LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Ekonomikos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3458
2022-12-14 Nr. 108-P-59
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo politikos skyriaus vedėja Ieva Žaunierienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija Bražiūnaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2019-06-18 |
3 |
2 |
3 |
DĖL LIETUVOS JAUNIMO ORGANIZACIJŲ TARYBOS PASIŪLYMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTUI Lietuvos jaunimo organizacijų taryba – didžiausia skėtinė jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 68 nacionalines nevyriausybines jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas bei regionines jaunimo organizacijų tarybas, palaiko ir skatina socialinio verslo plėtros idėjas. Susipažinę bei įvertinę šių metų balandžio 29 dieną užregistruotą Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (Reg. Nr.: 18-14984(2)), siunčiame pasiūlymus šio projekto tobulinimui. 3 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tėvų (įtėvių), vaiko globėjų, rūpintojų, kurie vieni augina vaiką (įvaikį) iki 18 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenų, prižiūrinčių sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai;“. LiJOT atkreipia dėmesį į finansinius sunkumus, kurie iš esmės nesikeičia vaikui (įvaikiui) sulaukus 8 metų, patiriamus tėvų (įtėvių), vaiko globėjų ar rūpintojų. 3 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vyresnių kaip 55 metų asmenų;“. LiJOT pažymi, kad vyresnio amžiaus riba laikomi 55, o ne 50 metai. 50 metų riba iš esmės niekaip neapibrėžia asmens galimybių pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje. 3 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) nedirbančių, nesimokančių (švietimo sistemoje nedalyvaujančių) ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų žmonių iki 29 metų (įskaitytinai);“. LiJOT atkreipia dėmesį, kad jauni asmenys, kurie niekur nesimoko neturėtų tapti socialiai pažeidžiama grupe, kuriai turėtų būti siekiama socialinio poveikio. Siūloma patikslinti sąvoką ir grupę, kuriai turi būti daromas socialinis poveikis, įvardijant ją kaip niekur nesimokančią ir nedirbančią, nes šios sąlygos sudaro aplinkybes jaunam asmeniui patirti socialinę atskirtį. 4 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės ir viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi pusę arba daugiau balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime;“. Pažymėtina, jog parengtame LR Socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nėra nurodoma, jog socialinio verslo subjektai, vykdydami veiklą, turi kurti teigiamą ir pamatuojamą socialinį poveikį. |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
|
2. |
Lobistė Dalia
Mikalauskaitė Nr. g-2019-5346 |
4 |
3 |
|
<...> teikiu projektui XIIIP-3458
4 straipsnio Žinant, kad dauguma sudėtingesnių negalių asmenų dėl sumažėjusio savarankiškumo gyvena socialinėje atskirtyje ir patiria papildomus sunkumus, todėl, siekiant užtikrinti lygias galimybes, jiems yra būtina kito asmens, t.y., asmeninio asistento (ir/ar padėjėjo) pagalba visose gyvenimo srityse. Todėl prašau pritarti teikiamam Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto XIIIP-3458 4 straipsnio 3 dalies patikslinimui/ papildymui: 4 straipsnis. Socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai 3. Laikoma, kad socialinio verslo
subjektas siekia šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto socialinio
poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne
mažiau kaip |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
|
3. |
Lietuvos vietos
bendruomenių organizacijų sąjunga |
|
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (toliau tekste - LVBOS), vienijanti per 1430 Lietuvos miesto ir kaimo vietos bendruomenių organizacijų ir įgyvendindama projektą pagal 2014-2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“, didelį dėmesį skiria teisės aktams, jų projektams ir sprendimams, susijusiems su vietos bendruomenių organizacijų ir kitų NVO aktyvesniu dalyvavimu viešajame valdyme. Viešųjų paslaugų teikimo ir verslumo iniciatyvų
skatinimas - tai sritys, kuriose veikia NVO, tarp jų ir vietos bendruomenių
organizacijos. Šių veiklų skatinimas, aktyvinimas ir stiprinimas, skiriant
veikloms ir iniciatyvoms finansavimą, yra numatyti visose Lietuvos valstybės
programose bei įstatymuose: LR Vyriausybės programos įgyvendinimo, Lietuvos
nacionalinės pažangos 2014-2020 ir dabar svarstomoje iki LVBOS išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą ir pateikia šias pastabas bei pasiūlymus šio įstatymo tobulinimui. 1. Dėl įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalies “Socialinio verslo subjektas“ ir „Socialinis verslas“. Socialinio verslo modelį, kriterijus, subjektus, jų formą, ekonominę naudą ir kt. yra apibrėžusi Lietuvos Socialinio verslo koncepcija, ŽŪM 2011-11-08 įsakymas Nr. 3D-720 ,, Dėl socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones gairių patvirtinimo”. Jomis reikėtų ir vadovautis. Pažymėtina, kad „Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius“. Koncepcijoje taip pat pažymėta, kad „Lietuvoje neišnaudojamas NVO potencialas skatinant socialinį verslą“. Deja, bet šis įstatymo projektas to taip pat neskatina. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas 2011 m. spalio 25 dienos EK priimtas komunikatas „Socialinio verslo iniciatyva“ (KOM(2011) 682 galutinis), kuriame išreikšta nuomonė, kad, cituojame raštą: „...socialinio verslo plėtra turėtų vykti dvejomis kryptimis – tiek skatinant tradicinio privataus verslo susidomėjimą socialiniu verslu, tiek nevyriausybinių organizacijų domėjimąsi naujomis aplinkybėmis“. Atsižvelgiant į tai, kad NVO yra NE PELNO organizacijos, kyla klausimas, ar šios įstatymo sąvokos neužkerta kelio NVO tapti socialinio verslo subjektu? Priešingu atveju, joms tektų įregistruoti papildomai viešąją įstaigą, mažąją ar kitokio pobūdžio įmonę, kaip to reikalauja įstatymas, o tai dažnu atveju papildoma našta organizacijai, norinčiai kurti verslą ar jau teikiančiai atitinkamas socialines paslaugas vietos bendruomenei. Rekomenduojame į tai atsižvelgti svarstomame įstatyme. Dėl šios priežasties 2 str. 2 dalyje „Socialinis verslas“ siūlome atsižvelgti ir papildyti: „... ir iš kurios uždirbamas pelnas ar gaunamos pajamos ir jų dalis...“ (nes NVO gauna pajamas ir skiria jas savo veiklai). Toliau kaip tekste. 2. 3 str. 1 dalyje „Socialinio poveikio sritys“, manome, neapima visų socialinio poveikio sričių: arba reikėtų remtis ES valstybių narių praktika, kurioje socialinis verslas „...veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo “. Pastaroji sritis apimtų Lietuvos regionus. Lietuvos regionų politika kaip tik ir numato verslumo skatinimą regionuose ir yra ypač aktuali. 3 str. 2 dalies išvardintų „ ...jų grupių... “ sąraše neįtrauktos šeimos, kurios būtų įtrauktos į atvejo vadybą ar socialinę riziką. Iš esmės esamas išvardintas sąrašas neapima tų socialinio poveikio sričių ir paslaugų, kurie išvardinti Valstybės viešųjų paslaugų kataloge bei išvardintuose 2 str. 4 d. teisės aktuose. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad dabartiniu laikotarpiu greitai keičiasi probleminės socialinės grupės, keičiasi ir jų sprendimo būdai, o teisėkūra neturėtų galimybės į problemas reaguoti pakankamai greitai. Remiamės 2018 m. NVO teisės instituto išvadomis dėl Socialinio verslo plėtros įstatymo ir joms pritariame. Siūlome šią dalį įstatyme koreguoti, pažymint, kad „grupių kriterijai išvardinti atskiru poįstatyminiu aktu“, jį paruošti ir pateikti svarstymui. 3. 3 str. 3 dalyje “Socialinio poveikio srityse“ LVBO sąjungai sukėlė abejonę „kultūrinė veikla ir visuomenės kūrybiškumo ugdymas“. Iki šiol neturime pavyzdžių, kad šia veikla užsiimtų smulkusis ir vidutinis verslas, tai - išimtinai kultūros ar švietimo įstaigų ar NVO, vietos bendruomenių sritis. Siūlome šią sritį išbraukti, nekomercializuoti kultūros srities. Siūlome išbraukti ir „pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, emigracijos mažinimas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais“. Tai tikrai ne komercinė ar verslumą skatinanti sritis ir turėtų būti grynai valstybės institucijų ir NVO, ypač vietos bendruomenių prioritetas. 4. 4 str. 1 dalyje „Socialinio verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus“ būtina papildyti ir „nevyriausybinės organizacijos“, nes priešingu atveju, ši dalis neatitinka aukščiau paminėtų teisės aktų ir programinių nuostatų NVO atžvilgiu. 4 str. 1 d. 3 p. „metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų“ yra neįveikiamas barjeras nevyriausybinėms organizacijoms, stipriai apriboja jų galimybes kurti socialinį verslą, nors šią sritį ypač skatina Valstybinės ir ES finansavimo programos. Klausimas, kaip bus traktuojama projektinė veikla ir finansavimas kuriant socialinį verslą ar teikiant socialines paslaugas? NVO atveju visos gaunamos pajamos reinvestuojamos tik į organizacijos veiklą pagal įstatus, kurios patenka į 3 punkte išvardytas sąlygas. Manome, kad tai taip pat neskatins bet kokio NVO verslumo, nurodomo ES ir vyriausybės programose. 50 procentų riba yra per aukšta ir turėtų būti labai ženkliai sumažinta. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad tiek NVO, ypač vietos bendruomenių organizacijose, tiek labai smulkiose įmonėse pajamų lygis, remiantis įvairiais tyrimais yra nedidelis, dirba tik vienas žmogus. Tai sudarys ir nevienodas konkurencines sąlygas. Siūlome nustatyti skirtingus kriterijus pelno siekiančioms ir nesiekiančioms pelno įmonėms ir NVO. Stabdis NVO socialinio verslumo skatinimui ir 4-to punkto reikalavimas „daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno“ skirti socialiniam poveikiui. Pažymime, kad Socialinio verslo koncepcijos 10.2 punkte kalbama apie tai, kad „gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai“. LVBOS siūlo 3-čią ir 4 punktus pakeisti, atsižvelgiant į Socialinio verslo koncepcijos nuostatas, o 4-ame punkte pakeisti žodžius „gauto pelno“ į „gauto pelno/ pajamų“. Būtina pažymėti, kad ta pati Socialinio verslo koncepcija
11 ir „11. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. 12. Socialinis verslas gali būti įvairių teisinių formų: bendrijos, bendrovės, kooperatyvai, savitarpio draudimo įmonės, asociacijos, susivienijimai, fondai ir kito“. Tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų taisyti ir papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį. 5. Dėl 5 straipsnio „Socialinio verslo subjekto statuso suteikimas“. Pirma, nėra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paruošto „Socialinio verslo subjekto suteikimo ir netekimo tvarkos aprašo“. Jį tikrai reikia pristatyti ir paaiškinti, nes tai sukelia daug abejonių. Antra, klausimas, kodėl šis statusas bus suteiktas būtent VšĮ „Versli Lietuva“? Kokiais kriterijais vadovaujantis ši įmonė pasirinkta įgaliotu asmeniu ir ar tikrai pajėgi įvertinti įvairias verslumo ir socialinio verslo iniciatyvas? LVBOS nuomone, tai sukuria neskaidrios politikos priežastis, vienos įmonės interesų įgyvendinimą ir monopoliją valstybės mastu, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir net korupcijai, nesudaro konkurencijos pasirenkant kitus ekspertus veiklai įvertinti. Socialinio verslo koncepcijoje numatyta verslo modelių įvairovė arba socialiniame versle „gali būti pritaikyti ir tam tikri kelių verslo modelių principai pagal veiklos pobūdį, tikslinę grupę ar uždavinius “. Tad ar pajėgi viena konkreti įstaiga tai įvertinti? Įstatyme aplamai neturi būti apibrėžta įgaliota konkreti institucija, išskyrus valstybines (šiuo atveju - „Versli Lietuva“ nėra valstybinė institucija). LVBOS pasiūlymu, įstatymo 5 sk. 1 d. keisti į „Socialinio verslo subjekto statusas įmonei/organizacijai suteikiamas vadovaujantis socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos aprašu“, jei aprašas bus pateiktas. Statusą pakankamai apibrėžia tolesni 5 skyriaus punktai, o jo veikla ir atitikimas suteiktam statusui atsispindės metinėje ataskaitoje apie veiklą. Būtina patikslinti ir 5 skyriaus 4 dalį „Socialinio verslo statuso suteikimas neterminuotam laikui“. LVBOS išreiškia abejonę ir dėl socialinio verslo statuso suteikimo neterminuotam laikui. Ar nebus taip, kaip dabar yra piktnaudžiaujama vadinamose socialinėse įmonėse, kurios įdarbina neįgaliuosius asmenis 6 mėnesiams, o statusas ir privilegijos lieka ilgam? Turėtų būti apibrėžtas terminas, sakykime, 1-3 metams, ir jei veikla atitinka nustatytus kriterijus, galima statusą pratęsti. Neįvardintas laikotarpis prieštarauja ir 7 straipsniui, kuriame išvardintos socialinio verslo subjekto statuso netekimo priežastys. 6. Dėl 6 straipsnio „Socialinio verslo subjekto metinė ataskaita ir informacijos apie veiklą teikimas“. Vadovaujantis naujai priimtu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, kitais šiuo metu galiojančių įstatymų, naujų mokesčių įvedimu ir esamų pakeitimais, NVO finansinės veiklos apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pasikeitimais nuo 2020 metų, įmonių ir organizacijų veikla finansinės veiklos ataskaitose bus pateikiamos žymiai platesnės ir reikalaus smulkesnio veiklos aprašo. Todėl LVBOS siūlo nenustatyti perteklinės atskiros ir teikiamos „..ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytos formos socialinio verslo subjekto veiklos praėjusių kalendorinių metų ataskaitos“. Šiame informacinių technologijų amžiuje visos finansinės veiklos ataskaitos yra pateikiamos ir prieinamos VĮ „Registrų centras“. Ataskaitos skelbiamos ir organizacijų interneto svetainėse, jei jos tokias turi. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visos mažosios ir smulkiosios verslo įmonės turi interneto svetaines, didžioji dauguma naudojasi socialiniais tinklais, todėl reikalavimas skelbti ataskaitas interneto svetainėse smulkiųjų įmonių atžvilgiu perteklinis. LVBOS siūlo papildyti metinės finansinės ir veiklos ataskaitas forma, kurioje būtų įrašyta ir Socialinio verslo įstatymo 4 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija. Šią ataskaitą teikti Valstybinei įmonei „Registrų centras“. Tikimės, kad į pateiktus pasiūlymus ir pastabas bus atsižvelgta svarstant ilgai lauktą Socialinio verslo plėtros įstatymą. <...>. |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
|
4. |
Lietuvos
socialinio verslo asociacija |
|
|
|
LIETUVOS SOCIALINIO VERSLO ASOCIACIJOS POZICIJA ir PASIŪLYMAI DĖL SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTO NUOSTATŲ Lietuvos socialinio verslo asociacija palaiko LR vyriausybės pastangas stiprinti socialinio verslo aplinką ir siekį skirti tikslinį dėmesį šiai sričiai. Palaikome siekiui įteisinti socialinio verslo sąvoką, tam kad turėtumėm aiškų ir vieningą supratimą. Lietuvos socialinio verslo asociacija nesutinka su Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatytas baigtinis socialinio verslo poveikio siekimo sričių sąrašas. Šiais laikais rinka ir kontekstas keičiasi pernelyg greitai ir yra ydinga riboti sritis, kuriose gali būti kuriamas teigiamas socialinis poveikis visuomenei. Asociacijos nuomone, šis sąrašas sudarytas atsižvelgiant į šiandienos aktualijas, tačiau keičiantis metams tikėtina, kad keisis ir aktualios sritys, drauge atsiras naujų sričių bei galimybių socialiniams verslams kurtis ir kurti poveikį, o šiandien kuriamas įstatymas neturėtų to riboti. Todėl siūlome, kad socialinio verslo plėtros įstatyme nebūtų nurodytas baigtinis sąrašas. Lietuvos socialinio verslo asociacija pritaria Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punktui dėl reikalavimo socialiniam verslui turėti daugiau nei 50% metinių pajamų iš ekonominės veiklos. Mūsų manymu, socialinis verslas turėtų ne tik turėti smulkius verslumo elementus ir gebėti pritraukti finansinę paramą, tačiau itin svarbu, kad jis gebėtų sukurti realių rinkos paklausą turinčius produktus bei paslaugas, kurios generuotų pakankamas pajamas, užtikrinančias socialinio verslo veiklą net ir nesant papildomai finansinei paramai. Manome, kad šiuo metu Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas socialiniam verslui daugiau nei 80% iš ekonominės veiklos gauto pelno reinvestuoti į socialinį poveikį yra tinkamas, neperteklinis. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo statusas nesuteikiamas, jeigu subjektas neatitinka nors vienos iš 4 straipsnio sąlygų. Tuo tarpu 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog siekiamas socialinis poveikis, jeigu socialinio verslo tikslinė grupė sudaro ne mažiau nei 50% darbuotojų. Ne visi socialiniai verslai socialinį poveikį kuria įdarbindami tikslines grupes, tačiau daro tai kitomis vertingomis veiklomis. Todėl siūlome aiškumo dėlei 5 straipsnio 2 dalį pakoreguoti taip, kad neatsirastų imperatyvus reikalavimas įgyvendinti visas 4 straipsnyje įvardintas sąlygas net ir tiems socialiniams verslams, kurie veikia kitaip nei įdarbindami savo tikslines grupes. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 bei 2 dalys numato ataskaitų davimą įgaliotai įstaigai ir jų skelbimą interneto svetainėse. Svarbu numatyti, kad socialiniams verslams nebūtų kuriamas reikalavimas teikti papildomas socialinio poveikio ataskaitas ir vietoje to derėtų papildyti socialinio verslo teiktiną metinę veiklos ataskaitą socialinio poveikio aspektu, tačiau nekurti reikalavimo dar vienai ataskaitai. T.y. neužkrauti papildomos administracinės naštos kuriant dar vieną ataskaitą ir ją viešinant, o apjungiant įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalis į vieną bendrą ataskaitą. Diskusijose dėl juridinės formos asociacija palaiko lanksčių pozicijų ir pritaria nuomonei, kad tiek VšĮ, tiek MB ar UAB galėtų būti palanki juridinė forma socialiniam verslui kurti, priklausomai nuo to, kuri juridinė forma sukuria daugiau vertės ir plėtros galimybių pačiam socialiniam verslui: vienoms organizacijoms verta ieškoti poveikio ar verslo investuotojų. kol kitoms šalia ekonominės veiklos palankiau ieškoti fondų finansinės paramos. Jeigu socialinis verslas geba kurti reikšmingą teigiam ą socialinį poveikį, jo juridinės formos pasirinkimo galimybė neturėtų būti ribojama. Šiuo metu neegzistuoja juridinė forma, skirta tik socialiniam verslui, tad socialinio verslo požymiai yra atskiriami kitaip: į pelną orientuota juridinė socialinio verslo forma nuo tradicinio verslo skirtųsi savo misija bei tikslais, įvardintais įstatuose; ne į pelną orientuota socialinio verslo juridinė forma nuo nevyriausybinių organizacijų skirtųsi savo verslo modeliu. Socialinis verslas kaip ir nevyriausybinės organizacijos yra siejamas su socialine ekonomika. ES socialinė ekonomika tampa socialinės gerovės kūrimo pamatu, jungiančiu viešąjį ir pelno siekiantį ekonomikos sektorius. Manome, jog socialinio verslo teisinė bazė neturėtų kliudyti nevyriausybiniam sektoriui dalyvauti ir teikti viešąsias paslaugas, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje arba taikyti verslumo modelius savo veikloje. Siūlome atsisakyti įstatyme numatytų skatinimo priemonių, kurios nėra esminės ir šiame etape svarbiausios. Pastebime, jog numatyta galimybė pasirinkti tinkamą juridinį statusą savo socialiniam verslui plėtoti leis atitinkamai pasinaudoti jau dabar veikiančiomis skatinimo priemonėmis, kaip rezervuoti viešieji pirkimai ar turto panaudos galimybė. Manome, kad svarbu yra kurti socialinio verslo ekosistemą ir bendruomenę, dėl to siūlome atsisakyti arba pergalvoti socialinio verslo statuso sutelkimo koncepciją. Šiuo metu numatyta, jog socialinio verslo statusų suteiks Valstybinė institucija. Tai subiurokratina patį mechanizmą ir daro jį nepatraukliu. Siūlome, jog pats Juridinis asmuo galėtų nuspręsti ar jis yra socialinio verslo subjektas. Tam jis turėtų aiškiai atitikti įstatyme jau numatytus kriterijus, juos deklaruoti, o visa informacija ir duomenys būtų viešai prieinami Registrų centre. Tokiu atveju reikėtų užtikrinti priežiūrą ir stebėseną. |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
|
5. |
VšĮ „NVO teisės
institutas“ Nr. g-2020-5365 |
|
|
|
DĖL SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTO Susipažinę su Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektu Nr. XIIIP-3458, teikiame savo pastabas šiam įstatymo projektui. Bendra pastaba 1. Šiuo projektu siekiama nustatyti, kad socialinis verslas turėtų vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą siekdamas socialinio poveikio, taip pat nustatyti ir įtvirtinti socialinio verslo subjekto sampratą, tokio subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis. Tačiau, taip pat įvertinus šiuo metu galiojantį Socialinių įmonių įstatymą, kuris taip pat įteisina socialinio verslo užimtumo modelį darytina išvada, kad šie Įstatymai yra susiję ir turi persidengiantį teisinio reguliavimo santykį. Atitinkamai, yra siūlytina Socialinio verslo plėtros įstatymą ir Socialinių įmonių įstatymą sujungti į vieną įstatymo projektą. Tai leistų teisinio reguliavimo sistemoje turėti vieną teisės aktą, kurio tikslas būtų socialinio poveikio stiprinimas, kūrimas bei palaikymas. Integruotas teisės aktas ne tik suteiktų galimybę įtvirtinti naujus socialinio verslo modelius išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimą siejant su socialiniais tikslais ir prioritetais, tačiau taip pat sudarytų galimybę išvengti teisės normų kolizijų tarp Socialinio verslo plėtros įstatymo ir Socialinių įmonių įstatymo. Pastabos dėl konkrečių straipsnių 2. Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje yra pateikiamas baigtinis socialinio poveikio sričių sąrašas. Tokia praktika yra ydinga, nes įvardinti visas socialinio poveikio sritis labai sudėtinga. Dabartinis sąrašas neapima nusikalstamumo prevencijos, vartotojų teisių apsaugos bei eilės kitų svarbių socialinio poveikio sričių. Manytina, kad sąrašas turėtų būti atviras, nurodant į Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje išvardintas sritis, veikla kuriose laikoma visuomenei naudingais tikslais: “3 straipsnis. Socialinio poveikio sritys 3. Socialinio poveikio siekiama ir vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos bent vienoje iš šių sričių: 1) efektyvus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, klimato kaita; 2) biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa; 3) kultūrinė veikla ir visuomenės kūrybiškumo ugdymas; 4) ligų prevencija, pacientų teisių gynimas ir tarpusavio pagalbos stiprinimas; 5) visuomenės sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos skatinimas; 6) žmogaus teisių ir lygių galimybių gynimas ir užtikrinimas; 7) pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, emigracijos mažinimas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais; 8) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge nustatytų socialinių paslaugų teikimas; 9) neįgaliųjų gyvenimo ir (ar) jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas ir galimybių laisvai judėti bei naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis užtikrinimas; 10) kitose Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje nurodytose srityse.” 3. Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti socialinio verslo subjektai. Nesuprantamas yra reikalavimas, kad metinės pajamos iš ekonominės veiklos turi sudaryti daugiau nei 50 % subjekto pajamų. Tokiu būdu nustatoma, kad subjekto pagrindinis pajamų šaltinis turi būti ekonominė veikla, nors ta veikla gali būti visiškai nesusijusi su socialiniu pokyčiu. Tuo tarpu pajamos iš kitos veiklos, net jei kita veikla būtų susijusi su socialiniu pokyčiu, laikytinos netinkamos socialinio verslo subjektui. Manytina, kad toks kriterijus iškreipia socialinio verslo sampratą ir jo turi būti atsisakyta: “4 straipsnis. Socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai 1. Socialinio verslo subjektas turi atitikti visus šiuos kriterijus: 1) yra labai maža, maža arba vidutinė įmonė; 2) siekia socialinio poveikio; 3) metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau nei 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų; 4) daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama socialiniam poveikiui; 5) ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla.” 4. Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto 5 straipsnyje nurodyta, kad socialinio verslo statusą suteikia VšĮ „Versli Lietuva“. Paprastai tokio konkretaus įstaigos įvardijimo vengiama įstatymuose. Tai labai panašu į šios įstaigos (kuri yra ir pagrindinė projekto rengėja) siekį užsitikrinti įstatymu sau veiklos sritį. Todėl siūlytina iš projekto išbraukti konkrečios įstaigos pavadinimą: “5 straipsnis. Socialinio verslo subjekto statuso suteikimas 1. Socialinio verslo subjekto statusą juridiniam asmeniui jo prašymu ekonomikos ir inovacijų ministro socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nustatyta tvarka suteikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota institucija viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ (toliau – Įgaliota įstaiga) ir įtraukia į Socialinio verslo subjektų sąrašą. Sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo Įgaliotoje įstaigoje dienos. Sprendimo nepriėmimas per nustatytą terminą nelaikomas socialinio verslo statuso suteikimu. 5. Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjektas turi pateikti nustatytos formos ataskaitą įgaliotai institucijai kiekvienais iki gegužės 1 dienos. Daugelio teisinių formų juridiniams asmenims yra pareiga pasitvirtinti savo metines (veiklos, finansines) ataskaitas iki gegužės 1 dienos ir per 30 dienų pateikti jas Juridinių asmenų registrui. Socialinio verslo subjektams būtų greičiausiai neįmanoma pateikti nustatytos formos ataskaitos pirmiau nepasitvirtinus savo metinių ataskaitų. Tad tai de facto sutrumpintų terminą, per kurį socialinio verslo subjektai turėtų pasitvirtinti savo metines ataskaitas. Toks socialinio verslo subjektų apsunkinimas yra neproporcingas ir niekuo nepagrįstas. Todėl siūlytina nustatyti mėnesiu vėlesnį nustatytos formos ataskaitos pateikimo terminą“: “6 straipsnis. Socialinio verslo subjekto metinė ataskaita ir informacijos apie veiklą teikimas 1. Socialinio verslo subjektas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio gegužės 1 dienos Įgaliotai įstaigai privalo pateikti ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytos formos socialinio verslo subjekto veiklos praėjusių kalendorinių metų ataskaitą. Šią ataskaitą Įgaliota įstaiga paskelbia savo interneto svetainėje.” Apibendrinant aukščiau pateiktas pastabas pakartotinai siūloma Socialinio verslo plėtros ir Socialinių įmonių įstatymų nuostatas apjungti į vieną į integruotą įstatymo projektą, kuriuo būtų kuriama vientisa socialinio verslo sistema viename teisės akte. |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
|
6. |
Lietuvos
socialinio verslo asociacija Nr. g-2020-7529 |
|
|
|
LIETUVOS SOCIALINIO VERSLO ASOCIACIJOS POZICIJA IR PASIŪLYMAI DĖL SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTO NUOSTATŲ Lietuvos socialinio verslo asociacija įsteigta 2017 m. siekiant kurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, didinti socialinio verslo žinomumą bei skatinti tarptautiniu mastu priimtinos gerosios praktikos įgyvendinimą Lietuvoje. 2019 m. Lietuvos socialinio verslo asociacija užsakė socialinio verslo plėtros Lietuvoje galimybių studiją, kurios tikslas buvo įvertinti pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama kuriant ir plėtojant socialinį verslą Lietuvoje bei socialinio verslo aplinką gerinančias priemones ir jų poreikį. Tyrime domėtasi socialinio verslo padėties Lietuvoje vertinimu, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei tradiciniu verslu patirtimi, socialinio poveikio matavimo priemonėmis bei perspektyvomis. Ši studija apžvelgia dabartinę situaciją (47-77 psl.) ir pagal ją modeliuoja galimybes bei scenarijus. Maloniai dalinamės pilna studijos versija ir su Jumis - http://gerinorai.lt/Socialinio_verslo_galimybiu_studija_final.pdf Prieš daugiau nei metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengtą įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 1.1.5 darbo 1 veiksmą „Socialinio verslo įstatymo inicijavimas ir priėmimas, siekiant apibrėžti socialinio verslo kriterijus, formas ir paramos gavimo būdus“. Praeitų metų pabaigoje siuntėme raštą 2019-12-30 Nr. 20191230-001, kuriame išreiškėme savo dėl poziciją dėl Įstatymo projekto patobulinimo. Per tą laiką kartu su partneriais „Geri norai“, „Lietuvos Junior Achievement“, „Maltos ordino pagalbos tarnyba“ organizavome konsultacijas su visuomene ir diskusijas dėl Įstatymo projekto. Su viešosios konsultacijos su visuomene ir diskusijos siūlymais dėl Įstatymo projekto galite susipažinti priede Nr. 1. Žemiau pateikiame apibendrinančias įžvalgas ir papildomą informaciją dėl esamos situacijos, spręstinų problemų ir siektinų tikslų bei siūlome teisinio reguliavimo principus bei kitas teisinio reguliavimo nuostatas, kas bus vertinga toliau gerinant Įstatymo projektą. Lietuvos besiformuojančios socialinio verslo aplinkos analizė atskleidžia socialinio verslo plėtrai aktualias problemines sritis Lietuvoje: pasigendama įstatyminės socialinio verslo subjekto apibrėžties, įstatyminio paramos socialiniam verslui sistemos apibrėžimo – mokesčių, finansinės ir nefinansinės valstybės pagalbos, valstybės ar savivaldybės turto naudojimo, atsiskaitymo už suteiktą pagalbą taisyklių (situacija pasikeis priėmus jau įstatymo leidėjo svarstytus atitinkamo įstatymo projektus) ir šios paramos sistemos sukūrimo. Atsižvelgiant į išdėstytą situaciją ir dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo esančius iššūkius, teikiame šiuos pasiūlymus dėl teisinės socialinio verslo reguliavimo bazės gerinimo: 1. Paramą ir investicijas smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui teikiamomis paramos galimybėmis reikėtų papildyti specialia socialinio verslo poreikius atitinkančia parama. 2. Paramos socialinio verslo įmonėms sistemoje numatomos finansinės paramos galimybės (dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir kt.) turi būti derinamos su socialinio verslo įmonių komercinės veiklos stiprinimu sudarant galimybes šioms įmonėms įgyti gebėjimų generuoti pajamų srautus. Todėl tokia valstybės parama turėtų būti siejama tiek su socialinio verslo įmonės gyvavimo ciklu, tiek su įmonės socialinės misijos aktualumu. Socialinio verslo sektoriaus finansinio tvarumo užtikrinimui reikalinga persidengianti finansinė parama, socialinio investavimo sistemos sukūrimas užtikrinant galimybes plėtoti socialinio verslo komercinę veiklą, generuojančią pajamų srautus. 3. Tobulinant finansinės paramos socialiniam verslui sistemą svarbu įvertinti socialinio verslo įmonių hibridinį pobūdį ir numatyti finansinės paramos diversifikavimą – socialinio verslo įmonių finansavimą greta valstybės paramos ir iš komercinių, ir iš filantropinių šaltinių. Todėl reikalingas ir mokestinių paskatų, skatinančių investuoti į socialinį verslą, numatymas bei specialus socialinio investavimo reguliavimas. 4. Vertinant kuriamą paramos sistemą socialiniam verslui, reikia stiprinti vietos, savivaldos lygmens galias teikiant tokią paramą, o tam reikia atitinkamų teisės aktų, užtikrinančių paramos skaidrumą. 5. Finansinės paramos socialiniam verslui kontekste ryškėja konkurencija tarp socialinio verslo ir kitų subjektų, pretenduojančių į valstybės paramą, viešųjų paslaugų teikimą. 6. Socialinio verslo plėtrai Lietuvoje aktualios ir visapusiškos viešosios paramos priemonės, skirtos socialinio verslo įmonėms, stiprinant tiek jų verslumo gebėjimus, tiek gebėjimus siekti, įvertinti veiklos socialinius aspektus; tikėtinas skirtingos nefinansinės paramos poreikis pagal socialinio verslo įmonės „kilmės“ būdą – ar tokia įmonė atsiranda iš verslo įmonės, ar iš NVO sektoriaus. 7. Svarbi yra ir parama, palengvinanti socialinio verslo įmonių bendradarbiavimą ir partnerystę, kurianti tiek bendradarbiavimo, tiek paramos, specialiai pritaikytos socialinio verslo įmonėms, tinklus. Socialinio verslo konkurenciniams gebėjimams stiprinti aktualus tiek verslumo gebėjimų, tiek kitų socialinio verslo plėtrai aktualių gebėjimų stiprinimas. Atsižvelgiant į pastebėjimų ir komentarų gausą, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vardu maloniai prašome rasti galimybę skirti daugiau laiko nuodugnioms diskusijoms dėl Įstatymo projekto. Siūlome susitelkti ir bendromis pastangomis kartu tobulinti Įstatymo projektą taip, kad tai paskatintų šios srities sklandžią plėtrą. Taip pat prašome į įvairius darbinius formatus (darbo grupes, pasitarimus ir pan.), kurie susiję su socialine ekonomika, socialiniu verslu ir socialinėmis inovacijomis įtraukti atstovus iš mūsų asociacijos (kontaktai: [email protected], +37062075031). Esame pasiruošę konstruktyviai partnerystei ir dialogui, bendradarbiavimui bei darbui kartu su Jumis. Užsienio šalių praktika rodo, kad tik visų pagrindinių ekosistemos dalyvių pastangų dėka socialinė ekonomika gali sėkmingai vystytis ir kurti pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai. Šiuo metu vienijame 18 visiems puikiai žinomų socialinio verslo subjektų („Maltos ordino pagalbos tarnyba“, „Gmm Projektai“, „Lietuvos Junior Achievement“, „SOPA“, Anksti.lt, „Lyderių karta“, „Socialiniai paramos projektai“, „Palaimintojo Jurgio Matulaičio Socialinis Centras“, „Europos Socialinis Verslumo Ugdymo ir Inovatyvių Studijų Institutas“, „Vilkyškių bendruomenė“, „Miesto Laboratorija“, „Pirmas Blynas“, „Mes Žydim“, „CupCupas“ „,Lobių dirbtuvės“, „Textale“, „Happimess“ ir „Užimtumo namai“, todėl būsime vertingas Jūsų partneris, nes mūsų ilgametės ekspertinės žinios apima labai platų veiklos lauką. |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
|
7. |
Lietuvos socialinio verslo asociacija 2022-12-05 Nr. g-2022-10183 |
|
|
|
PRAŠYMAS DĖL SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO Nr.: 18-14984(2) Metų pradžioje Socialinio verslo forumas kvietė socialinio verslo ekosistemos lyderius plėtoti dialogą su politikais apie šio sektoriaus plėtros perspektyvas, jo svarbą Lietuvos ekonomikai ir visuomenei kylančių iššūkių sprendimui. Prieš daugiau nei pusę metų vykusio renginio metu visi susirinkę sutarė, kad socialinis verslas yra svarbi mūsų šalies ekonomikos dalis ir mums reikia vizijos, kaip šį sektorių vystysime. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai neturime socialinio verslo teisinio statuso ir reglamentavimo, nesame apsibrėžę, ką Lietuvoje vadiname socialiniu verslu ir neturime formalaus formato, kur galėtume spręsti - kokia mūsų vizija, kur mes judame ir, ką norime pasiekti. Todėl kyla grėsmė, kad Europos Sąjungos investicijos skirtos šio sektoriaus plėtrai nepasieks savo tikslo. Vyriausybė nors ir pritarė Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-473 tikslui sudaryti teisines prielaidas skatinti socialinio verslo plėtrą, tačiau nepritarė Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms ir nurodė priežastis kaip antai, kad į keičiamą Įstatymą yra įterpiamos pavienės nuostatos sistemiškai nederančios su Įstatymu, taip pat neskatinama socialinio verslo plėtra tuo aspektu, kad apriboja socialinio verslo subjektams galimybes plėstis ir augti iki didelės įmonės. Po svarstymų Seimo komitetuose buvo nuspręsta grąžinti šį įstatymo projektą tobulinti rengėjui. Kita iniciatyva sureguliuoti socialinį verslą - Socialinio verslo įstatymo projektas, kurį rengė Ekonomikos ir Inovacijų ministerija. Nors Seime nerasta bendro sutarimo dėl šio įstatymo projekto, bet formaliai joks sprendimas jo atžvilgiu nepriimtas. Tokia situacija apsunkina galimų sprendimų paieškas. Prašome grąžinti Socialinio verslo plėtros įstatymą Nr. 18-14984(2) tobulinti rengėjui - Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir surengti klausymus su Ekonomikos komiteto nariais dėl tolesnių socialinio plėtros žingsnių. |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos
Respublikos konkurencijos taryba |
|
|
|
DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ DERINIMO
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą Nr. S-2019-3291 (toliau - Raštas), kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau - Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 1-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3459 (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3460 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu - Įstatymų projektai). (2) Įstatymo projekto tikslas - nustatyti socialinio verslo subjekto sampratą, socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis, statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas valstybės paramos formas. Įstatymo projektais siekiama skatinti socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas, plėtrą. (3) Įstatymo projekte socialinis verslas apibrėžiamas kaip „ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas ir jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti“. (4) Ūkio subjektams, atitinkantiems socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, gali būti teikiama Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta parama, pavyzdžiui, teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindu pagal Turto valdymo įstatymo projektą; rezervuota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo projekte; teisė gauti viešąsias paslaugas viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“ (Įgaliotoji įstaiga), verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; teisė į kitas skatinimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Taip pat Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo subjektui gali būti teikiamos šios savivaldybių skatinimo formos: vietinių rinkliavų lengvatos; teisė gauti savivaldybių turtą panaudos pagrindu; kitos savivaldybių institucijų nustatytos skatinimo formos. (5) Įstatymo projekte numatyta, kad skatinimo priemonės taikomos
tiek, kiek jos suderinamos su 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, įtvirtinantis pagrindinius ūkinės veiklos ir konkurencijos laisvės apsaugos principus, numato, kad: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. <...> Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną regidiuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę“(Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 23/05-18/07). (7) Sąžiningos konkurencijos apsaugos principas numatytas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai. Konkurencijos taryba, vertindama viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, vadovaujasi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodančia, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. (8) Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį, kad pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu. (9) Įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Viešųjų pirkimų įstatymo projektu socialinio verslo subjektams sukuriama rezervuota teisė dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, tokiu būdu suteikiant jiems išimtines teises bei ribojant konkuruojančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti pirkimuose. Konkurencijos tarybos nuomone ir kitos Įstatymo 8 straipsnyje numatytos socialinio verslo skatinimo formos gali būti laikomos privilegijuojančiomis socialinio verslo subjektus. (10) Atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba abejoja dėl siekiamo įtvirtinti reguliavimo ir jo pagrindimo, todėl siūlome atsisakyti Įstatymų projektų nuostatų, kurios privilegijuoja socialines įmones. <...>. |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
|
2. |
Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba |
|
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo
Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos
socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau –
Projektas XIIIP-3485), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3459 ir Lietuvos Respublikos viešųjų
pirkimų įstatymo Nr. I-1491 Atlikę Projektų antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Projekto XIIIP-3458 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad <...
Socialinis poveikis – pokytis, kurį patiria visuomenė ar jos grupė dėl ūkio
subjekto vykdomos veiklos bent vienoje iš šio įstatymo 1.1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad nėra nustatyta, kaip šis kriterijus gali būti matuojamas, bei pripažįstama, kad šiuo metu nėra nustatytos socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, tačiau paaiškinta, kaip jis turėtų būti matuojamas. Projekte ar įgyvendinamuosiuose teisės aktuose tokia metodika nereglamentuota, todėl neaišku, kaip statusą suteikianti Įgaliota institucija turėtų vertinti, ar verslo subjektas atitinka šį kriterijų. Aiškios ir pamatuojamos kriterijaus reikšmės turėtų būti nustatomos įstatyme, o jų vertinimo procedūros ir metodika įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 1.2. Taip pat iš nuostatos neaišku, kokio lygio ir trukmės socialinis poveikis turėtų būti, kad verslo subjektui socialinio verslo statusas būtų suteikiamas. Atkreipiame dėmesį, kad socialinis poveikis, kaip pokytis, gali būti teigiamas ir neigiamas, tačiau Projekte nenustatyta, kad socialinis poveikis socialinei problemai turi būti teigiamas. Vertinamojo pobūdžio kriterijai, kuriems nenustatyti objektyvūs vertinimo matai, yra korupcijos rizikos veiksnys, kadangi skirtingiems subjektams tose pačiose situacijose gali būti priimti skirtingi sprendimai suteikti ar nesuteikti socialinio verslo subjekto statusą. Siūlome tobulinti Projekto nuostatas ir nustatyti aiškius ir pamatuojamus subjekto statuso atitikties kriterijus. 2. Projekto XIIIP-3458 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio poveikio gali būti siekiama asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, integracijos srityje ir (arba) vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos šio straipsnio 3 dalyje nurodytose srityse...>. Projekte nėra nustatyta, kuo vadovaujantis yra nustatomos socialinės problemos ir kokia institucija kiekvienoje konkrečioje srityje turėtų jas identifikuoti. Kadangi Lietuvoje nėra oficialaus dokumento, kuriame būtų identifikuotos esamos visuomenės socialinės problemos, neaišku, kaip bus vertinama, ar konkreti veikla sprendžia kokią nors socialinę problemą. Socialinės problemos sprendimas yra vienas iš kriterijų, pagal kurį vertinamas socialinis poveikis, todėl neidentifikuotos ir visuotinai oficialiai nepatvirtintos bei nepripažintos socialinės problemos neleistų įvertinti socialinio poveikio, kaip kriterijaus, pagal kurį suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas. Siekdami aiškaus ir skaidraus statuso suteikimo proceso siūlome nustatyti, pagal kokius oficialius duomenis bus nustatoma, ar veikla sprendžia visuomenės socialinę problemą. 3. Projekto XIIIP-3458 3 straipsnio 3 dalyje yra išvardintos sritys, kuriose norint gauti socialinio verslo subjekto statusą turėtų būti sprendžiamos socialinės problemos. Manome, kad išvardintos sritys nepakankamai aiškios ir neaišku kuo vadovaujantis jos pasirinktos. Kai kurios sritys labai konkrečios ir nors yra problemiškos, tačiau nesusiję su socialinių problemų sprendimu, o gali būti naudojamos kaip priemonės socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui: 3.1. 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta gyvūnų globa. 3.2. Kai kurios nurodytos sritys labai plačios, o kai kurios labai konkrečios, pavyzdžiui, tame pačiame punkte nustatytas efektyvus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas bei klimato kaita. 3.3. Kai kurios nurodytos sritys dubliuoja viena kitą, pavyzdžiui, 4 punkte nurodyta ligų prevencija, kuri apima 5 punkte nurodytą visuomenės sveikatos stiprinimą ir sveikos gyvensenos skatinimą, tačiau yra nepaminėtų sričių ir socialinių problemų, pavyzdžiui, visuomenės senėjimo, nedarbo ir pan. Siekdami skaidraus socialinio verslo subjekto statuso suteikimo proceso siūlome tikslinti Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nustatytos sritys yra subjekto veiklos vertinimo kriterijus, kuriuo vadovaujantis bus suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas, o nepakankamai aiškūs kriterijai yra korupcijos rizikos veiksnys. 4. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusas suteikiamas neterminuotam laikui. Atsižvelgiant į tai, kad socialiniam verslo subjektui kaip skatinimo priemonė numatyta galimybė gauti valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindu, statuso suteikimas neribotam laikui yra ydingas antikorupciniu požiūriu: 4.1. Pagal šį projektą yra rizika, kad subjektai socialinio subjekto statuso sieks, ne turėdami tikslą spręsti socialines problemas, o norėdami išimties tvarka gauti valstybės ar savivaldybių turtą. 4.2. Taip pat neaišku, kaip būtų vertinama situacija, kai verslo subjektas, turintis statusą, pasiektų nustatytus tikslus, ar socialinė problema, prie kurios sprendimo subjektas turėtų prisidėti, taptų neaktuali ar išspęsta. Manome, kad tikslinga numatyti ir terminuotus statuso suteikimo atvejus bei koreguoti Projekto 7 straipsnio nuostatą, kurioje nustatyti statuso netekimo pagrindai, ir nurodyti, kad statuso netenkama, kai sprendžiama socialinė problema tampa nebeaktuali ar pasiekiami numatyti veiklos tikslai. 5. Projekto XIIIP-3458 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio verslo subjektas informaciją apie šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą Įgaliotai įstaigai turi pateikti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos...>. Pagal šią nuostatą, socialinio verslo statusą turintis subjektas turėtų pats informuoti Įgaliotąją instituciją, kad pagal susidariusias aplinkybes jis nebeatitinka socialinio verslo subjektui taikomų kriterijų. Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes yra diskutuotinas dėl jo efektyvumo ir ydingumo antikorupciniu požiūriu: 5.1. Projekte nėra numatytų kitų kontrolės procedūrų, išskyrus metines ataskaitas dėl subjekto veiklos socialinio verslo kriterijams atitikties tikrinimo. 5.2. Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes gali sudaryti situacijas, kai subjektas einamųjų metų sausio mėnesį nebeatitiktų jam keliamų kriterijų, toliau visus metus naudotųsi lengvatomis ir skatinimo priemonėmis, o tik po metų nepateikus ar nepatvirtinus pateiktos ataskaitos, jam būtų atimamas socialinio verslo subjekto statusas. Tokioje situacijoje jokių pasekmių tokiam subjektui nekiltų, nes projekte nėra numatytų sankcijų už šios pareigos nevykdymą. Siūlome nustatyti daugiau kontrolės mechanizmų ir numatyti, kad atsiradus nurodytoms aplinkybėms socialinio verslo subjekto veikloje tretieji asmenys automatiškai informuotų apie tai Įgaliotąją instituciją, o socialinio verslo subjektui, pačiam neinformavusiam per nustatytą terminą, būtų taikomos sankcijos, pavyzdžiui, bauda lygi suteiktų lengvatų ir skatinimo priemonių per laikotarpį, kai subjektas neatitiko kriterijų, vertei ar pan. 6. Projekto XIIIP-3458 8 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjektui paskatinti jam suteikiama teisė gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindu. Analizuojamoje nuostatoje nėra nurodyta, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą gali gauti socialinio verslo subjektas panaudos pagrindu. Iš projektų aiškinamojo rašto darytina išvada, kad tai būtų nekilnojamasis turtas, kurio socialinio verslo subjekto naudojamo nekilnojamojo turto nuomos išlaidos būtų pakeičiamos neatlygintina panauda. Pagal analizuojamą nuostatą panauda gali būti suteikiama ir kilnojamajam turtui, t. y. automobiliams, įrenginiams, prietaisams ir pan., todėl siekdami aiškumo siūlome tikslinti šią nuostatą ir nurodyti, kokį tiksliai turtą panaudos pagrindais galėtų gauti socialinio verslo įmonės. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra parengtas ir svarstomas Seimo komitetuose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2), kuriame numatoma susiaurinti subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašą ir socialinio verslo subjektas pagal svarstomą projektą tokia teise pasinaudoti negalėtų. 7. Projekto XIIIP-3458 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, pagrindžiantys socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojantys, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, bus nurodyti ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje, o 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusą suteikia viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ekonomikos ir inovacijų ministro socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Kadangi minėtų įgyvendinamųjų teisės aktų projektai nėra parengti, nėra galimybės antikorupciniu požiūriu įvertinti socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo bei dokumentų, pagrindžiančių socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojančių, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, todėl, kai tokie įgyvendinamieji teisės aktai bus parengti, būtina atlikti jų antikorupcinį vertinimą. 8. Dėl kitų kartu pateiktų Projektų antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Audito komitetas |
|
|
|
|
Atsižvelgiant į tai, kad: 1. Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuo vadovaujamasi teisėkūroje yra aiškumas, todėl teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o iniciatorių pateikto Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Projektas) nuostatos keltų praktinių taikymo problemų su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nes nėra aišku, kokia apimtimi reguliavimas būtų taikomas juridinių asmenų, kuriems suteiktas socialinės įmonės statusas pagal Socialinių įmonių įstatymą, atžvilgiu, taip pat neaiškus siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Užimtumo įstatymo nuostatomis, o Projekte numatytos socialinio verslo skatinimo formos jau gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose; 2. Projekte nėra aišku, kurie juridiniai asmenys turės teisę įgyti socialinio verslo statusą, trūksta teisinio aiškumo, kokiomis sąlygomis ir tvarka socialinis verslas 80 proc. pelno privalės reinvestuoti į socialinio poveikio vykdymą (socialinių problemų sprendimą), siekis Projekte įvirtinti socialinį poveikį – kaip pokytį, kurį patiria suinteresuotosios šalys ar visuomenė dėl socialinio verslo subjekto vykdomos veiklos, neturi konkretaus ir aiškaus socialinio poveikio lygio, trukmės, išmatuojamų kriterijų ar socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, taip pat šalies mastu nėra oficialaus dokumento, reglamentuojančio esmines visuomenės socialines problemas, dėl ko neįmanoma įsitikinti kaip bus vertinama socialinio verslo subjekto vykdoma veikla, sprendžiant visuomenės problemas Projekte suformuluotose srityse; 3. Seime 2019 m. liepos 25 d. priimtu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu Nr. XIII-2398 yra susiaurintas subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašas, todėl siūlytina ieškoti kitų skatinimo būdų, nes Projekte suformuluota esminė paskata – valstybės ar savivaldybės turto suteikimas panaudos pagrindais – iš naujo padidintų panaudos subjektų skaičių, tokiu būdu apsunkinant laipsnišką perėjimą prie visiško turto panaudos atsisakymo, nors Valstybės kontrolė dar 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ Nr. VA-2018-P-60-8-1 rekomendavo Vyriausybei maksimaliai apriboti valstybės nekilnojamojo turto panaudos galimybes ir ateityje apskritai atsisakyti turto panaudos, nes panauda šalia visuomenei naudingos veiklos ūkine veikla užsiimantiems subjektams suteikia privilegijas arba diskriminuoja (gali diskriminuoti) atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir sudaro nevienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje veikiantiems subjektams; 4. taip pat įvertinant Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas; grąžinti Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 iniciatoriams tobulinti. |
Pritarti |
|
|
2. |
Socialinių reikalų
ir darbo komitetas |
|
|
|
|
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą antikorupcinį projekto vertinimą, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat nevyriausybinio sektoriaus (Lietuvos socialinio verslo asociacijos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, NVO Teisės instituto) pastabas ir pasiūlymus, Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti[2]. |
Pritarti |
|
|
3. |
Neįgaliųjų teisių komisija 2019-12-12 |
|
|
|
|
Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą |
Pritarti iš dalies |
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, taip pat kitus pasiūlymus bei pastabas, Komitetas siūlo Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (XIIIP-3458) kartu su lydimaisiais įstatymų projektais (XIIIP-3459 – XIIIP-3460) grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taip pat pavasario sesijos metu prašo pateikti Komitetui informaciją dėl socialinio verslo Lietuvoje plėtros vizijos.
7.2. Pasiūlymai: nėra.
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė