė pareigūną, o jūs norite šitą pareigūną nubausti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, prašome balsuoti už Algirdo… Atsiprašau, nepastebėjau. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Bet, man atrodo, sutiksite, kad įvertinti reikia tuos veiksmus, nes kitaip, jeigu mes atimame galimybę vertinti, mes atidarome galimybę piktnaudžiauti.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo dėl sąvokos „atsakomybė“, kad valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo neteisėtų veiksmų pasekmes.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 42, prieš – 23, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo Antikorupcijos komisija teikia tokį patį pasiūlymą, tad jo svarstyti nereikia. Jau apsisprendėme svarstydami A. Syso pasiūlymą.
Antroji sąvoka „atvirumas“. A. Sysas. Prašau pateikti pasiūlymą. Dėl sąvokos „atvirumas“ jūs teikiate pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Apskritai kalbant apie atvirumą, tai kyla klausimas, kaip ir kokiais kriterijais tai bus matuojama, nes, pavyzdžiui, kažkada „MG Baltic“ darė turbūt ir pozityvų, ir negatyvų poveikį, bet dabar vienas drąsiausias Seimo narys nutarė, kad tai yra nepozityvus dalykas, bet praėjo 10 arba 15 metų. Ką mes darysime su tokiais valstybės tarnautojais, kurie tada to laikmečio masteliais priėmė kitokį sprendimą? Aš ir siūlau: sukonkretinkime ir įvertinkime viską, nes tokie nekonkretūs ir sunkiai įvertinami reikalavimai, keliami valstybės tarnautojui, yra ydingi pirmiausia antikorupciniu požiūriu. Išeina užburtas ratas. Kovojame su korupcija ir priimame korupcinius sprendimus.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė, prašom pakomentuoti, nes kolega siūlė išbraukti žodžius „kitokiam požiūriui pozityvioms iniciatyvoms.“
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti, nes visi iš principo turinio elementai yra reikalingi šiuolaikinio valstybės tarnautojo veiklai.
Taip pat noriu pabrėžti, kad dėl principų buvo suformuota darbo grupė, kuri labai intensyviai dirbo du mėnesius, ir jos išvados taip pat yra įtrauktos į šį naują įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, vargu, jei darbo grupė buvo sudaryta, čia yra argumentas. Mes kalbame dabar iš esmės. Seimo Antikorupcijos komisija iš esmės atkreipė dėmesį būtent į šį klausimą ir, beje, ir STT tą patį sakė, jeigu išvadą skaitysite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip. Klausimas yra atviras kitokiam požiūriui. Pozityvios iniciatyvos čia ne tiek svarbu, bet požiūris, kitoks požiūris, gali būti ir negatyvus. Jeigu aš matau, kad kas nors yra ne taip, tai valstybės tarnautojas turi būti atviras jų pasiūlymams? (Balsai salėje) Atviras pasiūlymams, kurie, jo manymu, griauna, valstybei ką nors blogai daro? Tai ir siūloma išmesti tą „kitokiam požiūriui“, nes po juo gali slėptis, sakyti, aš atėjau su tokiu požiūriu ir turi priimti mano tą požiūrį, nors matai, kad tai prieštarauja ir daugeliui įstatymų, ir mūsų principams, ir taip toliau, ir panašiai. Čia yra kalbama būtent apie tai.
Ir neužmirškime, kad kiekvienas mūsų užrašymas yra tam tikra, sakykime, galimybė gintis tiems žmonėms, kurie savo veiksmais siekia savanaudiškų tikslų, teisminiuose procesuose. Sakys, jeigu kas, o kodėl tu nieko nesakei matydamas, kad čia kas nors ne taip vyksta? Pas mane parašyta – turi būti atviras požiūris. Tą patį kalba ir specialiųjų tarnybų atstovai.
Todėl siūlau A. Syso formuluotei pritarti, nes tai, kas dabar lieka (valstybės tarnautojas turi būti atviras dialogui, bendradarbiavimui ir naujovėms), yra visiškai pakankama, nesukeliant teisinių pasekmių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo dėl sąvokos „atvirumas“, siūlant išbraukti žodžius „kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms“.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 33, prieš – 20, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
Antikorupcijos komisija siūlė pakeisti sąvoką „atvirumas“. Kas iš Antikorupcijos komisijos?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Galiu aš tada.
PIRMININKĖ. D. Kaminskas. Prašau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis R. J. Dagys jau faktiškai pasakė principus. Mūsų buvo pasiūlymas vietoj „atviras“ – „tolerantiškas“. Tiesiog tai būtų kaip alternatyva ir toks išplėstinis supratimas, nes apie atvirumą mes jau ką tik diskutavome.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Dariau, už pateiktą komiteto pasiūlymą. Komiteto nuomonė – nepritarti ir motyvai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, komiteto nuomonė nepritarti, nes „tolerantiškumas“ yra įtrauktas kaip atskira nauja sąvoka.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pasiūlymo vietoj žodžio „atviras“ rašyti „tolerantiškas“.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 39, prieš – 13, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl sąvokos „efektyvumas“. Seimo narė V. Ačienė teikia pasiūlymą. Arčiau mikrofono, negirdime. Nors rodo, kad mikrofonas veikia, gal tada per šoninį mikrofoną, nes kažkas su technika.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymo tikslas buvo, kad teisės akto nuostatos turi būti aiškios, suprantamos ir pamatuojamos. Įstatymo nuostatose negali būti subjektyvumo. Efektyvumui, kūrybingumui ir…
PIRMININKĖ. Profesionalumui…
V. AČIENĖ (LVŽSF). …profesionalumui įvertinti tiesiog nėra tokių rodiklių, ir manoma, kad tai gali būti ydinga vertinant valstybės tarnautojo veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti ir žiūrėti komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnio variantą.
PIRMININKĖ. Už V. Ačienės pasiūlymą kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, savo kalboje iš tribūnos sakiau, kad šitame įstatyme darbo apmokėjimo srityje yra labai daug subjektyvumo. Kai mes kalbame apie reikalavimus valstybės tarnautojams, to subjektyvumo atsiranda dar daugiau. Valstybės tarnautojas – ne koks konvejeris ar kokia mašina, kur galima tiksliai nustatyti efektyvumą. Tai yra bendražmogiški dalykai, bet kuris viršininkas, jeigu jis žmogiškai žiūri į savo pavaldinius, gali įvertinti žmonių efektyvumą ir kūrybiškumą. Bet kai mes tokiais užrašais parašome, tai aš komitete sakiau kaip pavyzdį: dabar labiausiai linksniuojama J. Jansinskio gatvėje esanti įstaiga, kuri baigiasi žodžiu „Baltic“, tai jie labai kūrybiškai dirbo, fantastiškai kūrybiškai. Ir sugebėjo visus vedžioti už nosies – ir saugumą, ir Prezidentę, ir ministrus pirmininkus, ir reikėjo kūrybiškai žiūrėti į šitą procesą 14 metų. Nerašykime tokių apibrėžimų arba reikalavimų valstybės tarnautojams, kuriuos galės kiekvienas trakuoti, kaip jis nori. Turi būti aiškiai pamatuojami dalykai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl V. Ačienės pasiūlymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 26, prieš – 5, susilaikė 72. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo Antikorupcijos komisija siūlė svarstyti nuostatų tikslingumą ir spręsti klausimą dėl jų atsisakymo ar patikslinimo, komitetas atsižvelgė. Antikorupcijos komisija dar teikia vieną siūlymą dėl tikslingumo, čia atitinkamai taip pat komitetas atsižvelgė. Antikorupcijos komisija taip pat dėl nesavanaudiškumo sąvokos teikė pasiūlymą. D. Kaminskas? Nesavanaudiškumas tai yra 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Žodį „gerovei“ išbraukti, o vietoj žodžio „gerovei“ įrašyti „interesams“.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gal pirmininkas.
PIRMININKĖ. Įjungiame mikrofoną. V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šiuo atveju – sąvokų klausimas, ir aš iš esmės manau, kad balsavimu išspręsime, kuri sąvoka tinkamesnė.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote balsuoti ir apsispręsti?
V. GAILIUS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. J. Razma siūlo pritarti jūsų pasiūlymui žodį „gerovei“ pakeisti žodžiu „interesams“. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto mes ne viename įstatyme kalbame apie visuomenės interesus, viešųjų ir privačių interesų konfliktus ir t. t. Tas žodis „gerovė“ čia pirmą kartą siūlomas kaip tapatus. Man atrodo, kad tikrai mūsų teisėje kažin ar yra suprantama, kad gerovė ir interesai yra tas pats. Tai kaip visuomenės interesai gali būti ir kokie nors nepatogumai siūlomi žmonėms, bet vardan jų interesų, vardan saugumo tvarkos tas žodis „gerovė“, man atrodo, interpretuojamas siauresne prasme ir aš dėl to siūlau pritarti Antikorupcijos komisijos pateiktai sąvokai kaip tinkamesnei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Antikorupcijos komisijos pasiūlymo išbraukti žodį „gerovei“ ir rašyti „interesams“.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 48, prieš – 10, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Antikorupcijos komisija siūlė patikslinti 3 straipsnio 2 dalies 9 punktą, o tai yra sąvoką „padorumas“. Ar V. Gailius? D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Įstatymo projekte numatyta, kad vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų – padorumas. Iš tikrųjų ši nuostata sudaro sąlygas korupciniam elgesiui, nes suteikia galimybę imti dovanas, pinigus, išskirtines lengvatas ir kt. iš asmenų ir organizacijų visais atvejais, jeigu pastarieji siekia daryti įtaką valstybės tarnautojui, kai jis eina pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 dalis numato, kad draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi. Todėl yra pasiūlymas tikslinti, kad padorumas… tai yra valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ar nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, išskyrus numatytas išimtis, kas yra numatyta įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, nes principo turinys buvo aprobuotas darbo grupės, kurioje buvo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovų, labai aiškiai išaiškinusių, kaip ir kas veikia.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys pritaria Antikorupcijos komisijos pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, palikite jūs tą darbo grupę ramybėje. Gal būtų galima išvardinti pavardes darbo grupės, kuri rengė šias pataisas? Išaiškės visiškai negražiai. Aš siūlau dabar kalbėti iš esmės. Man atrodo, Antikorupcijos komisijos formulė yra tokia, kuri nekelia čia jokių problemų, bet tiksliai apibūdina dabartinę įstatymų leidybą, kai tokios išimtys yra numatytos. Ar mes čia norime supriešinti du įstatymus, ar taisysime kitus įstatymus, nes kitų įstatymų kartu nėra pateiktų? Tada šiuo atveju jie prieštarauja kitų įstatymų galiojimui.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Antikorupcijos komisijos pasiūlymo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 45, prieš – 5, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
Į dar vieną Antikorupcijos komisijos pasiūlymą komitetas atsižvelgė, o dėl sąvokos „viešumas“ yra A. Syso pasiūlymas. Gerbiamas kolega, prašome pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, dar viena deklaracija, kurią vadiname „viešumu“. Noriu priminti, apie tai jau kalbėjo, kad visi valstybės tarnautojai, skirtingai nei Seimo nariai, kurie kartais vis užmiršta, deklaruoja viešuosius ir privačius interesus. Aš manau, kad turint omeny, kad čia kalbama apie tai, kad atvirai būtų vertinami… Turbūt ir mums visiems, ir jūsų padėjėjams, kurie yra valstybės tarnautojai, tenka bendrauti su piliečiais, kurie tik ateina, kai mėnulis būna pilnas. Ir padėkite ranką ant širdies, ar jūs visada būnate atviri bendraudami su jais, ar nebandote įeiti pro kitas duris, pamatę jų vardą telefono ekranėlyje, neatsakyti? Kaip čia bus dėl to viešumo? Ar tikrai nuoširdžiai vieši, ar tik vaidiname katalikus, bet viduje neaišku, kas vyksta? Aš manau, patvirtinkime pirmiausia tvarkas, kaip turi būti viešinamas tas viešumas. Tada galėsime reikalauti iš tų valstybės tarnautojų. Priimdami šią nuostatą, sakykime, darome meškos paslaugą savo padėjėjams, kuriems sakome, tu geriau neik, su tuo nebendrauk, nes anas tikrai šiandien išgėręs kokios nors žolelių arbatos. Gerbiami kolegos, būkime biedni, bet teisingi – tai yra gyvenimas, o mes norime viską surašyti į įstatymą. Todėl siūlau išbraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes užtikrinant viešąjį interesą viešumas yra vienas iš esminių valstybės tarnautojų veiklos reikalavimų.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo išbraukti iš sąvokų viešumą.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 25, prieš – 15, susilaikė 59. Nepritarta.
Dėl 4 straipsnio yra du Seimo Antikorupcijos komisijos pasiūlymai, į juos atsižvelgta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Dėl 6 straipsnio yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas sutinka su formuote? Dėkoju. Sutinka, nesvarstome. Dėl 7 straipsnio yra gautas R. J. Dagio pasiūlymas. Prašau, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar prieiname jau prie tokių esmingesnių apsisprendimų. Čia jau mūsų politikos požiūrio klausimas, kaip mes valstybės tarnybą matome. Mano pasiūlymo esmė yra, aišku, susijusi su dabar galiojančia tvarka, kuri, mano galva, yra pasiteisinusi. Ne viską mes turėtume pakeisti iš karto arba būtinai reikia keisti tai, kas yra tvarkinga šiuo metu. Buvo numatytos kelių lygių pareigybės: A lygio pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba prilygintas išsilavinimas; B – ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis išsilavinimas ir C lygio pareigybės, kurioms būtinas vidurinis išsilavinimas. Dabar to atsisakoma ir suponuojama, kad viskas, gali ir su viduriniu išsilavinimu lygiai taip pat viską iš principo atlikti, kaip ir A lygiui taikomi kriterijai. Mano galva, mes prarandame tam tikrą objektyvumo dalyką, nes išsilavinimas vis tiek nepriklauso nuo kitų vertinimų, subjektyvios nuomonės. Tai yra įgytas išsilavinimas ir atsisakyti jo, mano galva, būtų tiesiog to principo… Susilpnintume valstybės tarnybą ir motyvaciją siekti aukštesnio išsilavinimo. Nebent manytume, kad išsilavinimo siekimas būtų blogybė valstybės tarnyboje, ir siekiantys valstybės tarnybos turėtų nesiekti aukštesnio išsilavinimo. Čia yra pagrindas, esmė.
O papildoma yra tai, kad stambesnė gradacija nuo 10 iki 20 kategorijos kaip tik ir padaro tuos laiptelius objektyvesnius, bet pagrindinis siūlymas yra dėl šitų trijų pareigybių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti, nes įstatymo projekte atsisakoma pareigybių skirstymo į lygius ir kategorijas, bet vietoje tų siūloma lankstesnė darbo užmokesčio sistema bei naujausiame įstatymo projekte numatytas tik aukštasis išsilavinimas valstybės tarnyboje.
PIRMININKĖ. Už A. Syso… Už R. J. Dagio pasiūlymą nori kalbėti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mano kolega Rimantas siūlo paprasčiausiai nekeisti šitos pareigybių sistemos, nes aš nematau, kaip čia, įvedus 10 kategorijų, aukštąjį išsilavinimą ir nedavus darbo užmokesčiui nė vieno cento, kokybė valstybės tarnybos ženkliai pagerės. Man galite pasakoti, sekti… Nuo žodžio „chalva“, „chalva“, „chalva“ man saldžiau nesidaro, man geriau gabaliuką chalvos duokite. Šiuo atveju dabar mes ir kalbame apie tai, kad mes priimsime, padarysime, bet pagrindo tam nėra. Jeigu mes statome namą, tai turi būti pamatai. Pamatams reikia pinigų. Tiems pamatams nei cemento, nei pinigų, nei smėlio nėra, mes sakome – pastatysime naują valstybės tarnybos namą, kuriame mes laimingai ir ilgai gyvensime. Nė velnio taip nebus, nes sugrius toks namas. Čia kaip trijų paršiukų nameliai. Vienas, tas pats paprasčiausias, kurį nupūtė vėjas, ir yra tas, kurį mes statome. Todėl siūlau pritarti Rimanto siūlymams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimo nariai apsispręs ir balsuos dėl R. J. Dagio siūlymo. Jis siūlo gana principinę nuostatą – nekeisti esamos situacijos.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 29, prieš – 14, susilaikė 49. Nepritarta.
Seimo nariai A. Papirtienė, T. Tomilinas, G. Vasiliauskas teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos, ar sutinkate su komiteto formuluote?
A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Šioje stadijoje pritariame komiteto išvadai, tačiau registruosime naujus kompromisinius pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Šioje stadijoje jūs pritariate komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Nesvarstome.
Dėl 8 straipsnio 1 dalies yra A. Syso pasiūlymas. Prašau, gerbiamasis kolega. Minutėlę, tuoj mikrofonas!
A. SYSAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes svarstome Valstybės tarnybos įstatymą. Bandžiau tą įrodyti ir komitete, labai gaila, kad komitetas nepritarė. Mes kalbame ir pats straipsnis… Pirmiausia pavadinimas – Valstybės tarnybos įstatymas, straipsnio pavadinimas – valstybės tarnautojų skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai. Todėl aš ir siūlau, kaip sakė vienas garsus iš Rytų politikas: kotletus – atskirai, muses – atskirai. Šiuo atveju čia būtų kotletai. Išbraukime viską, kas susiję su darbo santykiais.
Tikrai ydingas dalykas, kai mes įrašome visiškai kitaip reguliuojamų darbuotojų kokias nors nuostatas į įstatymą, kuris nereguliuoja jų gyvenimo. Šitas įstatymas reguliuoja valstybės tarnautojų gyvenimą, o ne darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ar gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, Valstybės pinigų fondo ir t. t. Todėl mano siūlymas ir buvo palikti tik tai, kas priklauso šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes turi pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio dėl pavadinimo patikslinimo savo variante, naujame įstatymo projekte.
PIRMININKĖ. Už A. Syso pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, sisteminiu požiūriu ir apskritai, jeigu mes svarstome naują įstatymą, negalime į vieną įstatymą kišti dviejų kategorijų, t. y. valstybės tarnautojų, kurių visiškai skirtingi principai, ir vadinamųjų darbo sutartininkų principų. Darbo sutartys yra apibrėžiamos, jų santykiai apibrėžiami individualia sutartimi, kolektyviniais susitarimais, visa kita ir panašiai. Ne valstybės tarnybos. Net atsakomybė kai kurioms dalims yra priskiriama tik specialiu įstatymu, jeigu ką nors pažymime. Dabar mes viską norime sudėti į šitą įstatymą.
Manau, tai yra sistemiškai tikrai negeras dalykas, nes bet kuriuo atveju aš nežinau, kaip, pavyzdžiui, elgsis teismuose žmonės, nes darbo sutartininkų santykius apibrėžia Civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, bet ne Valstybės tarnybos įstatymas. Šiuo atveju mes tik sukelsime daugiau sumaišties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš teoriškai sutinku, kad A. Syso pataisa teisinio švarumo prasme yra labai teisinga. Iš tikrųjų, jeigu valstybės tarnautojai, tai turėtų būti tik valstybės tarnautojai. Bet jeigu mes taip formaliai priimsime jo pataisą, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, maksimalių skaičių niekas nebetvirtins. Deja, nėra šalia lydimojo projekto, kad būtų galima tą funkciją įrašyti kitame įstatymo projekte, ir tada pagal darbo sutartis gali prisidarbinti, kiek tik nori. Manau, kad tas reguliavimas turi būti, ribiniai skaičiai turi būti nustatyti. O ateityje, teisiškai švarinant mūsų sistemą, vis dėlto tas nuostatas reikėtų iš tikrųjų perkelti į kitus įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 16, prieš – 10, susilaikė 71. Pasiūlymui nepritarta.
A. Sysas teikia pasiūlymą dėl 8 straipsnio 2 dalies, bet kadangi svarstydami pirmąją, analogišką, mes jau padarėme apsisprendimą, ar sutinka iniciatorius nesvarstyti 2 dalies? Įjungiame mikrofoną. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aišku, aš galėčiau dar tiek pat argumentų per dvi minutes išsakyti, bet suprantu, kad yra nuostata balsuoti prieš arba susilaikyti. Prieš nebalsuoja, matau, kad siūlymai yra svarstytini. Ir net ponas J. Razma pasakė, kad mes turime padaryti tai. Noriu priminti, kai priimame biudžetą, mes apibrėžiame darbuotojų skaičių ir biudžeto lėšas, kurias mes skiriame darbo užmokesčiui. Negali ten labai mėtytis ir priimti daugiau. Bet yra toks sprendimas, todėl nereikalauju. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū už supratimą. Yra Seimo narės V. Vingrienės pasiūlymas. Jos šiandien nėra plenariniame posėdyje, ji komandiruotėje, tačiau mes turime aptarti jos pasiūlymą dėl 8 straipsnio 6 dalies. Ji siūlė, kad ne mažiau kaip vienas trečdalis valstybės tarnautojų įstaigoje privalo būti jaunesni nei 30 metų. (Balsas salėje) Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl asmens lygiateisiškumo užtikrinimo ir neįsivaizduojamas jo praktinis įgyvendinimas.
PIRMININKĖ. Prašome balsuoti dėl V. Vingrienės pasiūlymo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 5, prieš – 20, susilaikė 66. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas V. Vingrienės pasiūlymas: „baigę valstybės tarnautojo karjerą, gali tęsti savo veiklą mentorystės programoje.“ Ponia V. Vingrienė siūlė, kad perduotų savo patirtį valstybės tarnyboje naujiems į valstybės tarnybą atėjusiems tarnautojams. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). …nepritarti, kadangi mentorystės institutas numatytas keičiamo įstatymo 48 straipsnyje. Ten labai aiški nuostata, kad tik norintys gali tęsti programą, mentorystės programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti? Ačiū.
Kitas pasiūlymas dėl 9 straipsnio yra Antikorupcijos komisijos. Ponas D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų straipsnio reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio asmeninio pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams. Būtent komisijoje keltas klausimas numato lygių sąlygų, stojant į valstybės tarnybą, principų pažeidimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą reglamentavimą pakaitinis valstybės tarnautojas, kuriam yra sukakę 65 metai amžiaus, gali dirbti neribotą laiką. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu bei vertintina valstybės tarnautojo galimos diskriminacijos dėl amžiaus požiūriu. Komisijos pasiūlymas buvo tikslinti – būti ne jaunesniam kaip 18 metų ir ne vyresniam kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nuomonė nepritarti, kadangi netikslinga atsisakyti išimties.
PIRMININKĖ. J. Razma pritaria Antikorupcijos komisijos pasiūlymui.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai šį kartą labai kviesčiau įsiklausyti į Antikorupcijos komisijos pasiūlymą, nes mes, jeigu nepriimame Antikorupcijos komisijos pasiūlymo, pasakome, kad pakaitiniu valstybės tarnautoju gali dirbti ir žmogus virš 65 metų. Kitaip sakant, tas žmogus virš 65 gali atlikti visas tas funkcijas to nuolatinio darbuotojo, kurio tuo metu nėra. Tai kaip tada paaiškinsi, kodėl tas nuolatinis darbuotojas, būdamas tokio pat amžiaus, jau nebegali tų funkcijų atlikti? Čia jeigu ar pakaitinis, ar nuolatinis, lygiai tą patį darbą turi atlikti.
Kas kita visuomeninio politinio pasitikėjimo, čia kitu principu priimamas žmogus. Kviečiu pritarti labai logiškai Antikorupcijos komisijos pataisai.
PIRMININKĖ. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro, jeigu skiriamas pakaitinis, skiriamas įstatymo nustatyta tvarka. Tai kodėl reikia dabar diskriminuoti žmones? Gerbiamas Jurgi Razma, kokio amžiaus jūs esate? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, apsisprendžiame balsuodami dėl Antikorupcijos komisijos pasiūlymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 41, prieš – 4, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
V. Vingrienės pasiūlymas, jos nėra, pristatau: „turėti aukštąjį išsilavinimą ar koleginį išsilavinimą ir būti socialiai atsakingam“. Siūlo įrašyti žodžius „būti socialiai atsakingam“. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, nes valstybės tarnautojo veikla yra orientuota į viešąjį interesą, jo tenkinimą, realizavimą ir užtikrinimą. Neįsivaizduojame, kaip į pareigas priimantis asmuo galėtų patikrinti, o pretendentas patvirtinti savo socialinį atsakingumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar bendru sutarimu galime pritarti, kad nepritariame, o pritariame komiteto pozicijai? Ačiū.
Antikorupcijos komisijos siūlymas dėl artimo giminaičio sąvokos įvertintas. A. Syso pasiūlymas dėl 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Gerbiamas Algirdai, mikrofonas jums jau įjungtas, siūlėte išbraukti „kitų įstatymų nustatytais atvejais“.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, vis dėlto įstatymuose turi būti labai aišku ir suprantama, kodėl vienu ar kitu atveju žmogus nepriimamas į tarnybą. Ir tie paskutiniai punktai visada, kai parašoma „kitų įstatymų nustatytais atvejais“, suponuoja tam tikrą subjektyvumą. Jeigu mes perskaitysime visus atvejus, kurie čia surašyti, aš manau, tai yra pakankamai baigtinis sąrašas, nes ir svarstant komitete vis bandoma buvo aiškinti, kad gali būti dar kažkoks atvejis, bet kai paskaitai ar pirmą punktą, ar antrą, ar trečią, ar ketvirtą, jie visi telpa į tuos. Taip komitete aš ir negavau nė vieno pavyzdžio, kuris leistų man… kad nėra punkto, pagal kurį mes kokio nors nusižengėlio negalėtume priimti į valstybės tarnybą, tiksliau, mes privalėtume priimti į valstybės tarnybą. Todėl ir siūlau, apie tai ne kartą kalbėjo ir Konstitucinis Teismas, kai kreipdavosi dėl tokių neaiškių įrašų, kuriais pasinaudodamas vienas ar kitas vadovas gali išreikšti ne objektyvią tiesą ir objektyvų požiūrį į priimamą žmogų, o labai daug subjektyvizmo, todėl ir siūlau braukti tą 5 punktą.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, nes specialiuose įstatymuose gali būti įtvirtinti atvejai, kai bus draudžiama tapti valstybės tarnautoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė, pritarianti A. Syso pasiūlymui, R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ką tik gerbiamas Algirdas pasakė pagrindinius argumentus. Atkreipiu dėmesį, kad ne tik šių institucijų, beveik visų mums konsultacijas teikiančių, ir Valstybės kontrolės, begalė įvairių institucijų atkreipė į tą patį dėmesį, kad neskaidrumo ir kitais atvejais sukelia labiausiai pataisos „kitų įstatymų numatytais atvejais“. Mes kalbame, Valstybės tarnybos įstatymas, mūsų galva, turėtų būti labai aiškus ir skaidrus ir kuo mažiau sukelti abejonių žmonėms, kurie stebi šitą tarnybą. Čia ne šiaip, čia yra valstybės tarnyba tarnautojams. Kadangi faktiškai viskas yra surašyta tuose įstatymuose, punktuose aiškumas yra pakankamas, tai nedarykime patys sau problemų ir galimos motyvacijos kuriam nors pareigūnui, priimančiam į darbą, kad jis pasinaudos kažkokiais kitais įstatymų numatytais atvejais, kas galbūt taikoma ne valstybės tarnybai. Balsuodami apsispręskime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo išbraukti „kitų įstatymų nustatytais atvejais.“ 9 straipsnis – „Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai“. Komitetas siūlė nepritarti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 21, prieš – 5, susilaikė 62. Nepritarta pasiūlymui.
10 straipsnis. Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Kolega, prašome, siūlėte pataisyti 10 straipsnio 6 dalį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėl ateiname prie tam tikro esminio apsisprendimo. Jeigu kas gerai įsiskaitėte ir perskaitėte ir Teisės departamento išvadas, ir visas kitas, mes dabar apsispręsime dėl to, kas atsakingas už valstybės tarnybą, ją prižiūri. Šitame projekte yra numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Įgaliota reiškia, kad įgaliota dabar, paskui gali ją pakeisti, gali dar kelias įgalioti ir t. t. Tada Valstybės tarnybos departamentas kaip toks praranda pačią prasmę. Jis buvo kurtas tam, kad galimai suvienodintų visoje valstybėje praktiką, kad žinyba nuo žinybos mažiau skirtųsi savo interpretacijomis, kad savivaldybės vienodai interpretuotų, kad visa priėmimo tvarka būtų vienoda, unifikuota – kuo neutralesnė institucija.
Jeigu mes Valstybės tarnybos departamentą išimame iš šito žaidimo, tai palieka tiktai politiškai motyvuotos institucijos kaip tokios. Nežinau, ar tai yra iš tikrųjų geresnis būdas spręsti šitas problemas. Aš manau, kad Valstybės tarnybos departamentą mes galime tikslinti, jeigu ko nors trūksta jo veikloje, bet tai yra esminis dalykas. Tam jis yra sukurtas, kitaip jis neturi jokios prasmės. Negali tik viena ministerija iš savo varpinės į viską žiūrėti. Todėl siūlau apsispręsti balsuojant, bet tas balsavimas tikrai esminis, nes keičia pačią mūsų valstybės organizavimo tvarką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, nes siekiant teisėkūros ekonomiškumo netikslinga įstatymuose nurodyti konkrečių įstaigų pavadinimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas pritaria R. J. Dagio pasiūlymui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Štai paklausau pranešėjos… Bet kituose įstatymuose krūvą prirašome. Svarstysime tuoj keletą įstatymų, kur tiek prirašyta įstaigų pavadinimų, kad nesugebi perskaityti visų. Kur tas vienodas požiūris?
Šitas toks argumentas, aš suprantu. Kaip ten Šventajame Rašte buvo parašyta? Pirmiausia buvo žodis. Šiuo atveju pirmiausia buvo noras panaikinti Valstybės tarnybos departamentą. Kas truputį ilgiau politikoje, tai puikiai prisimena. Galbūt kai kas jau galėjo užmiršti, bet viskas prasidėjo nuo to, kad ten dirba blogi žmonės, apskritai ilgai dirba, nieko gero nepadarė, nors, noriu priminti, ten dirbo normalūs žmonės, bet politiniais sprendimais nedidinome atlyginimo, mažinome finansavimą, ir rezultatas toks, kokį turime.
Kai prisidengiama tokiais dalykais… Bet diskusija tęsiasi jau beveik dvejus metus ir dar ketverius tęsėsi praeitoje kadencijoje. Jeigu norime kitą pavadinimą… Aš suprantu, kažkam nepatinka koks nors žmogus ar vadovas ir norime pakeisti, pakeičiame, bet įstaigos pavadinimas turi būti. Ar jūs įsivaizduojate, kad kelios įstaigos užsiims valstybės tarnautojų rengimu – vieni mokys, kiti kontroliuos, kiti atranką darys? Kurgi ekonomiškas? Mes kalbame, kad efektyvumas, paprastinimas, aiškumas, skaidrumas, keikiamės šitais žodžiais kiekviename sakinyje, bet kai ateiname iki esmės, kad įstaiga turi turėti savo pavadinimą, pradedame rašyti „įgaliota institucija“. Ta įgaliota bus vienintelė, kuri vadinsis… Na, pavadinkite kitaip, bet įrašykite pavadinimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo išbraukti žodžius „Vyriausybės įgaliota institucija“ ir įrašyti „Valstybės tarnybos departamentas“.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 23, prieš – 15, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 10 straipsnio 6 dalies yra G. Skaistės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar kolegė sutinka?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar antras jūsų pasiūlymas, jį teikiate kartu su A. Bilotaite. Sutinkate taip pat. Dėkoju.
10 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. 12 straipsnis. R. J. Dagio pasiūlymas pataisyti projekto 11 straipsnio 2 dalį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nesuprantu, kodėl komitetas tam nepritarė, nes apskritai, klausant valdančiųjų kalbų ir visa kita, turėtų būti pritarta, iš vienos pusės. 1 dalyje mes kalbame apie tai, kas būna, kai pretendentai surenka vienodą balsų skaičių, ir mes čia esame jau ne vieną kartą diskutavę ir priėmę įstatymus, kad suteikiame tam tikrus bazinius prioritetus baigusiems bazinius karinius mokymus ir atlikusiems alternatyvią krašto apsaugos tarnybą, mes patys sutariame, kad toks prioritetas bus, jeigu bus lygios sąlygos. Kur čia mes matome tą prieštaravimą?
Kitas dalykas, kur gerbiamas T. Tomilinas visą laiką propaguoja tą atvirumą, dalyvavimą priimant visuomenės sprendimus. Yra siūlymas, kad nustatant, svarstant į konkursą… galėtų dalyvauti stebėtojų teisėmis darbuotojams atstovaujančios organizacijos, taip pat ir profsąjungos ar kitos nevyriausybinės organizacijos, kurios tikrai nepakenks viešumui ir galės matyti, kaip vyksta tas konkursas: ar buvo šališkumas, ar dar kas nors. Dabar ką, mes tokiu atveju šitą išbraukdami pasakome, kad tie konkursai bus uždari. Mes patys apie tai visą laiką kalbėjome, todėl aš ir siūlau šitą nuostatą palikti. Nes tai mūsų ne vieną kartą diskutuota nuostata, todėl siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, nes Konstitucinis Teismas pripažino siūlomą nuostatą kaip prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKĖ. R. J. Dagio pasiūlymui pritaria J. Razma. (Balsai salėje)
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Paskaitykite Konstitucinio Teismo išvadą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia kolega Rimantas siūlo pritarti dviem svarbioms nuostatoms, aš manau, kad jos abi tikrai yra vertos dėmesio. Viena nuostata yra dėl skaidrumo, kad būtų leista dalyvauti ir stebėti profesinių sąjungų atstovams. Kas čia blogo, jeigu konkursas sąžiningai vyksta, tegul stebi profsąjungos. Čia ne vienas Seimo narys dabar rūpinasi jų finansavimo gerinimu, kitais dalykais, tai kodėl nesuteikus tokios teisės?
Dėl karinės tarnybos. (Balsai salėje) Čia nesiūlomi papildomi balai už karinę tarnybą, kad, sakytum, yra tai, ką Konstitucinis Teismas nagrinėjo, bet kai yra vienodai balų, kokį nors parametrą vis tiek turėsime surasti, kam teikiama pirmenybė: ar pagal amžių, ar pagal ką nors, na, karinė tarnyba kaip prioriteto pripažinimas žmogui, kuris pasirengęs ginti tėvynę, manau, yra visiškai normalus dalykas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kaip dėl moterų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu būtų pridedami kažkokie balai už tai, suprantama. Dabar tai tikrai yra teisiškai tinkamas variantas.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl pasiūlymo, kurį teikia R. J. Dagys, dėl pradinės karo tarnybos. Jeigu baigti baziniai mokymo kursai, vertinti tai kaip prioritetą, jeigu konkurse vienodai įvertinti, ir profsąjungos… dalyvauja.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dalyvauja. Profsąjungos yra įtrauktos kitame straipsnyje.
PIRMININKĖ. Minutėlę. Po balsavimo suteiksiu žodį.
Balsavo 81 Seimo nariai: už – 26, prieš – 9, susilaikė 46. Dėl vedimo tvarkos – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad šiam klausimui darbotvarkėje skirtas laikas baigėsi.
PIRMININKĖ. Taip. Ačiū, jūs teisingai pastebėjote. Dar pora minučių iki 11 val. 30 min., nes norėsiu su jumis tartis, ką daryti. Mes pabaigsime galbūt dar šitą straipsnį, jeigu kolegos nieko prieš. Yra Seimo narės A. Armonaitės, jos nematau salėje, pasiūlymas, kuriame ji teigia, jeigu keli pretendentai, dalyvavę konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į šias pareigas – neatlygintinai savanoriavusiam nevyriausybinėse organizacijose arba, apie ką jau kalbėjome, dėl nuolatinės privalomosios karo tarnybos. Komitetas nepritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, nes lygiai toks pats variantas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad siūloma nuostata dėl pirmenybės atlikusiems karo tarnybą nustatymo prieštarauja Respublikos Konstitucijai, taip pat ir dėl savanorystės, nes yra daroma išimtis.
PIRMININKĖ. Už A. Armonaitės pasiūlymą kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai gerai, kad mes diskutuojame, kokia valstybės tarnyba, aš dabar ne apie komitetą, jau apie patarėjų korpusą. Konstitucinio Teismo išaiškinimas kalba, kad mes negalime proteguoti priimdami į tarnybą. Šiuo atveju mes kalbame ne apie protegavimą, mes kalbame, ką darome, jeigu kandidatai surenka vienodai balsų. Net į Seimą priimant taikomas anuiteto principas ir t. t., ir panašiai. (Balsas salėje) Čia kalba, jokio protegavimo čia nėra. Kai reikia apsispręsti, du surinko vienodai, ką darome? Yra teisinė aklavietė. Kolegė siūlo, kad tie, kurie savanorystės principu dalyvavo, padėjo, turėtų tam tikrą prioritetą. Visi, kurie kalbėjome apie savanorystės principo plėtotę, žalieji daug apie tai kalbėjo, kad būtų taikomos… galbūt diskutavome apie tai, kad iš viso valstybės tarnybai turėtų būti keliamas reikalavimas kažkiek laiko praleisti savanoriaujant, tada kandidatai bent jau matytų tuos žmones, o ne vien tik skaičius. Tokį principą galbūt reikėtų svarstyti ateityje. Bet šiuo atveju kalbame tik apie vieną dalyką: surinko lygiai, kurį renkamės? Kas tada nuspręs? Šiame įstatyme nėra paaiškinta, kam teikiamas prioritetas. Net ir viršininkui tokia galia nesuteikta, nors viršininko teisės visur įdėtos. Taigi aš siūlau pritarti A. Armonaitės siūlymui.
PIRMININKĖ. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame, ar pritariame A. Armonaitės pasiūlymui. Ji siūlo, jeigu pretendentai įvertinti vienodai, atkreipti dėmesį į jų neatlygintiną savanorišką veiklą nevyriausybinėse organizacijose, taip pat ir į privalomąją karo tarnybą.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 35, prieš – 8, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Jis taip pat siūlė analogiškai, kaip ir R. J. Dagys. Bet mes dėl to jau balsavome ir apsisprendėme, todėl siūlau nebalsuoti.
Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Ir, kolegos, kaip sakė mano mielas kolega A. Navickas, svarstyti šį klausimą laikas baigėsi. Aš siūlau dabar daryti pertrauką, nes iš 55 straipsnių mes pajėgėme aptarti pasiūlymus dėl 13 straipsnių. Tai skelbiame pertrauką. O pagal situaciją tada svarstysime toliau, kai tik atsiras tam laiko, galbūt vakariniame posėdyje arba galbūt ministro interpeliacija vyks trumpiau. Dėkoju komiteto pirmininkei. Svarstymo pertrauka.
11.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1997 (pateikimo tęsinys)
Skelbiu darbotvarkės 1-4a klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-1997. Kviečiu R. Tamašunienę. Pateikimas. Buvo paskelbta pertrauka tik paskelbus šio nutarimo pavadinimą. R. Tamašunienė, prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiama pirmininke, kadangi dėl to įstatymo projekto pertrauka jau buvo viena paimta, tai aš frakcijos vardu siūlau pusės valandos pertrauką ir tokiu būdu taip pat užtikrinsiu, kad mūsų klausimas būtų svarstomas tame pačiame posėdyje. Siūlau frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Siūloma pusės valandos pertrauka. Frakcijos vardu, taip, frakcijos. (Balsai salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 63, prieš – 17, susilaikė 5. Pusės valandos pertrauka.
11.32 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1807(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1808(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1809(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1810(2) (svarstymo tęsinys)
Dirbame toliau pagal mūsų darbotvarkę 1-5a klausimas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1807(2). Svarstymo tęsinys. Vyko tuo metu diskusija, liko nekalbėjęs diskusijoje Seimo narys A. Sysas. Maloniai kviečiu diskutuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mano situacija panaši kaip toj patarlėj, kad kumščiais po muštynių nemojuoja, bet vis tiek dėkoju už tai, kad aš galiu išsakyti savo poziciją dėl šio įstatymo. Į ką pirmiausia norėjau atkreipti dėmesį? Tai, kad Vyriausybės atstovai apskrityse nevykdo politikos formavimo, o prižiūri, kaip tie sprendimai, kuriuos priima Vyriausybė, Seimas, yra vykdomi. Dabar pagal tą reformą, kuri siūloma, einama visiškai kitu keliu – naikinamas pavaldumas. Jie buvo vis dėlto savarankiška institucija, kuri turėjo galias, ir galėjo nurodyti savivaldybių kai kuriems merams, kad nedera vienaip ar kitaip elgtis. Dabar priėmus pataisas ir pakeitus šitą struktūrą vargu bau ar tiesiogiai pavaldūs žmonės galės išreikšti atvirai ir savarankiškai tą informaciją, kurią norėtų.
Kiekvienas, susidūręs su Vyriausybės apskričių atstovais, turbūt aiškiai pasakytų, kad jų krūvis yra didelis, nes jie ir šiandien aptarnauja po vieną apskritį, tai yra 7, 5 rajonai. Vyksta tarybos, komitetų posėdžiai ir jie nespėja faktiškai šiandien dalyvauti visuose posėdžiuose. Siūloma perpus sumažinti, tai yra, tiksliau, perpus padidinti krūvį – vargu bau ar darbo kokybė nuo to pagerės. Kyla klausimas apskritai, ar tada reikalinga tokia tarnyba? Bet mes atsiremiame į mūsų Konstituciją, kurioje aiškiai parašyta, kad tokia institucija būtina.
Gerbiamieji kolegos, mes turėtume nemažinti šitos tarnybos ir užtikrinti, kad priimti įstatymai, Vyriausybės nutarimai būtų vykdomi kiekvienoje savivaldybėje. Kaip tik kiltų žmonių pasitikėjimas. Pavyzdžiui, ką daryti Širvintų savivaldybei, kai atėjusi nauja merė atleido 30 vadovų? Visi kaip vienas laimėjo teismus, krūvas pinigų už pravaikštas išmokėta ir niekas neatsako. Tokių savivaldybių yra ir daugiau.
Ar mes įduodame papildomą ginklą (gal ne ginklą, bet tam tikrą svertą) užtikrinti vykdymą tų įstatymų ir teisėtumą, teisingų sprendimų priėmimą savivaldybėse, ar paprasčiausiai silpniname šitas tarnybas ir sakysime, kad savivalė kai kuriose savivaldybėse bus dar didesnė? Čia esminis dalykas, dėl ko reikėtų tikrai svarstyti, ir kai kalbame apie tai, kad mes sutaupysime, aš manau, šita institucija kaip tik (mes prieš tai Valstybės tarnybos įstatymą svarstėme) viešąją paslaugą teikia. Viešoji paslauga turi būti. Mes matome, kiek neteisingumo, su kuriuo susiduria Lietuvos piliečiai, vienos ar kitos savivaldybės gyventojai, kai jie mums, Seimo nariams, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Prezidentei rašo laiškus, kad vietinė valdžia piktnaudžiauja.
Kur čia sutaupymas? Šiandien ir taip tos institucijos dirba, jau viskas centralizuota. Nei vairuotojų, nei sekretorių, nei buhalterių – nieko nėra. Kiek mes čia sutaupysime? Sutaupysime dar penkis vadovus? Bet aš manau, dėl to paslauga, viešoji paslauga, gaunama piliečių, paprasčiausiai sumažės. Kur kaštų ir naudos analizė? Dažnai kalbame apie tai, bet kai ateiname iki sprendimų priėmimo, viską numetame ir galvojame, kad vienas ar kitas ministras geriausiai apie tai galvoja. Todėl ir sakau.
Noriu priminti, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių priežiūros instituto veikimas. Jeigu mes eisime ne stiprinimo keliu, o silpninimo, tai paprasčiausiai ir Konstitucija… toks požiūris bus kitose savivaldybėse. Todėl tikrai kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui. Arba reikėtų peržiūrėti Konstituciją. Šiandien jau antras įstatymas, manyčiau, išvis tada tokių tarnybų nereikia, jeigu mes tik fikciją darome parodyti, kad tokia institucija, Konstitucijoje įrašyta, reikalinga, bet funkcijas, žmogiškuosius resursus, pinigus – viską jai mažiname. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu komiteto pirmininkę. Yra gauta pasiūlymų dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo. 2 straipsnis. G. Skaistė teikia pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punktą. Prašom mikrofoną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia buvo du pasiūlymai užregistruoti. Vienas anksčiau, kitas vėliau. Aš pirmąjį atsiimu.
PIRMININKĖ. Jūs pirmąjį atsiimate? Gerai. Pritariame, kad pirmąjį atsiimate. O antrąjį? Ar dėl antro pasiūlymo būtų 10 Seimo narių, kurie pritaria? Manau, būtų. Tikrai maloniai leiskime G. Skaistei pristatyti pasiūlymą dėl 2 straipsnio 1 punkto. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Esmė. Kolegos, kurie dirbote savivaldybėse, turbūt žinote, kas yra Vyriausybės atstovas ir ką jis iš tikrųjų daro. Vyriausybės atstovas užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, Vyriausybės nutarimų. Jis yra kaip prokuroras, prižiūrintis įstatymų įgyvendinimą, ar jų yra laikomasi, ar ne. Jis nėra toks Vyriausybės atstovas, kuris įgyvendintų Vyriausybės programą ar panašius dalykus. Jis labiau yra kaip policininkas.
Šiandien, kai mes dabartiniame įstatyme bandome nustatyti, kad Vyriausybės atstovai būtų skiriami Vyriausybės, mes iš karto programuojame interesų konfliktą. Kai Vyriausybės atstovai tarnaus tam tikros politinės jėgos interesams, tai iš esmės tam tikra politinė partija gali pasiskirti policininkus ar prokurorus, kurie prižiūrės, kaip jie tuos įstatymus įgyvendina. Man atrodo, tai yra visiškai ydinga praktika. Jeigu mes norime nepriklausomumo, skaidrumo, aiškumo, kad būtų tikrai laikomasi įstatymų, mes turime užtikrinti ir šitos institucijos nepriklausomumą, todėl mano siūlymas buvo palikti taip, kaip buvo anksčiau, kad Vyriausybės atstovai būtų neskiriami Vyriausybės, kaip dabar siūloma, o kad būtų renkami konkurso būdu. Taip būtų tikrai ir kompetencija užtikrinama, ir didesnis skaidrumas, ir šios institucijos nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Motyvų nėra?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nėra.
PIRMININKĖ. Už G. Skaistės pasiūlymą nori kalbėti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, čia yra labai principinis balsavimas – ar mes politizuojame Vyriausybės atstovo tarnybą, ar nepolitizuojame? Ar mes renkamės profesionalus, kurie ateina konkurso būdu, ar leidžiame Vyriausybės vadovams paskirti? Man atrodo, visi prisimename, kai buvo politizuotos pozicijos ir kai buvo politinėms partijoms pavaldūs Vyriausybės atstovai, kokia situacija tuomet buvo. Kaip teisingai G. Skaistė pasakė, šiandien Vyriausybės atstovų funkcijos visiškai aiškios, jos nėra atstovaujamosios, pagal funkcijas, kurios išdėstytos įstatyme, tai yra administracinė priežiūra. Bet jeigu pasižiūrėsime neseną premjero interviu „Alytaus naujienoms“, tai premjeras visiškai kitaip įsivaizduoja Vyriausybės atstovų funkcijas (cituoju): „Vyriausybės atstovai turėtų dirbti kaip Vyriausybės atstovai. Žmonės nesupranta, kai jie kalba kaip Vyriausybės atstovai, o pozicijos nesuderinamos su Vyriausybe, atstovaujama netgi priešingai Vyriausybei.“
Gerbiamieji, jeigu mes iš tikrųjų politizuojame Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą, tai mes turime ir pakeisti jų funkcijas. Šiandien pagal jų funkcijas jie neturi atstovauti, jie neturi būti politikai ir Vyriausybės ruporai apskrityse. Šiandien jie yra nepriklausomi valstybės tarnautojai. Siūlau palikti tą statutą ir pasisakyti už, kad Vyriausybės atstovai būtų atrenkami konkurso būdu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gal nekurkime mito, kad jie yra nepriklausomi? Jeigu mes esame neatitrūkę nuo realybės, tai aiškiai pastebėsime, kad Vyriausybės atstovai, kurie paskirti, yra paskirti politizuotomis procedūromis, prisidengiant neva kažkokiais konkursais. Man atrodo, kad tai yra neskaidrus politizavimas. Siūloma išskaidrinti tą politizavimą ir aiškiau apibrėžti tą politinę atsakomybę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio, apsisprendžiame ir balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymų, dėl kurių girdėjome argumentus. (Šurmulys salėje)
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 45, prieš – 9, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 4 straipsnio gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamasis kolega, prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai dabar formuojame tuos penkis stambesnius savivaldybių priežiūros darinius regioniniu principu, manau, nėra jokios būtinybės tą daryti mechaniškai, sujungiant po dvi buvusias apskritis. Čia nėra jokio ryšio su buvusių apskričių kokiais nors formalumais. Vis tiek kiekviena savivaldybė yra prižiūrima to ar kito atstovo. Aš siūlau bent šiek tiek logiškiau atsižvelgti, kiek kuriai savivaldybei yra iki to naujojo centro atstumo, pagal regionus kitais atvejais, kai formuojamos regioninės struktūros, padaryti tą priskyrimą. Pavyzdžiui, Jurbarko savivaldybė, visi suprantame, kad traukos centras ir atstumas atitinkamai mažesnis yra iki Kauno nei iki Klaipėdos, nors dabar ji būtų priskirta Klaipėdos priežiūrai. Plungės, Rietavo savivaldybėms taip pat arčiau Klaipėda negu kažkur Šiauliai ir t. t. Tiesiog būtų galima logiškiau tas savivaldybes sudėstyti, priskiriant prie atitinkamų naujųjų regionų centrų. Būtų ir mažesni kaštai, kai Vyriausybės atstovams ar jų darbuotojams reikėtų važiuoti tiesiai į tas savivaldybes, ir ta struktūra atrodytų racionaliau.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą 2, prieš – 5, susilaikė 2. Pritarti projekto nuostatoms, pagal kurias Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu skiria penkias Vyriausybės atstovo, po vieną Vyriausybės atstovą, bei penkias nutolusias darbo vietas. Tai bus Vilniuje ir Alytuje, Kaune ir Marijampolėje, Panevėžyje, Utenoje, Klaipėdoje, Tauragėje, Šiauliuose ir Telšiuose.
PIRMININKĖ. Už pasiūlymą kalba E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų kai neliko dabar tokių formalių apskričių, tai tikrai gali būti protingesnis paskirstymas. Aš prisimenu vieną fragmentą, kai buvo kuriamos apskritys, Ignalinos apskritis, tai Ignalinos savivaldybė labai nenorėjo prie Utenos dėl traukos centrų. Iš tikrųjų dabar visai nelogiškai išeina, kai ne tik prie Utenos, bet dar Panevėžys, kur kas arčiau ir patogiau būtų galbūt Vilnius. Lygiai tas pats ir Visaginas, iš jo iš esmės per visą Lietuvą važiuoti link Panevėžio, tai galbūt patogiau taip pat būtų Vilnius. Manau, tą perskirstymą būtų galima palikti laisvai, padaryti, perskirstyti po lygiai ir visa problema būtų išspręsta. Taupytume ir žmones, nors yra atstovai, bus kažkokie žemesnio lygio senose apskrityse, apskrities centruose, kuriuose nebus likę Vyriausybės atstovo. Manau, kad vis dėlto būtų logiška palikti laisvas rankas ir priimti kur kas racionalesnį sprendimą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tereikia prisiminti, kas inicijavo apskričių sunaikinimą. Taip padėjo pagrindus sudarkyti regioninę vystymosi strategiją. Tai jeigu mes kalbame apie regionus, apie regionų kompetenciją, tai iš tikrųjų reikia žiūrėti į ateitį, ir, ko gero, penki regionai Lietuvoje yra ta perspektyva. Sakykime, logiška tai, kad Vyriausybės atstovai jau irgi prisidėtų prie tų regioninių kompetencijų formavimo, o nebūtų padaryta bile kaip. Tuo labiau kad ir kitos valstybinės institucijos orientuojasi būtent į tokį požiūrį, ir tai sudarytų bendrą sistemą. Visi kiti siūlymai iš tikrųjų sukeltų tam tikrų prieštaravimų ir dar kartą regioninę politiką įstumtų į aklavietę.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Prašom balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 39, prieš – 12, susilaikė 51. Pasiūlymui nepritarta. Daugiau pasiūlymų nėra. Dėkoju komiteto pirmininkei.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Nuomonė už – P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų šitas įstatymo projektas panaikina mitus apie savarankiškumą, apie politizavimą, nes iš savo praktikos žinau, kad Vyriausybės atstovai buvo skiriami vienos ar kitos nueinančios politinės daugumos, visiškai neatsižvelgiant į jokią kompetenciją, o atsižvelgiant būtent į politinį lojalumą. Šiuo atveju Vyriausybė, kuri siūlo išskaidrinti tą politinį apsisprendimą skiriant vieną ar kitą Vyriausybės atstovą, aš manau, kad aiškiau ir skaidriau deklaruoja savo siekius ir kels didesnius reikalavimus tiems Vyriausybės atstovams, kuriuos ruošiasi paskirti. Šitas įstatymo projektas kaip tik dar labiau išskaidrina Vyriausybės atstovų veiklą ir pakeičia iki tol buvusią tvarką.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man ypač keistai skamba motyvai, kai mes kalbame apie tai, kad konkursai į Vyriausybės atstovo vietą yra neskaidrūs, tai davai, padarome dar neskaidriau, padarome, kad jie būtų paskiriami tiesiogiai, ir tada problemų nebus. Man atrodo, tas politizavimas iš principo yra labai trumparegiškas dalykas. Kaip minėjau, tai tikrai neužtikrins nei skaidrumo, nei procesų užtikrinimo kontrolės – nieko iš to gero nebus.
Ir ką noriu pasakyti? Mano nuomone, iš principo toks Vyriausybės atstovo traktavimas prieštarauja Konstitucijai. Parašyta Konstitucijoje, kas yra Vyriausybės atstovas, ką jis turėtų daryti. Aš tikrai neatmetu galimybės, jeigu bus priimtas toks įstatymas, kokį jūs dabar esate parengę, tai mes tikrai kreipsimės į Konstitucinį Teismą, kad jis būtų pakeistas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Apsisprendžiame balsuodami dėl… (Balsai salėje) Kolegos, nuomonės išsakytos, motyvai išsakyti svarstymo stadijoje. Balsuojame dėl vieno. Jūs norite išsakyti nuomones dabar dėl visų? Gerai, prašom. Grąžiname. Kadangi kartu ir lydimieji įstatymų projektai, tai leisime kalbėti keturiems. Iš viso keturi įstatymų projektai. Sutariame? Sutariame. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai savivaldybių priežiūros sistemoje yra siūlomas žingsnis atgal, tiksliau, siūlomas žingsnis nuo teisinės priežiūros pereiti prie politinės priežiūros. Dabar Vyriausybės atstovus skiriant konkurso tvarka vis dėlto yra ir tam tikri teisinio išsilavinimo reikalavimai, ir kartais konkursai surengiami daugmaž objektyviai, o tiesiogiai skiriant be konkurso, be abejo, bus politinis parinkimas, aiškiai tam atstovui suprantant, kad kai yra atitinkama valdančiųjų politinė dauguma Seime ir savivaldoje ta pati, tai ten per daug prižiūrėti nereikia, kur yra politinių konkurentų dauguma, reikia labai griežtai prižiūrėti. Aišku, kad iškraipoma visa teisinė priežiūra.
O dar gaila, kad nebuvo bent jau racionaliau pažiūrėta, kaip suformuoti tuos stambesnius prižiūrimus savivaldybių darinius, kad iš tikrųjų būtų racionalūs atstumai iki centro ir nebūtų padaroma primityviausiu formaliu jungimu po dvi apskritis.
Projektas tikrai nežinia ką duodantis, gal kokius nors simbolinius sutaupymus ir leidžiantis numatyti, bet tai labai menki sutaupymai, o tie minėti praradimai tikrai yra gerokai didesni.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi svarstome iš karto keturis projektus, tai S. Šedbaras. Jūsų nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų pagalvokime labai gerai. Mano kolegė jau minėjo, kas yra Vyriausybės atstovas. Jeigu mes pažiūrėsime Konstitucijos tekstą, jame nėra tokio žodžio „Vyriausybės atstovas“. Čia mes darome klaidą. Vyriausybės skiriami atstovai. Jie gali vadintis kaip norime, ir čia yra didžiausia klaida, kad mes matome, kad čia yra Vyriausybės būtent kaip kolegialios institucijos atstovai.
Man teko dirbti prokuroru ir teko vykdyti savivaldybių prokurorinę priežiūrą. Tai štai šitą funkciją dabar ir perėmė Vyriausybės skiriami atstovai. 1998 metais, jeigu neklystu, Konstitucinis Teismas pasakė, kad šitų pareigų sugretinimas su apskrities viršininku prieštarauja Konstitucijai, nes tai yra nepolitinio pasitikėjimo asmenys. O dar viena byla, kada Ministras Pirmininkas ir Vyriausybė, vadovaujama amžinatilsį A. M. Brazausko, neskyrė konkurso laimėjusio Vyriausybės atstovo, šita byla buvo laimėta ir žmogus Marijampolės apskrityje buvo paskirtas.
Ar mums reikia laiko gaišimo? Man atrodo, kad tikrai, jei nebus veto, bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Vadovaujantis šitų dviejų Konstitucinio Teismo nutarimų doktrina, man atrodo, kad sprendimai turėtų būti labai aiškūs.
PIRMININKĖ. Paskutinis kalba J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, jau kolegos atkreipė dėmesį į neigiamus aspektus. Aš noriu pasakyti, kad šitas įstatymas yra smūgis demokratijai ir teisinei valstybei. Pirmiausia būtent teisinės valstybės vienas iš prioritetų – kad būtų visi sprendimai teisėti, neprieštarautų Konstitucijai, neprieštarautų įstatymams. Šiuo atveju Konstitucija aiškiai sako (Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalis), ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skirti atstovai. Kaip ir kolega S. Šedbaras sakė, tai nereiškia, kad jie žiūri tik Vyriausybės nutarimų, – jie žiūri įstatymo ir Konstitucijos atitiktį. Tai, kad daromi politinio pasitikėjimo pareigūnai, ne taip, kaip dabar atrenkami konkurso tvarka, yra didelis žingsnis atgal.
Antras žingsnis atgal yra tai, kad iš dešimties atstovų daromi penki ir steigiama viena tarnyba, kur visiems atstovams bus vienas vadovas. Jie šiandien, atkreipkite dėmesį, yra nepriklausomi, neturi ant savo galvos jokio vadovo. Jie žiūri tik įstatymo ir Konstitucijos. Dar, vadinasi, bus nurodymų iš viršaus.
Trečias didžiulis minusas – tas sugrupavimas, sucentralizavimas, neva sutaupysime. Nėra ką taupyti. Jau seniai šitos tarnybos nevykdo nei buhalterinės apskaitos patys, viskas yra vykdoma centralizuotai, nei vykdo personalo atranką…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nei kiti. Nė vieno darbuotojo…
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …čia nesumažinsite. Vadinasi, jokio taupymo čia nėra. Noras viską politizuoti ir pasiimti…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Juliau, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …į savo rankas. Tai yra didžiulis smūgis demokratinei ir teisinei valstybei.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas mano kitaip. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vis dėlto aš prieštaraučiau prieš tai kalbėjusiems, nes smūgis demokratijai būtų, jeigu mes paliktume galioti šitą įstatymą ir toliau.
Dėl taupymo. Sutaupoma tikrai iš esmės beveik 100 %. Ar nekilo klausimas, kodėl Lietuvos savivaldybėse atsirado komitetai? (Balsai salėje) Taip, tai būtent, kad yra kiršinama, vilkinama, kai taryba nusprendžia teikti kokį nors svarstymą, neva sugalvojama, kad ne ten yra padėtas kablelis, taškas, o tada kurios nors partijos Vyriausybės atstovas pasisako ir stabdo procesus. Nevilkinkime valstybės gyvenimo savivaldybėse. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. XIIIP-1807 ir kartu lydimųjų, nes išsakėme nuomonę ir dėl jų, o tai būtų Nr. XIIIP-1808, Nr. XIIIP-1809 ir Nr. XIIIP-1810.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 56, prieš – 34, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta ir lauksime priėmimo.
J. Sabatauskas – replika po balsavimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tiesiog norėjau sureaguoti į postringavimą, kodėl atsirado komitetai. Komitetai atsirado todėl, kad Konstitucinis Teismas pasakė, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik partijų iškelti kandidatai. Kadangi nebuvo kito mechanizmo, Seimas priėmė įstatymo pataisas dėl tokio naujadaro. Aišku, tai yra pasekmė to, kad Konstitucijoje yra pasakyta, kad yra politinės partijos ir organizacijos. Vadinasi, realiai mes turime grįžti ir apibrėžti, kas yra politinės organizacijos, kokios jų teisės ir pareigos. Ačiū. Čia tiesiog konsultacija neišmanėliams.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Aš ne dėl… Aš dėl balsavimo. Mano neveikė kortelė, tai prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. Jūs balsavote už. Ačiū.
Gerbiami Seimo nariai, pradėsime svarstyti kitą darbotvarkės klausimą, ir pirmininkauti kviečiu, perduodu šią poziciją Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Dabar matome švieslentėje, kad yra interpeliacijos projektas, bet buvo atidėtas mūsų klausimas, paskelbta pusės valandos pertrauka, ir dabar kaip tik tas pusvalandis baigėsi. Galbūt galėtume pateikti savo klausimą? Darbotvarkės 1-4 klausimas, atidėtas po pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai, po interpeliacijos svarstysime šį klausimą. Ne mažiau kaip pusė valandos.
12.01 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.
Gerbiami kolegos, priminsiu 221 straipsnį – „Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka“. Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama taip: interpeliacijos pateikėjų atstovo kalba (iki 10 minučių), interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas (iki 30 minučių), interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių); klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Toliau – diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.
Kviečiu J. Oleką, interpeliacijos iniciatorių atstovą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pone ministre, mes, pasirašę interpeliacijos klausimus Seimo nariai, pamatę jūsų atsakymus, matome, kad atsakymuose yra daug nutylėjimų, tam tikrų pagyrų, aprašymų buvusių Vyriausybių ar ministrų veiklos ir baltais siūlais, ir tam tikru pamuilinimu akių bandoma suklaidinti Seimo narius.
Atsakymų tekstas prasideda ode „Baltijos aplinkos forumui“. Pone ministre, mylite savo kūdikį, nes turbūt neša nemažą naudą. Taip, kaip rašote atsakymuose, jūs iš tikrųjų išsisukote nuo kai kurių teisės aktų pasirašymo, pakišdamas kolegą B. Markauską, kuris turbūt negalėjo žinoti, kaip yra pasirašomi įsakymai, susiję su jūsų asmeniu. Bet, kaip rodo pateikta informacija, tai buvo 2017 metais. Tačiau 2018 metais, kai į jus kreipėsi buvęs jūsų viršininkas Ž. Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius, prašydamas pakeisti galiojantį aplinkos ministro įsakymą dėl galimo paukščių atvežimo iš trečiųjų šalių, čia jau jūs neiškentėte, nerizikavote, kad pasirašytų ar nepasirašytų kas nors kitas, ir kartu su Muitinės departamento vadovu, Valstybinės maisto inspekcijos tarnybos vadovu pasirašėte tuos pakeitimus, kurie atveria kelia atvežti į Lietuvą meldinę nendrinukę. Turbūt nelabai pavyko ir tada, kai jūsų uolus viceministras kreipėsi į Gamtos tyrimo centrą bandydamas gauti pritarimą, kad toks meldinės nendrinukės saugojimas būtų pagrįstas moksliniais teiginiais. Tačiau atsakymas buvo labai aiškus – tiek M. Dagys, tiek akademikas V. Būda labai aiškiai pasakė, kad toks būdas saugoti meldinę nendrinukę nėra tinkamas, ir todėl jie nederina to projekto, o jis ne tik iš Europos Sąjungos lėšų, bet ir iš mūsų biudžeto virš 700 tūkst. yra finansuojamas. Kaip sako mūsų ornitologai, jūsų dėmesys meldinei nendrinukei ženkliai pranoksta dėmesį tokiai svarbiai rūšiai mūsų krašto – jūrinio erelio – buveinių apsaugai. Be abejo, galima suprasti, kad Baltijos aplinkos forumas jūrinio erelio buveinių nesaugo, o saugo būtent meldines nendrinukes. Ir, kaip jūs rašote atsakymuose, jiems gana gerai sekasi: 2 mln., 4 mln., dalyvavo 17-os mln. ar dar 4 mln. eurų projektuose, tai vis susiję su Baltijos aplinkos forumu. Jūsų atsakymai dėl jūsų asmeniškai, kaip dalininko, darbuotojų, jūsų buvusio viceministro pono M. Gudo artimų žmonių, darbo Baltijos aplinkos forume tikrai neišsklaido, o dar pagilina tas abejones, kurias turėjome pasirašydami šiuos klausimus.
Dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas. Jūs pagrindinį dėmesį skyrėte regioninių aplinkos apsaugos departamentų sujungimui. Kaip jūs rašote, pradėta šių metų sausį ir turėtų pasibaigti liepos 1 dieną. Tačiau dėl tos nežinios, kuri yra šiuose pertvarkomuose departamentuose, šiandien ten ženkliai sumažėjo dirbančių žmonių skaičius, ten trūksta kvalifikuotų žmonių ir jų darbą ateina dirbti kai kur net studentai, neturintys reikiamos kvalifikacijos. Tai ne tik, kad nepadidina regioninių aplinkos apsaugos departamentų darbo kokybės, bet, atvirkščiai, ją gerokai sumažina. Jūsų minimame atsakyme dėl gaminių pakuočių įdiegtos apskaitos sistemos… mes matome praktikoje kitą dalyką. Specialistai, negalėdami pasinaudoti šia sistema visa apimtimi, turi dirbti dvigubą darbą – turi vesti atskirą popierinę apskaitą.
Dar kartą matome, kad reformų daug, rezultatas labai abejotinas. Tas pats pasakytina ir apie kompleksišką gamintojo atsakomybės principo diegimą. Nors Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimas priimtas dar praeitais metais, jūsų atsakymuose mes vis girdime, praėjus daugiau kaip pusei metų, apie tai, kad tik bus daromi kompleksiniai patikrinimai, kad bus mažinama administracinė našta, bet nieko nėra padaryta dabar, kai jūs jau pusantrų metų vadovaujate Aplinkos ministerijai.
Dėl „Lietuvos energijos“ Vilniuje planuojamos statyti atliekų deginimo jėgainės. Mes taip ir negavome atsakymo, ar tai skaidrus, tinkamas projektas, kaip teigiate jūs, ar tai labai rizikingas, korumpuotas projektas, kaip teigia Ministras Pirmininkas, kaip jis sako, nuodijantis žmones ir netinkamas. Kas prisiims atsakomybę? Jūs, ponas ministre, ar perleisite ją Ministrui Pirmininkui?
Dėl išryškėjusio vadybos ir kompetencijos stygiaus. Pone ministre, jūs rašote, kad jums atskaitingoms institucijoms reikalingi kvalifikuoti ir profesionalūs darbuotojai. Tačiau konkursai toms pareigoms užimti tiesiog neskelbiami. Kai kurie vykę – nepavykę. Štai baigėsi Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus kadencija. Ji baigėsi vasario 14 dieną. Normali tvarka dar iki kadencijos pabaigos organizuoti konkursą, kad kitą dieną po kadencijos pabaigos institucija turėtų naują vadovą. Deja, Geologijos tarnybos vadovo pareigybę užimti konkursas skelbiamas praėjus tik keturiems mėnesiams, kai jau mes rašome klausimus, įsisukę spaudžiame, ir šių metų birželio 8 dieną pagaliau jūs paskelbiate konkursą, kuris dar tik įvyks artimiausiu metu.
Netenkina, be abejo, ir jūsų atsakymas dėl pozicijos Astravo atominės elektrinės klausimais. Taip, yra bendra europinė pozicija. Bet yra ir Lietuvos pozicija, kurią dėsto ir Užsienio reikalų ministerija, kurią dėsto ir Prezidentė. Be tvirtos Lietuvos pozicijos, nebus ir tvirtos Europos Sąjungos pozicijos. Mes komisijoje matome atsilikimą… ir gana spartų tos elektrinės įgyvendinimo projektą. O jūsų pozicija yra labai švelni.
Dėl aplinkos apsaugos, dėl medžių kirtimo miestuose. Jūs rašote, kad tiesiogiai už tai atsakingos savivaldybės. Bet, pone ministre, jūs esate aplinkos ministras…
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). …jūs galite būti tuo lyderiu, kuris brėžtų reikiamą poziciją, kurią mes turėtume apginti.
Nekartosiu klausimų, kuriuos uždavėme dėl nepasirengimo miškų reformai. Mes matome visiškai skirtingus skaičius, kokius jūs teikiate iš tribūnos ir kokie yra faktiniai skaičiai. Priminsiu tik vieną.
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). (Minutę ir baigiu.) Tik vieną skaičių. Praeitą kartą atsakydamas į mūsų klausimus teigėte, kad girininko atlyginimas yra 1 tūkst. 700. Dabar atsakymuose rašote, kad tik 1 tūkst. 100.
Pone ministre, mes iš tikrųjų ne prieš reformas, bet mes prieš chaosą, kai reformos vykdomos nepasirengus. Mes už pozityvias permainas, kurios atliekamos pasirengus ir kurios duoda naudą. Ačiū.
PIRMININKAS. Interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas iki 30 minučių. Kviečiu ministrą.
K. NAVICKAS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Ačiū, pone Olekai, už emocingą kalbą. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, prieš atsakydamas žodžiu į man skirtus klausimus, dėkoju jums už šią galimybę pristatyti aplinkos sektoriaus įsisenėjusias problemas ir ministerijos darbus jas sprendžiant.
Sutikdamas su pasiūlymu tapti aplinkos ministru, turėjau viziją pasiekti, kad miškų sektorius duotų didesnę grąžą gamtai, žmogui, atliekų ir vandentvarkos paslaugos būtų teisingos ir kad tie, kurie surenka pinigus iš žmonių už paslaugas, juos naudotų ypač atsakingai ir efektyviai.
Pradėjęs eiti ministro pareigas, radau sudėtingą situaciją ministerijoje ir aplinkos sektoriuje. Anksčiau priimti sprendimai sudarė sąlygas ne tik neefektyviam valstybės, bet ir ES lėšų panaudojimui ir didino socialinę nelygybę, regionų atskirtį. Pavyzdžiui, visi žinome, kad, tapdami Europos Sąjungos dalimi, Atliekų tvarkymo strategija turėjome siekį, kad miestų gyventojai turėtų dotuoti kaimo vietovių gyventojams atliekų surinkimo sąnaudas, nes jos dėl objektyvių priežasčių yra didesnės. Tačiau iki šiol viskas vyksta atvirkščiai. Tai keičiame ir siekiame įgyvendinti būtinus sprendimus, kurie būtų socialiai teisingi, kad už atsakingai tvarkomas atliekas mokėtume mažiau.
Seimo nariams tikriausiai puikiai žinoma ir kita problema – vandentiekio ir nuotekų tinklų investicijos pustuščiuose miesteliuose.
Kažkada tai buvo labai populiaru tarp politikų, kurie siekė asmeninės naudos ir naudojo tai kaip žingsnį laimėti vietos rinkimus, tačiau problemas, susijusias su nepasiektais aplinkosauginiais reikalavimais ir neefektyviai panaudotomis ES lėšomis, turi spręsti dabartinė Vyriausybė. Dėl ryžtingų žingsnių šiandien įgyvendiname aiškius planus, kuriais imamasi spręsti taip, ko nenorėjo matyti kiti.
Visi atsimename, kad lygiai prieš metus vardan vieno didžiausio valstybės turimo gamtos turto apsaugos ir jo atsakingo naudojimo Seimo pozicija ir opozicija susitelkė bei patvirtino, kad pokyčiai valstybinių miškų urėdijose būtini. Vieningai sutarėme siekti, kad miškai būtų valdomi efektyviai, šiuolaikiškai ir skaidriai. O kad pokyčiai buvo būtini, rodo pavyzdžiai, kuriuos atskleidžia nauja Valstybinių miškų urėdijos vadovybė. Pavyzdžiui, Alytaus padalinyje patikrinimas pradėtas gavus signalą apie galimai neteisėtą veiklą. Patikrinimo metu užfiksuoti reikšmingi nukirstos ir oficialiai pajamuotos medienos kiekio neatitikimai. Daugiau informacijos pateiksime pasibaigus tyrimui.
Man tikrai labai nemalonu apie tai kalbėti, tačiau mano interpeliacijos ir šio tyrimo pradžios sutapimas kelia daug klausimų. Manau, jog tai tikrai nesutapimas, todėl laikau pareiga tai viešinti ir siekti, kad valstybės turtas būtų naudojamas tinkamai, miškus prižiūrintys asmenys savo pareigas ir darbus atliktų tinkamai. Skirdami 16-kos regioninių padalinių vadovus, pripažinsiu, sulaukėme ne vieno nusistebėjimo, kad nesikonsultuojame su vietos politikais. Ėmęsis reformų, stengiuosi būti kurčias siaurų interesų gynėjams. Noriu, kad visi suprastume, jog aš vykdau pažadą – iškelti profesionalumo reikalavimus aukščiau politinių. Pripažįstu, kad nesu neklystantis, darau klaidų. Tikrai per mažai bendrauju su Seimo nariais ir nepakankamai randu laiko komunikacijai, tačiau turiu ir nemažai planų, kurie dar tik pradėti įgyvendinti ir kuriuos jaučiu pareigą užbaigti. Būtina pasiekti, kad gyventojai mokėtų mažiau už tvarkomas atliekas, kad būtų patogiau rūšiuoti ir tinkamai sutvarkyti pavojingas atliekas, sudaryti prielaidas mažintini lauko tualetų skaičių kaimuose. Visa tai dėl švaresnės Lietuvos ir jos žmonių gerovės.
Taigi, gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, dabar pateikiu atsakymus į raštu užduotus klausimus.
Dėl tariamo mano buvusios darbovietės protegavimo. Visi pagrįsti ir argumentuoti atsakymai buvo pateikti ne kartą. Metamų kaltinimų nepagrįstumą paneigė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atliktas tyrimas, tačiau išlieka klausimas, kodėl nenorime to išgirsti. Pradėjęs eiti pareigas, kaip ir numato įstatymas, santykius su savo buvusia darboviete – ne pelno organizacija, viešąją įstaiga Baltijos aplinkos forumas viešai deklaravau, nusišalinau nuo sprendimų priėmimo ir nedalyvavau priimant sprendimus, susijusius su minėta įstaiga. Vadovaudamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijomis ir net darydamas daugiau, nei įstatymas reikalauja, 2017 metų pradžioje atsisakiau šios viešosios įstaigos dalininko teisių, kurias neseniai buvau įgijęs. Visa tai buvo patikrina ir patvirtinta 2018 m. vasario 7 d. VTEK sprendimu, kad jokių pažeidimų nenustatyta.
2018 m. gegužės 30 d. Baltijos aplinkos forumo vykdomų LIFE programos finansuojamų projektų situacija buvo pristatyta Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Pažymiu, kad Baltijos aplinkos forumas per pastaruosius metus nedalyvavo nė viename Aplinkos ministerijos skelbtame konkurse ar projekte. Ši įstaiga dalyvavo Europos Komisijos tiesiogiai įgyvendinamoje LIFE programoje, kurios projektų kvietimą skelbia, paraiškas vertina ir finansavimą skiria Europos Komisija.
Atkreipiu dėmesį, kad projektų idėjos konkuruoja visos Europos Sąjungos mastu. Paryškėjęs susidomėjimas šia programa viršijo Europos Komisijos galimybes finansuoti tinkamas projekto idėjas. Šios nepaprastai didelės projektų idėjos konkurencijos kontekste svarbu pažymėti, kad iš Lietuvos kasmet pateikiama tik iki dešimties paraiškų ir daugiausia iš nevyriausybinių organizacijų, iš kurių Europos Komisija atrenka vieną ar tris. 2013–2017 metais Europos Komisija suteikė finansavimą tik dešimčiai projektų. Vadinamojo meldinės nendrinukės apsaugos projekto finansavimo sutartis tarp Europos Komisijos ir Baltijos aplinkos forumo pasirašyta 2016 m. liepos 1 d., nagi prieš man pradedant eiti pareigas. Europos Komisija patvirtino projektą ir rėmė nurodytas veiklas, kurios atitinka LIFE programos tikslus.
Projektą ir veiklų atitiktį, finansavimo sutarties sąlygas tiesiogiai kontroliuoja Europos Komisija. Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų vertinti ir keisti atskirų projektų įgyvendinimo priemonių. Viešojoje erdvėje, ypač tam tikrose konkrečiose žiniasklaidos priemonėse, vis bandoma susieti Europos Komisijos finansuojamus projektus taip, lyg jie būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ir dalinami Aplinkos ministerijos. Tendencingai nutylima, kad Aplinkos ministerija nepriima sprendimų dėl šių projektų, jų nevertina ir neskiria jiems lėšų. Tai daro Europos Komisija. Atsakingai pareiškiu, kad man metami kaltinimai nėra pagrįsti faktais.
Naudodamasis proga noriu pabrėžti, kad LIFE projekto lėšos negali būti naudojamos jokioms kitoms reikmėms. Šios Europos Komisijos lėšos yra skiriamos prisidėti prie Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo, kuriant pridėtinę visuomeninę vertę Europoje. Programos nauda gamtai yra akivaizdi, tad mažėjančiame bendrame Europos Sąjungos biudžete naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma didinti programos finansavimą.
Dėl buvusio viceministro M. Gudo žmonos. Buvusio aplinkos viceministro daktaro M. Gudo žmona yra buvusi Baltijos aplinkos forumo darbuotoja, tačiau nuo 2014 metų rugpjūčio iki 2017 metų spalio ji buvo motinystės atostogose. Svarbu pažymėti, savo žmonos darbovietę, iš to galimus interesų konfliktus viceministras M. Gudas deklaravo ir valdė tinkamai, taip, kaip numato įstatymai.
Dėl atliekų ir pakuočių tvarkymo problemų. Pabrėžiu, kad visos aplinkos ministro ir generalinio prokuroro įsakymu sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės rekomendacijos yra gyvendintos arba baigiamos įgyvendinti. Skaidresnė ir efektyvesnė atliekų sektoriaus veikimo priežiūra ir kontrolė yra vienas iš mano veiklos prioritetų. Per pusantrų metų Aplinkos ministerija tvarkant atliekas jau įgyvendino priemones, kurios užtikrins efektyvesnę ir skaidresnę atliekų tvarkymo sistemos veikimo priežiūrą bei kontrolę ir turės ilgalaikį teigiamą poveikį. Įvykdyta institucijų, atliekančių atliekų tvarkymo sistemos veikimo priežiūrą ir kontrolę, pertvarka. Siekiant sukurti prielaidas analizuoti atliekų judėjimą, operatyviau reaguoti į neteisėtus atliekų tvarkytojų veiksmus, bus užtikrinta efektyvi kompleksiška rizikos valdymu pagrįsta atliekų tvarkymo dalyvių priežiūra ir kontrolė. Nuo 2018 m. sausio 2 d. įdiegta Vieninga gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (sutrumpintai GPAIS), kuri užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį atliekų tvarkymo sistemos veikimą ir šios sistemos priežiūrą bei kontrolę. Valstybės institucijos turės tikslesnę ir patikimą informaciją apie atliekų tvarkytojus, atliekų kiekius, apie visus gamintojus ir importuotojus, į vidaus rinką pateiktus gaminių ir pakuočių kiekius, tikslius ir aktualius duomenis apie šalyje sutvarkomas jų atliekas, bus užtikrintas operatyvesnis duomenų gavimas, jų analizė, apsikeitimas informacija tarp institucijų.
Tobulinamas teisinis atliekų tvarkymo sistemos reglamentavimas. Inicijuoti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymų, teisės aktų pakeitimai, užtikrinsiantys efektyvesnį atliekų tvarkymo sistemos veikimą ir jos priežiūrą mažinant administracinę naštą, užkertant kelią, kad dabartinės problemos nepasikartotų ateityje. Kad įgyvendinamos priemonės buvo veiksmingos, rodo daugiau kaip penkis kartus išaugusios įplaukos į Atliekų tvarkymo programą. 2014–2016 metais įplaukos buvo apie 2 mln., 2018 metais, dar nesibaigus metams, mes jau turime 11,2 mln.
Dėl vadinamosios „Metrail“ bylos. Vadinamoji „Metrail“ byla yra ne kas kita, kaip ydingo teisinio reglamentavimo pasekmė, kuri tęsiasi nuo 2003 metų, ir neatsakingo gamintojų ir importuotojų teisės aktais įtvirtintų funkcijų vykdymo padarinys. Atkreipiamas dėmesys, kad galiojantis įstatymas nenumato galimybės atgaline data sumažinti mokesčio ir netaikyti sankcijų.
Aplinkos ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama užtikrinti efektyvesnę gamintojų atsakomybės principo taikymo priežiūrą bei kontrolę ir išvengti, kad panašūs atvejai kaip „Metrail“ nepasikartotų. Tobuliname reglamentavimą. Parengti ir patvirtinti devyni teisės aktai, kurie aprėpia galimybę realiu laiku stebėti atliekų judėjimo maršrutus, sutvarkys atliekų deklaracijas, organizacijų kontrolės tarybų įgalinimą dėl atliekų tvarkytojų, gamintojų ir importuotojų interesus apginant prieš atliekų tvarkytojus. Be to, kaip jau minėta, nuo liepos 1 dienos (…) atliekų kontrolės prevencijos ir analitinis padalinys Aplinkos apsaugos departamente.
Dėl „Lietuvos energijos“ kogeneracinių elektrinių. Dėl atliekų deginimo ne kartą sakiau viešai ir šiandien galiu pakartoti, kad aš darysiu visus veiksmus pagal savo įgaliojimų ribas, kad atliekų, skirtų deginti, pritrūktų kuo anksčiau. Žinoma, tam reikia ir gyventojų solidarumo. Esame suplanavę konkrečius veiksmus – diferencijuotas mokestis neperdirbamai pakuotei, patogios rūšiavimo infrastruktūros plėtimas, gyventojų informavimas. Jeigu reikės, bus siūlomos papildomos priemonės, tokios kaip vienkartinio plastiko ar kombinuotojo produkto mokestis. 2012–2016 metais buvo sudarytos visos strateginės ir teisinės prielaidos, kad Vilniaus ir Kauno projektai būtų valstybės svarbos, taip pat sudarant sąlygas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansuoti Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektą.
Taigi, man pradėjus eiti pareigas, šių projektų įgyvendinimas buvo pažengęs. Iš kompetentingų institucijų gavus įvertinimus, man nekilo abejonės dėl finansavimo skyrimo iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo, tai buvo tik formalumas. Politikos tęstinumas yra esminis darnaus vystymosi principas, jo laikymasis – esminė valstybės sėkmės prielaida.
Dėl Zabieliškio sąvartyno. Pakartosiu tai, ką esu sakęs ne kartą. Zabieliškio sąvartyno plėtra yra pavėluotas ir neperspektyvus projektas, nes politikai suka link atliekų vengimo ir nešalinimo sąvartynuose, jam trūksta pagrįstumo. Tačiau sąvartynų plėtra yra vietos savivaldos prerogatyva.
Dėl neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių. Inspektorių teisių apribojimai kyla iš teisės taikymo praktikos, kurią patvirtino tiek teismas, tiek Lietuvos Respublikos Seimas. Teismas pabrėžė, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius nėra pareigūnas ir pareigūnams suteiktomis teisėmis negali naudotis. Deja, toks teismo sprendimas. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad šių pokyčių Aplinkos ministerija neinicijavo ir taip pat nėra patenkinta. Be to, šie pakeitimai yra įvykdyti iki man pradedant eiti pareigas.
Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams kartu su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais dalyvauti aplinkosauginiuose reiduose. Tai yra pasinaudojama apie 50 % atvejų. Jų indėlis yra svarbus, todėl Aplinkos ministerija siekia ir sieks įtraukti kuo daugiau aktyvių ir aplinkai neabejingų žmonių į šią veiklą. Konsultuojamės su visų regionų neetatiniais inspektoriais ir aptariame jų veiklos efektyvumo didinimo ir sąlygų gerinimo klausimus.
Kategoriškai nepritariame nuomonei, kad reali gyvosios gamtos apsauga šalyje nevyksta. Pirmiausia ne tik gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, bet ir kiekvienas valstybinis aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnas dalyvauja gyvosios gamtos apsaugos veikloje. Specializuotos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos tik įrodo, kad Lietuvoje gyvosios gamtos apsaugai skiriamas išskirtinis dėmesys. Nieko panašaus neturi nė viena ES šalis. Be to, neabejotinai pasiteisina ir nuolat veikianti (24 valandas, 7 dienas per savaitę) pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus priėmimo ir reagavimo sistema, populiariai 112.
Dėl Aplinkos ministerijos pavaldžių įstaigų nuolatinių vadovų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovo konkursas įvykdytas ir vadovas išrinktas šių metų gegužės 23 dieną. Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos geologijos tarnybos vadovų konkursai yra paskelbti. Kiti konkursai rengiami ir planuojama juos skelbti. Šių įstaigų vadovams keliami aukšti profesiniai lyderystės, finansų, drausmės, žmogiškųjų išteklių valdymo, komunikavimo, strateginio mąstymo ir panašūs standartai.
Manau, kad tik aukštus profesinius ir vadybinius standartus turintis vadovas gali vadovauti minėtoms institucijoms. Todėl atranka į šių institucijų vadovų pareigybes vykdoma atsakingai, skiriant tam didelį dėmesį. Situaciją lemia tai, kad valstybės tarnyba tampa nebepatraukli, ir ne tik dėl mažo, lyginant su rinka, vadovo atlyginimo, bet ir dėl su viešumu susijusio patiriamo streso, didelės atsakomybės. Tai bendra, ne tik Aplinkos ministerijos sistemos problema. Todėl kviečiu Seimo narius neatidėliojant priimti naują Valstybės tarnybos įstatymą.
Nesutinku su teiginiais, kad minimose institucijose yra bevaldystė. Institucijose nuoširdžiai dirba laikinai paskirti, tačiau kompetentingi vadovai, dėl to darbo kokybė nekrenta. Negaliu sutikti ir niekada nesutiksiu, kad konkursai įvyktų bet kokia kaina. Ieškome ir ieškosime kompetentingų, kvalifikacinius reikalavimus visiškai atitinkančių kandidatų, jeigu tokių žinote, pakvieskite, paraginkite dalyvauti.
Dėl Astravo branduolinės jėgainės. Aplinkos ministerija laikosi nuoseklios ir bendros Lietuvos pozicijos Astravo branduolinės jėgainės klausimu. Jungtinių Tautų poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos šalių susitikime yra teikiama bendra Europos Sąjungos šalių pozicija, ji yra suderinta ES koordinacinių posėdžių metu visų ES šalių narių pritarimu. Šalių susitikimuose kalbama bendru šalių bloko vardu ir tai daro ES pirmininkaujanti šalis su Europos Komisija. Tokiu būdu Lietuvos interesai atstovaujami aukštesniu ir skaitlingesniu lygiu, pateikiama bendra 28 šalių pozicija. Visi siunčiami dokumentai, visos pozicijos ir veiksmai, susiję su Baltarusijos Respublikoje statoma branduoline jėgaine, taip pat yra derinami su Užsienio reikalų ministerija ir visada atsižvelgiama į jų specialistų teikiamas rekomendacijas.
Pažymime, kad 2017 m. birželio 13–15 d. šalių susitikime Lietuvos interesai buvo apginti, nes nebuvo priimtas naujas sprendimas dėl Astravo branduolinės jėgainės. Liko galioti 2014 metų šeštajame šalių susitikime priimtas sprendimas, kad Baltarusija pažeidė keturis ESBO konvencijos straipsnius.
Dėl leidimo laidoti atliekas. Klausimas susijęs su tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis. Priešingai nei teigėte, susidariusios mišrios komunalinės atliekos yra surenkamos ir vežamos apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais. Šiuose įrenginiuose atskiriamos antrinės žalios biologiškai skaidžios atliekos ir atliekos, kurios netinkamos perdirbti, tačiau turinčios energetinę vertę. Išrūšiuotos netinkamos perdirbti energetinę vertę turinčios atliekos turėtų būti deginamos atliekų deginimo įrenginiuose. Tačiau šiuo metu Lietuvoje veikiančiame Klaipėdos atliekų deginimo įrenginyje negali būti sudegintos visos susidariusios ir netinkamos perdirbti energetinę vertę turinčios atliekos.
Aplinkos ministro 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu numatyta, kad pasitelkus technologijas sąvartyne galima šalinti po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusias pakartotinai panaudoti ir perdirbti netinkamas, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas, kai nėra galimybių įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatyto artumo principo ir nėra pakankamų esamų šių atliekų dalies naudojimo energijai gauti pajėgumų. Šiuo metu netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias atliekas galima tik naudoti energijai gauti arba laikyti, iki bus galima panaudoti energijai gaminti.
Dėl nuotekų ir kitų pažeidimų. Per pastaruosius 10–12 metų į Lietuvos vandentvarkos ūkį buvo investuota apie 1 mlrd. eurų lėšų. Rezultatai galėjo būti neabejotinai geresni, jei prieš mane dirbę ministrai nebūtų sudarę prielaidų teikti finansinę paramą ištuštėjusių miestelių infrastuktūrai finansuoti ar teikti paramą 230 projektų, kur gyventojų yra mažiau nei 2 tūkst.
Dar vienas pavyzdys – savivaldybės investicijos į eksperimentines technologijas, kaip tai nutiko dėl Kėdainių valymo įrenginių. Šiandien turime ieškoti papildomo finansavimo, kad tas bėdas išspręstume. Savo darbe principingai laikausi nuostatos, kad tiek biudžeto, tiek ES lėšos turi būti naudojamos maksimaliai skaidriai ir pagrįstai. Dėl to iki 50 % buvo sumažintas ES struktūrinės paramos vandentvarkos projektų finansavimo intensyvumas. Tai nulėmė, kad vandentvarkos įmonės pradėjo atsakingiau rinktis investavimo objektus.
Dėl netinkamų rezultatų įgyvendinant miesto nuotekų valymo direktyvą Europos Komisija pirmą kartą to paklausė 2014 metais ir iki pat 2017 metų Aplinkos ministerija nesiėmė jokių veiksmų problemai spręsti. Pažymėsiu, kad savivaldybės ir vandens įmonės, atsakingos už infrastruktūros plėtros planavimą, įgyvendinimą ir paslaugų gyventojams teikimą… Savivaldybėms nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Aplinkos ministerija, kaip tai ir numato galiojantys teisės aktai, privalo vandens tiekimo įmonėms taikyti finansines korekcijas. Šios korekcijos, anot Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, negali būti įtraukiamos į tarifus gyventojams. Todėl kaltinimas, kad dėl valstybės interesų gynimo kils kainos, nėra pagrįstas.
2017 metų birželio mėnesį su Europos Komisija yra suderintas veiksmų planas, kaip Lietuva šalins pažeidimus, dėl kurių yra inicijuota pažeidimų procedūra.
Papildomai mano iniciatyva Aplinkos ministerija savivaldybėms iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė 2 mln. 350 tūkst. eurų, kad prijungtų 2 tūkst. 880 gyventojų prie centralizuotų tinklų.
Dėl Vilniaus nuotekų avarijos. Negalima sieti klausimo dėl minimos nuotekų tinklų avarijos, kuri įvyko 2016 m. gruodžio 23 d., ir šių metų balandžio 21 dienos, nes tai visiškai skirtingi atvejai. Skirtingi ir nepalyginami atvejai. Tačiau svarbiausia yra tai, kad abiem atvejais mūsų pareigūnai situaciją fiksavo ir dalyvavo vertinant riziką. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pagal kompetenciją dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos darbe, teikė pasiūlymus dėl žalos sumažinimo, aplinkos atkūrimo priemonių bei pagal kompetenciją vykdė kitas aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas, vertino į aplinką patenkančią taršą bei jos poveikį Neries upei, teikė reikalingą informaciją institucijoms, dalyvavusioms valdant ekstremalią situaciją. Nedelsiant, po šios avarijos mano įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri įvertino Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmus, valdant ekstremalias situacijas bei padarytą žalą, bendradarbiavo ir teikė rekomendacijas kitoms institucijoms.
Dėl taikos sutarties pasakytina, kad tokiose bylose, kai sudėtinga pateikti nenuginčijamus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį, siūloma teismo mediacija. Taikos sutartį tokiais atvejais patvirtina teismas, įvertinęs ir nustatęs, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Sudarytą sutartį vertinu kaip kompromisą, siekiant žalos aplinkai atkūrimo ir atlyginimo, taip pat siekiant išvengti bylinėjimosi administracinės naštos ir biudžeto lėšų eikvojimo.
Dėl želdinių. Priminsiu, kad, vadovaujantis Želdinių įstatymo nuostatomis, būtent savivaldybės priima sprendimus ir išduoda leidimus kirsti, persodinti ar kitaip šalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ar privačioje žemėje. Savivaldybės įpareigotos teikti fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į pastaruoju metu kylantį rezonansą dėl savivaldos veiksmų, tvarkant želdinius miesteliuose ir miestuose, inicijavo kelių teisės aktų korekcijas. Baigiamas rengti Želdynų įstatymo projektas. Taip pat Vyriausybės nutarimu pakeisti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems.
Nepaisant to, kad dėl sprendimų dėl želdinių yra atsakingos pačios savivaldybės, Aplinkos ministerija situacijai pakeisti ėmėsi ir kitų veiksmų: rengė seminarus savivaldybių darbuotojams, teikė rekomendacijas, kreipėsi raštu į visas savivaldybių administracijas, inicijavo straipsnius, reportažus žiniasklaidoje.
Dėl netinkamų naudoti transporto priemonių. Visų pirma minimas įsakymas buvo priimtas 2016 m. lapkričio 25 d. Tai nėra mano pasirašytas įsakymas, kaip teigiate. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad teisės aktas, nustatantis kriterijus, kada transporto priemonė laikoma atlieka, nereikalingas. Šis įsakymas buvo patvirtintas po ilgų parengiamųjų darbų. 2014 metais Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta Tarpinstitucinė darbo grupė naudotų transporto priemonių ir jų dalių bei eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įvežimo ir tvarkymo kontrolei užtikrinti ir pasiūlymams dėl teisės aktų tobulinimo teikti. Būtent ši darbo grupė pasiūlė keisti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles ir nustatyti kriterijus.
Mano 2017 m. rugpjūčio mėnesio įsakymas buvo tik sušvelninti kriterijus – netinkamai eksploatuojant transporto priemonę, laikoma, kad jos remonto išlaidos yra lygios 75 % turto vertės iki eismo įvykio ar kito žmogaus, ar gamtos sukeltos nelaimės, arba didesnė, išskyrus istorines motorines transporto priemones. Šiuo metu yra rengiamas įstatymas, kuriame bus perkelti aplinkos ministro įsakymu patvirtinti kriterijai. Sprendimą turės priimti Seimas. Aplinkos ministerija neturi informacijos apie pretenzijas dėl galimų nuostolių atlyginimo.
Dėl Miškų įstatymo poįstatyminių aktų. Buvo parengti ir priimti visi esminiai įgyvendinamieji teisės aktai, kurie turėjo lemiamą reikšmę šalies miškų ūkio veiklos reguliavimui ir visuomeniniams santykiams (t. y. ne tik užtikrinantys įmonės veiklą, bet ir tretiesiems asmenims) ir kurie buvo tiesiogiai susiję su Vyriausybės programoje numatytos valstybės įmonės Miškų urėdijos pertvarkos įgyvendinimu. Miškų įstatyme yra identifikuotos svarbiausios Miškų urėdijos veiklos, tačiau nereiškia, kad valstybės įmonė negali vykdyti veiklos, kurios įstatymas nedraudžia ir kuri būtina įmonei pagrindinėms funkcijoms vykdyti.
Dėl medienos pardavimo skaidrumo. Šį kartą tikrai dėkui, kad pagaliau bendrai sutarėme, kad iki miškų sistemos pertvarkos galiojusi tvarka buvo nepakankamai atspari poveikiui. Siekiant didesnio skaidrumo, prekybos mediena reglamentavimo patvirtinimas yra perkeltas į Vyriausybės lygmenį, čia tai, ką padarėme mes. Vyriausybė medienos prekybos administratoriumi paskyrė nepriklausomą valstybės valdomą įmonę UAB „Baltpool“. Beje, kaip ir seniau, aukciono laimėtojas nustatomas tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą, aukciono dalyviu gali tapti visi norintys, todėl diskriminacija yra neįmanoma.
Taip pat, toliau tobulinant prekybos mediena sistemą, Vyriausybės pavedimu aplinkos ministro balandžio 26 dienos įsakymu sudaryta darbo grupė. Į šią darbo grupę įtraukti su prekyba mediena ir jos reglamentavimu susijusių institucijų ir asocijuotų socialinių partnerių, įskaitant smulkiuosius medienos perdirbėjus, atstovai.
Dėl girininkų atlyginimų. Dėl per daugybę metų itin uždaros buvusios urėdijos sistemos esama daug nežinojimo ir sąvokų painiojimo, todėl dažnai klystama įvardinant girininko, eigulio ar kito specialisto miškininko pareigas. Vidutinis Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovų atlyginimas 2018 metų I ketvirtį buvo 1 tūkst. 887 eurai; girininkų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2018 metų I ketvirtį – 1 tūkst. 157 eurai iki mokesčių. Ši informacija yra viešai prieinama Valstybinių miškų urėdijos interneto tinklalapyje.
Pabrėžiu, kad, kaip jau ne kartą žadėta praėjusiais metais, būtent šiemet vyksta esminiai pokyčiai pačioje įmonėje, vyksta ir darbo apmokėjimo sistemos pakeitimas. Pirmuoju etapu įmonė pakėlė mažiausiai uždirbantiems miškininkams specialistams atlyginimus nuo šių metų birželio 1 dienos, pavyzdžiui, vidutinis girininko atlyginimas per mėnesį bus 1 tūkst. 197 eurai iki mokesčių. Antruoju etapu numatyta sukurti vieną darbo apmokėjimo sistemą, kuri turėtų įsigalioti 2019 metų pradžioje.
Dėl tiesiogiai miške dirbančių eigulių ir girininkų atlyginimo santykio. Priminsiu, kad pažadas buvo ne ženkliai padidinti atlyginimus, o sulyginti bazinius tas pačias pareigas einančių darbuotojų atlyginimus, taip juos didinant. Įmonės aukščiausio lygio vadovų ir darbuotojų atlyginimai nelygintini, kaip nelygintini ir šių skirtingų pareigybių darbuotojų darbo turinys, funkcijos ir atsakomybės. Siekdama padidinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems darbuotojams, Valstybinių miškų urėdijos vadovybė peržiūrėjo girininkų, girininkų pavaduotojų ir eigulių atlyginimus ir nuo šių metų birželio mėnesio nustatė atlygį už darbą 470-čiai specialistų. Šios darbuotojų grupės atlyginimai padidės nuo keliasdešimties iki 140 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Pakeitimas įsigalios iš karto po to, kai įmonė aptars šiuos atlygio pokyčius su profsąjungos atstovybe ir su darbuotojais ir darbuotojai pasirašys darbo sutartis.
Apžvelgiant pokytį nuo praeitų metų iki dabar, girininko atlyginimas yra padidėjęs 19 %, girininko pavaduotojo – 23 % ir eigulio – 17 %. Šis atlyginimo didėjimas įmonės darbo užmokesčio fondą didins 415 tūkst. eurų per vienerius metus. Iki metų pabaigos šis pakėlimas kainuos 243 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Laikas!
K. NAVICKAS. Gerai, pasistengsiu greičiau.
PIRMININKAS. Kiek jums dar reikia laiko?
K. NAVICKAS. Man dar reikėtų… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar plius keturios minutės.
K. NAVICKAS. Gerai, penkias. Pabandysiu. Dėkui.
Tada aš greičiau perbėgsiu. (Balsai salėje) Kaip ir sakėte, atsakymai yra detaliau išdėstyti.
Generalinės miškų urėdijos sistemoje yra įdarbinta 20 darbuotojų. Kas čia dar? Gal pabaigai. Dėl Žemės ūkio inovacijos centro… danielių. Konstitucinės teisės lygybės principas, įstatymas netaikomas selektyviai išskiriant laukinių gyvūnų sąlygų sudarymą, jeigu jų laikytojas yra sietinas su politine partija ir valdančiąją dauguma. Aplinkos apsaugos agentūros išduoda leidimą visiems, kurie pateikia prašymus. Šiuo atveju Žemės ūkio inovacijų centras prašymą laikyti danielius nelaisvėje pateikė, kaip ir numato teisės aktai, nustatyta tvarka.
Paskutinis pabaigai. Turiu pripažinti, Aplinkos ministerija atsakinga už nemenkos dalies sektorių kuravimą. Esu dėkingas visiems Seimo nariams, palaikiusiems pertvarkas, Aplinkos ministerijos komandai – negailėdami darbo valandų, iš šeimos pavogto laiko, o kartais ir visiškai nepagrįstai nuteisiami viešojoje erdvėje, dirba Lietuvai, ryžtingai vykdo pokyčius, kurie buvo reikalingi dar prieš 27 metus.
Sistema atrodo purviniausia tada, kai pradeda valytis. Tačiau turime suprasti, kad traukiame 27 metų senumo voratinklį, apraizgiusį mūsų miškų, aplinkosaugos sektorius. Natūralu, kad hidra ginasi. Ginasi pavaišindama jus kava, pasakodama graudulingas istorijas apie atleidžiamus, pažeidžiamus žmones, rašydama grasinančias žinutes, skleisdama pseudotiesų žiniasklaidoje arba feisbuke, kad tik nukreiptų dėmesį nuo tiesos, realių problemų ir faktų. Kaip aplinkos ministras, vadovaujuosi savo sukaupta patirtimi, ekspertų išvadomis, ES ir EBPO rekomendacijomis, viešumo, skaidrumo, kokybės ir efektyvumo kriterijais. Žinoma, tai nepatinka tiems, kurie skirtingi.
Kiekvienos aplinkos reformos epicentre yra žmogus, Lietuvos pilietis. Su kiekvienu darbuotoju, su kuriuo atsisveikinama dėl to, kad jo sukuriama vertė yra per menka ar vertybės nesutampa su pareiga valstybei, atsisveikinama garbingai ir sąžiningai. Blogiausia, kas dabar galėtų nutikti, tai sustoti viduryje brastos ir keisti kursą.
Gerbiamieji Seimo nariai, Tautos atstovai, dėkoju už jūsų dėmesį, esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Statuto 221 straipsnio 3 dalis skelbia, kad interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus iki 30 minučių. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Mes surašėme ir pirmasis klausia Seimo narys P. Saudargas. Ruošiasi E. Gentvilas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Nesupratau, kuo aš ypatingas, kad pagal tą tvarką esu pirmas. Bet labai ačiū. Turiu galimybę paklausti gerbiamojo ministro.
Iš tiesų jūs jau daug laiko stovite tribūnoje, pavargote atsakinėti į tuos pačius klausimus. Neklausiu, kodėl vieno paukščiuko išsaugojimas kainuoja 40 tūkst., ar jie paskui neparskris atgal į savo gimtąją Baltarusiją, iš kur įvežami ir panašiai.
Aš paklausiu dėl man tikrai nuoširdžiai skaudamo rūpesčio dėl atliekų. Ar jūs nemanote, kad Lietuva jau yra nuėjusi į akligatvį, kad ne investavo į pirminį rūšiavimą, o pristatė mechaninio biologinio apdorojimo gamyklų ir dabar vienintelė išeitis Lietuvai – deginti atliekas? Kaip tai susiję su?.. Vis tiek jūs atėjote į Seimą, jūsų komanda, su žiedinės ekonomikos principais, kad jūs žalieji, jūs dabar atsakingai elgsitės su atliekomis. Tačiau kokia yra ministerijos pozicija dėl šių gamyklų, dėl mechaninio biologinio apdorojimo…
PIRMININKAS. Laikas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …ar jos pagrįstai veikia ir ar vienintelė išeitis dabar yra tik deginti, nes visa kita, manau, yra detalės?
K. NAVICKAS. Iš tikrųjų nuoširdžiai sakau ačiū už klausimą, nes jisai tikrai siejasi su tuo, kas ir man rūpi. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad deginimo nė viena valstybė neišvengė. Taip jau yra. Jūsų labai pagrįstas klausimas dėl mechaninio biologinio apdorojimo mechanizmo arba įrenginių efektyvumo. Taip būtų tiksliau, būtų mano atsakymas, nes iš tikrųjų jų veikimas ir pasiekiami rezultatai nėra tokie, dėl kurių buvo galima investuoti tokias lėšas.
Aplinkos ministerija kaip tik dabar vykdo pirkimą naujam Valstybinio atliekų tvarkymo planui parengti, kuriame mes ir siūlysime, kaip turėtų būti naudojami esami pajėgumai. Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad kai kuriose mažose savivaldybėse naudoti, tiksliau, paleisti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginį, tiesiog tą patį rūšiavimą, liniją, neapsimoka, nes tai gali padaryti labiau automatizuotos linijos. Tačiau MBA įrenginiai, tie įrenginiai turi bioskaidžios dalies sutvarkymo visus komponentus. Kai kuriais atvejais kaip tik ir reikia ieškoti būdų, kad miesto, kur susidaro didesnė biodegraduojančių atliekų dalis, galėtų būti perdirbama tose agrarinėse MBA. Įvairių sprendimų tikrai reikia ieškoti.
Reikia nepamiršti to, kad atliekų tvarkymo sistema, kuri buvo kurta 2004 metais, buvo sukurta dešimties regioninių sąvartynų pagrindu. Šalinant sąvartynuose tik 10 % atliekų, Lietuvai bus per brangu išlaikyti visus dešimtį sąvartynų. Vadinasi, mes turime apsispręsti, ir kokius sąvartynus išlaikysime, ir kaip judės atliekos atsiradus deginimui. Iš esmės tai keičia visą sistemą. Tai iš tikrųjų nemažas iššūkis susitvarkyti tą, ką turime. Ir tikrai norime, kad tai keistųsi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi J. Olekas.
E. GENTVILAS (LSF). Pone ministeri, prieš šešias dienas, kai kartu pokalbyje su premjeru ir „Lietuvos energijos“ vadovu D. Maikštėnu sutarėte, kad didžioji dalis šiukšlių bus deginama Kaune, tai yra Vilniuje tiek neleisite ir dalį šiukšlių iš Vilniaus vešite į Kauną, jūs sutarėte, arba, kitaip sakant, išreikalavote iš „Lietuvos energijos“, kad bus taikoma nauja technologija, dėl kurios anksčiau nebuvo sutarta, tai yra azoto oksido mažinimo technologija iki dviejų su puse karto sumažinti, kaip papildoma priemonė arba kompensacinė priemonė Kaunui, kuris turės deginti Vilniaus šiukšles. Tai noriu paklausti. O iki tol pagal PAVʼo geriausias tradicijas nebuvo galima to išreikalauti? Ar Vilniuje tai bus taikoma? Aš suprantu, kad susitarėte štai dėl tokio gešefto: premjerą reikėjo pridengti ir dabar šlovė Kaunui, taikome modernias technologijas. O kas iki tol? Mažėja pasitikėjimas jumis, gerbiamas ministre.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, kalbame apie skirtingus dalykus, nes tame susitikime, kuriame aš dalyvavau, derybos nevyko. Tiesiog daugelis pasiūlymų buvo pačios „Lietuvos energijos“, ypač dėl jūsų minėto azoto oksido papildomo išvalymo.
Atsakau į jūsų klausimą. Iš tikrųjų yra tai, kad tuo metu, kai buvo suprojektuota ir kai buvo vykdoma poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, privalėjo būti, atsiprašau, pavartosiu anglišką žargoną (…). Bet technologija keičiasi, matyt, peržiūrėjus projektą pati „Lietuvos energija“ pasiūlė papildomas priemones. Noriu pasakyti labai atsakingai, tai ne mūsų buvo siūlymas, jų pačių lengva valia.
Kalbant apie atliekų kiekių perskirstymą, dėl ko iš tikrųjų dabar labai daug diskutuojama, tai reikia patikslinti. Iš esmės nebuvo kalbama apie dirbtinį atliekų kiekio perskirstymą tarp dviejų miestų, o buvo kalbama, kaip suvaldyti srautus, kurie yra tarp dviejų „Lietuvos energijos“ valdomų projektų. Kalbėti apie tai, kad dabar Vilniuje susidaro maždaug 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios gali būti deginamos, tačiau yra… o pajėgumai yra statomi 160. Turint mintyje tendencijas mažėti dėl žiedinės ekonomikos priemonių, buvo paklausta, kokia yra žemutinė riba, kad technologija veiktų efektyviai. Technologijai veikiant neefektyviai, nuo tam tikros ribos nebus išvalomos nei emisijos į orą, nei bus tinkamai deginamos atliekos. Tai ta riba yra 80 tūkst.
Toliau buvo kalbama, ką daryti su tomis Kazokiškių sąvartyne sukauptomis, arba pasaugoti pateiktomis, atliekomis. Čia buvo apie tai diskutuojama: kadangi Kaune yra numatyta, vien komunalinių atliekų kiekio neužtenka, jiems reikia ir pramoninių, tai iš Kazokiškių tos atliekos gali judėti ir viena, ir kita kryptimi. Mes kalbame apie poveikį Kaunui, kaip įvardinti… Apie poveikį Kaunui kalbame tik matydami pasaugoti pateiktas atliekas. Kitas dalykas, kuris irgi buvo susijęs su Kaunu, tai yra dėl Utenos regiono atliekų. Tai iš esmės, jeigu žiūrėtume pagal atliekų tvarkymo hierarchiją ir finansavimą, kadangi Kaunas turi tą rezervą dėl pramoninių atliekų deginimo, valstybės parama arba valstybės dėmesys pirmiausia turi būti skiriamas komunalinėms atliekoms, o pramoninės atliekos jau yra pačios pramonės susitvarkymo reikalas. Iš esmės kažkokio susitarimo pasirašyto nebuvo arba aš tame susitikime nebuvau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi D. Kepenis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pone ministre, aš grįšiu prie Baltijos aplinkos forumo. Ar jūs sutinkate, kad perkelti paukščius ar gyvūnus reikalingas mokslo institucijos pritarimas? Ir kada Aplinkos ministerija kreipėsi dėl tokio pritarimo, ji gavo neigiamą atsakymą.
Antra klausimo dalis, ar jūs pasirašėte, ar čia ne jūsų parašas po šių metų gegužės 24 dienos bendru įsakymu su muitine, kad galima perkelti (1.3) paukščius iš ne Europos Sąjungos narių, taip atveriant kelią jūsų paukštelio perkėlimui?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu iš karto užbėgti už akių ir kitam klausimui, nes mes dar planuojame ir kurtinius perkelti. Aš nežinau, ar man reikia Seimo leidimo tam, nes paukštis gerokai didesnis. Tai visko gali nutikti. O jeigu neironizuojant, tai iš tikrųjų yra tai, kad mokslo institucija pateikė savo išvadas. Mokslo institucijos išvados yra įdėtos į Meldinės nendrinukės apsaugos planą ir Meldinės nendrinukės apsaugos planas yra patvirtintas, kaip ir numatyta.
Paukščių pervežimo, apie kurį jūs kalbate, nei įstatymas, nei europinės direktyvos nedraudžia, bet kalbama apie nelaisvėje laikomus gyvūnus. Apie laisvėje laikomus gyvūnus arba jų translokaciją, jeigu teisingai tą žodį atsimenu, tai yra naujas veiksmas ir jis yra leidžiamas. Viskas vykdoma taip, kaip yra numatyta tiek europinėse direktyvose, tiek ir mūsų įstatymuose.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Kepenis. Ruošiasi A. Matulas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Noriu padėkoti jums, gerbiamas ministre, už tai, kad radote laiko aplankyti Klaipėdą ir pasidomėti asmeniškai žmonių lūkesčiais pietiniame miesto rajone, kur labai dažnai pučiant pietryčių vėjams pakyla smarvė. Po to buvo jūsų įvairūs susitikimai ir sprendimai, tačiau iki šiol ta smarvė nesibaigia. Ar galėtumėte pasakyti, kad galime pažadėti Klaipėdos pietų gyventojams, kad pagaliau įveiksime tą bėdą? Ar yra galimybių ją įveikti, ar taip ir nuleisime rankas ir ten liks gyventojai ištisai kvėpuoti karštu oru labai dideliu dvoku? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš žinau jūsų problemą ir Klaipėdos problemą. Ir kituose miestuose esama. Tai mes keičiame dabar iš esmės bioskaidžių atliekų tvarkymo reglamentą. Negaliu tiesiogiai pažadėti, kiek tai paveiks tą įmonę, bet jis ir keičiamas tam, kad mes valdytume kvapus, kad būtų tinkamos technologijos naudojamos. Jeigu tokių technologijų nėra, tokie įrenginiai turėtų keltis kuo toliau nuo gyvenamųjų vietovių. Turiu pabrėžti, tiksliau, nesikratydamas atsakomybės, bet tiktai pabrėžti teisybės labui, kad kvapų valdymas yra Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, ne mūsų. Bet, taip, atliekų tvarkymas mūsų ir mes keičiame tą reglamentą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Matulas. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš iki šiol manau, kad urėdijų pertvarka kai kuriems regionams buvo labai pražūtinga ir yra, pavyzdžiui, Pakruojo rajone atleista daugybė žmonių, buvo raginami išeiti savo noru, bus naikinamas medelynas, rangovų sumažėjo. Išties neteks darbo vietų virš 100 žmonių, įskaitant su šeimomis, tai išvis čia regionui bus didžiulė žala. Bet paklausti noriu apie tai, kad savaitgalį pas mane atvyko keli Biržų urėdijos darbuotojai ir sako, jog jie žino, kad generalinis direktorius M. Pulkauninkas davė nurodymą atleisti iš darbo buvusį urėdą R. Gaudiešių, kuris dabar dirba eiguliu, rodos. Ar tikrai gali būti, kad tokio lygio vadovai duoda pavedimą susidoroti su buvusiais urėdais, kurie daug įdėjo darbo ir sveikatos į buvusią urėdiją, veiklą organizavo? Ar tokie dalykai tikrai yra daromi dėl to, kad susistatytų savus žmones? Ar jums žinomi tokie atvejai? Ir ar gali būti tokie pavedimai iš Vilniaus, pavardės, ką reikėtų atleisti išmokant šešių mėnesių kompensacijas?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš atsakingai atsakysiu jums, kad nė vienas urėdijos darbuotojas nebuvo atleistas. Visi, kurie išėjo, išėjo savo noru. Jie tiesiog nesutiko pereiti į kitą įmonę.
Dėl pavedimo. Aš tikrai nežinau ir negaliu komentuoti. Tuo labiau man keista, kad valstybės įmonės personalo valdymo klausimai skamba Seimo salėje. Ką mes esame pažadėję ir ko aš tikrai laikausi, tai tikrai nesikišu į personalo valdymo klausimus. Man yra svarbiausia rezultatai ir pasiekti tikslai, kurie yra užsibrėžti strateginiame plane.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas susijęs su jūsų atsakymais, visiškai nesarkastiškas klausimas. Daug keliaujate, su Europos kolegomis susitinkate, su aplinkos ministrais. Ar žinote kitą Europos Sąjungos valstybę, kurioje po automatinio išrūšiavimo nuvežtos laikinai saugoti atliekos į sąvartynus yra palaidojamos ministro leidimu, tai yra jūsų įsakymas, kurį jūs cituojate. Ir gyventojams nėra kompensuojami tie dalykai, nes gyventojai sumoka už automatinį rūšiavimą, jų atliekos nuvažiuoja į sąvartyną, ministras leidžia pašalinti amžinai, ir gyventojas sumoka už sistemą, kuri iš esmės suka pedalus be lenciūgo, taip sakant. Ar turite kitą Europos Sąjungos valstybę, kurioje vyksta toks absurdas dėl atliekų tvarkymo?
K. NAVICKAS. Tokios studijos mes nepadarėme. Iš tikrųjų aš nevertinu to kaip absurdo. Dar kartą pasakau, kad tai yra išeitis, kurią lėmė aplinkybės. Neturint deginimo įrenginių Vilniaus miesto atliekų tokiam kiekiui, kito sprendimo nėra, juo labiau kad tai leidžia ir Valstybinis atliekų tvarkymo planas.
Jūsų teiginys, kad gyventojai sumoka ir tie pinigai kažkur dingsta, yra nepagrįstas, nes ta dalis, kuri yra skirta iki galutinio sutvarkymo ir (…) Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centre. Tačiau teisybės dėlei šitą klausimą prašau adresuoti ponui R. Šimašiui, nes Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centrą 80 % valdo Vilniaus miesto savivaldybė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi A. Šimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, perskaitęs ir įdėmiai išklausęs jūsų atsakymus, ir prisiminęs Prezidentės metinį pranešimą, turiu konstatuoti, kad Prezidentė buvo daug kritiškesnė savo atžvilgiu, ji net „nudegė pirštus“. Jūs gi tik kalbate apie pagalius į ratus ir kad kiekvienas gali padaryti klaidų. Apie savo klaidas nieko nekalbate.
Mano klausimėliai būtų susieti su darbo apmokėjimu, nes jūs atsakydamas daug kalbėjote apie efektyvų lėšų panaudojimą. Savo atsakymuose jūs teigiate, kad urėdai, kurie išdirbo daugiau kaip 10 metų iki 2017 metų pabaigos, išeidami gavo dviejų mėnesių išeitinę išmoką, o nuo sausio 1 dienos gavo tik vieno mėnesio išeitinę išmoką. Bet vyriausiojo urėdo patarėjas, kuris dirbo 107 kalendorines dienas, arba 76 darbo dienas, gavo mėnesinį atlygį ir šešių mėnesių išeitinę kompensaciją. Šiurkščiai skaičiuojant, kad jo atlyginimas buvo virš 5 tūkst., tai mokesčių mokėtojams šito patarėjo viena diena kainavo 700 eurų iki mokesčių. Mano klausimas: ar tikrai efektyviai išnaudojate mokesčių mokėtojų lėšas ir kaip su priesaikoje duotais žodžiais apie lygiateisiškumo principą, kuris yra numatytas Konstitucijoje? Labai ačiū.
K. NAVICKAS. Labai ačiū už klausimą. Reikia matyti visą paveikslą. Kalbant apie urėdus, kurie yra atšaukti ministro įsakymu, įstatymas nenumato kitokių išlygų kaip vieno mėnesio išeitinės kompensacijos.
Kalbant apie Valstybinių miškų urėdijos vyriausiojo patarėjo atvejį, reikia matyti du dalykus. Viena pusė yra ta, kad jisai turėjo ir galėjo turėti visas teises dirbti iki šiandien, būti Generalinės miškų urėdijos likvidatoriumi ir gauti tokią pačią kompensaciją. Iš kitos pusės, jis buvo daug svarbesnis mums ir atlikti konkrečias žinių perdavimo, tęstinumo perdavimo funkcijas… Kai įmonės susijungė, nauja vadovybė įvertino, kad šita pareigybė nėra būtina, ji priėmė sprendimą. Toks būtų mano komentaras. Tačiau darbas buvo padarytas.
PIRMININKAS. A. Šimas atsisakė. Kviečiu klausti Seimo narį J. Razmą. Ruošiasi A. Salamakinas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar esate atlikę analizę, kaip urėdijų reforma šiuo momentu yra paveikusi medienos pardavimo rinkos situaciją? Kaip pasikeitė santykis tarp nuperkamos stambiųjų ir smulkiųjų perdirbėjų medienos kiekio, perdirbėjų ir eksportuotojų? Štai mes gauname nerimastingų žinių iš rajonų šilumos įmonių, kurios turi biokuro katilines, kad šiemet medienos briketai brangesni maždaug 30 %, negu buvo pernai, ir atitinkamai yra grėsmė dėl šilumos kainų augimo. Kiek šitokius pabrangimus galėjo lemti urėdijų reforma?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Urėdijų reforma niekaip negalėjo lemti, nes reglamentavimas, kuris kalba apie prekybą apvaliąją mediena, nė kiek nepasikeitė, išskyrus tiek, kad taisyklės buvo patvirtintos Vyriausybės. Kainą lėmė, ir tai yra tiesa, kainą lėmė blogos klimatinės sąlygos praeitų metų rudenį, tai ir užkėlė kainas visame regione. Matyt, yra poveikis ir biokurui. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Pone ministre, du trumpi klausimai. Pirmas – dėl nendrinukių. Jeigu jos išskridusios į šiltuosius kraštus grįš ne į Lietuvą, o į Baltarusiją, kur nupirkote, ar baltarusiai grąžins pinigus, nes jos – ne stumbrai, jų neužtversi. Aš įsivaizduoju, kad jų genai veikia ir jos grįš ten, kur jūs nupirkote, t. y. į savo lizdus. Ir antras klausimas. Tiek svarstant biudžetą, o po to žiniasklaidoje pasirodė, abejonių sukėlė vienas iš projektų dėl auksavabalio, ar mėšlavabalio, apsaugos. Tada jūs sakėte, kad čia tikrai tas labai naudingas vabalas. Mano klausimas, ar įvyko jau šito projekto konkursas? Ir jeigu taip, kas jį laimėjo?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimus. Iš tikrųjų meldinė nendrinukė tikriausiai bus populiariausias paukštis Lietuvoje dar artimiausius trejus metus. Iš tikrųjų čia ne brangumas ir aš noriu labai atsakingai pasakyti: tai yra europinis projektas, ir translokacija, meldinės nendrinukės perkėlimas yra visos didelės europinės mokslininkų komandos darbas. Ir ta Europos Komisijos finansuojama programa dėl to yra išplėsta, kad tai yra vykdoma pirmą kartą – pirmą kartą Europoje, ir tai yra ne tik Lietuvos atsakomybė, bet ir pačios… Tiksliau, sėkmės laukia dauguma Europos Sąjungos šalių, kuriose meldinė nendrinukė išnyko visam laikui. Tas sarkazmas – grįš ar negrįš, čia yra tokia viena dalis. Noriu atsakingai pasakyti – tai ne Lietuvos institucijos sprendimas, tiksliau, sumanymas, o tarptautinės meldinės nendrinukės darbo grupės pasiūlymai, ir jie vykdo tą projektą, gaudami geriausią europinę mokslinę konsultaciją. Tikiuosi, kad viskas bus gerai, kad mes turėsime daugiau paukščių Lietuvoje, nuo to tikrai niekam blogiau nebus.
Dėl niūriaspalvio auksavabalio. Tai taip pat yra projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos LIFE programos. Čia jokio konkurso nėra, tą konkursą, tiksliau, tą projektą laimėjo Lietuvos gamtos fondas. Reikia nepamiršti, kad nors ir atrodo juokingai, kad mes saugome atskirą vabalą ir galime jį visokiais žodžiai vadinti, bet niūraspalvio auksavabalio buveinės yra brandūs ąžuolynai. Iš esmės, jeigu mes norime išsaugoti ąžuolynus, ypač brandžius, šitas projektas tam ir skirtas, tokia jo potekstė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, čia jau gerbiamasis J. Razma pradėjo klausti apie medienos brangimą. Ar iš tiesų atliekamas visas monitoringas, ar iš tikrųjų priežastys, susijusios su miškų urėdija, negalėjo paveikti? Jūs sakote, kad tai yra orai, bet iš tikrųjų kai kada orai nedaro didelės įtakos medienos kirtimui ir surinkimui, tuo labiau kad žiemos buvo pakankamai palankios, ir tie procesai vyko. Iš tikrųjų manau, kad reikėtų daryti tam tikrą monitoringą, nes vėlgi dėl vietinių perdirbėjų taip pat reikėtų kažkaip reaguoti, galbūt net koreguoti įstatymus.
Taip pat norėčiau paklausti. Vis dėlto dabar vyksta daug diskusijų dėl atliekų deginimo. Kaip jūs vertinate, ar šis projektas galėjo būti geriau organizuotas, nes turbūt ir nutolę regionai, jūs čia minėjote Utenos regioną… galbūt reikėjo smulkesnes įmones statyti ir sumažinti transportavimo kaštus? Aš norėčiau jūsų požiūrio, ar dar įmanomas grįžimas, pavyzdžiui, esant tam tikroms sąlygoms, kad kas nors būtų peržiūrėta? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimus. Dėl pirmojo. Monitoringas vyksta. Kiekvieną kartą po kiekvieno aukciono yra vertinama ir tos ataskaitos bus pateiktos. Nežinau, ar yra ketvirtinė, tiesiog neturiu su savimi skaičiaus. Bet iš tikrųjų, teisybės dėlei, aš turėjau grįžti prie to savo atsakymo (…). Oro sąlygos praeitą rudenį lėmė, kad aplinkinės šalys, ta pati Latvija, ta pati Estija, išvis neprigamino medienos ir Lietuvoje kaina automatiškai pakilo 20 % vien dėl to. Kainos pokytį arba kainos santykį, kiek lėmė oro sąlygos ar kokie nors kiti veiksniai, aš dabar tikrai negaliu atsakyti.
Dėl deginimo įrenginių. Jūsų labai pagrįstas klausimas, aš tą patį klausimą kėliau, kai pradėjau dirbti. Per tas ilgas diskusijas, technines diskusijas daug kalbėjome, aš tą patį sakiau ir klausiau projekto vystytojo „Lietuvos energijos“ ir Finansų ministerijos, kuri yra „Lietuvos energijos“ valdytoja, kas bus, jeigu mes pasieksime savo tikslus ir atliekų kiekiai gerokai sumažės? Jų atsakymas buvo vienareikšmis – jie turi… tiksliau, technologinio pokyčio tam nereikia, yra suplanavę tą trūkstamą kuro dedamąją keisti į biokurą. Šiuo atveju baigiasi mano kompetencija, aš sakau tai visiškai atvirai. Man atrodo, projekto vystytojai turi visą atsakomybę už pasiektus rezultatus ir jie mato tas rizikas. Mano, kaip aplinkos ministro, funkcija yra labai primityvi – turiu pasiekti, kad neperdirbamų atliekų, deponuojamų atliekų, antrinio panaudojimo atliekų būtų kuo mažiau, tai yra pačios aplinkos politikos sėkmė. Kitokios prasmės aš šiame projekte nematau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas. Ruošiasi R. Budbergytė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre…
K. NAVICKAS. Aš klausau, klausau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas ministre, pradžioje prieš klausimą trumpa replika. Kaip paskaičiavau, metinis nendrinukės išlaikymas – tai 9 dirbančių Lietuvos žmonių, gaunančių minimalų atlyginimą, metinės pajamos, vienos nendrinukės išlaikymas.
Kita vertus, dėl automobilių, pripažintų atliekomis, pasiteisinote, kad ne jūsų projektas, bet jūs, pirmas dalykas, sulaikėte jo įsigaliojimą pusei metų, po to dar jį taisėte, taisydamas net nepasižiūrėjote, ką sako Lietuvos galiojantys įstatymai šiuo klausimu, ir nutaisėte visai ne pagal įstatymus. Mano klausimas toks. Vien už tų automobilių, kurie dabar stovėjo muitinės sandėliuose, kiek suprantu, jau muitinė nebetaikė…
PIRMININKAS. Klauskite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …tų 15 eurų dienos įkainio, nes priešingu atveju būtų suskaičiuota vos ne nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. žala tiems…
PIRMININKAS. Klauskite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Klausimas toks. Ta suma, kuri bus, dar plius, kiek teismuose teisėsi asmenys… ar ministerija, aišku, pirmiausia, kai jie kreipsis su pretenzija, išmokės? O kaip jūs pats pasirengęs prisidėti nuostoliams atlyginti?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Taip, kaip numato įstatymas, taip ir bus pasielgta. Bet noriu pabrėžti viena, ir tai yra gana svarbu. Taip, 2014 metais dirbusi darbo grupė, premjero A. Butkevičiaus sudaryta darbo grupė, pateikė netinkamus pasiūlymus arba netinkamą teisės formą spręsti šiai aplinkosaugos problemai. Tačiau aplinkosaugos problema neišspręsta. Na, ir kas iš to? Mes vis tiek turime eiti dabar link įstatymo, nes esmės tai nekeičia. Mes turime tą, kas yra atlieka, vadinti atlieka ir nežaisti katės ir pelės. O kas bus, tas bus. O dar reaguojant į jūsų repliką, iš tikrųjų yra labai blogai priešinti žmones, visa kita.
Dar kartą pabrėžiu – tai yra Europos Komisijos programa ir Europos Komisija neskaičiuoja taip buhalteriškai tiktai dalybos veiksmu. Yra kitų poveikių, yra ilgalaikis Europos visuomenei poveikis, ką tą patį, man atrodo, reikia vertinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Budbergytė. Ruošiasi L. Balsys.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti jūsų, kodėl jūs, tvirtindamas įstatus Valstybinių miškų urėdijos, leidote užsiimti tokiomis veiklomis, kurios yra paslaugos ir kurios tikriausiai netenkina jokių viešųjų interesų?
Mano klausimas būtų toks. Ar jūs, kaip ministras, pasirašydamas tokius įstatus, aiškiai supratote, kad jūs ignoruojate įstatymo leidėjo valią, ketinimą ir tikslą neleisti pagal naują Miškų įstatymo redakciją užsiimti urėdijoms tokiomis paslaugomis? Nes iš jūsų atsakymo visiškai aišku yra, kad jūs net nepripažįstate, kad kaip ministras patvirtinote poįstatyminiu aktu galiojančius įstatus, prieštaraujančius įstatymui. Sakykite, ar jūs neturite teisininkų, ar jūs tiesiog iš tiesų esate toks arogantiškas ministras, kuris ignoruojate įstatymo leidėją?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tiksliau, ačiū už nuomonę, ne klausimą, nes įstatai buvo pasirašyti ir pateikti teisininkų… parengti teisininkų ir jie buvo pasirašyti. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad Valstybės valdomų įmonių, valstybinių įmonių įstatymas ir tokias veiklas leidžia. Miškų įstatymas reglamentuoja tiktai tai, kas yra susiję su veikla miškuose. Toks būtų mano atsakymas, bent jau toks atsakymas man yra pateiktas.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pone ministre, kol jūs vargstate čia, tribūnoje, atsakydamas į klausimus ir apskritai ministro poste vargstate, tuo pat metu Lietuvos saugomų teritorijų miškuose vyksta daugybiniai plyni kirtimai, žalojantys kraštovaizdį, mažinantys rekreacinę tų saugomų teritorijų vertę, galbūt nešantys pelną tiems, kas kerta ir parduoda. Į mano jums raštu atsiųstą užklausimą jūs atrašėte atsirašymą, kuriame rašote, kad leidžia įstatymas kirsti trečios ir ketvirtos kategorijos miškus. Bet mano klausimas toks. Jeigu jums rūpi Lietuvos miškai ir ypač saugomos teritorijos, ar ne jūsų, kaip ministro ir politiko, pirmoji pareiga būtų taisyti ir siūlyti to įstatymo taisymus, kad nebūtų vykdomi plyni kirtimai saugomose teritorijose, kurių, primenu, viso labo tėra 11 % Lietuvos teritorijos? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes esame ir programoje pažadėję peržiūrėti tą tvarką. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nacionaliniuose parkuose plyni kirtimai nėra leidžiami. Plyni kirtimai leidžiami tik regioniniuose parkuose. Teisybės dėlei reikia pasakyti ir tai, kad jeigu ūkinės paskirties miške tu nori atsodinti pušyną, tai pavėsio negali būti – tiesiog pušis neauga pavėsyje. Toks paprastas ūkininkavimas.
O iš tikrųjų aš politiškai suprantu, ką jūs pasakėte, ir šiuo atveju tikrai neiname į šoną nuo peržiūrėjimo viso reglamento.
PIRMININKAS. 221 straipsnio 4 dalis skelbia diskusiją, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.
Kalbės Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dabartinio ministro, buvusio nevyriausybininko nepriekaištingas darbas nevyriausybiniame sektoriuje Baltijos aplinkos forume ir aplinkosauginių organizacijų koalicijoje ir buvo lemiamas pagrindas jį kviesti dirbti S. Skvernelio profesionalų Vyriausybėje, jeigu norite, technokratinėje Vyriausybėje. Aš, kaip Žaliųjų judėjimo dalyvis, aktyvus dalyvis, esu matęs jo realią veiklą, o ne kokią nors veiklos imitaciją, kaip čia bandoma pateikti, ir didžiulį indėlį į Lietuvos aplinkosauginį judėjimą. Tapus politiku, jam iškilo esminis reikalavimas, t. y. nusišalinti nuo bet kokių ryšių su buvusiomis darbovietėmis. Jis tą sprendimą padarė, tačiau pačiai organizacijai nėra jokio pagrindo nutraukti veiklą arba neveikti, aplinkosauginėje terpėje yra pareiga veikti toliau.
Turiu pripažinti, kad darbas parlamente, Seime, yra daug sunkesnis nei darbas nevyriausybinėje organizacijoje. Taip, NVO darbas yra lengvesnis. Aš, pats patyręs abu, turėdamas abi patirtis, galiu tai konstatuoti. Lengviau kritikuoti blogus sprendimus, negu kurti gerus.
Jūsų darbas sunkesnis negu nevyriausybininkų darbas. Politiku reikia išmokti būti, politikais negimstama. Aš ministrui nuoširdžiai linkiu lįsti iš po technokrato profesionalo širmos ir iš tikrųjų tapti pokyčių lyderiu. (Balsai salėje) Aš esu įsitikinęs, kad atsakymai yra pagrįsti ir lyderystė bus pagaliau labiau išreikšta.
Mano giliu įsitikinimu, ministrui drąsos neturėtų pritrūkti. Yra strateginiai dalykai, tokie kaip CO2 emisija ir jos poveikio mažinimas, poveikio klimatui mažinimas, – tai susiję su labai nepopuliariais sprendimais dėl transporto priemonių. Taip pat dėl sąvartynų plėtros ministras privalo pasakyti griežtą ne ir nieko kito.
Aš atskirai noriu kreiptis į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegas, kurie atstovauja kaimo žmonėms, partijos senbuvius. Taip, ministras nėra lankstus žemės ūkio interesų grupių partneris, bet jis yra partneris, jis dalyvauja dialoge su žemės ūkio interesų grupėmis. Mūsų darbas taip pat matyti ir aplinkosauginę pusę. Mes, kaip kaimo, jeigu norite, kaimo ir miesto žalieji, turime džiaugtis, kad turime nelankstų žaliųjų interesams atstovaujantį ministrą. Tikiu, jis yra toks pat drąsus, kaip buvo 1988 metais, kai rengė mitingą Kauno santakoje, kai daugelis vis dar buvo baimės sukaustyti.
Prašau nepritarti interpeliacijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai neabejoju ministro vidinėmis aplinkosauginėmis nuostatomis. Manau, tai gerai iliustruoja, kad jis ir šiandien turbūt iš ministerijos į Seimą atvažiavo paspirtuku, o ne kokiu nors galingu BMV. Bet manau, kad tokių išorinių atributų neužtenka tam, kad užimtų ministro pareigas. Manau, kad tiesiog jam tekusios šios pareigos yra per sunkios.
Tikrai nematyti ministro politinės lyderystės, kai jos reikia, kai reikia spręsti įsisenėjusias problemas, inicijuoti svarbias įstatymų pataisas. Dažniausiai tą lyderystę Seime demonstruoja Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, ir aš, pavyzdžiui, neretai pagalvoju, būtų daug geriau, kad jis būtų ministru ir su ta energija visko imtųsi.
Ministras, žinoma, tikisi, kad gali pasigirti įvykdyta urėdijų reforma. Pirmiausia sakyčiau, kad politinė valia dėl šitos reformos nepriskirtina ministrui. Vis dėlto tai buvo reforma, kurios aukščiausiu lygiu reikalavo ir Prezidentė, ir Ministras Pirmininkas. Kaip žinome, Ministras Pirmininkas su opozicine frakcija net atskirą susitarimą inicijavo ir pasirašė.
Ministro uždavinys buvo tai įvykdyti. Deja, tas vykdymas atrodo pakankamai prastai, kad ir kokį aspektą paimtum. Ar buvusį viešinimą, kai ministro pasitelkti viešintojai iš regioninės spaudos reikalavo dirbtinai pagražintų straipsnelių su žymių vietos žurnalistų pavardėmis, nurodant, kurios ministerijos pareigūnus čia reiktų paklausinėti, užuot objektyviai sudarius galimybę žmonėms spręsti, kokia tai yra situacija. Visi urėdai totaliai buvo apšaukti kone nusikaltėliais. Uždrausta juos įdarbinti reformos metu, eiti kokias nors kuklias pareigas urėdijose, nors, be abejo, tarp jų buvo tų, kurie verti tokio požiūrio, bet buvo žmonių, sąžiningai atsidavusių savo darbui. Ir kaip jie turėjo jaustis dėl tokio ministro požiūrio?
Ir pagaliau šiandien mes dar nežinome iš esmės, kur yra vienos urėdijos centrinė būstinė, turbūt kažkur tarp Katinų kaimo ir Bačkonių? Man atrodo, nė su viena valstybės įmone dar nesame turėję tokios keistos situacijos.
Ministras ginasi, kad formaliai jisai viešųjų ir privačių interesų konflikto nepatyrė, tai neužfiksuota. Formaliai taip yra, bet pažiūrėkime, kad ir paskutinis LIFE projektas, kuriame BAF, buvusi ministro darbovietė, dalyvauja kaip partneris, kai sudaroma tokia grupė, kur įeina APVA, saugomų teritorijų direkcijos, kitos valstybės kontroliuojamos struktūros ir BAF. Tai ar tokia struktūra, kur galingiausios valstybinės institucijos suvienytos su BAFʼu, negaus finansavimo? Čia savaime aišku, visi mato, kad čia konkurencijos faktiškai nesukursi tokiai struktūrai. Ir štai – 17 mln. eurų, užtikrinant gerą gyvenimą iki 2027 metų. Tikėtis, kad žemės ūkio ministras, kuris formaliai pasirašo popierių, suabejos kažkuo ir nepasirašys, čia irgi būtų naivus dalykas.
Ministras dėl „Metrail“ istorijos neįžvelgia nieko blogo, savo kaltės ar kitų savo pareigūnų. Bet vis dėlto, kodėl to pagrindinio pareigūno, kurio raštas lėmė, turiu omeny poną R. Sakalauską, kad nebuvo reikiamos kontrolės daugiau kaip metus, kodėl būtina jį prisiimti į ministerijos vyriausiuosius patarėjus ir nekreipti dėmesio į spaudos publikacijas apie jo turtus?
Ministras daug kur pasako, čia savivaldybės atsakomybė, čia Vilniaus atliekų reikalai ir t. t., bet aš siūlyčiau nevengti pačiam prisiimti atsakomybę, siūlyti perimti struktūras, jeigu kažkur reikia daryti tvarką. Sakykime, kodėl sveikatos apsaugos ministras tokias iniciatyvas parodo? Kai nori tam tikros tvarkos ligoninių sistemoje, tai nevengia paprašyti didesnių teisių.
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). O ministrui patogiau, kada Zabieliškių sąvartynas – ne mano, tas – ne mano, želdiniai ir medžiai kertami savivaldybėse – ne mano, bet padarykite, kad būtų jūsų įtaka.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, išties ši interpeliacija buvo pradėta ode, ar kaip ten pavadinsi. Iš tikrųjų noriu pratęsti tą retoriškumą ir kalbėti apie vieną intarpą iš viešosios erdvės, tai apie kalbą, kad šis ministras ekspertų vertinamas kaip daugiausiai žalos šiuolaikinės Lietuvos istorijose padaręs ministras. Kalbu apie buvusį krašto apsaugos ministrą. Ir turbūt savotiškai keista, toks sutapimas, kad šis ministras yra būtent interpeliacijos autorius. Ar tai yra principai, ar kerštas, ar asmeniškumai, ar yra partijos nurodymai, dėl ko buvo daugiausiai klausimų dėl urėdijų. Turbūt opozicijos buvo atliktas tyrimas, kiek urėdų yra vienos, kitos ar trečios partijos atstovų iki reformos.
Turbūt tiems, kas buvo susipažinęs, klausimų nekyla, todėl išties keistai atrodo šis procesas.
Tęsdamas toliau, galiu tik pasakyti apie dar vieną skandalingą istoriją. Turbūt prisimenate auksinius šaukštus. Tai vėlgi to paties buvusio ministro istorija ir vėl galiu tik priminti, kad tai yra tik dūmų uždanga viso to istorijoje. Jeigu prisimintume brangiausius pirkinius Lietuvos istorijoje krašto apsaugos srityje, bokserius, kurie, kaip ekspertai teigia, kainavo, buvo už juos sumokėta lygiai tiek, kiek už kovinius tankus, buvo galbūt padaryta didžiulė žala ir kalbama apie šimtus milijonų eurų. O šiuo atveju jaučiamas galbūt kažkoks, kaip ir minėjau, asmeninis vidinis ar partinis pyktis.
Iš tikrųjų, kolegos, norėčiau tik paprašyti, kad nepasiduokime toms intrigoms, nepasiduokime tiems teiginiams, kuriems pagrindo tikrai nėra, nes mes Aplinkos apsaugos komitete ne vieną kartą nuosekliai ir atidžiai vykdydami parlamentinės kontrolės funkciją analizavome tiek nendrinukių istorijas, tiek atliekų istorijas, netgi dabar yra sukurta atskira grupė būtent atliekų problemoms spręsti, tiek ir kitus su ministerijos veikla susijusius klausimus nuolat gvildenome ir analizavome. Tiesioginio ministro indėlio į tam tikrus pažeidimus, nusižengimus tikrai nematau, bet pritariu, kad atėjęs ministras ministerijoje tikrai rado daug netvarkos, tikrai pasitempti yra kur. Noriu palinkėti jam daug tvirtybės, surasti savyje jėgų pasikeisti, galbūt kartu ir įsiklausyti į kolegų tam tikras pastabas, bet šiandien nematau rimtų priežasčių, kad ministras būtų atstatydintas. Todėl, kolegos, kviečiu apsispręsti taip, kaip sako jūsų sąžinė. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J. Olekas. Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, kol ateina kolega, A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmoji pavaduotoja. Aš labai trumpai noriu pasakyti prieš tai kalbėjusiam. Šiuo metu vyksta interpeliacija ministrui, o ne tam, kas pateikė interpeliaciją. Tai reikėtų išnaudoti laiką tikrai normaliam kalbėjimui, o ne… kažkaip atvirkščiai išeina.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką. J. Olekas – nuomonė prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų išklausėme ministro atsakymus ir žodžiu. Ir ką mes išgirdome? Viena iš rimčiausių apibendrinančių frazių: man nesvarbu žmonės, man svarbu efektyvumas, t. y. pinigai. Pone ministre, paskirtas į atsakingas pareigas už sritį, manote, kad ten dirbantys žmonės nieko neverti? Gal todėl jums atrodo normalu, kad birželio pabaigoje miškų sektoriuje nėra priimta bendra darbo apmokėjimo tvarka. Jūs pamirštate, kad naujas vadovas gavo triskart daugiau negu buvęs vadovas, ir, kaip jūs sakote, tai dar mažai, o dirbantys miške žmonės, specialistai negauna nė cento daugiau. Jūsų aiškinimas apie tai, kad 20 % padidėjo atlyginimai eiguliams, girininkų padėjėjams, girininkams, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Jūs nepažymite, kad kalbate tik maždaug apie trečdalį darbuotojų. O visiems kitiems likęs tai tas pats atlyginimas. Kai jūs sakote, kad valstybės įmonės Lietuvos miškų urėdijos vadovo atlyginimas turėtų būti nepriklausomai nuo to, kokie pas jį dirba žmonės, kokie jų atlyginimai, kai sektoriuje dirba tiktai apie 4 tūkst. žmonių, tai palyginkite su ženkliai didesniais sektoriais, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomene. Ten tarnauja virš 20 tūkst. žmonių ir kariuomenės vadas gauna tik apie 3 tūkst., tai yra dvigubai mažiau negu jūsų paskirtas vadovas. Ar tai atitinka teisingą numatytą atlygio už įdėtą darbą principą?
Iš tikrųjų mes šiandien nekalbame – gera ar bloga reforma, dėl to apsisprendė Seimo dauguma, sprendimas yra priimtas, bet mes kalbame, kaip jūs pasirengėte arba kaip jūs mus apgavote sakydamas, kad pasirengta ir galima tą reformą įgyvendinti. Kalbate apie kai kuriuos priimtus teisės aktus, kuriuos turėjote priimti. Bet vienas iš didžiausių pavojų ar problemų, iššūkių šiandien Lietuvoje yra sausra ir galimi gaisrai miškuose. Ir būtent šito norminio akto jūs iki šiol negalite pakeisti. 2019 m. sausio 1 d. galbūt kažką padarysite, bet nelaimė gali atsitikti bet kada.
Mes kalbame apie afrikinio kiaulių maro plitimą. Dar kai rašėme klausimus, konstatavome, kad šiais metais tokių atvejų nefiksuota, bet šiandien, kai jūs atsakinėjote į klausimus, mes sakome, kad jau fiksuota ir Jurbarke, ir Pakruojyje mažesniuose kiaulininkystės ūkiuose, bet jų jau yra. Štai apie ką kalbama ir dėl ko netenkina jūsų pateikti atsakymai.
Pone ministre, pagalvokite ir išgirskite, ką jums sako kolegos Seimo nariai. Politiko duona yra kitokia. Taip, gali būti geras visuomenininkas, gali būti geras savo srities lyderis, bet čia yra politika ir ministro postas yra politinis. Ir reikia matyti visą sritį, negalima ministrui bindzenti kaip arkliui paskui vežimą. Ministras turi būti savo srities lyderis ir pasakyti, jeigu savivaldybės elgiasi ne taip, kaip turi elgtis su gamta, išdėstyti, parodyti lyderystę ir pasakyti, kad taip turi būti elgiamasi, taip turi būti saugoma gamta, o ne įsikibus į vieną meldinę nendrinukę poteriauti ir melstis, kad šitas paukštelis ir už keliasdešimt tūkstančių išliktų. Taip, jis yra svarbus, taip, jis yra mums mielas, bet ne tik jis vienas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme.
Dabar pagal mūsų Statutą baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis. Prašau, gerbiamas ministre.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų ačiū, gerbiami Seimo nariai, Seimo narės. Interpeliacija yra tikrai įdomus procesas. Rengdamas atsakymus į klausimus, galiu drąsiai stovėdamas prieš jus pasakyti, kiek yra padaryta per tuos pusantrų metų. Kai kurie dalykai teigiama linkme nustebino ir mane patį.
Gerbiamo J. Oleko pasakymas, kad žmogus nėra svarbus. Aš tiesiog dar kartą turiu pabrėžti, kad visada epicentre buvo žmogus, ir į priekaištus dėl urėdijų darbuotojų atlyginimų pakėlimo yra labai paprastas atsakymas. Reikia turėti mintyje, kad atlyginimai dabar nustatomi pagal 36 individualiai veikiančias kolektyvines sutartis. Kiekviena ta sutartis apibrėžia skirtingus priedus ir nėra taip, kad atlyginimai šiandieną mažiausiai uždirbančių yra vienodi. Taip, bazinis atlyginimas yra sulygintas, bet nesulyginti priedai ir priedus nustato kolektyvinės sutartys. Tol, kol nebus vienos kolektyvinės sutarties (vyksta derybos), tol nebus paprasta tai padaryti, nes konsolidacijos procesas nėra toks paprastas.
Kaltinimų dėl lyderystės aš negaliu priimti, nes daug strateginių pokyčių, daug ilgalaikių pokyčių įvyko per tuos trumpus pusantrų metų. Kaip ir sakiau, būtų ne tik asmeniškai, aš manau, kad ir valstybei būtų neatsakinga keisti žirgus brastos viduryje.
Pabaigai: aš iš tikrųjų galiu tik džiaugtis atradęs naują kolegą J. Oleką, jis yra puikus arba bent jau bando pretenduoti į puikų biologinės įvairovės išmanymo ekspertą, žino, kaip reikia perkelti meldines nendrinukes, galėsime dirbti ateityje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Pagal Statutą interpeliaciją pateikusių atstovų baigiamasis žodis. Ar gerbiamas J. Olekas dar nori kalbėti? (Balsai salėje) Pateikusių atstovų taip pat baigiamasis žodis. Laikomės Statuto normos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, truputį pavargstame matydami tuos veidus, bet, deja, tokia yra procedūra. Mūsų, pasirašiusių ministrui klausimus, vardu noriu konstatuoti, kad tos abejonės, kurios buvo kilusios iki pateikiant klausimus, šiandien neišsisklaido.
Taip, yra padaryta darbų ir ministrui dirbant kadencijos metu. Yra daug darbų padaryta, nors ministras tai neigia, ir prieš tai dirbusių ministrų, ministerijos žmonių. Nepradedame šiandien nuo nulinio varianto, todėl ir reikalavimai, ir siekiai yra šiek tiek didesni. Mes šiandien negalime būti to paties pasirengimo lygio ir vykdyti pertvarkas, keisti į gerą pusę, kaip buvome 1990 metais. Pagalvokime kiekvienas iš mūsų apie to meto poreikius, tikslus ir permainas. Ateiname į naują lygmenį, ir tada reikalavimai kiti. Ir čia svarbiausia darosi atsakomybė, savo žodžio laikymasis ir bendravimas.
Ministre, kaip tik šių, ko gero, savybių jums labiausiai ir pritrūko. Netgi valdančiųjų atstovai teigia – santykis su sistemoje dirbančiais žmonėmis, bendravimas su kolegomis savivaldybių atstovais ir panašiai. Todėl jūsų prisirišimas prie savo buvusios įstaigos… Tarp kitko, jūs ir nepaneigėte šiandien atsakydamas, ar jūs paduosite poną V. Kvedarą?.. Jis labai aiškiai straipsnyje „Kauno dienoje“ nurodė, kad jūsų pakeitimai buvusio ministro G. Kazlausko įsakyme dėl to, kad galėtų atsirasti galimybė perkelti paukščius į Europos Sąjungą iš trečiųjų valstybių. Šitie padaryti pakeitimai būtent jūsų įmonei suteikia galimybę tą projektą vykdyti. Jūs neatsižvelgėte, kai Gamtos tyrimų centras sakė, kad toks perkėlimas yra neefektyvus ir nederinamas. Tie dalykai nepadaryti. Aš jau nenoriu dar kartą grįžti prie miške dirbančių žmonių atlyginimų. Todėl iš dalies konstatuodamas, iš dalies šiek tiek apgailestaudamas turiu dar kartą patvirtinti, kad jūsų atsakymai netenkina, ir mes siūlome toliau tęsti interpeliacijos procedūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Statuto 221 straipsnio 7 dalį sudaroma redakcinė komisija. Seniūnų sueigoje mes aptarėme, kad ji būtų sudaroma iš 13 narių. Frakcijoms buvo paskirstytos kvotos ir frakcijos pasiūlė savo asmenis į šią komisiją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – V. Ačienė, A. Gumuliauskas, B. Markauskas, R. Martinėlis ir L. Stacevičius. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – I. Šiaulienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – A. Kupčinskas, A. Navickas, S. Šedbaras. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra interpeliacijos pateikėjai, nes vienas trečdalis komisijos narių turi būti interpeliacijos pateikėjai. Liberalų sąjūdžio frakcija – S. Gentvilas, interpeliacijos pateikėjas. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Atsiprašau didžiai gerbiamos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, pasitaisau, tiesiog, žinote, klaida beskubant, J. Sabatauskas. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – V. Kamblevičius, interpeliacijos pateikėjas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – Č. Olševskis. Mieli kolegos, galbūt taip ir sutarkime, kad iš karto dabar renkasi mano išvardinti redakcinės komisijos nariai į poilsio zoną, esančią dešinėje pusėje, kad parengtų nutarimą. Tikimės, kad tai padarys per 10–15 minučių.
13.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1997 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Mes dirbame toliau ir, kaip ir turėtų būti pagal mūsų Statutą, jau seniai praėjo pusė valandos, o ir daugiau, grįžkime prie darbotvarkės 1-4a klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-1997. R. Tamašunienė. Prašom. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau įtraukti į sesijos darbų programą Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1966.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. M. Majauskas. Prašom, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Rita, jūs puikiai išmanote ne tik Statutą bet ir įstatymus, turėjau galimybės įsitikinti ir tikrai vertinu jūsų žinias. Norėjau pasitikslinti. Tai, ką jūs siūlote, iš esmės jūs siūlote išslaptinti įslaptintą informaciją ir, kaip puikiai žinote, Valstybės tarnybos paslapčių įstatymas sako, kad, pasibaigus nustatytam terminui, informacija gali būti išslaptinta vienu atveju, nepasibaigus terminui, išslaptinama tik paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Valstybės saugumo departamentas sako, kad negalima išslaptinti, jūs sakote, kad galima išslaptinti. Ar teisingai suprantu, kad čia yra balsavimas iš esmės dėl nepasitikėjimo Valstybės saugumo departamentu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Valstybės saugumo departamentas savo išvadose aiškiai parašė, kad liustracijoje yra spragų. Bet aš ne to prašau, aš prašau įtraukti į sesijos darbų programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo… Ačiū pranešėjai. Po pateikimo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. Kravčionok. Prašom.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Mūsų kolegos iš dešinės dažnai apeliuoja į daugumą, kad atmesti nutarimo projektą dėl pateikimo, švelniai tariant, yra nekorektiška. Būtent dėl to kreipiuosi į Seimo narius, kad pritartų nutarimo projektui ir leistų pateikti įstatymo projektą. Be to, noriu pabrėžti, kad dėl šito projekto surinkta 50 Seimo narių parašų pagal 92 straipsnį, kas pagal Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą leidžia ne tik įtraukti į darbotvarkę, bet ir tame pačiame posėdyje svarstyti šį klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau dar kartą kreiptis į Seimo narius, kuriems ne tas pats, kokia yra šitos valstybės reputacija. Todėl, kad toks projektas, kokį pasiūlė Seimo narys ir taip entuziastingai remia visa jo frakcija, aš nepamenu, kad kada nors šita frakcija kokį nors projektą taip entuziastingai būtų rėmusi… (Balsai salėje) Toks siūlymas yra naudingas Rusijos FSB, būtent Kremliaus FSB nori atkeršyti žmonėms, kurie atėjo pareikšti lojalumo šitai valstybei, prisipažino ir pateikė metodus, kokiais metodais KGB juos verbuodavo. Neturėdami viso sąrašo žmonių, kurie prisipažino, jie kaip tik negali tų žmonių šantažuoti. Šito FSB siekė nuosekliai nuo pat įstatymo priėmimo prieš du dešimtmečius. Todėl žmogaus, kuris pateikė šitą projektą, tas pateikimas rodo jo paties interesą padėti FSB. Užuot pats registravęs šitą projektą savo pavarde, jis geriau pateiktų pavardę to FSB pareigūno, kuris jam tą įstatymą parengė ir kuris jam nurodė tą iniciatyvą pateikti.
Todėl, gerbiami kolegos, visi, kurie balsuosite už šį projektą, vadinasi, jūs padėsite Kremliaus specialiosioms tarnyboms atkeršyti žmonėms, kurie yra lojalūs Lietuvai, ir padėsite jiems šantažuoti žmones.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame, kad būtų įtrauktas į sesijos darbų programą ką tik pateiktas Seimo nutarimas. Po pateikimo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 67, prieš – 32, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Svarstymas. (Balsai salėje, plojimai) R. Juknevičienė balsavo prieš. Pasitaisome.
Diskusija. R. J. Dagys. Atsisako. Nuomonė po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ne, balsuojame po svarstymo. Prašome balsuoti po svarstymo, kad įtrauktume į sesijos darbų programą.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 65, prieš – 33, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Nuomonė prieš – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau išsakiau savo nuomonę. Iš tikrųjų labai gaila, kad valdančioji dauguma prisideda prie mūsų valstybės kompromitavimo, ir telieka išreikšti apgailestavimą.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man iš tikro… Kodėl taip bijoma net pateikti šitą įstatymą ir kiek yra tokių valstybių, kurios taip tikrai stropiai saugo tuos asmenis, kurie prisipažino? Kas gali garantuoti, kad prisipažinę asmenys ir toliau nedirba? Kas gali garantuoti, kad prisipažinti ta pati FSB nurodė? Kas gali duoti šią garantiją?
Kitas dalykas. Po pateikimo, aš manau, būtina pritarti, po to diskutuoti.
Antras dalykas. Lyg ir įstatyme numatyta, kad jeigu asmuo užima atsakingas pareigas, kandidatuoja į Seimą, į Prezidentus ir panašiai, teisėju renkamas, jis yra paviešinamas. Bet man atrodo, kad komisijai jokių sankcijų nėra, jei ji nepaviešina. Galbūt čia kas nors slepiasi, kokia nors labai rimta žuvelė, kuri neprisipažino, komisija taip pat ją saugo, todėl konservatoriai taip sunerimę ir atėjo visi į Seimo plenarinių posėdžių salę. Man kai kas čia įdomaus, kad nuo ryto iki vakaro tiek A. Anušauskas, tiek pats G. Landsbergis vaikščiojo su visais Seimo nariais ir kalbėjo, kad nebūtų net pateiktas šis įstatymas. Todėl, aš manau, po pateikimo mes pritarkime, o po to kalbėkime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Turbūt retas atvejis, kai aš nepritariu po pateikimo, nes paties to klausimo svarstymas jau yra didžiulis laimėjimas. Mes kažkada šį įstatymą, tokią tvarką priėmėme kodėl? Todėl, kad mes neturėjome visų išlikusių archyvų, mūsų duomenys labai fragmentuoti. Tie, kurie dirbo komisijoje dėl KGB rezervo, matė, kokie tie dokumentai yra. Todėl ir buvo priimtas toks įstatymas, prašoma lojalių žmonių, kurie nori gyventi iš naujo, prisipažinti. Yra tūkstančiai buvusių KGB darbuotojų, bet dabar kita pusė nežino, kas prisipažino, ir tai apsunkina jų reikalą.
Mes davėme įsipareigojimus jiems. Dabar pradėti šitą klausimą svarstyti, vadinasi, ne tik suabejoti mūsų valstybe, bet iš tikrųjų, gerbiamas Petrai, tarnauti tam, kam jūs galbūt nesąmoningai norite pasitarnauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Narkevičius išsako nuomonę už.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Išties pakartosiu ką tik išsakytus žodžius. Vien tik šio klausimo svarstymas jau yra didelis laimėjimas. Iš tiesų laimėjimas demokratijos, laimėjimas skaidrumo, laimėjimas viešumo, nes mes dabar kalbame apie nutarimą, pagal kurį būtų papildyta mūsų sesijos darbų programa, atsižvelgus į tai, į įstatymo projektą, kurį pasirašė daugiau negu 50 Seimo narių. Pagal Seimo statutines nuostatas jis turėtų būti jau automatiškai įtrauktas į programą ir į dienotvarkę, o mes bandome boikotuoti tai, kad būtų pristatytas dar klausimas.
Ar jis bus po pateikimo priimtas, ar nepriimtas – kitas dalykas, koks jis pasieks svarstymą – vėl kitas dalykas, bet mes dabar boikotuojame, gerbiamieji konservatoriai-krikščionys demokratai, galimybę pateikti klausimą. Dėl ko? Galbūt gerbiamas Petras čia yra teisus – jūsų mobilizavimas galbūt reiškia kažką kita? Po dorais siekiais jūs norite paslėpti galbūt kažką? Nereikia bijoti. Kaip buvo pasakyta, nebijokime, atvirumas, skaidrumas laimės. Ir leiskite garbingai pristatyti klausimą, nes tai yra daugiau kaip 50 Seimo narių valia. Neboikotuokite, nes jūs tokiu būdu pasisakote prieš savo demokratinę sampratą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Gentvilas. Prašau. Nuomonė prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Jaroslavai, man turbūt lengviau šnekėti, nes aš gimęs 1984 metais ir turbūt visiškai negalėčiau būti tapatinamas su šituo dokumentu. Bet atvirumas, man atrodo, yra pats blogiausias dalykas šitoje istorijoje, nes noriu gyventi valstybėje, kuri laikosi savo pažadų. Vakarų demokratijos, priimdamos kontržvalgybininkus ar kitus, garantuoja jiems visokeriopą apsaugą. Mes, deja, turėjome santvarką, kuri vertė kai kuriuos mūsų piliečius tarnauti prieš mūsų nacionalinius interesus. Ir šitie žmonės po Nepriklausomybės stojo, prisipažino ir išsakė mums labai labai naudingą informaciją, kuria mūsų kontržvalgyba ir toliau naudojasi. Ar mes nuvilsime šituos žmones? Man atrodo, labai stipriai nuvilsime.
Kaip jūs pradėjote šį savo pasisakymą, tai, man atrodo, vien svarstymo pradžia ir pateikimas būtų didelis didelis pralaimėjimas, nes, kai bus bet koks kitas valstybės įsipareigojimas toliau einant, jau bus kalbama apie šitą blogą precedentą, kad šiandien čia, salėje, mes pradedame savo įsipareigojimų paneigimą.
Aš noriu gyventi valstybėje, kuri yra nuosekli. 50 Seimo narių, kurie atsitiktinai pasirašė tiktai dėl įsitraukimo, ne dėl inicijavimo, tai nėra dar tikrai rodiklis, kad turi būti valstybės paslaptys imtos pradėti svarstyti ir išviešinamos. Aš labai griežtai pasisakau. Suprantu jūsų gal ir geras intencijas, bet tai būtų pats prasčiausias precedentas Lietuvos nepriklausomybės metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kamblevičius – nuomonė už.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Tiesiog norėjau pasakyti jaunam politikui Simonui – niekas nieko nevertė. Jūs dar buvote negimęs ir jūs negalite žinoti, kaip ten buvo. O ką jums kas pasakojo, tai čia irgi yra…
Aš norėčiau truputį grįžti į priešistorę. Po Sąjūdžio Komunistų partija suskilo į dvi puses – į dabartinius konservatorius ir socialdemokratus. Ir daugiausia šitose partijose liko KGB darbuotojų.
Mieli kolegos, aš jums nuoširdžiai noriu pasakyti, jei per tuos 27 metus kažkiek vinguriavo socialdemokratai, jie dabar suprato ir jau eina prie apsivalymo, o jūs, konservatoriai, kažko dar bijote. Jūs kažką slepiate. Jūs, ko gero, vos ne Lietuvos priešai, jei jūs visko bijote! (Balsai salėje) Aš sakyčiau, mieli kolegos, labai norėčiau solidariai palaikyti ir iš tikrųjų išryškinkime konservatorių juodus darbus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, per 100 tūkst. žmonių Genocido centre yra paskelbti, kad jie yra kažkada nuo Stalino laikų iki 1990 metų bendradarbiavę su mums svetima rusų okupacine valdžia. Mažutė, menka dalis tų žmonių 1990 metais, aš atsimenu, pareiškė norą įsilieti į mūsų visuomenę. Tai buvo maždaug apie 1 %. Dabar mes turime šituos žmones, kuriuos aš, kaip valstybės signataras, aš puikiai atmenu, kaip jie pateikė pareiškimus, kad jie nori būti mūsų valstybės pusėje tuo metu, kada dar buvo neaišku, ar Lietuva išlaikys savo nepriklausomybę. Dabar aš neginu visų tų ir tų, kurie prisipažino, bet toliau tęsti kiršinimą šioje visuomenėje, kuri baigia išsivaikščioti, tikrai nederėtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Apsisprendžiame ir balsuojame, ar papildome sesijos darbų programą minėtu įstatymo projektu?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 67, prieš – 31, susilaikė 10. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1966) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, norėčiau pasiūlyti pabaigti šį darbotvarkės klausimą, kuris numatytas, ir pratęsti rytinį posėdį taip pat kaip ir su interpeliacija susijusius klausimus. Ar galime bendru sutarimu sutarti? (Šurmulys salėje) Ne? Balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume posėdį ir leistume pateikti įstatymo projektą? Kartu redakcinė komisija pateiks nutarimą dėl interpeliacijos.
Balsuojame dėl rytinio posėdžio pratęsimo ir užbaigimo šių dviejų svarstomų klausimų. Interpeliacija ir pateikimas.
Balsavo 111 Seimo narių: už pratęsimą balsavo 75, prieš – 31, susilaikė 5. Pratęsime. Gerbiamasis A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, žinau, kad neįskaitoma, bet dėl stenogramos. Aš prieš tai vykusiame balsavime norėjau balsuoti kategoriškai prieš, tiesiog buvau išsiblaškęs…
PIRMININKĖ. A. Matulas balsavo prieš. (Balsai salėje) Gerbiamasis A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėjau pasakyti repliką. Kadangi…
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo, taip.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi vis iš naujo gimsta nauji politologai, tiesiog priminsiu, kad Komunistų partija iš tikrųjų suskilo į dvi dalis: Komunistų partiją, valdomą M. Burokevičiaus, kurią vadinome naktine, ir tą, kuri galiausiai tapo Demokratine darbo partija, vėliau jungėsi su socialdemokratais ir galiausiai turime tą, ką turime. Todėl spekuliuoti reikia tik žinant istorijos faktus, o istorijos nepaneigsi, kad ir kaip jūs norėtumėte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal galima nebereplikuoti? Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėčiau replikuoti gerbiamam kolegai.
PIRMININKĖ. Trumpai.
P. GRAŽULIS (MSNG). 1996 metais, kada buvo krikščionys demokratai ir konservatoriai valdančioji dauguma, tai Č. Juršėnas suskaičiavo, kad iš tų beveik 78, rodos, Seimo narių 56 buvo buvę Komunistų partijos nariais. Ir beveik visi buvo Konservatorių partijos gretose. Č. Juršėnas pasakė: mūsų tik 12 yra, nes tuo metu socialdemokratų buvo tik 12 ar kitaip jie vadinosi.
O iš principo, manyčiau, žiūrėkite, kas yra. Kaip jūs manipuliuojate ta rusiška korta. Prisiminkite, kai Prezidentas R. Paksas teikė saugumo vadovu G. Bagdoną, kuris dirbo kontržvalgybos vadu, Krašto apsaugos ministerijos II departamento vadovu, jūs jį apšaukėte KBG agentu. Taip, prisiminkite savo kalbas, ir nepatvirtinote jo Saugumo departamento vadovu, o patvirtinote kagėbistą, rezervistą A. Pocių. A. Pocius jums buvo ne Maskvos agentas, gerbiamieji.
PIRMININKĖ. Nutraukiu visas replikas. Dirbame toliau. Redakcinė komisija nepamiršta, kad turi atlikti savo darbą. I. Šiaulienė, R. Martinėlis, A. Kupčinskas, A. Navickas, S. Šedbaras, S. Gentvilas, J. Sabatauskas, V. Kamblevičius, Č. Olševskis – jūs į dešinę pusę, poilsio zonoje labai laukiami.
14.06 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1966 (pateikimas)
Tęsiame darbą toliau. Kaip ir sutarėme, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1966, pateikimas. Kviečiu Z. Jedinskį pateikti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, kolegos, už leidimą pristatyti šį įstatymą. Manau, kad nieko ypatingo neįvyks, jeigu mes išgirsime ir padiskutuosime.
Šitas projektas jau buvo pateiktas 2017 metais, bet po pateikimo buvo atmestas. Turbūt daugeliui kyla klausimas, kokių naujų argumentų galime pateikti? Bus ir naujų argumentų, bus ir naujų faktų, labai įdomių faktų, bet apie tai vėliau.
Pradžioje priminsiu keletą savo sakinių iš 2017 metų įstatymo pateikimo stenogramos. Cituoju, pirma. „Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindo ar tai įrodančio fakto neišgirsta. Esant tokiai situacijai, dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios neįmanoma patikrinti.“
Nepraėjus ir keliems mėnesiams po pateikimo, Lietuvą sudrebino skandalai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė, kad aktorius D. Banionis ir dirigentas S. Sondeckis sovietų okupacijos metais buvo užverbuoti dirbti KGB agentais. Ir, kaip mes gerai žinome, šitą informaciją reikėjo paneigti. Toliau. Laikraščio „Respublika“ paskelbti įtariamų KGB bendradarbių sąrašai sukelia didžiulį ažiotažą viešojoje erdvėje.
Gerbiamieji, šitų skandalų aš nekomentuoju, tik pateiksiu kaip faktą, kad pirmas mūsų argumentas buvo pagrįstas.
Antra. Projektu siekiama užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažo poveikiui, jų sprendimams, kadangi dalis tokių asmenų galimai užėmė ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismų struktūrose. Pernai pristatymo metu pateikė buvusio vieno iš VSD kontržvalgybos vadovų K. Braziulio nuomonę, jis yra pasakęs: „Visus KGB archyvus padaryti viešus ir visiems prieinamus. KGB agentus reikia vertinti trejopai. Kai kurie KGB padaliniai kovoja su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitomis visuomenei itin pavojingomis nusikalstamomis veikomis. Juos reikėjo įvertinti teigiamai. Tuos agentus, kurie padėjo KGB kaip represinei struktūrai susidoroti su kitaip manančiais žmonėmis, padėjo komunistų lyderiams ilgus metus išlaikyti valdžią savo rankose, reikėjo vertinti neigiamai. Buvo ir trečia agentų kategorija. Tai asmenys, kurie nieko nedarė, neteikė jokios informacijos KGB, tačiau jie buvo įforminti kaip agentai arba patikimi asmenys.“
KGB įstaigoje dirbo tokie patys žmonės kaip ir visuomenėje – buvo tinginių, buvo karjeristų, buvo vagių, sukčiautojų, provokatorių ir kitokių blogų žmonių. Jie visi norėjo būti paaukštinti, gauti didesnius atlyginimus, premijas. Tai kyla itin svarbus klausimas: kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kas turėjo įvertinti agentų darbą, kas ir kaip galėjo apriboti buvusio agento karjerą nepriklausomoje Lietuvoje? Mano giliu įsitikinimu, tai privalėjo būti Lietuvos visuomenė, tik ji turėjo spręsti, kas vertas pasmerkimo ir bausmės, neleidžiant jam užimti svarbių pareigų valstybės aparate, o kas galėjo toliau sau ramiai gyventi ir dirbti, o ne kokia nors asmenų grupė, pasivadinusi laikinąja komisija.
Dabar kyla klausimas, kodėl KGB agentai ir jų visuomenei žalinga veikla tapo nepriklausomos Lietuvos paslaptimi, itin akylai saugoma Valstybės saugumo departamento? Todėl, kad svarbiausius sprendimus valstybėje priima asmenys, kurie patys buvo KGB agentais, komunistais ir aktyviais komjaunuoliais arba buvo (yra) su jais susiję. Pernai Seimo narys A. Anušauskas reagavo šitaip: be abejonės, K. Braziulio nuomonė įdomi, bet ne daugiau.
O dabar, gerbiamieji, aš jums pateiksiu dabartinio VSD vadovo D. Jauniškio nuomonę. Dėmesio! Keletas citatų iš spaudos konferencijos, pristatant grėsmių nacionaliniam saugumui VSD vertinimą. BNS žurnalistė paklausė: „Pirmą kartą apskaitoje yra užsimenama apie Rusijos šantažą neprisipažinusiems KGB bendradarbiams. Ar yra dirbančių valstybės institucijose tokių asmenų?“ Dabar dėmesio! VSD vadovo atsakymas: „Nepamirškime, kad yra ir besiliustravusių žmonių, kurie yra prisipažinę. Tai iš principo jie irgi gali būti veikiami to paties darinio traukiant senus failus.“ Kas buvo konferencijoje, tai puikiai žino ir girdėjo.
Antras klausimas: „Ar jūs dabar turite konkrečių atvejų? Gal yra žmonių, kurie, jūsų žiniomis, jau šiuo metu yra šantažuojami tokiu būdu?“, atsakymas: „Tokių atvejų mes žinome.“ Čia yra VSD vadovo atsakymas.
Ir dar vienas klausimas: „Kaip šią grėsmę galima būtų suvaldyti efektyviausiai?“ Ponas D. Jauniškis atsako taip: „Labai paprastai. Liustracijos procesas nebuvo pakankamai sklandus.“ Tai ką, gerbiamieji, mes ir siūlome šį liustracijos procesą įvykdyti taip, kaip Estija.
O dabar noriu replikuoti R. Juknevičienei, ji tikrai buvo labai gera, tvarkinga kariuomenės vadovė, bet jinai ir labai gera pasakų rašytoja. Ji paskelbė, kad aš dalyvavau Rusijos ambasadoje (turi kažkokių ten pažįstamų), kad dirbu Kremliaus naudai. Tai pagal šią logiką, pagal VSD vadovo atsakymus aš galiu teigti vienareikšmiškai, kad tie, kurie pasisako prieš liustraciją, dirba Kremliaus naudai. Čia ne mano nuomonė, čia VSD dabartinio vadovo atsakymai.
Pernai kalbėdamas prieš šio įstatymo projektą Seimo narys A. Anušauskas pateikė tokius argumentus, citata iš stenogramos: „Apie tai, kad dabar politikai yra prisipažinę, pabrėšiu, pagal įstatymą jų duomenys būtų nedelsiant paviešinti, taip pat ir kandidatų į ministrus, ir bet kokio lygio politikus nuo savivaldybės iki Seimo. Dabar jūs irgi pasirašinėjote anketose, pildėte, deklaravote.“ O dabar dėmesio! Taip, teisingai, pagal įstatymą gerbiamas A. Anušauskas viską puikiai žino. Visi mes, dalyvaudami rinkimuose, privalome pildyti anketas. Ten 9.1 punkto klausimas: „Ar bendradarbiavote su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis?“. Ir antras punktas: „Ar turėjote teistumą?“ Tai dabar labai įdomus faktas. Turbūt mes irgi puikiai visi žinome, kad Vyriausioji rinkimų komisija pašalina labai daug kandidatų, kurie turėjo teistumą, kurie arba neprisipažino, arba pamiršo. Bet aš bent negirdėjau nė vieno atvejo, kad buvo pašalinti tie, kurie neprisipažino bendradarbiavę su KGB.
Todėl man kilo labai įdomus klausimas. Iš neoficialių šaltinių aš sužinojau, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi su Vidaus reikalų ministerija sutartį, pagal kurią tikrina visus kandidatus pagal teistumą. O kaip jūs galvojate, kaip vyksta su KGB? Pasirodo, jokios sutarties su VSD nėra, viena. Antra, iš neoficialių šaltinių sužinojau, kad joks patikrinimas nevyksta. Tada aš… (Balsai salėje) Taip, gerbiamas Anušauskai, čia neoficialus. Tada aš oficialiai kreipiausi į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir turiu oficialų atsakymą. Aš kreipiausi konkrečiai, ne šiaip sau, dėl rinkimų 2016 metais į Seimą ir turiu oficialų raštą, kad kandidatai į Seimą 2016 metais pagal 9.1 punktą tikrinami nebuvo. Aš čia skelbiu oficialiai, ir klausimas dabar ne man, žiniasklaidai, klausimai Vyriausiajai rinkimų komisijai, Z. Vaigauskui. Čia jis vienasmeniškai priėmė tokius sprendimus ar jam kas pasiūlė, ar čia dėl aplaidumo? Kilo labai daug klausimų. Todėl yra pagrįstų įtarimų manyti, kad ir Seime, ir valdžios struktūrose yra tų, kurie neprisipažino, bet jie nėra tikrinami.
Dar turiu porą minučių. Norėčiau atsakyti į vieną dažniausiai man užduodamų klausimų ir…
PIRMININKĖ. Viena minutė.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Čia buvo daug replikų būtent dėl to, kad šis įstatymas yra išdavystė tų, kurie prisipažino. Pirmiausia aš perskaičiau stenogramą, kai 1999 metais buvo priimamas šitas įstatymas, ir galiu jums pateikti tokią nuomonę, kad tie, kurie priėmė tą sprendimą apie įslaptinimą, tai čia daugiausia jų… tai yra politikai, kurie patys save įslaptino, ir dabar mano, kad savęs išslaptinimas būtų išdavimas.
Antra, dėl įslaptinimo – net įstatymai neleidžia įslaptinti amžinai. Jau nuo priklausomybės praėjo 28 metai, tai net jau šitas pažadas yra įvykdytas dėl išslaptinimo. Jau praėjo 28 metai.
Trečia, apie išdavystę. Išdavystė yra būtent tų asmenų, kurie nukentėjo nuo tų KGB struktūrų, kurie buvo persekiojami, sėdėjo kalėjimuose, buvo tremiami į Sibirą. Dabar aš tiesiog neįsivaizduoju (aišku, galbūt jau mažai liko gyvųjų), kad jiems kas nors tada pasakytų, kad laisvoje Lietuvoje išdavyste buvo laikoma tų kagėbistų, kurie juos tremia… tai čia turbūt jie ne tai, kad nesuprastų, jie nebalsuotų už tokią nepriklausomą Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis. Tuoj, minutėlę. Įjungiu.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš kartais net… Nežinau, ar įjungtas, ar ne. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs jau pateikėte.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Viskas, pateikta. Klausimų nebus. Žiūrėkite, gerbiamieji, iš tikrųjų kartais aš stebiuosi, kiek toli mes galime eiti politinio cinizmo vedami. Šitas įstatymo pateikimas yra paprasčiausias politinis cinizmas, įstatymų, teisės principo, teisės viršenybės principo pamynimas. Frakcijos vardu prašau dviejų dalykų.
Pirmas. Pertraukos iki kito posėdžio.
Antras. Norėčiau, kad Seimas kreiptųsi į Valstybės saugumo departamentą ir kad direktorius ateitų čia ir pristatytų departamento nuomonę. Šiuo įstatymu, jeigu mes jį beatodairiškai dėl spekuliacinių susitarimų tarp kai kurių frakcijų priimtume, tai būtų valstybės teisės viršenybės principo pamynimas ir šitas Seimas užsitrauktų sau milžinišką gėdą.
Kolegos, labai rimtai ir atsakingai kviečiu – pakvieskime Valstybės saugumo departamento direktorių išsakyti savo aiškią ir tvirtą poziciją. Galbūt tai sąžiningiems politikams padės apsispręsti ir balsuoti teisingai taip, kad valstybės garbė būtų išsaugota.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, buvo teiktas pasiūlymas. Ar teisingai supratome, nes čia buvo truputėlį šurmulys? Jūs prašote pertraukos iki kito posėdžio ir pakviesti Valstybės saugumo departamento vadovą. (Triukšmas salėje) Palaukite! Pirmas… Ramiai! Viską išsiaiškinsime.
Pirmas pasiūlymas padaryti pertrauką iki kito posėdžio dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1966. Frakcijos vardu yra paprašyta pertrauka. Aš priversta teikti balsuoti.
R. Tamašunienė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu atkreipti dėmesį į Etikos ir procedūrų komisijos (pirmininkas buvo V. Stundys) išaiškinimą 92 straipsnio, kad Seimo narių grupė, pateikusi ir surinkusi atitinkamą skaičių parašų įtraukti į posėdžių darbotvarkę, bet ir tame pačiame posėdyje juos svarstyti… Buvo pertrauka paimta jau dėl mūsų nutarimo, kas, mano požiūriu, irgi nebuvo reikalinga, bet jau tiek to, o dabar dar mes žaidžiame su pertraukomis dėl to įstatymo projekto, dėl kurio buvo surinkti daugiau nei 47 Seimo narių parašai. Aš vis dėlto galvoju, kad pirmininkė atsižvelgė į tai, kas buvo parašyta Etikos ir procedūrų komisijos. Kitokio sprendimo nėra. Pagal Statuto 78 straipsnio 3 ir 4 dalis būtent Etikos ir procedūrų komisija aiškina, kaip traktuoti Statuto normas ir straipsnius.
O VSD vadovą, be abejo… po pateikimo ta diskusija reikalinga. Yra galimybė teikti siūlymus, išvengti prieštaringų… Bet man taip pat atrodo, kad ištremtiems žmonėms pažadas, duotas valstybės, yra svarbiau, nei kad būtų apsaugoti 1,5 tūkst. kitų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Seimų praktika, deja, diktuoja tai, kad pertraukos gali būti paprašyta, ir toks išaiškinimas buvo ir kitas. Todėl aš manau, kad mes tikrai turėtume apsispręsti. Tai yra iki kito posėdžio. Kitas posėdis, vakarinis, bus 15 valandą ir šiuo momentu mes tikrai nieko neprarandame. 15 valandą prasidės kitas posėdis.
Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti. Dėkoju. Žiūrėkime į laikrodį ir matysime situaciją.
Dėl vadovų iškvietimo. Turi iniciatyvos teisę frakcija, surinkusi atitinkamą skaičių parašų, ir aš manau, kad tokia iniciatyva ji pasinaudos.
Dabar aš noriu pakviesti redakcinės komisijos pirmininką, kuris buvo išrinktas, kad paaiškintų situaciją, kas gi atsitiko su redakcinės komisijos sprendimu dėl interpeliacijos. J. Sabatauskas – pirmininkas? J. Sabatauskas kviečiamas į tribūną, kad paaiškintų Seimui situaciją, kuri yra dėl interpeliacijos. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke.
PIRMININKĖ. Kolegos, dėmesio!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, taip jau atsitiko, kad paskirti komisijos nariai mane išrinko pirmininku. Pagal Statutą buvo du projektai. Aš perskaitysiu. Abiejų projektų yra skirtumas. Vienas projektas bus su žodeliu „ne“, kitas be. Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Navicko atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsniu ir Seimo statuto 222 straipsniu, nutarė. 1 straipsnis ir vienintelis straipsnis. Buvo teikiamos balsuoti abi formuluotės. Viena buvo nepritarti, kita buvo pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Navicko atsakymams į Seimo narių grupės interpeliaciją.
Balsavimo rezultatai. Abiem atvejais jie vienodi: už – 6, prieš – 6, susilaikė 1. Nė vienas variantas nepriimtas. Toks komisijos darbo rezultatas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, manau, kad šiuo atveju reikalinga pertrauka, kad Teisės departamentas padėtų išsiaiškinti, arba mums reikia sudaryti naują komisiją, kuri dar kartą nagrinėtų ir priimtų sprendimą. (Balsai salėje) Kad būtų sudaryta nauja komisija, frakcijos turėtų pasiūlyti savo narius, todėl skelbiu rytinio posėdžio pertrauką.
Replika po balsavimo – V. Kamblevičius. Dėl vedimo tvarkos, prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų balsavimas buvo labai įdomus, bet kadangi yra lygu, mes padarėme klaidą, pirmininkas turi du balsus lemiamu momentu. Viskas priklauso nuo paties. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ramybės! A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, aš tikrai ramiai, bet būtų idealu, kad paskelbtumėte, kada mes vis dėlto balsuosime.
PIRMININKĖ. Mes kartu ir apsispręsime, kaip tik norėjau dėl to susitarti. Per dabartinę pertrauką iki 15 valandos… (Balsai salėje) Rytinį posėdį mes baigiame dabar.
A. SYSAS (LSDPF). Patikslinote.
PIRMININKĖ. Iki 15 valandos frakcijos sudarys naują komisiją, tikėtina tai, ir prie šito klausimo grįšime 15 valandą. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke!
PIRMININKĖ. Prieikite prie šoninio mikrofono…
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, ar galėčiau?
PIRMININKĖ. …ir pasiūlykite. Nešaukite visi iš karto. Dabar kalba A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi reikės frakcijoms susirinkti ir išsirinkti į komisiją naujus narius, bet gerbkime, žmonės dar turi ir papietauti, gal darykime 15 val. 20 min. popietinį posėdį?
PIRMININKĖ. 15 valandą yra iškviestas ministras. Galbūt ministrui leiskime atsakyti. Sutariame. Ar galime sutarti šitaip? 15 val. 30 min. grįžtame prie šito darbotvarkės klausimo dėl ministro interpeliacijos. (Balsas salėje: „Bet posėdis prasideda 15 valandą.“) O posėdis prasideda 15 valandą, ministras iškviestas. (Balsas salėje: „15 val. 20 min. prasideda.“) Nebesiginčijame, suspėsime, mes mokame viską daryti greitai ir atsakingai.
J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos Neįgaliųjų teisių komisijos nariai, aš dabar iš karto kviečiu jus visus į 213 kabinetą skubos tvarka apsvarstyti mokesčių reformos klausimus, dėl kurių Neįgaliųjų teisių komisija yra papildoma komisija.
PIRMININKĖ. Neįgaliųjų teisių komisija, skelbiu, dabar renkasi…
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). 213 kabinete.
PIRMININKĖ. 213 kabinete. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, naujos komisijos sudarymas gali duoti tokį patį rezultatą. Ne paprasčiau alternatyviai balsuoti slaptai – pritariame, nepritariame?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes tą ir padarysime, kai susirinksime pailsėję į vakarinį posėdį. Z. Jedinskis. Atsiprašau, J. Narkevičius. Matote, reikia poilsio.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiama ponia Rima. Labai ačiū. Dėl vedimo, jau konkrečiai, tvarkos. Įdomu, kodėl dabar jūs siūlote pradėti vakarinį posėdį būtent nuo šito klausimo tęsimo, o ne nuo to, kuris buvo prieš tai.
PIRMININKĖ. 15 val. 30 min.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Prieš tai turėtų būti tas klausimas, kuris buvo prieš tai atidėtas.
PIRMININKĖ. Taip pat ir šitas klausimas bus.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Kuris pirmas turėtų būti? Pateikimo tąsa – tai būtų pirmas klausimas, o paskui komisijos. Tai čia logiškai pagal eilę tęstinumas.
PIRMININKĖ. Aš galėčiau sudėlioti kitokią logikos eilę, nes jau pirmiau mes pradėjome interpeliacijos klausimą svarstyti, o po to ėjo jūsų komisijos pateikimas. Nesiginčykime.
Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas) Renkamės 15 valandą. Yra pakviestas ministras Ž. Vaičiūnas. Energetika. O 15 val. 30 min. – dėl redakcinės komisijos. Po to visi kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Iki pasimatymo 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.