2018-06-18

 

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP- 2246

 

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

29

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1-4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2246 (toliau – Įstatymo projektas) siekiama siaurinti galimų anuitetų ratą, paliekant tik Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas. Aukščiau minėtas Įstatymo projekto rengėjų siūlymas yra vertinamas neigiamai, nes dabar galiojantis teisinis reguliavimas numato kelis galimus anuitetų mokėtojus. Įstatymo projekto rengėjai nėra pateikę įtikinamų argumentų dėl tokio anuitetų rato siaurinimo. Tikslinga, kad būtų palikta galimybė rinktis anuiteto paslaugos teikėją.

Įstatymo projektu atsisakoma socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į II pakopos pensijų kaupimo sistemos pensijų fondus nustatant, kad į šiuos pensijų fondus pervedamą pensijų įmoką sudarys 3 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka, skiriama iš valstybės biudžeto (3+1,5). Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad toks projektas panaikina esamų ir būsimų pensijų gavėjų supriešinimą, kai dalis įmokos į privačius pensijų fondus buvo pervedama iš VSDF biudžeto, taip mažinant šio biudžeto pajamas.

Siūlymas  į II pakopos pensijų fondus pervedamos trinarės įmokos formulę (2+2+2) keisti į  (3+1,5) neužtikrina orios ir pilnavertės senatvės. 

Projekto rengėjai taip pat nurodo, kad asmens lėšomis mokamos įmokos į pensijų fondus padidėjimui kompensuoti numatomas 1,55 procentinių punktų (atitikmuo 2 procentiniams punktams, jei nebūtų mokesčių konsolidavimo) valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo sumažinimas. Šį mažinimą siūloma taikyti visiems valstybinio socialinio draudimo įmokas mokantiems asmenims. Asmenims, šiuo metu dalyvaujantiems kaupime pagal trinarę schemą (2+2+2), perėjimas į schemą 3+1,5 dėl bendro pensijų tarifo sumažinimo neturės jokio poveikio jo gaunamoms pajamoms (vietoje 2 proc. savo pajamų jie mokės 3 proc. nuo išaugusio bruto darbo užmokesčio, tačiau padidėjimą kompensuos sumažėjusi valstybinio socialinio draudimo įmoka). Manome, kad  aukščiau minėta siūloma tvarka neužtikrina, kad pensijų kaupimo sistemoje dalyvavusių asmenų turtinės teisės nebūtų pažeistos. Iš esmės tikslinga, užuot ribojus asmenines žmonių galimybes savarankiškai prisidėti prie pensijos, valstybei aktyvinti būsimų pensininkų kaupimo iniciatyvas. Tinkama sistema, užtikrinanti palaipsninį perėjimą iš einamosiomis įmokomis grįstos sistemos į kaupimu paremtą pensijų sistemą, galėtų būti: „5,5+x+0“.  kai 5,5 proc. – tai anksčiau galiojusi tarifo dalis iš asmens sumokamų socialinio draudimo įmokų, „X“ – kiekvieno asmeninė dalis iš atlyginimo, darbdavių prisidėjimas, vaikų, giminių ir t.t., o valstybės biudžeto lėšos -„0“.
       Taip pat siūlome palikti dabar galiojančią tvarką, kuomet anuiteto mokėtojo paslaugas gali teikti privačios bendrovės. Pastebime, kad projekto rengėjai nepateikia jokių argumentų, kuo remiantis ši paslauga yra monopolizuojama valstybės.

 

Pasiūlymas:

1.      Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 – 4  dalis ir jas išdėstyti taip:

 

„1. Pensijų įmoka mokama dalyvio ir VDFS ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis mokamas iš VDFS yra 5,5 procentai dalyvio pajamų, nuo kiekvieno asmens gaunamo darbo užmokesčio, nuo kuriųo skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto už praeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka kasmet didinama šio įstatymo priede nustatytais dydžiais, kol pasieks šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų. Apie savo pasirinkimą dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyto pensijų įmokos dydžio automatiškai įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip per šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, o savo iniciatyva pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį.

3. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką.

4. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka, dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

 

2.      Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

 „1) pensijų anuitetas, kurį remdamasi draudimo principais bei šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga arba pensijų kaupimo bendrovė, vykdanti gyvybės draudimo veiklą (toliau – pensijų anuiteto mokėtojas):“

 

 

Teikia

Seimo nariai:                      

Simonas Gentvilas

Jonas Varkalys

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Gintaras Vaičekauskas

Juozas Baublys

Ričardas Juška