LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-05-19 Nr. XIIIP-685
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 2 straipsnyje pateiktas sąvokas reikia išdėstyti abėcėline tvarka, t.y. šio straipsnio 8 dalyje apibrėžiama sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ turėtų būti dėstoma paskutinė. Bet pažymime, kad toliau projekto nuostatose sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ nėra vartojama, todėl sąvokos apibrėžimo siūlytume atsisakyti.
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t.y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Iš kitos pusės, svarstytinas šios dalies tikslingumas apskritai, nes projekto 5 straipsnyje yra ne tik konkrečiai įvardyta licencijuojanti institucija, tačiau ir išsamiai reglamentuojamos jos funkcijos. Vertinant šioje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad licencijuojanti institucija greta psichologų licencijų išdavimo dar tvarko ir licencijuotų psichologų sąrašą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai naudojamos dvi valstybinės priežiūros formos, iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projekte siūlome pasirinkti ir įtvirtinti kažkurią vieną psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo formą, arba atitinkamose projekto nuostatose aiškiai nurodyti, kad licenciją gavęs psichologas be jokių papildomų sąlygų yra įrašomas į minėtąjį sąrašą.
3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžio „reglamentuojama“ bei 5 dalyje po žodžio „atlikdamas“ įrašytinas žodis „psichologo“.
4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje psichologo sąvoką, siūlome psichologo apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo kvalifikacija, o ne šiai kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šie reikalavimai, mūsų nuomone, turėtų būti išdėstyti reguliacinio pobūdžio projekto nuostatose, reglamentuojančiose psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, t.y. projekto 3 straipsnyje). Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlome braukti žodžius „penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą“, nes: 1) teisę verstis psichologo veikla reikia sieti ne su studijų diplomo, t.y. popierinio pažymėjimo, o su aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimu; 2) galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios studijų rūšies kaip nuosekliosios studijos; 3) studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti dažniausiai trunka ilgiau nei penkerius metus. Jeigu šia nuostata siūloma nurodyti ne pagal šiuo metu galiojančias normas, o anksčiau (iki tam tikros datos) įgyto aukštojo išsilavinimo reikalavimus, tai aiškiai ir reikėtų nurodyti. Tačiau svarstytina, tokios normos tikslingumas apskritai, nes projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad psichologo veikla gali verstis teisės aktų nustatyta tvarka įstatyme nustatytam išsilavinimui prilygintą Lietuvoje ar užsienyje įgytą išsilavinimą, apima minėtus atvejus. Taip pat reikėtų po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“, nes kaip lygiavertis įstatyme numatytam išsilavinimui gali būti prilyginamas ir Lietuvoje anksčiau pagal tuo metu galiojusias nuostatas įgytas išsilavinimas.
5. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija sudaro psichologų supervizorių sąrašą, tačiau kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Reguliavimas detalizuotinas.
6. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „darbo“ įrašytinas žodis veiklos“, o prieš žodį „paslaugų“ – žodis „psichologinių“.
7. Projekto 2 straipsnio 10 dalies, apibrėžiančios „valstybės narės piliečio“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes ji nenustato jokių specifinių šios sąvokos turinio elementų.
8. Projekto 3 straipsnyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, formuluotė „praktinė veikla“ derintina su projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta „psichologo praktinės veiklos“ sąvoka.
9. Projekto 3 straipsnio pavadinimas nesutampa su skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Siūlytume skyriaus pavadinimą derinti su straipsnio pavadinimu, kuris tiksliau atspindi straipsnio turinį.
10. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad psichologai rengiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką bei rengia ir tvirtina teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Tuo tarpu pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai įtvirtinti atskirame Mokslo ir studijų įstatymo straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka“.
11. Atsižvelgiant į šios išvados 4 pastabą, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „penkerių metų nuosekliąsias“, o po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“.
12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte turi būti atskleistas vartojamų formuluočių „individuali supervizijų valanda“ bei „supervizijų valandos dirbant grupėje“ turinys.
13. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje po žodžio „veiklos“ įrašytinas žodis „vykdymo“.
14. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo ir aiškumo, projekto 3 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis esmines prižiūrimos psichologo praktinės veiklos sąlygas, t.y. reikėtų atskleisti, ar prižiūrimos praktinės veiklos metu, psichologo kvalifikaciją turintis asmuo, prižiūrimas supervizoriaus, gali atlikti visas psichologines paslaugas pilna apimtimi, ar, vis dėlto, tam tikras psichologinių paslaugų ribojimas gali būti taikomas, ir jei taip, kokio pobūdžio ribojimai gali būti taikomi. Taip pat reikėtų atskleisti kurios psichologų praktinės veiklos vykdymo sąlygos, įtvirtintos projekto 4 straipsnyje, taikomos prižiūrimai psichologo praktinei veiklai.
15. Projekto 4 straipsnio 2 dalies žodžių „taip pat prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu“ siūlome atsisakyti, nes tai paneigtų principinę 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Mūsų nuomone, ir projekto 2 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, ir 3 bei 4 straipsniuose įtvirtintos normos suponuoja, kad psichologo praktinė veikla bei prižiūrima psichologo praktinė veikla, nors ir panašios tarpusavyje savo turiniu, iš esmės skiriasi savo teikimo sąlygomis ir reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome šių psichologinių paslaugų teikimo formų nesuniveliuoti ir reglamentuoti jas atskirai, t.y. projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad psichologo praktine veikla gali verstis tik asmuo, turintis galiojančią licenciją. Tuo tarpu prižiūrimos psichologo praktinės veiklos teikimo sąlygos yra įtvirtintos projekto 3 straipsnyje.
16. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas praktinę veiklą vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos narys. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad „Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Aptartų argumentų kontekste ginčytina, kad psichologo profesija galėtų būti laikoma valstybės kontroliuojama profesija, bei kad yra teisinis pagrindas teigti, kad psichologo vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis).
Nepritarus šiai pastabai, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu sąlygas, t.y. apibrėžti narystės šioje asociacijoje pradžią.
17. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso“, nes, pirma, asociacijos nario mokesčio mokėjimo sąlygos yra ne šio įstatymo, o asociacijos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas, o, antra, Psichologų profesinės etikos kodekso laikymasis yra ne psichologų praktinės veiklos sąlyga, o viena iš psichologo pareigų, jau įtvirtinta ir projekto 14 straipsnyje.
18. Projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti formuluotės „neteisėtas vertimasis psichologo praktine veikla“ turinį (galbūt turimas omenyje vertimasis praktine veikla, neturint galiojančios licencijos). Taip pat pažymėtina, kad atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu numato ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tačiau ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 5 dalis tikslintina. Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidybos praktikoje dažnai naudojama bendro pobūdžio formuluotė, numatanti, kad už įstatymo pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
19. Projekto 5 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį reikėtų papildyti nuostata, kad Lietuvos psichologų sąjungos veiklą reglamentuoja ir šis įstatymas.
20. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles ir nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką. Ši nuostata tikslintina, nes pats taisyklių parengimas (be jų formalaus patvirtinimo) jokių teisinių pasekmių nesukuria. Be to, manytume, kad būtent minėtose Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėse ir būtų licencijų išdavimo tvarka, todėl papildoma nuostata dėl psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarkos nustatymo yra perteklinė bei klaidinanti.
21. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad licencijuojanti institucija administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tuo tarpu sprendimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijų suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo priima Psichologų licencijavimo komisija, kurią sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes iškreipiamas visa valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis vienijanti ir jų savivaldą įgyvendinanti institucija, savo uždaviniams vykdyti bei valstybės deleguotai administracinės priežiūros funkcijai įgyvendinti yra įgaliota sudaryti įvairius valdymo ar struktūrinius organus, kuriems suteikiami įvairūs įgaliojimai. Būtent vienas iš sudaromų struktūrinių organų ir būna įgaliotas priimti sprendimus dėl licencijų ar leidimų, būtinų norint užsiimti jų prižiūrima profesine veikla, išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo. Taip pat pažymėtina, kad tokios komisijos, kaip savivaldos organizacijos struktūrinis padalinys, sprendimas priima būtent asociacijos, o ne savo vardu, todėl atsakomybė už vieno ar kito sprendimo priėmimą tenka savivaldos organizacijai, o ne pačiai komisijai. Tuo tarpu projektu siūlomas administracinės priežiūros modelis, pagal kurį sprendimus dėl licencijų priima ne pati licencijuojanti institucija, įgyvendinanti psichologų savivaldą, o neapibrėžto teisinio statuso Vyriausybės sudaroma ir jai atskaitingas komisija, kurios veiklos ir priimamų sprendimų santykis su licencijuojančia institucija ir jos tvirtinamomis Licencijavimo taisyklėmis neatskleistas, nedera su bendraisiais viešojo administravimo principais. Reikėtų apsispręsti, ar psichologų veiklos reguliavimas turi priklausyti valstybės vykdomosios valdžios institucijų sąrangai priklausančių subjektų kompetencijai, ar, vis dėlto, valstybės deleguotas pačiai psichologų savivaldą įgyvendinančiai institucijai – Lietuvos psichologų sąjungai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos. Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame teigiama, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija turi būti Lietuvos psichologų sąjunga, tolimesnės Teisės departamento pastabos bus dėstomos, preziumuojant, kad psichologų licencijavimo komisija yra struktūrinis asociacijos organas, už kurį sudarymą, veiklą ir priimamus sprendimus bus atsakinga ne Vyriausybė, o pati asociacija.
22. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus siūlome sujungti ir dėstyti taip: „vadovaudamasi šiuo įstatymu, Taisyklėmis, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais išduoda ar atsisako išduoti psichologų praktinės veiklos licenciją (toliau – licencija), sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijos galiojimą, tikslina licencijos duomenis, išduoda licencijos dublikatus ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų“.
23. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlome išbraukti žodžius „ir prižiūri“, nes sąrašo tvarkymo funkcija apima ir jo „priežiūrą“.
24. Siekiant teisės akto dėstymo nuoseklumo, projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlome įtvirtinti tik licencijuojančios institucijos funkciją – sudaryti Etikos komitetą. Tuo tarpu Etikos komiteto statusą, jo sudarymo tvarką, funkcijas, priimamų sprendimų rūšis siūlome dėstyti atskirame straipsnyje ar atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje.
25. Vertinant projekto nuostatas ir struktūrą sistemiškai, manytume, kad sąjungos veiklos teisinis reguliavimas nėra išsamus ir pakankamas. Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 5 straipsniu, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto atskirame skirsnyje reglamentuoti pagrindinius Lietuvos psichologų sąjungos, t.y. licencijuojančios institucijos veiklos pagrindus, t.y. nustatyti esminius deleguotas viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančių organų sudarymo ir veiklos principus, jų kompetenciją, priimamus sprendimus bei tarpusavio sąveiką sprendžiant pagrindinius psichologų licencijavimo, jų veiklos priežiūros ir kitus viešojo administravimo klausimus, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Kaip pavyzdžius galima paiminėti Odontologų rūmų įstatymą bei Architektų rūmų įstatymą, kuriuose išsamiai įtvirtintos tam tikra profesine veikla užsiimančių asmenų licencijavimą vykdančių savivaldos institucijų valdymo organų struktūra, jų kompetencija ir tarpusavio sąveika.
26. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo“ įrašytini žodžiai „išdavimo ar atsisakymo išduoti, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo“.
27. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „licencijuojanti institucija šio įstatymo ir jos įstatuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos dėl Vyriausybės dalyvavimo Psichologų licencijavimo komisijos sudaryme.
28. Derinant projekto nuostatas su Vyriausybės įstatyme vartojama terminija, projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ministerijoms pavaldžiose institucijose ar įstaigose“ įrašytini žodžiai „įstaigose prie ministerijų“.
29. Neaiškus projekto 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad du psichologai turi atstovauti skirtingoms universitetinėms antrosios pakopos psichologų rengimo programoms, turinys, t.y. neatskleisi galimi asmens atstovavimo studijų programai būdai. Be to, reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus į komisiją deleguoti studijų programas atstovaujančius psichologus. Taip pat reikėtų prieš žodį „programas“ įrašyti žodį „studijų“.
30. Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne licencijuojančios institucijos įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų (jei tokie būtų tvirtinami) reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininko rinkimai bei pirmininko atliekamos vadovavimo šiai komisijai funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytiems Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ir naujų narių skyrimo į atsilaisvinusias vietas pagrindams bei 10 dalyje įtvirtintai šios komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkai).
31. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatoma kandidato į komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau joks sprendimas dėl išrinkto kandidato skyrimo (patvirtinimo) į pirmininko pareigas bei tokį sprendimą priimantis subjektas projekte nenumatyti.
32. Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte siekiama nustatyti, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, tačiau pati komisijos narių įgaliojimų ar komisijos kadencijos in corpore trukmė projekte nenumatyta.
33. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinti priimamų Psichologų licencijavimo komisijos administracinių sprendimų teisėtumą, projekte nereikėtų įtvirtinti pagrindinių šios komisijos sprendimų priėmimo sąlygų, t.y. komisijos posėdžio dalyvių kvorumo bei minimalaus balsavusių balsų skaičiaus sprendimui priimti.
34. Projekto 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Psichologų komisijos nariu gali būti tvirtinami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau kriterijai, kuriems esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodyti.
35. Projekto 5 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta ydinga nuostata, numatanti, kad psichologų licencijavimo komisijos narių darbas apmokamas tiesiai iš sąjungos narių mokamų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos narių sumokėti mokesčiai formaliai tampa asociacijos turtu, iš kurio padengiami finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir darbo užmokestį asociacijos darbuotojams. Be to, Psichologų sąjungos pavadinimas nevartotinas, nes šis juridinis asmuo ankstesnėse projekto nuostatose buvo įvardytas kaip licencijuojanti institucija.
36. Nėra aiškus projekto 6 straipsnio 1 dalyje vertimosi psichologo praktine veikla būdų išskyrimas, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, pagal nuostatos turinį, ši norma turėtų būti dėstoma projekto 4 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologų praktinės veiklos sąlygas, o ne 6 straipsnyje, reguliuojančiame licencijos išdavimą.
37. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama asmeniui, pateikusiam praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį, tačiau kitose projekte nuostatose apie jokį praktinio darbo, išskyrus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, reikalavimą asmenims, siekiantiems gauti licenciją ir užsiimti psichologo praktine veikla, neužsimenama. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios tesiės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Vadovaujantis šiuo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir atskleistas praktinio darbo konkrečioje srityje reikalavimas. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai įvardyti instituciją, kuriai dokumentai dėl licencijų išdavimo turėtų būti pateikiami. Taip pat pažymime, kad po žodžio „prižiūrimą“ įrašytinas žodis „psichologo“.
38. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad asmuo kartu su dokumentais pateikia ir paraišką dėl licencijos išdavimo (kaip nurodyta projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte).
39. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė – penkeri metai. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su licencijų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas.
40. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t.y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu, ar kitų sąlygų įgyvendinimu.
41. Projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktas brauktinas, kaip nenustatantis jokių reguliacinio pobūdžio normų. Galbūt tikslinga tiesiog nurodyti, kad licencijoje gali būti nurodomos ir kitos psichologo praktinės veiklos sritys, kuriose psichologas gali verstis praktine veikla.
42. Projekto 6 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima licencijuojanti institucija, reikėtų suderinti su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tokiu sprendimus priima psichologų licencijavimo komisija.
43. Projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos.
44. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „arba pratęsti“. Be to, šiame punkte reikėtų braukti nuostatą dėl nurodomo termino trūkumams pašalinti. Atkreipiame dėmesį, kad terminas paraiškos trūkumams pašalinti yra reikalingas tuo atveju, kai licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai, o trūkumams pašalinus – atnaujinamas. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą reguliavimą, (kuris, mūsų nuomone, yra ydingas ir neproporcingas administracinės naštos požiūriu) klaidų ir netikslumų paraiškoje buvimas jau yra pagrindas atsisakyti išduoti licenciją, todėl pareiškėjas, jas ištaisęs, pagal šio straipsnio 2 dalį tiesiog turi pradėti naują licencijos išdavimo procedūrą, kurioje 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu šiame punkte nurodytina koks sprendimas (apie kurį per 3 darbo dienas po jo priėmimo turi būti informuotas psichologas) turimas omenyje.
45. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas ginčytinas, nes pats licencijos galiojimo panaikinimo teismo sprendimu faktas negali būti laikomas pagrindu vėliau neišduoti kitos psichologų praktinės veiklos licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas turi būti siejamas arba su pačiu teismo sprendimu, kuriuo gali būti uždrausta tam tikrą laiką verstis psichologo praktine veikla (kaip jau numatyta šios dalies 3 punkte), arba su įstatymine nuostata, nustatančia atitinkamus apribojimus asmenims, kurių licencijos buvo panaikintos tam tikrais pagrindais (o projekte tokių veiklą ribojančių nėra).
46. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų plačiau atskleisti Etikos komiteto sprendimų (išvadų) teisinę galia ir santykį su Psichologų licencijavimo komisijos priimamais sprendimais, nes toliau projekto nuostatose visiškai neatskleidžiama tolesnė procedūra, kurios metu būtų sprendžiamas licencijos galiojimo sustabdymo teisėtumas (o tuo pačiu ir Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimo pagrįstumas). Vertinant tai, taip pat pažymėtinas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį profesinės etikos kodekso pažeidimas yra licencijos galiojimo sustabdymo, tačiau ne licencijos panaikinimo pagrindas, todėl kyla klausimas dėl tokio licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo tikslingumo apskritai. Be to, šiame punkte, reikėtų atskleisti kokiais atvejais (esant pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) Etikos komitetas galėtų vertinti licencijos turėtojo galimai įvykdyto profesinės etikos kodekso pažeidimo faktą.
Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas derintinas su projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes vienu atveju yra nustatyta, kad Etikos komitetas pateikia išvadas „dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pagrįstumo“, o kitu atveju - „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šių nuostatų turinys ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl terminologija ir Etikos komiteto atliekamų veiksmų apimtis turi būti suvienodinti, kad įstatymą būtų įmanoma taikyti tinkamai.
47. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas brauktinas kaip neatitinkantis bendrųjų licencijų valstybės reguliuojamai veiklai išdavimo principų.
48. Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų licencijavimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas.
49. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 8 straipsnyje nenustatoma Licencijuojančios institucijos pareiga licencijuotų psichologų sąraše padaryti žymas, apie licencijos galiojimo sustabdymą. Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teisę žinoti apie psichologus, kurių licencijų galiojimas yra sustabdytas, ši informacija turėtų būti viešai prieinama ir atitinkamai pažymima licencijuotų psichologų sąraše.
50. Projekto 9 straipsnio nuostata, numatanti, kad licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nedera su projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 punktui.
51. Projekto 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė derintina su 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
52. Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reguliuojant licencijos galiojimo panaikinimą, nėra jokių nuostatų, susijusių su projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu licencijos galiojimo pagrindu, kai Etikos komitetas pateikia išvadą „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šiam kontekste pastebėtina, jog Etikos komitetas turėtų būti įrašytas į projekto 10 straipsnio 1 dalį, be to, Etikos komiteto išvada turi būti nurodyta ir tarp 10 straipsnio 2 dalies punktuose nurodomų licencijos galiojimo pagrindų, nes kitokiu atveju, šiuo pagrindu nebūtų galima panaikinti licencijos galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebūtų galima taikyti ir projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes etikos kodekso pažeidimas negali savaime išnykti, ar būti pašalintas.
53. Manytina, jog siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, nustatantis, jog licencijos galiojimas panaikinamas, kai sustabdžius licencijos galiojimą, asmuo toliau vykdo psichologo praktinę veiklą.
54. Atsižvelgiant į licencijos galiojimo panaikinimo teisinę reikšmę, kelia abejonių projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 15 dienų terminas pranešti apie licencijos galiojimo panaikinimą ir išbraukimą iš licencijuotų psichologų sąrašo. Teigtina, jog siekiant, kad asmenys, kurių licencijos galiojimas panaikintas negalėtų toliau vykdyti psichologo praktinės veiklos, minėti veiksmai turėtų būti atliekami nedelsiant.
55. Projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai per 15 dienų nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo. Projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Licencijuojančios institucijos sprendimas dėl atsisakymo išduoti licenciją gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo licencijuojančios institucijos sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų turinys diskutuotinas.
Pirma, pažymėtina, jog iš analizuojamų nuostatų turinio gali susidaryti įspūdis, jog aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad teismui galima skųsti tik Licencijuojančios institucijos sprendimus dėl atsisakymo išduoti licenciją, o visus kitus Licencijuojančios institucijos sprendimus galima skųsti tik Licencijuojančiai institucijai. Jei būtent tokio tikslo ir siekiama, teigtina, jog siūlomo reguliavimo esmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucija tiesiogiai įtvirtina visų asmenų teisę ginti savo teises ir interesus kreipiantis į teismą. Jei tokio tikslo nesiekiama, projekto 12 straipsnyje turi būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, nurodanti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Apibendrinant šią pastabą, pastebėtina, jog projekto 12 straipsnio turinys turi būti pataisytas nurodytu būdu, o tuo atveju, jei jis nebūtų pataisytas, turėtų būti svarstoma nuostatų atitiktis Konstitucijai.
Antra, pažymėtina, jog projekto 11 straipsnio nuostatos stokoja teisinės logikos, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai, t.y. Lietuvos psichologų sąjungai, arba kitaip tariant juridiniam asmeniui, veikiančiam asociacijos teisine forma. Nėra aišku ir suprantama, kas turėtų ir galėtų vykti toliau, kai toks skundas pateikiamas juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, neaišku, ar toks skundas turėtų būt nagrinėjamas visuotiniame narių susirinkime, ar kurio nors valdymo organo ir pan. Taigi, kad analizuojama nuostata įgautų prasmę, reguliavimas turėtų būti tobulinamas iš esmės, kad būtų aiški jo prasmė ir taikymo mechanizmas.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartas skundų teikimo modelis kelia abejonių dėl jo proporcingumo, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai, kuri pagal projekto nuostatas sudaroma pagal specialią tvarką ir turi išimtinę kompetenciją spręsti su licencijomis susijusius klausimus, galėtų būti skundžiami Licencijuojančiai institucijai, kuri kaip juridinis asmuo tokios specialios kompetencijos neturi.
Trečia, pažymėtina, jog nėra aiški projekto 11 straipsnyje nustatytų skundų ir sprendimų dėl šių skundų teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma, neaišku, ar tuo atveju, jei pareiškėjo netenkina Licencijuojančios institucijos sprendimas, pareiškėjas turėtų teikti skundą teismui dėl šio sprendimo, ar skundą dėl ginčo esmės, neatsižvelgiant į Licencijuojančios institucijos sprendimo turinį.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 11 straipsnyje nustatomas 15 dienų terminas skundui pateikti, kuris skaičiuojamas nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau nuostatoje nenustatomi jokie terminai šiam sprendimui priimti. Viena vertus, tokio reguliavimo stoka neužtikrina asmenų teisių ir neįpareigoja Licencijuojančios institucijos kada nors apskritai išnagrinėti gautą skundą, kita vertus, neaišku koks šios nuostatos santykis su projekto 12 straipsnyje nustatytu 30 dienų terminu skundui paduoti teismui, atsižvelgiant į tai, jog teismui gali būti skundžiamas ne Psichologų licencijavimo komisijos sprendimas, o Licencijuojančios institucijos sprendimas. Nėra aišku, kodėl kreipimosi į teismą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teisiškai neįpareigojančio sprendimo priėmimo termino, kuris dar be to, gali būti priimtas, pavyzdžiui, po dešimties metų nuo skundo pateikimo.
Kartu pažymėtina, kad įvertinant tai, jog 11 straipsnyje nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, nėra aišku kokiu pagrindu remiantis siūloma nustatyti, kad tik pagal neprivalomą ginčų nagrinėjimo tvarką priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Tuo tarpu, asmens teises nulemiantys Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai net neįvardinami kaip galimi skųsti teismui. Kaip jau minėta šioje išvadoje, jei reguliavimo esmė ir turinys nebūtų iš esmės papildyti ir pakeisti, turėtų būti keliamas analizuojamų nuostatų konstitucingumo klausimas.
56. Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos neatitinka Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų, todėl turi būti atitinkamai pataisytos, panaikinant nepagrįstus reikalavimus asmenims, siekiantiems laikinai verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje.
57. Projekto 15 ir 16 straipsnyje kalbant apie tuos pačius asmenis vartojamos skirtingos sąvokos: „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“, „fizinis asmuo“, „valstybės narės pilietis“, „pareiškėjas“. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina skirtingų sąvokų vartojimo, kai kalbama apie tą pačią asmenų grupę ir pasirinktina viena sąvoka visiems atvejams. Tuo atveju, jei nuostatose kalbama apie skirtingas asmenų grupes, visos šios sąvokos turėtų būti išsamiai apibrėžtinos projekto 2 straipsnyje.
58. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytai“.
59. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytai“ ir „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytą“.
60. Projekto 15 straipsnio 4 dalis derintina su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, atsisakant nuostatos, jog „Vertinimo kriterijus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“, atsižvelgiant į tai, jog šie kriterijai įtvirtinti minėtoje Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatoje.
61. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta“
62. Projekto 15 straipsnio 6 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Be to, nuostatos turinys derintinas su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo turiniu.
63. Atsižvelgiant į tai, jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teigtina, jog projekto 16 straipsnio 2, 3 ir iš dalies 4 dalis yra perteklinės, nes pakaktų nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, perteklinio reguliavimo atsisakytina.
64. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje išduodama licencija. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog sprendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti dėl to, kokia tvarka valstybių narių piliečiai pradeda teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje – licencijos pagrindu, ar sprendimo pagrindu. Be to derėtų nuspręsti kokia institucija sprendimą, ar licenciją išduoda - Psichologų licencijavimo komisija, ar Licencijuojanti institucija. Minėtos sąvokos yra skirtingo turinio ir negali būti tapatinamos, todėl pasirinkus reguliavimo modelį, derėtų nuosekliai pakeisti 16 straipsnio turinį, kad šio straipsnio turinys būtų suprantamas ir praktiškai pritaikomas.
Be to, straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai.
65. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekto 15 ir 16 dalyse siūlomo reguliavimo Teisės departamentas teikė pastabas 2016-07-19 išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4553), be to, dėl šio reguliavimo 2016-07-19 išvadoje pastabas teikė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Kadangi reguliavimo turinys išliko iš dalies nepakitęs ir turi analogiškų trūkumų, siūlytina įvertinti minėtas išvadas ir atitinkamai koreguoti įstatymo projekto 15 ir 16 straipsnius.
66. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pastebėtina, jog šiems asmenims turi būti nustatyta ne teisė kreiptis dėl licencijos išdavimo, tačiau teisė gauti licenciją, be jokių papildomų sąlygų, t.y. turėtų būti nustatyta, jog asmenims pateikusiems duomenis, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus licencijai gauti, licencija išduodama įstatymo nustatytais terminais.
67. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka išsilavinimo reikalavimo, tačiau atitinka būtinojo darbo stažo reikalavimą. Šiuo atveju siūloma nustatyti, jog tokie asmenys iki įgys reikalingą išsilavinimą psichologo licencijai gauti, gali dirbti tik psichologo asistentais. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog psichologų asistentai neminimi įstatymo projekto tekste, todėl nėra aišku, koks šios pareigybės teisinis statusas, kokia būtų psichologų asistentų teisių ir pareigų apimtis. Šis neaiškumas negali būti pašalintas poįstatyminių teisės aktų pagalba, kadangi šio reguliavimo turinys yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, todėl jis turėtų būti išdėstytas tik įstatyme.
Antra, pažymėtina, kad ribojimas pilnavertiškai verstis profesija asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo šia profesija teisėtai vertėsi, yra nepateisinamas konstitucinio teisėtų lūkesčių principo požiūriu. Konstitucinis teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime konstatavo „Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu asmenys galėtų įgyti reikalingą kvalifikaciją ir atitikti kitus reikalavimus licencijai gauti, tačiau šio laikotarpio metu negali būti paneigiama šių asmenų teisė pilnavertiškai verstis profesija, kuria jie iki įstatymo įsigaliojimo teisėtai vertėsi. Todėl aptariama nuostata turi būti atitinkamai pakoreguota, atsisakant psichologo asistento termino ir pašalinant nepagrįstus ribojimus.
68. Projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimo, tačiau atitinka išsilavinimo reikalavimą. Šiems asmenims nustatomas penkerių metų laikotarpis reikiamam darbo stažui įgyti, neapribojant teisės verstis psichologo praktine veikla. Pastebėtina, jog šie asmenys veiks neturėdami licencijos, tačiau legaliai. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali veikla, kartu su asmenimis, veikiančiais pagal licencijas. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte minimas Licencijuotų psichologų sąrašas neturėtų būti pervadintas į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą, kad į jį būtų galima įrašyti asmenis, kurie teisėtai versis psichologo praktine veikla be licencijos. Tokiu atveju, projekto tekste reikėtų įtvirtinti nuostatą, jog į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą įrašomi psichologai turintys licenciją, o projekto 17 straipsnyje analogišką nuostatą dėl asmenų, neturinčių licencijos.
69. Projekto 17 straipsnis turėtų būti papildytomis nuostatomis, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla.
70. Projekto 17 straipsnio 4 dalies turinys nėra aiškus. Neaišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad penkerius metus visi asmenys nurodyti šio straipsnio 1-3 dalyse gali verstis praktine psichologo veikla, be licencijų, ar kad asmenys, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, gali per penkerius metus įgyti atitinkamą kvalifikaciją licencijai gauti. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę.
71. Projekto 17 turėtų būti papildytomis nuostatomis, nustatančiomis, jog asmenys per penkerius metus neįgiję reikiamos kvalifikacijos ir negavę licencijos, vėliau nebegali versti praktine psichologo veikla.
72. Pažymėtina, kad projektas yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų. Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada.
73. Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected].